\id PHP Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h FILIPENSES \toc1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Filipos \toc2 FILIPENSES \toc3 Fil. \mt1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Filipos \ip Ri apóstol Pablo xutak va carta va chica ri hermanos ri icꞌo Filipos, antok jajaꞌ xa pa cárcel cꞌo-ve. Pero jajaꞌ man nibꞌisuon ta, mesque nuꞌon sufrir. Jajaꞌ nrajoꞌ chi ri quiniman chic ri Dios man ta nisach quinoꞌj pa quikꞌaꞌ ri vinak ri xa man ketzij ta chi ruchꞌabꞌal ri Dios ri niquitzijuoj. Y can ta ncaꞌquicuot y tiquicachꞌoꞌ ri sufrimiento ri niquikꞌasaj chupan ri quicꞌaslien, ruma ri ru-favor ri Dios. \io1 Ri capítulo 1:1-26, ri Pablo nuꞌej chica ri aj-Filipos chi caꞌquicuot, ruma quiniman ri Dios y quitoꞌn jeꞌ riqꞌuin ri samaj ri ruyoꞌn ri Dios cha. Nuꞌej jeꞌ chica chi nukꞌasaj sufrimiento, pero man nibꞌisuon ta, ruma nojiel ri nukꞌasaj, can richin chi niyoꞌx rukꞌij ri Cristo, \io1 Ri capítulo 1:27–2:18 nuꞌej chica chi tiquitijaꞌ quikꞌij chi quireꞌ niquicꞌuaj jun cꞌaslien ri incheꞌl nrajoꞌ ri Cristo. Ruma ri Cristo can choj ri rucꞌaslien ri xucꞌuaj antok xcꞌujieꞌ choch ri ulief. \io1 Ri capítulo 2:19-30 nuꞌej chi nrajoꞌ ncaꞌrutak ri Timoteo y ri Epafrodito quiqꞌuin, richin chi niquinaꞌiej-pa ri chica quibꞌanun. \io1 Ri capítulo 3:1-21, ri Pablo nuꞌej ri chica rubꞌanun-pa, chi jajaꞌ can xutej rukꞌij chi xuꞌon ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, pero man xril ta ri ketzij cꞌaslien ri nuyaꞌ ri Dios. Ri Pablo nuꞌej chi xril ri ketzij cꞌaslien antok xunimaj ri Cristo. \io1 Y ri capítulo 4:1-23 nuꞌej chica chi caꞌquicuot ruma cꞌo chic cꞌacꞌacꞌ quicꞌaslien, junan quivach tiquibꞌanaꞌ y nojiel ri xuꞌej chica, can ta jareꞌ ri xtiquiꞌan y xtiquitzijuoj. \c 1 \s1 Ri saludo \p \v 1 Inreꞌ Pablo y ri hermano Timoteo oj ru-siervos ri Jesucristo. Nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo pa tanamet Filipos\x + \xo 1:1 \xt Hch. 16:12.\x* ri joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, y chiva jeꞌ ixreꞌ ancianos richin ri iglesia y chiva ixreꞌ diáconos. \v 2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. \s1 Ri Pablo nuꞌon orar pa qui-cuenta ri hermanos aj-Filipos \p \v 3 Antok nquixnataj chuva, niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma. \v 4 Y siempre antok inreꞌ niꞌan orar, can nquiquicuot riqꞌuin nojiel vánima nicꞌutuj cha ri Dios pan i-cuenta. \v 5 Ruma nalka panoꞌ chi xojsamaj junan chi xkatzijuoj ri evangelio, desde ri naꞌay kꞌij hasta cꞌa vacame. \v 6 Ri Dios xutzꞌom jun utzulaj samaj riqꞌuin ivánima. Y inreꞌ vataꞌn chi jajaꞌ can xtuqꞌuis y man xtuyaꞌ ta can rubꞌanic ri samaj reꞌ, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij chi xtipa chic ri Jesucristo. \v 7 Can rucꞌamun chi quireꞌ ninaꞌ chivij, ruma can ibꞌanun favor chuva vaveꞌ pa cárcel, can xinitoꞌ chi xinꞌan defender ri evangelio y chi xinꞌej chi ketzij. Can junan ruyoꞌn ri favor ri Dios chika y can ixcꞌo riqꞌuin vánima. \v 8 Can rataꞌn ri Dios chi altíra nquixvajoꞌ chiꞌixvonojiel, can incheꞌl nkojrajoꞌ ri Jesucristo. \v 9 Can nicꞌutuj antok niꞌan orar, chi tivajo-iviꞌ más y más, y cꞌo ta más ri xtivatamaj y chi ticꞌujieꞌ más inoꞌj. \v 10 Jareꞌ ri nicꞌutuj cha ri Dios, ruma nivajoꞌ chi ntitzꞌat jaꞌal ri chica más otz ntiꞌan. Chi quireꞌ ixreꞌ siempre ntivucꞌuaj jun cꞌaslien sak y man jun ta itziel kax nilitaj pan icꞌaslien ri kꞌij antok xtipa chic ri Cristo. \v 11 Y ri Jesucristo can xquixrutoꞌ, chi quireꞌ xtivucꞌuaj jun choj cꞌaslien y niqꞌuiy otz ri icꞌaslien. Y rumareꞌ ri Dios tiyoꞌx rukꞌij y tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ. \s1 Ri Pablo cꞌas choch-ulief chi nuꞌon rusamaj ri Cristo \p \v 12 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi riqꞌuin ri nukꞌasan, man paꞌl ta chi nitzijos ri evangelio. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa más bꞌanak rutzijoxic. \v 13 Quinojiel ri icꞌo pa cuartel caxan chic, y cataꞌn chic jeꞌ chi incꞌo pa cárcel ruma nitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo. Y quinojiel ri vinak caxan jeꞌ. \v 14 Rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel ri hermanos xcꞌujieꞌ más quichukꞌaꞌ chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak; ruma xquitzꞌat chi ri Dios cꞌo viqꞌuin mesque in priexa y man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal vaveꞌ pa cárcel. Rumareꞌ ijejeꞌ xqꞌuis-el ri xibꞌinreꞌl chiquij y más xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri rusamaj ri Ajaf. \p \v 15 Y icꞌo nicꞌaj xa itziel nquinquitzꞌat; ijejeꞌ niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo pero xa richin chi nicajoꞌ ncaꞌtzꞌiet chi ijejeꞌ más ncaꞌcovin niquiꞌan ri samaj. Pero icꞌo hermanos ri can riqꞌuin sak cánima niquiꞌan ri samaj. \v 16 Quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo, pero joꞌc chi niquicꞌut-quiꞌ chi ncaꞌcovin más chinoch inreꞌ chi niquiꞌan ri samaj; ijejeꞌ xa man sak ta ri cánima. Xa nicajoꞌ chi inreꞌ nikꞌaxo ta ka vánima vaveꞌ pa cárcel. \v 17 Pero ri nicꞌaj chic can riqꞌuin nojiel cánima niquiꞌan ri samaj ruma nquincajoꞌ, can nquinquitoꞌ, ruma cataꞌn chi ri Dios can in-ruyoꞌn vaveꞌ chi niꞌan defender ri evangelio. \v 18 Chinoch inreꞌ, ri más nicꞌatzin ja chi nitzijos rubꞌeꞌ ri Cristo; y man nicꞌatzin ta ninaꞌiej xa caꞌyeꞌ quipalaj ri ncaꞌtzijuon. Pero xa ja ri rubꞌeꞌ ri Cristo ri nitzijos, inreꞌ can niquicuot ri vánima, y xtuꞌon chuva chi más xquiquicuot. \p \v 19 Inreꞌ vataꞌn chi ruma ntiꞌan orar pa nu-cuenta, y nquirutoꞌ jeꞌ ri Espíritu Santo ri patanak riqꞌuin ri Jesucristo, chi xquiniel-el pa cárcel. \v 20 Can nirayij niyaꞌ rukꞌij ri Cristo, incheꞌl ri nubꞌanun-pa. Y cukul nucꞌuꞌx chi man nquiyoꞌx ta pa qꞌuix, y chi man xtinxiꞌij ta viꞌ. Can niyaꞌ rukꞌij ri Cristo riqꞌuin ri nucꞌaslien o riqꞌuin ri nucamic. \v 21 Ruma chinoch inreꞌ, xa cꞌa nquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ja ri rusamaj ri Cristo ri niꞌan. Y xa nquicon-el, cꞌo xtinchꞌec. \v 22 Xa xquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ri samaj ri xtinꞌan, xtiꞌin más. Y rumareꞌ inreꞌ vor chica nichaꞌ, xa nivajoꞌ nquicꞌasieꞌ más choch-ulief o xa más otz nquicon. \v 23 Man nivil ta ri chica niꞌan, ruma pa nicꞌaj incꞌo-ve. Inreꞌ nirayij niyaꞌ can ri roch-ulief chi quireꞌ nquibꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, ruma chila chicaj riqꞌuin jajaꞌ más jaꞌal. \v 24 Pero vataꞌn jeꞌ chi ivuma ixreꞌ, más nicꞌatzin chi cꞌa nquicꞌujieꞌ choch-ulief. \v 25 Y rumareꞌ cukul nucꞌuꞌx chi cꞌa majaꞌ xquiniel-el vaveꞌ choch-ulief, xa cꞌa xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin chi niqꞌuiy más icꞌaslien choch ri Dios y nquixquicuot ixvonojiel ixreꞌ ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ. \v 26 Y chi quireꞌ, ixreꞌ xtiyaꞌ rukꞌij ri Jesucristo antok xquinitzꞌat chi xquinalka chic jun bꞌay iviqꞌuin. \p \v 27 Vacame cꞌa, ri otz ntiꞌan ixreꞌ ja chi tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz ruma iniman chic ri ru-evangelio ri Cristo. Xa xquinalka iviqꞌuin, quireꞌ ta xtalvilaꞌ ri icꞌaslien, y xa man xquinalka ta, xtinvaꞌxaj ta chivij chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo, chi junan ta ivánima ibꞌanun, man ta iyoꞌn lugar cha nojiel ri man ketzij ta, can ta itijuon ikꞌij chi itzijuon ri evangelio, \v 28 y man tixiꞌij-iviꞌ jeꞌ chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin. Ruma riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ijejeꞌ xa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve, y chi ixreꞌ ya xixcolotaj. Y ja ri Dios ri xtibꞌano nojiel reꞌ. \v 29 Ruma ixreꞌ man joꞌc ta yoꞌn chiva chi ntinimaj ri Cristo, xa yoꞌn jeꞌ chiva chi ntiꞌan sufrir ruma ri rubꞌeꞌ jajaꞌ. \v 30 Ixreꞌ can ikꞌasan qꞌuiy sufrimientos incheꞌl ri itzꞌatuon ri nukꞌasan-pa inreꞌ ruma rubꞌeꞌ ri Cristo.\x + \xo 1:30 \xt Hch. 16:19-40.\x* Y vacame ntivaxaj chi cꞌa cꞌo ri sufrimientos ri nikꞌasaj. \c 2 \s1 Coꞌl xuꞌon ri Cristo, pero nem xꞌan cha \p \v 1 Ri Cristo nquixruꞌon consolar, nuyaꞌ amor chicajol ruma iniman, y ri Ru-Espíritu cꞌo iviqꞌuin y joꞌc jun ivánima rubꞌanun chiva, y riqꞌuin nojiel ivánima ntivajo-iviꞌ y ntijoyovaj ivach chibꞌil-iviꞌ; \v 2 rumareꞌ niꞌej chiva chi junan ivánima tibꞌanaꞌ y siempre tivajo-iviꞌ. Nojiel ri ntiꞌan, riqꞌuin junan ivánima tibꞌanaꞌ. Xa quireꞌ xtiꞌan, inreꞌ can xquiquicuot más ivuma ixreꞌ. \v 3 Nojiel ri ntiꞌan, man tiꞌan ruma ntivajoꞌ chi cꞌo otz nucꞌam-pa joꞌc chiva ixreꞌ, o ruma ntivajoꞌ chi niꞌan nem chiva. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa coꞌl-oc tibꞌanaꞌ chiquivach ri nicꞌaj chic. \v 4 Man joꞌc ta ri nika chivach ixreꞌ ri ntiꞌan pensar, xa tibꞌanaꞌ jeꞌ pensar ri nika chiquivach ri nicꞌaj chic. \p \v 5 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl ri xuꞌon ri Cristo Jesús. \v 6 Jajaꞌ can Dios-ve, pero man xuꞌon ta chi cꞌo rukꞌij antok xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief. \v 7 Xuyaꞌ can ri rukꞌij y xalꞌalax-ka choch-ulief. Can xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ; xuꞌon incheꞌl jun esclavo. \v 8 Jajaꞌ xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ y coꞌl xuꞌon. Can xunimaj y xuꞌon nojiel ri xuꞌej ri Dios cha; quireꞌ xuꞌon hasta cꞌa xquimisas, y choch jun cruz xquimisas-ve. \v 9 Y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi cꞌo rukꞌij chila chicaj y xuoc Namalaj Ajaf paroꞌ nojiel. Y xuyaꞌ jun rubꞌeꞌ ri más nem chiquivach quinojiel bꞌiꞌaj. \v 10 Chi quireꞌ pa rubꞌeꞌ ri Jesús, quinojiel caꞌxuquieꞌ ri icꞌo chicaj, ri icꞌo choch-ulief y ri icꞌo chuxieꞌ ka ri ulief. \v 11 Y quinojiel tiquiꞌej chi ri Jesucristo jareꞌ ri Ajaf,\x + \xo 2:11 \xt Is. 45:23.\x* chi quireꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Katataꞌ Dios. \s1 Ojreꞌ ri kaniman ri Jesús can oj luz ri choch-ulief \p \v 12 Rumareꞌ, ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva chi siempre quixniman incheꞌl ibꞌanun-pa antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Tibꞌanaꞌ más vacame, mesque man incꞌo ta iviqꞌuin. Ixreꞌ ya xixcolotaj, rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y tixiꞌij-iviꞌ chi ntiꞌan pecado. \v 13 Ri Dios nisamaj riqꞌuin ivánima, y jajaꞌ nuꞌon chiva chi ntirayij ntiꞌan ri nika choch jajaꞌ. Y nuyaꞌ jeꞌ ivuchukꞌaꞌ chi nquixtiquir ntiꞌan ri nrajoꞌ. \p \v 14 Y nojiel ri ntiꞌan, can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ. Man caꞌyeꞌ ta icꞌuꞌx, ni man tiꞌan ayoval. \v 15 Can tikꞌalajin chi otz ri icꞌaslien y man jun itziel kax tilitaj chivij. Can tikꞌalajin chi ix ralcꞌual ri Dios y man jun itziel kax pan icꞌaslien, mesque ixcꞌo choch-ulief chiquicajol ri vinak ri man choj ta quicꞌaslien, ri i-sachnak riqꞌuin ri quinoꞌj.\x + \xo 2:15 \xt Dt. 32:5.\x* Pero ixreꞌ ntiyaꞌ ri luz chica ri vinak reꞌ. \v 16 Can ntitzijuoj ri chꞌabꞌal richin cꞌaslien chica, chi quireꞌ ri vánima can xtiquicuot ivuma ixreꞌ chupan ri kꞌij antok xtipa chic ri Cristo, ruma xtikꞌalajin chi cꞌo xcꞌatzin ri samaj ri xinꞌan iviqꞌuin. \v 17 Can niꞌan sufrir ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijuoj, pero ixreꞌ can xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ixreꞌ can xijach ri icꞌaslien cha ri Dios y rumareꞌ inreꞌ nquiquicuot. Y mesque nquiquimisas ta, inreꞌ can nquiquicuot junan iviqꞌuin. \v 18 Y quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ, can quixquicuot viqꞌuin. \s1 Ri Timoteo y ri Epafrodito \p \v 19 Xa quireꞌ nrajoꞌ ri Ajaf Jesús, ri hermano Timoteo xtiꞌka iviqꞌuin. Xtintak-el chaꞌnin chi nraꞌxaj-pa ri chica ibꞌanun. Y quireꞌ xquiquicuot inreꞌ. \v 20 Y man jun chic cꞌo viqꞌuin ri junan ta ránima viqꞌuin, incheꞌl ri Timoteo, rumareꞌ jajaꞌ nrajoꞌ nunaꞌiej ri chica ibꞌanun, y mareꞌ altíra nquixrucꞌuxlaj. \v 21 Ri nicꞌaj chic ri icꞌo viqꞌuin, joꞌc ri nika chiquivach ijejeꞌ ri niquiꞌan pensar, y man niquiꞌan ta pensar ri chica nicꞌatzin pa rusamaj ri Jesucristo. \v 22 Pero ri hermano Timoteo can otz rucꞌaslien. Ivataꞌn chi jajaꞌ incheꞌl valcꞌual rubꞌanun, ruma samajnak viqꞌuin chi nakatzijuoj ri evangelio. \v 23 Inreꞌ nivajoꞌ nitak-el ri Timoteo iviqꞌuin, pero cꞌa nivaꞌxaj-na ri chica xtiquiꞌej ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar vichin, xa nquilasas-el o manak. \v 24 Y cukul nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf, chi jajaꞌ xtuꞌon chuva inreꞌ chi chaꞌnin xquitiquir xquibꞌaka iviqꞌuin. \p \v 25 Pero vacame xinꞌan pensar chi ri hermano Epafrodito nitak yan el iviqꞌuin; ixreꞌ xitak-pa jajaꞌ viqꞌuin chi xirutoꞌ riqꞌuin ri xcꞌatzin chuva. Can kachꞌil cꞌa kiꞌ y junan katijuon kakꞌij riqꞌuin pa rusamaj ri Dios. \v 26 Ri Epafrodito ya nrajoꞌ nquixrutzꞌat y altíra nibꞌisuon, ruma rataꞌn chi ixreꞌ xivaxaj chi xyavaj. \v 27 Y can ketzij chi jajaꞌ altíra xyavaj y jubꞌaꞌ ma xcon. Pero ri Dios xujoyovaj roch y xujoyovaj jeꞌ noch inreꞌ. Ruma xa ta xcon ri Epafrodito, xpa ta chic jun bꞌis riqꞌuin vánima, ruma ya nquibꞌisuon. \v 28 Rumareꞌ nivajoꞌ chi ya nitak-el iviqꞌuin, chi niquicuot ri ivánima antok xtitzꞌat. Y antok cꞌo chic iviqꞌuin, inreꞌ man chic xquibꞌisuon ta más. \v 29 Antok xtibꞌaka iviqꞌuin, can quixquicuot y riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ recibir, ruma junan iniman ri Ajaf riqꞌuin. Can tiyaꞌ quikꞌij ri hermanos ri i-incheꞌl jajaꞌ. \v 30 Ruma ri hermano Epafrodito jubꞌaꞌ ma xcon ruma rusamaj ri Cristo. Ixreꞌ xitak-pa jajaꞌ pan icꞌaxiel chi xirutoꞌ, y jajaꞌ jubꞌaꞌ ma xcon ruma xuꞌon ri samaj. \c 3 \s1 Ri Pablo nutej rukꞌij chi niꞌka chupan ri meta \p \v 1 Hermanos, vacame niꞌej chiva chi tiquicuot ri ivánima riqꞌuin ri Ajaf. Chinoch inreꞌ, nak kax ninaꞌ chi nitzꞌibꞌaj chic el chiva jun bꞌay ri ya nuꞌeꞌn chiva, ruma can nicꞌatzin. \p \v 2 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chiquivach ri vinak ri niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri itziel tak tzꞌeꞌ, ruma niquiꞌej chi i-rusamajiel ri Dios y xa ja ri itziel tak kax ri niquiꞌan; y niquiꞌej chi nicꞌatzin chi niꞌan ri circuncisión cha jun vinak chi nicolotaj. \v 3 Pero choch ri Dios, ojreꞌ cꞌa ri bꞌanun ri circuncisión riqꞌuin kánima, ruma cꞌo chic ri Espíritu Santo kiqꞌuin chi nkojrutoꞌ chi nakayaꞌ rukꞌij ri Dios. Y nkojquicuot nakaꞌej chi ya xkanimaj ri Cristo Jesús y man nicꞌatzin ta chi niꞌan ri circuncisión chika chi nkojcolotaj. \v 4 Xa ta ruma ri otz ri kabꞌanun pa kacꞌaslien, rumareꞌ nkojcolotaj, ja ta inreꞌ ri naꞌay nquicolotaj. Ruma ri nucꞌaslien inreꞌ más otz choch ri quicꞌaslien ri ncaꞌeꞌn chi ncaꞌcolotaj ruma otz quicꞌaslien. \v 5 Ruma inreꞌ ocho (vakxakiꞌ) kꞌij quinalax antok xꞌan ri circuncisión chuva. Inreꞌ in jun israelita, in rumáma can ri Benjamín.\x + \xo 3:5 \xt Ro. 11:1.\x* Ri ntie-nataꞌ i-hebreos. Inreꞌ xinuoc jun fariseo,\x + \xo 3:5 \xt Hch. 23:6; 26:5.\x* rumareꞌ xintej nukꞌij chi xinꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. \v 6 Can riqꞌuin nojiel vánima xaꞌnꞌan perseguir ri quiniman chic ri Jesucristo ri niꞌeꞌx iglesia chica, xinꞌan chica chi xquiꞌan sufrir,\x + \xo 3:6 \xt Hch. 8:3; 22:4; 26:9-11.\x* ruma xinꞌan pensar chi quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Inreꞌ can xinnaꞌ chi choj ri nucꞌaslien, ruma xintej nukꞌij chi xinꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. \v 7 Nojiel reꞌ can i-otz chinoch inreꞌ; pero antok xiꞌka panoꞌ (xinꞌan entender) chi xa man jun ncaꞌcꞌatzin chuva, ja xaꞌnyaꞌ can ruma xinvajoꞌ ri Cristo. \v 8 Nojiel ri can nuyoꞌn vánima riqꞌuin, ya xinyaꞌ can. Man jun chic quikalien chinoch inreꞌ. Quireꞌ xinꞌan ruma xinvatamaj roch ri Vajaf Jesucristo. Ruma ri Cristo, xinyaꞌ can nojiel, ruma mies chinoch. Quireꞌ xinꞌan ruma nivajoꞌ chi ri Cristo ntuoc Vajaf, \v 9 y ruma nivajoꞌ chi joꞌc jun niꞌan riqꞌuin jajaꞌ. Nivajoꞌ chi ntiel chi man jun chic nu-pecado choch ri Dios. Ri ru-ley ri Moisés man niyaꞌ ta chic vánima riqꞌuin, ruma vataꞌn chi man nquitiquir ta niꞌan nojiel ri nuꞌej. Can xincukubꞌaꞌ nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo; rumareꞌ ri Dios xuꞌon chuva chi man jun chic nu-pecado choch jajaꞌ. Y quireꞌ nuꞌon chica quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo. \v 10 Can nivajoꞌ nivatamaj más roch ri Cristo y nisamaj ri ru-poder ri Dios pa nucꞌaslien, incheꞌl ri poder ri xucusaj antok xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ. Nivajoꞌ niꞌan sufrir ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can incheꞌl xuꞌon sufrir ri Cristo. Nivajoꞌ nicꞌut chi inreꞌ can incheꞌl xicon riqꞌuin ri Cristo choch ri cruz. \v 11 Can nitej nukꞌij, ruma nivajoꞌ nquicꞌastaj chiquicajol ri quiminakiꞌ y nquibꞌacꞌujieꞌ chicaj riqꞌuin ri Dios. \p \v 12 Inreꞌ man niꞌan ta chi ya viluon chic nojiel ri cꞌo riqꞌuin ri Cristo. Ni man niꞌan ta jeꞌ chi can jaꞌal chic ri nucꞌaslien, ruma xa cꞌa ja nitej nukꞌij chi ntuoc vichin nojiel ri cꞌo riqꞌuin ri Cristo Jesús; jareꞌ ri xrajoꞌ chuva antok xirayuoj. \v 13 Hermanos, inreꞌ man niꞌej ta chi ya xaꞌnvil nojiel ri cꞌo chicaj riqꞌuin ri Cristo, xa nitej nukꞌij chi nivil. Ri niꞌan pensar joꞌc ri ncaꞌpa chinoch-apa y man ncaꞌcꞌatzin ta chic chuva chi niꞌan pensar ri ya xaꞌkꞌax. \v 14 Can nitej nukꞌij chi nquibꞌaka chupan ri meta, ruma nivajoꞌ nichꞌec ri premio ri nuyaꞌ ri Dios. Y ruma ri Cristo Jesús, ri Dios xirayuoj inreꞌ. \p \v 15 Inreꞌ nivajoꞌ chi konojiel ri ketzij kayoꞌn chic kánima riqꞌuin ri Dios quireꞌ ta nakaꞌan pensar. Y xa ixreꞌ man ja ta reꞌ ri ntiꞌan pensar, ri Dios jeꞌ xtuꞌej chiva. \v 16 Pero chirij ri ruyoꞌn ri Dios chika, can quireꞌ cꞌa nrajoꞌ chi nakaꞌan pa kacꞌaslien y can junan ta nakaꞌan pensar konojiel. \p \v 17 Hermanos, tibꞌanaꞌ incheꞌl ri niꞌan inreꞌ;\x + \xo 3:17 \xt 1Co. 4:16; 11:1.\x* y tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic hermanos chicajol, ri can niquiꞌan jeꞌ incheꞌl niꞌan inreꞌ. \v 18 Ruma iqꞌuiy ri itziel niquitzꞌat ri Cristo y man niquinimaj ta chi joꞌc riqꞌuin ri rucamic choch ri cruz nkojcolotaj. Y reꞌ qꞌuiy cꞌa mul nuꞌeꞌn chic chiva, y vacame can nquinuokꞌ ninataj chiva. \v 19 Pa ruqꞌuisbꞌal, ijejeꞌ xa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve. Joꞌc ri vaꞌen ri ninataj chica, y jareꞌ acunak qui-dios. Y niquiꞌan chi i-nimaꞌk tak vinak y man ncaꞌqꞌuix ta ruma ri niquiꞌan, ruma chiquivach ijejeꞌ can otz ri niquiꞌan. Can bꞌanak cánima chirij ri kax ri cꞌo vaveꞌ choch-ulief. \v 20 Pero ojreꞌ oj richin chic ri chicaj, ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Ajaf Jesucristo ri Ka-Salvador (caloy-kichin), y nkojquicuot kayoꞌien ri kꞌij antok xtipa chic. \v 21 Ri ka-cuerpo vacame man jun rakalien, pero xtalka jun kꞌij antok ri Jesús xtucꞌax, y xkojuoc incheꞌl jajaꞌ ri can cꞌo rukꞌij. Quireꞌ xtuꞌon chika ruma jajaꞌ can nem ri ru-poder, y ja poder reꞌ ri nucusaj chi nicꞌujieꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ. \c 4 \s1 Siempre quixquicuot riqꞌuin ri Ajaf \p \v 1 Rumareꞌ hermanos, can tiyaꞌ ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo. Inreꞌ altíra nquixvajoꞌ y nirayij jeꞌ nquixtzꞌat jun bꞌay chic. Inreꞌ nquiquicuot ivuma ixreꞌ, ruma riqꞌuin ri icꞌaslien, kꞌalaj chi otz ri samaj ri xinꞌan chicajol; rumareꞌ vacame can ix incheꞌl jun nu-premio. \p \v 2 Nicꞌutuj favor chica ri hermanas Evodia y Síntique chi junan cánima tiquibꞌanaꞌ, ruma quiniman chic ri Ajaf. \v 3 Y atreꞌ ri at vachꞌil, ri atcꞌo chupan rusamaj ri Dios, nicꞌutuj favor chava chi caꞌtoꞌ ri caꞌyeꞌ hermanas reꞌ chi junan cánima tiquibꞌanaꞌ, ruma ijejeꞌ quitijuon quikꞌij jeꞌ chupan rusamaj ri Dios; can junan xojsamaj chi xkatzijuoj ri evangelio. Junan xaꞌsamaj viqꞌuin, quiqꞌuin ri hermano Clemente y nicꞌaj chic hermanos. Can cꞌo chic quibꞌeꞌ chicaj, tzꞌibꞌan chic chupan ri libro richin ri cꞌaslien. \p \v 4 Siempre tiquicuot ri ivánima riqꞌuin ri Ajaf. Jun chic bꞌay niꞌej: ¡Siempre tiquicuot ri ivánima! \v 5 Otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin quinojiel vinak. Ruma ri Ajaf ya nipa chic. \p \v 6 Man tichꞌujirisaj-iviꞌ chirij chica-na kax, xa tiyaꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ ri Dios, y ticꞌutuj cha jajaꞌ ri nicꞌatzin chiva, y man timastaj jeꞌ chi ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. \v 7 Xa quireꞌ xtiꞌan, ri paz ri nipa riqꞌuin ri Dios xticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima; y ri paz reꞌ can xtuchajij ri ivánima y xquixrutoꞌ riqꞌuin ri ntiꞌan pensar. Quireꞌ xtuꞌon chiva ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo. Y ri paz reꞌ man xtiꞌka ta pa kaveꞌ otz (man xtakaꞌan ta entender otz), ruma can nem ri samaj nuꞌon. \s1 Joꞌc ri otz kaꞌnaꞌ pensar \p \v 8 Y pa ruqꞌuisbꞌal hermanos, ja ri ketzij, ri cꞌo rukꞌij, ri choj, ri sak, ri jaꞌal y ri cꞌo otz rubꞌixic, ri can otz, y ri nika choch ri Dios, jareꞌ ri tibꞌanaꞌ pensar. \p \v 9 Can ja ri xivatamaj, ri xinimaj, ri xivaxaj y ri xitzꞌat viqꞌuin, jareꞌ tibꞌanaꞌ. Y ri Dios ri niyoꞌn paz, can xticꞌujieꞌ iviqꞌuin. \s1 Ri xquisipaj ri hermanos aj-Filipos cha ri Pablo \p \v 10 Altíra niquicuot vánima y niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Ajaf ivuma. Ruma xinataj chic pa chiva chi nquinitoꞌ chic pa jun bꞌay. Pero reꞌ man ruma ta chi xinimastaj can, man quireꞌ ta, xa ruma man ix-tiquirnak ta. \v 11 Y nojiel reꞌ man niꞌej ta chiva ruma cꞌo nicꞌatzin chuva. Man quireꞌ ta. Ruma inreꞌ nquiquicuot antok cꞌo viqꞌuin ri nicꞌatzin chuva; y xa manak, nquiquicuot jeꞌ. \v 12 Vataꞌn nikꞌasaj ri nucꞌaslien antok man jun kax cꞌo viqꞌuin y vataꞌn jeꞌ nikꞌasaj ri nucꞌaslien antok cꞌo qꞌuiy kax viqꞌuin. Qꞌuiy xinvatamaj yan y nquiquicuot riqꞌuin ri chica nikꞌasaj, xa cꞌo ri chica nitej o manak, xa cꞌo qꞌuiy kax viqꞌuin o manak. \v 13 Nojiel nquitiquir niꞌan ruma ja ri Cristo niyoꞌn vuchukꞌaꞌ. \v 14 Mesque quireꞌ nubꞌanun, ixreꞌ otz ri xiꞌan, chi xijoyovaj-pa noch y xinaꞌ ri sufrimiento ri pacheꞌ incꞌo-ve. \p \v 15 Ixreꞌ hermanos aj-Filipos, can ivataꞌn chi antok xinalka iviqꞌuin naꞌay y nucꞌamun-pa ri evangelio chiva, después antok xiniel-el iviqꞌuin Macedonia, joꞌc ixreꞌ xiya-el chuva; man jun chic iglesia xyoꞌn-el chuva, joꞌc ixreꞌ quireꞌ xiꞌan. \v 16 Cꞌa incꞌo pa tanamet Tesalónica\x + \xo 4:16 \xt Hch. 17:1.\x* antok xyoꞌx chuva ri itakuon-pa ixreꞌ chi nquinitoꞌ.\x + \xo 4:16 \xt 2Co. 11:9.\x* Man joꞌc ta jun bꞌay quireꞌ xiꞌan antok xicꞌujieꞌ chireꞌ. \v 17 Y ruma xinataj chic pa chiva, can niquicuot ri vánima, pero man ruma ta ri xitak-pa chuva. Inreꞌ nquiquicuot ruma vataꞌn chi xtiyoꞌx jun utzulaj rucꞌaxiel chiva. \v 18 Vacame cꞌo chic nojiel viqꞌuin, ruma ri hermano Epafrodito xalruyaꞌ chuva ri itakuon-pa. Rumareꞌ man jun chic nuꞌon falta chuva, ruma can qꞌuiy ri xitak-pa chuva. Ri xiꞌan viqꞌuin, can jubꞌul ruxlaꞌ choch ri Dios, can nika choch,\x + \xo 4:18 \xt Ex. 29:18.\x* y xuꞌon recibir. \v 19 Ri Ka-Dios ri can cꞌo-ve rukꞌij y can cꞌo altíra rubꞌayomal, xtuyaꞌ cꞌa nojiel ri xticꞌatzin chiva ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. \v 20 Ri Katataꞌ Dios can tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén. \s1 Ri ruqꞌuisbꞌal saludos \p \v 21 Tiyaꞌ jun saludo chica quinojiel ri santos hermanos ri joꞌc jun quibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. Ri hermanos ri icꞌo viqꞌuin niquitak-el jeꞌ jun saludo. \v 22 Can quinojiel cꞌa ri santos hermanos niquitak-el jun saludo chiva. Pero ri más ncaꞌjoꞌn chi niquitak-el jun saludo chiva, ja ri ncaꞌsamaj pa rachuoch ri César. \p \v 23 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.