\id REV Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h APOCALIPSIS \toc1 Ri xꞌeꞌx cha ri apóstol San Juan \toc2 APOCALIPSIS \toc3 Ap. \mt1 Ri xꞌeꞌx cha ri apóstol San Juan \ip Chupan va libro va cꞌo ri xꞌeꞌx choch ri Juan ruma ri Jesús. Va libro va nuꞌej chi ri Ajaf Jesucristo can xcaꞌruꞌon juzgar ri man xcaꞌniman ta ri rutzij. Pero ri xcaꞌniman richin jajaꞌ, can xcaꞌcolotaj. Nojiel ri tzꞌibꞌan chupan va libro va xa i-incheꞌl achicꞌ, nchꞌoꞌ riqꞌuin figuras, y nucusaj quitzubꞌal iqꞌuiy chicop. Antok xtzꞌibꞌas va libro va, ri naꞌay ri quiniman ri Jesucristo cꞌo sufrimiento niquikꞌasaj, y va libro va xtzꞌibꞌas richin chi nucꞌut ri xtuyaꞌ ri Dios chica quinojiel ri xtiquicochꞌ chupan ri sufrimiento. \io1 Ri capítulo 1:1–3:22 nuꞌej chirij ri Cristo ri niyoꞌx rukꞌij, y nuꞌej jeꞌ chirij ri cartas ri xtak chica ri i-siete (ivukuꞌ) iglesias ri icꞌo Asia, y nuꞌej chica chi caꞌpiꞌieꞌ cof choch ri itziel ncaꞌcꞌut ri xa kꞌaxuon nucꞌam-pa. \io1 Ri capítulo 4:1–5:14 nuꞌej ri chica nibꞌanataj chupan ri ru-reino ri Dios chila chicaj y nuꞌej jeꞌ ri chica ri nucꞌul chi nijako ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo). \io1 Ri capítulo 6:1–8:5 nuꞌej ri chica xcaꞌbꞌanataj antok xtijak ri siete (vukuꞌ) sellos. \io1 Ri capítulo 8:6–14:20 nuꞌej ri xcaꞌbꞌanataj antok xcaꞌxupux chiquijunal ri siete (vukuꞌ) trompetas. Nuꞌej jeꞌ ri oxeꞌ nimaꞌk tak castigos ri xcaꞌpa paroꞌ ri roch-ulief. \io1 Ri capítulo 15:1–16:21 nuꞌej ri xcaꞌbꞌanataj antok xcaꞌkꞌij chiquijunal ri siete (vukuꞌ) copas ri cꞌo ri rayoval ri Dios chiquipan. Jareꞌ ri xtika pa quiveꞌ ri man xaꞌjoꞌn ta ri Dios. \io1 Ri capítulo 17:1–20:15 nuꞌej chi xalka ri kꞌij chi niꞌan ri ruqꞌuisbꞌal juicio pa quiveꞌ quinojiel ri vinak. Nuꞌej jeꞌ chirij ri rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja, antok xtipa chic jun bꞌay ri Cristo, ri mil junaꞌ, y ri pacheꞌ niꞌa-ve ri Satanás. \io1 Y ri capítulo 21:1–22:21 nuꞌej chi xqꞌuis ri naꞌay roch-ulief y nuꞌej chi xticꞌujieꞌ jun cꞌacꞌacꞌ roch-ulief y jun cꞌacꞌacꞌ rocaj, y xticꞌujieꞌ jeꞌ jun cꞌacꞌacꞌ Jerusalén. \c 1 \s1 Ri Jesucristo nuꞌej ri chica kax xcaꞌbꞌanataj \p \v 1 Ri Dios xuꞌej cha ri Jesucristo, richin chi jajaꞌ tuꞌej chica ri ru-siervos ri kax ri ya xcaꞌbꞌanataj. Rumareꞌ ri Jesucristo xutak-pa jun ru-ángel riqꞌuin ri Juan ri ru-siervo, chi xuꞌej cha ri xcaꞌbꞌanataj. \v 2 Y ri Juan xuꞌej chi ketzij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ketzij ri xuꞌej ri Jesucristo, y chi ketzij jeꞌ nojiel ri xutzꞌat. \p \v 3 Can jaꞌal tiquicuot ri jun ri nibꞌano leer ri tzꞌibꞌan chupan va libro va, y can jaꞌal jeꞌ caꞌquicuot ri ncaꞌcꞌaxan y niquinimaj ri nuꞌej ri tzꞌibꞌan chupan va libro va. Ruma xa cierca chic cꞌo-ve ri kꞌij antok xcaꞌbꞌanataj nojiel reꞌ. \s1 Saludos chica ri siete (vukuꞌ) iglesias \p \v 4 Inreꞌ Juan, nitzꞌibꞌaj-el chica ri siete (vukuꞌ) iglesias, ri icꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Asia; can ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Dios; ri Dios ri can cꞌo-ve antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief,\x + \xo 1:4 \xt Ex. 3:14.\x* cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa. Y ticꞌujieꞌ jeꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz quichin ri siete (vukuꞌ) espíritus ri icꞌo choch ri ru-trono ri Dios.\x + \xo 1:4 \xt Ap. 4:5.\x* \v 5 Y ticꞌujieꞌ jeꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Jesucristo, ri joꞌc ri ketzij nuꞌej, ri xcꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol ri quiminakiꞌ y cꞌo pa quiveꞌ quinojiel ri reyes ri icꞌo choch-ulief.\x + \xo 1:5 \xt Sal. 89:27.\x* Jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ, y xuchꞌaj ri ka-pecados cha ri ruquiqꞌuiel. \v 6 Y xuꞌon chika ojreꞌ chi xojuoc reyes y sacerdotes chi nakaꞌan rusamaj ri Rutataꞌ Dios.\x + \xo 1:6 \xt Ex. 19:6; Ap. 5:10.\x* ¡Ja ri Jesucristo ri cꞌo rukꞌij y cꞌo ru-autoridad richin nojiel tiempo! Amén. \p \v 7 Tinaꞌiej cꞌa chi ri Jesucristo xtika-pa chicaj chupan mukul.\x + \xo 1:7 \xt Dn. 7:13; Mt. 24:30; Mr. 13:26; Lc. 21:27; 1Ts. 4:17.\x* Y quinojiel vinak xcaꞌtzꞌato richin. Hasta ri vinak ri xaꞌquimisan richin, xtiquitzꞌat jeꞌ.\x + \xo 1:7 \xt Jn. 19:37.\x* Quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief xcaꞌuokꞌ antok xtiquitzꞌat jajaꞌ.\x + \xo 1:7 \xt Zac. 12:10-14; Mt. 24:30.\x* Y can quireꞌ xtibꞌanataj. \p \v 8 Ri Ajaf, ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ, jajaꞌ can cꞌo-ve antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief,\x + \xo 1:8 \xt Ex. 3:14.\x* cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa; jajaꞌ nuꞌej: Inreꞌ ri Alfa y ri Omega,\x + \xo 1:8 \xt Ri tzij “ri Alfa y ri Omega” jareꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal letra chupan ri alfabeto griego.\x* inreꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal,\x + \xo 1:8 \xt Ap. 22:13.\x* nichaꞌ ri Ajaf. \s1 Ri Jesucristo nucꞌut-riꞌ choch ri Juan \p \v 9 Y inreꞌ Juan in iv-hermano, can niꞌan sufrir junan iviqꞌuin ixreꞌ, junan incꞌo iviqꞌuin chupan ri ru-reino ri Dios, y can junan iviqꞌuin, nuyaꞌ ka-paciencia ri Jesucristo. Inreꞌ ruma xinꞌan predicar ri Jesucristo y ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios, mareꞌ xinalyoꞌx chupan ri isla rubꞌinan Patmos. \v 10 Chupan jun kꞌij richin ri Ajaf, inreꞌ xinꞌan cꞌa jun incheꞌl achicꞌ ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun nichꞌo-pa chuvij. Y can cof nichꞌo-pa, can incheꞌl nikꞌajan jun trompeta. \v 11 Y quireꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal. Tatzꞌibꞌaj cꞌa chupan jun libro nojiel ri natzꞌat, y tataka-el chica ri siete (vukuꞌ) iglesias ri icꞌo Asia; ri cꞌo pa tanamet Efeso, ri cꞌo pa tanamet Esmirna, ri cꞌo pa tanamet Pérgamo, ri cꞌo pa tanamet Tiatira, ri cꞌo pa tanamet Sardis, ri cꞌo pa tanamet Filadelfia y ri cꞌo pa tanamet Laodicea. \p \v 12 Y xitzuꞌn can chuvij chi nitzꞌat ri chica nichꞌo-pa chuva. Y xintzꞌat siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro. \v 13 Y pa nicꞌaj ri siete (vukuꞌ) candeleros, paꞌl jun ri can incheꞌl ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol.\x + \xo 1:13 \xt Dn. 7:13.\x* Ri rutziak cꞌa nika-ka cꞌa chukul rakan, y chucꞌuꞌx nakꞌax jun cinturón ri bꞌanun cha oro.\x + \xo 1:13 \xt Dn. 10:5.\x* \v 14 Ri rujaluon y ri ruveꞌ can sak, incheꞌl ri lana sak y can incheꞌl jeꞌ hielo.\x + \xo 1:14 \xt Dn. 7:9.\x* Y ri nakꞌaroch can incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ. \v 15 Ri rakan, can ncaꞌchꞌichꞌan incheꞌl ri bronce antok cꞌo chupan kꞌakꞌ. Y antok nichꞌoꞌ, can incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ.\x + \xo 1:15 \xt Dn. 10:6; Ez. 1:24.\x* \v 16 Y pa rukꞌaꞌ derecha rucꞌuan siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) y pa ruchiꞌ ntiel-pa jun espada simaꞌj rutzaꞌn ri caꞌyeꞌ lado cꞌo roray. Y ri rutzubꞌal, can incheꞌl ri kꞌij antok altíra rukꞌakꞌal. \p \v 17 Antok inreꞌ xintzꞌat, xitzak-ka chirakan incheꞌl xa xicon. Pero jajaꞌ xuyaꞌ ri rukꞌaꞌ derecha panoꞌ y xuꞌej chuva: Man taxiꞌij-aviꞌ, inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal,\x + \xo 1:17 \xt Is. 44:6; 48:12; Ap. 2:8; 22:13.\x* \v 18 y inreꞌ ri incꞌas. Can xicon, pero vacame incꞌas richin nojiel tiempo. Amén. Y cꞌo jeꞌ poder pa nukꞌaꞌ paroꞌ ri camic y paroꞌ ri lugar quichin ri quiminakiꞌ. \v 19 Tatzꞌibꞌaj ri kax ri xatzꞌat, ri ncaꞌbꞌanataj vacame y ri xcaꞌbꞌanataj jeꞌ chakavach-apa. \v 20 Ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) ri xatzꞌat pa nukꞌaꞌ derecha y ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, can cꞌo niquicꞌut. Ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) ri nucꞌuan pa nukꞌaꞌ derecha, ja ri siete (vukuꞌ) nusamajiel ri icꞌo pa quiveꞌ ri siete (vukuꞌ) iglesias, y ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, ja ri siete (vukuꞌ) iglesias. \c 2 \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Efeso \p \v 1 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Efeso, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nucꞌuan ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) pa nukꞌaꞌ derecha y nquiꞌin chiquicajol ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, niꞌej: \v 2 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi qꞌuiy samaj ibꞌanun y can icachꞌuon ruma cꞌo i-paciencia, y vataꞌn jeꞌ chi man icꞌulun ta ka ri vinak ri i-itziel. Y itojtobꞌien ri ncaꞌeꞌn chi i-apóstoles y xa man i-ketzij ta; xa i-tzꞌakoy-tzij. \v 3 Qꞌuiy sufrimientos icachꞌuon ruma cꞌo i-paciencia, y qꞌuiy samaj ibꞌanun ruma nquinivajoꞌ inreꞌ y man ix-cosnak ta. \v 4 Pero cꞌo ri man ja ta chic ri ntiꞌan, ruma man nquinivajoꞌ ta chic incheꞌl naꞌay. \v 5 Talka pan iveꞌ pacheꞌ ix-tzaknak-ve. Titzalaj-pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xiꞌan naꞌay. Y xa man xtiꞌan ta quireꞌ, chaꞌnin xquinalka iviqꞌuin y xtinvalasaj-el ri i-candelero ri pacheꞌ cꞌo-ve. \v 6 Pero cꞌa cꞌo jun kax ri can otz ri ntiꞌan, ruma man nika ta chivach ri niquiꞌan ri vinak ri niꞌeꞌx nicolaítas chica. Inreꞌ jeꞌ can itziel nitzꞌat ri niquiꞌan ijejeꞌ. \v 7 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, xtinyaꞌ cha chi nutej roch ri chieꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien,\x + \xo 2:7 \xt Gn. 2:9; Ap. 22:2.\x* ri cꞌo pa nicꞌaj ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, ri lugar pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios. \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Esmirna \p \v 8 Y tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Esmirna, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal,\x + \xo 2:8 \xt Is. 44:6; 48:12; Ap. 1:17; 22:13.\x* ri xiquimisas y xicꞌastaj chic pa, quireꞌ niꞌej: \v 9 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan, can ibꞌanun sufrir, y manak ibꞌayomal, pero chinoch inreꞌ can ix bꞌayomaꞌ. Vataꞌn chi icꞌo vinak ri ncaꞌeꞌn chi israelitas, ri altíra itziel ncaꞌchꞌoꞌ chivij. Ijejeꞌ niquiꞌej chi israelitas, pero xa man ijejeꞌ ta, ri vinak reꞌ xa i-richin ri Satanás. \v 10 Man tixiꞌij-iviꞌ choch ri sufrimiento ri xtipa chivij. Ruma ri diablo xtuꞌon chi icꞌo nicꞌaj chivach ixreꞌ ri xcaꞌyoꞌx pa cárcel chi ncaꞌrutojtobꞌiej vi xa can ketzij quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Dios. Diez (lajuj) kꞌij xquixrutojtobꞌiej riqꞌuin sufrimientos, pero siempre tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios; mesque nquixquimisas. Y inreꞌ xtinyaꞌ jun corona chiva; ri corona ri xtinyaꞌ, ja ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \v 11 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, man xtiꞌa ta chupan ri sufrimiento richin ri rucaꞌn camic.\x + \xo 2:11 \xt Ap. 20:14; 21:8.\x* \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Pérgamo \p \v 12 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Pérgamo, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nucꞌuan ri espada ri simaꞌj rutzaꞌn ri caꞌyeꞌ lado cꞌo roray, niꞌej: \v 13 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi chireꞌ chupan ri tanamet pacheꞌ ixcꞌo-ve ixreꞌ, chireꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Satanás. Y mesque quireꞌ, ixreꞌ man iyoꞌn ta can ri nubꞌeꞌ, y cꞌa icukubꞌan icꞌuꞌx viqꞌuin. Y man xiniyaꞌ ta can ni chupan ri kꞌij antok ri Antipas xquimisas. Jajaꞌ jun utzulaj nusamajiel ri xutzijuoj ri nuchꞌabꞌal, y ruma man xiruyaꞌ ta can, xquimisas chireꞌ chiꞌicajol pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Satanás. \v 14 Pero cꞌo nicꞌaj kax ri ntiꞌan ri man nika ta chinoch. Chiꞌicajol icꞌo ri man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri itziel tak kax ri xucꞌut can ri Balaam; ri Balaam xucꞌut choch ri Balac chi tubꞌanaꞌ chica ri israelitas chi ncaꞌtzak; chi niquitej ri kax ri i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y chi ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.\x + \xo 2:14 \xt Nm. 25:1-3; 31:16.\x* \v 15 Icꞌo jeꞌ nicꞌaj chiꞌicajol ri man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri itziel tak kax ri niquicꞌut ri vinak ri niꞌeꞌx nicolaítas chica. Y ri niquicꞌut ri nicolaítas can man nika ta chinoch. \v 16 Rumareꞌ, titzalaj-pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ. Ruma xa man quireꞌ ta xtiꞌan, inreꞌ chaꞌnin xquinalka iviqꞌuin. Y nalbꞌanaꞌ ayoval quiqꞌuin ri man xtitzalaj ta pa cánima viqꞌuin cha ri espada ri ntiel-pa pa nuchiꞌ. \v 17 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, can xtinyaꞌ cha ri simíta rubꞌinan maná ri avan-can.\x + \xo 2:17 \xt Ex. 16:14-15.\x* Y xtinyaꞌ jun chꞌiti abꞌaj sak cha, ri tzꞌibꞌan choch jun cꞌacꞌacꞌ bꞌiꞌaj. Y ri cꞌacꞌacꞌ bꞌiꞌaj reꞌ, joꞌc ri choj cha xtinyaꞌ ri chꞌiti abꞌaj, joꞌc jajaꞌ xtinaꞌien. \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Tiatira \p \v 18 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Tiatira, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, ri nakꞌanoch can incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ, y ri vakan can ncaꞌchꞌichꞌan incheꞌl ri bronce, niꞌej: \v 19 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi nquinivajoꞌ, chi icukubꞌan icꞌuꞌx viqꞌuin, nquiꞌtoꞌ ri vinak, cꞌo i-paciencia, y vataꞌn jeꞌ chi vacame más nquixsamaj que choch ri naꞌay. \v 20 Pero cꞌo nicꞌaj kax ri ntiꞌan ri man nika ta chinoch, y reꞌ ja chi iyoꞌn lugar cha ri ixok Jezabel.\x + \xo 2:20 \xt 1R. 16:31; 2R. 9:22, 30.\x* Ruma jajaꞌ nuꞌej chi jun profetisa, pero quireꞌ nuꞌon joꞌc chi nuꞌon maña chica ri nu-siervos y nuꞌon chica chi ncaꞌtzak. Can nuꞌej chi otz niquitej ri kax ri i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y nuꞌon chica ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ chi niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. \v 21 Y nuyoꞌn cꞌa tiempo cha, chi titzalaj-pa ránima viqꞌuin y nuꞌon ri nivajoꞌ inreꞌ, pero jajaꞌ man nrajoꞌ ta chi man chic tucꞌuaj-riꞌ riqꞌuin jun chic ri xa man rachajil ta. \v 22 Rumareꞌ xtinꞌan cha chi xtika choch chꞌat ruma jun yabꞌil. Y quinojiel ri quibꞌanun pecado riqꞌuin, can altíra xtiquiꞌan sufrir. Can quireꞌ xtinꞌan chica xa man xtiquiyaꞌ ta can ri pecado y niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ. \v 23 Y quinojiel ri ral xcaꞌnquimisaj, chi quinojiel ri iglesias tiquitamaj chi inreꞌ vataꞌn ri chica niquiꞌan pensar y vataꞌn jeꞌ ri cꞌo pa cánima quinojiel.\x + \xo 2:23 \xt Sal. 7:9; Jer. 17:10.\x* Y can incheꞌl ri ibꞌanun chiꞌijunal, quireꞌ ri rucꞌaxiel xtinyaꞌ chiva.\x + \xo 2:23 \xt Sal. 62:12.\x* \v 24 Pero chiva ixreꞌ y chica ri nicꞌaj ri icꞌo chupan ri tanamet Tiatira, ri man i-bꞌanak ta chirij ri nucꞌut ri Jezabel, y man jun cataꞌn chirij ri nem noꞌj ri niꞌeꞌx chi cꞌo riqꞌuin ri Satanás, can otz ri xquiꞌan, inreꞌ man jun chic más akaꞌn xtinyaꞌ chivij. \v 25 Pero man tiyaꞌ can ri otz ri ntiꞌan hasta cꞌa antok inreꞌ xquipa chic jun bꞌay. \v 26 Ri xcaꞌchꞌacuon y xtiquiꞌan ri xtinꞌej chica cꞌa antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, can xtinꞌan chica chi xticꞌujieꞌ qui-autoridad pa quiveꞌ ri naciones, \v 27 can incheꞌl rubꞌanun-pa ri Nataꞌ chuva; can ruyoꞌn-pa autoridad chuva. Can xtinyaꞌ autoridad chica, y can xcaꞌquiꞌan gobernar ri naciones riqꞌuin poder y man jun xtiquijoyovaj quivach. Cꞌo jun vara bꞌanun cha chꞌichꞌ pa quikꞌaꞌ, y can xcaꞌquipaxij incheꞌl ncaꞌpaxix bꞌajoꞌy.\x + \xo 2:27 \xt Sal. 2:8-9.\x* \v 28 Can xtinyaꞌ chica ri estrella (chꞌumil) ri ntiel-pa cumaj yan. \v 29 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. \c 3 \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Sardis \p \v 1 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Sardis, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri cꞌo ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios viqꞌuin y ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil), niꞌej: Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi nitzijos chivij chi can ixcꞌas, pero chinoch inreꞌ xa ix-quiminak. \v 2 Rumareꞌ, niꞌej cꞌa chiva chi can quixcꞌasieꞌ y man tiyaꞌ lugar chi ncaꞌqꞌuis-ka ri utzulaj tak kax ri cꞌa cꞌo pan icꞌaslien. Ruma inreꞌ nitzꞌat ri ntiꞌan vacame, xa man caval ta choch ri Dios. \v 3 Talka pan iveꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xiꞌan recibir y xivaxaj naꞌay. Can quireꞌ tivaxaj y titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ. Ruma xa man xquixcꞌasieꞌ, xquinalka chivij incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon, ruma man xtinaꞌiej ta chica huora xquinalka.\x + \xo 3:3 \xt Mt. 24:43-44; Lc. 12:39-40; Ap. 16:15.\x* \v 4 Pero chiꞌicajol ixreꞌ ri in-iniman chireꞌ pa tanamet Sardis, cꞌa icꞌo nicꞌaj ri can i-sak. Ijejeꞌ xcaꞌin viqꞌuin inreꞌ, niquicusaj sak tak tziak, ruma can nucꞌul niquicusaj ri tziak reꞌ. \v 5 Ri xtichꞌacuon, xtiyoꞌx sak rutziak. Y man xtitur ta ri rubꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien.\x + \xo 3:5 \xt Ex. 32:32-33; Sal. 69:28; Ap. 20:12.\x* Y can xtinꞌej cha ri Nataꞌ y chica ri ángeles, chi ri jun reꞌ can vichin inreꞌ.\x + \xo 3:5 \xt Mt. 10:32; Lc. 12:8.\x* \v 6 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Filadelfia \p \v 7 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Filadelfia, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri in Santo, y can in Ketzij y cꞌo jeꞌ ri llave richin ri David pa nukꞌaꞌ; antok inreꞌ nijak, man jun nitiquir nitzꞌapin, y antok nitzꞌapij, man jun nitiquir nijako.\x + \xo 3:7 \xt Is. 22:22.\x* Niꞌej cꞌa: \v 8 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Can nujakuon jun puerta chivach, ri man jun nitiquir nitzꞌapin; mesque man qꞌuiy ta ivuchukꞌaꞌ, can iyacuon ri nuchꞌabꞌal riqꞌuin ivánima y man ivavan ta chi iniman ri nubꞌeꞌ. \v 9 Rumareꞌ inreꞌ xtinꞌan chica ri vinak ri niquimol-quiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Satanás chi xcaꞌxuquieꞌ chukul ivakan,\x + \xo 3:9 \xt Is. 60:14.\x* ruma ijejeꞌ niquiꞌej chi israelitas y xa man ketzij ta ri niquiꞌej. Y quireꞌ xtinꞌan chica chi tiquinaꞌiej cꞌa chi inreꞌ can nquixvajoꞌ. \v 10 Ixreꞌ can iyacuon pan ivánima ri nuchꞌabꞌal, chi ticꞌujieꞌ i-paciencia. Rumareꞌ can xquixchajij choch ri sufrimiento ri xtalka paroꞌ ri roch-ulief chi ncaꞌtojtobꞌax quinojiel ri vinak. \v 11 Y chaꞌnin xquipa chic jun bꞌay. Rumareꞌ man tiyaꞌ can ri otz ri cꞌo iviqꞌuin, chi quireꞌ man jun xtimajo chiva ri corona ri xtuyaꞌ ri Dios chiva. \v 12 Ri xcaꞌchꞌacuon, can xcaꞌuoc pilares richin ri ru-templo ri Nu-Dios. Y chireꞌ riqꞌuin ri Dios xcaꞌcꞌujieꞌ richin nojiel tiempo. Y chiquij ijejeꞌ xtintzꞌibꞌaj ri rubꞌeꞌ ri Nu-Dios y ri rubꞌeꞌ ri rutanamit; y ri tanamet reꞌ ja ri cꞌacꞌacꞌ Jerusalén, ri nika-pa chicaj, ri alanak-pa riqꞌuin ri Nu-Dios.\x + \xo 3:12 \xt Ap. 21:2.\x* Y chiquij ijejeꞌ xtintzꞌibꞌaj jeꞌ ri cꞌacꞌacꞌ nubꞌeꞌ inreꞌ. \v 13 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. \s1 Ri niꞌeꞌx cha ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Laodicea \p \v 14 Y tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Laodicea, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri ketzij y can ja ri ketzij ri niꞌej, can incꞌo jeꞌ riqꞌuin ri Dios antok xꞌan ri roch-ulief;\x + \xo 3:14 \xt Pr. 8:22.\x* niꞌej: \v 15 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan, vataꞌn chi man ix cꞌatan ta, ni man ix chꞌichꞌ ta. ¡Más ta otz xa ta ix cꞌatan o ix chꞌichꞌ! \v 16 Pero ruma man ix cꞌatan ta, y man ix chꞌichꞌ ta, xa ix saklibꞌ, rumareꞌ xquixxaꞌj-el. \v 17 Ruma ixreꞌ ntiꞌej chi vacame cꞌo i-miera, y can ix bꞌayuon chic y man jun chic kax nuꞌon falta chivach. Y man ivataꞌn ta chi ixreꞌ xa jumul ibꞌanun chinoch, xa juyeꞌ oc ivach, xa ix puobra, xa ix muoy y xa ix-chꞌanal. \v 18 Rumareꞌ vacame niꞌej chiva, chi tilakꞌoꞌ viqꞌuin inreꞌ oro ri kꞌasan chic pa kꞌakꞌ, chi quireꞌ ketzij nquixbꞌayomer. Y tilakꞌoꞌ viqꞌuin inreꞌ ri sak tak tziak chi nticusaj, ruma vacame qꞌuix-qꞌuix ibꞌanun chi manak itziak chivij. Y viqꞌuin inreꞌ jeꞌ tilakꞌoꞌ ri colirio chi ntiyaꞌ pa tak inakꞌavach, chi quireꞌ nquixtzuꞌn otz. \v 19 Inreꞌ ncaꞌnchꞌolij y ncaꞌnꞌan castigar ri ncaꞌnvajoꞌ.\x + \xo 3:19 \xt Pr. 3:12.\x* Mareꞌ ixreꞌ riqꞌuin cꞌa nojiel ivuchukꞌaꞌ titzalaj chic pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ. \v 20 Vacame inreꞌ incꞌo chuchiꞌ ri jay y nquichꞌo-apa. Xa cꞌo jun ri xquiraꞌxaj-pa y xtujak ri puerta chinoch, xquinuoc-oc riqꞌuin y xquivaꞌ riqꞌuin; y jajaꞌ jeꞌ xtivaꞌ viqꞌuin inreꞌ. \v 21 Ri xtichꞌacuon, xtinyaꞌ lugar cha chi nitzꞌuyeꞌ viqꞌuin pa nu-trono, can incheꞌl xinꞌan inreꞌ antok xichꞌacuon, can xitzꞌuyeꞌ riqꞌuin ri Nataꞌ Dios pa ru-trono. \v 22 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. \c 4 \s1 Niyoꞌx rukꞌij ri Dios chicaj \p \v 1 Y después xitzuꞌn chicaj y xintzꞌat chi ri chicaj jakal jun puerta, y xinvaꞌxaj chic rukul ri nichꞌo-pa chuva naꞌay, can incheꞌl nikꞌajan jun trompeta. Y xuꞌej-pa chuva: Cajotie-pa, y xtincꞌut chavach ri xcaꞌbꞌanataj-apa. \p \v 2 Y ja xinnaꞌ chi ja ri Espíritu Santo ri cꞌuayuon vichin; y xintzꞌat chi chicaj cꞌo jun trono, y chireꞌ tzꞌuyul Jun. \v 3 Y ri tzꞌuyul chupan ri trono reꞌ, can altíra nichꞌichꞌan, can incheꞌl ri abꞌaj ri niꞌeꞌx jaspe o cornalina chica. Y ruyoꞌn vielta chirij ri trono reꞌ jun xocokꞌaꞌ (arco iris). Y ri xocokꞌaꞌ (arco iris) reꞌ rax; can incheꞌl ri abꞌaj ri niꞌeꞌx esmeralda cha.\x + \xo 4:3 \xt Ez. 1:26-28; 10:1.\x* \v 4 Y chirij ri trono reꞌ icꞌo veinticuatro chic tronos. Y chireꞌ i-tzꞌuyul-ve veinticuatro chꞌitak mámix y quicusan sak tziak, y cꞌo jeꞌ coronas ri bꞌanun cha oro pa quijaluon. \v 5 Riqꞌuin ri trono ri cꞌo pa nicꞌaj, ncaꞌiel-pa yocopaꞌ y ráya y chꞌabꞌal.\x + \xo 4:5 \xt Ex. 19:16; Ap. 8:5; 11:19; 16:18.\x* Y ri choch-apa, ncaꞌcꞌat siete (vukuꞌ) lámparas.\x + \xo 4:5 \xt Ez. 1:13.\x* Y ri siete (vukuꞌ) lámparas reꞌ, jareꞌ ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios.\x + \xo 4:5 \xt Ap. 1:4.\x* \p \v 6 Chireꞌ choch-apa ri trono reꞌ cꞌo incheꞌl jun mar ri incheꞌl vidrio nitzꞌiet.\x + \xo 4:6 \xt Ez. 1:22.\x* Y chirij ri trono reꞌ icꞌo icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach. \v 7 Ri naꞌay chiquivach ri icajeꞌ reꞌ, can incheꞌl jun león (coj). Ri rucaꞌn incheꞌl jun alaj váquix. Ri ruox incheꞌl cꞌa rupalaj jun ache. Y ri chi cajeꞌ, can incheꞌl jun águila ri bꞌanak chicaj.\x + \xo 4:7 \xt Ez. 1:5-10; 10:14.\x* \v 8 Y ri cajeꞌ reꞌ cꞌo vakiꞌ quixicꞌ, y nojnak rij y chuxieꞌ ri quixicꞌ riqꞌuin quinakꞌavach.\x + \xo 4:8 \xt Ez. 1:18; 10:12.\x* Y ijejeꞌ man jun bꞌay ncaꞌtanieꞌ chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌej: Santo, Santo, Santo ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.\x + \xo 4:8 \xt Is. 6:2-3.\x* Jajaꞌ can cꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa, ncaꞌchaꞌ. \p \v 9 Y antok ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach niquiyaꞌ rukꞌij, niquiꞌan nem cha y niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Jun ri tzꞌuyul pa ru-trono, y cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo; \v 10 ri veinticuatro chꞌitak mámix ncaꞌxuquieꞌ choch ri tzꞌuyul pa ru-trono ri cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo, y chi niquiyaꞌ rukꞌij, nicalasaj-el ri qui-coronas, y niquiya-apa choch ri ru-trono, y niquiꞌej: \v 11 Ajaf Dios, atreꞌ can rakalien niyoꞌx akꞌij y niꞌan nem cha ri abꞌeꞌ, y niꞌeꞌx chi cꞌo a-poder; ruma atreꞌ ri xabꞌano nojiel ri cꞌo, ruma quireꞌ xavajoꞌ. \c 5 \s1 Ri Jesucristo ri Alaj Oveja nucꞌul chi nujak ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo) \p \v 1 Y xintzꞌat chi ri Jun ri tzꞌuyul pa ru-trono, rucꞌuan pa rukꞌaꞌ derecha jun vuj ri bꞌatuon roch (rollo). Ri vuj reꞌ, tzꞌibꞌan choch y chirij,\x + \xo 5:1 \xt Ez. 2:9-10.\x* y tzꞌapin cha siete (vukuꞌ) sellos. \v 2 Y xintzꞌat jeꞌ jun ángel ri altíra ruchukꞌaꞌ, y cof nichꞌoꞌ nucꞌutuj: ¿Chica nucꞌul chi nujak ri vuj reꞌ y nralasaj-el ri siete (vukuꞌ) sellos ri tzꞌapin cha? xchaꞌ. \p \v 3 Y man jun chiquivach ri icꞌo chicaj, ni choch-ulief, ni chuxieꞌ ka ri ulief nucꞌul chi nujak ri vuj, ni joꞌc nutzꞌat bꞌaꞌ. \v 4 Y inreꞌ altíra nquinuokꞌ, ruma man jun xlitaj ri nucꞌul chi nujak ri vuj, chi nuꞌon leer y chi nutzꞌat roch. \v 5 Y jun chiquivach ri chꞌitak mámix xuꞌej chuva: Man catuokꞌ, ruma cꞌo Jun ri nucꞌul nujak ri vuj y nralasaj-el ri siete (vukuꞌ) sellos, ruma ya xchꞌacuon; jajaꞌ can incheꞌl jun león (coj), rumáma can ri Judá\x + \xo 5:5 \xt Gn. 49:9-10.\x* y rumáma can jeꞌ ri David, xchaꞌ chuva. \p \v 6 Y xintzꞌat Jun paꞌl pa nicꞌaj ri trono, ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y ri chꞌitak mámix. Ri Jun reꞌ ja ri Alaj Oveja ri can kꞌalaj chi ya xuꞌon sufrir y ya xakꞌax choch camic.\x + \xo 5:6 \xt Is. 53:7.\x* Icꞌo siete (vukuꞌ) rucꞌaꞌ y siete (vukuꞌ) nakꞌaroch.\x + \xo 5:6 \xt Zac. 4:10.\x* Y ri siete (vukuꞌ) nakꞌaroch, jareꞌ ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios ri i-takuon choch-ulief. \v 7 Xpa ri Alaj Oveja, xbꞌarucꞌama-pa ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo) pa rukꞌaꞌ derecha ri tzꞌuyul pa ru-trono. \v 8 Y antok cꞌo chic ri vuj pa rukꞌaꞌ, ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, junan quiqꞌuin ri veinticuatro chꞌitak mámix, xaꞌxuquie-ka choch ri Alaj Oveja. Quinojiel ijejeꞌ quicꞌuan arpas y quicꞌuan jeꞌ copas ri i-bꞌanun cha oro ri i-nojnak riqꞌuin incienso (puon), jareꞌ qui-oraciones ri quiniman ri Dios.\x + \xo 5:8 \xt Sal. 141:2.\x* \v 9 Y cꞌo jun cꞌacꞌacꞌ bꞌix niquibꞌixaj, y cava niquiꞌej: Atreꞌ ri can nucꞌul xbꞌacꞌama-pa ri vuj, y ncaꞌvalasaj-el ri sellos ri tzꞌapin cha; ruma atreꞌ xaquimisas, y riqꞌuin ri aquiqꞌuiel xojacol konojiel chi xojuoc richin ri Dios; xa chica-na raza, chꞌabꞌal, tanamet y nación, \v 10 y xaꞌan chika chi xojuoc reyes y sacerdotes richin ri Katataꞌ Dios,\x + \xo 5:10 \xt Ex. 19:6; Ap. 1:6.\x* y junan xtakaꞌan gobernar ri roch-ulief. \p \v 11 Y antok xitzuꞌn chic apa jun bꞌay, xinvaꞌxaj quikul qꞌuiy ángeles. Ri ángeles reꞌ icꞌo chirij ri trono y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach y ri chꞌitak mámix. Ri ángeles ri icꞌo chireꞌ, can millones y millones.\x + \xo 5:11 \xt Dn. 7:10.\x* \v 12 Ijejeꞌ cof niquiꞌej: Ri Alaj Oveja ri xquimisas, can nucꞌul niyoꞌx rukꞌij; niꞌeꞌx chi jajaꞌ cꞌo ru-poder, cꞌo nojiel bꞌayomal, cꞌo nojiel noꞌj riqꞌuin y nojiel nitiquir nuꞌon. Y tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ. \p \v 13 Y xaꞌnvaꞌxaj jeꞌ quinojiel ri i-rubꞌanun ri Dios; ri icꞌo chicaj, ri icꞌo choch-ulief, ri icꞌo chuxieꞌ ka ri ulief, y ri icꞌo chupan ri mar, niquiꞌej: Ri tzꞌuyul chupan ri ru-trono y ri Alaj Oveja, tiyoꞌx rukꞌij, tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ, y tiꞌeꞌx chi cꞌo ru-poder richin nojiel tiempo. \p \v 14 Y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xquiꞌej: Amén. Y ri veinticuatro chꞌitak mámix xaꞌxuquie-ka y xquikasaj-ka ri quijaluon cꞌa pan ulief y xquiyaꞌ rukꞌij ri cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo. \c 6 \s1 Ri siete (vukuꞌ) sellos \p \v 1 Y xintzꞌat chi ri Alaj Oveja, xralasaj-el ri naꞌay sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo). Y xinvaꞌxaj chi jun chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach xchꞌoꞌ, y ri rukul can incheꞌl nikꞌajan jun ráya, y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ! \p \v 2 Y xintzꞌat jun quiej sak rij,\x + \xo 6:2 \xt Zac. 1:8; 6:3.\x* y ri chꞌacol chirij rucꞌuan jun chꞌaꞌ pa rukꞌaꞌ, y xyoꞌx jun corona cha. Y jajaꞌ xꞌa chi nichꞌacuon, y can xtiꞌchꞌacuon. \p \v 3 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri rucaꞌn sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri rucaꞌn chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ! \p \v 4 Y xbꞌaꞌiel-pa jun quiej quiak rij,\x + \xo 6:4 \xt Zac. 1:8; 6:2.\x* y ri chꞌacol chirij xyoꞌx poder pa rukꞌaꞌ, richin chi nuyaꞌ ayoval chiquicajol ri vinak ri icꞌo choch-ulief, chi quireꞌ tiquiquimisaj-quiꞌ. Y xyoꞌx-el jun nem espada cha. \p \v 5 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri ruox sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri ruox chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ! Y ja xintzꞌat jun quiej xak rij,\x + \xo 6:5 \xt Zac. 6:2, 6.\x* y ri chꞌacol chirij rucꞌuan jun balanza pa rukꞌaꞌ. \v 6 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chiquicajol ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y xuꞌej: Jun denario rajal caꞌyeꞌ libras trigo, y jun denario rajal jeꞌ vakiꞌ libras cebada. Pero ri aceite de olivo y ri vino man jun kax taꞌan chica. \p \v 7 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi cajeꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri ruqꞌuisbꞌal chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ! \p \v 8 Y ja xintzꞌat jun quiej kꞌan rij y ri chꞌacol chirij rubꞌinan Camic. Y chirij jajaꞌ patanak ri niꞌeꞌx Lugar Quichin Quiminakiꞌ cha. Y xyoꞌx poder chica chi ncaꞌquiquimisaj ri cajeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief cha espada, riqꞌuin viꞌjal, riqꞌuin yabꞌil y pa quikꞌaꞌ chicop ri niquicꞌux vinak.\x + \xo 6:8 \xt Jer. 15:3; Ez. 5:12, 17; 14:21.\x* \p \v 9 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi vuꞌuoꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xintzꞌat chi chuxieꞌ ri altar icꞌo-ve ri qui-espíritu ri xaꞌquimisas ruma xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y ruma jeꞌ man xquixiꞌij ta quiꞌ xquiꞌej chi quiniman ri Dios. \v 10 Ijejeꞌ cof niquiꞌej: ¿Cꞌa jampeꞌ cꞌa Ajaf, Santo y Ketzij, xcaꞌan juzgar ri vinak ri icꞌo choch-ulief y jampeꞌ cꞌa xtayaꞌ rucꞌaxiel chica ruma xojquiquimisaj? ncaꞌchaꞌ. \v 11 Y xyoꞌx sak tak tziak chica, y xꞌeꞌx jeꞌ chica chi cꞌa caꞌuxlan chic bꞌaꞌ más, ruma cꞌa icꞌo cachꞌil y qui-hermanos ri xcaꞌquimisas cuma ri vinak, incheꞌl xꞌan-el chica ijejeꞌ. \p \v 12 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi vakiꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xintzꞌat chi xuꞌon jun nem cubꞌrakan.\x + \xo 6:12 \xt Ap. 11:13; 16:18.\x* Y ri kꞌij man xtzuꞌn ta chic, can xak xuꞌon, incheꞌl jun tziak xak ri nicusas antok cꞌo bꞌis. Y ri icꞌ can quiak xuꞌon, incheꞌl quicꞌ xuꞌon. \v 13 Y ri estrellas (chꞌumil) xaꞌbꞌatzak-pa chicaj y xaꞌka-pa paroꞌ ri roch-ulief,\x + \xo 6:13 \xt Is. 13:10; Ez. 32:7; Jl. 2:31; Mt. 24:29; Mr. 13:24-25; Lc. 21:25.\x* can incheꞌl antok ncaꞌtzak-pa ri roch víquix antok nisilos ruma jun nem cakꞌiekꞌ. \v 14 Y ri rocaj xucꞌol-el-riꞌ incheꞌl antok nibꞌuot jun vuj.\x + \xo 6:14 \xt Is. 34:4.\x* Y nojiel juyuꞌ y nojiel ri islas xaꞌsilos pa tak qui-lugar.\x + \xo 6:14 \xt Ap. 16:20.\x* \v 15 Ri reyes ri icꞌo choch-ulief, ri nicꞌaj chic ri cꞌo quikꞌij, ri bꞌayomaꞌ, ri capitanes, ri vinak ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ, ri esclavos y ri libres, xcavaj-quiꞌ pa tak cuevas y chucajol tak abꞌaj ri icꞌo choch tak juyuꞌ.\x + \xo 6:15 \xt Is. 2:10.\x* \v 16 Y quinojiel ri vinak reꞌ niquiꞌej chica ri juyuꞌ y ri abꞌaj: Quixtzak-pa chikij;\x + \xo 6:16 \xt Os. 10:8; Lc. 23:30.\x* kojivavaj choch ri tzꞌuyul pa ru-trono, y choch ri rayoval ri Alaj Oveja. \v 17 Ruma ja xalka ri kꞌij chi nika ri rayoval pa kaveꞌ, ¿y chica came xtitiquir xtipiꞌieꞌ cꞌa choch?\x + \xo 6:17 \xt Jl. 2:11; Mal. 3:2.\x* \c 7 \s1 Ri 144 mil sellados \p \v 1 Después chirij nojiel reꞌ xaꞌntzꞌat cajeꞌ ángeles; y ri ángeles reꞌ i-paꞌl pa tak ruxinquineꞌl ri roch-ulief,\x + \xo 7:1 \xt Zac. 6:5.\x* quikꞌatuon ri cajeꞌ roch cakꞌiekꞌ, richin chi man ncaꞌbꞌaka ta ka paroꞌ ri roch-ulief, paroꞌ ri mar y pa quiveꞌ ri chieꞌ. \v 2 Y xintzꞌat jeꞌ chi cꞌo jun ángel jatol-pa pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, rucꞌamun-pa ri sello richin ri cꞌaslic Dios. Y ri ángel reꞌ cof xchꞌo-apa chica ri icajeꞌ ángeles ri yoꞌn chic poder chica chi niquiqꞌuis paroꞌ ri roch-ulief y ri mar, \v 3 y xuꞌej chica: Man jun yan kax tiꞌan cha ri roch-ulief, cha ri mar y chica ri chieꞌ, hasta cꞌa antok kayoꞌn chic ri qui-sellos ri ru-siervos ri Dios chiꞌquivach.\x + \xo 7:3 \xt Ez. 9:4.\x* \p \v 4 Y xinvaꞌxaj chi i-ciento cuarenta y cuatro mil israelitas ri xaꞌan sellar. Jareꞌ ri vinak richin ri doce (cabꞌalajuj) tanamet ri icꞌo chupan ri Israel. \v 5 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Judá. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Rubén. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Gad. \v 6 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Aser. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Neftalí. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Manasés. \v 7 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Simeón. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Leví. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Isacar. \v 8 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Zabulón. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri José, y doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Benjamín. Ja quinojiel reꞌ ri xaꞌan sellar. \s1 Ri iqꞌuiy ri quicusan sak tziak \p \v 9 Y chirij nojiel reꞌ inreꞌ xintzꞌat iqꞌuiy vinak ri ncaꞌpa nojiel naciones, nojiel razas, nojiel tanamet y nojiel chꞌabꞌal. Quinojiel ri vinak reꞌ icꞌo-apa choch ri trono y choch ri Alaj Oveja. Ri vinak reꞌ man jun nitiquir nijilan quichin ruma can iqꞌuiy. Y can sak ri quitziak ri quicusan, y quicꞌuan ruxak palma pa quikꞌaꞌ. \v 10 Y quinojiel can cof niquiꞌej: ¡Xojcolotaj! Can ja ri Dios ri tzꞌuyul pa ru-trono, y ri Alaj Oveja ri xcalo kichin, ncaꞌchaꞌ. \v 11 Y quinojiel ri ángeles i-paꞌl chirij ri trono, y chiquij ri chꞌitak mámix y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach; y chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, xaꞌxuquie-ka y xquikasaj-ka quijaluon cꞌa pan ulief. \v 12 Y niquiꞌej: Amén; tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ ri Ka-Dios, jajaꞌ ri cꞌo nojiel noꞌj riqꞌuin, can nucꞌul niyoꞌx tiox bꞌaꞌ cha, niyoꞌx rukꞌij, niꞌeꞌx chi cꞌo ru-poder y nojiel nitiquir nuꞌon richin nojiel tiempo. Amén, ncaꞌchaꞌ. \p \v 13 Entonces jun chiquivach ri chꞌitak mámix xucꞌutuj chuva: Quinojiel ri quicusan sak tziak, ¿i-chica ijejeꞌ, y pacheꞌ i-patanak-ve? xchaꞌ chuva. \p \v 14 Y inreꞌ xinꞌej cha: Atreꞌ avataꞌn i-chica la. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Jareꞌ ri i-alanak chic pa chupan ri gran tribulación,\x + \xo 7:14 \xt Dn. 12:1; Mt. 24:21; Mr. 13:19.\x* y ri quitziak can sak ruma xquichꞌaj chupan ri ruquiqꞌuiel ri Alaj Oveja. \v 15 Y rumareꞌ icꞌo-apa choch ri Dios, y chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌan servir; y ri Dios tzꞌuyul pa ru-trono ncaꞌruꞌon cuenta ruma quiqꞌuin cꞌo-ve. \v 16 Man xtinem ta chic quipan, ni man chic xtichakej ta quichiꞌ. Man chic xcaꞌcꞌat ta choch kꞌij, man chic xtiquinaꞌ ta jeꞌ cꞌatan.\x + \xo 7:16 \xt Is. 49:10.\x* \v 17 Ruma ri Alaj Oveja, ri cꞌo-apa pacheꞌ cꞌo-ve ri trono; jajaꞌ ri nichajin quichin,\x + \xo 7:17 \xt Sal. 23:1; Ez. 34:23.\x* y can ncaꞌrucꞌuaj jeꞌ chi nuyaꞌ quiyaꞌ pacheꞌ ncaꞌlax-ve ri cꞌaslic yaꞌ.\x + \xo 7:17 \xt Sal. 23:2; Is. 49:10.\x* Y ri Dios xtisuꞌn ri ruyaꞌl quinakꞌavach ijejeꞌ.\x + \xo 7:17 \xt Is. 25:8.\x* \c 8 \s1 Ri séptimo (chi vukuꞌ) sello \p \v 1 Y antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri séptimo (chi vukuꞌ) sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), jun laꞌk nicꞌaj huora man jun bulla xuꞌon chicaj. \v 2 Y xaꞌntzꞌat i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri i-paꞌl-apa choch ri Dios, y xyoꞌx jujun trompeta chica. \v 3 Xpa jun chic ángel ri rucꞌamun-pa jun incensario (bꞌucubꞌal) ri bꞌanun cha oro, y xalpiꞌieꞌ choch ri altar.\x + \xo 8:3 \xt Ex. 30:1.\x* Y xyoꞌx-pa qꞌuiy incienso (puon) cha chi quireꞌ junan nuꞌon riqꞌuin ri qui-oraciones ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi nuya-apa choch ri altar ri bꞌanun cha oro ri cꞌo choch ri trono. \v 4 Y ri rusibꞌil ri incienso (puon) riqꞌuin ri qui-oraciones ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can pa rukꞌaꞌ ri ángel ncaꞌiel-el y nijotie-el cꞌa choch ri Dios. \v 5 Y ri ángel xucꞌan-apa ri incensario (bꞌucubꞌal) y xunojsaj cha ri kꞌakꞌ ri cꞌo paroꞌ ri altar;\x + \xo 8:5 \xt Lv. 16:12.\x* y xuqꞌuiak-pa ri incensario (bꞌucubꞌal) paroꞌ ri roch-ulief.\x + \xo 8:5 \xt Ez. 10:2.\x* Y ja xuꞌon ráya, y chꞌabꞌal, y yocopaꞌ, y xuꞌon jun nem cubꞌrakan jeꞌ.\x + \xo 8:5 \xt Ap. 11:19; 16:18.\x* \s1 Ri trompetas \p \v 6 Y ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan trompetas, can ja xquichojmij-quiꞌ chi niquixupuj ri trompetas. \p \v 7 Antok ri naꞌay ángel xuxupuj ri ru-trompeta, can ja xka sakbꞌach y kꞌakꞌ xaluon riqꞌuin quicꞌ paroꞌ ri roch-ulief.\x + \xo 8:7 \xt Ex. 9:23-25.\x* Y ri oxeꞌ parte ri chieꞌ xaꞌcꞌat y quireꞌ jeꞌ nojiel kꞌayis. \p \v 8 Antok ri rucaꞌn ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi incheꞌl jun nem juyuꞌ nijinin pa kꞌakꞌ xcꞌak-pa chupan ri mar. Y ri oxeꞌ parte ri mar xuoc quicꞌ; \v 9 rumareꞌ ri oxeꞌ parte ri cꞌo quicꞌaslien ri icꞌo chupan ri mar xaꞌcon, y ri oxeꞌ parte ri barcos jeꞌ ri i-bꞌanak paroꞌ xaꞌqꞌuis. \p \v 10 Antok ri ruox ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi jun nem estrella (chꞌumil) nijinin pa kꞌakꞌ incheꞌl jun antorcha, xbꞌatzak-pa chicaj. Y ri estrella (chꞌumil) reꞌ xka pa quiveꞌ ri oxeꞌ parte ri ríos y ri pacheꞌ ncaꞌlax-ve yaꞌ. \v 11 Y ri estrella (chꞌumil) reꞌ cꞌay kꞌayis rubꞌeꞌ, y ri yaꞌ xuꞌon cꞌay ri pacheꞌ xka-ve. Y rumareꞌ iqꞌuiy vinak ri xaꞌcon. \p \v 12 Antok ri chi cajeꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, ri oxeꞌ parte ri kꞌij, ri oxeꞌ parte ri icꞌ y ri oxeꞌ parte ri estrellas (chꞌumil), man xquiyaꞌ ta chic quisakil.\x + \xo 8:12 \xt Is. 13:10; Ez. 32:7; Jl. 2:10.\x* Y manak sakil xcꞌujieꞌ ri oxeꞌ parte richin ri pakꞌij; y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj ri chakꞌaꞌ. \p \v 13 Y ja xinvaꞌxaj y xintzꞌat chi cꞌo jun ángel ri bꞌanak pa nicꞌaj ri rocaj y cof nuꞌej: ¡Juyeꞌ quivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief ruma ri xtibꞌanataj antok xcaꞌxupux ri oxeꞌ chic trompetas cuma ri ángeles! \c 9 \p \v 1 Y antok ri chi vuꞌuoꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi cꞌo jun estrella (chꞌumil) ri xtzak-pa chicaj y choch-ulief xka-ve. Y cha ri estrella (chꞌumil) reꞌ, xyoꞌx ru-llave ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. \v 2 Y xbꞌarujaka-pa ruchiꞌ ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y chupan ri jul reꞌ altíra sebꞌ xbꞌaꞌiel-pa, incheꞌl rusibꞌil jun nem horno. Ri sebꞌ ri xiel-pa chireꞌ, xutzꞌapij roch ri kꞌij, y kꞌakuꞌn xuꞌon cha ri chicaj. \v 3 Y chupan ri sebꞌ reꞌ, xaꞌbꞌaꞌiel-pa sacꞌ y xaꞌa choch ri ulief.\x + \xo 9:3 \xt Ex. 10:12-15.\x* Y xyoꞌx poder chica chi niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri alacranes ri icꞌo choch-ulief. \v 4 Y xꞌeꞌx chica chi man jun kax tiquiꞌan chica ri chieꞌ, ri ticoꞌn o nojiel roch kꞌayis; xa joꞌc chica ri vinak ri manak ru-sello ri Dios chiꞌquivach.\x + \xo 9:4 \xt Ez. 9:4.\x* \v 5 Y xꞌeꞌx chica chi man caꞌquiquimisaj ri vinak, joꞌc chi tiquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri ruquiy reꞌ can incheꞌl ri ruquiy ri niquiyaꞌ ri alacranes antok niquicakꞌ jun vinak. \v 6 Y ri kꞌij reꞌ, ri vinak xtiquicanuj quicamic ruma ri ruquiy ri niquikꞌasaj, pero xa man xcaꞌcon ta. Can altíra xtiquirayij quicamic, pero ri camic xa man nalka ta.\x + \xo 9:6 \xt Job 3:21.\x* \p \v 7 Ri sacꞌ reꞌ incheꞌl quiej ri i-chojmin chic chi ncaꞌa pa guerra.\x + \xo 9:7 \xt Jl. 2:4.\x* Pa quijaluon quicꞌuan incheꞌl corona ri bꞌanun cha oro, y ri quipalaj can incheꞌl quipalaj vinak. \v 8 Cꞌo jeꞌ quiveꞌ incheꞌl quiveꞌ ixokiꞌ, ri coray incheꞌl coray león (coj),\x + \xo 9:8 \xt Jl. 1:6.\x* \v 9 ri quij can incheꞌl chꞌichꞌ, ri quixicꞌ altíra bulla niquiꞌan, can incheꞌl qꞌuiy carruajes i-chiririen cuma quiej ri chaꞌnin i-bꞌanak pa guerra.\x + \xo 9:9 \xt Jl. 2:5.\x* \v 10 Ri quijay incheꞌl quijay alacranes, y chutzaꞌn cꞌo ri qui-pansuoña. Y riqꞌuin reꞌ, ncaꞌcovin niquiꞌan chica ri vinak chi niquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. \v 11 Y ri qui-rey ri sacꞌ, ja ri ángel ri richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Ri qui-rey ri sacꞌ reꞌ, Abadón\x + \xo 9:11 \xt Ri tzij “Abadón” nrajoꞌ nuꞌej: Jun ri nuvulij nojiel ri otz.\x* niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal hebreo, y Apolión niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal griego. \p \v 12 Ya xakꞌax ri naꞌay sufrimiento, pero cꞌa cꞌo caꞌyeꞌ chic ri majaꞌ taꞌkꞌax. \p \v 13 Y antok ri chi vakiꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xinvaꞌxaj chi cꞌo jun xchꞌo-pa chiquicajol ri cajeꞌ ucꞌaꞌ ri rucꞌuan ri altar ri bꞌanun cha oro,\x + \xo 9:13 \xt Ex. 30:1-3.\x* ri cꞌo choch ri Dios, \v 14 y xuꞌej cha ri chi vakiꞌ ángel ri xuxupuj ri ru-trompeta: Caꞌquiraꞌ ri icajeꞌ ángeles ri i-ximil chuchiꞌ ri nem río Eufrates. \p \v 15 Y ja xaꞌquir ri icajeꞌ ángeles, chi ncaꞌquiquimisaj vinak. Ruma ri icajeꞌ ángeles reꞌ can i-yacuon richin ri huora, ri kꞌij, ri icꞌ y ri junaꞌ reꞌ. Y ja ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief ri xcaꞌquiquimisaj. \v 16 Can iqꞌuiy soldados icꞌo quiqꞌuin. Y xinvaꞌxaj chi quinojiel ri soldados reꞌ i-doscientos millones, y quinojiel cꞌo quiquiej. \p \v 17 Y chupan ri incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan, xaꞌntzꞌat ri quiej; y ri i-chꞌacol chiquij quicusan chꞌichꞌ chi niquitoꞌ roch-quicꞌuꞌx, y ri color ri chꞌichꞌ reꞌ quiak, kꞌan y azul. Ri quijaluon ri quiej, can incheꞌl quijaluon león (coj) y pa quichiꞌ ntiel-pa kꞌakꞌ, sebꞌ y azufre. \v 18 Y ja ri kꞌakꞌ, ri sebꞌ y ri azufre ri ncaꞌiel pa quichiꞌ ri quiej ri xaꞌquimisan ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief. \v 19 Ri quiej reꞌ, niquicusaj ri quichiꞌ y ri quijay chi niquiyaꞌ ruquiy chica ri vinak, ruma ri quijay can incheꞌl cumatz y cꞌo quijaluon. \p \v 20 Pero ri vinak ri man xaꞌcon ta chupan ri sufrimiento reꞌ, man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xquiꞌan ta ri nrajoꞌ ri Dios; ruma cꞌa xaꞌquiyaꞌ quikꞌij ri itziel tak espíritus, xaꞌquiyaꞌ jeꞌ quikꞌij ri ídolos ri i-quibꞌanun cha oro, plata, bronce, abꞌaj, y chieꞌ, y ri ídolos reꞌ xa man ncaꞌtzuꞌn ta, man ncaꞌcꞌaxan ta y man ncaꞌin ta jeꞌ.\x + \xo 9:20 \xt Sal. 115:4-7; 135:15-17; Dn. 5:4.\x* \v 21 Ri vinak reꞌ man xquiyaꞌ ta can ri bꞌanoy-camic, ri hechicerías (bꞌanaquil), ri alakꞌ y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ can xquicanuj-quiꞌ jeꞌ chi xquiꞌan pecado. \c 10 \s1 Ri ángel ri rucꞌuan ri chꞌiti libro \p \v 1 Y xintzꞌat jun chic ángel ri cꞌo altíra ruchukꞌaꞌ nika-pa chicaj. Cꞌo-pa chupan jun mukul, y cꞌo jun xocokꞌaꞌ (arco iris) pa rujaluon. Xintzꞌat jeꞌ chi ri rupalaj can incheꞌl ri kꞌij. Y ri rakan incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ. \v 2 Y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun chꞌiti libro jakal. Xuyaꞌ ri rakan derecha paroꞌ ri mar, y ri izquierda xuyaꞌ paroꞌ ri ulief. \v 3 Ri ángel reꞌ, altíra cof xchꞌoꞌ, y ri rukul ri xuꞌon, can incheꞌl rukul jun león (coj). Y antok xchꞌoꞌ, icꞌo i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya ri xaꞌchꞌo-pa jeꞌ. \v 4 Y antok xaꞌchꞌoꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya, ja xinvajoꞌ ta xintzꞌibꞌaj ri xquiꞌej. Pero cꞌo jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej-pa chuva: Joꞌc aviqꞌuin atreꞌ caꞌcꞌujie-ka ri tzij ri xquiꞌej ri i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya, y man tatzꞌibꞌaj. \p \v 5 Y ri ángel ri xintzꞌat chi ruyoꞌn jun rakan paroꞌ ri mar y ri jun chic paroꞌ ri ulief, xupilisaj ri rukꞌaꞌ chicaj, \v 6 y xuꞌej: Inreꞌ niꞌan jurar pa rubꞌeꞌ ri cꞌo richin nojiel tiempo, ri xbꞌano ri rocaj y ri icꞌo choch, ri xbꞌano ri ulief y ri icꞌo choch, ri xbꞌano ri mar y ri icꞌo chupan, can pa rubꞌeꞌ jajaꞌ niꞌan jurar; chi man chic xtakꞌax ta más tiempo. \v 7 Ruma antok ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xtuxupuj ri ru-trompeta, ja xcaꞌbꞌanataj ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios, incheꞌl xuꞌej chica ri rusamajiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.\x + \xo 10:7 \xt Dn. 12:7.\x* \p \v 8 Y ri xchꞌo-pa chicaj chuva, xchꞌoꞌ chic pa chuva jun bꞌay y xuꞌej: Caꞌin y tatzꞌamaꞌ ri chꞌiti libro jakal pa rukꞌaꞌ ri ángel ri ruyoꞌn jun rakan paroꞌ ri mar, y ri jun chic paroꞌ ri ulief, xchaꞌ. \p \v 9 Can xiꞌa-apa riqꞌuin ri ángel, y xincꞌutuj ri chꞌiti libro cha. Y ri ángel xuꞌej chuva: Tatzꞌamaꞌ y tatijaꞌ. Y xtanaꞌ pan achiꞌ que-queꞌ incheꞌl cabꞌ. Pero chapan can cꞌay xtuꞌon. \p \v 10 Y xintzꞌom-apa ri chꞌiti libro pa rukꞌaꞌ ri ángel, y xintej-ka. Y pa nuchiꞌ xinnaꞌ que-queꞌ incheꞌl ri cabꞌ, pero chinupan can cꞌay xuꞌon-ka.\x + \xo 10:10 \xt Ez. 2:8-10; 3:1-3.\x* \v 11 Y ri ángel xuꞌej chuva: Can nicꞌatzin chi naꞌej chic jun bꞌay ri nuꞌej ri Dios chiquij qꞌuiy tanamet, naciones, reyes, y chiquij vinak ri man junan ta quichꞌabꞌal. \c 11 \s1 Ri caꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri xcaꞌeꞌn ri xtuꞌej ri Dios chica \p \v 1 Xyoꞌx jun aj chuva, ri incheꞌl jun chieꞌ richin atabꞌal.\x + \xo 11:1 \xt Ez. 40:3; Zac. 2:1.\x* Y xꞌeꞌx jeꞌ chuva: Capalaj y tavataj rupan ru-templo ri Dios, tavataj ri altar, y caꞌvijilaj i-janeꞌ (i-jaroꞌ) ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri Dios chireꞌ. \v 2 Pero ri roch jay richin ri ru-templo ri Dios, man tavataj, ruma xa jachuon chic pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta;\x + \xo 11:2 \xt Lc. 21:24.\x* y cuarenta y dos icꞌ xtiquixakꞌ ri tanamet santa. \v 3 Y inreꞌ xcaꞌntak-el caꞌyeꞌ nusamajiel chi xtiquitzijuoj ri nuchꞌabꞌal, y xtiquiꞌan mil doscientos sesenta kꞌij, y xtiquicusaj tziak richin bꞌis, xchaꞌ chuva. \p \v 4 Y ja ri caꞌyeꞌ samajiel reꞌ i-incheꞌl ri caꞌyeꞌ mata olivos y ri caꞌyeꞌ candeleros ri icꞌo-apa choch ri Dios, ri Rajaf ri roch-ulief.\x + \xo 11:4 \xt Zac. 4:3, 11-14.\x* \v 5 Y xa cꞌo jun nrajoꞌ nuꞌon itziel chica, xa xtiel-pa kꞌakꞌ pa quichiꞌ ijejeꞌ, chi ncaꞌquiqꞌuis ri quiyoval chiquij. Y xa jun cꞌo nrajoꞌ nuꞌon chica, can xtiqꞌuis riqꞌuin ri kꞌakꞌ reꞌ. \v 6 Ri caꞌyeꞌ samajiel reꞌ yoꞌn poder chica, chi niquitzꞌapij ri chicaj, chi quireꞌ man nika ta jobꞌ chupan ri tiempo antok ijejeꞌ xtiquitzijuoj ri xuꞌej ri Dios chica.\x + \xo 11:6 \xt 1R. 17:1.\x* Y yoꞌn jeꞌ poder chica chi niquiꞌan cha ri yaꞌ chi ntuoc quicꞌ\x + \xo 11:6 \xt Ex. 7:17-19.\x* y chi niquiyaꞌ jeꞌ chica-na sufrimiento pa quiveꞌ ri icꞌo choch-ulief xa janeꞌ na (jaroꞌ na) mul nicajoꞌ niquiyaꞌ. \v 7 Y antok ri caꞌyeꞌ reꞌ quiqꞌuisuon chic rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri bestia ri ntiel-pa chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan,\x + \xo 11:7 \xt Dn. 7:3; Ap. 17:8.\x* xtuꞌon ayoval quiqꞌuin, can xcaꞌruchꞌec y xcaꞌruquimisaj.\x + \xo 11:7 \xt Dn. 7:21; Ap. 13:5-7.\x* \v 8 Y ri qui-cuerpo xcaꞌcꞌujieꞌ can chireꞌ pa nem bꞌay richin ri nem tanamet; pacheꞌ xquimisas-ve ri Kajaf Jesucristo choch ri cruz, ri tanamet reꞌ niꞌeꞌx jeꞌ Sodoma\x + \xo 11:8 \xt Is. 1:9-10.\x* y Egipto cha, ruma ri itziel tak kax ri niquiꞌan ri vinak ri icꞌo chireꞌ. \v 9 Y oxeꞌ kꞌij riqꞌuin nicꞌaj xcaꞌcꞌujieꞌ ri qui-cuerpo chiquivach ri vinak ri man junan ta quitanamit, man junan ta qui-raza, man junan ta quichꞌabꞌal y man junan ta qui-nación. Y ijejeꞌ man xtiquiyaꞌ ta permiso chi ncaꞌmuk ri qui-cuerpo. \v 10 Y ri vinak reꞌ can altíra xcaꞌquicuot ruma xaꞌquimisas ri caꞌyeꞌ profetas. Y ruma altíra ncaꞌquicuot, can xcaꞌquicꞌax regalos chiquivach, ruma altíra xquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ ri xaꞌtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 11 Y antok kꞌaxnak chic ri oxeꞌ kꞌij riqꞌuin nicꞌaj, ri espíritu richin cꞌaslien ri patanak riqꞌuin ri Dios xuoc chic quiqꞌuin. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌpiꞌieꞌ chic jun bꞌay.\x + \xo 11:11 \xt Ez. 37:10.\x* Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato quichin, can altíra xquixiꞌij-quiꞌ. \v 12 Y ri caꞌyeꞌ rusamajiel ri Dios xcaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa cof chicaj y nuꞌej chica: Quixjotie-pa vaveꞌ chicaj, xchaꞌ. Y ijejeꞌ xaꞌjotie-el chicaj chupan jun mukul.\x + \xo 11:12 \xt 2R. 2:11.\x* Y ri vinak ri itziel xaꞌtzꞌato quichin, can xaꞌquitzꞌat-el antok xaꞌa. \v 13 Chupan ri misma huora reꞌ xuꞌon jun nem cubꞌrakan,\x + \xo 11:13 \xt Ap. 6:12; 16:18.\x* y ri décima parte ri tanamet xvuluvuꞌ; y ruma ri cubꞌrakan, xaꞌcon siete (vukuꞌ) mil vinak. Y ri nicꞌaj chic altíra xquixiꞌij-quiꞌ, y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri cꞌo chicaj. \p \v 14 Ri rucaꞌn sufrimiento ya xakꞌax. Y can ja patanak chaꞌnin ri ruox sufrimiento. \s1 Antok ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xuxupuj ri ru-trompeta \p \v 15 Y ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xuxupuj ri ru-trompeta. Y icꞌo ri cof xaꞌchꞌoꞌ chicaj, y niquiꞌej: Ri gobiernos ri icꞌo choch nojiel ri ulief, vacame can i-richin chic ri Kajaf Dios y i-richin chic jeꞌ ri Cristo. Y jajaꞌ ri xtibꞌano reinar richin nojiel tiempo.\x + \xo 11:15 \xt Dn. 7:14, 27.\x* \v 16 Y ri veinticuatro chꞌitak mámix ri i-tzꞌuyul choch ri Dios chupan ri qui-tronos, xaꞌxuquie-ka choch y xquikasaj-ka ri quijaluon cꞌa pan ulief chi niquiyaꞌ rukꞌij. \v 17 Y niquiꞌej: Ajaf Dios, tiox bꞌaꞌ nakayaꞌ chava. Atreꞌ ri cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ, can atcꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, atcꞌo vacame, y xcacꞌujieꞌ jeꞌ chupan ri tiempo ri más chakavach-apa. Tiox bꞌaꞌ nakayaꞌ chava, ruma vacame can nacꞌut chi atreꞌ nem a-poder, y atreꞌ ri ncabꞌano reinar. \v 18 Ri naciones ri icꞌo choch-ulief xpa quiyoval chavij, pero xa ja xalka ri kꞌij chi atreꞌ xyacataj avayoval. Y ja jeꞌ xalka ri kꞌij chi ncaꞌan juzgar ri quiminakiꞌ. Pero chica ri asamajiel ri profetas, chica ri quiniman ri achꞌabꞌal y chica ri ncaꞌyoꞌn akꞌij, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk, can xtayaꞌ jun utzulaj rucꞌaxiel chica,\x + \xo 11:18 \xt Sal. 115:13.\x* y ja jeꞌ xalka ri kꞌij chi atreꞌ ncaꞌqꞌuis ri vinak ri ncaꞌqꞌuiso paroꞌ ri roch-ulief, xaꞌchaꞌ. \p \v 19 Y ja xjakataj ri ru-templo ri Dios ri cꞌo chicaj. Y can xkꞌalajin-pa ri caja richin ri ru-pacto ri Dios. Y xuꞌon yocopaꞌ, xpa altíra chꞌabꞌal, xuꞌon ráya, xuꞌon jun nem cubꞌrakan,\x + \xo 11:19 \xt Ap. 8:5; 16:18.\x* y xpa jun tremenda sakbꞌach.\x + \xo 11:19 \xt Ap. 16:21.\x* \c 12 \s1 Ri ixok y ri dragón \p \v 1 Y xkꞌalajin-pa chicaj jun señal nem; jun ixok can incheꞌl kꞌij ri rutziak, can nichꞌichꞌan, paꞌl paroꞌ ri icꞌ. Cꞌo jun corona pa rujaluon, y ri corona reꞌ rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) estrellas (chꞌumil). \v 2 Y ri ixok reꞌ kꞌalaj chi ya nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Rumareꞌ can altíra nisiqꞌuin. Can altíra ruquiy nunaꞌ.\x + \xo 12:2 \xt Mi. 4:10.\x* \v 3 Y cꞌo chic jun señal xkꞌalajin-pa chicaj; jun nem dragón quiak rij, cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon, diez (lajuj) rucꞌaꞌ\x + \xo 12:3 \xt Dn. 7:7.\x* y quicꞌuan jujun corona ri rujaluon. \v 4 Y ri dragón reꞌ, xa riqꞌuin ri rujay xujoc-pa ri oxeꞌ parte ri estrellas (chꞌumil) ri icꞌo chicaj, y xaꞌrucꞌak-pa paroꞌ ri roch-ulief.\x + \xo 12:4 \xt Dn. 8:10.\x* Y xbꞌacꞌujie-apa choch ri ixok ri ya nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Ruchajin-apa chi antok xtalax ri xuluꞌ, ja nucꞌux. \v 5 Ri ixok reꞌ can xcꞌujie-ve jun ral-alaꞌ. Y ri alaꞌ reꞌ niꞌrubꞌanaꞌ gobernar quinojiel naciones riqꞌuin poder y man jun xtujoyovaj quivach.\x + \xo 12:5 \xt Sal. 2:9.\x* Ri ral ri ixok xucꞌuax-el choch ri Dios ri tzꞌuyul pa ru-trono. \v 6 Y ri ixok ri xcꞌujieꞌ ruxuluꞌ, xnumaj-el y xꞌa pa desierto, ruma jareꞌ ri lugar ri bꞌanun preparar ruma ri Dios chi nucol. Y chireꞌ nilix-ve ri ixok mil doscientos sesenta kꞌij. \p \v 7 Y después xbꞌanataj jun nem ayoval chicaj. Ri arcángel Miguel\x + \xo 12:7 \xt Dn. 10:13, 21; 12:1; Jud. 9.\x* y ri ru-ángeles, xquiꞌan ayoval riqꞌuin ri dragón y ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan. \v 8 Pero ri dragón y ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan man xaꞌchꞌacuon ta, y man xyoꞌx ta chic lugar chica chi xaꞌcꞌujieꞌ chicaj. \v 9 Y xcꞌak-pa ri dragón\x + \xo 12:9 \xt Lc. 10:18.\x* junan quiqꞌuin ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan, cꞌa choch-ulief. Quireꞌ xꞌan cha ri dragón, ri niꞌeꞌx diablo y Satanás cha. Jajaꞌ ri xuoc jun cumatz ojier can,\x + \xo 12:9 \xt Gn. 3:1.\x* y jajaꞌ ri nibꞌano maña chica quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief. \p \v 10 Y jareꞌ antok xinvaꞌxaj cꞌa chicaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa cof, y nuꞌej: Ja kꞌij richin ri salvación (colotajic), ri poder y ri ru-reino ri Ka-Dios. Y quireꞌ jeꞌ ya xalka ri kꞌij chi quinojiel tiquibꞌanaꞌ ri nuꞌej ri Cristo. Ruma ri jun ri nibꞌano acusar quichin ri hermanos choch ri Dios\x + \xo 12:10 \xt Job 1:9-11; Zac. 3:1.\x* chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ, ya xcꞌak-el. \v 11 Y ri hermanos reꞌ xaꞌchꞌacuon chirij ri diablo, ruma ri Alaj Oveja ri xcon y xiel ruquiqꞌuiel. Y ruma jeꞌ man xaꞌqꞌuix ta xquiꞌej chi quiniman ri ruchꞌabꞌal y man xquixiꞌij ta quiꞌ antok niꞌeꞌx chica chi ncaꞌquimisas. \v 12 Ixreꞌ ri ixcꞌo chicaj, tiquicuot ri ivánima. Pero ixreꞌ ri ixcꞌo choch-ulief y ri ixcꞌo chupan ri mar, can juyeꞌ ivach. Ruma ri diablo xka-ka iviqꞌuin, y yacatajnak royoval ruma rataꞌn chi jubꞌaꞌ chic tiempo ri yoꞌn cha. \p \v 13 Ri dragón xcꞌak-pa, y antok xunaꞌ chi choch yan chic ri ulief cꞌo-ve, ja xutzaklaꞌiej ri ixok ri xcꞌujieꞌ ral-alaꞌ. \v 14 Y ri ixok reꞌ xyoꞌx caꞌyeꞌ nimaꞌk ruxicꞌ ri incheꞌl ruxicꞌ ri águila, chi nitiquir nibꞌaka chupan ri desierto, ri lugar ri bꞌanun preparar ruma ri Dios chi nilix oxeꞌ junaꞌ riqꞌuin nicꞌaj.\x + \xo 12:14 \xt Dn. 12:7.\x* Chupan ri lugar reꞌ man xtilitaj ta ruma ri dragón. \v 15 Y ri dragón reꞌ xralasaj-pa yaꞌ pa ruchiꞌ incheꞌl jun río y xuquiraj chirij ri ixok, chi quireꞌ ri yaꞌ xucꞌuaj ta ri ixok. \v 16 Pero ri roch-ulief xutoꞌ ri ixok ruma ri ulief xjakataj y xubꞌakꞌ chaꞌnin ri río ri xuquiraj ri dragón. \v 17 Y ruma ri dragón man xtiquir ta chirij ri ixok, altíra royoval xyacataj. Rumareꞌ xꞌa y xbꞌarubꞌanaꞌ ayoval quiqꞌuin ri ral y ri riy ri ixok. Quinojiel ri vinak reꞌ niquinimaj ri mandamientos ri xaꞌruꞌej ri Dios, y cꞌo jeꞌ pa cánima ri ketzij ri i-ruꞌeꞌn can ri Jesucristo. \c 13 \s1 Ri caꞌyeꞌ bestias \p \v 1 Y inreꞌ xipiꞌieꞌ pa sanayeꞌ chuchiꞌ ri mar, y xintzꞌat chi chupan ri mar xbꞌaꞌiel-pa jun bestia ri cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ. Y pa quiveꞌ ri rucꞌaꞌ cꞌo jujun corona. Y pa quiveꞌ ri rujaluon i-tzꞌibꞌan bꞌiꞌaj ri niquiꞌej chi jajaꞌ ri Dios.\x + \xo 13:1 \xt Ap. 17:3, 7-12.\x* \v 2 Ri bestia ri xintzꞌat incheꞌl jun bꞌalom (tigre), ri rakan incheꞌl rakan ri oso, ri ruchiꞌ incheꞌl ruchiꞌ jun león (coj).\x + \xo 13:2 \xt Dn. 7:4-6.\x* Y ri dragón xuyaꞌ ru-poder y xuyaꞌ ri ru-trono cha y xuyaꞌ jeꞌ nem autoridad cha. \v 3 Y xintzꞌat chi jun chiquivach ri rujaluon ri bestia reꞌ, ri cꞌajaꞌ tiyoꞌx ri trono cha, socotajnak y can richin chi nicon. Pero ri socotajic xa xcꞌachoj y rumareꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief, can xaꞌchapataj y xaꞌa chirij. \v 4 Y ri vinak reꞌ can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri dragón, ruma jajaꞌ ri xyoꞌn poder pa rukꞌaꞌ ri bestia. Ri vinak antok niquiyaꞌ rukꞌij ri bestia, niquiꞌej: ¿Cꞌo came jun ri junan riqꞌuin ri bestia va? ¿Y cꞌo came jun ri xtichꞌaco richin? ncaꞌchaꞌ. \p \v 5 Ri bestia reꞌ xyoꞌx lugar cha chi nuya-ka rukꞌij jajaꞌ mismo riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal, y chi itziel nichꞌoꞌ chirij ri Dios, y xyoꞌx autoridad cha chi nuꞌon gobernar chupan cuarenta y dos icꞌ. \v 6 Y quireꞌ xuꞌon ri bestia reꞌ. Itziel xchꞌoꞌ chirij ri Dios;\x + \xo 13:6 \xt Dn. 7:8, 25; 11:36.\x* itziel xchꞌoꞌ chirij ri rubꞌeꞌ, altíra itziel tak tzij xaꞌruꞌej chirij ri rachuoch ri Dios y chiquij jeꞌ ri icꞌo chicaj. \v 7 Y xyoꞌx jeꞌ permiso cha, chi nuꞌon ayoval quiqꞌuin ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios y chi ncaꞌruchꞌec.\x + \xo 13:7 \xt Dn. 7:21.\x* Xyoꞌx jeꞌ autoridad cha pa quiveꞌ quinojiel vinak ri man junan ta qui-raza, ri man junan ta quitanamit, man junan ta quichꞌabꞌal y man junan ta qui-nación. \v 8 Can quinojiel ri icꞌo choch-ulief xquiyaꞌ rukꞌij ri bestia reꞌ. Y ri xaꞌbꞌano quireꞌ, ja ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien,\x + \xo 13:8 \xt Sal. 69:28.\x* ri ru-libro ri Alaj Oveja, ri xquimisas ruma quireꞌ ranun-pa pensar ri Dios paroꞌ antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. \p \v 9 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri niꞌeꞌx: \v 10 Ri nibꞌano cha jun chic chi niꞌa priexa, quireꞌ jeꞌ xtiꞌan cha jajaꞌ. Y ri niquimisan cha espada, can cha espada jeꞌ xtiquimisas.\x + \xo 13:10 \xt Jer. 15:2.\x* Mareꞌ ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios ticꞌujieꞌ qui-paciencia, y can tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. \p \v 11 Después xintzꞌat chi cꞌo jun chic bestia ri xbꞌaꞌiel-pa pan ulief. Y jajaꞌ cꞌo caꞌyeꞌ rucꞌaꞌ incheꞌl richin jun alaj oveja. Pero nichꞌoꞌ incheꞌl ri dragón. \v 12 Y ri rucaꞌn bestia reꞌ, riqꞌuin ri ru-poder ri naꞌay bestia ncaꞌruꞌon ri rusamaj. Can nuꞌon chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi niquiyaꞌ rukꞌij ri naꞌay bestia, ri xcꞌachoj riqꞌuin ri socotajic, ri can richin chi nicon. \v 13 Ri rucaꞌn bestia, nimaꞌk tak milagros ri ncaꞌruꞌon. Can nuꞌon chi nika-pa kꞌakꞌ chicaj chi nika-pa choch ri roch-ulief chiquivach ri vinak. \v 14 Y ruma yoꞌn permiso cha ri rucaꞌn bestia chi ncaꞌruꞌon milagros choch ri naꞌay bestia, ri vinak ri icꞌo choch-ulief can xꞌan maña chica. Y xuꞌej chica ri vinak chi tiquibꞌanaꞌ jun ru-imagen la naꞌay bestia ri man xcon ta ruma ri socotajic ri xꞌan cha ruma espada. \v 15 Y ri rucaꞌn bestia, xyoꞌx poder pa rukꞌaꞌ chi tuyaꞌ rucꞌaslien ri ru-imagen ri naꞌay bestia, chi quireꞌ ri imagen reꞌ tichꞌoꞌ y tuꞌej chi caꞌquimisas quinojiel ri man niquiyaꞌ ta rukꞌij. \v 16 Xuꞌon jeꞌ chi tiyoꞌx jun marca chica quinojiel ri vinak chiquikꞌaꞌ derecha o chiꞌquivach. Chi chꞌuteꞌk y chi nimaꞌk, chi bꞌayomaꞌ y chi i-puobra, chi esclavos y chi libres. \v 17 Y man jun chiquivach ri vinak nitiquir nilakꞌo o nicꞌayin ta, xa manak ri marca o ri rubꞌeꞌ ri naꞌay bestia chukꞌaꞌ o chiꞌroch tzꞌibꞌan cha letras o bꞌanun cha números. \v 18 Y ri ru-número ri naꞌay bestia ja ri seiscientos sesenta y seis; y ri número reꞌ, número richin vinak. Can qꞌuiy noꞌj nrajoꞌ chi ninaꞌax ri chica nuꞌej ri número reꞌ. Rumareꞌ ri vinak ri cꞌo runoꞌj, can tubꞌanaꞌ pensar otz ri chica nuꞌej ri ru-número ri naꞌay bestia. \c 14 \s1 Ri quibꞌix ri 144 mil \p \v 1 Y después xintzꞌat ri Alaj Oveja paꞌl paroꞌ ri juyuꞌ Sion, y icꞌo ciento cuarenta y cuatro mil vinak riqꞌuin. Y quinojiel cꞌo rubꞌeꞌ jajaꞌ y cꞌo jeꞌ rubꞌeꞌ ri Rutataꞌ chiꞌquivach.\x + \xo 14:1 \xt Ez. 9:4; Ap. 7:3.\x* \v 2 Y xinvaꞌxaj jun chꞌabꞌal ri patanak chicaj, can incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ, y incheꞌl nikꞌajan jun nem ráya, y can incheꞌl antok iqꞌuiy niquikꞌojomaj arpas. \v 3 Y niquibꞌixaj jun cꞌacꞌacꞌ bꞌix choch ri ru-trono ri Dios y chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y chiquivach ri chꞌitak mámix. Ri bꞌix ri niquibꞌixaj, man jun chic nitiquir nataman, xa joꞌc ri i-ciento cuarenta y cuatro mil ri xaꞌcolotaj-el chiquicajol ri icꞌo choch-ulief. \v 4 Ijejeꞌ ri man xaꞌka ta chupan ri pecado quiqꞌuin ixokiꞌ. Ijejeꞌ i-bꞌanak chirij ri Alaj Oveja xa chica-na lugar ri niꞌa-ve. Jareꞌ ri naꞌay ri xaꞌcuol-pa chiquicajol ri vinak, y ijejeꞌ i-richin ri Dios y i-richin ri Alaj Oveja. \v 5 Y man jun tzꞌakon-tzij xlitaj chi alanak ta pa quichiꞌ,\x + \xo 14:5 \xt Sof. 3:13.\x* xa can i-sak icꞌo choch ri ru-trono ri Dios. \s1 Ri niquitzijuoj ri iyoxeꞌ ángeles \p \v 6 Y xintzꞌat jun chic ángel ri bꞌanak pa nicꞌaj ri rocaj, y jajaꞌ rucꞌuan ri evangelio, ri chꞌabꞌal ri can richin nojiel tiempo cꞌo, chi nuyaꞌ rutzijoxic chica quinojiel ri naciones ri icꞌo choch-ulief, chica ri man junan ta qui-raza, ri man junan ta quichꞌabꞌal, y ri man junan ta quitanamit. \v 7 Y ri ángel cof nuꞌej: Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Dios, y tiyaꞌ rukꞌij, ruma ri kꞌij chi nuꞌon juzgar ya xalka. Tiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri bꞌanayuon ri rocaj y ri roch-ulief, ri mar y ri nacimientos richin yaꞌ. \p \v 8 Y jun rucaꞌn ángel xchꞌoꞌ jeꞌ y xuꞌej: Ya xtzak, ya xtzak ri Babilonia;\x + \xo 14:8 \xt Is. 21:9; Ap. 18:2.\x* ri nem tanamet ri xbꞌano chica quinojiel naciones ri icꞌo choch-ulief chi xaꞌkꞌabꞌar pa rukꞌaꞌ; can xuꞌon chica chi xquiꞌan pecado riqꞌuin, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. \p \v 9 Y jun ruox ángel xchꞌoꞌ jeꞌ y cof xuꞌej: Xa cꞌo jun niyoꞌn rukꞌij ri naꞌay bestia y nuyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen, y nuꞌon recibir ri ru-marca chiꞌroch o chukꞌaꞌ; \v 10 ri xtibꞌano quireꞌ, can xtika ri rayoval ri Dios paroꞌ, ruma ri Dios man xtujoyovaj ta roch.\x + \xo 14:10 \xt Is. 51:17.\x* Can xtuꞌon sufrir chupan ri kꞌakꞌ y azufre,\x + \xo 14:10 \xt Gn. 19:24.\x* chiquivach ri santos ángeles y choch ri Alaj Oveja. \v 11 Y ri rusibꞌil ri kꞌakꞌ ri richin sufrimiento, jatol chicaj richin nojiel tiempo. Man jun bꞌay xcaꞌuxlan ta jubꞌaꞌ, ni pakꞌij ni chakꞌaꞌ\x + \xo 14:11 \xt Is. 34:10.\x* ri ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri naꞌay bestia, y ri niquiyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen, y ri niquiyaꞌ quitzij chi xtiyoꞌx ri rubꞌeꞌ chiꞌquivach o chiquikꞌaꞌ. \p \v 12 Ri i-ralcꞌual chic ri Dios nicaꞌxaj y niquiꞌan ri ncaꞌruꞌej ri ru-mandamientos ri Dios y siempre quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, can ticꞌujieꞌ qui-paciencia chupan ri sufrimiento. \p \v 13 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chuva chicaj, y nuꞌej: Tatzꞌibꞌaj ri xtinꞌej chava: Vacame, can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcon y xa quiniman-el ri Ajaf, xchaꞌ. Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi ri Espíritu Santo xuꞌej: Quireꞌ. Ruma can xcaꞌuxlan riqꞌuin ri quisamaj, y xtiyoꞌx rajal chica ri nojiel samaj ri xquiꞌan. \s1 Ri castigo ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief \p \v 14 Y antok xitzuꞌn chic apa, xintzꞌat jun mukul sak. Y paroꞌ ri mukul reꞌ tzꞌuyul jun ri can incheꞌl ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol.\x + \xo 14:14 \xt Dn. 7:13.\x* Jajaꞌ cꞌo jun corona ri bꞌanun cha oro pa rujaluon, y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray. \v 15 Y chupan ri templo xbꞌaꞌiel chic pa jun ángel, y cof nichꞌoꞌ cha ri tzꞌuyul paroꞌ ri mukul, y nuꞌej cha: Tacusaj ri ajuos y tajuku-el la ticoꞌn, ruma ja xalka ri huora y kꞌan chic ri ticoꞌn ri cꞌo choch-ulief.\x + \xo 14:15 \xt Jl. 3:13.\x* \p \v 16 Y ri tzꞌuyul paroꞌ ri mukul quireꞌ xuꞌon, xucusaj ri rujuos choch-ulief y xujuk-el ri ticoꞌn. \p \v 17 Y xbꞌaꞌiel chic pa jun ángel chupan ri templo ri cꞌo chicaj, rucꞌuan jeꞌ jun juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray. \v 18 Y riqꞌuin ri altar xbꞌaꞌiel-pa jeꞌ jun chic ángel ri yoꞌn autoridad cha paroꞌ ri kꞌakꞌ. Y cof xchꞌo-apa cha ri ángel ri cꞌuayuon ri juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray y xuꞌej: Tacusaj la ajuos chi ncaꞌkupij ri tzakaj uva. Ruma ri uva ri icꞌo choch-ulief ichakꞌ chic. \p \v 19 Y ri ángel ri cꞌuayuon ri juos ri altíra roray, quireꞌ xuꞌon. Xucusaj chi xaꞌrukupij ri tzakaj uva. Después xaꞌruyaꞌ chupan jun nem lugar incheꞌl pila chi ncaꞌyitzꞌ. Y ri yitzꞌuoj reꞌ nucꞌut chakavach ri nem castigo ri xtuyaꞌ ri Dios. \v 20 Ri uva can chuchiꞌ ri tanamet xaꞌyitzꞌ-ve.\x + \xo 14:20 \xt Is. 63:3; Ap. 19:15.\x* Y antok xyitzꞌ ri uva chupan ri lugar incheꞌl pila, xa quicꞌ yan chic xbꞌaꞌiel-pa. Y altíra qꞌuiy ri quicꞌ, ruma can trescientos kilómetros xunojsaj. Y xjotieꞌ hasta cꞌa pacheꞌ niyoꞌx-ve ri freno pa quichiꞌ ri quiej. \c 15 \s1 Ri ángeles ri xcaꞌyoꞌn ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos paroꞌ ri roch-ulief \p \v 1 Xintzꞌat chic jun nem señal chicaj, y can xichapataj. Xaꞌntzꞌat i-siete (ivukuꞌ) ángeles; ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles reꞌ jachuon ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos chica. Y riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) sufrimientos reꞌ, niqꞌuis-ve ri rayoval ri Dios. \p \v 2 Y inreꞌ xintzꞌat jeꞌ chi cꞌo incheꞌl jun mar ri incheꞌl vidrio, y can xaluon riqꞌuin kꞌakꞌ. Y quinojiel ri man xaꞌka ta pa rukꞌaꞌ ri bestia y ri ru-imagen, y man xcajoꞌ ta jeꞌ ri ru-marca o ri ru-número ri rubꞌeꞌ ri bestia, i-paꞌl paroꞌ ri incheꞌl mar reꞌ, y quicꞌuan arpas ri yoꞌn chica ruma ri Dios. \v 3 Y niquibꞌixaj cꞌa ri rubꞌix ri Moisés ri ru-siervo ri Dios\x + \xo 15:3 \xt Ex. 15:1.\x* y ri rubꞌix ri Alaj Oveja. Y quireꞌ niquibꞌixaj: Ajaf Dios, atreꞌ can ja ri nimaꞌk tak kax ri ncaꞌan, ri man jun bꞌay i-katzꞌatuon, y cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ. Can ketzij y choj ri abꞌiey, y atreꞌ ri Qui-Rey quinojiel ri quiniman ri achꞌabꞌal. \v 4 ¿Chica cꞌa jun ri man xtuxiꞌij ta riꞌ chavach Ajaf?\x + \xo 15:4 \xt Jer. 10:7.\x* ¿Chica cꞌa jun ri man xtiyoꞌn ta akꞌij? Ruma joꞌc atreꞌ at Santo. Y rumareꞌ quinojiel naciones ri icꞌo ri choch-ulief xcaꞌpa chi xtiquiyaꞌ akꞌij,\x + \xo 15:4 \xt Sal. 86:9.\x* ruma xkꞌalajin chi atreꞌ can pa ruchojmil naꞌan juzgar. \p \v 5 Y antok nutzꞌatuon chic nojiel reꞌ, xintzꞌat chi xjakataj ri templo ri cꞌo chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri caja richin ri ru-pacto ri Dios.\x + \xo 15:5 \xt Ex. 40:34.\x* \v 6 Y chupan ri templo reꞌ xaꞌbꞌaꞌiel-pa ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri jachuon jujun sufrimientos pa quikꞌaꞌ. Y ri quitziak ri quicusan, bꞌanun cha lino ri altíra sak y nichꞌichꞌan jeꞌ. Y choch quicꞌuꞌx nakꞌax jun cinturón ri bꞌanun cha oro. \v 7 Y jun chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xuyaꞌ jujun copa pa quikꞌaꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles; ri copas reꞌ i-bꞌanun cha oro, y i-nojnak riqꞌuin ri rayoval ri Dios, ri Dios ri cꞌas richin nojiel tiempo. \v 8 Ri templo chicaj xnuoj riqꞌuin sebꞌ,\x + \xo 15:8 \xt 1R. 8:10-11; 2Cr. 5:13-14; Is. 6:4.\x* ruma ri namalaj rukꞌij y ru-poder ri Dios. Y man jun nitiquir ntuoc-oc chireꞌ, hasta cꞌa caꞌqꞌuis-na ri sufrimientos ri niquiyaꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles. \c 16 \s1 Ri copas ri nojnak ri rayoval ri Dios chupan \p \v 1 Y cꞌajareꞌ xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri cof nichꞌo-pa ri pa templo y xuꞌej chica ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles: Quixꞌin y tikꞌijaꞌ paroꞌ ri roch-ulief ri siete (vukuꞌ) copas ri nojnak ri rayoval ri Dios chupan. \p \v 2 Y ri naꞌay ángel xꞌa y xbꞌarukꞌijaꞌ paroꞌ ri roch-ulief ri cꞌo chupan ri copa. Ri naꞌay sufrimiento xuꞌon chica ri vinak chi xaꞌiel-pa itziel tak sal-chꞌaꞌc chiquij.\x + \xo 16:2 \xt Ex. 9:10.\x* Quireꞌ xbꞌanataj chica ri quicꞌuan ri ru-marca ri bestia y ri niquiyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen. \p \v 3 Quireꞌ jeꞌ ri rucaꞌn ángel rucꞌuan ri copa y xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan paroꞌ ri mar. Y ri mar xchuver incheꞌl ruquiqꞌuiel jun quiminak, y nojiel ri cꞌo quicꞌaslien ri icꞌo chupan, xaꞌcon. \p \v 4 Y ri ruox ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa pa quiveꞌ ri ríos y pa quiveꞌ ri nacimientos richin yaꞌ. Y xaꞌuoc quicꞌ.\x + \xo 16:4 \xt Ex. 7:17-21.\x* \v 5 Y inreꞌ xinvaꞌxaj chi ri ángel ri yoꞌn autoridad pa rukꞌaꞌ pa quiveꞌ ri yaꞌ, xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ajaf Dios, atreꞌ ri atcꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief y atcꞌo vacame; atreꞌ ri at Santo y pa ruchojmil naꞌan juzgar nojiel. \v 6 Ruma nayaꞌ rucꞌaxiel chica ri xaꞌquimisan quichin ri quiniman ri achꞌabꞌal y ri profetas ri xaꞌtzijuon ri atzij. Y can otz naꞌan chica chi tiquikumuꞌ quicꞌ ruma ri xquiꞌan, xchaꞌ ri ángel. \p \v 7 Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi cꞌo chic jun nichꞌo-pa choch ri altar, y nuꞌej: Can ketzij chi atreꞌ Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ, can nikꞌalajin cꞌa chi can ketzij y can choj naꞌan juzgar. \p \v 8 Ri chi cajeꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ri kꞌij. Y ri kꞌij xyoꞌx poder cha chi ncaꞌruparuoj ri vinak riqꞌuin ri rukꞌakꞌal. \v 9 Y can quireꞌ xbꞌanataj, ri kꞌij xaꞌruparuoj ri vinak riqꞌuin ri rukꞌakꞌal, pero ri vinak man xtzalaj ta pa cánima riqꞌuin ri Dios y man xquiyaꞌ ta rukꞌij. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, ri cꞌo poder pa rukꞌaꞌ chi nuyaꞌ ri sufrimientos reꞌ pa quiveꞌ. \p \v 10 Ri chi vuꞌuoꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ru-trono ri bestia; y paroꞌ ri ru-reino xka jun nem kꞌakuꞌn,\x + \xo 16:10 \xt Ex. 10:21.\x* y ruma ri ruquiy ri niquinaꞌ ri vinak ri icꞌo chireꞌ, can niquicachꞌ cakꞌ. \v 11 Pero ri vinak reꞌ, xa itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios ri cꞌo chicaj. Quireꞌ niquiꞌan ruma ri ruquiy, y ruma jeꞌ ri itziel tak sal-chꞌaꞌc ri cꞌo chiquij. Y ijejeꞌ man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xtzalaj ta pa cánima riqꞌuin ri Dios. \p \v 12 Ri chi vakiꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ri nem río Eufrates. Y ri río reꞌ xchakej-ka chi cꞌo cheꞌl ncaꞌkꞌax ri reyes ri i-patanak oriente.\x + \xo 16:12 \xt Is. 11:15-16.\x* \p \v 13 Y inreꞌ xintzꞌat chi pa ruchiꞌ ri dragón, y pa ruchiꞌ ri bestia, y pa ruchiꞌ ri falso profeta, ncaꞌiel-pa iyoxeꞌ itziel tak espíritus ri incheꞌl ranas. \v 14 Ri iyoxeꞌ itziel tak espíritus reꞌ, can ncaꞌquiꞌan milagros chi ncaꞌquiꞌan maña chica ri vinak. Ijejeꞌ ncaꞌa quiqꞌuin quinojiel ri reyes ri icꞌo choch-ulief richin ncaꞌquimol. Ncaꞌquimol-apa richin ri kꞌij antok xtiquiꞌan ri guerra riqꞌuin ri Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ. \v 15 Ri Jesucristo nuꞌej: Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Inreꞌ antok xquipa chic, man xtinꞌej ta jampeꞌ xquinalka, can incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon.\x + \xo 16:15 \xt Mt. 24:43-44; Lc. 12:39-40; Ap. 3:3.\x* Can jaꞌal tiquicuot ri in-royoꞌien y rucusan ri rutziak chi quireꞌ man xtichꞌanieꞌ ta, y man xtitzꞌatataj ta ri ruqꞌuixbꞌilal. \v 16 Y ri ranas reꞌ xaꞌquimol quinojiel ri reyes chupan ri jun lugar ri niꞌeꞌx Armagedón cha pa chꞌabꞌal hebreo. \p \v 17 Y ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xuchoxij chupan ri cakꞌiekꞌ ri cꞌo chupan ri copa, y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun nichꞌo-pa chupan ri templo ri cꞌo chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios. Y cof xuꞌej-pa: Ja xcꞌachoj nojiel. \p \v 18 Y can joꞌc xuꞌej quireꞌ, xaꞌpa yocopaꞌ, chꞌabꞌal, ráya, y xuꞌon jun nem cubꞌrakan\x + \xo 16:18 \xt Ap. 8:5; 11:13, 19.\x* ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun ri janeꞌ (jaroꞌ) tiempo icꞌo ri vinak choch-ulief. \v 19 Y ri nem tanamet oxeꞌ partes xuꞌon cha. Y ri nimaꞌk tanamet ri icꞌo chupan ri naciones, can xaꞌvuluvuꞌ. Ri Dios can xunataj ri i-rubꞌanun-pa ri nem tanamet Babilonia, y ja xuyaꞌ rucꞌaxiel chica ri vinak aj-chireꞌ ruma ri itziel tak kax ri quibꞌanun. Ri Dios can xuꞌon chica chi tiquikumuꞌ y tiquinaꞌ ri rayoval jajaꞌ.\x + \xo 16:19 \xt Is. 51:17.\x* \v 20 Y ruma ri nem cubꞌrakan ri xuꞌon, nojiel isla xaꞌa chuxieꞌ ri mar. Y ri juyuꞌ man xaꞌtzꞌatataj ta chic.\x + \xo 16:20 \xt Ap. 6:14.\x* \v 21 Y chicaj xaꞌka-pa pa quiveꞌ ri vinak nimaꞌk tak sakbꞌach, ri cꞌo laꞌk jujun quintal calal;\x + \xo 16:21 \xt Ex. 9:23; Ap. 11:19.\x* rumareꞌ ri vinak altíra itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios. Ri sufrimiento ri xuyaꞌ ri Dios pa quiveꞌ ri vinak reꞌ, can altíra nem. \c 17 \s1 Antok xtiꞌan castigar ri nem ramera \p \v 1 Y jun chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan jujun copa, xalchꞌoꞌ chuva y xuꞌej: Catam-pa viqꞌuin y xtincꞌut chavach ri chica castigo ri xtika paroꞌ ri nem ramera, ri tzꞌuyul pa quiveꞌ qꞌuiy yaꞌ.\x + \xo 17:1 \xt Jer. 51:13.\x* \v 2 Can riqꞌuin ri ixok reꞌ quibꞌanun pecado ri reyes ri icꞌo choch-ulief. Y ruma jeꞌ ri ixok reꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief xaꞌkꞌabꞌar chupan ri pecado, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.\x + \xo 17:2 \xt Jer. 51:7.\x* \p \v 3 Y chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, xinnaꞌ chi ri ángel xirucꞌuaj cꞌa pa jun desierto. Y chireꞌ xintzꞌat ri ixok, tzꞌuyul chirij jun bestia quiak rij ri cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ. Ri quiak rij bestia reꞌ ruyuon bꞌiꞌaj cꞌo chirij, ri niquiꞌej chi jajaꞌ ri Dios.\x + \xo 17:3 \xt Ap. 13:1.\x* \v 4 Y ri ixok reꞌ rucusan tziak quiak y morado. I-rucusan nicꞌaj chic kax ri i-bꞌanun cha oro, cha jaꞌal tak abꞌaj y cha perlas chi ruvakuon-riꞌ jaꞌal. Y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun copa ri bꞌanun cha oro.\x + \xo 17:4 \xt Jer. 51:7.\x* Y ri copa reꞌ can nojnak-el rupan riqꞌuin ri itziel tak kax ri i-rubꞌanun choch ri Dios, y riqꞌuin jeꞌ nojiel ri pecado ri i-rubꞌanun quiqꞌuin achiꞌaꞌ. \v 5 Y ri ixok reꞌ chiꞌroch tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj. Y ri bꞌiꞌaj reꞌ man can ta kꞌalaj ri chica nrajoꞌ nuꞌej ri tzij, pero quireꞌ ri nuꞌej: \sc RI NEM TANAMET BABILONIA, QUITIEꞌ RI RAMERAS Y QUITIEꞌ JEꞌ RI VINAK RI NCAꞌBꞌANO ITZIEL TAK KAX CHOCH RI DIOS\sc*. \v 6 Antok inreꞌ xintzꞌat ri ixok reꞌ, can xichapataj, ruma kꞌabꞌariel rubꞌanun riqꞌuin ri quiquiqꞌuiel ri i-ralcꞌual chic ri Dios y riqꞌuin quiquiqꞌuiel ri xquiꞌan-el sufrir ruma xquinimaj ri Jesús. \p \v 7 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin, xuꞌej chuva: ¿Karruma ncachapataj? Inreꞌ xtinꞌej chava ri chica nuꞌej ri tzij ri ixok ri tzꞌuyul chirij ri bestia, y xtinꞌej jeꞌ chava ri chica nuꞌej ri tzij ri bestia ri siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ. \v 8 Ri bestia ri xatzꞌat, xa xcꞌujieꞌ ojier can y vacame manak chic. Pero xa xtiel chic pa chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan,\x + \xo 17:8 \xt Ap. 11:7.\x* y xtiꞌa pa kꞌakꞌ. Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief, ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien\x + \xo 17:8 \xt Sal. 69:28.\x* desde antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief, can xcaꞌchapataj ruma ri xtiquitzꞌat, chi ri bestia ri xcꞌujieꞌ ojier can y xa manak chic tzꞌatuon, can xtalka chic jun bꞌay. \p \v 9 Va, qꞌuiy noꞌj nrajoꞌ chi niꞌan entender, ruma ri siete (vukuꞌ) rujaluon ri bestia xa i-siete (ivukuꞌ) juyuꞌ ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve ri ixok reꞌ. \v 10 Ri siete (vukuꞌ) rujaluon ri bestia, xa i-siete (ivukuꞌ) reyes. Ivuꞌuoꞌ chiquivach ri reyes reꞌ ya xaꞌtzak, jun ja nuꞌon gobernar vacame y ri jun chic majaꞌ tuꞌon gobernar. Pero antok xtuꞌon gobernar, xa man xtilayuj ta ri ru-gobierno. \v 11 Ri bestia ri xcꞌujieꞌ ojier can y vacame manak chic tzꞌatuon, jareꞌ ri xtuoc can ri octavo rey. Jajaꞌ jun chiquicajol ri siete (vukuꞌ) reyes y xtiꞌa pa kꞌakꞌ. \p \v 12 Y ri diez (lajuj) ucꞌaꞌ ri xatzꞌat ri rucꞌuan ri bestia, xa i-diez (lajuj) reyes jeꞌ ri majaꞌ tiquiꞌan gobernar.\x + \xo 17:12 \xt Dn. 7:24.\x* Ri diez (lajuj) reyes reꞌ xtiyoꞌx autoridad pa quikꞌaꞌ junan riqꞌuin ri bestia chi niquiꞌan gobernar. Pero ijejeꞌ xa jun oc huora ri xtiquiꞌan gobernar. \v 13 Ijejeꞌ junan xtiquiꞌan pensar; rumareꞌ xtiquiyaꞌ ri qui-gobierno y ri qui-poder pa rukꞌaꞌ ri bestia. \v 14 Y ri reyes reꞌ can xtiquiꞌan ayoval riqꞌuin ri Alaj Oveja y jajaꞌ xtichꞌacuon chiquij. Ruma jajaꞌ Rey pa quiveꞌ quinojiel reyes y Ajaf pa quiveꞌ quinojiel ajaf. Ri icꞌo riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, can i-rayuon y i-ruchoꞌn ri Dios, y quiyoꞌn cánima riqꞌuin. \p \v 15 Y ri ángel xuꞌej jeꞌ chuva: Ri yaꞌ ri xatzꞌat pacheꞌ tzꞌuyul-ve ri ramera, xa iqꞌuiy naciones, iqꞌuiy tanamet, iqꞌuiy vinak, y man junan ta quichꞌabꞌal. \v 16 Y ri diez (lajuj) ucꞌaꞌ ri xatzꞌat ri rucꞌuan ri bestia, itziel xtiquitzꞌat ri ixok reꞌ, rumareꞌ xcaꞌpalaj chirij y nojiel ri cꞌo riqꞌuin xtiquimaj cha; y xtiquichꞌanabꞌaꞌ can. Y xtiquitej nicꞌaj ri ru-cuerpo y nicꞌaj chic ri ru-cuerpo xa xtiquiparuoj. \v 17 Ri Dios xuyaꞌ pa cánima ri diez (lajuj) reyes chi junan xquiꞌan pensar chi xquiyaꞌ ri qui-gobierno cha ri bestia hasta cꞌa nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn-pa ri Dios. \v 18 Y ri ixok ri xatzꞌat, ja ri nem tanamet ri cꞌo pa quiveꞌ ri reyes ri icꞌo choch-ulief. \c 18 \s1 Antok xtzak ri tanamet Babilonia \p \v 1 Después xintzꞌat jun chic ángel ri cꞌo altíra poder pa rukꞌaꞌ, nika-pa chicaj. Ri ángel reꞌ riqꞌuin ri rusakil, sak xuꞌon cha ri roch-ulief. \v 2 Can cof nichꞌoꞌ, y nuꞌej: Ya xtzak, ya xtzak ri nem tanamet Babilonia.\x + \xo 18:2 \xt Is. 21:9.\x* Vacame xa acunak cachuoch itziel tak espíritus. Y chireꞌ jeꞌ cꞌo-ve quisuoc i-tzꞌil tak chicop ri cꞌo quixicꞌ,\x + \xo 18:2 \xt Is. 13:21; Jer. 50:39.\x* y itziel ncaꞌtzꞌiet. \v 3 Ruma ja ri Babilonia ri xbꞌano chica quinojiel naciones chi xaꞌkꞌabꞌar chupan ri pecado, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.\x + \xo 18:3 \xt Jer. 51:7; Ap. 14:8.\x* Ja jeꞌ ri Babilonia ri xbꞌano chica ri reyes ri icꞌo choch-ulief chi xaꞌka chupan ri pecado reꞌ. Y ri aj-cꞌayiniel ri choch-ulief xaꞌbꞌayomer, ruma ri aj-Babilonia xquicꞌuaj jun itziel cꞌaslien y rumareꞌ xquisach qꞌuiy miera, xchaꞌ ri ángel. \p \v 4 Y xinvaꞌxaj chic chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chicaj y nuꞌej: Ixreꞌ ri ix nutanamit chic, quixiel-pa chupan ri tanamet Babilonia,\x + \xo 18:4 \xt Is. 48:20; Jer. 50:8.\x* chi quireꞌ man xquixka ta jeꞌ ixreꞌ chupan ri ru-pecados y man nika ta pan iveꞌ ixreꞌ ri castigo ri xtika pa quiveꞌ ri vinak aj-chireꞌ. \v 5 Ruma ri qui-pecados ri vinak ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, can altíra qꞌuiy, rumareꞌ cꞌa nibꞌaka chicaj.\x + \xo 18:5 \xt Jer. 51:9.\x* Y ri Dios can xtuyaꞌ ri castigo pa quiveꞌ, ruma ri qui-pecados xakꞌax ruveꞌ. \v 6 Y ri jun ri nichꞌo-pa chicaj xuꞌej chica ri ncaꞌyoꞌn rucꞌaxiel cha ri Babilonia: Tiyaꞌ rucꞌaxiel cha ri Babilonia, incheꞌl xuꞌon jajaꞌ,\x + \xo 18:6 \xt Sal. 137:8; Jer. 50:29.\x* quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ cha jajaꞌ. Can doble rucꞌaxiel tibꞌanaꞌ cha, que choch ri xuꞌon jajaꞌ chica ri nicꞌaj, chi quireꞌ can tubꞌanaꞌ sufrir más. \v 7 Tiyaꞌ chupan qꞌuiy sufrimiento y tibꞌanaꞌ cha chi altíra tituokꞌ. Ruma jajaꞌ can xunaꞌ chi nem, y can rujachuon-riꞌ chupan ri itziel cꞌaslien. Ruma jajaꞌ quireꞌ nuꞌej pa ránima: Inreꞌ ri incheꞌl reina ri in-tzꞌuyul vaveꞌ. Man in malcaꞌn ta, y man xtinkꞌasaj ta bꞌis y okꞌiej, nichaꞌ. \v 8 Y ruma quireꞌ xuꞌej, can chupan jun kꞌij xcaꞌpa nojiel roch sufrimiento paroꞌ.\x + \xo 18:8 \xt Is. 47:8-9.\x* Xtipa camic, okꞌiej y viꞌjal. Y xtiparox jeꞌ pa kꞌakꞌ. Y quireꞌ xtibꞌanataj, ruma ja ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder riqꞌuin ri xtibꞌano castigar. \p \v 9 Y ri reyes ri icꞌo choch-ulief altíra xticokꞌiej ri tanamet Babilonia. Ruma ijejeꞌ xquiꞌan pecado riqꞌuin jajaꞌ, incheꞌl ri pecado quiqꞌuin ixokiꞌ, y xaꞌka jeꞌ chupan ri itziel tak cꞌaslien ri pacheꞌ xquisach qui-miera. Xticokꞌiej y xtiquibꞌisuoj ri tanamet Babilonia antok xtiquitzꞌat ri sebꞌ jatol chicaj ruma ja nicꞌat. \v 10 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ choch ri castigo ri kajnak paroꞌ, cꞌa naj xcaꞌpiꞌie-pa y xtiquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia; jun tanamet ri cꞌo ruchukꞌaꞌ chi xcꞌujieꞌ pa quiveꞌ quinojiel! ¡Juyeꞌ roch ruma xa chupan jun huora xqꞌuis ruma ri castigo ri xka-pa paroꞌ!\x + \xo 18:10 \xt Ez. 26:16-18.\x* \p \v 11 Y ri aj-cꞌayiniel ri icꞌo choch-ulief altíra xticokꞌiej y xtiquibꞌisuoj ri tanamet reꞌ, ruma man jun chic xtilakꞌo ri quicꞌay. \v 12 Y ri quicꞌay, ja ri oro, ri plata, ri cobre, ri chꞌichꞌ, ri abꞌaj ri altíra i-jaꞌal, ri mármol, y ri perlas; ri utzulaj tak tziak, incheꞌl ri lino fino, ri seda, y ri tziak morado y quiak; ri kax ri i-bꞌanun cha jaꞌal tak chieꞌ y ri jubꞌul tak chieꞌ, kax ri i-bꞌanun cha bꞌak, \v 13 canela, kꞌayis jubꞌul ruxlaꞌ, incienso (puon), mirra y nicꞌaj chic jubꞌul tak akꞌuon; ri vino, aceite, harina, trigo, ovejas, quiej y nicꞌaj chic chicop, carruajes, y hasta vinak. \v 14 Ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ chupan ri nem tanamet, man xcaꞌquitej ta chic quivach-chieꞌ ri jaꞌal i-queꞌ ri altíra xaꞌka chiquivach. Xaꞌqꞌuis nojiel ri jaꞌal tak kax ri icꞌo quiqꞌuin, y xqꞌuis jeꞌ ri quibꞌayomal. \p \v 15 Y ri aj-cꞌayiniel ri xaꞌbꞌaka Babilonia altíra xaꞌbꞌayomer ruma ri kax ri xaꞌquicꞌayij chireꞌ. Ri aj-cꞌayiniel reꞌ niquixiꞌij-quiꞌ choch ri castigo ri kajnak paroꞌ, cꞌa chi-naj ncaꞌpiꞌie-ve. Can altíra nicokꞌiej y niquibꞌisuoj. \v 16 Y niquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia, ri xa incheꞌl jun ixok ruvakuon-riꞌ riqꞌuin tziak ri altíra jaꞌal ri niꞌeꞌx lino cha, y rucusan tziak quiak y morado, y i-rucusan jeꞌ oro, perlas y nicꞌaj abꞌaj ri altíra i-jaꞌal! \v 17 Y xa chupan jun huora xqꞌuis nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo riqꞌuin. \p Y ri achiꞌaꞌ ri i-cꞌuayuon ri barcos, ri nicꞌaj chic ri ncaꞌsamaj chupan, ri vinak ri i-bꞌanak chupan ri barcos, y quinojiel ri ncaꞌsamaj paroꞌ ri mar, cꞌa chi-naj xaꞌpiꞌie-ve-pa. \v 18 Ruma xquitzꞌat ri sebꞌ ri jatol chicaj ruma ja nicꞌat ri tanamet. Y cof xaꞌchꞌoꞌ, y xquiꞌej: ¿Cꞌo chic came jun tanamet junan riqꞌuin ri nem tanamet reꞌ? xaꞌchaꞌ. \v 19 Y ri vinak ri ncaꞌa pa tak barcos y ri ncaꞌsamaj paroꞌ ri mar, xquiyaꞌ ulief pa tak quijaluon; can altíra ncaꞌuokꞌ y ncaꞌbꞌisuon, y ncaꞌsiqꞌuin niquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia! Can riqꞌuin rubꞌayomal jajaꞌ xaꞌbꞌayomer can quinojiel rajaf ri barcos. Y xa chi jun huora xqꞌuis nojiel,\x + \xo 18:19 \xt Ez. 27:25-36.\x* xaꞌchaꞌ. \p \v 20 Y jareꞌ antok cꞌo jun ri xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ixreꞌ ri ixcꞌo chicaj, ixreꞌ apóstoles, ixreꞌ profetas y ixreꞌ ri iniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, quixquicuot, ruma ri Dios can xutzꞌat ri xikꞌasaj pan icꞌaslien pa rukꞌaꞌ ri Babilonia,\x + \xo 18:20 \xt Jer. 51:48.\x* rumareꞌ nuyaꞌ rucꞌaxiel cha. \p \v 21 Y jun ángel ri altíra ruchukꞌaꞌ, xbꞌaruma-pa jun nem abꞌaj, ri incheꞌl jun mamaꞌ caꞌ, y riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ xuqꞌuiak ri abꞌaj cꞌa chupan ri mar, y xuꞌej: Quireꞌ xtiꞌan cha ri nem tanamet Babilonia chi tiqꞌuis chireꞌ.\x + \xo 18:21 \xt Jer. 51:63-64.\x* Ri tanamet reꞌ man xtitzꞌatataj ta chic.\x + \xo 18:21 \xt Ez. 26:21.\x* \v 22 Man jun bꞌay chic xticꞌaxax pa tak bꞌay ri arpas, ri trompetas y ri flautas. Man jun chic xtikꞌojoman quichin.\x + \xo 18:22 \xt Ez. 26:13.\x* Ni man jun chic xtisamaj chireꞌ. Y man jun bulla richin ri molinos xticꞌaxax. \v 23 Man jun chic luz xtitzꞌatataj chi nuyaꞌ sakil cha ri tanamet. Man jun chic cꞌulubꞌic xticꞌaxax.\x + \xo 18:23 \xt Jer. 25:10.\x* Ruma ri xaꞌcꞌayin chireꞌ can i-nimaꞌk xquina-quiꞌ ri choch-ulief. Y chireꞌ jeꞌ xꞌan-ve maña chica quinojiel naciones ri icꞌo choch-ulief riqꞌuin ri hechicerías (bꞌanaquil). \p \v 24 Y chupan jeꞌ ri tanamet Babilonia xꞌin-ve quiquiqꞌuiel ri profetas, y ri quiquiqꞌuiel ri nicꞌaj chic ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Paroꞌ ri tanamet reꞌ xka-ve ri quicamic quinojiel ri i-quimisan-el choch-ulief.\x + \xo 18:24 \xt Jer. 51:49.\x* \c 19 \s1 Can niyoꞌx rukꞌij ri Dios chicaj \p \v 1 Y chirij nojiel reꞌ xinvaꞌxaj quikul iqꞌuiy vinak ncaꞌvajaj chicaj, y cof niquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Kajaf Dios!\x + \xo 19:1 \xt Ri tzij “Tiyoꞌx rukꞌij ri Kajaf Dios” nrajoꞌ nuꞌej “Aleluya”.\x* Ruma jajaꞌ nkojrucol, richin jajaꞌ ri poder, y cꞌo jeꞌ rukꞌij. \v 2 Tiyoꞌx rukꞌij ri Ka-Dios ruma nikꞌalajin chi ketzij y choj nuꞌon juzgar, ruma ya xuyaꞌ rucꞌaxiel cha ri nem ramera ruma ri i-rubꞌanun; ruma ri ixok reꞌ xuꞌon chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi xquiꞌan pecado ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Jajaꞌ jeꞌ ri xquimisan quichin ri ru-siervos ri Dios, rumareꞌ ri Ka-Dios can xuyaꞌ rucꞌaxiel cha,\x + \xo 19:2 \xt Dt. 32:43.\x* ncaꞌchaꞌ. \p \v 3 Y jun chic bꞌay xinvaꞌxaj ri ncaꞌvajaj chicaj, xquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Dios! ruma ri Babilonia ja nicꞌat, y ri rusibꞌil jatol chicaj richin nojiel tiempo.\x + \xo 19:3 \xt Is. 34:10.\x* \p \v 4 Y ri veinticuatro chꞌitak mámix ri icꞌo chicaj y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, ja xaꞌxuquie-ka chi xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri cꞌo pa ru-trono, y xquiꞌej: ¡Amén y tiyoꞌx rukꞌij ri Dios! xaꞌchaꞌ. \p \v 5 Y cꞌo jun ri xbꞌachꞌo-pa pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios y quireꞌ ri nuꞌej: Ixvonojiel ixreꞌ ri ru-siervos ri Dios, can tiyaꞌ rukꞌij. Ixreꞌ ri nquixniman cha ri Dios, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk, tiyaꞌ rukꞌij.\x + \xo 19:5 \xt Sal. 115:13.\x* \p \v 6 Y xinvaꞌxaj jeꞌ incheꞌl quikul qꞌuiy vinak ncaꞌvajaj chicaj, incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ\x + \xo 19:6 \xt Ez. 1:24.\x* y incheꞌl jeꞌ nikꞌajan ri ráya y niquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Ajaf ri Ka-Dios, ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ, ruma jajaꞌ ri nibꞌano reinar! \v 7 Kojquicuot y kojtzeꞌn, y kayaꞌ rukꞌij ri Dios; ruma xalka ri kꞌij chi nibꞌanataj ri namalaj rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja. Y ri xtan ruchojmin chic riꞌ chi nicꞌulieꞌ. \v 8 Can xyoꞌx permiso cha ri xtan chi xuvak-riꞌ riqꞌuin tziak ri altíra sak y nichꞌichꞌan, tziak ri bꞌanun cha lino fino. Y ri tziak reꞌ, xa jareꞌ ri cꞌaslien choj ri quicꞌuan ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \s1 Ri vaꞌen ri xtiꞌan chupan ri rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja \p \v 9 Y ri ángel xuꞌej chuva: Tatzꞌibꞌaj: Can jaꞌal caꞌquicuot ri xaꞌyox richin ri vaꞌen ri xtiꞌan chupan ri rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja.\x + \xo 19:9 \xt Mt. 22:2-3.\x* Y ri ángel xuꞌej jeꞌ chuva: Ri tzij ri xinꞌej chava can ketzij, ruma ja ri Dios bꞌiyuon-pa. \p \v 10 Y inreꞌ ja xixuquie-ka chukul rakan ri ángel chi niyaꞌ rukꞌij, pero jajaꞌ xuꞌej chuva: Man tayaꞌ nukꞌij inreꞌ. Ja ri Dios tayaꞌ rukꞌij. Ruma inreꞌ xa in ru-siervo ri Dios incheꞌl atreꞌ, y oj junan quiqꞌuin ri av-hermanos ri cꞌo ri ruchꞌabꞌal ri Jesús pa cánima y niquitzijuoj jeꞌ. Ruma jun ri nuꞌej ri niꞌeꞌx cha ruma ri Dios, y jun ri nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesús, xa jun mismo Espíritu ri niyoꞌn reꞌ chica. \s1 Ri chꞌacol chirij ri quiej sak rij \p \v 11 Y antok xintzꞌat chic, xintzꞌat chi ri chicaj jakal.\x + \xo 19:11 \xt Ez. 1:1.\x* Y xintzꞌat jun quiej sak rij y cꞌo Jun chꞌacol chirij ri niꞌeꞌx Choj y Ketzij cha, y pa ruchojmil nuꞌon juzgar y nuꞌon guerra quiqꞌuin ri itziel ncaꞌtzꞌato richin. \v 12 Ri nakꞌaroch can i-incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ.\x + \xo 19:12 \xt Dn. 10:6.\x* Y pa rujaluon rucusan qꞌuiy coronas, y tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj ri man jun nibꞌano entender, xa joꞌc jajaꞌ. \v 13 Ri rutziak ri rucusan cꞌo quicꞌ chirij. Y ri rubꞌeꞌ jajaꞌ: \sc RI RUCHꞌABꞌAL RI DIOS\sc*. \v 14 Y ri ejércitos richin ri chicaj i-bꞌanak riqꞌuin, quicusan tziak ri bꞌanun cha lino fino, ri can sak y asiada. Y quinojiel i-chꞌacol chiquij quiej ri sak quij. \v 15 Y ri pa ruchiꞌ jajaꞌ ntiel-pa jun espada ri simaꞌj rutzaꞌn, chi ncaꞌrusoc ri vinak ri icꞌo chupan ri naciones. Y jajaꞌ ri xtibꞌano gobernar ri vinak riqꞌuin poder y man xtujoyovaj ta quivach.\x + \xo 19:15 \xt Sal. 2:9.\x* Y xtuꞌon chica incheꞌl antok nixakꞌ ri uva chi niyitzꞌ chupan ri lugar incheꞌl pila. Quireꞌ ri rayoval ri Dios ri xtuyaꞌ pa quiveꞌ ri vinak, ri Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.\x + \xo 19:15 \xt Is. 63:3; Jl. 3:13; Ap. 14:20.\x* \v 16 Y chirij ri rutziak tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj, ri paro-el jubꞌaꞌ ri ruchꞌiec. Y quireꞌ nuꞌej: \sc REY PA QUIVEꞌ QUINOJIEL RI REYES, Y AJAF PA QUIVEꞌ QUINOJIEL RI AJAF\sc*. \p \v 17 Y xintzꞌat jun ángel paꞌl choch ri kꞌij. Ri ángel reꞌ cof xuꞌej chica ri chicop ri cꞌo quixicꞌ: Quixam-pa. Timalo-pa-iviꞌ, ruma ri Dios nuyaꞌ jun nem vaꞌen chiva. \v 18 Ri xtuyaꞌ ri Dios chiva chi ntitej, ja ri qui-cuerpo ri reyes, ri qui-cuerpo ri capitanes, y ri qui-cuerpo jeꞌ ri achiꞌaꞌ ri altíra quichukꞌaꞌ; ri qui-cuerpo ri quiej y ri i-chꞌacol chiquij; ri qui-cuerpo quinojiel vinak, esclavos o libres, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk,\x + \xo 19:18 \xt Ez. 39:17-20.\x* xchaꞌ ri ángel. \p \v 19 Y xintzꞌat chic ri bestia y xaꞌntzꞌat ri reyes ri icꞌo choch-ulief y ri qui-ejércitos. Y quimaluon-quiꞌ chi niquiꞌan guerra riqꞌuin ri Jun ri chꞌacol chirij ri quiej ri sak rij y riqꞌuin ri ru-ejército. \v 20 Y ri bestia xtzꞌam-el y quireꞌ jeꞌ xꞌan-el cha ri falso profeta. Ri jun ache tzꞌakoy-tzij reꞌ, can xaꞌruꞌon milagros choch ri bestia ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon. Y riqꞌuin reꞌ, xuꞌon maña chica ri vinak chi xquiyaꞌ quitzij chi xyoꞌx ri ru-marca chiꞌquivach o chiquikꞌaꞌ. Y ri vinak reꞌ can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri ru-imagen ri bestia.\x + \xo 19:20 \xt Ap. 13:1-18.\x* Y rumareꞌ ri bestia y ri falso profeta, quireꞌ icꞌas xaꞌcꞌak-ka chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre. \v 21 Y ri nicꞌaj chic vinak ri i-bꞌanak quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ reꞌ, xaꞌquimisas quinojiel. Xaꞌquimisas riqꞌuin ri espada ri ntiel-pa pa ruchiꞌ ri chꞌacol chirij ri quiej sak rij. Y ri qui-cuerpo quinojiel ri xaꞌquimisas, ja ri chicop ri cꞌo quixicꞌ ri xaꞌtijo quichin. Y xnuoj quipan riqꞌuin ri qui-cuerpo. \c 20 \s1 Ri mil junaꞌ \p \v 1 Y xintzꞌat jun ángel ri nika-pa chicaj y rucꞌamun-pa ri llave richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y rucꞌamun-pa jeꞌ jun nem cadena (yariena) pa rukꞌaꞌ. \v 2 Ri ángel reꞌ xutzꞌom ri dragón, ri niꞌeꞌx diablo y Satanás cha, ri xuoc jun cumatz ojier can.\x + \xo 20:2 \xt Gn. 3:1.\x* Y xxim cꞌa el ruma ri ángel mil junaꞌ. \v 3 Y xbꞌarucꞌakaꞌ chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, xutzꞌapij can y xuꞌon can sellar richin quireꞌ man jun tijako. Quireꞌ xꞌan can cha, chi quireꞌ man chic xtuꞌon ta maña más chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Mil junaꞌ xtitzꞌapieꞌ cꞌa. Y antok xtitzꞌakat ri mil junaꞌ, xtitzokopes, pero xa jubꞌaꞌ chic oc tiempo xtuꞌon. \p \v 4 Y xintzꞌat chi icꞌo tronos, y ri i-tzꞌuyul chireꞌ xyoꞌx autoridad pa quikꞌaꞌ chi ncaꞌquiꞌan juzgar ri vinak;\x + \xo 20:4 \xt Dn. 7:9, 22.\x* xaꞌntzꞌat jeꞌ qui-espíritu ri i-quiminak-el ruma xkupex quikul. Ijejeꞌ xaꞌquimisas-el ruma xquitzijuoj ri xuꞌon ri Jesús y xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Quinojiel reꞌ, ja ri man xaꞌyoꞌn ta rukꞌij ri bestia y ri ru-imagen. Ni man xquiyaꞌ ta quitzij chi xyoꞌx ri ru-marca ri bestia chiꞌquivach ni chiquikꞌaꞌ. Y ijejeꞌ xaꞌcꞌastaj chic pa y junan xquiꞌan reinar riqꞌuin ri Cristo chupan ri mil junaꞌ. \v 5 Y jareꞌ ri quiminakiꞌ ri xaꞌcꞌastaj-pa naꞌay. Pero ri nicꞌaj chic quiminakiꞌ man xaꞌcꞌastaj ta yan. Xa cꞌa xtzꞌakat-na ri mil junaꞌ, cꞌajareꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa. \v 6 Can santo cꞌa ri quicꞌaslien y can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcꞌastaj-pa naꞌay antok ri Dios xcaꞌrucꞌasuoj ri quiminakiꞌ, ruma ri rucaꞌn camic man xtitiquir ta chiquij. Ijejeꞌ can xcaꞌuoc sacerdotes richin ri Dios y ri Cristo. Y junan xtiquiꞌan reinar riqꞌuin ri Cristo chupan ri mil junaꞌ. \p \v 7 Y antok xtitzꞌakat ri mil junaꞌ, ri Satanás xtalasas-pa chupan ri lugar ri pacheꞌ tzꞌapal-ve. \v 8 Y xtipa chic jun bꞌay chi xtuꞌon maña chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Y xtuꞌon maña chica ri vinak aj-Gog y aj-Magog; can ncaꞌrumol-el richin ri guerra.\x + \xo 20:8 \xt Ez. 38:1-16.\x* Y iqꞌuiy ri soldados ri xcaꞌrumol chi xtiquiꞌan ri guerra, xa can i-incheꞌl ri sanayeꞌ ri cꞌo chuchiꞌ ri mar. \v 9 Ri vinak ri quimaluon-el-quiꞌ, quinojsan-el ri roch-ulief, y xaꞌjotie-el y xbꞌaquisururiej rij ri tanamet ri altíra nrajoꞌ ri Dios ri pacheꞌ icꞌo-ve ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ri Dios xuꞌon chi xka-pa kꞌakꞌ pa quiveꞌ y xaꞌruqꞌuis. \v 10 Y ri diablo ri xuꞌon maña chica quinojiel ri vinak reꞌ, xcꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre, ri pacheꞌ xaꞌcꞌak-ve ri bestia, junan riqꞌuin ri falso profeta. Y chireꞌ chupan ri kꞌakꞌ xtiquiꞌan sufrir chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ richin nojiel tiempo. \s1 Antok xcaꞌan juzgar choch ri namalaj trono sak \p \v 11 Y xintzꞌat jun namalaj trono sak, y xintzꞌat jeꞌ ri tzꞌuyul chireꞌ. Y ri rocaj y ri roch-ulief xaꞌnumaj choch. Y man chic xaꞌlitaj ta. Man xaꞌtzꞌatataj ta chic. \v 12 Y xaꞌntzꞌat ri vinak ri i-quiminak-el, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk i-paꞌl-apa choch ri Dios. Y xaꞌjak ri libros, y xjak jeꞌ jun chic libro ri richin ri cꞌaslien. Quinojiel ri vinak reꞌ xaꞌan juzgar riqꞌuin ri xaꞌquiꞌan ri choch-ulief, y can incheꞌl ri xaꞌquiꞌan, can quireꞌ i-tzꞌibꞌan chupan ri libros reꞌ.\x + \xo 20:12 \xt Dn. 7:9-10.\x* \v 13 Ri mar xaꞌrujach quinojiel ri i-quiminak chupan, y ri camic y ri lugar quichin ri quiminakiꞌ xaꞌquijach jeꞌ; y quinojiel xaꞌcꞌastaj-pa y xaꞌan juzgar. Y can incheꞌl xaꞌquiꞌan ri choch-ulief chiquijunal, can quireꞌ xaꞌan juzgar. \v 14 Y ri camic y ri lugar quichin ri quiminakiꞌ, can junan cꞌa xaꞌcꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago. Y jareꞌ ri castigo ri niꞌeꞌx rucaꞌn camic cha. \v 15 Y can chupan jeꞌ ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago xaꞌcꞌak quinojiel ri vinak ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien. \c 21 \s1 Ri cꞌacꞌacꞌ rocaj y ri cꞌacꞌacꞌ roch-ulief \p \v 1 Y xintzꞌat jun cꞌacꞌacꞌ rocaj y jun cꞌacꞌacꞌ roch-ulief,\x + \xo 21:1 \xt Is. 65:17; 66:22; 2P. 3:13.\x* ruma ri naꞌay rocaj y ri naꞌay roch-ulief xaꞌqꞌuis. Y ri mar manak chic jeꞌ. \v 2 Y inreꞌ Juan xintzꞌat ri tanamet santa,\x + \xo 21:2 \xt Is. 52:1.\x* ri cꞌacꞌacꞌ Jerusalén. Xintzꞌat chi nika-pa chicaj; riqꞌuin ri Dios alanak-pa.\x + \xo 21:2 \xt Ap. 3:12.\x* Y can jaꞌal vakuon, can incheꞌl nuꞌon jun xtan antok nicꞌulieꞌ.\x + \xo 21:2 \xt Is. 61:10.\x* \v 3 Y xinvaꞌxaj jun ri nichꞌo-pa cof chicaj y nuꞌej: Tatzꞌataꞌ, vacame ri Dios chiquicajol ri vinak cꞌo-ve. Y ri vinak reꞌ xcaꞌuoc rutanamit,\x + \xo 21:3 \xt Ez. 37:27.\x* y jajaꞌ ri Qui-Dios. Can junan xcaꞌcꞌujieꞌ. \v 4 Y ri Dios xtisuꞌn ri ruyaꞌl quinakꞌavach, ruma manak chic camic,\x + \xo 21:4 \xt Is. 25:8.\x* ni okꞌiej, ni jiluoj, ni kꞌaxomal.\x + \xo 21:4 \xt Is. 65:19.\x* Ruma nojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ naꞌay ya xaꞌkꞌax. \p \v 5 Y ri Jun ri tzꞌuyul pa trono xuꞌej: Inreꞌ cꞌacꞌacꞌ ri ncaꞌnꞌan cha nojiel, xchaꞌ. Y xuꞌej jeꞌ chuva: Caꞌtzꞌibꞌaj ri tzij ri xcaꞌnꞌej chava, ruma can ketzij y otz chi ncaꞌnimax. \p \v 6 Y xuꞌej jeꞌ chuva: Nojiel ya xcꞌachoj. Y inreꞌ ri Alfa y ri Omega,\x + \xo 21:6 \xt Ap. 1:8.\x* inreꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal. Y xa cꞌo ri nichakej ruchiꞌ, inreꞌ xtinyaꞌ ruyaꞌ ri ntiel-pa chupan ri nacimiento ri niyoꞌn cꞌaslien, y ri yaꞌ reꞌ xa choj nisipaj.\x + \xo 21:6 \xt Is. 55:1.\x* \v 7 Ri xcaꞌchꞌacuon, jareꞌ ri xtiyoꞌx qui-herencia. Y inreꞌ xquinuoc Qui-Dios, y ijejeꞌ xcaꞌuoc valcꞌual.\x + \xo 21:7 \xt 2S. 7:14; 1Cr. 17:13.\x* \v 8 Pero ri man nquinquinimaj ta, ri niquixiꞌij-quiꞌ niquikꞌasaj sufrimientos vuma inreꞌ, ri itziel ncaꞌntzꞌat ruma ri qui-pecados, ri ncaꞌbꞌano camic, ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri aj-itz, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, y ri niquitzꞌak tzij; can xcaꞌncꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre. Y jareꞌ ri rucaꞌn camic. \s1 Ri cꞌacꞌacꞌ tanamet Jerusalén \p \v 9 Y jun chiquivach ri siete (vukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan ri siete (vukuꞌ) copas ri nojnak riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos ri xka paroꞌ ri roch-ulief, xpa viqꞌuin y xalchꞌoꞌ chuva y xuꞌej: Catam-pa, y xtincꞌut chavach ri xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri Alaj Oveja. \p \v 10 Y chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, ri ángel xirucꞌuaj paroꞌ jun nem juyuꞌ, y chireꞌ xucꞌut chinoch ri santa tanamet Jerusalén\x + \xo 21:10 \xt Ez. 40:2.\x* ri richin ri Dios, ri nika-pa chicaj. \v 11 Y ri tanamet reꞌ can nichꞌichꞌan ruma rusakil ri Dios; can incheꞌl nichꞌichꞌan ri jaspe, ri jun abꞌaj altíra jaꞌal. Ri tanamet can incheꞌl vidrio nitzꞌiet. \v 12 Y chirij cꞌo jun muro nem y naj jatol chicaj y rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) puertas. Y nojiel ri puertas, icꞌo jujun ángel. Y choch ri puertas reꞌ, i-tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ ri doce (cabꞌalajuj) tanamet ri quichin ri doce (cabꞌalajuj) rucꞌajolaꞌ ri jun ache xubꞌinaj Israel. \v 13 Y ri puertas reꞌ; oxeꞌ cꞌo pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo pacheꞌ nika-ka ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo norte, y oxeꞌ cꞌo sur.\x + \xo 21:13 \xt Ez. 48:30-34.\x* \v 14 Y ri acunak ri ru-cimiento ri muro reꞌ, doce (cabꞌalajuj) abꞌaj y chiquij cꞌo quibꞌeꞌ ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-apóstoles ri Alaj Oveja. \p \v 15 Y ri ángel ri nichꞌoꞌ chuva, rucꞌuan jun incheꞌl aj ri bꞌanun cha oro chi nrataj ri tanamet Jerusalén, chi ncaꞌrataj ri puertas y chi nrataj ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet.\x + \xo 21:15 \xt Ez. 40:3.\x* \v 16 Ri tanamet Jerusalén cuadrado bꞌanun cha. Can junan ri cajeꞌ lados. Y xpa ri ángel xrataj ri tanamet cha ri incheꞌl aj, dos mil doscientos veinte kilómetros. Can quireꞌ roch, can quireꞌ jeꞌ ri rakan y can quireꞌ jeꞌ jatol chicaj ri tanamet. \v 17 Y ri ángel xrataj ri janeꞌ (jaroꞌ) jatol ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet. Y ri muro jatol setenta y cinco metros chicaj. Ri ángel xucusaj ri medida ri incheꞌl niquicusaj ri vinak. \p \v 18 Y ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet, can bꞌanun cha jun abꞌaj ri altíra jaꞌal ri niꞌeꞌx jaspe cha. Y ri tanamet reꞌ, cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio jaꞌal chꞌajuon. \v 19 Y ri ru-cimiento ri muro can jaꞌal vakuon cha nojiel roch abꞌaj ri can i-jaꞌal. Ri naꞌay abꞌaj, ja ri jaspe; ri rucaꞌn, zafiro; ri ruox, ágata; ri chi cajeꞌ, esmeralda; \v 20 ri chi vuꞌuoꞌ, ónice; ri chi vakiꞌ, cornalina; ri siete (vukuꞌ), crisólito; ri ocho (vakxakiꞌ), berilo; ri nueve (bꞌilijieꞌ), topacio; ri diez (lajuj), crisopraso; ri once (julajuj), jacinto; y ri doce (cabꞌalajuj), ja ri amatista. \v 21 Y ri doce (cabꞌalajuj) puertas bꞌanun cha doce (cabꞌalajuj) perlas. Cada puerta xa bꞌanun cha jun perla. Ri nem bꞌay richin ri tanamet, can cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio nitzꞌiet. \p \v 22 Y inreꞌ man jun templo xintzꞌat chupan, ruma ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ acunak ru-templo ri tanamet reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri Alaj Oveja. \v 23 Ri tanamet reꞌ man nicꞌatzin ta rusakil ri kꞌij ni ri icꞌ cha, ruma ri nibꞌano ri sakil cha, ja rusakil ri Dios\x + \xo 21:23 \xt Is. 60:19.\x* y ri Alaj Oveja. \v 24 Y ri naciones ri i-colotajnak chic, can riqꞌuin ri rusakil ri tanamet xtiquitzꞌat quibꞌiey chi ncaꞌin. Y ri reyes ri icꞌo choch-ulief xtiquicꞌam-pa chupan ri tanamet, ri quibꞌayomal ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij. \v 25 Chireꞌ, man jun bꞌay xcaꞌtzꞌapes ri puertas pakꞌij, ruma chireꞌ manak chakꞌaꞌ. \v 26 Ri quibꞌayomal ri naciones ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij, xcaꞌcꞌuax-apa chupan ri tanamet.\x + \xo 21:26 \xt Is. 60:11.\x* \v 27 Pero man jun kax tzꞌil xtuoc-oc chupan ri tanamet reꞌ,\x + \xo 21:27 \xt Is. 52:1.\x* ni man jun jeꞌ vinak ri itziel rucꞌaslien choch ri Dios, ni man jun ri nutzꞌak tzij xtuoc. Joꞌc ri cꞌo quibꞌeꞌ tzꞌibꞌan chupan ri libro richin ri cꞌaslien, ri ru-libro ri Alaj Oveja. \c 22 \p \v 1 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin, xucꞌut jun río sak chinoch; ri yaꞌ nuyaꞌ cꞌaslien.\x + \xo 22:1 \xt Ez. 47:1; Zac. 14:8.\x* Ri río reꞌ incheꞌl vidrio nitzꞌiet y nalax-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios y ri Alaj Oveja. \v 2 Pa nicꞌaj ri nem bꞌay richin ri tanamet, chireꞌ nakꞌax-ve ri río ri nuyaꞌ cꞌaslien. Y cala caꞌyeꞌ ruchiꞌ ri río reꞌ niqꞌuiy ri chieꞌ ri niyoꞌn jeꞌ cꞌaslien,\x + \xo 22:2 \xt Gn. 2:9.\x* y doce (cabꞌalajuj) mul nuyaꞌ roch chupan jun junaꞌ. Can icꞌ-icꞌ nuyaꞌ roch. Y ri ruxak ri chieꞌ reꞌ jareꞌ ri cakꞌuon quinojiel naciones. \v 3 Y chireꞌ man jun chic ri nika castigo paroꞌ.\x + \xo 22:3 \xt Zac. 14:11.\x* Y chireꞌ cꞌo-ve ri trono richin ri Dios y richin ri Alaj Oveja. Y quinojiel ri ru-siervos, xtiquiyaꞌ rukꞌij. \v 4 Y ijejeꞌ xtiquitzꞌat roch jajaꞌ chireꞌ. Y xtiquicꞌuaj jeꞌ ri rubꞌeꞌ chiꞌquivach. \v 5 Chireꞌ chupan ri tanamet, manak xticokꞌa-ka. Y quinojiel ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, man jun xticꞌatzin-ve rusakil jun lámpara chica, ni xticꞌatzin ri kꞌij. Ruma ja ri Dios ri Ajaf ri xtibꞌano sakil quiqꞌuin.\x + \xo 22:5 \xt Is. 60:19.\x* Y quinojiel xtiquiꞌan reinar richin nojiel tiempo.\x + \xo 22:5 \xt Dn. 7:18.\x* \s1 Ri Jesucristo ya nipa chic \p \v 6 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin xuꞌej chuva: Ri tzij reꞌ can i-ketzij y can otz chi ncaꞌnimax. Ruma ja ri Ajaf Dios ri xyoꞌn ri tzij pa cánima ri profetas, y jajaꞌ jeꞌ ri takayuon richin ri ru-ángel chi nuꞌej chica ri ru-siervos, chirij ri kax ri ya xcaꞌbꞌanataj. \p \v 7 Ri Jesucristo nuꞌej: ¡Inreꞌ ya nquipa chic! Quinojiel ri vinak ri ncaꞌniman ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va, can jaꞌal caꞌquicuot. \p \v 8 Y inreꞌ Juan, can xinvaꞌxaj y xintzꞌat nojiel reꞌ. Y antok ya vaxan chic y nutzꞌatuon chic, ja xixuquie-ka chukul rakan ri ángel ri xucꞌut nojiel chinoch, chi niyaꞌ rukꞌij. \v 9 Pero ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Man tayaꞌ nukꞌij inreꞌ. Inreꞌ xa in jun ru-siervo ri Dios, junan aviqꞌuin atreꞌ y quiqꞌuin ri nicꞌaj chic av-hermanos ri profetas, y quiqꞌuin jeꞌ ri ncaꞌniman ri tzij ri i-tzꞌibꞌan chupan va libro va. Can ja ri Dios tayaꞌ rukꞌij, xchaꞌ chuva. \p \v 10 Y xuꞌej jeꞌ chuva: Ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan chupan ri jun libro va, man tavavaj. Can tatzijuoj. Ruma xa cierca chic cꞌo-ve ri kꞌij antok xcaꞌbꞌanataj nojiel reꞌ. \v 11 Rumareꞌ ri man choj ta rucꞌaslien, tubꞌanaꞌ ri nrajoꞌ nuꞌon. Y ri tzꞌil rucꞌaslien, can tubꞌanaꞌ ri itziel nurayij. Y ri choj rucꞌaslien, man tumalij nuꞌon ri otz. Y ri sak rucꞌaslien, can quireꞌ tubꞌana-apa.\x + \xo 22:11 \xt Dn. 12:10.\x* \p \v 12 Ri Jesucristo nuꞌej: Inreꞌ chaꞌnin xquipa chic jun bꞌay. Y cꞌo rucꞌaxiel nicꞌam-pa chica chiquijunal;\x + \xo 22:12 \xt Is. 40:10; 62:11.\x* y can incheꞌl ri xaꞌquiꞌan, can quireꞌ jeꞌ ri rucꞌaxiel xtinyaꞌ chica.\x + \xo 22:12 \xt Sal. 28:4.\x* \v 13 Inreꞌ ri Alfa y ri Omega,\x + \xo 22:13 \xt Ap. 1:8.\x* inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal.\x + \xo 22:13 \xt Is. 44:6; 48:12; Ap. 1:17; 2:8.\x* Y inreꞌ incꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, y xquicꞌujieꞌ más chakavach-apa. \p \v 14 Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquichꞌaj ri quitziak,\x + \xo 22:14 \xt Ap. 7:14.\x* ruma quireꞌ rubꞌanun ri quicꞌaslien; ijejeꞌ cꞌo quikꞌaꞌ cha ri roch ri chieꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien,\x + \xo 22:14 \xt Gn. 2:9; 3:22.\x* y chi ncaꞌkꞌax chupan ri puertas chi ncaꞌuoc chupan ri cꞌacꞌacꞌ tanamet. \v 15 Pero ri tzꞌeꞌ\x + \xo 22:15 \xt Ri tzij “tzꞌeꞌ” nrajoꞌ nuꞌej: Tzꞌil.\x* man xcaꞌuoc ta chupan ri tanamet. Y quireꞌ jeꞌ ri aj-itz, ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri ncaꞌbꞌano camic, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, y ri nika chiquivach niquitzꞌak tzij. \p \v 16 Y inreꞌ Jesús, nutakuon-el ri nu-ángel chi nuꞌej nojiel reꞌ chiquivach ri iglesias. Y inreꞌ ri in rumáma can ri rey David.\x + \xo 22:16 \xt Is. 11:1.\x* Y inreꞌ can incheꞌl ri nem estrella (chꞌumil) ri jaꞌal nichꞌichꞌan macꞌajan yan. \p \v 17 Y ri Espíritu Santo y ri xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri Jesucristo, niquiꞌej: Quixam-pa. Y ri ncaꞌcꞌaxan, can tiquiꞌej jeꞌ: Quixam-pa. Y ri chakeꞌj ruchiꞌ y nrajoꞌ nipa, can tipa y tukumuꞌ ri Yaꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien. Y ri Yaꞌ reꞌ xa nisipas.\x + \xo 22:17 \xt Is. 55:1.\x* \p \v 18 Y niꞌej chica quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va: Xa cꞌo jun ri nuyaꞌ ruveꞌ ri tzij ri cꞌo chupan, can quireꞌ jeꞌ xtiꞌan cha ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios paroꞌ ri nibꞌano quireꞌ; can ja ri sufrimiento ri i-tzꞌibꞌan chupan va libro va. \v 19 Y xa cꞌo jun ri nralasaj-el bꞌaꞌ ri tzij va y nucꞌax rubꞌixic ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va,\x + \xo 22:19 \xt Dt. 4:2; 12:32.\x* ri Dios man xtuyaꞌ ta cha ri xtiyoꞌx chica ri tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien, y man xtuyaꞌ ta jeꞌ lugar cha chi ntuoc chupan ri tanamet santa, ni man xtiyoꞌx ta cha ri utzulaj tak kax ri tzꞌibꞌan chupan va libro va. \p \v 20 Y ri niꞌeꞌn nojiel reꞌ, can nuꞌej jeꞌ: Can ketzij chi ya nquipa, nichaꞌ. Y inreꞌ Juan niꞌej: Amén. Catam-pa, Ajaf Jesús. \p \v 21 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel ri iniman ri ruchꞌabꞌal. Amén.