\id ROM Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h ROMANOS \toc1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Roma \toc2 ROMANOS \toc3 Ro. \mt1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Roma \ip Ri apóstol Pablo xutzꞌibꞌaj va carta va chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Roma. Antok xutak va carta va, cꞌa majaꞌ tiꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo Roma. Jajaꞌ nuꞌej chi cꞌo ru-deseo chi niꞌa chiquitzꞌatic. Va carta va nuꞌej chi ri Pablo nrajoꞌ chi ri hermanos can ta niquiꞌan pensar jaꞌal cheꞌl antok xquil ri salvación (colotajic) y quireꞌ can xcaꞌcovin xtiquicꞌuaj ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri xuyaꞌ ri Dios chica. \io1 Ri capítulo 1:1-17, ri Pablo ncaꞌruꞌon saludar ri aj-Roma ri quiniman ri Jesucristo, nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y nuꞌej jubꞌaꞌ chirij ri evangelio. \io1 Ri capítulo 1:18–3:20 nuꞌej chi quinojiel ri vinak icꞌo chuxieꞌ ri ru-poder ri pecado, y rumareꞌ quinojiel ri vinak nicꞌatzin chi ncaꞌcolotaj pa rukꞌaꞌ ri pecado. \io1 Ri capítulo 3:21–4:25 nuꞌej chi xa ri vinak niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, ri Dios can nuꞌon perdonar ri qui-pecados y ntiel chi man jun chic qui-pecado choch. \io1 Ri capítulo 5:1–8:39 nuꞌej chi ri vinak ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, niquil jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien y man jun chic ru-poder ri pecado pa quiveꞌ. Ri Dios can nuyaꞌ ri paz chica, ruma niquinimaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica. \io1 Ri capítulo 9:1–11:36, ri Pablo nuꞌej jeꞌ chi ruma ri israelitas man xquinimaj ta chi ri Jesús jareꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Dios, rumareꞌ ri man israelitas ta xquil ri salvación (colotajic). Pero cꞌo jun kꞌij antok ri israelitas xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender) chi ri Jesús jareꞌ ri nicalo quichin. \io1 Ri capítulo 12:1–15:13 nuꞌej cheꞌl nakaꞌan chi nkuꞌin chupan ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri xuyaꞌ ri Dios chika. Y richin chi nkojcovin nkuꞌin chupan ri cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien, nicꞌatzin chi cꞌo ri amor riqꞌuin kánima. \io1 Y ri capítulo 15:14–16:27 nuꞌej chi ri Pablo nuqꞌuis rutzꞌibꞌaxic ri carta y ncaꞌruꞌon-el saludar ri hermanos. \c 1 \s1 Ri saludo \p \v 1 Inreꞌ Pablo in jun ru-siervo ri Jesucristo, y xinayox chi xinuoc apóstol. Ri Dios xiruchaꞌ chi nitzijuoj ri ru-evangelio, \v 2 ri ranun prometer chupan ri santo ruchꞌabꞌal ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, \v 3 chirij ri Rucꞌajuol, y reꞌ ja ri Kajaf Jesucristo. Y antok ri Jesucristo xpa vaveꞌ choch-ulief, xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ, y jajaꞌ rumáma can ri rey David. \v 4 Y can xkꞌalajin riqꞌuin poder chi Rucꞌajuol ri Dios antok xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, ruma ri Espíritu ri cꞌo riqꞌuin, can Santo. \v 5 Y ruma jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ, xuꞌon favor chika chi xojuoc apóstoles. Quireꞌ xuꞌon chika, ruma xrajoꞌ chi pa rubꞌeꞌ jajaꞌ nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal nojiel naciones. Jajaꞌ nrajoꞌ chi quinojiel ta vinak niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin y xcaꞌniman ta cha. \v 6 Y chiquicajol quinojiel ri xaꞌrayuoj ri Jesucristo, ixcꞌo ixreꞌ chi xixuoc richin. \p \v 7 Y va carta va nitak-el chiva ixreꞌ hermanos, ri ixcꞌo chireꞌ pa tanamet Roma. Ri Dios altíra nquixrajoꞌ y rumareꞌ xixrayuoj chi xixuoc santos ralcꞌual. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. \s1 Ri Pablo nrajoꞌ ncaꞌruꞌon visitar ri hermanos ri icꞌo Roma \p \v 8 Naꞌay niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo ivuma ixreꞌ, ruma nitzijos choch nojiel ri roch-ulief chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. \v 9 Y ri Ka-Dios can rataꞌn chi siempre niꞌan orar pan i-cuenta; ri Dios ri can riqꞌuin nojiel vánima niꞌan servir. Can nitzijuoj ri ru-evangelio ri Rucꞌajuol. \v 10 Y nicꞌutuj cha ri Dios chi xtuꞌon ta chuva chi xquitiquir ta xquibꞌaka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ jajaꞌ. Qꞌuiy yan tiempo nurayin chi nquibꞌaka iviqꞌuin. \v 11 Ruma nivajoꞌ nquixtzꞌat, y nivajoꞌ nquixtoꞌ, chi quireꞌ ixreꞌ ntivatamaj más chirij ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo, richin quireꞌ más nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. \v 12 O más otz niꞌej chi nakatola-kiꞌ, chi nicꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri kánima. Ixreꞌ nquinitoꞌ y inreꞌ nquixtoꞌ, y quireꞌ xtakaꞌan ruma junan kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \p \v 13 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi qꞌuiy mul nubꞌanun pensar chi nquiꞌa iviqꞌuin,\x + \xo 1:13 \xt Hch. 19:21.\x* pero hasta vacame bꞌanun impedir chinoch. Can nivajoꞌ chi nicꞌujieꞌ fruto pan icꞌaslien, incheꞌl rubꞌanun ri nusamaj quiqꞌuin iqꞌuiy vinak ri man israelitas ta. \v 14 Inreꞌ incheꞌl cꞌo nucꞌas, rumareꞌ nicꞌatzin chi nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak griegos y chica ri man i-griegos ta, chica ri can qꞌuiy cataꞌn y chica jeꞌ ri man jun oc cataꞌn. \v 15 Rumareꞌ inreꞌ can nivajoꞌ nitzijuoj ri evangelio chiva ixreꞌ ri ixcꞌo Roma. \s1 Ri ru-poder ri evangelio \p \v 16 Inreꞌ man nquiqꞌuix ta nitzijuoj ri evangelio, ruma can ru-poder ri Dios chi ncaꞌrucol ri ncaꞌniman richin. Naꞌay xtzijos chica ri israelitas; después xtzijos jeꞌ chica ri man israelitas ta. \v 17 Ri evangelio nucꞌut chakavach ri chica xuꞌon ri Dios, chi quireꞌ ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Antok nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin, jareꞌ antok nuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Jun vinak ri choj chic rucꞌaslien, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.\x + \xo 1:17 \xt Hab. 2:4.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \s1 Quinojiel vinak cꞌo qui-pecados choch ri Dios \p \v 18 Ya nikꞌalajin chi ri Dios ri cꞌo chila chicaj can patanak rayoval pa quiveꞌ ri vinak ri man otz ta quicꞌaslien choch y man niquijoyovaj ta quivach nicꞌaj chic. Y ruma itziel niquiꞌan, quikꞌatuon ri ketzij. \v 19 Ijejeꞌ cꞌo ta ri xcatamaj chirij ri Dios, ruma ri Dios xucꞌut chiquivach. \v 20 Ri Dios man nitzꞌiet ta. Pero ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon, can ncaꞌtzꞌatataj, y ruma nojiel ri kax reꞌ, kꞌalaj chi cꞌo ri Dios. Pa rutzꞌucbꞌal-pa ri roch-ulief xkꞌalajin chiquivach ri vinak chi cꞌo ri Dios, y kꞌalaj jeꞌ chi ri ru-poder man niqꞌuis ta. Rumareꞌ ri vinak man xcaꞌtiquir ta xtiquiꞌej: Ojreꞌ man jun ka-pecado ruma man jun xꞌeꞌn chika chi cꞌo ri Dios. \v 21 Ijejeꞌ cataꞌn chi cꞌo ri Dios, pero man quiyoꞌn ta rukꞌij, ni man quiyoꞌn ta tiox bꞌaꞌ cha, xa ja ri man jun quikalien ri niquiꞌan pensar; i-nacanak y ri cánima xa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve. \v 22 Niquiꞌej chi qꞌuiy cataꞌn, y xa más nacanak xquiꞌan-ka. \v 23 Ruma man niquiyaꞌ ta rukꞌij ri Dios ri man nicon ta. Xa ja ri ncaꞌcon ri niquiyaꞌ quikꞌij. Ruma hasta i-quibꞌanun qui-imágenes vinak, qui-imágenes chicop ri cꞌo quixicꞌ, qui-imágenes cumatz y qui-imágenes ri cꞌo cajeꞌ cakan; y jareꞌ ri niquiyaꞌ quikꞌij. \p \v 24 Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi tiquicꞌuaj ri itziel cꞌaslien, ruma xa jareꞌ nurayij ri cánima. Can xaꞌquiꞌan-ka pecado riqꞌuin ri qui-cuerpo chiquivach-ka ijejeꞌ mismo. \v 25 Xa xquicꞌax ri ketzij, ruma man xaꞌa ta chirij ri ketzij Dios y xa chiquij ri ídolos xaꞌa-ve. Man xquiyaꞌ ta rukꞌij ri Dios ni man xquiꞌan ta servir. Xa ja ri kax ri bꞌanun ruma ri Dios ri xquiyaꞌ quikꞌij. Pero xa ja ri Dios ri niyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén. \p \v 26 Y ruma quireꞌ niquiꞌan, ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi caꞌcꞌuax ruma nojiel ri itziel tak kax ri niquirayij pa tak cánima; ri can nuyaꞌ qꞌuix. Rumareꞌ icꞌo ixokiꞌ man xaꞌcajoꞌ ta chic achiꞌaꞌ, xa quiqꞌuin chic ixokiꞌ xquicꞌuaj-quiꞌ. \v 27 Y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ, man xaꞌcajoꞌ ta chic ixokiꞌ, xa achiꞌaꞌ yan chic xaꞌquicanuj y xquicꞌuaj-quiꞌ quiqꞌuin. Qꞌuiy itziel tak kax ri xaꞌquiꞌan, y man xaꞌqꞌuix ta; can xquijach-quiꞌ chupan ri itziel tak kax ri niquirayij. Y ijejeꞌ mismo ncaꞌtajo nojiel ri itziel bꞌay ri xquicꞌuaj. \p \v 28 Ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi man nicꞌatzin ta chica ri Dios. Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi itziel niquiꞌan pensar y tiquibꞌanaꞌ ri man otz ta. \v 29 Can nojnak ri cánima riqꞌuin nojiel itziel tak kax, ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ncaꞌquiꞌan itziel tak kax chica nicꞌaj chic, siempre niquirayij ri kax ri cꞌo riqꞌuin jun chic, qꞌuiy itziel tak kax niquirayij niquiꞌan chica nicꞌaj chic, can altíra itziel niquitzꞌat jun chic ruma otz cꞌo, ncaꞌquimisan, niquiꞌan ayoval, niquiꞌan maña, nojiel kax itziel niquiꞌan, \v 30 joꞌc tzij niquiꞌan chiquij nicꞌaj chic, can altíra itziel niquiꞌej chiquij nicꞌaj chic y man nicajoꞌ ta ri Dios. Y niquiꞌej chi ijejeꞌ cꞌo quikꞌij, can altíra i-nimaꞌk niquina-quiꞌ, can siempre niquiꞌan pensar chica modo niquiꞌan ri itziel kax, man ncaꞌniman ta chica ri quitie-quitataꞌ, \v 31 i-nacanak, man niquiꞌan ta ri niquiꞌej, man ncaꞌcajoꞌ ta ri calcꞌual ni ri quitie-quitataꞌ, man ncaꞌcachꞌuon ta y man niquijoyovaj ta quivach nicꞌaj chic. \v 32 Ijejeꞌ cataꞌn chi ri Dios ruꞌeꞌn chi quinojiel ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax incheꞌl reꞌ, can xtika ri camic pa quiveꞌ. Pero mesque cataꞌn, can niquiꞌan nojiel ri itziel tak kax incheꞌl reꞌ, y ijejeꞌ ncaꞌquicuot antok icꞌo nicꞌaj chic ri quireꞌ niquiꞌan. \c 2 \s1 Ri Dios can pa ruchojmil nuꞌon juzgar \p \v 1 Ruma cꞌa reꞌ, ixreꞌ ri ntiꞌej chi man otz ta ri ncaꞌjin chubꞌanic ri nicꞌaj, riqꞌuin ri quireꞌ ntiꞌan, xa pan iveꞌ ixreꞌ mismo ntivayuoj-ka ri castigo,\x + \xo 2:1 \xt Mt. 7:1; Lc. 6:37.\x* ruma ixreꞌ xa quireꞌ jeꞌ ntiꞌan. \v 2 Can kataꞌn chi ri Dios can xtuyaꞌ ri castigo chica quinojiel vinak ruma ri pecados ri i-quibꞌanun. Can incheꞌl niquiꞌan, quireꞌ xtuꞌon ri Dios chica. \v 3 Y antok ixreꞌ ntiꞌej chi altíra itziel quibꞌanun ri vinak ri niquiꞌan ri pecados ri incheꞌl reꞌ, y xa quireꞌ jeꞌ ntiꞌan ixreꞌ; ¿ntiꞌan pensar came ixreꞌ chi ri Dios man xtuyaꞌ ta ri castigo pan iveꞌ ruma ri i-pecados? \v 4 ¿Man ibꞌanun ta came entender karruma ri Dios altíra otz iviqꞌuin y karruma jajaꞌ nuꞌon perdonar ri pecado y altíra ru-paciencia? Chivach-ka ixreꞌ ntinaꞌ chi otz ntiꞌan chica-na pecado ri ntivajoꞌ y jajaꞌ man jun chica nuꞌon chiva. Pero xa man quireꞌ ta. Jajaꞌ altíra otz iviqꞌuin, rumareꞌ nrajoꞌ chi nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. \v 5 Pero ixreꞌ cof ibꞌanun cha ri ivánima. Man ntivajoꞌ ta ntiyaꞌ can ri pecado. Y ruma quireꞌ ntiꞌan, can ntimol-apa ri castigo chivij. Can xtika ri ru-castigo ri Dios pan iveꞌ chupan ri kꞌij antok jajaꞌ xtuꞌon juzgar. Ruma jajaꞌ can pa ruchojmil nuꞌon juzgar. \v 6 Ruma xtuyaꞌ rucꞌaxiel chica chiquijunal, conforme ri xquiꞌan.\x + \xo 2:6 \xt Sal. 62:12.\x* \v 7 Ri Dios xtuyaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta chica ri man ncaꞌtanieꞌ ta chi niquiꞌan ri otz; ri niquirayij chi ncaꞌbꞌacꞌujieꞌ chicaj richin nojiel tiempo, pacheꞌ joꞌc sakil cꞌo y chireꞌ jeꞌ nem xtiꞌan chica. \v 8 Pero ri man ncaꞌniman ta cha ri Dios, can xtika ri rayoval pa quiveꞌ. Y nem ri castigo ri xtika jeꞌ pa quiveꞌ. Quireꞌ xtibꞌanataj chica ri man ncaꞌniman ta ri ketzij, y xa ja ri man otz ta ri niquinimaj. \v 9 Quinojiel vinak ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax, can xtiquikꞌasaj pakon, y xtiquibꞌanaꞌ sufrir. Naꞌay xtika ri castigo pa quiveꞌ ri israelitas, y xtika jeꞌ pa quiveꞌ ri man israelitas ta. \v 10 Pero quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri otz, xcaꞌbꞌacꞌujieꞌ chicaj pacheꞌ joꞌc sakil cꞌo, y nem xtiꞌan chica; can xticꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin cánima. Y ja ri israelitas ri naꞌay xtiꞌan quireꞌ chica, y xtiꞌan jeꞌ chica ri man israelitas ta. \v 11 Ruma ri Dios can junan nuꞌon chica quinojiel.\x + \xo 2:11 \xt Dt. 10:17.\x* \p \v 12 Ri Dios can ruyoꞌn ri ru-ley chika ojreꞌ israelitas; y xa nakaꞌan pecado, ri Dios can ja ri ley reꞌ ri nucusaj chi nkuruꞌon juzgar. Pero ri vinak ri man cataꞌn ta ri ley reꞌ y niquiꞌan pecado, can xtika jeꞌ ri castigo pa quiveꞌ, pero man xticusas ta ri ley reꞌ chiquij chi ncaꞌan juzgar. \v 13 Ruma man ja ta ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri ley ri ntiel chi man jun chic qui-pecados choch ri Dios, xa ja ri ncaꞌbꞌano ri nuꞌej ri ley ri ntiel chi man jun chic qui-pecados choch ri Dios. \v 14 Antok ri vinak ri man israelitas ta niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, mesque ijejeꞌ man caxan ta chica nuꞌej, kꞌalaj chi ja ri cánima ri niꞌeꞌn chica, ri chica ri otz y ri chica ri man otz ta. Incheꞌl xa cꞌo ri ley reꞌ riqꞌuin cánima. \v 15 Incheꞌl xa tzꞌibꞌan ri ru-ley ri Dios riqꞌuin cánima, y jareꞌ ri niꞌeꞌn-pa chica, ri chica ri otz y ri chica ri man otz ta. Y ijejeꞌ otz nunaꞌ ri quijaluon y ri cánima antok ja ri otz niquiꞌan, y antok man otz ta niquiꞌan, ri quijaluon y ri cánima can nibꞌisuon. \v 16 Y antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌan juzgar quinojiel ri vinak, xtiyoꞌx rucꞌaxiel chica ri xquiꞌan pan aval. Y ri Dios ja ri Jesucristo ri xtucusaj chi nuꞌon juzgar. Quireꞌ nuꞌej ri evangelio ri nitzijuoj. \s1 Ri israelitas y ri ru-ley ri Dios \p \v 17 Ixreꞌ nuvanakil, can altíra nquixquicuot ruma ix israelitas, ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ya xixcolotaj, ruma ri Dios chiva ixreꞌ xuya-ve ri ru-ley. Y altíra ix nimaꞌk ntina-iviꞌ ruma cꞌo ri Dios iviqꞌuin. \v 18 Ixreꞌ ix-tijuon riqꞌuin ri ru-ley ri Dios, y rumareꞌ ivataꞌn ri chica nrajoꞌ ri Dios chi ntiꞌan, y ivataꞌn jeꞌ ri chica otz y ri chica man otz ta. \v 19 Y ixreꞌ ntiꞌan pensar chi nquixtiquir nquiꞌvucꞌuaj ri i-muoy y ntiyaꞌ qui-luz ri icꞌo pa kꞌakuꞌn. \v 20 Nquiꞌtijuoj ri vinak ri man jun kax cataꞌn, y nquiꞌtijuoj ri acꞌolaꞌ. Ruma chiva ixreꞌ yoꞌn-ve ri ru-ley ri Dios ri cꞌo qꞌuiy noꞌj chupan y cꞌo nojiel ri ketzij chupan. \v 21 Ixreꞌ ntiꞌej chi nquiꞌtijuoj ri nicꞌaj chic. ¿Man came nicꞌatzin ta chi ntitijuoj-ka-iviꞌ ixreꞌ naꞌay? Ixreꞌ ntiꞌej chica ri nicꞌaj chi man otz ta ri alakꞌ. ¿Y ixreꞌ xa nquixalakꞌ? \v 22 Ixreꞌ ntiꞌej chica ri i-cꞌulan chi man tiquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin jun chic. Y xa ixreꞌ ri nquixbꞌano. Ixreꞌ ntiꞌej chi itziel caꞌtzꞌiet ri ídolos. Pero xa ixreꞌ mismo nquixalakꞌ-pa chupan ri cachuoch ri ídolos. \v 23 Can ntina-iviꞌ chi cꞌo ikꞌij ruma cꞌo ri ru-ley ri Dios iviqꞌuin. Pero ruma man ntiꞌan ta ri nuꞌej chupan ri ley, xa ntikasaj rukꞌij ri Dios. \v 24 Ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Ri vinak ri man israelitas ta itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, ruma niquitzꞌat ri itziel tak kax ri ntiꞌan ixreꞌ israelitas. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \p \v 25 Ojreꞌ israelitas can bꞌanun ri circuncisión chika, y reꞌ altíra otz. Pero xa man nakaꞌan ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, man jun nicꞌatzin chi bꞌanun ri circuncisión chika. \v 26 Y xa cꞌo jun ache ri man israelita ta y nuꞌon ri nuꞌej ri ley; choch ri Dios, ri jun ri nuꞌon quireꞌ incheꞌl xa bꞌanun ri circuncisión cha, mesque man rubꞌanun ta. \v 27 Y ri ache ri nuꞌon ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios, y man bꞌanun ta ri circuncisión cha, jajaꞌ ri xtibꞌano juzgar ivichin. Ruma ixreꞌ, mesque pan ikꞌaꞌ cꞌo-ve ri ley reꞌ y bꞌanun ri circuncisión chiva, xa man ntiꞌan ta ri nuꞌej. \v 28 Can ix israelitas y bꞌanun ri circuncisión chiva. Pero man joꞌc ta reꞌ nicꞌatzin chi nikꞌalajin chi ix israelitas, ruma ri circuncisión ri bꞌanun chiva, xa joꞌc juviera. \v 29 Ruma choch ri Dios ri ketzij israelitas, ja ri vinak ri sak cánima. Ijejeꞌ can bꞌanun ri circuncisión pa tak cánima. Ri circuncisión reꞌ ja ri Espíritu Santo nibꞌano y man ja ta ri nuꞌej ri ley ri nibꞌano. Y ri vinak ri bꞌanun ri circuncisión chica pa tak cánima, jareꞌ ri ncaꞌka choch ri Dios, mesque man ncaꞌka ta chiquivach ri vinak. \c 3 \p \v 1 Y xa quireꞌ, ¿chica nakachꞌec chi oj israelitas? ¿Y chica otz nucꞌam-pa chika ri circuncisión? \v 2 Inreꞌ niꞌej chiva chi cꞌo qꞌuiy otz nucꞌam-pa chika. Ri naꞌay, ja chi ri Dios pa kakꞌaꞌ ojreꞌ ruyoꞌn ri ruchꞌabꞌal. \v 3 Y xa icꞌo kavanakil ri man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ¿otz came nakaꞌej chi ri Dios man xtuꞌon ta ri ruꞌeꞌn? \v 4 Man quireꞌ ta. Ri Dios can nuꞌon ri nuꞌej, mesque quinojiel ri vinak man quireꞌ ta niquiꞌan. Incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: \q1 Ri vinak xtiquitzꞌat chi ketzij ri naꞌej. \q1 Y xa icꞌo vinak ri altíra itziel ncaꞌchꞌoꞌ chavij, can xtikꞌalajin chi man ketzij ta ri niquiꞌej.\x + \xo 3:4 \xt Sal. 51:4.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 5 Y xa ruma ri man choj ta ri nakaꞌan, más kꞌalaj chi ri Dios can choj, ¿chica nakaꞌej? ¿Man choj ta came ri Dios ruma nuyaꞌ ri castigo pa kaveꞌ? (Inreꞌ nquichꞌoꞌ incheꞌl chica-na vinak.) \v 6 Man quireꞌ ta. Ruma xa ta quireꞌ, ri Dios man ta nitiquir ncaꞌruꞌon juzgar ri vinak. \p \v 7 Pero xa ruma ri man ketzij ta ri niꞌej, rumareꞌ nikꞌalajin chi ketzij nojiel ri nuꞌej ri Dios, y xa más niyoꞌx rukꞌij, ¿karruma nquiꞌan juzgar incheꞌl jun pecador? \v 8 Man tiꞌan pensar chi ruma ntiꞌan ri itziel tak kax nipa ri otz. Ruma quinojiel ri quireꞌ niquiꞌej, can otz chi nika ri castigo pa quiveꞌ, pero icꞌo ri ncaꞌeꞌn chi ojreꞌ jareꞌ nakacꞌut, y reꞌ man ketzij ta. \s1 Man jun vinak ri choj rucꞌaslien \p \v 9 ¿Y vacame chica ntiꞌej ixreꞌ? ¿Ja came ojreꞌ israelitas ri más oj otz choch ri Dios que ri man israelitas ta? Man quireꞌ ta. Incheꞌl xinꞌej yan, quinojiel vinak, israelitas o man israelitas ta, quinojiel icꞌo chuxieꞌ ri pecado. \v 10 Quireꞌ jeꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: \q1 Man jun vinak choj rucꞌaslien. Ni xa ta jun. \q1 \v 11 Man jun nrajoꞌ niꞌka paroꞌ (nuꞌon entender) chica ri otz \q1 y man jun jeꞌ ri nicanun ri Dios. \q1 \v 12 Quinojiel man xcajoꞌ ta xaꞌa chupan rubꞌiey ri Dios. Man jun vinak otz rucꞌaslien. \q1 Man jun nibꞌano ri otz. Ni xa ta jun.\x + \xo 3:12 \xt Sal. 14:1-3; 53:1-3.\x* \q1 \v 13 Ri pa quichiꞌ can incheꞌl jun jul pacheꞌ mukun jun quiminak y xjak chic jun bꞌay. \q1 Niquiꞌan maña riqꞌuin ri niquiꞌej.\x + \xo 3:13 \xt Sal. 5:9.\x* \q1 I-incheꞌl ru-vaniena cumatz cꞌo pa quichiꞌ.\x + \xo 3:13 \xt Sal. 140:3.\x* \q1 \v 14 Can siempre itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic. Can pakon ri tzij ri ncaꞌquiꞌej.\x + \xo 3:14 \xt Sal. 10:7.\x* \q1 \v 15 Man ticaꞌxaj jun kax, can jun-anin ncaꞌa chi ncaꞌquimisan. \q1 \v 16 Xa chica-na lugar ncaꞌkꞌax-ve niquiyaꞌ can bꞌis y sufrimiento. \q1 \v 17 Man cataꞌn ta chi chica modo niquicꞌuaj ri bꞌay richin paz.\x + \xo 3:17 \xt Is. 59:7-8.\x* \q1 \v 18 Man niquixiꞌij ta quiꞌ choch ri Dios.\x + \xo 3:18 \xt Sal. 36:1.\x* \m Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \p \v 19 Y ojreꞌ kataꞌn chi ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chica ri icꞌo chuxieꞌ ri ley reꞌ nichꞌo-ve. Mareꞌ man jun nitiquir niꞌeꞌn chi manak ru-pecado. Can quinojiel ri icꞌo choch-ulief xcaꞌbꞌaka choch ri Dios chi ncaꞌruꞌon juzgar. \v 20 Man jun vinak ruma rubꞌanun nojiel ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, can ta rumareꞌ ntiel chi man jun chic ru-pecado choch.\x + \xo 3:20 \xt Sal. 143:2; Gá. 2:16.\x* Ri ley reꞌ xa nucꞌut chakavach chi oj pecadores. \s1 Ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx, ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios \p \v 21 Y vacame ri Dios nucꞌut chakavach chica modo nakaꞌan chi ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Jajaꞌ nucꞌut chakavach chi man ruma ta ri ru-ley antok choj nikꞌalajin ri kacꞌaslien choch, incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ru-ley y incheꞌl ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. \v 22 Ri Dios nucꞌut chakavach chi quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y niquinimaj, ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios.\x + \xo 3:22 \xt Gá. 2:16.\x* Ruma choch jajaꞌ oj junan konojiel, \v 23 ruma konojiel xkaꞌan pecar, y rumareꞌ naj xojcꞌujie-ve choch ri Dios ri cꞌo rukꞌij. \v 24 Pero ruma ri favor ri xuꞌon ri Dios chika, ntiel chi man jun chic ka-pecado choch jajaꞌ. Y ri favor reꞌ xa nusipaj chika, ruma ri Cristo Jesús xcon chi xutoj nojiel ri ka-pecado. \v 25 Ri Dios xutak-pa ri Cristo chi xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel pa qui-cuenta ri vinak. Ri nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo can niꞌan perdonar ri ru-pecado. Ri Dios can ranun-pa pensar chi nutak-pa ri Cristo, chi nucꞌut chi cꞌo ru-paciencia, mareꞌ kꞌalaj chi can choj-ve ri xuꞌon antok man xuyaꞌ yan ta pa ri castigo pa quiveꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. \v 26 Y kꞌalaj chi choj ri nuꞌon chupan ri ka-tiempo ojreꞌ, antok nuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús. \p \v 27 Rumareꞌ manak modo nakanaꞌ chi cꞌo kakꞌij y nakaꞌej chi otz kacꞌaslien. Ruma man xojcolotaj ta ruma otz ri xkaꞌan, xojcolotaj ruma xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús. \v 28 Y kꞌalaj chi chica-na vinak ri nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, ntiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, mesque man rubꞌanun ta pa ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés. \p \v 29 ¿Cꞌo came modo nakaꞌej chi ri Dios joꞌc kichin ojreꞌ ri oj israelitas? Manak modo nakaꞌej quireꞌ, ruma ri Dios can Qui-Dios jeꞌ ri man israelitas ta. \v 30 Joꞌc jun Dios cꞌo, y jajaꞌ nibꞌano chica quinojiel chi man jun chic qui-pecado choch ruma niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin; xa israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chica o man israelitas ta ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica. \v 31 ¿Niꞌka pan iveꞌ (ntiꞌan entender) ixreꞌ chi ojreꞌ xkaꞌej chi ri ru-ley ri Moisés, manak chic rakalien chica ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús? Man quireꞌ ta. Ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, jareꞌ ri nakanimaj chi ri ley cꞌo rakalien. \c 4 \s1 Ri ru-ejemplo ri Abraham \p \v 1 ¿Chica xtakaꞌej chirij cheꞌl xcolotaj ri Abraham, ri ojier katataꞌ ojreꞌ israelitas? \v 2 Ri Abraham xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, pero man ruma ta ri otz ri xaꞌruꞌon. Xa ta quireꞌ, jajaꞌ xtiquir ta xuya-ka rukꞌij ruyuon. Pero choch ri Dios man quireꞌ ta. \v 3 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Abraham xunimaj ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch.\x + \xo 4:3 \xt Gn. 15:6; Gá. 3:6.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 4 Ri nisamaj, can nituoj. Ri niyoꞌx cha, man choj ta nisipas cha, xa can inque akan choch. \v 5 Pero man jun nicolotaj ruma altíra nisamaj. Mesque nuꞌon kax man otz ta, pero xa nunimaj ri Dios, ri Dios can nuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch ruma nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin. \v 6 Incheꞌl ruꞌeꞌn can ri David, chi can jaꞌal caꞌquicuot ri vinak ri niꞌan chica ruma ri Dios chi man jun chic qui-pecado choch ruma xquinimaj, y man ruma ta ri otz ri xaꞌquiꞌan. \v 7 Ri David ruꞌeꞌn can: \q1 Can jaꞌal caꞌquicuot ri vinak ri bꞌanun chic perdonar nojiel ri qui-pecados \q1 y xtzꞌapes can ruveꞌ. \q1 \v 8 Can jaꞌal caꞌquicuot ri xtiꞌeꞌx chica ruma ri Ajaf Dios chi manak chic pecado cakan.\x + \xo 4:8 \xt Sal. 32:1-2.\x* \m Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David. \p \v 9 ¿Joꞌc came quichin ri bꞌanun ri circuncisión chica chi can jaꞌal caꞌquicuot, o quichin jeꞌ ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica? Ri más nicꞌatzin nakaꞌan ja chi kanimaj ri Dios, incheꞌl xuꞌon ri Abraham. Jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch. \v 10 Antok ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch, ¿bꞌanun chic came ri circuncisión cha o majaꞌ? Ri Abraham cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha. \v 11 Y ri circuncisión ri xꞌan cha,\x + \xo 4:11 \xt Gn. 17:10.\x* xa ratal chi jajaꞌ manak chic ru-pecado choch ri Dios ruma xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin. Pero jajaꞌ manak chic ru-pecado choch ri Dios antok cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha, y rumareꞌ jajaꞌ xuoc quitataꞌ quinojiel ri niquinimaj ri Dios, mesque man bꞌanun ta ri circuncisión chica y niꞌan chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. \v 12 Y ri Abraham katataꞌ jeꞌ ojreꞌ israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chika, xa nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios incheꞌl xuꞌon jajaꞌ, antok cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha. \s1 Ri Dios joꞌc nuyaꞌ ri ranun prometer chica ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin \p \v 13 Ri Dios xuꞌon prometer cha ri Abraham chi xtuyaꞌ ri roch-ulief cha, y chica jeꞌ ri rumáma.\x + \xo 4:13 \xt Gá. 3:29.\x* Ruma ri Abraham xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin, rumareꞌ xiel chi man jun chic ru-pecado choch, y man ruma ta xuꞌon ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. \v 14 Ruma xa ta chica ri vinak ri ncaꞌbꞌano ri nuꞌej ri ley niyoꞌx ri ranun prometer ri Dios; man jun nicꞌatzin chi ojreꞌ kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ruma man niyoꞌx ta chika ri ranun prometer ri Dios.\x + \xo 4:14 \xt Gá. 3:18.\x* \v 15 Ri ley nucꞌam-pa castigo. Pero xa man ta cꞌo ri ley reꞌ, man ta niꞌeꞌx chika chi xa man nakaꞌan ta ri nuꞌej. \p \v 16 Rumareꞌ ri Dios joꞌc chica ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin nuyaꞌ ri ranun prometer. Nuyaꞌ chica chi nikꞌalajin ri ru-favor jajaꞌ. Y nuyaꞌ chica xa icꞌo o man icꞌo ta chuxieꞌ ri ley. Ri nicꞌatzin niquiꞌan joꞌc tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, incheꞌl xuꞌon ri Abraham ri katataꞌ konojiel ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.\x + \xo 4:16 \xt Gá. 3:7.\x* \v 17 Incheꞌl nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can antok ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Nubꞌanun chava chi at quitataꞌ qꞌuiy vinak.\x + \xo 4:17 \xt Gn. 17:5.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios antok xucꞌut-riꞌ choch ri Abraham. Y ri Abraham can xunimaj ri Dios. Ri Dios ncaꞌrucꞌasuoj ri quiminakiꞌ, y jajaꞌ nuꞌej ri kax ri man icꞌo ta, incheꞌl xa icꞌo. \p \v 18 Ri Abraham xunimaj chi nibꞌanataj ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, mesque ri xꞌeꞌx cha xa altíra cuesta ruma jajaꞌ xa mámix chic. Pero can xunimaj ri xuꞌej ri Dios cha, chi ntuoc quitataꞌ qꞌuiy vinak y ncaꞌcꞌujieꞌ iqꞌuiy rumáma.\x + \xo 4:18 \xt Gn. 15:5.\x* \v 19 Mesque ri Abraham cꞌo laꞌk cien rujunaꞌ,\x + \xo 4:19 \xt Gn. 17:17.\x* y ri Sara ri raxjayil xa aviela chic y manak ral alaxnak, jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri xuꞌej ri Dios cha. \v 20 Y can xroyoꞌiej ri xuꞌon prometer ri Dios cha, y man cacaꞌ ta rucꞌuꞌx xroyoꞌiej, xa can xucukubꞌaꞌ más rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y xuyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. \v 21 Ri Abraham rataꞌn jaꞌal chi ri Dios cꞌo ru-poder chi nuꞌon nojiel ri ranun prometer. \v 22 Y ruma ri Abraham xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch. \p \v 23 Y ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, man joꞌc ta nuꞌej chica manera ri Abraham xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, \v 24 xa nuꞌej chika ojreꞌ chica manera jeꞌ ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios, vi xa nakanimaj ri Dios ri xcꞌasuon-pa ri Kajaf Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 25 Ri Jesús xjach chi xquimisas ruma ka-pecados ojreꞌ, y xcꞌastaj-pa chi quireꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios. \c 5 \s1 Ojreꞌ ri kaniman ri Jesucristo manak chic ka-pecado choch ri Dios \p \v 1 Manak chic ka-pecado choch ri Dios ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. Y ruma ri Jesucristo, ri Dios vacame otz nkojrutzꞌat. \v 2 Y joꞌc ruma xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, ri Dios xuꞌon ri favor chika chi vacame cof ojcꞌo. Y nkojquicuot ruma kayoꞌien ri kꞌij antok junan xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Dios ri cꞌo namalaj rukꞌij. \v 3 Y nkojquicuot man joꞌc ta ruma kayoꞌien ri kꞌij antok xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Dios, xa nkojquicuot jeꞌ antok nakakꞌasaj sufrimiento, ruma kataꞌn chi antok nakaꞌan sufrir, reꞌ nuꞌon chika chi ojreꞌ nicꞌujieꞌ más ka-paciencia. \v 4 Y antok cꞌo chic ka-paciencia, reꞌ nuꞌon chika chi más nkucover chupan ri kacꞌaslien choch ri Dios. Y antok cof chic ojcꞌo pa kacꞌaslien choch ri Dios, reꞌ nuꞌon chi más nakayoꞌiej-apa ri xtiyoꞌx chika. \v 5 Y ketzij xtiyoꞌx chika ri kayoꞌien. Y xa jareꞌ kayoꞌien, manak xkuqꞌuix, ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ. Y kataꞌn chi nkojrajoꞌ, ruma ruyoꞌn ri Espíritu Santo pa tak kánima. \p \v 6 Ojreꞌ man nkojtiquir ta nakacol-kiꞌ kayuon, mareꞌ antok xalka ri kꞌij, ri Cristo xcon kuma ojreꞌ, mesque man otz ta kacꞌaslien choch ri Dios. \v 7 Can ketzij chi man jun nrajoꞌ nicon pa rucꞌaxiel jun chic, mesque rataꞌn chi rucꞌuan jun choj cꞌaslien. O talvez jun nuyaꞌ rutzij chi nicon pa rucꞌaxiel jun chic ri otz nuꞌon. \v 8 Pero ri Dios xucꞌut chakavach chi altíra nkojrajoꞌ, ruma mesque cꞌa oj pecadores, ri Cristo xcon pa ka-cuenta. \v 9 Vacame, ya que manak chic ka-pecado choch ri Dios ruma ri Jesucristo xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel kuma ojreꞌ, rumareꞌ xkojcolotaj choch ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios. \v 10 Ojier can, oj ru-enemigos ri Dios. Pero vacame, ruma ri Rucꞌajuol xcon pa kacꞌaxiel, ri Dios xuꞌon ru-amigos chika. Y xa ri Dios xuya-pa ri Rucꞌajuol chi xcon pa kacꞌaxiel antok cꞌa oj ru-enemigos; vacame ruma oj ru-amigos chic, can xkojcolotaj richin nojiel tiempo, ruma ri Kajaf Jesucristo cꞌas richin nojiel tiempo. \v 11 Y man joꞌc ta reꞌ, vacame nkojquicuot riqꞌuin ri Dios, ruma ja ri Kajaf Jesucristo xbꞌano chi vacame oj ru-amigos ri Dios. \s1 Ri Adán y ri Cristo \p \v 12 Ri pecado ruma jun ache xuoc-pa choch-ulief. Ri ache reꞌ ja ri Adán. Y ri pecado xucꞌam-pa ri camic.\x + \xo 5:12 \xt Gn. 2:16-17; 3:6.\x* Rumareꞌ quinojiel vinak ncaꞌcon, ruma niquiꞌan pecado. \v 13 Antok ri Dios majaꞌ tuya-pa ri ley cha ri Moisés, ya cꞌo chic ri pecado choch-ulief, pero antok manak ri ley, man niꞌeꞌx ta chi cꞌo pecado. \v 14 Pero antok majaꞌ cꞌo ri ley, mesque man xꞌeꞌx ta chi cꞌo pecado, quinojiel xaꞌcon; desde Adán hasta Moisés; mesque man junan ta qui-pecado riqꞌuin ri Adán. Y ri Adán xucꞌut ri chica ri xtipa después. \p \v 15 Ri xuꞌon ri Adán man junan ta riqꞌuin ri xuꞌon ri Jesucristo, ruma ri Jesucristo can xojrucol. Ri ru-pecado ri Adán xuꞌon chika konojiel chi xojuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri xuꞌon ri Jesucristo, ruyuon otz nucꞌam-pa chika, y reꞌ xa ruma ri ru-favor ri Dios. \v 16 Y ri xucꞌam-pa ri ru-pecado ri Adán, man junan ta riqꞌuin ri xuꞌon ri Cristo chi xojrucol. Ruma riqꞌuin ri jun oc pecado ri xuꞌon ri Adán choch ri Dios, can quinojiel vinak xaꞌuoc pecadores y rumareꞌ xcaꞌan juzgar chi niyoꞌx ri castigo pa quiveꞌ. Pero ri xuꞌon ri Cristo can altíra rakalien, ruma riqꞌuin reꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios. \v 17 Joꞌc ruma ri ru-pecado ri Adán, quinojiel vinak xaꞌuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri xuꞌon ri Jesucristo más rakalien y rumareꞌ ri ncaꞌcolotaj, can xcaꞌcꞌasieꞌ richin nojiel tiempo. Can nuꞌon chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. Y ruma ri ru-favor ri Dios, xcaꞌcꞌasieꞌ y junan xtiquiꞌan reinar. \p \v 18 Ruma ri pecado ri xuꞌon ri Adán, nika ri castigo pa quiveꞌ quinojiel vinak. Pero ruma ri xuꞌon ri Cristo can choj-ve, rumareꞌ quinojiel ri vinak ri niquinimaj jajaꞌ, ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios y niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \v 19 Ruma ri Adán man xunimaj ta ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, rumareꞌ quinojiel vinak cꞌo qui-pecados. Pero ri Jesucristo xunimaj nojiel ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, rumareꞌ iqꞌuiy ri niꞌan chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. \p \v 20 Antok ri Dios xuyaꞌ ri ley, más xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado. Y ruma xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado, más xkꞌalajin-pa ri ru-favor ri Dios pa quiveꞌ ri vinak. \v 21 Y ri pecado xuꞌon chica quinojiel vinak chi xaꞌuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri ru-favor ri Dios nuꞌon chika chi manak chic ka-pecado choch y chi cꞌo kiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ruma ri xuꞌon ri Kajaf Jesucristo. \c 6 \s1 Choch ri pecado oj-quiminak chic \p \v 1 ¿Chica xtakaꞌej vacame? ¿Cꞌa otz came nakaꞌan pecado chi quireꞌ más nikꞌalajin-pa ri ru-favor ri Dios pa kaveꞌ? \v 2 Can man otz ta. Ojreꞌ xa kayoꞌn chic can ri pecado. Can incheꞌl xojcon yan, y rumareꞌ man otz ta chic chi cꞌa nakaꞌan pecado. \v 3 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri bautismo jareꞌ ratal chi ojreꞌ can xojcon yan junan riqꞌuin ri Cristo Jesús, y chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin? \v 4 Antok xojꞌan bautizar, incheꞌl can xojcon riqꞌuin, y incheꞌl xojmuk jeꞌ junan riqꞌuin, y ri Cristo xcꞌastaj-pa ruma ri namalaj ru-poder ri Katataꞌ Dios,\x + \xo 6:4 \xt Col. 2:12.\x* mareꞌ vacame kucꞌuaj jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien. \p \v 5 Y ruma can incheꞌl xojcon junan riqꞌuin ri Cristo antok xojꞌan bautizar, can xkojcꞌastaj jeꞌ riqꞌuin, ruma jajaꞌ can xcꞌastaj-pa. \v 6 Ruma rubꞌanun-pa, xkucꞌuaj jun itziel cꞌaslien. Pero can incheꞌl xojbꞌajix riqꞌuin ri Jesucristo choch ri cruz, y rumareꞌ ri itziel cꞌaslien reꞌ xqꞌuis can y xojcolotaj-pa pa rukꞌaꞌ ri pecado. \v 7 Quinojiel ri incheꞌl can xaꞌcon riqꞌuin ri Cristo, ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. \v 8 Y ruma ojreꞌ incheꞌl xojcon riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcon, rumareꞌ nakanimaj chi xkojcꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin. \v 9 Y kataꞌn chi ri Cristo xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y vacame man chic xticon ta, ruma ri camic manak chic rukꞌaꞌ cha. \v 10 Antok xcon jajaꞌ, ja xqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri pecado. Joꞌc jun bꞌay xcon ruma nojiel pecado. Y vacame cꞌas y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 11 Y ojreꞌ man takamastaj chi oj-quiminak chic choch ri pecado, pero vacame ojcꞌas chi nakayaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. \p \v 12 Rumareꞌ man takayaꞌ lugar chi ntuoc chic pa ri pecado kiqꞌuin, chi nkurucꞌuaj chupan ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo. \v 13 Man caꞌkacusaj ri kakꞌa-kakan chi nakaꞌan ri pecado, xa kajacha-kiꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios chi quireꞌ joꞌc ri otz nakaꞌan, ruma ojier can oj-quiminak chupan ri pecado, pero vacame kucꞌuan chic jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien. \v 14 Ri pecado man jun chic rukꞌaꞌ chika. Ojreꞌ man ojcꞌo ta chic chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés, vacame ojcꞌo chuxieꞌ ri ru-favor ri Dios. \s1 Can ix ru-siervos chic ri Dios \p \v 15 Rumareꞌ, ¿cꞌa otz came nakaꞌan pecado, ruma ja ri ru-favor ri Dios ri nicalo kichin, y man ja ta ri ley? Man quireꞌ ta. \v 16 Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi chica-na vinak ri nujach-riꞌ chi ntuoc ru-esclavo jun chic, can nicꞌujieꞌ chuxieꞌ ri rutzij ri rajaf. Rumareꞌ ojreꞌ xa xtakaꞌan ri pecado, can xkojuoc incheꞌl jun ru-esclavo ri pecado y reꞌ xkojrucꞌuaj pa camic. Pero xa nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, xkojuoc ru-esclavo jajaꞌ y can xkojrucꞌuaj chupan ri choj cꞌaslien. \v 17 Rubꞌanun-pa, ixreꞌ xixcꞌujieꞌ pa rukꞌaꞌ ri pecado, pero vacame tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chi ixreꞌ riqꞌuin nojiel ivánima iniman ri ruchꞌabꞌal, ri cꞌutun chivach. \v 18 Vacame man ixcꞌo ta chic pa rukꞌaꞌ ri pecado, xa ix ru-siervos chic ri Dios y ivucꞌuan chic jun choj cꞌaslien. \v 19 Y ruma ixreꞌ xa cuesta niꞌka pan iveꞌ (ntiꞌan entender) nojiel ri nuꞌeꞌn, rumareꞌ xincusaj ri ejemplo chirij jun esclavo; ruma ri rubꞌanun-pa, xicusaj ri ikꞌa-ivakan chi xiꞌan pecado y xiꞌan ri man otz ta y ri man sak ta. Pero vacame nicꞌatzin chi nticusaj ri ikꞌa-ivakan richin ntiꞌan ri choj, chi quireꞌ sak ri icꞌaslien choch ri Dios. \p \v 20 Ruma antok ixreꞌ cꞌa ix esclavos richin ri pecado, man xiꞌan ta pensar jubꞌaꞌ chi can nicꞌatzin ntivucꞌuaj jun choj cꞌaslien. \v 21 ¿Y chica came xichꞌec chirij nojiel ri itziel cꞌaslien ri xivucꞌuaj? Y vacame nquixqꞌuix antok nalka pan iveꞌ ri itziel tak kax ri xiꞌan, ri xa camic nucꞌam-pa pa ruqꞌuisbꞌal. \v 22 Pero vacame ya ix libres pa rukꞌaꞌ ri pecado, y vacame xa ix ru-siervos ri Dios, y yoꞌn chic chiva jun cꞌaslien sak, y ri cꞌaslien reꞌ nucꞌam-pa ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \v 23 Ruma ri rajal ri nuyaꞌ ri pecado chika ja ri camic. Pero ri Dios ja ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ri nusipaj chika, ruma xa jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. \c 7 \s1 Ri ejemplo ri alasan chirij ri cꞌulubꞌic \p \v 1 Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn ri chica nuꞌej ri ley, y ivataꞌn chi joꞌc antok jun vinak cꞌas, cꞌo chuxieꞌ ri ley reꞌ. \v 2 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ley, chi jun ixok cꞌulan manak modo nujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil, antok ri ache xa cꞌa cꞌas. Pero xa nicon-el ri rachajil, ri ixok nicꞌujieꞌ can libre choch ri ru-ley ri cꞌulubꞌic. \v 3 Pero xa nicꞌujieꞌ riqꞌuin jun chic ache antok cꞌa cꞌas ri rachajil, can pecado ri nuꞌon. Pero xa quiminak chic ri rachajil, nicꞌujieꞌ can libre, ri ixok cꞌo modo nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ache, y ri ley man nuꞌej ta chi pecado nuꞌon xa nicꞌulieꞌ chic jun bꞌay. \p \v 4 Hermanos, quireꞌ jeꞌ kabꞌanun ojreꞌ. Incheꞌl can xojcon choch ri ru-ley ri Moisés antok ri Cristo xcon. Y rumareꞌ man ojcꞌo ta chic chuxieꞌ ri ley reꞌ, vacame oj richin chic ri Cristo, ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y ruma oj richin chic ri Cristo, kucꞌuaj jun otz kacꞌaslien; incheꞌl nrajoꞌ ri Dios. \v 5 Ri rubꞌanun-pa, xaꞌkaꞌan ri itziel tak kax ri xaꞌkarayij, y ri ru-ley ri Moisés nuꞌej chi man otz ta ri xkaꞌan. Pero ri ley reꞌ xuꞌon chika chi xkacusaj ri ka-cuerpo richin xaꞌkaꞌan ri pecado, y ri pecado xa camic xucꞌam-pa pa kaveꞌ. \v 6 Ojier can, xojcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés; pero vacame incheꞌl xojcon yan choch ri ley reꞌ, y rumareꞌ oj libres choch vacame. Vacame nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios ruma ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri yoꞌn chika ruma ri Espíritu Santo, y man ruma ta chic ri nuꞌej ri ley ri tzꞌibꞌan can. \s1 Ri pecado ri cꞌo pa vánima \p \v 7 Y vacame, ¿chica nakaꞌej? ¿Itziel came ri ru-ley ri Moisés? Man quireꞌ ta. Xa man ta ri ley, inreꞌ man ta vataꞌn chica ri pecado. Ri ley nuꞌej: Man tarayij chi aviqꞌuin ta atreꞌ cꞌo-ve ri cꞌo riqꞌuin jun chic.\x + \xo 7:7 \xt Ex. 20:17; Dt. 5:21.\x* Y xa man ta ri ley, inreꞌ man ta xinvatamaj chi pecado xa nirayij ri cꞌo riqꞌuin jun chic. \v 8 Pero ruma ri ley nuꞌej chi can pecado, xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado ri cꞌo pa vánima, y xuꞌon chuva chi más xaꞌnrayij nojiel quivach itziel tak kax. Pero xa man ta cꞌo ri ley, ri pecado quiminak ta. \v 9 Antok cꞌa majaꞌ nubꞌanun entender otz ri ley, xinꞌan pensar chi cꞌo nucꞌaslien. Pero ri kꞌij antok xiꞌka panoꞌ (xinꞌan entender) ri nuꞌej ri ley, xcꞌastaj-pa ri pecado ri cꞌo pa vánima, y cꞌajareꞌ xinnaꞌiej chi xa in-quiminak ruma ri pecado. \v 10 Ri ru-ley ri Moisés nucꞌut ri chica modo nilitaj ri cꞌaslien. Pero inreꞌ man xinvil ta cꞌaslien, ruma xa camic ri xinvil. \v 11 Y quireꞌ xbꞌanataj viqꞌuin ruma ri pecado ri cꞌo pa vánima xiruꞌon engañar, ruma ja ri ley ri xucusaj chi xiruquimisaj. \v 12 Ri ley can santa, can otz y can choj nojiel ri nuꞌej. \p \v 13 Pero, ¿niꞌej came inreꞌ chi ja ri utzulaj ley reꞌ ri xuꞌon chuva chi xicon? Man quireꞌ ta, ruma ri ley can otz, pero ja ri pecado ri xcꞌamo-pa ri camic panoꞌ, ruma xuꞌon chuva chi inreꞌ man xinnimaj ta ri nuꞌej ri ley. Y rumareꞌ ri ley xucꞌut chinoch ri chica ri pecado; y riqꞌuin reꞌ, can kꞌalaj chi ri pecado can itziel. \p \v 14 Kataꞌn chi ri ley riqꞌuin ri Dios patanak-ve. Pero inreꞌ xa in vinak ri incꞌo pa rukꞌaꞌ ri pecado. \v 15 Inreꞌ man niꞌka ta panoꞌ (man niꞌan ta entender) ri niꞌan ruma nivajoꞌ niꞌan ri otz y man niꞌan ta, y man nivajoꞌ ta chic niꞌan ri itziel tak kax, pero xa jareꞌ ri niꞌan.\x + \xo 7:15 \xt Gá. 5:17.\x* \v 16 Y ri man nivajoꞌ ta niꞌan, xa jareꞌ yan chic niꞌan, riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ri ley otz ri nuꞌej. \v 17 Y rumareꞌ nquitiquir niꞌej chi man inreꞌ ta ri nquibꞌano ri man otz ta, xa ja ri pecado ri cꞌo pa vánima ri nibꞌano chuva chi niꞌan ri man otz ta. \v 18 Inreꞌ in jun vinak ri man jun otz cꞌo pa nucꞌaslien. Nivajoꞌ niꞌan ri otz, pero man nquitiquir ta. \v 19 Mesque ja ri otz ri nivajoꞌ niꞌan, man niꞌan ta. Y ri itziel ri man nivajoꞌ ta chic niꞌan, xa jareꞌ ri niꞌan. \v 20 Y xa ja ri man nivajoꞌ ta niꞌan, xa jareꞌ ri niꞌan, nikꞌalajin chi xa ja ri pecado ri cꞌo pa vánima ri nibꞌano chuva chi niꞌan ri man otz ta. \p \v 21 Y inreꞌ nitzꞌat chi siempre quireꞌ nibꞌanataj viqꞌuin, ruma antok inreꞌ nivajoꞌ niꞌan ri otz, man nquitiquir ta; ruma ri pecado ri cꞌo pa vánima. \v 22 Ri vánima can altíra niquicuot riqꞌuin ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios. \v 23 Pero vataꞌn chi cꞌo chic jun ley ri cꞌuayuon vichin. Y ri jun ley reꞌ man nrajoꞌ ta nuꞌon ri nurayij ri vánima. Ri ley reꞌ ja ri pecado. Can incꞌo pa rukꞌaꞌ y in-ximil. \p \v 24 ¡Juyeꞌ noch ruma ri nubꞌanun! ¿Chica nquicalo pa rukꞌaꞌ ri nu-cuerpo ri nquirucꞌuaj pa camic? \v 25 Xa tiox bꞌaꞌ niyaꞌ cha ri Dios, ruma ri Kajaf Jesucristo xirucol. Ruma ri vánima can nrajoꞌ nuꞌon ri ru-ley ri Dios. Pero cha ri nu-cuerpo niꞌan itziel tak kax, rumareꞌ cꞌa incꞌo chuxieꞌ ri ru-ley ri pecado. \c 8 \s1 Antok ja ri Espíritu Santo cꞌuayuon kichin \p \v 1 Vacame cꞌa, man xtika ta chic ri nem castigo pa kaveꞌ, ruma ojreꞌ xa jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús, y man oj-ucꞌuan ta chic ruma ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, y xa ja yan chic ri Espíritu Santo ri oj-cꞌuayuon. \v 2 Antok xojuoc chuxieꞌ ri ru-ley ri Espíritu Santo richin cꞌaslien, ja xojcolotaj choch ri ru-ley ri pecado y ri camic, ruma ri Cristo Jesús. \v 3 Ri ru-ley ri Moisés man xtiquir ta xojrucol, ruma ojreꞌ man xkaꞌan ta ri nuꞌej. Pero chi nkojcolotaj, ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol choch-ulief, chi xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ. Pero jajaꞌ man jun ru-pecado, jajaꞌ xcon ruma ka-pecado ojreꞌ, y riqꞌuin reꞌ ri Dios xojrucol choch ri ru-poder ri pecado. \v 4 Quireꞌ xuꞌon chi quireꞌ ojreꞌ nakucꞌuaj jun choj cꞌaslien incheꞌl ri bꞌeꞌn can chupan ri ru-ley ri Moisés. Man oj-ucꞌuan ta chic ruma ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, ruma vacame xa ja ri Espíritu Santo ri cꞌuayuon kichin. \p \v 5 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, can joꞌc niquiꞌan pensar reꞌ. Pero ri i-ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo, can joꞌc niquiꞌan pensar ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo. \v 6 Ri joꞌc niquiꞌan pensar ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, xa camic ri nucꞌam-pa chica. Pero ri joꞌc niquiꞌan pensar ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, cꞌaslien y paz nucꞌam-pa chica. \v 7 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, can itziel niquitzꞌat ri Dios, man niquinimaj ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, y man ncaꞌtiquir ta ncaꞌniman. \v 8 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, man ncaꞌtiquir ta niquiꞌan ri nika choch ri Dios. \p \v 9 Pero ixreꞌ man ix-ucꞌuan ta chic cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij; ixreꞌ xa ja ri Ru-Espíritu ri Dios ri cꞌuayuon ivichin. Can quireꞌ ibꞌanun, si es que cꞌo ri Ru-Espíritu ri Dios pa tak ivánima. Xa jun manak ri Ru-Espíritu ri Dios riqꞌuin, man richin ta ri Cristo. \v 10 Pero xa ri Cristo cꞌo pa tak ivánima, cꞌo iviqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma ntiel chi man jun chic i-pecado choch ri Dios. Y can ketzij chi ruma ri pecado nkucon-el choch-ulief, pero riqꞌuin ri Cristo cꞌo kacꞌaslien. \v 11 Si es que cꞌo ri Ru-Espíritu ri Dios pa tak ivánima, ri xcꞌasuon-el richin ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, ri Dios ri xcꞌasuon-el richin ri Cristo Jesús, xquixrucꞌasuoj jeꞌ el ixreꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin. \p \v 12 Rumareꞌ hermanos, ojreꞌ cꞌo kacꞌas riqꞌuin ri Espíritu Santo, pero quiqꞌuin ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij manak kacꞌas, ruma man otz ta chi nakaꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij. \v 13 Ruma xa ncaꞌkaꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, xa camic nucꞌam-pa chika. Pero xa riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo nkojcovin chirij ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, can xticꞌujieꞌ kiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \p \v 14 Ruma quinojiel ri i-ucꞌuan ruma ri Ru-Espíritu ri Dios, can i-ralcꞌual chic ri Dios. \v 15 Antok xyoꞌx ri Espíritu chika, ja xojuoc ralcꞌual ri Dios. Ruma ojier can, antok cꞌa ojcꞌo chuxieꞌ ri pecado, altíra nakaxiꞌij-kiꞌ. Pero vacame, ruma cꞌo ri Espíritu Santo kiqꞌuin, man chic nakaxiꞌij ta kiꞌ, y vacame Katataꞌ nakaꞌej cha ri Dios. \v 16 Ruma ja ri Espíritu Santo nibꞌano chika chi nakanaꞌ riqꞌuin kánima chi ketzij chi oj ralcꞌual ri Dios. \v 17 Y ruma oj ralcꞌual chic ri Dios, can cꞌo jeꞌ jun herencia ri xtiyoꞌx chika;\x + \xo 8:17 \xt Gá. 4:5-7.\x* junan xtiyoꞌx chika riqꞌuin ri Cristo. Pero xa nakacochꞌ ri sufrimiento, incheꞌl xuꞌon sufrir ri Cristo, xticꞌujieꞌ kakꞌij incheꞌl jajaꞌ cꞌo rukꞌij. \p \v 18 Vacame nakaꞌan sufrir ruma ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief; pero vataꞌn chi antok xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, man junan ta riqꞌuin ri sufrimiento richin ri roch-ulief, ruma ri Cristo cꞌo rukꞌij y xtiyoꞌx kakꞌij chicaj. \v 19 Y ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri i-rubꞌanun ri Dios, can quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌkꞌalajin ri ralcꞌual ri Dios. \v 20 Ruma ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon ri Dios can i-otz, pero después xuꞌon chica chi man jun quikalien. Quireꞌ xuꞌon ri Dios chica, y man ijejeꞌ ta xaꞌrayin. Pero ri Dios mismo rubꞌanun chica chi quiyoꞌien ri kꞌij chi ncaꞌchojmix chic. \v 21 Ri pecado xuꞌon cha nojiel ri ranun ri Dios, chi xqꞌuis pa quiveꞌ. Pero xtalka jun kꞌij chi xcaꞌcolotaj choch reꞌ. Incheꞌl xtibꞌanataj kiqꞌuin ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios chupan ri kꞌij antok xtiꞌan chika chi xticꞌujieꞌ kakꞌij. \v 22 Nojiel ri i-rubꞌanun ri Dios niquiꞌan sufrir y ncaꞌjilo incheꞌl nuꞌon jun ixok antok xalka ri kꞌij chi nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Quireꞌ quibꞌanun-pa hasta vacame. \v 23 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ. Ri kánima nuꞌon sufrir y nijilo. Can altíra nakajoꞌ chi nalka yan ri kꞌij antok xtikꞌalajin chi oj ralcꞌual ri Dios, y xticꞌaxtaj ri ka-cuerpo. Kataꞌn chi quireꞌ xtiꞌan chika, ruma yoꞌn chic ri Espíritu Santo pa tak kánima. \v 24 Ya xojcolotaj chupan ri ka-pecado, pero cꞌa cꞌo nicꞌaj chic kax ri i-kayoꞌien ri man nakatzꞌat ta. Xa ta cꞌo yan nojiel reꞌ kiqꞌuin, man ta i-kayoꞌien. Ruma man jun vinak cꞌa nroyoꞌiej jun kax ri xa cꞌo chic riqꞌuin. \v 25 Pero xa kayoꞌien ri man nakatzꞌat ta, cꞌo ka-paciencia kayoꞌien. \p \v 26 Y ri Espíritu Santo can nkojrutoꞌ, ruma jajaꞌ rataꞌn chi ojreꞌ manak kachukꞌaꞌ. Can nkojrutoꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ka-oraciones, ruma ojreꞌ man kataꞌn ta chica ri otz chi nakacꞌutuj cha ri Dios. Jajaꞌ nucꞌutuj pa ka-cuenta ojreꞌ, y altíra nijilo antok nucꞌutuj, y ri jiluoj ri nuꞌon man nkojtiquir ta nakaꞌej riqꞌuin tzij. \v 27 Pero choch ri Dios, can kꞌalaj ri cꞌo pa tak kánima y choch jajaꞌ jeꞌ can kꞌalaj ri nuꞌon pensar ri Espíritu Santo. Ruma ri Espíritu Santo rataꞌn ri nurayij ri Dios, y jareꞌ ri nucꞌutuj pa ka-cuenta ojreꞌ ri can oj santos ralcꞌual ri Dios. \s1 Ruma ri Dios cꞌo kiqꞌuin, man jun nicovin chikij \p \v 28 Ojreꞌ ri nakajoꞌ ri Dios y xojayox ruma jajaꞌ chi xojuoc ralcꞌual, ruma quireꞌ ranun-pa pensar pa kaveꞌ, can kataꞌn chi chica-na kax ri nakakꞌasaj pa kacꞌaslien, cꞌo otz nucꞌam-pa chika. \v 29 Ruma ri Dios ya rataꞌn kavach antok cꞌa majaꞌ kojalax, y xojruchaꞌ chi nkojuoc incheꞌl ri Rucꞌajuol. Ri Dios can nrajoꞌ chi oj qꞌuiy ta ri nkojuoc ralcꞌual y ja ri Rucꞌajuol ri naꞌay chikacajol. \v 30 Y ojreꞌ ri xojruchaꞌ ri Dios, can xojrayuoj; y ri oj-rayuon chic, xuꞌon chika chi manak chic ka-pecado choch; y ri manak chic ka-pecado choch, joꞌc chic kayoꞌien ri kꞌij antok xtuꞌon chika chi xticꞌujieꞌ kakꞌij riqꞌuin. \p \v 31 ¿Chica cꞌa nakaꞌej chirij reꞌ? Xa Dios cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ, ¿chica came nicovin chikij? \v 32 Ri Dios man xujoyovaj ta roch ri Rucꞌajuol chi xuya-pa chi xcon kuma konojiel ojreꞌ. Y ruma xuya-pa ri Rucꞌajuol, can kꞌalaj chi xtuya-pa nojiel kax chika. \v 33 ¿Chica xcaꞌbꞌano acusar ri xaꞌruchaꞌ ri Dios? Xa jajaꞌ mismo xbꞌano chica chi manak chic qui-pecado choch. \v 34 Ri Cristo xcon kuma ojreꞌ, y xcꞌastaj-pa, y vacame cꞌo pa ru-derecha ri Dios y nichꞌoꞌ pa ka-cuenta. Y ruma quireꞌ rubꞌanun ri Cristo kuma ojreꞌ, ¿cꞌo came jun ri nitiquir nucꞌutuj chi tika ri castigo pa kaveꞌ? \v 35 ¿Cꞌo came ri nicovin nkojralasaj-el riqꞌuin ri ru-amor ri Cristo? ¿Nicovin came ri sufrimiento, o ri bꞌis, o ri itziel nkojtzꞌiet ruma rubꞌeꞌ ri Cristo, o ri viꞌjal, o ri manak katziak, o ri peligro, o ri camic? \v 36 Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: \q1 Ruma oj avalcꞌual, ri nicꞌaj chic vinak nojiel tiempo nicajoꞌ nkojquiquimisaj; \q1 chiquivach ijejeꞌ, ojreꞌ xa oj incheꞌl ovejas ri can richin ncaꞌquimisas.\x + \xo 8:36 \xt Sal. 44:22.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 37 Chiquivach nojiel reꞌ, man jun xtitiquir ta xkojralasaj riqꞌuin ri Cristo, ruma ri Cristo can altíra nkojrajoꞌ, y ojreꞌ can nkuchꞌacuon ruma jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin. \v 38 Y inreꞌ vataꞌn chi man jun ri xtitiquir xkojralasaj-el riqꞌuin ri Dios. Ni ri camic, ni ri nibꞌanataj chika vaveꞌ antok ojcꞌas choch-ulief, ni ri ángeles, ni ri itzal tak espíritus, ni ri autoridades, ni jun ri cꞌo vacame, ni man jun jeꞌ ri xtipa chakavach-apa, \v 39 ni ri naj jatol chicaj, ni ri cꞌo chuxieꞌ ka ri ulief, ni man jun chic kax bꞌanun ruma ri Dios ri nicovin nkojralasaj-el riqꞌuin ri ru-amor ri Dios, ruma xa jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. \c 9 \s1 Ja ri israelitas ri xaꞌchoꞌx ruma ri Dios \p \v 1 Inreꞌ, ruma nuniman ri Cristo, can ketzij niꞌej y man nitzꞌak ta tzij chivach. Ri nujaluon y ri vánima quireꞌ niquiꞌej chuva, chi can ketzij, ruma ri Espíritu Santo quireꞌ jeꞌ nuꞌej, chi ri niꞌej chiva can ketzij. \v 2 Can altíra nquibꞌisuon y siempre nikꞌaxo vánima. \v 3 Ruma inreꞌ nivajoꞌ chi quinojiel ta nuvanakil israelitas niquinimaj ri Cristo. Xa ta inreꞌ nquilasas-el riqꞌuin ri Cristo y nika ri castigo panoꞌ, y xa riqꞌuin reꞌ ncaꞌcolotaj ri nuvanakil, niyaꞌ nutzij chi quireꞌ niꞌan chuva. \v 4 Ri israelitas qꞌuiy ri xyoꞌx chica. Ri Dios xuꞌon ralcꞌual chica, can xucꞌut rukꞌij chiquivach, y xuꞌon jun pacto quiqꞌuin. Chica ijejeꞌ xuya-ve ri ru-ley, y xucꞌut chiquivach ri chica niquiꞌan chi niquiyaꞌ rukꞌij. Y cꞌo xuꞌon prometer chica. \v 5 Ijejeꞌ i-rumáma can ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob. Y antok ri Cristo xpa vaveꞌ choch-ulief, chiquicajol ijejeꞌ xalax-ve. Ri Cristo jareꞌ ri Dios y cꞌo paroꞌ nojiel. Y richin nojiel tiempo niyoꞌx rukꞌij. Amén. \p \v 6 Man takaꞌan pensar chi ri Dios man rubꞌanun ta ri ruꞌeꞌn chupan ri ruchꞌabꞌal. Ruma man quinojiel ta ri israelitas i-choꞌn ruma ri Dios. \v 7 Man quinojiel ta ri rumáma can ri Abraham i-choꞌn ruma ri Dios. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xꞌeꞌx cha ri Abraham: Joꞌc ri i-rumáma ri Isaac xtiquibꞌinaj chi i-ketzij i-amáma,\x + \xo 9:7 \xt Gn. 21:12.\x* xchaꞌ ri Dios cha ri Abraham. \v 8 Y rumareꞌ nakatzꞌat chi man quinojiel ta ri rumáma can ri Abraham i-ralcꞌual ri Dios. Joꞌc ri i-ruchoꞌn ri xtuyaꞌ chica ri ranun prometer, xa chica ijejeꞌ ri niꞌeꞌx ruma ri Dios chi i-ralcꞌual chic. \v 9 Incheꞌl antok ri Dios xuꞌon prometer cha ri Abraham: Xquipa chic jun bꞌay aviqꞌuin antok xtalka ri kꞌij, y ri Sara ri avaxjayil xticꞌujieꞌ jun ral-alaꞌ.\x + \xo 9:9 \xt Gn. 18:10.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Abraham. \p \v 10 Y can quire-ve xbꞌanataj. Can xalax-ve ri Isaac ri kamamaꞌ, ri ojier can tiempo. Y antok ri Isaac cꞌulan chic, ri Rebeca ri raxjayil xcꞌujieꞌ encinta (embarazada) y xaꞌlax icaꞌyeꞌ ral. \v 11 Y ruma ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ ral, can kꞌalaj chi ri Dios man nkuruchaꞌ ta ruma ri nakaꞌan. Jajaꞌ ncaꞌruchaꞌ ri can ranun-pa pensar chi ncaꞌruchaꞌ. Ruma antok majaꞌ caꞌalax ri icaꞌyeꞌ ral reꞌ, y majaꞌ kꞌalaj ri chica xtalquibꞌanaꞌ, xa otz o man otz ta, \v 12 ri Dios xuꞌej yan cha ri quitieꞌ: Ri nem xtuoc rusamajiel ri ruchakꞌ.\x + \xo 9:12 \xt Gn. 25:23.\x* \v 13 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Jacob nivajoꞌ. Pero ri Esaú man nivajoꞌ ta.\x + \xo 9:13 \xt Mal. 1:2-3.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \p \v 14 ¿Chica xtakaꞌej? ¿Man choj ta came xuꞌon ri Dios? Man quireꞌ ta. \v 15 Incheꞌl ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xꞌeꞌx cha ri Moisés: Ri nivajoꞌ nijoyovaj roch, can nijoyovaj-ve roch. Y ri nivajoꞌ nitoꞌ, can nito-ve.\x + \xo 9:15 \xt Ex. 33:19.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Moisés. \v 16 Can kꞌalaj chi antok ri Dios cꞌo ri nuyaꞌ chika, quireꞌ nuꞌon joꞌc ruma nujoyovaj kavach, y man ruma ta jareꞌ ri altíra nakajoꞌ y nkojxulie-nkojjotieꞌ chucunuxic. \v 17 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can; ri Dios xuꞌej cha ri Faraón: Xanpilisaj chi xkꞌalajin ri nu-poder aviqꞌuin. Ruma nivajoꞌ chi nitzijos ri nubꞌeꞌ nojiel tanamet ri icꞌo choch-ulief.\x + \xo 9:17 \xt Ex. 9:16.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Faraón ojier can tiempo. \v 18 Y rumareꞌ nakatzꞌat chi ri Dios nujoyovaj roch jun vinak xa nrajoꞌ nujoyovaj roch, o nuꞌon cof ránima cha ri nrajoꞌ nuꞌon cof cha. \p \v 19 Pero man ruma ta reꞌ ixreꞌ ntiꞌan pensar: ¿Karruma oj pecadores nuꞌej chika? Ruma ¿chica nitiquir nukꞌat choch ri Dios ri chica nrajoꞌ nuꞌon? \v 20 Pero inreꞌ niꞌej: Ojreꞌ oj vinak man nkojtiquir ta nakaꞌej cha ri Dios chi man otz ta ri nuꞌon. ¿Otz came chi jun bꞌajoꞌy nuꞌej cha ri xbꞌano richin: Karruma quireꞌ xaꞌan chuva?\x + \xo 9:20 \xt Is. 45:9.\x* \v 21 Ruma riqꞌuin ri aj-bꞌanoy-bꞌajoꞌy cꞌo-ve ri chica nrajoꞌ nuꞌon cha ri barro. Ruma cha ri barro nitiquir nuꞌon jun bꞌajoꞌy ri cꞌo rakalien y nuꞌon jun ri xa manak rakalien. \p \v 22 Y quireꞌ jeꞌ ri Dios, pa rukꞌaꞌ jajaꞌ cꞌo-ve chi nucꞌut ri ru-poder y ri rayoval pa quiveꞌ ri vinak. Pero altíra i-rucachꞌuon, mesque otz ta chi xka yan ta ri rayoval pa quiveꞌ y xaꞌqꞌuis yan ta. \v 23 Y chi nucꞌut chi altíra rukꞌij, xujoyovaj kavach, y xojruchaꞌ yan chi xtiꞌkilaꞌ jun utzulaj cꞌaslien riqꞌuin jajaꞌ, y nicꞌujieꞌ kakꞌij. \v 24 Quireꞌ rubꞌanun kiqꞌuin ojreꞌ ri xojrayuoj, chi israelitas y man israelitas ta. \v 25 Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Oseas: \q1 Ri vinak ri man i-nutanamit ta, xtinꞌan chica chi xcaꞌuoc nutanamit. \q1 Ri man i-vajoꞌn ta pa, xcaꞌnvajoꞌ.\x + \xo 9:25 \xt Os. 2:23.\x* \q1 \v 26 Y ri lugar pacheꞌ xꞌeꞌx chica ri vinak: Ixreꞌ man ix nutanamit ta, \q1 chireꞌ chupan ri mismo lugar xtiꞌeꞌx chica chi i-ralcꞌual chic ri cꞌaslic Dios.\x + \xo 9:26 \xt Os. 1:10.\x* \p \v 27 Y chikij ojreꞌ israelitas, cꞌo ri xuꞌej can ri profeta Isaías. Jajaꞌ can cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: \q1 Ojreꞌ ri oj rumáma can ri Israel, can oj qꞌuiy; \q1 can oj incheꞌl ri sanayeꞌ chuchiꞌ ri mar, ruma man jun nitiquir nijilan kichin. \q1 Pero man oj qꞌuiy ta ri xkojcolotaj. \q1 \v 28 Ri Ajaf Dios can ruꞌeꞌn chi xtuyaꞌ ri castigo paroꞌ ri roch-ulief. \q1 Y can incheꞌl ruꞌeꞌn, can pa ruchojmil xtuꞌon y can chaꞌnin xtibꞌanataj.\x + \xo 9:28 \xt Is. 10:22-23.\x* \m \v 29 Ri profeta Isaías ruꞌeꞌn can jeꞌ: \q1 Ri Dios ri cꞌo nojiel poder riqꞌuin, xa ta jajaꞌ xojruqꞌuis konojiel, man jun ta kamáma xaꞌcꞌujieꞌ. \q1 Can ta xbꞌanataj kiqꞌuin incheꞌl ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri tanamet Sodoma y Gomorra ojier can tiempo.\x + \xo 9:29 \xt Is. 1:9.\x* \m Quireꞌ xuꞌej ri Isaías. \s1 Ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx, ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios \p \v 30 ¿Chica cꞌa nakaꞌej chirij reꞌ? Ri man israelitas ta, mesque man quitijuon ta pa quikꞌij chi ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios, pero xa ja yan chic ijejeꞌ ri can ketzij chi xiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. Quireꞌ niꞌan chica quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \v 31 Pero ri kavanakil israelitas can nicajoꞌ niquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios, pero man ncaꞌtiquir ta. \v 32 ¿Y karruma? Ruma man quicukubꞌan ta quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Xa ja ri ru-ley ri Moisés ri altíra nicajoꞌ niquiꞌan y man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Jesucristo; rumareꞌ xquitupij cakan choch ri Abꞌaj.\x + \xo 9:32 \xt Ri tzij “Abꞌaj” ja ri Jesucristo.\x* \v 33 Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can: \q1 Inreꞌ xtinyaꞌ jun Abꞌaj pa tanamet Sion,\x + \xo 9:33 \xt Ri tzij “Sion” ja ri Jerusalén.\x* y icꞌo ri xtiquitupij cakan choch ri Abꞌaj reꞌ y xcaꞌtzak paroꞌ. \q1 Pero ri xtiquinimaj, man xcaꞌqꞌuixbꞌax ta.\x + \xo 9:33 \xt Is. 28:16.\x* \m Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can. \c 10 \p \v 1 Hermanos, ri nicꞌutuj cha ri Dios y ri nurayij ri vánima, ja ta chi ri kavanakil israelitas ncaꞌcolotaj. \v 2 Inreꞌ vataꞌn chi ijejeꞌ niquiꞌan ri rusamaj ri Dios, pero man niquiꞌan ta incheꞌl rubꞌanic ri rucꞌutun ri Dios. \v 3 Niquiꞌan chi man cataꞌn ta chica modo niquiꞌan chi quireꞌ ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. Y rumareꞌ niquitej quikꞌij chi niquiꞌan ri niquiꞌan pensar ijejeꞌ, y man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Dios. \v 4 Ri ley xqꞌuis antok xalka ri Cristo. Quireꞌ xbꞌanataj, chi quireꞌ chica-na vinak ri xtiniman ri Cristo, ntiel chi manak chic ru-pecado choch ri Dios. \p \v 5 Ri Moisés rutzꞌibꞌan can ri chica nicꞌatzin niquiꞌan ri vinak chi quireꞌ ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios ruma ri ley. Jajaꞌ rutzꞌibꞌan can: Ri nibꞌano nojiel ri nuꞌej ri ley, can xtiril ri cꞌaslien riqꞌuin ri Dios.\x + \xo 10:5 \xt Lv. 18:5.\x* Quireꞌ rutzꞌibꞌan can. \v 6 Pero ri nicꞌatzin nakaꞌan chi quireꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios, ja chi takacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo. Y mareꞌ nuꞌej: Man takaꞌej pa kánima: ¿Chica xtiꞌa chila chicaj chi xtirukasaj-pa ri Cristo? Ruma jajaꞌ xka yan pa. \v 7 Y man takaꞌej jeꞌ: ¿Chica xtiꞌa pacheꞌ icꞌo-ve ri quiminakiꞌ chi xtirucꞌama-pa ri Cristo? Ruma jajaꞌ ya xcꞌastaj-el. \v 8 Ri chꞌabꞌal chi ncacolotaj xa cierca cꞌo-ve, xa pan avánima cꞌo-ve, y pan achiꞌ jeꞌ.\x + \xo 10:8 \xt Dt. 30:12-14.\x* Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y ja chꞌabꞌal reꞌ ri nakatzijuoj, y nuꞌej chi kacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \v 9 Y xa atreꞌ naꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Ajaf, y xa nanimaj riqꞌuin nojiel avánima chi jajaꞌ xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ ruma ri Dios, xcacolotaj. \v 10 Chi ncacolotaj y chi ntiel chi manak chic a-pecado choch ri Dios, can riqꞌuin nojiel avánima tanimaj ri Jesús, y naꞌej chi animan. \p \v 11 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Quinojiel ri vinak ri xtiquinimaj jajaꞌ, man xcaꞌqꞌuixbꞌax ta.\x + \xo 10:11 \xt Is. 28:16.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 12 Oj junan konojiel, oj israelitas o man oj israelitas ta. Ri Ajaf, can Kajaf konojiel y qꞌuiy ri nuyaꞌ chica ri ncaꞌcꞌutun cha. \v 13 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Quinojiel ri xtiquicꞌutuj cha ri Ajaf chi caꞌrucaloꞌ, can xcaꞌcolotaj-ve.\x + \xo 10:13 \xt Jl. 2:32.\x* Quireꞌ nuꞌej. \p \v 14 ¿Pero chica modo xtucꞌutuj jun chi ticuol ruma ri Jesucristo, y xa man nunimaj ta chi jajaꞌ ri nicalo? ¿O cheꞌl xtunimaj, xa man jun raxan chirij ri Jesucristo? ¿Y cheꞌl xtiraꞌxaj, xa man jun nitzijuon cha? \v 15 ¿Y cheꞌl xtitzijos ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa man jun nitak-el? Pero chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: ¡Can altíra jaꞌal ri cakan ri i-bꞌanak chutzijoxic ri evangelio; ri niquitzijuoj ri chica modo nicꞌujieꞌ ri paz!\x + \xo 10:15 \xt Is. 52:7.\x* Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can. \p \v 16 Pero man quinojiel ta vinak ncaꞌniman ri nuꞌej ri evangelio. Incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías: Ajaf, ¿chica xniman ri atzij ri xkatzijuoj?\x + \xo 10:16 \xt Is. 53:1.\x* Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can. \v 17 Chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx, nicꞌatzin chi naꞌay nakaxaj ri chꞌabꞌal. Y ri chꞌabꞌal ri nicꞌatzin nakaxaj, ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 18 Y inreꞌ niꞌej: ¿Man ivaxan ta came ri ruchꞌabꞌal ri Dios? Chupan ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: \q1 Choch nojiel ri roch-ulief i-bꞌanak ri ncaꞌtzijuon richin. \q1 Y chica-na lugar icꞌo vinak, chireꞌ niquitzijuoj jeꞌ.\x + \xo 10:18 \xt Sal. 19:4.\x* \m Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \p \v 19 Y inreꞌ niꞌej jeꞌ, chi ri kavanakil israelitas cataꞌn ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Naꞌay katzꞌataꞌ ri nuꞌej ri Dios chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés: \q1 Icꞌo ri man i-nutanamit ta y man jun cataꞌn. \q1 Pero xa ja yan chic ijejeꞌ ri xcaꞌncol y rumareꞌ ixreꞌ israelitas itziel xquiꞌtzꞌat y xtipa ivoyoval.\x + \xo 10:19 \xt Dt. 32:21.\x* \m Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \v 20 Pero más kꞌalaj ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías, ri nuꞌej: \q1 Ri vinak ri man xaꞌcanun ta vichin, xinquil. \q1 Can xincꞌut-viꞌ chiquivach, mesque man xquicꞌutuj ta pacheꞌ incꞌo-ve.\x + \xo 10:20 \xt Is. 65:1.\x* \m Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \v 21 Pero ri Dios nuꞌej chiquij ri kavanakil israelitas: Can kꞌij-kꞌij ncaꞌnvayuoj chi ncaꞌpa viqꞌuin y nujakuon nukꞌaꞌ chi i-voyoꞌien, pero ijejeꞌ xa man ncaꞌniman ta y man nicajoꞌ ta niquiꞌan ri niꞌej chica.\x + \xo 10:21 \xt Is. 65:2.\x* Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \c 11 \s1 Ri i-choꞌn chiquicajol ri israelitas \p \v 1 Y inreꞌ niꞌej chiva: ¿Ruyoꞌn came can ri Dios ri rutanamit? Man quireꞌ ta. Ruma inreꞌ can in israelita. Y in rumáma can ri Benjamín y ri Benjamín rumáma can ri Abraham.\x + \xo 11:1 \xt Fil. 3:5.\x* \v 2 Ri Dios man ruyoꞌn ta can ri rutanamit; ri Dios can pa rutzꞌucbꞌal-pa rajoꞌn-pa. ¿Man ivataꞌn ta ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can chirij ri Elías? Ri Elías xchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios chiquij ri ruvanakil israelitas, y xuꞌej: \v 3 Ajaf, xaꞌquivulij ri altares ri avichin atreꞌ y xaꞌquiquimisaj ri nicꞌaj chic a-profetas. Xa nuyuon chic inreꞌ incꞌo can y nquinquicanuj jeꞌ chi nquinquiquimisaj.\x + \xo 11:3 \xt 1R. 19:10, 14.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Elías cha ri Dios. \v 4 ¿Y chica xuꞌej ri Dios cha ri Elías? Ri Dios xuꞌej: Man ayuon ta atcꞌo can. Cꞌa icꞌo i-siete (ivukuꞌ) mil ri icꞌo can, ri man quiyoꞌn ta rukꞌij ri ídolo Baal.\x + \xo 11:4 \xt 1R. 19:18.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Elías. \v 5 Y quireꞌ jeꞌ vacame cꞌo jun chꞌiti grupo kavanakil israelitas ri i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios. \v 6 Ri i-choꞌn ruma ri Dios, man i-choꞌn ta ruma otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien; ijejeꞌ i-choꞌn, xa ruma ri ru-favor ri Dios. Xa ta i-choꞌn ruma ri otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien, man ta niꞌeꞌx chi i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios. \p \v 7 Y reꞌ nucꞌut chakavach chi ri nicꞌaj kavanakil ri i-choꞌn ruma ri Dios xquil yan jun utzulaj cꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Pero ri nicꞌaj chic kavanakil ri man i-choꞌn ta ruma ri Dios, xa xꞌan cof cha ri cánima. \v 8 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Dios xuyaꞌ chica incheꞌl jun tremenda varan, xa incheꞌl man ncaꞌtzuꞌn ta y incheꞌl man ncaꞌcꞌaxan ta. Cꞌa quireꞌ quibꞌanun vacame.\x + \xo 11:8 \xt Dt. 29:4; Is. 29:10.\x* Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can. \v 9 Y ri David ruꞌeꞌn can jeꞌ: \q1 Ri quinamakꞌej xtuoc ta qui-trampa y xtuoc ta incheꞌl yaꞌl ri ncaꞌka chupan. \q1 Ja ta reꞌ ri xtitzako quichin y xtuoc qui-castigo. \q1 \v 10 Xtikꞌakumir cꞌa ri quinakꞌavach, chi quireꞌ man xcaꞌtzuꞌn ta; \q1 can luculic ta quij xtiquiꞌan richin nojiel tiempo.\x + \xo 11:10 \xt Sal. 69:22-23.\x* \m Quireꞌ ri ruꞌeꞌn can ri David. \s1 Ri Dios ncaꞌrucol ri vinak ri man israelitas ta \p \v 11 Inreꞌ man niꞌej ta chi ri kavanakil xquitupij cakan y xaꞌtzak richin xa jun tiempo. Man quireꞌ ta. Pero ruma man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, mareꞌ ri Dios ncaꞌrucol ri vinak ri man israelitas ta, xa richin nucꞌasuoj pa cánima ri israelitas chi niquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal. \v 12 Ri israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuyaꞌ ri ru-bendición chica nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta. Pero más qꞌuiy ri bendición ri xcaꞌpa antok ri kavanakil israelitas xtiquinimaj. \p \v 13 Y cꞌo jeꞌ ri nivajoꞌ niꞌej chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta: Inreꞌ in jun apóstol ri in-takuon-pa iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Can niyaꞌ rukꞌij ri nusamaj, \v 14 ruma nivajoꞌ nicꞌasuoj pa cánima ri nuvanakil israelitas chi ncaꞌcolotaj ta nicꞌaj, antok niquitzꞌat ri nusamaj. \v 15 Ri Dios xaꞌruꞌon recibir ri man israelitas ta, y jareꞌ ri xuꞌon ri Dios antok xaꞌruyaꞌ can ri nuvanakil israelitas. Pero antok ri nuvanakil xtiquinimaj chic ri Dios y jajaꞌ xcaꞌruꞌon chic recibir, después xcaꞌcꞌastaj y xtiquicꞌuaj jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien. \v 16 Ri israelitas can i-choꞌn naꞌay. Can i-incheꞌl ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios. Xa ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios can i-sagrada, quireꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic simíta. Y xa i-choꞌn ri ruxieꞌ, i-choꞌn jeꞌ ri rukꞌaꞌ. \p \v 17 Ri nuvanakil israelitas can i-incheꞌl ri chieꞌ rubꞌinan olivo, can jaꞌal ticuon. Pero icꞌo rukꞌaꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el. Y ixreꞌ ri man ix israelitas ta man ix rukꞌaꞌ ta ri chieꞌ reꞌ, xa ix richin jun chic olivo ri man ticuon ta, ri xa ruyuon xiel-pa. Pero xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ ri ticuon y qꞌuiy bendición iviluon. \v 18 Pero man otz ta chi ntina-ka-iviꞌ chi ix nimaꞌk y ntiꞌan chica ri nuvanakil chi man jun quikalien ruma xaꞌlasas-el. Man otz ta ntiꞌan quireꞌ, ruma ivataꞌn chi man ja ta ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri tzꞌamayuon ri ruxieꞌ, xa ja ri ruxieꞌ ri tzꞌamayuon ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Y ixreꞌ xa ix rukꞌaꞌ ri chieꞌ y man ix ruxieꞌ ta. \p \v 19 Y ixreꞌ ntiꞌej: Ojreꞌ otz kabꞌanun ruma icꞌo rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el, richin chi ojreꞌ ri xojyoꞌx can pa quicꞌaxiel. \v 20 Can ketzij chi ijejeꞌ, ruma man xquinimaj ta ri Dios, rumareꞌ xaꞌlasas-el. Pero ixreꞌ xa ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios ixcꞌo can pa quicꞌaxiel. Ruma cꞌa reꞌ man tina-ka-iviꞌ chi ix otz. Xa tixiꞌij-iviꞌ. \v 21 Ruma ivataꞌn chi ri Dios man xaꞌruꞌon ta perdonar ri nuvanakil israelitas. Xa xaꞌralasaj-el, mesque ijejeꞌ can i-rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Xa quireꞌ xuꞌon quiqꞌuin ijejeꞌ, ixreꞌ jeꞌ man nquixruꞌon ta perdonar. \v 22 Can tivatamaj chi ri Dios altíra otz runoꞌj, pero jajaꞌ can nuꞌon juzgar ri pecado. Jajaꞌ nuyaꞌ ri castigo chica ri man xquinimaj ta rutzij. Chiva ixreꞌ otz runoꞌj rubꞌanun, pero siempre tiyaꞌ ivánima riqꞌuin. Ruma xa man quireꞌ ta xtiꞌan, ixreꞌ jeꞌ xquixlasas-el. \v 23 Y xa ri nuvanakil niquinimaj chic, ri Dios ncaꞌruyaꞌ chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ olivo, ruma choch ri Dios man jun cuesta chi nuꞌon. \v 24 Ixreꞌ can ix incheꞌl rukꞌaꞌ jun chieꞌ olivo ri man xtic ta, xa ruyuon xiel-pa; pero xixlasas-pa riqꞌuin ri chieꞌ reꞌ y xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ olivo ri can ticuon, mesque man ix richin ta ri chieꞌ reꞌ. Y xa quireꞌ xꞌan chiva ixreꞌ, más xtiꞌan chica ri nuvanakil israelitas, ijejeꞌ can xcaꞌyoꞌx chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ ri can ticuon; ruma ijejeꞌ can i-richin ri chieꞌ reꞌ. \s1 Antok xcaꞌcolotaj ri israelitas \p \v 25 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, chi quireꞌ man tina-ka-iviꞌ ixreꞌ chi más ix otz chiquivach ri israelitas. Ri nuvanakil israelitas ri cof cánima quibꞌanun, quireꞌ xcaꞌcꞌujieꞌ, cꞌa xcaꞌtzꞌakat-na ri man israelitas ta chi xcaꞌcolotaj. \v 26 Cꞌajareꞌ xcaꞌcolotaj ri nuvanakil israelitas. Incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: \q1 Ri Jun ri nicalo, xtipa pa tanamet Sion,\x + \xo 11:26 \xt Ri tzij “Sion” ja ri Jerusalén.\x* \q1 y xtiralasaj-el ri itziel tak noꞌj chiquicajol ri rumáma can ri Jacob.\x + \xo 11:26 \xt Is. 59:20.\x* \q1 \v 27 Y inreꞌ xtinvalasaj-el ri qui-pecados, \q1 ruma jareꞌ ri pacto ri xinꞌan quiqꞌuin.\x + \xo 11:27 \xt Jer. 31:33-34.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can. \v 28 Icꞌo nuvanakil israelitas itziel niquitzꞌat ri Dios ruma man quiniman ta ri evangelio. Y ruma man quiniman ta, ri Dios xuyaꞌ ri ruchꞌabꞌal chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Pero ri Dios cꞌa altíra ncaꞌrajoꞌ ri nuvanakil, ruma i-ruchoꞌn y ruma jeꞌ ri ruꞌeꞌn chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. \v 29 Ruma antok ri Dios nuyaꞌ jun kax, man xtumaj ta chic; y antok nrayuoj ri rutanamit, man xtucꞌax ta chic ri rutzij. \v 30 Ojier can, ixreꞌ ri man ix israelitas ta man xixniman ta cha ri Dios. Pero antok ri nuvanakil israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, jajaꞌ xujoyovaj ivach ixreꞌ. \v 31 Ri nuvanakil man quiniman ta ri Dios vacame, pero xtalka ri kꞌij antok ri Dios xtujoyovaj chic quivach jun bꞌay, y xtiquiꞌan chic recibir ri incheꞌl xuꞌon chiva ixreꞌ. \v 32 Ri Dios ruꞌeꞌn chi quinojiel vinak cꞌo qui-pecado; richin nujoyovaj quivach quinojiel. \p \v 33 ¡Ri Dios can altíra otz, can qꞌuiy noꞌj cꞌo riqꞌuin! ¡Man jun nicovin niꞌeꞌn ri runoꞌj y man jun nicovin niꞌeꞌn karruma nuꞌon ri nuꞌon! \v 34 Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: ¿Cꞌo came jun vinak runaꞌien ri chica nuꞌon pensar ri Ajaf Dios? ¿O cꞌo came jun ri nitiquir nuꞌej cha ri Dios ri chica otz chi nuꞌon?\x + \xo 11:34 \xt Is. 40:13.\x* \v 35 ¿O cꞌo came jun vinak ri nusipaj jun kax naꞌay cha ri Dios, y ri Dios cꞌajareꞌ xtuya-pa rucꞌaxiel cha?\x + \xo 11:35 \xt Job 41:11; 35:7.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 36 Ruma jajaꞌ ri xbꞌano nojiel. Can riqꞌuin jajaꞌ patanak nojiel. Y nojiel ri xaꞌruꞌon, can richin chi niquiyaꞌ rukꞌij. Can tiyoꞌx cꞌa rukꞌij ri Dios richin nojiel tiempo. Amén. \c 12 \s1 Ri cꞌaslien ri nicꞌatzin chi niquicꞌuaj ri quiniman chic ri Dios \p \v 1 Hermanos, ri Dios can nujoyovaj kavach. Rumareꞌ niꞌan rogar chiva chi can tijacha-iviꞌ pa rukꞌaꞌ jajaꞌ. Can incheꞌl ntiꞌan chica ri chicop ri ntiyaꞌ cha ri Dios, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ, tiyaꞌ ri icꞌaslien cha ri Dios. Jun cꞌaslien santa, incheꞌl ri nrajoꞌ jajaꞌ, y quireꞌ nikꞌalajin chi can ketzij ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 2 Man tivucꞌuaj ri quicꞌaslien ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Xa tiyaꞌ lugar cha ri Dios chi nucꞌax ri inoꞌj, chi quireꞌ xticꞌaxtaj ri icꞌaslien. Y quireꞌ xtivatamaj ri chica nrajoꞌ ri Dios chi ntiꞌan. Ri nrajoꞌ jajaꞌ, ja ri otz, ri nika choch y ri jaꞌal. \p \v 3 Ruma ri ru-favor ri Dios, xiruyaꞌ chupan ri rusamaj. Rumareꞌ niꞌej chiva ixvonojiel: Man tiꞌan chi ix nimaꞌk tak vinak, ruma man otz ta quireꞌ ntiꞌan. Can titzꞌata-ka-iviꞌ xa can ketzij icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri samaj ri yoꞌn chiva ruma ri Dios. Pero man junan ta roch kasamaj ruyoꞌn chika konojiel. \v 4 Can incheꞌl rubꞌanun ri ka-cuerpo, cꞌo rukꞌaꞌ, cꞌo rakan, cꞌo nakꞌaroch, pero man junan ta quisamaj. \v 5 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri kaniman ri Cristo, oj qꞌuiy y man junan ta kasamaj. Pero junan ojcꞌo y nakatola-kiꞌ ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo.\x + \xo 12:5 \xt 1Co. 12:12.\x* \p \v 6 Ruma ri favor ri patanak chicaj ruyoꞌn jun kasamaj chikajunal, y ri samaj ri xrajoꞌ ri Dios, jareꞌ ri xuyaꞌ chika. Rumareꞌ, xa cꞌo ri nuꞌej ri Dios cha jun, can tuꞌej chica ri nicꞌaj chic. Y tuꞌej cꞌa chi cukul rucꞌuꞌx riqꞌuin ri nuꞌej. \v 7 Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutoꞌ nicꞌaj chic, caꞌrutoꞌ. Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutijuoj nicꞌaj chic, caꞌrutijuoj. \v 8 Xa yoꞌn cha jun chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima nicꞌaj chic, can quireꞌ tubꞌanaꞌ. Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutoꞌ riqꞌuin miera, caꞌrutoꞌ riqꞌuin nojiel ránima. Xa yoꞌn cha jun chi nucꞌuan quichin nicꞌaj chic, can tutijaꞌ rukꞌij chi otz nuꞌon cha. Xa yoꞌn cha jun chi nujoyovaj quivach ri nicꞌaj chic, can tiquicuot antok nuꞌon quireꞌ.\x + \xo 12:8 \xt 1Co. 12:4-11.\x* \p \v 9 Can tivajo-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ riqꞌuin nojiel ivánima, y mani riqꞌuin caꞌyeꞌ ipalaj. Tiyaꞌ can ri man otz ta y tibꞌanaꞌ ri otz. \v 10 Tivajo-iviꞌ riqꞌuin nojiel ivánima incheꞌl xa ivachꞌalal-iviꞌ y tibꞌanaꞌ respetar-iviꞌ. \p \v 11 Man quixkꞌoran, xa riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri rusamaj ri Ajaf. \p \v 12 Tiquicuot ri ivánima ruma ivoyoꞌien nojiel ri ruꞌeꞌn ri Dios chiva. Ticꞌujieꞌ i-paciencia chupan ri sufrimiento. Siempre tibꞌanaꞌ orar. \p \v 13 Antok icꞌo ri i-ralcꞌual chic ri Dios ri cꞌo nicꞌatzin chica, quiꞌitoꞌ. Tiyaꞌ qui-posada antok nicajoꞌ posada. \p \v 14 Ri vinak ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin y niquiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir, ticꞌutuj cha ri Dios chi caꞌrubꞌanaꞌ bendecir,\x + \xo 12:14 \xt Lc. 6:28.\x* y man ticꞌutuj chi caꞌrubꞌanaꞌ maldecir. \p \v 15 Quixquicuot quiqꞌuin ri ncaꞌquicuot, y quixuokꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌuokꞌ. \p \v 16 Junan ivánima tibꞌanaꞌ y man tinaꞌ chi ix nimaꞌk, xa junan ivach tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri manak-oc quikalien y man tiꞌan pensar chi altíra inoꞌj.\x + \xo 12:16 \xt Pr. 3:7.\x* \p \v 17 Xa cꞌo jun vinak cꞌo itziel tak kax nuꞌon chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel cha. Can titijaꞌ ikꞌij chi ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz chiquivach ri vinak. \v 18 Man tiꞌan ayoval, can titijaꞌ ikꞌij chi nquixcꞌujieꞌ en paz quiqꞌuin quinojiel vinak. \v 19 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Xa icꞌo ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel chica. Xa tiyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ ri xtiyoꞌn rucꞌaxiel chica ruma ri niquiꞌan. Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can: Inreꞌ nquibꞌano castigar, y inreꞌ jeꞌ xquiyoꞌn rucꞌaxiel chica ri niquiꞌan pecado.\x + \xo 12:19 \xt Dt. 32:35.\x* Quireꞌ nuꞌej ri Ajaf. \v 20 Y rumareꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Xa ninem rupan ri itziel ncarutzꞌat, tayaꞌ ruvay, y xa chakeꞌj ruchiꞌ, tayaꞌ ruyaꞌ, ruma xa quireꞌ xtaꞌan, jajaꞌ xtiqꞌuix ruma ri itziel tak kax ri rubꞌanun chava.\x + \xo 12:20 \xt Pr. 25:21-22.\x* Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 21 Man tiyaꞌ lugar chi nquixchꞌacataj ruma ri itziel tak kax ri niꞌan chiva. Ixreꞌ ja ri otz tibꞌanaꞌ y jareꞌ ri xtichꞌacuon chirij ri itziel. \c 13 \p \v 1 Can nicꞌatzin chi konojiel nkojniman chica ri autoridades. Ruma quinojiel ri autoridades ja ri Dios i-yaꞌyuon, y jajaꞌ yaꞌyuon ri autoridad pa quikꞌaꞌ. \v 2 Rumareꞌ, xa man nkojniman ta chica ri autoridades, riqꞌuin ri Dios nakaꞌan-ve ayoval, ruma ja ri Dios i-yaꞌyuon ri autoridades. Y xa quireꞌ nakaꞌan, kayuon nakayuoj-ka ri castigo pa kaveꞌ. \v 3 Jun autoridad man nuyaꞌ ta castigo pa quiveꞌ ri niquiꞌan ri otz, joꞌc pa quiveꞌ ri i-bꞌanoy itziel tak kax nuya-ve ri castigo. Can kabꞌanaꞌ ri otz, chi quireꞌ man jun chica niꞌan chika. Y xa ruyuon otz nakaꞌan, otz nkojtzꞌiet cuma ri autoridades. \v 4 Ruma ri Dios i-ruyoꞌn ri autoridades chi nkojquichajij. Pero xa nakaꞌan ri man otz ta, kaxiꞌij-kiꞌ chiquivach, ruma ijejeꞌ xcaꞌyoꞌn ri castigo pa kaveꞌ. Can i-yoꞌn ruma ri Dios chi niquiyaꞌ castigo pa quiveꞌ ri i-bꞌanoy itziel tak kax. \v 5 Rumareꞌ nicꞌatzin chi nkojniman chica ri autoridades, ruma quireꞌ nuꞌej ri kajaluon y ri kánima chika y man joꞌc ta ruma man nkojꞌan ta castigar. \v 6 Mareꞌ katajoꞌ ri impuestos, ruma ja ri Dios yaꞌyuon quisamaj ri autoridades, chi niquiꞌan gobernar kꞌij-kꞌij. \p \v 7 Can katzoliej kacꞌas chica ri cꞌo kacꞌas quiqꞌuin. Katajoꞌ ri impuesto richin ri miera ri nakachꞌec. Katajoꞌ ri nicꞌaj chic impuestos.\x + \xo 13:7 \xt Mt. 22:21; Mr. 12:17; Lc. 20:25.\x* Ri vinak ri cꞌo ru-respeto, kabꞌanaꞌ respetar. Ri i-nimaꞌk tak vinak, can kabꞌanaꞌ chica chi i-nimaꞌk tak vinak. \p \v 8 Man otz ta nicꞌujieꞌ kacꞌas choj-iqꞌuin-na, xa kajo-kiꞌ; ruma xa ncaꞌkajoꞌ ri nicꞌaj chic, can nakaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios. \v 9 Ri ley reꞌ nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic;\x + \xo 13:9 \xt Ex. 20:14; Dt. 5:18.\x* man caquimisan;\x + \xo 13:9 \xt Ex. 20:13; Dt. 5:17.\x* man catalakꞌ;\x + \xo 13:9 \xt Ex. 20:15; Dt. 5:19.\x* man tatzꞌak tzij chirij jun chic;\x + \xo 13:9 \xt Ex. 20:16; Dt. 5:20.\x* man tarayij chi aviqꞌuin ta atreꞌ cꞌo-ve ri cꞌo riqꞌuin jun chic.\x + \xo 13:9 \xt Ex. 20:17; Dt. 5:21.\x* Y cꞌo jeꞌ nicꞌaj chic kax ri nuꞌej ri ley, pero nojiel reꞌ ntuoc chupan jun tzij ri nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo.\x + \xo 13:9 \xt Lv. 19:18.\x* \v 10 Xa ncaꞌkajoꞌ ri vinak, man jun itziel nakaꞌan chica. Y quireꞌ nakaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ley, xa ncaꞌkajoꞌ ri vinak. \p \v 11 Y tibꞌanaꞌ nojiel reꞌ ruma ivataꞌn chica tiempo ojcꞌo. Ya xalka ri huora chi nquixcꞌastaj riqꞌuin ri ivaran, ruma ya nalka ri kꞌij antok ri Cristo xkojrucol-el richin xa jun tiempo. Ruma vacame más cierca cꞌo ri kꞌij reꞌ, que antok xkanimaj. \v 12 Ri kꞌakuꞌn nakꞌax yan, y nikꞌalajin-pa ri kꞌij. Rumareꞌ, xa cꞌa ncaꞌkaꞌan kax richin ri kꞌakuꞌn, kayaꞌ can. Nicꞌatzin chi ja ri luz nakacusaj chi nkuchꞌacuon chirij ri itziel.\x + \xo 13:12 \xt Ef. 5:8; 1P. 2:9.\x* \v 13 Ojreꞌ ojcꞌo chic chupan ri sakil, rumareꞌ kucꞌuaj jun cꞌaslien otz. Man otz ta nkojkꞌabꞌar, ni man otz ta nakꞌax ruveꞌ ri vaꞌen ri nakaꞌan. Man otz ta chi ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ja ri nurayij ri qui-cuerpo niquiꞌan; man jun itziel kax nrajoꞌ chi nakaꞌan. Man otz ta nicꞌujie-ka ayoval chikacajol y itziel nakatzꞌat jun ruma otz cꞌo. \v 14 Nicꞌatzin chi joꞌc jun nakaꞌan riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, y man takaꞌan pensar nakayaꞌ lugar chica ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo. \c 14 \s1 Ri majaꞌ quichukꞌaꞌ chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx \p \v 1 Ri nicajoꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ iviqꞌuin, can quiꞌbꞌanaꞌ recibir otz, mesque ijejeꞌ majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) chi joꞌc ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo ncaꞌcolotaj. Y man tiꞌan ayoval quiqꞌuin ruma ri niquiꞌan pensar. \v 2 Chiquivach nicꞌaj, otz nitij nojiel, pero chiquivach ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) chi joꞌc ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo ncaꞌcolotaj, xa ja ri kꞌayis ri otz nitij. \v 3 Ri niquitej nojiel, man itziel caꞌquitzꞌat ri man niquitej ta nojiel. Y ijejeꞌ man tiquiꞌej chi man otz ta ri niquiꞌan ri niquitej nojiel. Ri Dios can i-ranun recibir quinojiel. \v 4 ¿At chica atreꞌ chi naꞌan juzgar ri siervo ri man avichin ta atreꞌ? Xa ja ri rajaf ri niꞌeꞌn xa otz ri nuꞌon o xa man otz ta. Ruma ri Ajaf Dios can cꞌo nojiel poder riqꞌuin chi nuꞌon cha chi choj nicꞌujieꞌ. \p \v 5 Icꞌo niquiꞌej chi cꞌo kꞌij ri altíra quikalien, y icꞌo nicꞌaj chic niquiꞌej chi nojiel kꞌij xa i-junan. Y rumareꞌ otz tiquibꞌanaꞌ pensar chiquijunal ri chica niquiꞌan. \v 6 Ruma icꞌo nicꞌaj niquichaꞌ ri kꞌij chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y icꞌo nicꞌaj ri man jun kꞌij niquichaꞌ, ruma chiquivach ijejeꞌ nojiel kꞌij nicꞌatzin chi niyoꞌx rukꞌij ri Dios. Ri niquitej nojiel, niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Y ri man niquitej ta nojiel, can niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha.\x + \xo 14:6 \xt Col. 2:16.\x* \p \v 7 Antok ojcꞌas choch-ulief, can ja ri Cristo ri Kajaf, y quireꞌ jeꞌ antok xkucon. \v 8 Antok ojcꞌas choch-ulief, can richin jajaꞌ ri kacꞌaslien. Y quireꞌ jeꞌ antok nkucon, can richin jajaꞌ ri kacamic. Rumareꞌ xa ojcꞌas o nkucon-el, can oj richin ri Cristo. \v 9 Ri Cristo xcon y xcꞌastaj-pa chi xuoc Kajaf. Jajaꞌ ri Kajaf ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌas y Cajaf jeꞌ ri i-quiminak chic el. \p \v 10 Pero atreꞌ, ¿karruma naꞌej chi man otz ta nuꞌon ri av-hermano? O atreꞌ jeꞌ, ¿karruma naꞌan cha ri av-hermano chi manak-oc rakalien? Ruma konojiel xkubꞌaka choch ri ru-tribunal ri Cristo chi nkojꞌan juzgar.\x + \xo 14:10 \xt 2Co. 5:10.\x* \v 11 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: \q1 Ri Ajaf nuꞌej: Inreꞌ ri cꞌaslic Dios, quinojiel vinak xcaꞌxuquieꞌ chinoch inreꞌ, \q1 y xtiquiꞌej chi can ketzij chi inreꞌ ri Dios.\x + \xo 14:11 \xt Is. 45:23.\x* \m Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \v 12 Y rumareꞌ antok xtalka ri kꞌij, chikajunal xtakajach cuenta cha ri Dios. \p \v 13 Rumareꞌ, man chic takaꞌej chi man otz ta ri nuꞌon jun ka-hermano. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa katijaꞌ kakꞌij chi quireꞌ man nakaꞌan ta cha jun hermano chi nitzak o nuꞌon ruchꞌoꞌj. \v 14 Y inreꞌ vataꞌn y cukul nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús chi man jun ri nitij xajan choch ri Dios. Pero xa choch jun xajan nitij, choch jajaꞌ man otz ta. \v 15 Pero xa ruma natej nojiel, naꞌan cha jun ri man nutej ta nojiel chi cacaꞌ rucꞌuꞌx nuꞌon-ka y nitzak avuma atreꞌ, chireꞌ nikꞌalajin chi man navajoꞌ ta. Man cꞌa taꞌan quireꞌ chi xa ruma ri natej natzak jun hermano, ruma ri Cristo xcon jeꞌ ruma ri hermano reꞌ. \v 16 Man tiyaꞌ lugar chi ncaꞌchꞌoꞌ itziel chivij. \v 17 Ruma ri ru-reino ri Dios man ja ta ri nitij o ri nikun. Ri nicꞌatzin ja chi ri icꞌo chupan niquicꞌuaj jun choj cꞌaslien y nicꞌujieꞌ ri paz pa cánima y ncaꞌquicuot ruma cꞌo ri Espíritu Santo quiqꞌuin. \v 18 Ruma xa cꞌo pan icꞌaslien nojiel ri xinꞌej yan, can kꞌalaj chi ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Cristo y nquixka choch ri Dios y chiquivach jeꞌ ri vinak. \p \v 19 Rumareꞌ katijaꞌ kakꞌij chi quireꞌ man jun ayoval chikacajol, y chi nakatola-kiꞌ chi nkojqꞌuiy chupan ri kacꞌaslien choch ri Dios. \v 20 Man tavulij rusamaj ri Dios ruma ri nitij. Can ketzij chi nojiel otz ncaꞌtij, pero xa cꞌo jun ri nitzak ruma ri nutej jun chic, man otz ta ri nuꞌon. \v 21 Otz chi man tacꞌux chꞌac chiquivach ri man niquicꞌux ta, ni man takun vino, ni man taꞌan chica-na kax ri nuꞌon cha jun hermano chi nipa royoval, nitzak o nuyaꞌ can ri Dios. \v 22 ¿Acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? Xa atreꞌ avataꞌn chi choch ri Dios otz nitij nojiel, man taꞌej chica quinojiel chi tiquibꞌanaꞌ quireꞌ jeꞌ. Y xa otz nojiel ri naꞌan y ri avánima quireꞌ jeꞌ nuꞌej chava, can jaꞌal ncaquicuot rumareꞌ. \v 23 Pero ri xa caꞌyeꞌ quicꞌuꞌx niquitej jun kax, can pecado ri niquiꞌan. Ruma chica-na ri niquiꞌan y xa caꞌyeꞌ quicꞌuꞌx, can pecado ri niquiꞌan. \c 15 \p \v 1 Ojreꞌ ri cof ojcꞌo riqꞌuin ri Cristo, caꞌkacachꞌoꞌ ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Man takaꞌan joꞌc ri nika chakavach ojreꞌ. \v 2 Can kabꞌanaꞌ ri nika chiquivach ri nicꞌaj chic, chi quireꞌ cꞌo otz nucꞌam-pa chica ijejeꞌ y chi ncaꞌqꞌuiy chupan ri quicꞌaslien choch ri Dios. \v 3 Ruma ri Cristo man xuꞌon ta joꞌc ri xka choch jajaꞌ. Ruma incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri itziel tzij ri xaꞌquiꞌej ri vinak chava atreꞌ, xa chuva inreꞌ xquiꞌej-ve ri tzij.\x + \xo 15:3 \xt Sal. 69:9.\x* Quireꞌ nuꞌej ri Cristo cha ri Dios. \v 4 Y nojiel ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan ojier can, i-tzꞌibꞌan can chi quireꞌ cꞌo nakatamaj, chi nicꞌujieꞌ ka-paciencia, chi nkuruꞌon consolar, y chi nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ ri Dios chika. \v 5 Ri Dios ri nuyaꞌ ka-paciencia y nkuruꞌon consolar, nuꞌon ta chiva chi junan ta ivánima, y man jun ta ayoval chicajol. Incheꞌl xucꞌut can ri Cristo Jesús, \v 6 chi quireꞌ xa jun ibꞌanun y xa jun ikul ntiꞌan chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. \s1 Ri evangelio nitzijos chica ri man israelitas ta \p \v 7 Tibꞌanaꞌ recibir-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xuꞌon ri Cristo; ruma jajaꞌ xojruꞌon recibir, chi quireꞌ niyoꞌx rukꞌij ri Dios. \v 8 Quireꞌ niꞌej chiva, ruma ri Cristo xpa chi xojrutoꞌ ojreꞌ ri israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chika, chi xucꞌut chakavach chi ri Dios can nuꞌon-ve ri ruꞌeꞌn. Can ja ri Cristo xcꞌamo-pa ri ranun prometer ri Dios chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. \v 9 Y xpa jeꞌ chi quireꞌ ri man israelitas ta niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios ruma xujoyovaj quivach. Incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: \q1 Can xtinyaꞌ akꞌij chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, \q1 y xtinbꞌixaj ri abꞌeꞌ.\x + \xo 15:9 \xt 2S. 22:50; Sal. 18:49.\x* \m \v 10 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ: \q1 Ixreꞌ ri man ix israelitas ta, quixquicuot junan quiqꞌuin ri israelitas, ri rutanamit ri Dios.\x + \xo 15:10 \xt Dt. 32:43.\x* \m \v 11 Y nuꞌej jeꞌ: \q1 Tiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf ixvonojiel ixreꞌ ri man ix israelitas ta. \q1 Quinojiel tanamet tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios.\x + \xo 15:11 \xt Sal. 117:1.\x* \m Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 12 Y ri profeta Isaías cꞌo jeꞌ ri rutzꞌibꞌan; jajaꞌ ruꞌeꞌn can: \q1 Cꞌo jun rumáma ri Isaí xticꞌujieꞌ \q1 y xtuꞌon gobernar pa quiveꞌ ri man israelitas ta, \q1 y ri vinak reꞌ can xtiquiyoꞌiej jajaꞌ chi xtuyaꞌ ri favor chica.\x + \xo 15:12 \xt Is. 11:10.\x* \m Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías. \p \v 13 Ri Dios nuꞌon chika chi cukul kacꞌuꞌx nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ jajaꞌ chika. Y ri nirayij inreꞌ, ja chi ri Dios nunojsaj ivánima chi nquixquicuot jaꞌal y nuyaꞌ paz chiva. Quireꞌ xtuꞌon chiva ruma iniman jajaꞌ. Can xquixrutoꞌ riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo, chi quireꞌ cukul icꞌuꞌx ntivoyoꞌiej-apa ri xtuyaꞌ ri Dios. \p \v 14 Hermanos, inreꞌ vataꞌn chi otz inoꞌj, y chi qꞌuiy inoꞌj, mareꞌ nquixtiquir ntichꞌolij-iviꞌ. \v 15 Pero xcꞌatzin chi xinnataj-el chiva, y man xinxiꞌij ta viꞌ chi xintzꞌibꞌaj-el chupan va carta va. Nitzꞌibꞌaj-el chiva, ruma ri Dios ruyoꞌn ri ru-favor chuva, \v 16 chi xinuoc rusamajiel ri Jesucristo chi nitzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chica ri vinak ri man israelitas ta, chi quireꞌ ijejeꞌ niquijach quicꞌaslien cha ri Dios, ruma ri nusamaj inreꞌ. Y ijejeꞌ ncaꞌka jeꞌ choch ri Dios, ruma ri Espíritu Santo nuꞌon sak cha ri quicꞌaslien. \p \v 17 Ri Cristo Jesús cꞌo viqꞌuin, y rumareꞌ inreꞌ altíra nquiquicuot riqꞌuin ri samaj ri yoꞌn chuva ruma ri Dios. \v 18 Inreꞌ man jun tzij nquitiquir niꞌej xa man ta ri Cristo in-rucusan chi niꞌan ri samaj reꞌ. Y rumareꞌ iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri man israelitas ta ri ncaꞌniman richin. Niquinimaj ruma nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijuoj chica y niquitzꞌat ri niꞌan chiquicajol; \v 19 y ruma niquitzꞌat ri señales y ri milagros ri ncaꞌnꞌan riqꞌuin ri ru-poder ri Ru-Espíritu ri Dios. Inreꞌ xintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chupan Jerusalén y nicꞌaj chic tanamet, y hasta cꞌa Ilírico jeꞌ. \v 20 Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ nitzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo pa tak lugares pacheꞌ man cataꞌn ta ri vinak chi nicꞌatzin niquinimaj ri Cristo, y man pacheꞌ ta ya xbꞌaka rutzijoxic cuma nicꞌaj chic. \v 21 Y antok quireꞌ niꞌan, can nibꞌanataj ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: \q1 Ri man jun quicꞌaxan chirij ri jajaꞌ, can xticaꞌxaj; \q1 y ri man jun tzijuon chica chirij jajaꞌ, can xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender).\x + \xo 15:21 \xt Is. 52:15.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \s1 Ri Pablo nrajoꞌ niꞌa Roma \p \v 22 Y ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri man jun caxan ri ruchꞌabꞌal, rumareꞌ man in-tiquirnak ta in-bꞌanak iviqꞌuin.\x + \xo 15:22 \xt Ro. 1:13.\x* \v 23 Pero vacame ruma xinqꞌuis yan ri nusamaj pa tak tanamet ri xinꞌej yan chiva, nivajoꞌ nquibꞌaka iviqꞌuin ixreꞌ, ruma qꞌuiy yan junaꞌ nurayin-pa chi nquibꞌaka iviqꞌuin. \v 24 Vacame nubꞌanun pensar nquinakꞌax iviqꞌuin antok xquiꞌa ri nación España. Nivajoꞌ nquicꞌujieꞌ jun janeꞌ na (jaroꞌ na) kꞌij iviqꞌuin y xquiquicuot ruma nakatzꞌat-kiꞌ iviqꞌuin. Y nivajoꞌ jeꞌ chi ixreꞌ ntiya-el ri nicꞌatzin chuva richin ri nubꞌiey. \v 25 Pero vacame nquiꞌa Jerusalén chi niꞌjachaꞌ jun ofrenda chica ri santos hermanos ri icꞌo chireꞌ. \v 26 Ruma ri aj-Macedonia y ri aj-Acaya, xalax pa cánima chi xquimol jun ofrenda chi niquitak-el chica ri i-puobra ri icꞌo chiquicajol ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén.\x + \xo 15:26 \xt 1Co. 16:1-4.\x* \v 27 Nicajoꞌ ncaꞌquitoꞌ. Y altíra otz quireꞌ niquiꞌan, ruma ijejeꞌ cꞌo quicꞌas quiqꞌuin ri israelitas. Ruma ja ri israelitas ri xaꞌtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica chi xaꞌcolotaj, y rumareꞌ otz chi ijejeꞌ ncaꞌquitoꞌ jubꞌaꞌ ri israelitas.\x + \xo 15:27 \xt 1Co. 9:11.\x* \v 28 Y antok nujachuon chic can ri niquitak-el ijejeꞌ chuvij, xquiꞌa ri nación España y ja xquinakꞌax iviqꞌuin. \v 29 Y inreꞌ vataꞌn chi antok xquibꞌaka iviqꞌuin, can nem ri bendición xtiꞌan recibir viqꞌuin ruma xtintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chiva. \p \v 30 Niꞌan rogar chiva hermanos, pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo y ruma ri Espíritu Santo nuꞌon chika chi nakajo-kiꞌ, chi tibꞌanaꞌ orar pa nu-cuenta. \v 31 Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nquika ta pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo ri icꞌo Judea. Y ticꞌutuj jeꞌ cha, chi quireꞌ ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén, can xtika ta chiquivach ri xtinjach can chica. \v 32 Y quireꞌ xtiquicuot ri vánima antok xquibꞌaka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, y xquinuxlan jubꞌaꞌ iviqꞌuin. \v 33 Ri Dios ri nuyaꞌ paz, can ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ixvonojiel. Amén. \c 16 \s1 Ri Pablo nutak-el qui-saludos ri hermanos \p \v 1 Ri hermana Febe nibꞌaka iviqꞌuin; jajaꞌ jun diaconisa chupan ri iglesia ri cꞌo Cencrea. \v 2 Rumareꞌ niꞌej chiva chi jaꞌal tibꞌanaꞌ recibir, quireꞌ otz ntiꞌan como santos hermanos ruma xa jun ibꞌanun riqꞌuin ri Ajaf. Can titoꞌ ri Febe riqꞌuin ri nicꞌatzin cha; ruma jajaꞌ iqꞌuiy i-rutoꞌn y quireꞌ jeꞌ rubꞌanun chuva inreꞌ. \p \v 3 Nitak-el jun saludo cha ri hermana Priscila y cha ri hermano Aquila,\x + \xo 16:3 \xt Hch. 18:2.\x* ri junan xojsamaj quiqꞌuin pa rusamaj ri Cristo Jesús. \v 4 Ijejeꞌ jubꞌaꞌ ma xaꞌcon ruma xinquicol inreꞌ choch ri camic. Man joꞌc ta inreꞌ niyaꞌ tiox bꞌaꞌ chica rumareꞌ, xa quireꞌ jeꞌ niquiꞌan quinojiel ri iglesias quichin ri man israelitas ta. \v 5 Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri iglesia ri cꞌo pa cachuoch ri icaꞌyeꞌ hermanos reꞌ. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri hermano Epeneto. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ. Jajaꞌ ri naꞌay ri xunimaj ri Cristo chupan ri lugar Acaya. \v 6 Nitak-el jun saludo cha ri hermana María. Jajaꞌ altíra nisamaj chicajol. \v 7 Nitak-el jeꞌ jun saludo chica ri hermanos Andrónico y Junias, ri i-nuvanakil, ri junan xojcꞌujieꞌ quiqꞌuin pa cárcel. Qꞌuiy yan junaꞌ tiquinimaj ri Cristo. Ijejeꞌ quiniman yan antok inreꞌ cꞌa majaꞌ tinnimaj. Y ijejeꞌ can jaꞌal ncaꞌtzꞌiet cuma ri nicꞌaj chic apóstoles. \p \v 8 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Amplias. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ, ruma jajaꞌ can runiman ri Ajaf jeꞌ. \v 9 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Urbano. Riqꞌuin jajaꞌ junan xojsamaj pa rusamaj ri Cristo Jesús. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri hermano Estaquis, ri altíra nivajoꞌ. \v 10 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Apeles. Jajaꞌ can nikꞌalajin chi ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri Cristo. Nitak-el jun saludo chica ri hermanos ri iru-familia ri Aristóbulo. \v 11 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Herodión, ri nuvanakil. Nitak-el jun saludo chica ri ru-familia ri Narciso, ri quiniman ri Ajaf. \v 12 Nitak-el jun saludo chica ri hermanas Trifena y Trifosa, i-rusamajiel ri Ajaf. Nitak-el jun saludo cha ri Pérsida, ri altíra nivajoꞌ. Jajaꞌ altíra samajnak pa rusamaj ri Ajaf. \v 13 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Rufo.\x + \xo 16:13 \xt Mr. 15:21.\x* Jajaꞌ choꞌn jeꞌ ruma ri Ajaf. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri rutieꞌ jajaꞌ, ri can incheꞌl jeꞌ ntieꞌ inreꞌ. \v 14 Nitak-el jun saludo chica ri hermanos Asíncrito, Flegonte, Hermas, Patrobas, Hermes y chica ri hermanos ri icꞌo quiqꞌuin. \v 15 Nitak-el jun saludo chica ri Filólogo, ri Julia, ri Nereo y ri ranaꞌ, ri Olimpas y ri santos hermanos ri icꞌo quiqꞌuin. \p \v 16 Tibꞌanaꞌ saludar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios. Quinojiel ri iglesias richin ri Cristo niquitak-el jun saludo chiva. \p \v 17 Hermanos, niꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, ruma icꞌo vinak ri ncaꞌquijach quivach ri hermanos, y niquiꞌan chica chi ncaꞌtzak. Ruma ijejeꞌ jun-ve chic ri niquicꞌut y can itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri ketzij ri ivucꞌuan ixreꞌ. Ri vinak ri ncaꞌbꞌano quireꞌ man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin. \v 18 Ruma ijejeꞌ man ja ta ri rusamaj ri Kajaf Jesucristo niquiꞌan, xa ja ri nurayij ri qui-cuerpo ri niquiꞌan. Ijejeꞌ niquicusaj jaꞌal tak tzij y rumareꞌ ri ncaꞌcꞌaxan quichin altíra otz nicaꞌxaj, ruma man niquiꞌan ta pensar otz ri chica nuꞌej ri tzij, y chaꞌnin ncaꞌan engañar. \v 19 Quinojiel cataꞌn chic chi ixreꞌ can nquixniman cha ri Dios, y inreꞌ altíra nquiquicuot rumareꞌ. Pero nivajoꞌ jeꞌ chi ticꞌujieꞌ inoꞌj chi ntiꞌan ri otz y man chic tiꞌan ri itziel tak kax. \v 20 Y ri Dios ri niyoꞌn paz, ya mero xtuxakꞌ ri Satanás richin xa jun tiempo y xtuyaꞌ chuxieꞌ ivakan. Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin. \p \v 21 Ri hermano Timoteo\x + \xo 16:21 \xt Hch. 16:1.\x* nutak-el jun saludo chiva, oj caꞌyeꞌ ojcꞌo pa rusamaj ri Dios. Niquitak-el jeꞌ jun saludo chiva ri Lucio, ri Jasón y ri Sosípater; ijejeꞌ i-nuvanakil. \p \v 22 Y inreꞌ Tercio, ri nitzꞌibꞌaj-el ri nuꞌej ri Pablo, nitak-el jun saludo chiva pa rubꞌeꞌ ri Ajaf. \p \v 23 Ri hermano Gayo\x + \xo 16:23 \xt Hch. 19:29; 1Co. 1:14.\x* nutak-el jun saludo chiva. Vacame pa rachuoch jajaꞌ incꞌo-ve, y vaveꞌ jeꞌ niquimol-quiꞌ ri iglesia. Ri hermano Erasto\x + \xo 16:23 \xt 2Ti. 4:20.\x* nutak-el jun saludo chiva. Jajaꞌ ri tesorero richin ri tanamet. Y quireꞌ jeꞌ nutak-el jun saludo chiva ri hermano Cuarto. \p \v 24 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén. \s1 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios \p \v 25 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios. Ruma joꞌc jajaꞌ ri nitiquir nuꞌon chiva chi ntiyaꞌ más ruchukꞌaꞌ ivánima riqꞌuin. Quireꞌ nuꞌej ri evangelio richin ri Jesucristo ri nitzijuoj inreꞌ, ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, \v 26 xa cꞌa vacame xkꞌalajin, y rumareꞌ niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri Dios ri can cꞌo-ve richin nojiel tiempo, ruꞌeꞌn-pa chi titzijos chica quinojiel vinak, y jareꞌ ri najin vacame, chi quireꞌ tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ y caꞌniman cha. \p \v 27 Joꞌc jajaꞌ ri Dios cꞌo y riqꞌuin jajaꞌ cꞌo-ve nojiel noꞌj. Tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Joꞌc ruma ri Jesucristo nkojtiquir nakayaꞌ rukꞌij ri Dios. Amén.