\id LUK Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h SAN LUCAS \toc1 Ri rucꞌaslien ri Jesucristo ri xutzꞌibꞌaj can San Lucas \toc2 SAN LUCAS \toc3 Lc. \mt1 Ri rucꞌaslien ri Jesucristo ri xutzꞌibꞌaj can San Lucas \ip Ri xtzꞌibꞌan va evangelio va ja ri Lucas, y jajaꞌ jun doctor. Chupan ri Lucas nuꞌej chi ri Jesús cꞌamayuon-pa ri salvación (colotajic) y man joꞌc ta chica ri tanamet Israel, xa chica jeꞌ ri nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo choch-ulief. \ip Nuꞌej jeꞌ chi antok xbꞌaka ri Jesús chupan ri sinagoga ri cꞌo pa tanamet Nazaret, jajaꞌ xuꞌon leer ri tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Isaías, ri nuꞌej: Ri Espíritu richin ri Ajaf cꞌo panoꞌ inreꞌ (capítulo 4:16-29). \ip Nuꞌej jeꞌ chi ri Kajaf Jesús man nrajoꞌ ta ri pecado, pero can ncaꞌrajoꞌ ri pecadores, ncaꞌrajoꞌ ri vinak ri man jun oc quikꞌij, ncaꞌrajoꞌ ri puobra, ri ncaꞌyavaj y quinojiel vinak ri nicajoꞌ niquinimaj ri nuꞌej ri Dios. Y reꞌ nucꞌut chi ri Jesús can nojnak ránima riqꞌuin amor. \io1 Ri capítulo 1:1-4, ri Lucas nuꞌej karruma xutzꞌibꞌaj ri libro y ri chica xuꞌon chi xutzꞌibꞌaj. \io1 Ri capítulo 1:5–2:52 nuꞌej ri chica xaꞌbꞌanataj antok xalax ri Juan el Bautista, y antok xalax y xqꞌuiy-pa ri Jesús. \io1 Ri capítulo 3:1-20 nuꞌej ri samaj ri xuꞌon ri Juan el Bautista. \io1 Ri capítulo 3:21–4:13 nuꞌej antok ri Jesús xꞌan bautizar, nuꞌej i-chica ri rateꞌt-rumamaꞌ ri Jesús, y nuꞌej antok xꞌan tentar ruma ri Satanás. \io1 Ri capítulo 4:14–9:50 nuꞌej ri samaj ri xuꞌon ri Jesús chupan ri Galilea y ri Judea. Nuꞌej antok xaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xaꞌruꞌon sanar ri ncaꞌyavaj, antok xaꞌralasaj itziel tak espíritus quiqꞌuin ri vinak, y antok xaꞌruchaꞌ ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos. \io1 Ri capítulo 9:51–19:27 nuꞌej nojiel ri xaꞌruꞌon ri Jesús antok rutzꞌamuon bꞌay chi xbꞌaka ri ruqꞌuisbꞌal mul pa tanamet Jerusalén. \io1 Ri capítulo 19:28–22:46 nuꞌej ri chica xaꞌruꞌon chupan ri ruqꞌuisbꞌal semana ri rucꞌaslien ri choch-ulief. Chupan ri semana reꞌ, ri Jesús xuꞌej yan ri chica xcaꞌbꞌanataj chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij richin ri roch-ulief y antok xtalka-ka ri ru-reino ri Dios. \io1 Y ri capítulo 22:47–24:53 nuꞌej antok ri Jesús xtzꞌam y xucꞌuax chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas. Nuꞌej jeꞌ antok xquimisas ri Jesús, antok xcꞌasos-el chiquicajol ri quiminakiꞌ, antok xucꞌut-riꞌ chiquivach ri ru-discípulos y antok xꞌa chicaj. \c 1 \s1 Ri naꞌay tzij cha ri Teófilo \p \v 1 Iqꞌuiy quitijuon yan quikꞌij chi niquinucꞌ ruchiꞌ niquitzꞌibꞌaj ri kax ri xaꞌbꞌanataj chikacajol. \v 2 Y can incheꞌl ri xtzijos chika cuma ri xaꞌtzꞌato-pa pa rutzꞌucbꞌal, can quireꞌ xtzꞌibꞌas. Y ri xaꞌtzꞌato ri xaꞌbꞌanataj, can xquitzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 3 Y inreꞌ jeꞌ nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj. Can xintej nukꞌij xinnucꞌ ruchiꞌ nojiel ri xaꞌbꞌanataj. Y jareꞌ ri nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj chava atreꞌ namalaj Teófilo. Can chijujun-chijujun nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj desde pa rutzꞌucbꞌal hasta cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal, \v 4 chi quireꞌ nanaꞌiej otz chi ketzij ri cꞌutun chavach chirij ri Jesucristo. \s1 Jun ángel nalruꞌej chi xtalax ri Juan \p \v 5 Chireꞌ Judea xcꞌujieꞌ jun sacerdote rubꞌinan Zacarías, y jajaꞌ xcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri jun grupo sacerdotes ri Abías\x + \xo 1:5 \xt 1Cr. 24:10.\x* rubꞌeꞌ. Pa ru-tiempo ri Zacarías ja ri Herodes ri rey chupan ri Judea. Ri raxjayil ri Zacarías, Elisabet rubꞌeꞌ. Ri Elisabet reꞌ jun rumáma can ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij ri Aarón rubꞌeꞌ. \v 6 Ri icaꞌyeꞌ reꞌ can choj quicꞌaslien choch ri Dios. Ijejeꞌ can niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos y ri ru-leyes ri Ajaf Dios. Y man jun vinak nichꞌoꞌ itziel chiquij, ruma ijejeꞌ otz ri niquiꞌan. \v 7 Ijejeꞌ man jun calcꞌual, ruma ri Elisabet manak ruxuluꞌ alaxnak. Y ri icaꞌyeꞌ cꞌo chic qꞌuiy quijunaꞌ. \p \v 8 Y antok ri Zacarías y ri nicꞌaj chic sacerdotes ri niꞌeꞌx Abías chica, ja xalka qui-turno chi ncaꞌsamaj pa rachuoch ri Dios, \v 9 paroꞌ ri Zacarías xka-ve chi jajaꞌ ntuoc chupan ri Lugar Santo chi nuparuoj ri incienso (puon), ruma ri qui-costumbre ri sacerdotes niquiꞌan sorteo. \v 10 Y antok nuparuoj ri incienso (puon), quinojiel ri vinak ri quimaluon-apa-quiꞌ juviera niquiꞌan orar. \v 11 Y antok ri Zacarías nuparuoj ri incienso (puon), jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch. Y ri ángel reꞌ xpiꞌieꞌ lado derecha ri altar ri pacheꞌ niparox-ve ri incienso (puon). \v 12 Antok ri Zacarías xutzꞌat ri ángel reꞌ, xsach runoꞌj y xpa xibꞌinreꞌl chirij. \v 13 Pero ri ángel xuꞌej cha ri Zacarías: Man taxiꞌij-aviꞌ. Ri Dios xraꞌxaj ri av-oración. Ri Elisabet ri avaxjayil xticꞌujieꞌ jun ruxuluꞌ, y Juan ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ. \v 14 Y can xcaquicuot y iqꞌuiy vinak jeꞌ xcaꞌquicuot ruma xtalax; \v 15 ruma xticꞌujieꞌ nem rukꞌij choch ri Dios. Man xtukun ta vino, ni nicꞌaj chic roch avarienta,\x + \xo 1:15 \xt Nm. 6:3.\x* ruma antok xtalax, nojnak chic pa ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. \v 16 Y xtuꞌon chica iqꞌuiy avanakil israelitas chi xtiquinimaj ri Ajaf Dios y xticꞌaxtaj quicꞌaslien. \v 17 Jajaꞌ ri xtiꞌa choch ri Ajaf Dios, y xticꞌujieꞌ ri Espíritu Santo riqꞌuin y xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri poder, ri incheꞌl xcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Elías, ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri Juan xtuꞌon chica ri tataꞌj chi xcaꞌcajoꞌ ri calcꞌual,\x + \xo 1:17 \xt Mal. 4:5-6.\x* y xtuꞌon chica ri man ncaꞌniman ta tzij chi xtiquicꞌuaj jun choj cꞌaslien, incheꞌl quicꞌuan ri vinak ri choj quicꞌaslien choch ri Dios. Quireꞌ xtuꞌon ri Juan chica ri vinak, chi quireꞌ joꞌc chic niquiyoꞌiej-apa ri Ajaf Dios, xchaꞌ ri ángel cha ri Zacarías. \p \v 18 Y ri Zacarías xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Cheꞌl xtinaꞌiej inreꞌ chi ketzij ri naꞌej? Ruma inreꞌ in mámix chic y ri vaxjayil xa aviela chic, xchaꞌ. \p \v 19 Y jareꞌ antok ri ángel xuꞌej cha: Inreꞌ Gabriel nubꞌeꞌ,\x + \xo 1:19 \xt Dn. 8:16; 9:21.\x* ri incꞌo choch ri Dios. Rumareꞌ xirutak-pa aviqꞌuin chi nalꞌej-ka ri utzulaj tzij chava. \v 20 Y ruma man xanimaj ta ri xinꞌej chava, xcacꞌujieꞌ can miem; hasta cꞌa xtalax-na ri avalcꞌual, cꞌajareꞌ xcachꞌoꞌ chic jun bꞌay. Nojiel reꞌ xtibꞌanataj-na-ve antok xtalka ri tiempo, xchaꞌ. \p \v 21 Antok ri Zacarías nitzijuon riqꞌuin ri ángel, ri vinak ri quiyoꞌien-apa juviera xquiꞌan extrañar ruma man ntiel ta pa chupan ri Lugar Santo. \v 22 Y antok ri Zacarías xbꞌaꞌiel-pa, man nichꞌoꞌ ta chic; mareꞌ ri quiyoꞌien-apa xquinaꞌiej chi cꞌo ri xꞌeꞌx-pa cha chupan ri Lugar Santo. Ri Zacarías xa cha rukꞌaꞌ nuꞌon-ve señas chica, ruma xcꞌujieꞌ can miem. \p \v 23 Y antok jajaꞌ xuqꞌuis can ri ru-turno chi nisamaj chireꞌ pa rachuoch ri Dios, xꞌa chirachuoch. \p \v 24 Y después ri quireꞌ tibꞌanataj, jareꞌ antok ri Elisabet ri raxjayil xcꞌujie-ka encinta (embarazada), y rumareꞌ man xiel ta pa bꞌay vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri Elisabet nuꞌej: \v 25 Vacame ri Ajaf Dios quireꞌ nuꞌon chuva, chi man xquiqꞌuix ta chic chiquivach ri vinak ri nquinquiyokꞌ ruma manak val. \s1 Jun ángel nalruꞌej chi xtalax ri Jesús \p \v 26 Y antok ri Elisabet rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada), jareꞌ antok ri Dios xutak ri ángel Gabriel chupan jun tanamet ri cꞌo Galilea rubꞌinan Nazaret, \v 27 riqꞌuin jun xtan María rubꞌeꞌ, ri ni jun choj-iqꞌuin varnak-ve.\x + \xo 1:27 \xt Mt. 1:18.\x* Ri xtan reꞌ cꞌutun chic chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun alaꞌ rubꞌinan José. Y ri José reꞌ rumáma can ri rey David. \v 28 Ri ángel xuoc-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri xtan, y xuꞌej cha: ¡Tiquicuot avánima, ruma ri Dios pan aveꞌ atreꞌ xuya-ve ru-bendición! Ri Ajaf can cꞌo aviqꞌuin. Y chiquivach quinojiel xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava. \p \v 29 Y antok ri María xutzꞌat ri ángel y xraꞌxaj ri xuꞌej cha, can xsach runoꞌj y xuꞌon-ka pensar karruma quireꞌ xꞌan saludar. \v 30 Entonces ri ángel xuꞌej cha: María, man taxiꞌij-aviꞌ, ruma atreꞌ xaꞌan recibir ri ru-favor ri Dios. \v 31 Vacame niꞌej can chava chi xcacꞌujieꞌ cꞌa encinta (embarazada), y antok xtalax ri xuluꞌ, alaꞌ y \sc JESUS\sc* ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ.\x + \xo 1:31 \xt Mt. 1:21.\x* \v 32 Jajaꞌ cꞌo rukꞌij xticꞌujieꞌ, y xtubꞌinaj Ralcꞌual ri Namalaj Dios. Ri Jesús jun rumáma can ri rey David, y ri Ajaf Dios can jajaꞌ cꞌa ri xtuyaꞌ pa ru-trono ri rey David ri xcꞌujieꞌ ojier can, \v 33 chi quireꞌ xtuꞌon reinar richin nojiel tiempo pan iveꞌ ixreꞌ ri ix rumáma can ri Jacob. Y ri ru-reino man xtiqꞌuis ta,\x + \xo 1:33 \xt Is. 9:7.\x* xchaꞌ ri ángel cha ri María. \p \v 34 Y ri María xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Chica cꞌa modo antok xticꞌujieꞌ nuxuluꞌ? Ruma inreꞌ xa ni jun choj-iqꞌuin in-varnak-ve, xchaꞌ. \p \v 35 Y ri ángel xuꞌej cha ri María: Ja ri Espíritu Santo riqꞌuin ri ru-poder ri Namalaj Dios ri xtika-pa pan aveꞌ. Rumareꞌ ri Santo acꞌual ri xtalax aviqꞌuin, can xtubꞌinaj Rucꞌajuol ri Dios. \v 36 Y tavatamaj cꞌa chi ri Elisabet ri avachꞌalal cꞌo encinta (embarazada), mesque jajaꞌ aviela chic ri niquiꞌej cha chi manak ral alaxnak. Y vacame rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada). \v 37 Ruma ri Dios man jun kax ri man ta nicovin nuꞌon.\x + \xo 1:37 \xt Gn. 18:14.\x* \p \v 38 Entonces ri María xuꞌej: Ja incꞌo va, in jun ru-sierva ri Ajaf. Can tibꞌanataj cꞌa incheꞌl ri xaꞌej chuva, xchaꞌ ri María cha ri ángel. Y ri ángel xiel-el chireꞌ riqꞌuin ri María y xꞌa. \s1 Ri María nirunaꞌ visitar ri Elisabet \p \v 39 Jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij después, ri María xuchojmij-el-riꞌ y chaꞌnin xꞌa pa jun tanamet ri cꞌo paroꞌ jun juyuꞌ richin ri Judá.\x + \xo 1:39 \xt Ri tzij “Judá” chupan va versículo va y ri tzij “Judea” chupan Lucas 1:65 ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri mismo lugar.\x* \v 40 Y antok xbꞌaka chireꞌ pa tanamet, jajaꞌ xꞌa chicachuoch ri Zacarías y ri Elisabet y xuꞌon saludar ri Elisabet. \v 41 Antok ri Elisabet xraꞌxaj ri ru-saludo ri María, can xsiluon ri ral xunaꞌ. Y ri Elisabet xnuoj ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, \v 42 y rumareꞌ cof xchꞌoꞌ, y xuꞌej: Chikacajol ojreꞌ ri oj xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava, y quireꞌ jeꞌ ri bendición cꞌo paroꞌ ri aval ri xtalax aviqꞌuin. \v 43 ¿In chica ta cꞌa inreꞌ, chi xapa vaveꞌ viqꞌuin y nquinaꞌan saludar, atreꞌ ri at rutieꞌ ri Vajaf? \v 44 Ruma antok xinvaꞌxaj chi xinaꞌan saludar, can xinnaꞌ chi ri nuxuluꞌ can xsiluon ruma xquicuot. \v 45 Can jaꞌal caquicuot ruma xanimaj ri xuꞌej ri Ajaf chava; ruma can xtuꞌon cumplir ri xuꞌej chava chi xtalax ri acꞌual. \p \v 46 Y ri María xuꞌej: \q1 Inreꞌ riqꞌuin nojiel vánima niyaꞌ rukꞌij ri Ajaf. \q1 \v 47 Ri nu-espíritu niquicuot riqꞌuin ri Dios ri Nu-Salvador (caloy-vichin). \q1 \v 48 Ruma ri Dios xiruchaꞌ inreꞌ ri man jun oc vakalien, xa in jun ru-sierva. \q1 Y desde vacame, ri vinak xtiquiꞌej chi can jaꞌal nquiquicuot. \q1 \v 49 Ruma qꞌuiy nimaꞌk tak kax ri rubꞌanun-pa chuva, ri nitiquir nuꞌon nojiel. \q1 Y ri rubꞌeꞌ jajaꞌ can Santo. \q1 \v 50 Jajaꞌ siempre nujoyovaj quivach quinojiel vinak ri ncaꞌkꞌax-el choch-ulief, \q1 ri niquinimaj rutzij y niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij. \q1 \v 51 Can qꞌuiy nimaꞌk tak kax i-rubꞌanun riqꞌuin ri ru-poder. \q1 Jajaꞌ rukasan quikꞌij ri niquiꞌej pa tak cánima chi cꞌo quikꞌij. \q1 \v 52 I-rukasan nimaꞌk tak gobernadores, \q1 y xuꞌon nem chica ri man jun oc quikalien. \q1 \v 53 Ri ncaꞌvijan, can xuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica; \q1 pero ri bꞌayomaꞌ xa choj quireꞌ xaꞌrutak-el, man jun xuya-el chica.\x + \xo 1:53 \xt 1S. 2:1-10.\x* \q1 \v 54 Jajaꞌ oj-rutoꞌn cꞌa ri oj israelitas ri oj-ruchoꞌn chi nakaꞌan ri rusamaj. \q1 Man oj-rumastan ta can y rujoyovan kavach. \q1 \v 55 Incheꞌl ri ruꞌeꞌn chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can, \q1 ri ruꞌeꞌn cha ri Abraham\x + \xo 1:55 \xt Gn. 17:7.\x* y chika ojreꞌ ri oj rumáma can jajaꞌ. \q1 Ri Dios man jun bꞌay xtumastaj ri ruꞌeꞌn. \m Quireꞌ xuꞌej ri María. \v 56 Y ri María xcꞌujie-ka jun laꞌk oxeꞌ icꞌ riqꞌuin ri Elisabet, y después xtzalaj chirachuoch. \s1 Antok xalax ri Juan el Bautista \p \v 57 Antok xalka ri kꞌij chi nalax ri ruxuluꞌ ri Elisabet, ja xcꞌujieꞌ jun alaꞌ. \v 58 Y antok ri iru-vacínix ri Elisabet y ri rachꞌalal xcaꞌxaj chi jun namalaj favor ri xuꞌon ri Dios riqꞌuin chi xcꞌujieꞌ jun ral, can xaꞌquicuot riqꞌuin. \v 59 Y ijejeꞌ xaꞌlka chic riqꞌuin ri Elisabet antok xtzꞌakat ocho (vakxakiꞌ) kꞌij talax ri xuluꞌ, ri kꞌij chi niꞌan ri circuncisión cha.\x + \xo 1:59 \xt Lv. 12:3.\x* Y ri vinak reꞌ xcajoꞌ ta xquiyaꞌ rubꞌeꞌ ri xuluꞌ incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ, y xubꞌinaj ta Zacarías. \v 60 Pero ri rutieꞌ xuꞌej: Man xtubꞌinaj ta incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ; xa xtubꞌinaj Juan. \p \v 61 Y ri icꞌo riqꞌuin ri Elisabet xquiꞌej cha: ¿Karruma Juan navajoꞌ naꞌan cha ri rubꞌeꞌ? Ruma chupan ri a-familia man jun quireꞌ rubꞌeꞌ. \p \v 62 Entonces cha señas xquicꞌutuj cha ri Zacarías, rutataꞌ ri xuluꞌ, chi chica rubꞌeꞌ nrajoꞌ nuyaꞌ. \v 63 Ri rutataꞌ ri xuluꞌ xucꞌutuj jun chꞌiti tabla y xutzꞌibꞌaj choch: Ri xuluꞌ xtubꞌinaj Juan. Y quinojiel ri quimaluon-apa-quiꞌ xaꞌchapataj. \v 64 Y jareꞌ antok xchꞌoꞌ chic jun bꞌay ri Zacarías. Y can joꞌc xchꞌoꞌ, can ja xuyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 65 Y ri qui-vacínix xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri xbꞌanataj chireꞌ. Y ri xbꞌanataj, xꞌa rutzijoxic pa tak juyuꞌ richin ri Judea. \v 66 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri Zacarías y ri Elisabet, niquiyac pa tak cánima ri nitzijos chica, y niquiꞌej: ¿Chica came xtirubꞌanaꞌ ri acꞌual reꞌ? ncaꞌchaꞌ. Ruma kꞌalaj chi cꞌo ri Ajaf Dios riqꞌuin. \s1 Ri Zacarías nuꞌej ri chica xtibꞌanataj ri más chila-apa \p \v 67 Y ri Zacarías, ri rutataꞌ ri xuluꞌ, nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, mareꞌ nuꞌej ri chica xtibꞌanataj ri más chila-apa y xuꞌej: \q1 \v 68 Can tiyoꞌx rukꞌij ri Ajaf Dios kichin ojreꞌ ri aj-Israel, \q1 ruma nkojrunataj-pa ojreꞌ ri oj rutanamit, y nkojrucol. \q1 \v 69 Ri Dios nuya-pa chika jun Namalaj Ka-Salvador (caloy-kichin). \q1 Y reꞌ jun rumáma can ri David, ri jun ka-rey ri xcꞌujieꞌ ojier can y rusamajiel ri Dios. \q1 \v 70 Ri Dios xꞌeꞌn chica ri santos profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi tiquiꞌej chi xtuyaꞌ Jun ri xticalo kichin. \q1 \v 71 Can ruꞌeꞌn-ve-pa chi xkojrucol chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, y xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri man nkojcajoꞌ ta, \q1 \v 72 y ruꞌeꞌn chi nujoyovaj quivach ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, \q1 y can nuꞌon ri xuꞌej antok xuꞌon ri santo pacto. \q1 \v 73 Can xuꞌon jurar cha ri kamamaꞌ Abraham \q1 chi nuꞌon cumplir, \q1 \v 74 chi xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, \q1 chi quireꞌ man xtakaxiꞌij ta kiꞌ nakaꞌan servir \q1 \v 75 riqꞌuin jun choj y sak cꞌaslien choch ri Dios, ri kꞌij ri nkojcꞌasie-el vaveꞌ ri choch-ulief. \q1 \v 76 Y atreꞌ chꞌiti acꞌual, xtiꞌeꞌx chava chi at jun profeta richin ri Namalaj Dios, \q1 ruma atreꞌ xcaꞌa naꞌay choch ri Ajaf chi nachojmij ri rubꞌiey,\x + \xo 1:76 \xt Mal. 3:1.\x* \q1 \v 77 y atreꞌ ri xcaꞌeꞌn chi ri Dios nuꞌon perdonar ri qui-pecados ri rutanamit chi ncaꞌcolotaj. \q1 \v 78 Y reꞌ, xa ruma ri Ka-Dios nujoyovaj kavach y riqꞌuin nojiel ránima nkojrajoꞌ. \q1 Rumareꞌ nutak-pa ri Jun ri nalruyaꞌ sakil chika, ri incheꞌl ri kꞌij xtuꞌon chikacajol antok xtika-pa chicaj. \q1 \v 79 Ri Jun ri nalruyaꞌ sakil, xtuyaꞌ sakil chica ri icꞌo pa kꞌakuꞌn y ri icꞌo pa rumuchꞌuchꞌil ri camic,\x + \xo 1:79 \xt Is. 9:2.\x* \q1 y xkojrucꞌuaj chupan ri bꞌay richin paz. \p \v 80 Y ri acꞌual ri xalax quiqꞌuin ri Elisabet y ri Zacarías, niqꞌuiy y quireꞌ nicꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ ri ru-espíritu. Y pa tak lugares desiertos xcꞌujie-ve, cꞌa xalka-na ri kꞌij chi xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri aj-Israel ri ruvanakil. \c 2 \s1 Antok xalax ri Jesús \r (Mt. 1:18-25) \p \v 1 Y chupan ri tiempo reꞌ, ri Augusto César ri emperador xuꞌon mandar chi quinojiel vinak tiquibꞌanaꞌ empadronar-quiꞌ. \v 2 Antok xꞌan ri naꞌay censo reꞌ, ri gobernador chupan ri nación Siria ja ri Cirenio. \v 3 Y ri vinak ri icꞌo chupan ri nación Israel ncaꞌa chi ncaꞌan empadronar pa tak quitanamit ri cateꞌt-quimamaꞌ. \v 4 Y ri José xiel-el ri pa tanamet Nazaret, ri cꞌo chupan Galilea, y xꞌa cꞌa pa rutanamit ri rey David, ri niꞌeꞌx Belén cha, ri cꞌo chupan Judea, ruma jajaꞌ rumáma can ri rey David. \v 5 Ri José richꞌilan ri María, ri xtan ri rucꞌutun chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin, xaꞌa cꞌa Belén chi xiꞌquinaꞌ empadronar-quiꞌ. Y ri María cꞌo chic encinta (embarazada). \v 6 Y cꞌa chireꞌ pa tanamet Belén icꞌo-ve antok ri María xtzꞌakat ri rukꞌij chi nalax ri ruxuluꞌ. \v 7 Y ja xalax ri naꞌay ral-alaꞌ, y jaꞌal xumutz ri xuluꞌ pa tziak, y xucotzꞌobꞌaꞌ pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj, ruma manak chic lugar chupan ri posada. \s1 Antok ri ángeles xquicꞌut-quiꞌ chiquivach ri ncaꞌquichajij ovejas \p \v 8 Cierca ri Belén ri akꞌaꞌ reꞌ, icꞌo ri ncaꞌquichajij qui-ovejas pa kꞌayis. \v 9 Jareꞌ antok xucꞌut-riꞌ chiquivach jun ángel ri patanak chicaj riqꞌuin ri Ajaf. Y ijejeꞌ altíra xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri ángel, y ruma jeꞌ ri rusakil ri Ajaf ri xuꞌon pakꞌij quiqꞌuin. \v 10 Pero ri ángel xuꞌej chica: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ cꞌo utzulaj tak tzij nucꞌamun-pa chiva, y ri utzulaj tak tzij reꞌ quichin quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief chi xcaꞌquicuot. \v 11 Tivaxaj ri xtinꞌej chiva: Chireꞌ Belén, ri rutanamit ri rey David, vacame xalax ri Salvador (caloy-quichin ri vinak), ri \sc CRISTO\sc*, ri Ajaf. \v 12 Ri ratal ri xuluꞌ reꞌ ri xtivil, xtitzꞌat chi mutzun pa tziak y cotzꞌobꞌan pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj, xchaꞌ ri ángel. \p \v 13 Y jun arapienta xaꞌbꞌaꞌiel chic pa riqꞌuin ri ángel nicꞌaj chic ángeles ri i-patanak chicaj. Can iqꞌuiy. Y ijejeꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: \q1 \v 14 ¡Altíra niyoꞌx rukꞌij ri Dios chicaj! \q1 ¡Y vaveꞌ choch-ulief xalka ri paz chiquicajol ri vinak, ruma ri Dios altíra ncaꞌrajoꞌ! \p \v 15 Y joꞌc quireꞌ xquiꞌej can ri ángeles, ja xaꞌa chicaj. Y can joꞌc xaꞌa ri ángeles reꞌ, ri quichajin qui-ovejas ja xquiꞌej-ka chiquivach: Joꞌ pa tanamet Belén. Joꞌ chutzꞌatic ri xbꞌanataj. Ruma ri Ajaf Dios xutak-pa ri rubꞌixic chika. \p \v 16 Y jun-anin xaꞌa pa tanamet chi niquitzꞌataꞌ, y xaꞌbꞌaquilaꞌ ri María, ri José y ri acꞌual cotzꞌobꞌan pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj. \v 17 Antok xquitzꞌat ri acꞌual, ja xquitzꞌom rutzijoxic ri xꞌeꞌx chica ruma ri ángel, chirij ri acꞌual reꞌ. \v 18 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan quichin, can xaꞌchapataj ruma ri utzulaj tak tzij ri niquitzijuoj ri ncaꞌchajin ovejas. \v 19 Y ri María can xaꞌruyac cꞌa pa ránima nojiel ri tzij reꞌ, y nuꞌon jeꞌ pensar chirij ri tzij reꞌ. \v 20 Y ri ncaꞌchajin ovejas xaꞌtzalaj chiquij niquiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ ri Dios, y niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ruma nojiel ri xquitzꞌat y xcaꞌxaj, can xbꞌanataj incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel. \s1 Ri Jesús niꞌan presentar pa templo \p \v 21 Antok xtzꞌakat ocho (vakxakiꞌ) kꞌij talax ri acꞌual, xꞌan ri circuncisión cha,\x + \xo 2:21 \xt Lv. 12:3.\x* y \sc JESUS\sc* ri rubꞌeꞌ ri xquiyaꞌ, ruma ja bꞌiꞌaj reꞌ ri xuꞌej can ri ángel\x + \xo 2:21 \xt Lc. 1:31.\x* cha ri María, antok cꞌa majaꞌ cꞌo encinta (embarazada). \p \v 22 Y antok xtzꞌakat ri kꞌij incheꞌl nuꞌej ri ru-ley ri Moisés chi ri ixokiꞌ ri nicꞌujieꞌ cal niquiꞌan purificar-quiꞌ, ri María y ri José xquicꞌam-pa ri acꞌual pa tanamet Jerusalén chi niquiꞌan presentar choch ri Ajaf Dios. \v 23 Quireꞌ xquiꞌan ruma ri ru-ley ri Ajaf Dios nuꞌej: Nojiel naꞌay alaꞌ ri xtalax, can richin ri Dios.\x + \xo 2:23 \xt Ex. 13:2, 12.\x* \v 24 Ri José y ri María can xquiꞌan incheꞌl nuꞌej chupan ri ru-ley ri Ajaf Dios. Ijejeꞌ xquiyaꞌ choch ri Dios caꞌyeꞌ paluomix, ruma ri ley nuꞌej: Caꞌyeꞌ paluomix nimaꞌk o caꞌyeꞌ chꞌuteꞌk.\x + \xo 2:24 \xt Lv. 12:6-8.\x* \p \v 25 Y chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri tiempo reꞌ, cꞌo jun ache rubꞌinan Simeón. Ri jun ache reꞌ can choj rucꞌaslien y can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. Ri Simeón can cꞌo ri Espíritu Santo riqꞌuin y royoꞌien chi ncaꞌcuol ri israelitas. \v 26 Y ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chic cha ri Simeón chi man nicon ta yan, cꞌa ja-na cꞌa antok rutzꞌatuon chic can ri Cristo ri xtutak-pa ri Ajaf Dios. \v 27 Y chupan ri kꞌij antok ri rutie-rutataꞌ ri xuluꞌ Jesús xquicꞌuaj pa templo chi niquiꞌan incheꞌl ri nuꞌej ri ley, can ja kꞌij reꞌ xalka ri Simeón pa templo, ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Espíritu Santo. \v 28 Ri Simeón xukꞌatiej ri xuluꞌ, y richin xuyaꞌ rukꞌij ri Dios xuꞌej: \q1 \v 29 Ajaf, vacame cꞌa ri in a-siervo xa can otz chic chi nquicon-el, xa can cꞌo chic paz viqꞌuin, \q1 ruma incheꞌl ri aꞌeꞌn chuva, can quireꞌ xbꞌanataj. \q1 \v 30 Ri nakꞌanoch xquitzꞌat can ri Salvador (caloy-kichin) ri patanak aviqꞌuin, \q1 \v 31 ri xaya-pa atreꞌ chiquivach quinojiel vinak. \q1 \v 32 Jajaꞌ jeꞌ ri Luz quichin ri man israelitas ta,\x + \xo 2:32 \xt Is. 42:6; 49:6.\x* ruma jajaꞌ ri xticꞌutu ri abꞌiey chiquivach. \q1 Y ojreꞌ ri atanamit Israel can xticꞌujieꞌ kakꞌij ruma jajaꞌ, xchaꞌ ri Simeón. \p \v 33 Ri José y ri María can xaꞌchapataj antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Simeón chirij ri xuluꞌ. \v 34 Y después ri Simeón xaꞌruꞌon bendecir ri José y ri María. Antok rubꞌanun chic quireꞌ, xuꞌej cꞌa cha ri María, ri rutieꞌ ri xuluꞌ: Tavaxaj cꞌa, ruma ri xuluꞌ reꞌ, iqꞌuiy chiquivach ri kavanakil israelitas xcaꞌcolotaj. Y iqꞌuiy jeꞌ ri xcaꞌtzak, ruma can itziel xtiquitzꞌat. \v 35 Can jajaꞌ cꞌa xtibꞌano chi xtikꞌalajin-pa ri itziel ri cꞌo riqꞌuin cánima ri vinak. Y xtanaꞌ cꞌa atreꞌ chi can incheꞌl jun espada ri xtusoc ri avánima, xchaꞌ cha. \p \v 36 Chireꞌ pa templo cꞌo jeꞌ ri Ana ri profetisa. Jajaꞌ rumiꞌal can jun ache Fanuel rubꞌeꞌ, y rumáma can ri Aser, ri jun ache ri xcꞌujieꞌ ojier can. Ri Ana reꞌ jumul chic aviela. Jajaꞌ cꞌa coꞌl-oc antok xcꞌulieꞌ. Y joꞌc siete (vukuꞌ) junaꞌ xquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin ri rachajil, ruma xa chaꞌnin xcon-el ri ache choch. \v 37 Y jajaꞌ malcaꞌn durante ochenta y cuatro junaꞌ, y can kꞌij-kꞌij nicꞌujieꞌ pa templo. Jajaꞌ nuꞌon ayuno y oración chi nuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y quireꞌ nuꞌon chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ. \v 38 Antok ri Ana xutzꞌat ri xuluꞌ, xꞌa-apa riqꞌuin. Y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri xuluꞌ reꞌ. Y chica ri vinak aj-Jerusalén ri quiyoꞌien chi ncaꞌcuol, xutzꞌom rutzijoxic chirij ri acꞌual. \s1 Antok ri José y ri María xaꞌtzalaj chiquij pa tanamet Nazaret \p \v 39 Ri José y ri María xquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri Ajaf Dios chupan ri ru-ley, ri nicꞌatzin chi niꞌan antok cꞌa jubꞌaꞌ kꞌij talax jun acꞌual. Después xaꞌtzalaj chiquij chicachuoch Nazaret,\x + \xo 2:39 \xt Mt. 2:23.\x* ri cꞌo chupan Galilea. \v 40 Y ri acꞌual niqꞌuiy y nicꞌujie-ka ruchukꞌaꞌ bꞌanak. Y nicꞌujieꞌ más runoꞌj, y cꞌo ri ru-favor ri Dios paroꞌ. \s1 Ri acꞌual Jesús cꞌo pa templo \p \v 41 Ri rutie-rutataꞌ ri Jesús, can juna-junaꞌ ncaꞌa pa tanamet Jerusalén antok nalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua.\x + \xo 2:41 \xt Ex. 12:1-27; Dt. 16:1-8.\x* \v 42 Y antok ri Jesús cꞌo chic doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ y xalka chic jun bꞌay ri namakꞌej Pascua, ijejeꞌ xaꞌa cꞌa pa tanamet Jerusalén, incheꞌl ri costumbre ri niquiꞌan quinojiel ri israelitas. \v 43 Antok ya kꞌaxnak chic ri namakꞌej Pascua, ri María y ri José xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌtzalaj chiquij chicachuoch, pero ijejeꞌ man cataꞌn ta chi ri acꞌual Jesús xa xcꞌujieꞌ can chireꞌ pa tanamet Jerusalén. \v 44 Ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri acꞌual bꞌanak chiquicajol ri vinak, y quireꞌ xaꞌin jun kꞌij y xquicanuj quiqꞌuin ri cachꞌalal y quiqꞌuin jeꞌ ri cataꞌn quivach. \v 45 Pero ruma man xquil ta, ri José y ri María xaꞌtzalaj chic can chi niquicanuj ri acꞌual pa tanamet Jerusalén. \p \v 46 Y kꞌaxnak chic oxeꞌ kꞌij tisach ri acꞌual, ijejeꞌ xquil ri acꞌual pa templo. Ri acꞌual tzꞌuyul-apa quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ maestros richin ri ley, nraꞌxaj ri niquiꞌej y cꞌo jeꞌ ri nucꞌutuj-apa chica. \v 47 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri acꞌual xaꞌchapataj, ruma jajaꞌ can jaꞌal nitiquir nuyaꞌ respuesta chica. Y can kꞌalaj chi nojiel niꞌka paroꞌ (nuꞌon entender) y cꞌo runoꞌj. \v 48 Chireꞌ pa templo cꞌo-ve ri Jesús antok ri María y ri José xbꞌaquilaꞌ. Ijejeꞌ can xaꞌchapataj. Y ri rutieꞌ xuꞌej cha ri ral: ¿Karruma quireꞌ xaꞌan chika? Tatzꞌataꞌ; la atataꞌ y inreꞌ can at-kacanun-pa. Y can nikꞌaxo chic kánima ruma manak ncatkil. \p \v 49 Y jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquinicanuj? ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi inreꞌ ja ri nrajoꞌ ri Nataꞌ Dios, jareꞌ ri nicꞌatzin chi niꞌan? \p \v 50 Pero ri tzij ri xuꞌej ri acꞌual chica ri José y ri María man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender). \p \v 51 Y ri acꞌual xꞌa quiqꞌuin chicachuoch, pa tanamet Nazaret. Ri acꞌual can nunimaj quitzij. Y nojiel ri xbꞌanataj Jerusalén riqꞌuin ri acꞌual, ri rutieꞌ xaꞌruyac cꞌa riqꞌuin ránima. \v 52 Y ri Jesús can niqꞌuiy y can quireꞌ jeꞌ ri runoꞌj. Y jaꞌal nitzꞌiet ruma ri Dios, y jaꞌal jeꞌ nitzꞌiet cuma ri vinak.\x + \xo 2:52 \xt 1S. 2:26; Pr. 3:4.\x* \c 3 \s1 Ri Juan el Bautista nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios \r (Mt. 3:1-12; Mr. 1:1-8; Jn. 1:19-28) \p \v 1 Cꞌo yan quince junaꞌ tuoc-pa rey ri Tiberio César. Y pa rukꞌaꞌ jajaꞌ icꞌo icajeꞌ gobernadores. Jun ja ri Poncio Pilato, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Judea. Jun ja ri Herodes, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Galilea. Jun ja ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Iturea y ri Traconite. Y ri jun chic ja ri Lisanias, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Abilinia. \v 2 Y chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ja ri Anás y ri Caifás ri i-sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij chireꞌ Israel. Y ja tiempo reꞌ antok xchꞌoꞌ ri Dios cha ri Juan ri rucꞌajuol ri Zacarías, chupan jun lugar desierto. \v 3 Y ri Juan xꞌa chupan ri lugares ri icꞌo cierca ri río Jordán. Jajaꞌ nuꞌej chica ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ ri Dios y tiquibꞌanaꞌ bautizar-quiꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri qui-pecados ruma ri Dios. \v 4 Y riqꞌuin ri Juan xbꞌanataj-ve ri incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Quireꞌ nuꞌej: \q1 Cꞌo jun ache ri xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: \q1 Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, \q1 y can choj tibꞌanaꞌ cha. \q1 \v 5 Can nicꞌatzin chi xcaꞌnojsas nojiel sivan. \q1 Y xcaꞌvulex jeꞌ nojiel juyuꞌ. \q1 Ri cotocak tak bꞌay, can choj xtiꞌan chica. \q1 Y ri cujcak tak bꞌay, liꞌan xtiꞌan chica. \q1 \v 6 Y quinojiel vinak xtiquitzꞌat ri nuꞌon ri Dios chi nkojrucol.\x + \xo 3:6 \xt Is. 40:3-5.\x* \m Quireꞌ nuꞌej chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías. \p \v 7 Y antok ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin ri Juan chi ncaꞌruꞌon-el bautizar, xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz!\x + \xo 3:7 \xt Mt. 12:34; 23:33.\x* ¿Chica xꞌeꞌn chiva chi nquixcolotaj choch ri castigo ri xtutak-pa ri Dios ri chakavach-apa? \v 8 Ixreꞌ nicꞌatzin nticꞌut chi can ketzij nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y man tiꞌan-ka pensar ixreꞌ chi ruma ix rumáma can ri Abraham,\x + \xo 3:8 \xt Jn. 8:33.\x* rumareꞌ nquixcolotaj, man quireꞌ ta. Inreꞌ niꞌej chiva chi ri Dios nicovin ncaꞌruꞌon rumáma ri Abraham aún chica ri abꞌaj ri icꞌo vaveꞌ. \v 9 Ri castigo ri nuyaꞌ ri Dios ya nipa. Jajaꞌ xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun ache ri cꞌo chic ri icaj pa rukꞌaꞌ chi ncaꞌrukasaj quinojiel ri chieꞌ ri man otz ta quivach niquiyaꞌ, y xcaꞌruyaꞌ pa kꞌakꞌ.\x + \xo 3:9 \xt Mt. 7:19.\x* \p \v 10 Y ri vinak xquicꞌutuj cha ri Juan: ¿Chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ. \p \v 11 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri xaꞌcꞌutun-apa: Xa cꞌo jun cꞌo caꞌyeꞌ rutziak, tuyaꞌ jun cha ri manak rutziak. Y xa cꞌo jun cꞌo nutej, tuyaꞌ cha ri manak nutej, xchaꞌ chica. \p \v 12 Y riqꞌuin ri Juan, xalka jeꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ ri i-maloy-impuestos chi ncaꞌan bautizar.\x + \xo 3:12 \xt Lc. 7:29.\x* Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj cha ri Juan: Maestro, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ. \p \v 13 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Joꞌc ri impuestos ri ruꞌeꞌn ri gobierno, joꞌc reꞌ ticꞌutuj chica ri vinak. Man ticꞌutuj más. \p \v 14 Y nicꞌaj soldados xquicꞌutuj jeꞌ apa cha: Y ojreꞌ, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ. Ri Juan xuꞌej chica: Man timaj ri kax quichin ri vinak ruma cꞌo autoridad pan ikꞌaꞌ. Ni man tikꞌabꞌaj tzij chiquij ri vinak. Y quixquicuot riqꞌuin ri ntichꞌec, xchaꞌ chica. \p \v 15 Y ri vinak ri icꞌo-apa riqꞌuin ri Juan, can quiyoꞌien chi nuꞌej ri chica jajaꞌ, ruma ijejeꞌ niquiꞌej pa tak cánima chi ri Juan jareꞌ ri Cristo. \v 16 Rumareꞌ ri Juan xuꞌej chica ri vinak: Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar, pero cꞌo Jun ri xtipa chuvij inreꞌ, ri xquixruꞌon bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo y riqꞌuin kꞌakꞌ. Ri Jun ri xtipa, cꞌo nojiel poder riqꞌuin que chinoch inreꞌ. Y nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ. \v 17 Ri Jun ri xtipa cꞌo jun incheꞌl horqueta pa rukꞌaꞌ y xtujoskꞌij ri ru-trigo pa ru-lugar. Y xtumol ri runakꞌ ri trigo y xtuyac. Y ri qꞌuin xtuyaꞌ pa kꞌakꞌ ri man nichup ta. \p \v 18 Qꞌuiy tzij incheꞌl reꞌ xaꞌrucusaj ri Juan chi xutzijuoj ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak. \v 19 Ri Juan xuchꞌolij ri gobernador Herodes, ruma man otz ta rubꞌanun, chi rucꞌamun-ka ri Herodías, ri xa raxjayil ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes. Y xaꞌrunataj jeꞌ nicꞌaj chic ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun. \v 20 Y ri Herodes xa xnimar-ka más ruveꞌ ri ruchꞌoꞌj ruma xutzꞌapij ri Juan pa cárcel.\x + \xo 3:20 \xt Mt. 14:3-4; Mr. 6:17-18.\x* \s1 Antok xꞌan bautizar ri Jesús \r (Mt. 3:13-17; Mr. 1:9-11) \p \v 21 Y antok ncaꞌan bautizar iqꞌuiy vinak, xꞌan jeꞌ bautizar ri Jesús, y ri Jesús nuꞌon orar, y ri rocaj xjakataj, \v 22 y ri Espíritu Santo can xtzꞌiet chi xka-pa paroꞌ, incheꞌl jun paluomix. Y jareꞌ antok cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol; altíra ncanvajoꞌ y niquicuot vánima aviqꞌuin.\x + \xo 3:22 \xt Is. 42:1; Mt. 12:18; 17:5; Mr. 9:7; Lc. 9:35.\x* Quireꞌ ri xuꞌej-pa. \s1 Ri quibꞌeꞌ ri i-rateꞌt-rumamaꞌ can ri Jesús \r (Mt. 1:1-17) \p \v 23 Antok ri Jesús xutzꞌom ri rusamaj, cꞌo laꞌk treinta rujunaꞌ. Y chiquivach ri vinak, ri Jesús rucꞌajuol ri José. Ri José rucꞌajuol can ri Elí. \v 24 Y ri Elí rucꞌajuol can ri Matat, y ri Matat rucꞌajuol can ri Leví, y ri Leví rucꞌajuol can ri Melqui, y ri Melqui rucꞌajuol can ri Jana, y ri Jana rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ. \v 25 Y ri José rucꞌajuol can ri Matatías, y ri Matatías rucꞌajuol can ri Amós, y ri Amós rucꞌajuol can ri Nahum, y ri Nahum rucꞌajuol can ri Esli, y ri Esli rucꞌajuol can ri Nagai. \v 26 Y ri Nagai rucꞌajuol can ri Maat, y ri Maat rucꞌajuol can jun chic ri Matatías jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Matatías rucꞌajuol can ri Semei, y ri Semei rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri José rucꞌajuol can ri Judá. \v 27 Y ri Judá rucꞌajuol can ri Joana, y ri Joana rucꞌajuol can ri Resa, y ri Resa rucꞌajuol can ri Zorobabel, y ri Zorobabel rucꞌajuol can ri Salatiel, y ri Salatiel rucꞌajuol can ri Neri. \v 28 Y ri Neri rucꞌajuol can jun chic ri Melqui jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Melqui rucꞌajuol can ri Adi, y ri Adi rucꞌajuol can ri Cosam, y ri Cosam rucꞌajuol can ri Elmodam, y ri Elmodam rucꞌajuol can ri Er. \v 29 Y ri Er rucꞌajuol can ri Josué, y ri Josué rucꞌajuol can ri Eliezer, y ri Eliezer rucꞌajuol can ri Jorim, y ri Jorim rucꞌajuol can jun chic ri Matat jeꞌ rubꞌeꞌ. \v 30 Y ri Matat rucꞌajuol can jun chic ri Leví jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Leví rucꞌajuol can ri Simeón, y ri Simeón rucꞌajuol can jun chic ri Judá jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Judá rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri José rucꞌajuol can ri Jonán, y ri Jonán rucꞌajuol can ri Eliaquim. \v 31 Y ri Eliaquim rucꞌajuol can ri Melea, y ri Melea rucꞌajuol can ri Mainán, y ri Mainán rucꞌajuol can ri Matata, y ri Matata rucꞌajuol can ri Natán. \v 32 Y ri Natán rucꞌajuol can ri David, y ri David rucꞌajuol can ri Isaí, y ri Isaí rucꞌajuol can ri Obed, y ri Obed rucꞌajuol can ri Booz, y ri Booz rucꞌajuol can ri Salmón, y ri Salmón rucꞌajuol can ri Naasón. \v 33 Y ri Naasón rucꞌajuol can ri Aminadab, y ri Aminadab rucꞌajuol can ri Aram, y ri Aram rucꞌajuol can ri Esrom, y ri Esrom rucꞌajuol can ri Fares, y ri Fares rucꞌajuol can jun chic ri Judá jeꞌ rubꞌeꞌ. \v 34 Y ri Judá rucꞌajuol can ri Jacob, y ri Jacob rucꞌajuol can ri Isaac, y ri Isaac rucꞌajuol can ri Abraham, y ri Abraham rucꞌajuol can ri Taré, y ri Taré rucꞌajuol can ri Nacor. \v 35 Y ri Nacor rucꞌajuol can ri Serug, y ri Serug rucꞌajuol can ri Ragau, y ri Ragau rucꞌajuol can ri Peleg, y ri Peleg rucꞌajuol can ri Heber, y ri Heber rucꞌajuol can ri Sala. \v 36 Y ri Sala rucꞌajuol can ri Cainán, y ri Cainán rucꞌajuol can ri Arfaxad, y ri Arfaxad rucꞌajuol can ri Sem, y ri Sem rucꞌajuol can ri Noé, y ri Noé rucꞌajuol can ri Lamec. \v 37 Y ri Lamec rucꞌajuol can ri Matusalén, y ri Matusalén rucꞌajuol can ri Enoc, y ri Enoc rucꞌajuol can ri Jared, y ri Jared rucꞌajuol can ri Mahalaleel, y ri Mahalaleel rucꞌajuol can jun chic ri Cainán jeꞌ rubꞌeꞌ. \v 38 Y ri Cainán rucꞌajuol can ri Enós, y ri Enós rucꞌajuol can ri Set, y ri Set rucꞌajuol can ri Adán, y ri Adán ralcꞌual ri Dios. \c 4 \s1 Antok xꞌan tentar ri Jesús \r (Mt. 4:1-11; Mr. 1:12-13) \p \v 1 Ri kꞌij antok xꞌan bautizar ri Jesús, jajaꞌ nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo xiel-pa chupan ri río Jordán. Y ri Jesús xucꞌuax ruma ri Espíritu Santo chupan jun lugar desierto. \v 2 Y chireꞌ xcꞌujie-ve cuarenta kꞌij. Y ri diablo xuꞌon tentar. Y chupan ri kꞌij ri xcꞌujieꞌ ri Jesús chupan ri lugar reꞌ, man jun kax xutej, y antok xaꞌkꞌax ri kꞌij reꞌ xnem-pa rupan. \v 3 Y xpa ri diablo xuꞌej cha: Xa ketzij chi atreꞌ at Rucꞌajuol ri Dios, tabꞌanaꞌ cha ri abꞌaj la chi ntuoc simíta. \p \v 4 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri ache man joꞌc ta cꞌa riqꞌuin ri simíta nicꞌasieꞌ, xa nicꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.\x + \xo 4:4 \xt Dt. 8:3.\x* \p \v 5 Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús paroꞌ jun nem juyuꞌ, y chupan jun rato xucꞌut choch nojiel naciones richin ri roch-ulief. \v 6 Y ri diablo xuꞌej cha ri Jesús: Inreꞌ nijach pan akꞌaꞌ ri qui-gloria nojiel ri naciones reꞌ, chi naꞌan gobernar pa quiveꞌ, ruma pa nukꞌaꞌ inreꞌ i-jachuon-ve can, y inreꞌ niyaꞌ cha ri choj-cha-na ri nivajoꞌ niya-ve. \v 7 Xa atreꞌ ncaxuquieꞌ chinoch chi nayaꞌ nukꞌij, nojiel reꞌ xtuoc avichin. \p \v 8 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin Satanás. Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Xa ja ri Kajaf Dios takayaꞌ rukꞌij, y kabꞌanaꞌ rusamaj jajaꞌ.\x + \xo 4:8 \xt Dt. 6:13.\x* \p \v 9 Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús cꞌa chupan ri tanamet Jerusalén, y cꞌa paroꞌ ri más naj jatol chicaj richin ri templo xbꞌaruya-ve-el. Y chireꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tacꞌaka-ka-aviꞌ vaveꞌ. \v 10 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: \q1 Ri Dios xcaꞌrutak-pa ri ru-ángeles aviqꞌuin, chi ncatquichajij.\x + \xo 4:10 \xt Sal. 91:11.\x* \m \v 11 Y \q1 xcatquiliꞌiej pa quikꞌaꞌ, \q1 chi quireꞌ man xtacajij ta avakan choch abꞌaj.\x + \xo 4:11 \xt Sal. 91:12.\x* \p \v 12 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri diablo: Ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Man taꞌan tentar ri Avajaf Dios.\x + \xo 4:12 \xt Dt. 6:16.\x* \p \v 13 Y antok ri diablo man xril ta chic chica nuꞌon cha ri Jesús chi nuꞌon tentar, xuyaꞌ can jun tiempo. \s1 Antok ri Jesús xutzꞌom rusamaj \r (Mt. 4:12-17; Mr. 1:14-15) \p \v 14 Y ri Jesús xtzalaj chic Galilea, nojnak ránima riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo. Y chupan quinojiel tanamet ri icꞌo-pa cierca ri Galilea, xꞌa rutzijoxic ri Jesús. \v 15 Y jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas ri tanamet ri pacheꞌ nakꞌax-ve. Y ri vinak ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej, niquiyaꞌ rukꞌij. \s1 Ri Jesús nalka Nazaret \r (Mt. 13:53-58; Mr. 6:1-6) \p \v 16 Ri Jesús xꞌa Nazaret, ri tanamet pacheꞌ xqꞌuiy-pa. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, jajaꞌ xꞌa chupan ri sinagoga, ri can incheꞌl tuꞌon. Y antok cꞌo chic chireꞌ, jajaꞌ xpiꞌieꞌ chi nuꞌon leer ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 17 Y xyoꞌx pa rukꞌaꞌ ri Jesús ri libro ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Y antok ri Jesús xujak ri libro reꞌ, xril ri pacheꞌ nuꞌej-ve: \q1 \v 18 Ri Espíritu richin ri Ajaf cꞌo panoꞌ inreꞌ, \q1 ruma can xirucha-pa chi niꞌej ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri i-puobra. \q1 Xirutak-pa chi ncaꞌan sanar ri nikꞌaxo cánima pa rukꞌaꞌ ri pecado; \q1 chi niꞌej chica ri icꞌo priexa pa rukꞌaꞌ ri pecado, chi cꞌo cheꞌl ncaꞌcolotaj pa rukꞌaꞌ; \q1 chi niꞌan chica ri i-muoy chi ncaꞌtzuꞌn; \q1 chi ncaꞌncol ri niquiꞌan sufrir; \q1 \v 19 y chi niꞌej chica ri vinak chi ja tiempo va antok ri Ajaf Dios nuꞌon ri favor.\x + \xo 4:19 \xt Is. 61:1-2.\x* \m \v 20 Y ri Jesús xubꞌot can ri libro y xuyaꞌ can cha jun ri nisamaj chireꞌ, y xbꞌatzꞌuyeꞌ. Y quinojiel ri icꞌo chupan ri sinagoga choj niquitzꞌat-apa. \v 21 Y jajaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Vacame nuꞌon cumplir chivach ixreꞌ ri tzꞌibꞌan can, xchaꞌ. \p \v 22 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xka chiquivach ri Jesús. Y ruma ri utzulaj tak tzij ri xaꞌruꞌej chica, can xaꞌchapataj. Y ri vinak reꞌ niquiꞌej jeꞌ chiquivach: ¿Man ja ta came va rucꞌajuol ri José? ncaꞌchaꞌ. \p \v 23 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ vataꞌn ri ntiꞌan pensar chuvij: Doctor, taꞌnaꞌ curar-aviꞌ atreꞌ mismo. Ojreꞌ kaxan chi qꞌuiy milagros i-abꞌanun Capernaum, tabꞌanaꞌ jeꞌ vaveꞌ pan atanamit. \p \v 24 Y xuꞌej jeꞌ chica ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Can ketzij niꞌej chiva, man jun profeta ninimax pa rutanamit.\x + \xo 4:24 \xt Jn. 4:44.\x* \v 25 Inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ ivataꞌn ri xbꞌanataj pa ru-tiempo ri profeta Elías ri xcꞌujieꞌ ojier can antok man xuꞌon ta jobꞌ oxeꞌ junaꞌ riqꞌuin vakiꞌ icꞌ. Can ketzij chi iqꞌuiy malcaꞌn-ixokiꞌ icꞌo vaveꞌ Israel ri tiempo reꞌ, antok xpa altíra viꞌjal choch nojiel ri roch-ulief.\x + \xo 4:25 \xt 1R. 17:1.\x* \v 26 Pero ri Dios man xutak ta ri Elías chi xutoꞌ jun malcaꞌn-ixok vaveꞌ Israel. Jajaꞌ xa xutak ri Elías riqꞌuin jun malcaꞌn-ixok ri cꞌo chupan ri tanamet Sarepta. Y ri tanamet Sarepta reꞌ cꞌo cierca ri Sidón.\x + \xo 4:26 \xt 1R. 17:8-16.\x* \v 27 Y pa ru-tiempo ri profeta Eliseo ri xcꞌujieꞌ ojier can, ri vaveꞌ Israel iqꞌuiy ri ncaꞌyavaj riqꞌuin ri yabꞌil lepra. Pero ni jun jeꞌ chiquivach xꞌan sanar, joꞌc cꞌa ri Naamán ri xꞌan sanar, y jajaꞌ jun ache aj-Siria.\x + \xo 4:27 \xt 2R. 5:1-14.\x* \p \v 28 Y antok ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ chupan ri sinagoga xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús chica, xyacataj quiyoval, \v 29 y xaꞌbꞌayacataj-pa y xquilasaj-el chuchiꞌ ri tanamet. Ri jun tanamet reꞌ choch jun juyuꞌ cꞌo-ve. Rumareꞌ ri vinak xquicꞌuaj ri Jesús cꞌa paroꞌ ri juyuꞌ chi niquinima-pa choch parar. \v 30 Pero ri Jesús choj xakꞌax chiquicajol ri vinak y xꞌa. \s1 Jun ache cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin \r (Mr. 1:21-28) \p \v 31 Ri Jesús xꞌa-ka pa tanamet Capernaum, ri cꞌo Galilea. Y antok nalka ri kꞌij richin uxlanien, jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak ri pa sinagoga. \v 32 Y ri xaꞌcꞌaxan richin, can xaꞌchapataj ruma ri tzij ri ncaꞌruꞌej, can riqꞌuin autoridad.\x + \xo 4:32 \xt Mt. 7:28-29; Mr. 1:22.\x* \p \v 33 Y chireꞌ chupan ri sinagoga, cꞌo-apa jun ache ri cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin. Y ri itziel espíritu reꞌ can cof xchꞌoꞌ, \v 34 y xuꞌej cha ri Jesús: Kojayaꞌ can. ¿Chica navajoꞌ chika, atreꞌ Jesús aj-Nazaret? ¿Xapa chi nkojaqꞌuis? Inreꞌ vataꞌn chica atreꞌ, chi at Santo richin ri Dios, xchaꞌ cha. \p \v 35 Y ri Jesús xuchꞌolij ri itziel espíritu: Man chic cachꞌoꞌ y catiel-el riqꞌuin ri ache. Y ri itziel espíritu reꞌ xutzak ri ache pan ulief chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xiel-el riqꞌuin y man jun chic kax xuꞌon can cha. \v 36 Y ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xuꞌon ri Jesús, y niquiꞌej cꞌa chiquivach: ¿Chica cꞌa chi tzij va, chi riqꞌuin autoridad y poder nichꞌoꞌ chica ri itziel tak espíritus y niquinimaj rutzij y ncaꞌiel-el? ncaꞌchaꞌ ri vinak chiquivach. \p \v 37 Y xꞌa rutzijoxic ri Jesús, y rumareꞌ ri vinak ri icꞌo cierca ri Capernaum xcaꞌxaj jeꞌ ri ncaꞌruꞌon ri Jesús. \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar ri rujitieꞌ ri Simón Pedro \r (Mt. 8:14-15; Mr. 1:29-31) \p \v 38 Y chupan ri mismo kꞌij richin uxlanien reꞌ, ri Jesús xiel-pa chupan ri sinagoga y xꞌa chirachuoch ri Simón. Ri rujitieꞌ ri Simón nijino pa cꞌatan. Y ri icꞌo chireꞌ pa jay xquicꞌutuj favor cha ri Jesús pa ru-cuenta ri niyavaj. \v 39 Y jajaꞌ xluquie-ka riqꞌuin ri niyavaj, xuchꞌolij ri cꞌatan ri cꞌo chirij, y ja xqꞌuis-el ri cꞌatan ri cꞌo chirij. Ri ixok reꞌ ja xpalaj-pa y xaꞌrutzuk ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin. \s1 Iqꞌuiy ncaꞌan sanar antok ya xka-ka ri kꞌij \r (Mt. 8:16-17; Mr. 1:32-34) \p \v 40 Antok ya xka-ka ri kꞌij,\x + \xo 4:40 \xt Chiquivach ri israelitas, nitzꞌucutaj jun chic kꞌij después antok nika-ka ri kꞌij.\x* quinojiel ri vinak richin ri tanamet ri icꞌo ncaꞌyavaj quiqꞌuin, xaꞌquicꞌam-pa choch ri Jesús. Ri ncaꞌyavaj reꞌ, diferente roch yabꞌil ri ntuoc chica. Y ri Jesús xuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chiquijunal ri ncaꞌyavaj y xaꞌruꞌon sanar. \v 41 Quireꞌ jeꞌ ncaꞌiel itziel tak espíritus quiqꞌuin iqꞌuiy. Y antok ri itziel tak espíritus ncaꞌiel-el, can cof ncaꞌchꞌoꞌ y niquiꞌej: Atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri Jesús ncaꞌruchꞌolij y man xuyaꞌ ta permiso chica chi xaꞌchꞌoꞌ, ruma cataꞌn chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo. \s1 Ri Jesús niꞌa nojiel tanamet ri icꞌo chupan ri Galilea chi nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios \r (Mr. 1:35-39) \p \v 42 Y antok xsakar-pa, ri Jesús xiel-el pa tanamet y xꞌa chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak. Pero ri vinak xbꞌaquicanuj ri Jesús, y antok xbꞌaquila-pa, xquikꞌat choch ruma man nicajoꞌ ta chi niꞌa. \v 43 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Can nicꞌatzin jeꞌ chi nquiꞌa nicꞌaj chic tanamet chi nitzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, ruma richin reꞌ xitak-pa, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 44 Y jajaꞌ nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas chupan ri Galilea. \c 5 \s1 Jun milagro nibꞌanataj, qꞌuiy car niquiya-quiꞌ \r (Mt. 4:18-22; Mr. 1:16-20) \p \v 1 Y jun kꞌij, antok ri Jesús cꞌo chuchiꞌ ri lago Genesaret rubꞌeꞌ, qꞌuiy vinak xaꞌbꞌaka riqꞌuin y niquipitzꞌ, ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 2 Pero jajaꞌ xutzꞌat-apa caꞌyeꞌ barcos icꞌo can chuchiꞌ ri lago, y man jun icꞌo chiquipan, ruma ri cajaf ri barcos reꞌ i-tzꞌamoy-car, y ri huora reꞌ niquichꞌaj ri quiyaꞌl. \v 3 Y jun chiquivach ri barcos reꞌ richin ri Simón. Y chupan ri ru-barco ri Simón xuoc-ve ri Jesús. Y jajaꞌ xuꞌej cha ri Simón chi tiꞌa-apa bꞌaꞌ paroꞌ ri yaꞌ. Y jajaꞌ xtzꞌuye-ka chupan ri barco y xaꞌrutijuoj-ka ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.\x + \xo 5:3 \xt Mt. 13:1-2; Mr. 3:9-10; 4:1.\x* \v 4 Antok ri Jesús xtanieꞌ chi nichꞌoꞌ chica ri vinak reꞌ, ja xuꞌej cha ri Simón: Jo-apa pacheꞌ nem kajnak ri yaꞌ, y quiꞌiya-ka ri iyaꞌl chi nquiꞌtzꞌom car. \p \v 5 Pero ri Simón xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, ojreꞌ jun akꞌaꞌ xojcꞌasieꞌ chi xaꞌkacanuj car, y man jun xaꞌkatzꞌom.\x + \xo 5:5 \xt Jn. 21:3.\x* Pero ruma atreꞌ ncaꞌeꞌn chi kaya-ka ri yaꞌl pa yaꞌ, nakaya-ka cꞌa. \p \v 6 Y antok xquicꞌak-ka ri yaꞌl chupan ri yaꞌ, can iqꞌuiy car xaꞌuoc chupan ri yaꞌl,\x + \xo 5:6 \xt Jn. 21:6.\x* y rumareꞌ ri yaꞌl can nikꞌachꞌitaj ruma ri calal ri car. \v 7 Rumareꞌ xquiꞌan-apa señas chica ri cachꞌil ri icꞌo chupan ri jun chic barco, chi ncaꞌpa chi ncaꞌquitoꞌ. Ri cachꞌil xaꞌpa y ri caꞌyeꞌ barcos xaꞌquinojsaj chi car. Rumareꞌ ri barcos reꞌ xa jubꞌaꞌ ma ncaꞌa chuxieꞌ yaꞌ. \v 8 Y antok ri Simón Pedro xutzꞌat ri xbꞌanataj, jajaꞌ xxuquieꞌ choch ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ xa in jun ache pecador, man otz ta chi ncacꞌujie-pa viqꞌuin. \p \v 9 Can ruma ri qꞌuiy car ri xaꞌquitzꞌom ri kꞌij reꞌ, ri Simón y ri i-bꞌanak riqꞌuin, can xquixiꞌij-quiꞌ, \v 10 y quireꞌ mismo xquiꞌan ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, ri icꞌo riqꞌuin ri Simón. Rumareꞌ ri Jesús xuꞌej cha ri Simón: Man taxiꞌij-aviꞌ ruma ri xatzꞌat. Desde vacame xcaꞌcanuj vinak chi nquinquinimaj. \p \v 11 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquicꞌam-pa ri qui-barcos cꞌa chuchiꞌ ri yaꞌ, xquiyaꞌ can ri quisamaj y xaꞌa riqꞌuin ri Jesús. \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun ache ri cꞌo ri yabꞌil lepra chirij \r (Mt. 8:1-4; Mr. 1:40-45) \p \v 12 Y antok ri Jesús cꞌo chupan jun tanamet, xalka jun ache riqꞌuin ri cꞌo ri yabꞌil lepra chirij. Ri ache reꞌ joꞌc xutzꞌat ri Jesús, ja xxuquie-ka choch y xulucubꞌa-ka ri rujaluon cꞌa pan ulief y nucꞌutuj favor, xuꞌej cha: Ajaf, xa navajoꞌ, cꞌo cheꞌl nquinaꞌan sanar. \p \v 13 Ri Jesús ja xuyuk-apa ri rukꞌaꞌ y xutzꞌom-apa ri ache y xuꞌej cha: Nivajoꞌ chi ncacꞌachoj. Tiqꞌuis-el ri yabꞌil reꞌ chavij, xchaꞌ cha. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ ri Jesús, ja xqꞌuis-el ri yabꞌil lepra chirij ri ache. \v 14 Y ri Jesús xuꞌon mandar cha chi man tutzijuoj chica ri vinak ri xbꞌanataj riqꞌuin. Y xuꞌej jeꞌ cha: Vacame choj caꞌin, acꞌutu-aviꞌ choch ri sacerdote, y tayaꞌ ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés,\x + \xo 5:14 \xt Lv. 14:1-32.\x* chi quireꞌ nikꞌalajin chiquivach chi at otz chic vacame, xcha-el cha. \p \v 15 Pero ri Jesús más cꞌa xꞌa rutzijoxic, y qꞌuiy vinak niquimol-quiꞌ riqꞌuin ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ruma nicajoꞌ chi ncaꞌan sanar ruma jajaꞌ. \v 16 Y jajaꞌ niꞌa pacheꞌ manak vinak, chi nuꞌon orar. \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun ache paralítico \r (Mt. 9:1-8; Mr. 2:1-12) \p \v 17 Y jun kꞌij antok ri Jesús nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, i-tzꞌuyul-apa nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos y nicꞌaj maestros richin ri ley. Icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri i-patanak pa tak aldeas ri icꞌo chupan Galilea, icꞌo i-patanak pa tanamet Jerusalén y icꞌo i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo Judea. Y ri Jesús can cꞌo ri ru-poder ri Ajaf Dios riqꞌuin chi ncaꞌruꞌon sanar ri ncaꞌyavaj. \v 18 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ quicꞌamun-pa jun ache ri paralítico ru-cuerpo, choch jun camilla. Y ijejeꞌ xcajoꞌ ta xaꞌuoc pa jay cꞌa riqꞌuin ri Jesús, chi niquiyaꞌ ri ache paralítico choch. \v 19 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ man xaꞌtiquir ta xaꞌuoc, ruma iqꞌuiy ri vinak quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Mareꞌ xaꞌjotie-el paroꞌ ri jay, y xquicꞌan-el jubꞌaꞌ ri ruveꞌ. Y xquikasaj-ka ri camilla ri cꞌo ri ache ri paralítico ru-cuerpo choch, cꞌa choch ri Jesús xbꞌaka-ve-ka, chireꞌ chiquicajol ri vinak. \v 20 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi ri achiꞌaꞌ ri i-cꞌamayuon-pa quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin, ja xuꞌej cha ri ache ri paralítico ru-cuerpo: Ache, ri a-pecados xaꞌan perdonar. \p \v 21 Entonces ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos ja xquiꞌan-ka pensar: ¿Chica cꞌa ache va? ¿Y karruma nuꞌon chi jajaꞌ ri Dios, ruma joꞌc ri Dios nibꞌano perdonar pecados? \p \v 22 Ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma quireꞌ ntiꞌej pa tak ivánima? \v 23 ¿Chica ri más fácil, niꞌej: Ri a-pecados niꞌan perdonar, o niꞌej: Capalaj y caꞌin? \v 24 Vacame cꞌa, chi ntivatamaj chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can cꞌo poder riqꞌuin chi nuꞌon perdonar pecados, (jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej cha ri ache paralítico): Chava atreꞌ niꞌej: Capalaj, tavucꞌuaj ri a-camilla y caꞌin chavachuoch, xchaꞌ cha. \p \v 25 Chaꞌnin xpalaj chiquivach quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xucꞌol-el ri camilla ri choj choch cotzꞌobꞌan-ve-pa, y xꞌa chirachuoch, nuyaꞌ cꞌa rukꞌij ri Dios. \v 26 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xaꞌchapataj, y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y quixiꞌin-quiꞌ niquiꞌej: Chupan va jun kꞌij va xaꞌkatzꞌat milagros ri man jun bꞌay katzꞌatuon. \s1 Antok xayox ri Leví (Mateo) \r (Mt. 9:9-13; Mr. 2:13-17) \p \v 27 Después ri xbꞌanataj, ri Jesús xiel-pa chireꞌ y xutzꞌat jun ache maloy-impuestos. Ri ache reꞌ rubꞌinan Leví, y tzꞌuyul choch jun chꞌacat chi numol ri impuestos ri ncaꞌtuoj can. Y ri Jesús xuꞌej cha: Joꞌ viqꞌuin. \p \v 28 Y jajaꞌ xpalaj-pa ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo chireꞌ, y xꞌa riqꞌuin ri Jesús. \p \v 29 Y ri Leví xuꞌon jun namakꞌej pa rachuoch richin ri Jesús. Xaꞌrayuoj iqꞌuiy ri maloy-impuestos y nicꞌaj chic vinak. Y quinojiel icꞌo chirij ri mesa riqꞌuin ri Jesús y quiqꞌuin ri ru-discípulos. \v 30 Y ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos qꞌuiy tzij niquiꞌej-apa chiquij ri discípulos. Niquiꞌej-apa chica: ¿Karruma ixreꞌ nquixvaꞌ quiqꞌuin ri maloy-impuestos y quiqꞌuin ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado niꞌeꞌx chica?\x + \xo 5:30 \xt Lc. 15:1-2.\x* \p \v 31 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas: Ri man ncaꞌyavaj ta man nicꞌatzin ta jun doctor chica, xa ja ri ncaꞌyavaj. \v 32 Inreꞌ man xipa ta chi ncaꞌnvayuoj ri choj quicꞌaslien choch ri Dios, xa ja ri cꞌo qui-pecados, chi nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, xchaꞌ chica. \s1 Icꞌo ri ncaꞌcꞌutun chirij ri ayuno \r (Mt. 9:14-17; Mr. 2:18-22) \p \v 33 Entonces ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Karruma ri ru-discípulos ri Juan el Bautista qꞌuiy mul niquiꞌan ayuno y oración, y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri qui-discípulos ri achiꞌaꞌ fariseos, pero ri a-discípulos atreꞌ man quireꞌ ta niquiꞌan, xa siempre ncaꞌvaꞌ? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 34 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Acaso nquixcovin ntiꞌan chi niquiꞌan ayuno ri i-bꞌanun invitar pa jun cꞌulubꞌic antok xa cꞌa cꞌo ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ chiquicajol? \v 35 Pero xtalka ri kꞌij antok ri alaꞌ reꞌ xtalasas-el chiquicajol, cꞌajareꞌ xtiquiꞌan ayuno. \p \v 36 Ri Jesús xucusaj jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach: Man jun nralasaj-el jun cꞌojobꞌal cha jun tziak cꞌacꞌacꞌ chi nucꞌojobꞌiej jun tziak ri xa tziaꞌk chic; ruma xa nuꞌon quireꞌ, man otz ta nuꞌon cha ri tziak cꞌacꞌacꞌ ruma nurakꞌachꞌij. Y quireꞌ jeꞌ jun tziak cꞌacꞌacꞌ man otz ta nuꞌon riqꞌuin jun ri xa tziaꞌk chic. \v 37 Y man jun niyoꞌn cꞌacꞌacꞌ vino chupan jun tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ ri xa tziaꞌk chic. Ruma xa quireꞌ niꞌan cha, ri tzꞌun xa man nuyuk ta chic riꞌ; ri tzꞌun xa nikꞌachꞌitaj y ja niqꞌuis-el ri vino chupan. Y ri tzꞌun jeꞌ man jun chic xticꞌatzin-ve. \v 38 Pero chupan jun cꞌacꞌacꞌ tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ, otz niyaquieꞌ cꞌacꞌacꞌ vino, ruma ri tzꞌun reꞌ cꞌa nuyuk-riꞌ jaꞌal y man nikꞌachꞌitaj ta. Ri vino niyaquieꞌ jaꞌal chupan. \v 39 Y man jun ri nukun vino ri ya cꞌo tiempo yacal, xtirajoꞌ ta nukun ri cꞌacꞌacꞌ vino después. Ruma xa xtuꞌej: Ri vino ri cꞌo tiempo yacal jareꞌ ri más otz, xtichaꞌ. \c 6 \s1 Ri discípulos ncaꞌquichꞌup ruveꞌ ri trigo chupan jun kꞌij richin uxlanien \r (Mt. 12:1-8; Mr. 2:23-28) \p \v 1 Chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús y ri ru-discípulos ncaꞌkꞌax chupan jun ulief ri ticuon trigo choch. Y ri discípulos ncaꞌquichꞌup-el ruveꞌ ri trigo, y ncaꞌquibꞌir pa quikꞌaꞌ, y ncaꞌquitej.\x + \xo 6:1 \xt Dt. 23:25.\x* \v 2 Rumareꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej chica ri ru-discípulos ri Jesús: ¿Karruma nquixsamaj chupan ri kꞌij richin uxlanien? Reꞌ xajan. \p \v 3 Pero ri Jesús xchꞌo-apa chica y xuꞌej: ¿Man jun came bꞌay ibꞌanun leer ri tzꞌibꞌan can chirij ri xuꞌon ri David y ri i-rachꞌil chupan ri ojier can tiempo antok xnem-pa quipan? \v 4 Ri David xuoc pa rachuoch ri Dios y can ja ri sagrada simíta ri xiruma-pa.\x + \xo 6:4 \xt 1S. 21:1-6.\x* Jajaꞌ xucꞌux ri simíta reꞌ y xuyaꞌ jeꞌ chica ri i-bꞌanak riqꞌuin; pero man pecado ta ri xquiꞌan, mesque ri simíta reꞌ joꞌc ri sacerdotes ri ncaꞌcꞌuxu,\x + \xo 6:4 \xt Lv. 24:9.\x* xchaꞌ ri Jesús. \p \v 5 Y xuꞌej jeꞌ chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, Rajaf ri kꞌij richin uxlanien. \s1 Jun ache chakeꞌj jun rukꞌaꞌ \r (Mt. 12:9-14; Mr. 3:1-6) \p \v 6 Chupan jun chic kꞌij richin uxlanien, ri Jesús xuoc ri pa sinagoga y ncaꞌrutijuoj ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Y chiquicajol ri vinak, cꞌo jun ache chakeꞌj ri rukꞌaꞌ derecha. \v 7 Y icꞌo achiꞌaꞌ escribas y achiꞌaꞌ fariseos niquitzꞌat-apa ri Jesús y quiyoꞌien chi xa xtuꞌon sanar ri ache, chi quireꞌ niquiꞌan acusar chi xsamaj chupan jun kꞌij richin uxlanien. \v 8 Pero ri Jesús rataꞌn chic ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ reꞌ. Mareꞌ xuꞌej cha ri ache chakeꞌj ri rukꞌaꞌ: Capalaj y capiꞌieꞌ pa nicꞌaj. Y ri ache ja xpalaj-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve y xpiꞌieꞌ. \v 9 Xpa ri Jesús xuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chireꞌ: Nivajoꞌ cꞌa nicꞌutuj chiva: ¿Chica ri más otz niꞌan chupan jun kꞌij richin uxlanien, ja ri otz o ja ri man otz ta? ¿Ri nicuol jun vinak choch ri camic o niquimisas? xchaꞌ chica. \p \v 10 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej quinojiel ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, y xuꞌej cha ri ache ri chakeꞌj jun rukꞌaꞌ: Tayukuꞌ la akꞌaꞌ. Y ri ache xuyuk ri rukꞌaꞌ incheꞌl ri xꞌeꞌx cha ruma ri Jesús, y ja otz xuꞌon ri rukꞌaꞌ. \v 11 Pero ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo-apa chireꞌ xyacataj quiyoval. Y ja niquicꞌutuj chiquibꞌil-quiꞌ chi chica niquiꞌan cha ri Jesús. \s1 Antok ri Jesús xaꞌruchaꞌ ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles \r (Mt. 10:1-4; Mr. 3:13-19) \p \v 12 Y jun kꞌij ri Jesús xꞌa paroꞌ jun juyuꞌ chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar. Y jun akꞌaꞌ xchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios. \v 13 Y chupan ri macꞌajan ri chucaꞌn kꞌij, jajaꞌ xaꞌrayuoj ri ru-discípulos. Chiquicajol ri achiꞌaꞌ reꞌ, xaꞌruchaꞌ doce (cabꞌalajuj) y xuꞌej apóstoles chica. \v 14 Ri i-doce (cabꞌalajuj) ri xaꞌruchaꞌ ri Jesús, ja ri Simón ri xuꞌej jeꞌ Pedro cha, ri Andrés ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Simón, ri Jacobo, ri Juan, ri Felipe, ri Bartolomé, \v 15 ri Mateo, ri Tomás, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx Zelotes chica, \v 16 ri Judas ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo, y ri Judas Iscariote ri xcꞌayin richin ri Jesús. \s1 Ri Jesús ncaꞌruꞌon sanar iqꞌuiy \r (Mt. 4:23-25) \p \v 17 Y antok ri Jesús y ri ru-apóstoles xaꞌka-pa paroꞌ ri juyuꞌ, y xaꞌbꞌacꞌujie-ka quiqꞌuin ri nicꞌaj chic discípulos chupan jun lugar liꞌan, chireꞌ jeꞌ iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ. Icꞌo i-patanak Jerusalén y nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo Judea, y icꞌo i-patanak Tiro y Sidón ri icꞌo chuchiꞌ ri mar. Ri vinak reꞌ i-patanak chi nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nutzijuoj ri Jesús, y chi ncaꞌan sanar riqꞌuin ri quiyabꞌil. \v 18 Y xaꞌan jeꞌ sanar ri altíra niquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin. \v 19 Y quinojiel ri vinak ri ncaꞌyavaj nicajoꞌ niquitzꞌom-apa ri Jesús, ruma jajaꞌ cꞌo poder riqꞌuin y ncaꞌruꞌon sanar quinojiel ri ncaꞌyavaj. \s1 Icꞌo ri jaꞌal ncaꞌquicuot y icꞌo ri juyeꞌ quivach \r (Mt. 5:1-12) \p \v 20 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri ix puobra, ruma can ivichin ri ru-reino ri Dios. \p \v 21 Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri ntikꞌasaj viꞌjal, ruma ri Dios xtuyaꞌ nojiel chiva. Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri nquixuokꞌ vacame, ruma ri Dios xtucꞌax ri ivokꞌiej riqꞌuin tzeꞌn. \p \v 22 Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri itziel nquixtzꞌiet cuma ri vinak, y nquixquilasaj-pa chiquicajol, y niquiꞌan cha ri ibꞌeꞌ chi man jun rakalien ruma iniman ri nubꞌeꞌ inreꞌ,\x + \xo 6:22 \xt 1P. 4:14.\x* y nojiel roch itziel ri niquiꞌan chiva ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. \v 23 Y antok xtibꞌanataj nojiel reꞌ, quixtzeꞌn y quixquicuot, ruma nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva chicaj. Ruma quireꞌ ri sufrimiento ri xquikꞌasaj ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, pa quikꞌaꞌ ri cateꞌt-quimamaꞌ\x + \xo 6:23 \xt 2Cr. 36:16; Hch. 7:52.\x* ri vinak ri itziel nquixquitzꞌat vacame. \p \v 24 Pero juyeꞌ ivach ixreꞌ bꞌayomaꞌ, ruma xixquicuot yan ri choch-ulief. \p \v 25 Juyeꞌ ivach ixreꞌ ri nquixvaꞌ jaꞌal vacame, ruma xtikꞌasaj viꞌjal. Juyeꞌ ivach ixreꞌ ri jaꞌal nquixtzeꞌn vacame, ruma xquixuokꞌ ruma bꞌis. \p \v 26 Y juyeꞌ ivach antok quinojiel ri vinak otz ncaꞌchꞌoꞌ chivij. Ruma ri cateꞌt-quimamaꞌ ijejeꞌ otz xaꞌchꞌoꞌ chiquij ri falsos profetas. \s1 Quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos \r (Mt. 5:38-48; 7:12) \p \v 27 Pero chiva ixreꞌ ri nquinivaxaj, niꞌej cꞌa: Quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos; tibꞌanaꞌ otz chica ri itziel nquixquitzꞌat; \v 28 ticꞌutuj cha ri Dios chi caꞌrubꞌanaꞌ bendecir ri vinak ri nquixquiꞌan maldecir; y tibꞌanaꞌ orar pa qui-cuenta ri niquikꞌabꞌaj tzij chivij. \v 29 Y xa cꞌo jun nuyaꞌ jutzꞌaj kꞌaꞌ cha ri akꞌoꞌtz, xa tayaꞌ chic apa ri jun chic lado choch. Y xa cꞌo jun numaj-el ri a-capa ri akꞌuꞌn, xa tayaꞌ chic can jun atziak cha. \v 30 Chica-na ri cꞌo nucꞌutuj chava, tayaꞌ cha ri nrajoꞌ. Y xa cꞌo jun ri cꞌo numaj-el chava, man chic cꞌa tacꞌutuj cha chi nutzoliej-pa chava. \v 31 Y incheꞌl ri ntivajoꞌ ixreꞌ chi ri vinak niquiꞌan chiva, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ. \p \v 32 Ruma xa ja ri ncaꞌjoꞌn ivichin, xa jareꞌ nquiꞌvajoꞌ, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan ri man quiniman ta ri Dios, joꞌc ri ncaꞌjoꞌn quichin jareꞌ ri ncaꞌcajoꞌ. \v 33 Y xa joꞌc ri ncaꞌbꞌano otz chiva, joꞌc chica ijejeꞌ ntiꞌan-ve otz jeꞌ, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan ri man quiniman ta ri Dios. \v 34 Xa ixreꞌ ntiyaꞌ jun kax cha jun pa kajic ruma ntivoyoꞌiej ri kajbꞌal richin, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma ri man quiniman ta ri Dios quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan, ncaꞌquiyaꞌ pa kajic ri kax chiquivach ijejeꞌ, chi quireꞌ cꞌo niquichꞌec chirij. \v 35 Pero ixreꞌ man tiꞌan quireꞌ. Xa quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos y tibꞌanaꞌ otz chica. Y antok ixreꞌ ntiyaꞌ pa kajic jun kax ivichin, man tivoyoꞌiej ri kajbꞌal richin; chi quireꞌ nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva. Y xa quireꞌ xtiꞌan ixreꞌ, can xtikꞌalajin chi ixreꞌ ix ralcꞌual ri Namalaj Dios ri cꞌo chicaj. Jajaꞌ otz runoꞌj quiqꞌuin ri man jun bꞌay niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha, y quiqꞌuin ri itziel quinoꞌj. \v 36 Tijoyovaj quivach ri vinak, incheꞌl ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj; jajaꞌ can nujoyovaj kavach ojreꞌ. \s1 Man quiꞌan juzgar ri vinak \r (Mt. 7:1-5) \p \v 37 Man quiꞌan juzgar ri vinak, y man xtiꞌan ta quireꞌ chiva ixreꞌ. Man tirayij chiquij ri vinak chi niquikꞌaj ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan, y ri Dios man xtuꞌon ta jeꞌ quireꞌ iviqꞌuin ixreꞌ. Tibꞌanaꞌ perdonar ri quichꞌoꞌj ri vinak, y ri Dios quireꞌ jeꞌ xtuꞌon chiva ixreꞌ. \v 38 Xa ixreꞌ riqꞌuin nojiel ivánima nquiꞌtoꞌ ri vinak riqꞌuin ri nicꞌatzin chica, ri Dios xtuyaꞌ jeꞌ rucꞌaxiel chiva. Ri rucꞌaxiel ri xtuyaꞌ chiva ri Dios, can qꞌuiy. Can xtunojsaj, can xtupitzꞌ, y xtipulin xtuyaꞌ ri Dios chiva. Y can incheꞌl ri ntiꞌan ixreꞌ, quireꞌ xtiꞌan chiva ixreꞌ. \p \v 39 Y xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica. Jajaꞌ xuꞌej: ¿Cꞌo came jun muoy ri nitiquir nuyukiej chukꞌaꞌ jun chic muoy, y man ncaꞌtzak ta came pa jul?\x + \xo 6:39 \xt Mt. 15:14.\x* \v 40 Man jun discípulo cꞌo más rukꞌij choch ri ru-maestro.\x + \xo 6:40 \xt Mt. 10:24; Jn. 13:16; 15:20.\x* Xa cꞌa nratamaj-na nojiel ri nucꞌut choch, después ntiel incheꞌl ri ru-maestro. \p \v 41 ¿Karruma ja ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano ri natzꞌat chaꞌnin, y man nanaꞌ ta ka-aviꞌ chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach? \v 42 ¿O karruma naꞌej cha ri av-hermano: Hermano, tayaꞌ chi nivalasaj-el ri qꞌuin ri kꞌapal pan avach, y man nanaꞌ ta chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach? Atreꞌ xa caꞌyeꞌ apalaj, tavalasaj-el naꞌay ri chieꞌ pan avach atreꞌ, chi quireꞌ kꞌalaj xcatzuꞌn y xcatiquir xtavalasaj-el ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano. \s1 Jun chieꞌ ninaꞌax riqꞌuin ri roch ri nuyaꞌ \r (Mt. 7:15-20) \p \v 43 Man jun utzulaj chieꞌ xtuyaꞌ ta itziel tak roch, y man jun chieꞌ ri man otz ta, xtuyaꞌ ta utzulaj tak roch. \v 44 Ri chieꞌ ninaꞌax riqꞌuin ri roch ri nuyaꞌ xa otz o man otz ta.\x + \xo 6:44 \xt Mt. 12:33.\x* Ruma ri chieꞌ ri cꞌo quiqꞌuixal man xtiquiyaꞌ ta víquix, ni ri kꞌayis ri cꞌo quiqꞌuixal man xtiquiyaꞌ ta uvas. \v 45 Jun utzulaj ache can ja ri utzulaj kax ri nuꞌej, ruma joꞌc utzulaj tak kax cꞌo pa ránima. Pero jun ache ri man otz ta, ja ri itziel tak kax ri nuꞌej, ruma jareꞌ ri cꞌo pa ránima. Ruma jun vinak ja ri chica cꞌo pa ránima ri nuꞌej.\x + \xo 6:45 \xt Mt. 12:34.\x* \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri caꞌyeꞌ cimientos \r (Mt. 7:24-27) \p \v 46 ¿Y karruma ixreꞌ ntiꞌej Ajaf, Ajaf, chuva y xa man ntiꞌan ta ri niꞌej chiva? \v 47 Niꞌej chiva, chica choj-iqꞌuin junan-ve ri nipa viqꞌuin y nraꞌxaj ri nutzij y nuꞌon ri niꞌej cha. \v 48 Can junan riqꞌuin ri ache ri xuꞌon jun rachuoch. Naꞌay xuꞌon-ka ri jul richin ri ru-cimiento ri jay, y paroꞌ abꞌaj xuya-ve ri ru-cimiento ri jay. Y antok cꞌachojnak chic ri jay, xnimar-pa ri río. Y ri río reꞌ xbꞌarilaꞌ ri jay. Pero mesque ri río altíra xnimar y altíra ruchukꞌaꞌ, man xcovin ta xusiluoj, ruma ri ru-cimiento ri jay reꞌ paroꞌ abꞌaj xyoꞌx-ve. \v 49 Pero ri joꞌc nraꞌxaj ri niꞌej inreꞌ y man nuꞌon ta ri niꞌej cha, junan riqꞌuin jun ache ri xuꞌon ri rachuoch choch ulief, y xa man xuyaꞌ ta ru-cimiento. Y antok ri río xnimar-pa, xbꞌarila-pa ri jay y ja xtzak y xvuluvuꞌ. \c 7 \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun ache ru-esclavo jun capitán \r (Mt. 8:5-13) \p \v 1 Antok ri Jesús xtanieꞌ riqꞌuin ri tzij chiquivach ri ncaꞌcꞌaxan richin, ja xuoc pa tanamet Capernaum. \v 2 Y chireꞌ pa tanamet cꞌo jun capitán ri cꞌo jun ru-esclavo ri altíra nrajoꞌ, pero niyavaj y ya nicon. \v 3 Antok ri capitán xraꞌxaj cꞌa chirij ri Jesús, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ israelitas ri niquiꞌan gobernar, chi niquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tipa chi nuꞌon sanar ri ru-esclavo. \v 4 Y antok ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquicꞌutuj favor cha. Y xquiꞌej cha: Can rakalien chi naꞌan ri favor cha ri capitán, \v 5 ruma jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ ojreꞌ israelitas, y xuꞌon jun sinagoga, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 6 Y ri Jesús xꞌa chiquij ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri i-takuon-pa ruma ri capitán. Y antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin icꞌo cierca ri rachuoch ri capitán, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj ru-amigos chi xalquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, man cꞌa taꞌan molestar-aviꞌ, atreꞌ cꞌo akꞌij, y rumareꞌ man nucꞌul ta chi ncatuoc pa vachuoch. \v 7 Y ruma quireꞌ ninaꞌ, mareꞌ man xinvajoꞌ ta chi inreꞌ xibꞌacanun avichin. Joꞌc taꞌej chi ticꞌachoj y ri nu-esclavo xtuꞌon sanar. \v 8 Ruma incheꞌl nubꞌanun inreꞌ, cꞌo jun ri nquibꞌano mandar. Y icꞌo soldados i-yoꞌn pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan mandar. Y antok niꞌej cha jun chi tiꞌa, ja niꞌa; y antok niꞌej cha jun chic chi tipa, ja nipa. Y antok niꞌej cha ri nu-esclavo chi tubꞌanaꞌ jun samaj, can nuꞌon, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ cha. \p \v 9 Y antok ri Jesús xraꞌxaj ri ruꞌeꞌn-el ri capitán, can xchapataj. Y xaꞌrutzꞌat can ri vinak ri i-bꞌanak chirij, y xuꞌej chica: Can niꞌej chiva, chi man jun cꞌa israelita ri viluon ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin incheꞌl ri ache reꞌ. \p \v 10 Y antok xaꞌtzalaj chirachuoch ri capitán ri i-takuon-el, xquitzꞌat chi ri esclavo ri niyavaj, man chic niyavaj ta. \s1 Ri Jesús nucꞌasuoj jun alaꞌ quiminak, ral jun malcaꞌn-ixok \p \v 11 Jun chic kꞌij, ri Jesús xꞌa jun tanamet rubꞌinan Naín, y i-bꞌanak jeꞌ iqꞌuiy ri ru-discípulos riqꞌuin. Y iqꞌuiy vinak jeꞌ i-bꞌanak chirij. \v 12 Antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin ya ncaꞌuoc chupan ri tanamet Naín, xquitzꞌat chi cꞌamun-pa jun quiminak chi niꞌmuk. Ri quiminak reꞌ jun alaꞌ, ral jun malcaꞌn-ixok. Ri malcaꞌn-ixok reꞌ, xa jun oc ral cꞌo. Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak riqꞌuin ri ixok. \v 13 Y antok ri Ajaf Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xujoyovaj roch y xuꞌej cha: Man chic catuokꞌ. \p \v 14 Y ri Jesús xjiel-apa y xutzꞌom-apa ri rucáxa ri quiminak, y ri i-cꞌuayuon richin ri quiminak xaꞌpiꞌie-ka. Y xuꞌej cha ri quiminak: Alaꞌ, chava atreꞌ niꞌej, capalaj. \p \v 15 Entonces ri alaꞌ ri quiminak xpalaj-pa y xbꞌatzijuon-pa. Y ri Jesús xuya-el ri alaꞌ cha ri rutieꞌ. \p \v 16 Y quinojiel ri xquitzꞌat ri xbꞌanataj altíra xquixiꞌij-quiꞌ. Y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: Jun Namalaj Profeta xpalaj-pa chikacajol, y ri Dios xutak-pa ri ru-favor chikacajol ojreꞌ ri rutanamit, xaꞌchaꞌ ri vinak. \p \v 17 Y ri xuꞌon ri Jesús xꞌa rutzijoxic nojiel Judea, y xꞌa jeꞌ rutzijoxic nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo-pa cierca ri Judea. \s1 Ri ncaꞌtak-el ruma ri Juan el Bautista \r (Mt. 11:2-19) \p \v 18 Ri ru-discípulos ri Juan el Bautista xquiꞌej cha nojiel ri xuꞌon ri Jesús. Rumareꞌ ri Juan el Bautista xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos, \v 19 y xaꞌrutak-el riqꞌuin ri Jesús chi xbꞌaquicꞌutuj cha: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun? \v 20 Antok ri i-rutakuon-el ri Juan xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Jesús, xquiꞌej cha: Ri Juan el Bautista oj-rutakuon-pa aviqꞌuin, chi nalkacꞌutuj chava: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun? xaꞌchaꞌ. \p \v 21 Ja misma huora reꞌ, ri Jesús xaꞌruꞌon sanar qꞌuiy vinak ri ncaꞌyavaj. Xaꞌruꞌon jeꞌ sanar nicꞌaj riqꞌuin itziel tak yabꞌil. Xaꞌralasaj jeꞌ itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin nicꞌaj, y xuꞌon jeꞌ chica iqꞌuiy muoy chi xaꞌtzuꞌn. \v 22 Y ri Jesús xuꞌej chica: Quixꞌin, tiꞌej cha ri Juan ri xitzꞌat y ri xivaxaj-el: Ri muoy ncaꞌtzuꞌn; ri ncaꞌjacajot ncaꞌin, otz ncaꞌin; ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij, ncaꞌcꞌachoj; ri man ncaꞌcꞌaxan ta, vacame ncaꞌcꞌaxan;\x + \xo 7:22 \xt Is. 35:5-6.\x* ri quiminakiꞌ ncaꞌcꞌastaj-pa; y chica ri i-puobra nitzijos ri evangelio.\x + \xo 7:22 \xt Is. 61:1.\x* \v 23 Y tiꞌej jeꞌ cha chi jun ri can rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin y man nquiruyaꞌ ta can, can jaꞌal tiquicuot, xchaꞌ ri Jesús chica. \p \v 24 Y antok ri i-rutakuon-pa ri Juan el Bautista xaꞌa, ri Jesús xaꞌruꞌej utzulaj tak tzij chirij ri Juan el Bautista chiquivach ri vinak ri icꞌo chireꞌ. Y quireꞌ ri xuꞌej chica: ¿Chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chupan ri lugar desierto? ¿Jun aj ri nisilos ruma ri cakꞌiekꞌ? \v 25 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chireꞌ? ¿Jun ache ri jaꞌal tak tziak rucusan? Ri achiꞌaꞌ ri niquicusaj jaꞌal tak tziak y cꞌo ta man cꞌo niquiꞌan, xa pa tak qui-palacios ri reyes ncaꞌcꞌujie-ve. \v 26 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ? ¿Jun profeta? Quireꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Pero más nem que choch jun profeta. \v 27 Y chirij cꞌa ri Juan nichꞌo-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can ri nuꞌej: \q1 Inreꞌ xtintak jun ache naꞌay chavach, \q1 chi nuchojmij ri abꞌiey chavach.\x + \xo 7:27 \xt Mal. 3:1.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. \v 28 Y niꞌej cꞌa chiva, chi chiquicajol ri profetas ri i-alaxnak choch-ulief, man jun más nem choch ri Juan el Bautista. Pero ri más coꞌl-oc pa ru-reino ri Dios, más nem choch ri Juan. \p \v 29 Y chireꞌ icꞌo iqꞌuiy vinak y ri maloy-impuestos ri i-bꞌanun bautizar ruma ri Juan. Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej chi ri Dios can choj-ve. \v 30 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos y ri maestros richin ri ley, man xka ta chiquivach ri xrajoꞌ ta xuꞌon ri Dios quiqꞌuin. Ijejeꞌ man xcajoꞌ ta xaꞌan bautizar ruma ri Juan.\x + \xo 7:30 \xt Mt. 21:32.\x* \p \v 31 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin cꞌa niꞌan comparar ri vinak richin ri tiempo vacame? ¿Y choj-iqꞌuin i-junan-ve? \v 32 Ri vinak reꞌ xa i-junan quiqꞌuin ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌcꞌujieꞌ pa tak bꞌay, ri can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach antok ncaꞌtzꞌan, y niquiꞌej: Xkaxupuj flautas chivach y man xixxajo ta. Xkabꞌixaj bꞌix richin bꞌis chivach y man xixuokꞌ ta. Quireꞌ niquiꞌej ri acꞌolaꞌ chupan ri atzꞌanien. \v 33 Ruma antok xalka ri Juan el Bautista, jajaꞌ man xucꞌux ta simíta ni man xukun ta jeꞌ vino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi jajaꞌ cꞌo itziel espíritu riqꞌuin. \v 34 Y vacame xalka ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nutej utzulaj tak teꞌj y nukun jeꞌ vino, y ixreꞌ ntiꞌej chi joꞌc vaꞌen nrajoꞌ, y ntiꞌej chi jun kꞌabꞌariel, qui-amigo ri maloy-impuestos y qui-amigo ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado. \v 35 Pero ri runoꞌj ri Dios can kꞌalaj pa quicꞌaslien quinojiel ri ncaꞌniman richin, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús nalka pa rachuoch jun fariseo rubꞌinan Simón \p \v 36 Y cꞌo jun ache fariseo xuꞌon rogar choch ri Jesús chi nivaꞌ chirachuoch. Y antok ri Jesús xuoc-oc pa rachuoch ri ache, xtzꞌuye-apa chirij ri mesa. \v 37 Y chupan ri tanamet, jun ixok ri itziel rucꞌaslien xunaꞌiej chi ri Jesús cꞌo chirij mesa chirachuoch ri jun ache fariseo. Rumareꞌ jajaꞌ xalka chireꞌ rucꞌamun-pa jun frasco ri bꞌanun cha alabastro y cꞌo jun jubꞌul akꞌuon chupan.\x + \xo 7:37 \xt Mt. 26:7; Mr. 14:3.\x* \v 38 Y ri ixok reꞌ xbꞌacꞌujieꞌ cꞌa chirij ri Jesús chirakan, altíra ntuokꞌ. Y ri ruyaꞌl nakꞌaroch ri ixok reꞌ ncaꞌka-ka chirij rakan ri Jesús. Jajaꞌ ncaꞌrusuꞌ rakan ri Jesús cha ri ruveꞌ, y ncaꞌrutzꞌubꞌaj jeꞌ ri rakan, y nuyaꞌ jeꞌ ri jubꞌul akꞌuon chirij ri rakan.\x + \xo 7:38 \xt Jn. 12:3.\x* \v 39 Y antok ri ache fariseo ri xbꞌano invitar richin ri Jesús xutzꞌat ri xuꞌon ri ixok, xuꞌon-ka pensar: Xa ta ketzij chi profeta, nunaꞌiej ri chica nitzꞌamo la rakan y ri chica chi ixok la. Ruma la jun ixok la xa itziel rucꞌaslien. \v 40 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache fariseo: Simón, cꞌo jun kax ri nivajoꞌ niꞌej chava. Ri Simón xuꞌej cha: Taꞌej cꞌa Maestro. \p \v 41 Y ri Jesús xuꞌej cha: Jun ache ri niyoꞌn miera pa kajic icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quibꞌanun quicꞌas riqꞌuin. Jun chiquivach, quinientos denarios rucꞌas, y ri jun chic, cincuenta denarios rucꞌas. \v 42 Pero ruma ri achiꞌaꞌ reꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitzoliej ri quicꞌas, ri ache ri yaꞌyuon ri miera pa kajic xuꞌej chica: Xa tiqꞌuis chireꞌ, xchaꞌ chica. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: Taꞌej cꞌa, ¿chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri más xtajoꞌn richin ri ache ri niyoꞌn miera pa kajic? \p \v 43 Ri Simón xuꞌej: Inreꞌ niꞌej chi ja ri más qꞌuiy rucꞌas. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón: Jaꞌ, quireꞌ. \p \v 44 Y ri Jesús xutzꞌat-apa ri ixok antok xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: ¿Natzꞌat ri ixok la? Antok inreꞌ xinuoc-pa pan avachuoch, man xayaꞌ ta nuyaꞌ chi xchꞌaj vakan. Pero ri ixok reꞌ xaꞌruchꞌaj ri vakan riqꞌuin ri ruyaꞌl nakꞌaroch, y xaꞌrusuꞌ cha ri ruveꞌ. \v 45 Quireꞌ jeꞌ antok xinuoc-pa, man xinatzꞌubꞌaj ta chi xinaꞌan saludar. Pero ri ixok reꞌ, xa-jan antok xinuoc-pa, man nitanieꞌ ta chi nutzꞌubꞌaj ri vakan. \v 46 Atreꞌ man xakꞌej ta aceite pa nujaluon antok xinuoc-pa. Pero ri ixok la, jun jubꞌul akꞌuon ri xuyaꞌ chirij ri vakan. \v 47 Rumareꞌ niꞌej chava atreꞌ Simón, chi ri qꞌuiy ru-pecados ri i-rubꞌanun ncaꞌan perdonar, ruma altíra nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados. Pero ri man qꞌuiy ta ru-pecados ri niꞌan perdonar, xa man can ta nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados. \p \v 48 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ri a-pecados xaꞌan perdonar. \p \v 49 Y ri vinak ri junan i-tzꞌuyul riqꞌuin ri Jesús chirij ri mesa, niquiꞌej chiquivach: ¿Chica chi ache va, chi nuꞌon jeꞌ perdonar pecados? ncaꞌchaꞌ. \p \v 50 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacolotaj. Vacame caꞌin en paz. \c 8 \s1 Ixokiꞌ ri xaꞌbꞌano servir ri Jesús \p \v 1 Después ri xbꞌanataj reꞌ, ri Jesús xꞌa nojiel tanamet y aldeas, y nutzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, y ri doce (cabꞌalajuj) discípulos i-bꞌanak riqꞌuin. \v 2 Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj ixokiꞌ ri i-bꞌanak chirij, ri xaꞌlasas-el itziel tak espíritus quiqꞌuin y ri i-rubꞌanun sanar riqꞌuin yabꞌil. Chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ bꞌanak ri María, ri niꞌeꞌx jeꞌ Magdalena cha, ri xaꞌlasas-el i-siete (ivukuꞌ) itziel tak espíritus riqꞌuin. \v 3 Y bꞌanak ri Juana, raxjayil ri ache Chuza rubꞌeꞌ. Y ri ache reꞌ jun rusamajiel ri Herodes. Bꞌanak jeꞌ ri Susana. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ ri niquiꞌan servir ri Jesús\x + \xo 8:3 \xt Mt. 27:55-56; Mr. 15:40-41; Lc. 23:49.\x* riqꞌuin ri cꞌo quiqꞌuin. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri aj-ticoniel \r (Mt. 13:1-15, 18-23; Mr. 4:1-20) \p \v 4 Altíra iqꞌuiy vinak xquimol-ka-quiꞌ riqꞌuin ri Jesús ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet. Y jajaꞌ xuꞌej jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica. \v 5 Cꞌo jun ache ri xꞌa chi xbꞌaruquiraj ijaꞌtz. Y antok ri ache nuquiraj ri ijaꞌtz, cꞌo ijaꞌtz xaꞌka pa bꞌay, y ri vinak ncaꞌkꞌax paroꞌ. Y xaꞌpa ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, xquimol-el ri ijaꞌtz. \v 6 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol abꞌaj y xaꞌiel-pa, pero xaꞌchakej-ka ruma man rax ta ri ulief ri pacheꞌ xaꞌka-ve. \v 7 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix. Y antok xaꞌiel-pa, junan xaꞌqꞌuiy quiqꞌuin ri qꞌuix, y xaꞌjiekꞌ chiquicajol ri qꞌuix. \v 8 Y ri nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka pan utzulaj ulief, y jaꞌal xaꞌqꞌuiy-pa y xquiyaꞌ a cien quivach, xchaꞌ. Y antok ri Jesús xuqꞌuis rubꞌixic ri tzij reꞌ, cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ chica. \p \v 9 Y ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica nuꞌej ri jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ? \v 10 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Chiva ixreꞌ yoꞌn permiso chi ntinaꞌiej chirij ri ru-reino ri Dios. Pero chica ri vinak ri man nquinquinimaj ta, xa riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) nquichꞌo-ve chica, chi quireꞌ xa choj niquitzꞌat y man niquiyaꞌ ta pa cuenta ri niquitzꞌat, y joꞌc nicaꞌxaj y man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender) ri nicaꞌxaj.\x + \xo 8:10 \xt Is. 6:9-10.\x* \p \v 11 Y quireꞌ nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Ri ijaꞌtz ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 12 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka pa bꞌay, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ri diablo chaꞌnin nipa, y nralasaj-el ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, chi quireꞌ man niquinimaj ta ri Dios, y man ncaꞌcolotaj ta. \v 13 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol abꞌaj, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can altíra ncaꞌquicuot antok niquiꞌan recibir. Pero ruma manak ruxieꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, rumareꞌ man ncaꞌlayuj ta ncaꞌquicuot, joꞌc jun janeꞌ oc (jaroꞌ oc) kꞌij niquinimaj. Y antok nipa ri prueba, chaꞌnin niquiyaꞌ can ri Dios. \v 14 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero antok ncaꞌin chupan ri quicꞌaslien, xa ncaꞌjiekꞌ ruma ja ri nicꞌatzin chica kꞌij-kꞌij choch-ulief, ri quibꞌayomal y ri ncaꞌquirayij, joꞌc reꞌ ninataj chica, y man jun fruto niquiyaꞌ. \v 15 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka pan utzulaj ulief, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan ri nuꞌej. Ijejeꞌ quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Dios y jaꞌal quivach niquiyaꞌ. \s1 Man jun kax ri avan-can ri man ta xtikꞌalajin-pa \r (Mr. 4:21-25) \p \v 16 Man jun vinak nutzej jun lámpara y nutzꞌapij o nuyaꞌ ta oc chuxieꞌ ruchꞌat. Ri lámpara reꞌ nuyaꞌ jun lugar chicaj\x + \xo 8:16 \xt Mt. 5:15; Lc. 11:33.\x* chi quireꞌ ri ncaꞌuoc pa jay jaꞌal niquitzꞌat ri sakil. \v 17 Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtikꞌalajin-pa. Y man jun kax jeꞌ ri tzꞌapin can rij, ri man ta xtikꞌalajin-pa y man ntiel ta pa choch sakil.\x + \xo 8:17 \xt Mt. 10:26; Lc. 12:2.\x* \p \v 18 Tivaxaj cꞌa otz, ruma ri cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta ri janeꞌ (jaroꞌ) nuꞌon pensar chi nicꞌujieꞌ riqꞌuin xtalasas-el cha,\x + \xo 8:18 \xt Mt. 25:29; Lc. 19:26.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ ri Jesús \r (Mt. 12:46-50; Mr. 3:31-35) \p \v 19 Y ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ ri Jesús xaꞌpa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ. Pero man xaꞌtiquir ta xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin, ruma iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ riqꞌuin. \v 20 Y xꞌeꞌx-apa cha ri Jesús: Ri atieꞌ y ri achakꞌ icꞌo juviera y nicajoꞌ ncatquitzꞌat. \p \v 21 Pero ri Jesús xuꞌej: Ri ntieꞌ y ri nchakꞌ ja ri ncaꞌcꞌaxan y niquiꞌan ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús nukꞌil ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ y ri yaꞌ \r (Mt. 8:23-27; Mr. 4:35-41) \p \v 22 Y jun kꞌij ri Jesús xuoc chupan jun barco junan quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Kojakꞌax-apa jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago. Y xaꞌa. \p \v 23 Y antok i-bꞌanak-apa, ri Jesús xvar-ka y jun arapienta xpa jun nem cakꞌiekꞌ paroꞌ ri lago. Rumareꞌ ri barco ri pacheꞌ i-bꞌanak-ve, xa ninuoj-pa chi yaꞌ y jubꞌaꞌ ma niꞌa-ka chuxieꞌ ri yaꞌ. \v 24 Y xaꞌpa ri discípulos, xquicꞌasuoj ri Jesús y xquiꞌej cha: ¡Maestro, Maestro, vacame nkucon! xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xpalaj-pa y xchꞌolin cha ri cakꞌiekꞌ y cha ri yaꞌ. Y ri cakꞌiekꞌ xqꞌuis-el ruchukꞌaꞌ y xtanie-ka jeꞌ ri yaꞌ. \v 25 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma man xicukubꞌaꞌ ta icꞌuꞌx viqꞌuin? Pero ri discípulos quixiꞌin-quiꞌ. Can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica cꞌa chi ache va chi ncaꞌruꞌon mandar ri cakꞌiekꞌ y ri yaꞌ, y ncaꞌniman cha? \s1 Jun ache aj-Gadara cꞌo itziel tak espíritus riqꞌuin \r (Mt. 8:28-34; Mr. 5:1-20) \p \v 26 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago, chupan ri lugar rubꞌinan Gadara, ri cꞌo-apa choch ri Galilea. \v 27 Y antok ri Jesús xiel-pa chupan ri barco, xalka jun ache riqꞌuin ri cꞌo nak pa tanamet. Y ri ache reꞌ ya qꞌuiy tiempo ri icꞌo itziel tak espíritus riqꞌuin. Rumareꞌ man jun rutziak nucusaj, ni man nicꞌujieꞌ ta chirachuoch. Xa ja ri cementerio ri acunak rachuoch. \v 28 Y ri ache reꞌ joꞌc xutzꞌat ri Jesús, xurak ruchiꞌ y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan. Y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nichꞌo-apa cha ri Jesús, y nuꞌej: ¿Chica navajoꞌ chuva Jesús ri Rucꞌajuol ri Namalaj Dios? Tabꞌanaꞌ jun favor man quinachꞌujirisaj. \p \v 29 Ri ache xuꞌej quireꞌ ruma ri Jesús ruꞌeꞌn chic cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin chi tiel-el. Ruma ya qꞌuiy tiempo ticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y qꞌuiy mul ri vinak quiyoꞌn chꞌichꞌ y cadenas (yariena) chirij rukꞌa-rakan ri ache reꞌ, pero man i-tiquirnak ta chirij. Ruma ri ache reꞌ ncaꞌrukꞌochpij ri cadenas (yariena) ri choj cha tzꞌamuon-ve, y ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin nuꞌon cha chi niꞌa pa tak lugares desiertos. \v 30 Y ri Jesús xucꞌutuj cha: ¿Cheꞌl abꞌeꞌ? Y jajaꞌ xuꞌej-pa: Legión nubꞌeꞌ. Ruma iqꞌuiy ri itziel tak espíritus ri icꞌo riqꞌuin. \p \v 31 Y xquicꞌutuj cꞌa favor cha ri Jesús chi man caꞌrutak-el chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, ri qui-lugar ri itziel tak espíritus. \v 32 Y chireꞌ, paroꞌ jun juyuꞌ, iqꞌuiy ak ncaꞌvaꞌ, rumareꞌ ri itziel tak espíritus xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tuyaꞌ permiso chica chi ncaꞌuoc quiqꞌuin ri ak reꞌ. Y ri Jesús xuyaꞌ permiso chica. \v 33 Y ri itziel tak espíritus ja xaꞌiel-el riqꞌuin ri ache, y xaꞌbꞌaꞌuoc quiqꞌuin ri ak. Y quinojiel ri ak reꞌ jun-anin xaꞌbꞌaxulie-pa choch jun juyuꞌ can paꞌl-roch, y cꞌa chupan ri lago xaꞌbꞌaka-ve; y chireꞌ xaꞌjiekꞌ-ve quinojiel ri ak reꞌ. \p \v 34 Y ri ncaꞌchajin quichin ri ak, antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, xaꞌnumaj; y xbꞌaquitzijuoj ri xbꞌanataj pa tanamet y pa tak avan. \v 35 Y ri vinak xaꞌpa cꞌa chi nalquitzꞌataꞌ ri chica xbꞌanataj. Y antok xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquitzꞌat chi ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin; tzꞌuyul chirakan ri Jesús, rucusan rutziak y man nuꞌon ta chic cꞌa ri incheꞌl rubꞌanun-pa. Rumareꞌ ri vinak xa xquixiꞌij-quiꞌ. \v 36 Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato ri xbꞌanataj, xquitzijuoj cꞌa chica ri nicꞌaj chic vinak chi cheꞌl xaꞌlasas ri itziel tak espíritus riqꞌuin ri ache. \v 37 Entonces ri vinak aj-Gadara y ri icꞌo cierca, xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tiel-el chireꞌ Gadara, ruma altíra quixiꞌin-quiꞌ. Rumareꞌ ri Jesús xuoc-oc chupan ri barco richin chi niꞌa. \v 38 Y ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin, nucꞌutuj favor cha ri Jesús chi niꞌa riqꞌuin. Pero ri Jesús xuꞌon can despedir y xuꞌej can cha: \v 39 Catzalaj chavachuoch y atzijuoj ri nem samaj ri xuꞌon ri Dios aviqꞌuin, xucheꞌx. Y ri ache xꞌa cꞌa chupan ri tanamet, y xutzꞌom rutzijoxic ri nem samaj ri xuꞌon ri Jesús cha. \s1 Ri rumiꞌal ri Jairo, y ri ixok ri xutzꞌom rutziak ri Jesús \r (Mt. 9:18-26; Mr. 5:21-43) \p \v 40 Y antok ri Jesús xtzalaj chic cꞌa pa jucꞌan ruchiꞌ ri lago, ri altíra iqꞌuiy vinak ri icꞌo chireꞌ can ncaꞌquicuot xquicꞌul-apa, ruma ri vinak reꞌ can jajaꞌ ri quiyoꞌien. \v 41 Jareꞌ antok xalka jun ache rubꞌinan Jairo. Ri ache reꞌ principal chupan ri sinagoga, y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús, y xuꞌon rogar choch chi tiꞌa riqꞌuin chirachuoch, \v 42 ruma joꞌc jun oc rumiꞌal cꞌo, ri cꞌo laꞌk doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ y ya nicon. \p Y antok ri Jesús bꞌanak, iqꞌuiy vinak i-bꞌanak chirij y mareꞌ niquipitzꞌ. \p \v 43 Chiquicajol cꞌa ri vinak, bꞌanak jun ixok ri cꞌo doce (cabꞌalajuj) junaꞌ ri ntiel ruquiqꞌuiel y man nitanieꞌ ta, ruma jun yabꞌil. Ya xuqꞌuis nojiel ri ru-miera chiquivach iqꞌuiy doctores, y man jun chiquivach ijejeꞌ tiquirnak ta rukꞌoman ri ruyabꞌil. \v 44 Ri ixok reꞌ xjiel-apa chirij ri Jesús y xutzꞌom-apa ri ruchi-rutziak, y chaꞌnin xtanieꞌ ri ruquiqꞌuiel ri ntiel. \p \v 45 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin? Quinojiel niquiꞌej chi ijejeꞌ man xquitzꞌom ta, rumareꞌ ri Pedro y ri nicꞌaj chic discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, iqꞌuiy vinak ncatquipitzꞌ y niquinimila-quiꞌ chavij, y atreꞌ naꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin? \p \v 46 Pero ri Jesús xuꞌej: Cꞌo jun ri xirutzꞌom-pa, ruma xinnaꞌ chi cꞌo poder xiel viqꞌuin, xchaꞌ. \p \v 47 Antok ri ixok xutzꞌat chi xnaꞌax, xpa cꞌa nibꞌarbꞌuot y xalxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús. Y chiquivach quinojiel ri vinak xuꞌej-apa cha ri Jesús karruma xutzꞌom ruchi-rutziak. Y xuꞌej jeꞌ chi antok xutzꞌom ri ruchi-rutziak, can ja xunaꞌ chi xꞌan sanar. \v 48 Y ri Jesús xuꞌej cha: Numiꞌal, xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin. Vacame caꞌin en paz, xchaꞌ cha. \p \v 49 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús riqꞌuin ri ixok, antok cꞌo jun xalka ri patanak chirachuoch ri ache principal chupan ri sinagoga. Ri jun reꞌ xalruꞌej cha ri ache principal: Ri amiꞌal ya xcon, man chic taꞌan molestar ri Maestro. \p \v 50 Pero ri Jesús xraꞌxaj, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ, joꞌc tanimaj, y ri amiꞌal xticꞌastaj chic, xchaꞌ cha. \p \v 51 Y antok xalka chirachuoch ri Jairo, ri Jesús man xuyaꞌ ta permiso chi xaꞌuoc pa jay nicꞌaj chic vinak, xa joꞌc ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, y ri rutie-rutataꞌ ri chꞌiti xtan ri quiminak chic. \v 52 Quinojiel altíra ncaꞌuokꞌ y ncaꞌbꞌisuon chirij ri chꞌiti xtan reꞌ. Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man chic quixuokꞌ, ruma ri chꞌiti xtan xa man quiminak ta, xa nivar, xchaꞌ. \p \v 53 Pero ijejeꞌ xa xaꞌtzeꞌn chirij ri Jesús, ruma cataꞌn chi xa quiminak chic ri chꞌiti xtan. \p \v 54 Y ri Jesús xutzꞌom rukꞌaꞌ ri chꞌiti xtan y xuꞌej: Nóya, capalaj. \p \v 55 Y ri chꞌiti xtan can xtzalaj-pa ri ru-espíritu riqꞌuin, y can ja xpalaj-pa chaꞌnin. Y ri Jesús xuꞌej chi tiyoꞌx ruvay. \v 56 Y ri rutie-rutataꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj. Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquitzijuoj ri xbꞌanataj chireꞌ. \c 9 \s1 Antok ri doce (cabꞌalajuj) discípulos xaꞌtak-el chi xiꞌquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios \r (Mt. 10:5-15; Mr. 6:7-13) \p \v 1 Ri Jesús xaꞌrayuoj ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos, y xuyaꞌ poder y autoridad chica chi ncaꞌtiquir ncaꞌquilasaj nojiel quivach itziel tak espíritus, y chi niquiꞌan sanar nojiel roch yabꞌil. \v 2 Y xaꞌrutak-el chi xbꞌaquitzijuoj ri ru-reino ri Dios, y chi ncaꞌquiꞌan sanar ri ncaꞌyavaj. \v 3 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Antok xquixꞌa, man jun kax tivucꞌuaj. Man tivucꞌuaj ichꞌameꞌy, ni man tivucꞌuaj i-buolsa, ni simíta, ni miera, ni man tivucꞌuaj jun chic jal itziak. \v 4 Y chica-na jay pacheꞌ nquixuoc-ve, chireꞌ quixcꞌujie-ve-ka. Xa cꞌajaꞌ antok nquixiel-pa chupan ri tanamet, cꞌajareꞌ xtiyaꞌ can ri jay ri pacheꞌ xixcꞌujie-ve. \v 5 Y pacheꞌ na man nquixꞌan ta recibir, quixiel-pa chupan ri tanamet y titotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak ivakan chiquivach ri vinak reꞌ, chi quireꞌ niquitzꞌat chi man otz ta ri xquiꞌan,\x + \xo 9:5 \xt Lc. 10:4-11.\x* xchaꞌ ri Jesús. \p \v 6 Y ri discípulos xaꞌa y xaꞌkꞌax ri pa tak aldeas chi xbꞌaquitzijuoj ri evangelio. Y ri pacheꞌ xaꞌkꞌax-ve, xaꞌquiꞌan jeꞌ sanar quinojiel ri ncaꞌyavaj. \s1 Antok xquimisas ri Juan el Bautista \r (Mt. 14:1-12; Mr. 6:14-29) \p \v 7 Y ri Herodes ri gobernador xraꞌxaj nojiel ri ncaꞌruꞌon ri Jesús. Pero vor chica xtunimaj, ruma icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Juan el Bautista xa xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 8 Icꞌo ncaꞌeꞌn chi ja ri Elías ri xtzalaj-pa. Y nicꞌaj chic niquiꞌej chi jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, ri xbꞌacꞌastaj-pa.\x + \xo 9:8 \xt Mt. 16:14; Mr. 8:28; Lc. 9:19.\x* \v 9 Y ri Herodes xuꞌej: Inreꞌ ri xiꞌeꞌn chi xcꞌamar-el rujaluon ri Juan el Bautista, ¿chica came ache reꞌ ri qꞌuiy nivaꞌxaj chirij? Y ri Herodes xucanuj manera chi nutzꞌat ri Jesús. \s1 Ncaꞌtzuk ivuꞌuoꞌ mil \r (Mt. 14:13-21; Mr. 6:30-44; Jn. 6:1-14) \p \v 10 Y antok ri ru-apóstoles\x + \xo 9:10 \xt Lc. 6:13.\x* ri Jesús xaꞌtzalaj-pa,\x + \xo 9:10 \xt Lc. 9:1-6.\x* xquiꞌej cha nojiel ri chica xquiꞌan. Y jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj y xaꞌa chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak richin ri tanamet rubꞌinan Betsaida. \v 11 Y antok ri vinak xquinaꞌiej chi xꞌa ri Jesús, xaꞌa chirij. Y antok ri vinak reꞌ xaꞌbꞌaka riqꞌuin, jajaꞌ xaꞌruꞌon recibir y xuꞌej jeꞌ chica chirij ri ru-reino ri Dios. Y xaꞌruꞌon jeꞌ sanar ri ncaꞌyavaj. \p \v 12 Pero antok ya nika-ka ri kꞌij, ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Caꞌtakaꞌ cꞌa el ri vinak chi caꞌa pa tak aldeas y nicꞌaj chic lugar ri icꞌo cierca, chi niquicanuj pacheꞌ ncaꞌbꞌavar-ve, y ri chica niquitej, ruma ri pacheꞌ ojcꞌo-ve xa manak jay, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 13 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ ixreꞌ chi ncaꞌvaꞌ. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Kiqꞌuin ojreꞌ xa joꞌc vuꞌuoꞌ simíta y caꞌyeꞌ car cꞌo. Ri vinak reꞌ ncaꞌvaꞌ, pero xa nkuꞌa chulokꞌic ri chica niquitej, xaꞌchaꞌ. \v 14 Y ri achiꞌaꞌ icꞌo laꞌk vuꞌuoꞌ mil. Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tibꞌanaꞌ chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka chi nicꞌaj tak ciento, xchaꞌ chica. \p \v 15 Y quireꞌ xquiꞌan, xaꞌquitzꞌuyubꞌaꞌ quinojiel. \v 16 Y ri Jesús xutzꞌom ri vuꞌuoꞌ simíta y ri caꞌyeꞌ car, xtzuꞌn chicaj, y xuꞌon bendecir, y xaꞌruper ri simíta y ri car, y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos chi niquijach chiquivach ri vinak. \v 17 Y quinojiel jaꞌal xaꞌvaꞌ, y otz xnuoj quipan. Y cꞌa cꞌo doce (cabꞌalajuj) chacach ri xaꞌnuoj riqꞌuin ri jutak pir ri xmuol can ri xuꞌon suobra. \s1 Ri Pedro nuꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo \r (Mt. 16:13-20; Mr. 8:27-30) \p \v 18 Y jun kꞌij ri Jesús cꞌo aparte chi nuꞌon orar, y ri ru-discípulos icꞌo jeꞌ riqꞌuin. Y jareꞌ antok ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿In chica inreꞌ niquiꞌej ri vinak? \p \v 19 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Icꞌo ncaꞌeꞌn chi atreꞌ ri Juan el Bautista. Icꞌo nicꞌaj chic ncaꞌeꞌn chi atreꞌ ri Elías. Y icꞌo jeꞌ ncaꞌeꞌn chi atreꞌ at jun chic chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y vacame xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.\x + \xo 9:19 \xt Mt. 14:1-2; Mr. 6:14-15; Lc. 9:7-8.\x* \p \v 20 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Y ixreꞌ, in chica inreꞌ ntiꞌej? Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ri Cristo,\x + \xo 9:20 \xt Jn. 6:68-69.\x* ri at-takuon-pa ruma ri Dios. \s1 Ri Jesús nuꞌej chi xtiquimisas \r (Mt. 16:21-28; Mr. 8:31–9:1) \p \v 21 Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquiꞌej-ve chica jajaꞌ. \v 22 Y xuꞌej jeꞌ chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nicꞌatzin chi nukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet cuma ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, cuma ri principales sacerdotes y cuma ri achiꞌaꞌ escribas; y xtiquimisas, pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \p \v 23 Y chica quinojiel xuꞌej: Vi xa cꞌo jun nrajoꞌ niꞌa chuvij, man tuꞌon ri nurayij jajaꞌ, y can tutzꞌamaꞌ y tucꞌuaj ri ru-cruz.\x + \xo 9:23 \xt Ri tzij “cruz” nrajoꞌ nuꞌej: Sufrimiento y camic.\x* Xa quireꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij, otz tipa viqꞌuin chi niꞌa chuvij.\x + \xo 9:23 \xt Mt. 10:38; Lc. 14:27.\x* \v 24 Ruma xa cꞌo jun ri altíra nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xticolotaj.\x + \xo 9:24 \xt Mt. 10:39; Lc. 17:33; Jn. 12:25.\x* \v 25 Y ¿chica nuchꞌec jun vinak xa nicꞌujieꞌ ta riqꞌuin nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo choch-ulief y xa man nicolotaj ta? \v 26 Ruma xa cꞌo jun ri niqꞌuix pa nu-cuenta y ruma ri nutzij, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtiqꞌuix jeꞌ pa ru-cuenta ri jun reꞌ. Quireꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, junan chic ru-gloria riqꞌuin ri Rutataꞌ, i-richꞌilan-pa ri santos ángeles. \v 27 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi icꞌo jujun chivach ixreꞌ ri man xcaꞌcon ta yan, cꞌa xtiquitzꞌat-na ri ru-reino ri Dios, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Antok ri Jesús xcꞌaxtaj rutzubꞌal \r (Mt. 17:1-8; Mr. 9:2-8) \p \v 28 Y xakꞌax yan laꞌk jun semana ri tichꞌoꞌ ri Jesús chiquivach ri vinak, jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj ri Pedro, ri Juan y ri Jacobo chi junan xꞌa quiqꞌuin paroꞌ jun juyuꞌ chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar. \v 29 Y antok ri Jesús nuꞌon orar, xcꞌaxtaj rutzubꞌal, y ri rutziak jeꞌ altíra sak xuꞌon y nichꞌichꞌan.\x + \xo 9:29 \xt 2P. 1:16.\x* \v 30 Y jareꞌ antok ncaꞌtzijuon yan chic riqꞌuin ri Jesús icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ; jun ja ri Moisés y ri jun chic ja ri Elías. \v 31 Ri icaꞌyeꞌ reꞌ icꞌo chupan jun namalaj sakil, y ncaꞌtzijuon chirij ri camic ri xtukꞌasaj ri Jesús chupan ri tanamet Jerusalén. \v 32 Y ri Pedro y ri icaꞌyeꞌ chic, mesque cꞌo quivaran, xquicochꞌ, y xquitzꞌat ri namalaj rusakil ri Jesús, y xaꞌquitzꞌat jeꞌ ri icaꞌyeꞌ chic achiꞌaꞌ ri icꞌo riqꞌuin. \v 33 Y antok ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ja niquiyaꞌ can ri Jesús chi ncaꞌa, ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, otz chi ojcꞌo vaveꞌ ojreꞌ, nakaꞌan oxeꞌ chꞌitak enramadas, jun avichin atreꞌ, jun richin ri Moisés y jun richin ri Elías. Pero ri Pedro man rataꞌn ta ri chica ncaꞌruꞌej. \p \v 34 Y cꞌa nichꞌoꞌ jajaꞌ cha ri Jesús antok jun mukul xka-pa pa quiveꞌ. Y ri discípulos xquixiꞌij-quiꞌ antok xquinaꞌ chi icꞌo yan chic chupan ri mukul. \v 35 Y chupan ri mukul reꞌ, cꞌo Jun ri xchꞌo-pa y xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol y altíra nivajoꞌ.\x + \xo 9:35 \xt Is. 42:1; Mt. 3:17; 12:18; Mr. 1:11; Lc. 3:22; 2P. 1:17-18.\x* Can tivaxaj ri nuꞌej jajaꞌ. \p \v 36 Y antok caxan chic ri xchꞌo-pa, xquitzꞌat chi ri Jesús xa ruyuon chic cꞌo can. Y qꞌuiy tiempo xakꞌax, ijejeꞌ man jun choj cha xquiꞌej-ve ri xquitzꞌat chireꞌ paroꞌ ri juyuꞌ. \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun alaꞌ ri cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin \r (Mt. 17:14-21; Mr. 9:14-29) \p \v 37 Y chucaꞌn kꞌij, antok ri Jesús y ri iyoxeꞌ discípulos xaꞌka-pa paroꞌ ri juyuꞌ, can altíra iqꞌuiy vinak ri xaꞌcꞌulu-apa quichin. \v 38 Y jun ache ri cꞌo chiquicajol ri vinak, xchꞌo-apa cha ri Jesús y xuꞌej: Maestro, inreꞌ joꞌc jun valcꞌual cꞌo. Tabꞌanaꞌ favor tatzꞌataꞌ bꞌaꞌ, \v 39 ruma cꞌo jun itziel espíritu nitzꞌamo richin. Y antok nutzꞌom, nuꞌon cha chi altíra nisiqꞌuin, y nuquiyicaꞌ ri ru-cuerpo, y nuꞌon jeꞌ cha chi ntiel ruvakuol pa ruchiꞌ, y bien golpeado nuꞌon cha. Ri itziel espíritu reꞌ quireꞌ nuꞌon cha ri nucꞌajuol, y cꞌarunaj nuyaꞌ can. \v 40 Rumareꞌ xincꞌutuj yan favor chica ri a-discípulos chi tiquilasaj-el ri itziel espíritu reꞌ, pero man xaꞌtiquir ta, xchaꞌ ri ache. \p \v 41 Y ri Jesús xuꞌej: ¡Man jun vinak chupan ri tiempo vacame ruyoꞌn ta ránima riqꞌuin ri Dios, xa quinojiel i-sachnak! ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ nojiel kꞌij xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin y xquixcochꞌ? Tacꞌama-pa ri acꞌajuol vaveꞌ. \p \v 42 Y antok ri alaꞌ nijiel-apa riqꞌuin ri Jesús, ri itziel espíritu riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xuchꞌikilaꞌ ri alaꞌ y xutzak-ka pan ulief. Ri Jesús xchꞌolin cha ri itziel espíritu chi tiel-el riqꞌuin ri alaꞌ. Y ri Jesús xuꞌon sanar ri alaꞌ reꞌ, y xuya-el cha ri rutataꞌ. \v 43 Y quinojiel ri vinak xaꞌchapataj antok xquitzꞌat chi ri Dios can nem-ve ru-poder. \s1 Ri Jesús nunataj chic jun bꞌay chi xtiquimisas \r (Mt. 17:22-23; Mr. 9:30-32) \p Y antok ri vinak ncaꞌtzijuon chiquivach ruma xaꞌchapataj chirij nojiel ri ncaꞌruꞌon ri Jesús, jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: \v 44 Tivaxaj jaꞌal ri tzij ri xtinꞌej, y man timastaj chiva: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak, xchaꞌ. \p \v 45 Pero ri discípulos xa man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xꞌeꞌx chica, ruma avan chiquivach chi man tiꞌka pa quiveꞌ (man tiquiꞌan entender). Y niquixiꞌij-quiꞌ niquicꞌutuj cha. \s1 ¿Chica ri más nem? \r (Mt. 18:1-5; Mr. 9:33-37) \p \v 46 Y ri ru-discípulos ri Jesús xquitzꞌom cꞌa quiꞌ chi tzij chiquivach, chi chica chiquivach ijejeꞌ ri xtuoc ri más nem.\x + \xo 9:46 \xt Lc. 22:24.\x* \v 47 Pero ri Jesús can rataꞌn ri chica niquiꞌej pa tak cánima ri ru-discípulos. Rumareꞌ jajaꞌ xbꞌaruma-pa jun acꞌual y xupabꞌaꞌ riqꞌuin. \v 48 Y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Chica-na ri nuꞌon recibir jun acꞌual incheꞌl va pa nubꞌeꞌ, xa can inreꞌ nquiruꞌon recibir. Y chica-na ri nquiruꞌon recibir inreꞌ, can nuꞌon recibir ri takayuon-pa vichin.\x + \xo 9:48 \xt Mt. 10:40; Lc. 10:16; Jn. 13:20.\x* Pero chiꞌicajol ixreꞌ, ri más chꞌuteꞌn, xa jareꞌ ri más nem, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri man royoval ta chikij ojreꞌ, can kiqꞌuin ojreꞌ cꞌo-ve \r (Mr. 9:38-40) \p \v 49 Y xpa ri Juan xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, cꞌo jun ache xkatzꞌat, ri pan abꞌeꞌ atreꞌ ncaꞌralasaj itziel tak espíritus. Pero ruma xa man kiqꞌuin ta ojreꞌ cꞌo-ve, mareꞌ xkaꞌan prohibir cha. \p \v 50 Y ri Jesús xuꞌej cha: Man tiꞌan prohibir cha. Ruma ri man royoval ta chikij, can kiqꞌuin ojreꞌ cꞌo-ve. \s1 Antok ri Jesús xaꞌruchꞌolij ri Jacobo y ri Juan \p \v 51 Y antok ya nalka ri kꞌij chi ri Jesús nitzalaj-el chicaj, jajaꞌ xuꞌon pensar chi niꞌa pa tanamet Jerusalén. \v 52 Y icꞌo ri xaꞌrutak-el naꞌay choch jajaꞌ. Y ri xaꞌtak-el, xaꞌa pa jun aldea ri cꞌo Samaria, chi xbꞌaquicanuj ri pacheꞌ xtuxlan-ve y xtivaꞌ ri Jesús. \v 53 Pero ri vinak ri icꞌo chupan ri aldea man xcajoꞌ ta xquicꞌul ri Jesús, ruma xquinaꞌiej chi xa Jerusalén bꞌanak-ve. \v 54 Antok ri discípulos Jacobo y Juan xquinaꞌiej chi ri vinak man niquicꞌul ta ri Jesús, xquiꞌej cha: Ajaf, ¿navajoꞌ nakacꞌutuj chi tika-pa kꞌakꞌ chicaj chi ncaꞌruqꞌuis, incheꞌl xuꞌon ri profeta Elías\x + \xo 9:54 \xt 2R. 1:9-16.\x* ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo? xaꞌchaꞌ. \p \v 55 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat y xaꞌruchꞌolij. Y xuꞌej chica: Ixreꞌ man ivataꞌn ta chica espíritu cꞌo iviqꞌuin. \v 56 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xpa ta vaveꞌ choch-ulief chi ncaꞌruquimisaj vinak, jajaꞌ xpa chi ncaꞌrucol, xchaꞌ. Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa chic jun aldea. \s1 Ri ncaꞌeꞌn chi nicajoꞌ ncaꞌa chirij ri Jesús \r (Mt. 8:18-22) \p \v 57 Y antok ijejeꞌ i-bꞌanak, jun xchꞌo-pa cha ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquiꞌa aviqꞌuin ri pacheꞌ na ri ncaꞌa-ve. \p \v 58 Y ri Jesús xuꞌej cha: Ri utif cꞌo quijul pacheꞌ ncaꞌcꞌujie-ve; y quireꞌ jeꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, cꞌo quisuoc. Pero ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can man jun pacheꞌ nuxlan-ve jubꞌaꞌ, xchaꞌ cha. \p \v 59 Y ri Jesús xuꞌej cha jun chic: Joꞌ viqꞌuin. Ri jun reꞌ xuꞌej cha: Ajaf, tayaꞌ permiso chuva chi naꞌay nimuk-na-el ri nataꞌ y cꞌajareꞌ nquiꞌa chavij. \p \v 60 Ri Jesús xuꞌej cha: Tayaꞌ chi ri quiminak ncaꞌmuk cuma ri i-quiminak.\x + \xo 9:60 \xt Ri tzij “i-quiminak” nrajoꞌ nuꞌej: I-quiminak chupan ri qui-pecados.\x* Y atreꞌ, caꞌin y atzijuoj ri ru-reino ri Dios. \p \v 61 Y cꞌo chic jun ri xꞌeꞌn cha ri Jesús: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquiꞌa chavij. Pero naꞌay, tayaꞌ permiso chuva chi ncaꞌnꞌan can despedir quinojiel ri icꞌo chupan ri vachuoch,\x + \xo 9:61 \xt 1R. 19:20.\x* xchaꞌ. \p \v 62 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Ri ache ri nucꞌuan ri arado y nitzuꞌn can chirij, man otz ta ntiel ri rusamaj. Y quireꞌ jeꞌ ri vinak ri nunimaj ri Dios, man otz ta chi nutzꞌat ri ncaꞌbꞌanataj can chirij. Ruma xa quireꞌ xtuꞌon, man otz ta chi nisamaj pa ru-reino ri Dios, xchaꞌ ri Jesús. \c 10 \s1 Ri i-setenta achiꞌaꞌ ri ncaꞌtak-el chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios \p \v 1 Y antok bꞌanatajnak chic nojiel reꞌ, ri Ajaf Jesús xaꞌruchaꞌ nicꞌaj chic i-setenta achiꞌaꞌ, chi xaꞌrutak-el chi cacaꞌ ri pa tak tanamet y nicꞌaj chic lugar pacheꞌ xtiꞌka-ve jajaꞌ. \v 2 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri samaj can ketzij chi qꞌuiy; pero ri aj-samajiel xa man iqꞌuiy ta. Mareꞌ ticꞌutuj cha ri Rajaf ri samaj chi caꞌrutaka-pa más aj-samajiel chupan ri rusamaj.\x + \xo 10:2 \xt Mt. 9:37-38.\x* \v 3 Y vacame nquixtak-el, xa ix incheꞌl ovejas ri nquixbꞌaka chiquicajol vinak ri incheꞌl utif.\x + \xo 10:3 \xt Mt. 10:16.\x* \v 4 Man tivucꞌuaj i-buolsa, ni man tivucꞌuaj i-miera, y man tivucꞌuaj jeꞌ jun chic par ixajabꞌ. Y man quixpiꞌieꞌ jeꞌ chi nquiꞌan saludar ri vinak pa tak bꞌay. \v 5 Y chica-na jay pacheꞌ nquixuoc-ve, naꞌay tiꞌej chica: Ja ta ri paz richin ri Dios xticꞌujieꞌ chupan ri jay va. \v 6 Y xa chupan ri jay reꞌ cꞌo jun niquicuot nquixrucusaj pa rachuoch, ri paz richin ri Dios xticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y xa manak, ri paz xa xtitzalaj-pa iviqꞌuin ixreꞌ. \v 7 Ixreꞌ quixcꞌujie-ka chupan ri jay ri pacheꞌ nquixbꞌaka-ve, titijaꞌ y tikumuꞌ ri xtisipas chiva; ruma ri samajiel can nicꞌatzin chi nituoj.\x + \xo 10:7 \xt 1Co. 9:14; 1Ti. 5:18.\x* Y man ticꞌax ri jay pacheꞌ xixuoc-ve naꞌay. Xa chireꞌ quixcꞌujie-ve. \v 8 Y quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ antok nquixuoc chica-na tanamet y jaꞌal nquixꞌan recibir, titijaꞌ nojiel ri nisipas chiva, \v 9 y quiꞌbꞌanaꞌ jeꞌ sanar ri ncaꞌyavaj ri icꞌo chireꞌ, y tiꞌej chica ri vinak: Xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino ri Dios. \v 10 Pero xa chupan jun tanamet pacheꞌ nquixbꞌaka-ve man otz ta nquixꞌan recibir, quixiel-el pa tak bꞌay richin ri tanamet y tiꞌej: \v 11 Ri pokolaj richin ri tanamet ri cꞌo-el pa kakan, nakatotaꞌ can chivach,\x + \xo 10:11 \xt Hch. 13:51.\x* chi ntivatamaj chi man otz ta ri xiꞌan. Y tivatamaj jeꞌ chi xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino ri Dios,\x + \xo 10:11 \xt Mt. 10:7-14; Mr. 6:8-11; Lc. 9:3-5.\x* quixchaꞌ chica. \v 12 Y inreꞌ niꞌej cꞌa chiva, chi chupan ri kꞌij antok ri vinak xcaꞌan juzgar ruma ri Dios, ri vinak richin ri tanamet pacheꞌ man xixꞌan ta recibir, más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Sodoma.\x + \xo 10:12 \xt Gn. 19:24-28; Mt. 10:15.\x* \s1 Ri xtika pa quiveꞌ ri tanamet ri man niquinimaj ta ri Jesús \r (Mt. 11:20-24) \p \v 13 ¡Juyeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Corazín! ¡Juyeꞌ jeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Betsaida! Ruma xa ta chupan ri tanamet Tiro y Sidón\x + \xo 10:13 \xt Is. 23:1-18; Ez. 26:1–28:26; Jl. 3:4-8; Am. 1:9-10; Zac. 9:2-4.\x* xaꞌan ta ri milagros ri xaꞌan chivach, ri icꞌo chireꞌ xtzalaj ta pa yan ri cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, quicusan ta chic tziak richin bꞌis, y quiyoꞌn ta chaj chiquij chi quireꞌ nitzꞌiet chi ncaꞌbꞌisuon. \v 14 Pero antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, más nem ri castigo ri xtika pan iveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Tiro y ri aj-Sidón. \v 15 Y ri icꞌo pa tanamet Capernaum niquiꞌan pensar chi ncaꞌa chicaj riqꞌuin ri Dios, pero xa man quireꞌ ta, xa cꞌa chupan ri infierno xcaꞌbꞌaka-ve.\x + \xo 10:15 \xt Is. 14:13-15.\x* \p \v 16 Y chica-na ri nquixraꞌxaj ixreꞌ, can inreꞌ ri nquiraꞌxaj. Y ri jun ri man nrajoꞌ ta nquixruꞌon recibir, can inreꞌ ri man nquiruꞌon ta recibir; y ri man xquiruꞌon ta recibir inreꞌ, man nuꞌon ta recibir ri takayuon-pa vichin.\x + \xo 10:16 \xt Mt. 10:40; Mr. 9:37; Lc. 9:48; Jn. 13:20.\x* \s1 Antok xaꞌtzalaj-pa ri i-setenta achiꞌaꞌ ri xaꞌtak chi xiꞌquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios \p \v 17 Y antok xaꞌtzalaj-pa ri i-setenta achiꞌaꞌ riqꞌuin ri Jesús, altíra ncaꞌquicuot, y xalquiꞌej cha: Ajaf, ri itziel tak espíritus can xquinimaj katzij antok pan abꞌeꞌ atreꞌ xojchꞌoꞌ chica. \p \v 18 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ xintzꞌat chi ri Satanás xtzak-pa chicaj incheꞌl nuꞌon ri ráya. \v 19 Inreꞌ nuyoꞌn poder chiva chi nquixtiquir chirij ri ru-poder ri Satanás, y mesque nquixpiꞌieꞌ pa quiveꞌ cumatz y alacrán,\x + \xo 10:19 \xt Sal. 91:13.\x* man jun kax xtiquiꞌan chiva. \v 20 Pero ixreꞌ man quixquicuot ruma ri itziel tak espíritus nquixquinimaj. Más quixquicuot ruma tzꞌibꞌan ri ibꞌeꞌ chicaj riqꞌuin ri Dios. \s1 Ri Jesús niquicuot \r (Mt. 11:25-27; 13:16-17) \p \v 21 Y chupan ri misma huora reꞌ ri Jesús altíra xquicuot ruma ri Espíritu Santo; y xuꞌej: Inreꞌ tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava Nataꞌ Dios, atreꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief, ruma xavavaj ri utzulaj atzij chiquivach ri vinak ri niquinaꞌ chi qꞌuiy cataꞌn. Xa ja chiquivach ri vinak ri manak-oc cataꞌn, ri incheꞌl acꞌolaꞌ, ri xacꞌut ri utzulaj atzij. Can quireꞌ Nataꞌ Dios, ruma jareꞌ ri xavajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ ri Jesús chupan ri ru-oración. \p \v 22 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ: Ri Nataꞌ Dios nojiel ruyoꞌn-pa pa nukꞌaꞌ.\x + \xo 10:22 \xt Jn. 3:35.\x* Y man jun chic taꞌmayuon in chica inreꞌ, xa joꞌc ri Nataꞌ. Y man jun jeꞌ taꞌmayuon ri chica ri Nataꞌ, xa joꞌc inreꞌ ri in Rucꞌajuol,\x + \xo 10:22 \xt Jn. 10:15.\x* y ri choj cha xtinvajoꞌ xtincꞌut-ve inreꞌ xtiratamaj ri chica ri Nataꞌ. \p \v 23 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat ri ru-discípulos y joꞌc chica ijejeꞌ xuꞌej-ve: Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquitzꞌat nojiel ri ntitzꞌat ixreꞌ. \v 24 Ruma niꞌej cꞌa chiva, chi iqꞌuiy profetas y reyes ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, altíra xcajoꞌ xquitzꞌat ri ntitzꞌat ixreꞌ vacame, y man xquitzꞌat ta el. Xcajoꞌ ta jeꞌ xcaꞌxaj ri ntivaxaj ixreꞌ vacame, y man xcaꞌxaj ta el, xchaꞌ. \s1 Ri utzulaj ache aj-Samaria \p \v 25 Y cꞌo jun maestro richin ri ley xpalaj-pa y ruma nrajoꞌ nuꞌon tentar ri Jesús\x + \xo 10:25 \xt Mt. 22:35.\x* xuꞌej cha: Maestro, ¿chica niꞌan inreꞌ chi quireꞌ nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ. \p \v 26 Ri Jesús xuꞌej cha: ¿Chica nuꞌej ri ru-ley ri Moisés? ¿Y chica niꞌka pan aveꞌ atreꞌ (naꞌan entender atreꞌ)? \p \v 27 Y ri maestro xuꞌej cha ri Jesús: Can tavajoꞌ ri Avajaf Dios, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri avuchukꞌaꞌ, y tavajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj.\x + \xo 10:27 \xt Dt. 6:5.\x* Y can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo.\x + \xo 10:27 \xt Lv. 19:18.\x* \p \v 28 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache: Can ketzij ri xaꞌej. Vacame cꞌa, xa xtaꞌan nojiel reꞌ, xtavil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta,\x + \xo 10:28 \xt Lv. 18:5.\x* xchaꞌ ri Jesús cha. \p \v 29 Pero ri ache reꞌ xrajoꞌ chi ntiel chi otz. Rumareꞌ xucꞌutuj chic cha ri Jesús: ¿Chica ri nu-prójimo? \p \v 30 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache: Cꞌo jun ache ri alanak-pa pa tanamet Jerusalén y xulan-ka chi niꞌka cꞌa pa tanamet Jericó. Pero xaꞌbꞌaꞌiel-pa alakꞌomaꞌ chirij pa bꞌay, y nojiel xquilakꞌaj-el cha. Hasta ri rutziak ri rucusan xquimaj-el cha. Ri alakꞌomaꞌ xaꞌa, pero altíra xquichꞌey can. Ri ache xpoqꞌuieꞌ can chireꞌ pa bꞌay casi quiminak. \v 31 Y cꞌo jun sacerdote ri xxulan-pa chupan ri bꞌay reꞌ, y antok xutzꞌat chi pacꞌol ri ache pa bꞌay, ja ri jun chic ruchiꞌ ri bꞌay xakꞌax-ve. \v 32 Y quireꞌ jeꞌ jun ache levita, xxulan-pa jeꞌ chupan ri bꞌay reꞌ. Y antok ri levita reꞌ xalka cierca ri lugar reꞌ, xutzꞌat ri ache pacꞌol can, y ja ri jun chic ruchiꞌ ri bꞌay xakꞌax-ve. \v 33 Pero cꞌo jun ache aj-Samaria ri xxulan-pa jeꞌ chupan ri bꞌay reꞌ, y antok xalka cierca, xutzꞌat ri ache ri pacꞌol can pa bꞌay, y altíra xujoyovaj roch. \v 34 Rumareꞌ xjiel-apa riqꞌuin, xutzꞌat chica rubꞌanun, xaꞌrukꞌomaj cha aceite de olivo y vino ri pacheꞌ socotajnak-ve, y xaꞌruxim cha tziak. Después ri ache aj-Samaria xuya-el chirij ruquiej y xucꞌuaj cꞌa pa jun posada. Y xuchajij ri jun akꞌaꞌ reꞌ. \v 35 Chucaꞌn kꞌij antok ri aj-Samaria ya niꞌa, ja xralasaj ru-miera y xuyaꞌ can caꞌyeꞌ denarios cha ri rajaf ri posada, y xuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ cuenta ri jun ache reꞌ. Y xa man xcaruꞌon ta ri miera reꞌ, antok inreꞌ xquitzalaj-pa, xtintoj chava nojiel. \v 36 Cꞌajareꞌ ri Jesús xucꞌutuj cha ri ache: ¿Chavach atreꞌ, chica chiquivach ri iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri can incheꞌl nrajo-ka-riꞌ jajaꞌ, can quireꞌ jeꞌ xrajoꞌ ri ache ri xka pa quikꞌaꞌ ri alakꞌomaꞌ? \p \v 37 Y ri ache reꞌ xuꞌej: Ja ri ache ri xjoyovan roch, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Vacame caꞌin y abꞌanaꞌ atreꞌ incheꞌl xuꞌon ri ache aj-Samaria. \s1 Ri Jesús ncaꞌruꞌon visitar ri Marta y ri María \p \v 38 Y ri Jesús xutzꞌom chic rubꞌiey y xbꞌaka chupan jun aldea. Y chireꞌ chupan ri aldea reꞌ cꞌo jun ixok rubꞌinan Marta, y jajaꞌ xuꞌon recibir ri Jesús pa rachuoch. \v 39 Cꞌo jun chic ixok rubꞌinan María ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Marta.\x + \xo 10:39 \xt Jn. 11:1.\x* Y ri María reꞌ xtzꞌuyeꞌ chirakan ri Jesús chi nraꞌxaj ri nuꞌej. \v 40 Pero ri Marta xa man quireꞌ ta xuꞌon. Jajaꞌ xa rutzꞌamuon chꞌuꞌj riqꞌuin ri ropísa. Rumareꞌ ri Marta xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man natzꞌat ta came chi ri María in-ruyoꞌn can nuyuon choch ri opísa? Taꞌej cha chi quirutoꞌ jubꞌaꞌ, xchaꞌ. \p \v 41 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Marta, Marta, atreꞌ qꞌuiy ri naꞌan pensar y altíra bꞌanak avánima riqꞌuin ri av-opísa. \v 42 Pero joꞌc jun kax ri más nicꞌatzin y más otz, y jareꞌ ri xuchaꞌ ri María. Y ri xuchaꞌ jajaꞌ, man jun xtimajo cha. \c 11 \s1 Ri Jesús nucꞌut chica modo niꞌan orar \r (Mt. 6:9-15; 7:7-11) \p \v 1 Y jun bꞌay chic, ri Jesús cꞌo jun lugar, y nuꞌon orar. Y antok xtanieꞌ riqꞌuin ri oración, jun chiquivach ri ru-discípulos xuꞌej cha: Ajaf, tacꞌutuꞌ chakavach chi nakaꞌan orar, incheꞌl ri Juan el Bautista xucꞌut chiquivach ri ru-discípulos cheꞌl niquiꞌan orar, xchaꞌ. \p \v 2 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Antok xtiꞌan orar, cava tiꞌej: Katataꞌ Dios ri atcꞌo chila chicaj, quinojiel ta ri vinak xtiquiyaꞌ akꞌij y nem xtiquiꞌan cha ri santo abꞌeꞌ. Y talka cꞌa ri kꞌij antok atreꞌ ri xcabꞌano reinar. Y ja ta ri navajoꞌ atreꞌ, ja ta reꞌ ri tibꞌanataj vaveꞌ ri choch-ulief, incheꞌl niquiꞌan ri icꞌo aviqꞌuin chicaj. \v 3 Y tayaꞌ cꞌa ri ka-simíta ri nicꞌatzin chika kꞌij-kꞌij. \v 4 Y tabꞌanaꞌ perdonar ri ka-pecados ri nakaꞌan chavach, incheꞌl ncaꞌkaꞌan perdonar ojreꞌ quinojiel ri niquiꞌan itziel chika. Y man tayaꞌ lugar chi ri itziel nuꞌon chika chi nkutzak. Can kojacaloꞌ choch, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 5 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri ru-discípulos: Xa jun chivach ixreꞌ niꞌa pa nicꞌaj-akꞌaꞌ riqꞌuin jun ru-amigo y nuꞌej ta cha: Amigo, tabꞌanaꞌ favor chuva, nijal oxeꞌ a-simíta, \v 6 ruma cꞌo jun nu-amigo naj patanak-ve y xalka viqꞌuin, y inreꞌ xa man jun simíta cꞌo viqꞌuin chi niya-apa cha. \v 7 Y ri choj cha nucꞌutuj-apa ri simíta, cꞌa pa dentro xtichꞌo-pa y xtuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor man quinaꞌan molestar, ruma ri ruchi-jay xa ya xintzꞌapij y ri acꞌolaꞌ xa viqꞌuin inreꞌ ncaꞌvar-ve. Rumareꞌ manak modo nquipalaj chi niya-el chava ri navajoꞌ. \v 8 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can niꞌej cꞌa chiva, chi ri choj cha ri nicꞌutux-apa ri simíta nipalaj-pa, pero man ruma ta ru-amigo riqꞌuin ri nicꞌutun-apa cha. Jajaꞌ nipalaj-pa y nuya-pa nojiel ri nicꞌatzin cha, chi quireꞌ man chic tichꞌo-apa más. \p \v 9 Y inreꞌ niꞌej chiva ixreꞌ: Ticꞌutuj cha ri Dios ri nicꞌatzin chiva y jajaꞌ xtuya-pa chiva. Ticanuj y xtivil ri ntivajoꞌ. Ticꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay y xtijak chivach. \v 10 Ruma xa jun nucꞌutuj cha ri Dios, jajaꞌ xtuya-pa cha ri nucꞌutuj. Xa jun nucanuj, can xtiril ri nucanuj. Y xa jun nucꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay, can xtijak choch. \p \v 11 ¿Cꞌo came jun tataꞌj nuyaꞌ jun abꞌaj pa rukꞌaꞌ ri ralcꞌual, antok nucꞌutuj jun simíta cha? ¿O nuyaꞌ came jun cumatz pa rukꞌaꞌ, antok xa jun car nucꞌutuj cha? \v 12 ¿O nuyaꞌ came jun alacrán pa rukꞌaꞌ, antok xa jun luoꞌ ri nucꞌutuj cha? \v 13 Mesque ixreꞌ itziel inoꞌj, pero man jun bꞌay ntiyaꞌ jun itziel kax chica ri ivalcꞌual. Ixreꞌ ja ri utzulaj tak kax ntiyaꞌ chica. ¿Cuánto más ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj nuya-pa ri Espíritu Santo chica ri ncaꞌcꞌutun cha? \s1 Jun jay nuꞌon dividir-riꞌ \r (Mt. 12:22-30; Mr. 3:20-27) \p \v 14 Jun kꞌij ri Jesús xralasaj-el jun itziel espíritu miem, y antok xiel ri itziel espíritu, ri ache miem ja xchꞌoꞌ, y ri vinak can xaꞌchapataj. \v 15 Pero nicꞌaj chiquivach ri vinak reꞌ niquiꞌej chirij ri Jesús: Ja ri Beelzebú, ri quijaval ri itziel tak espíritus, ri nibꞌano cha chi nitiquir ncaꞌralasaj ri itziel tak espíritus.\x + \xo 11:15 \xt Mt. 9:34; 10:25.\x* \p \v 16 Y nicꞌaj chic, chi niquiꞌan tentar ri Jesús, xquiꞌej cha chi tubꞌanaꞌ jun señal chicaj.\x + \xo 11:16 \xt Mt. 12:38; 16:1; Mr. 8:11.\x* \p \v 17 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri vinak reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: Xa ri vinak richin jun reino caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri reino reꞌ xa nitzak. Y quireꞌ jeꞌ chupan jun jay, xa caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri jay reꞌ xa niqꞌuis. \v 18 Y quireꞌ jeꞌ ri Satanás, xa nuꞌon-ka ayoval quiqꞌuin ri i-rusamajiel, xa chirij jajaꞌ mismo nuꞌon-ka ayoval. Y xa quireꞌ nuꞌon, ruyuon niquiyaꞌ can y chaꞌnin nitzak ri ru-reino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi inreꞌ cꞌo ri Beelzebú viqꞌuin y rumareꞌ ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus. \v 19 Xa inreꞌ ruma ri ru-poder ri Beelzebú ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus, ¿chica xyoꞌn poder chica ri i-bꞌanak chivij chi ncaꞌtiquir ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus? Can ja ri niquiꞌan ijejeꞌ nikꞌalajin chi ixreꞌ man ketzij ta ri ntiꞌej. \v 20 Pero xa inreꞌ ja ri Dios ri xyoꞌn-pa poder chuva chi ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus, riqꞌuin reꞌ ntivatamaj chi ri ru-reino ri Dios ya xalka iviqꞌuin ixreꞌ. \p \v 21 Antok jun ache cꞌo altíra ruchukꞌaꞌ y cꞌo nojiel clases de armas riqꞌuin, can jaꞌal nuchajij ri ru-palacio. Y man jun nitiquir nalasan cha ri cꞌo riqꞌuin. \v 22 Pero antok nalka chic jun ri cꞌo más ruchukꞌaꞌ choch jajaꞌ, ja nicovin chirij, y nralasaj-el cha nojiel ri armas ri cꞌo riqꞌuin ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx chirij. Y nutzꞌom rujachic ri xralasaj-el cha ri ache ri xuchꞌec. \p \v 23 Y ri man viqꞌuin ta inreꞌ nisamaj-ve, xa chuvij inreꞌ nisamaj-ve.\x + \xo 11:23 \xt Mr. 9:40.\x* Y ri man nitoꞌn ta vichin, xa jareꞌ ri nituru nojiel ri ncaꞌnꞌan inreꞌ, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Antok jun itziel espíritu nitzalaj chic pa ri pacheꞌ alanak-ve-el \r (Mt. 12:43-45) \p \v 24 Antok jun itziel espíritu ntiel-el pa ránima jun vinak, niꞌa pa tak lugar chakeꞌj, nucanuj pacheꞌ nuxlan-ve. Y antok man jun lugar niril, nuꞌej cꞌa: Más otz nquitzalaj chic pa ránima ri vinak pacheꞌ xiniel-ve-pa, nichaꞌ. \v 25 Y antok nalka, nalrilaꞌ incheꞌl jun jay masuon y jaꞌal bꞌanun adornar. \v 26 Y ri itziel espíritu reꞌ ncaꞌrucꞌam-pa i-siete (ivukuꞌ) chic itziel tak espíritus ri más i-itziel, y quinojiel ncaꞌuoc pa ránima ri vinak. Y ri vinak choj-iqꞌuin ncaꞌbꞌacꞌujie-ve ri itziel tak espíritus reꞌ, más peor nuꞌon ri rucꞌaslien choch ri rubꞌanun-pa naꞌay. \s1 Ri ketzij chi can jaꞌal ncaꞌquicuot pa quicꞌaslien \p \v 27 Y antok ri Jesús nutzijuoj ri tzij reꞌ chiquivach iqꞌuiy vinak ri quimaluon-quiꞌ riqꞌuin, jun ixok ri cꞌo chireꞌ chiquicajol, cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Can jaꞌal tiquicuot ri ixok ri xyoꞌn avichin ri choch-ulief y xuyaꞌ atzꞌun, xchaꞌ ri ixok cha ri Jesús. \p \v 28 Y ri Jesús xuꞌej: Can más jaꞌal caꞌquicuot ri ncaꞌcꞌaxan ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan nojiel ri nuꞌej. \s1 Ri vinak ri man niquinimaj ta ri Dios nicajoꞌ niquitzꞌat jun señal \r (Mt. 12:38-42) \p \v 29 Y antok qꞌuiy vinak ri niquimol-apa-quiꞌ chirij ri Jesús, xpa jajaꞌ xuꞌej chica: Ri vinak richin ri tiempo vacame altíra i-itziel, rumareꞌ nicajoꞌ chi niꞌan jun señal chiquivach chi nquinquinimaj.\x + \xo 11:29 \xt Mt. 16:4; Mr. 8:12.\x* Pero ri señal ri nicajoꞌ man xtiyoꞌx ta chica. Xa ja ri xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri señal ri xtiyoꞌx chica.\x + \xo 11:29 \xt Mt. 12:39-41.\x* \v 30 Ruma incheꞌl xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, xucꞌut chiquivach ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can chupan ri tanamet Nínive,\x + \xo 11:30 \xt Jon. 3:4.\x* chi ja ri Dios takayuon-pa richin. Y quireꞌ jeꞌ ri xtukꞌasaj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xticusas richin jun señal chiquivach ri vinak vacame. \v 31 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xticꞌastaj-pa ri jun reina ri xuꞌon gobernar ri Sabá y xtuꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame. Ruma antok xcꞌasieꞌ ri jun reina reꞌ, altíra naj xpa-ve chi xalraꞌxaj runoꞌj ri rey Salomón.\x + \xo 11:31 \xt 1R. 10:1-10; 2Cr. 9:1-12.\x* Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can. \v 32 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xcaꞌcꞌastaj-pa ri vinak aj-Nínive y xtiquiꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame, ruma man xquinimaj ta. Ri vinak aj-Nínive joꞌc xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xutzijuoj ri Jonás chica, ja xtzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.\x + \xo 11:32 \xt Jon. 3:5.\x* Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri Jonás. \s1 Ri lámpara richin ri cuerpo \r (Mt. 6:22-23) \p \v 33 Man jun vinak nutzej jun lámpara y nuyaꞌ pacheꞌ man kꞌalaj ta, o nuyaꞌ ta chuxieꞌ jun cajuon. Jun ri nutzej jun lámpara, chicaj nuya-ve\x + \xo 11:33 \xt Mt. 5:15; Mr. 4:21; Lc. 8:16.\x* chi quireꞌ ri ncaꞌuoc pa jay jaꞌal niquitzꞌat ri sakil. \v 34 Ri anakꞌavach jareꞌ ri lámpara richin ri a-cuerpo. Antok ri anakꞌavach otz, nojiel jeꞌ ri a-cuerpo cꞌo pa sakil. Pero xa ri anakꞌavach man otz ta, nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa kꞌakuꞌn. \v 35 Mareꞌ tatzꞌata-ka-aviꞌ chi ri sakil ri cꞌo pan avánima man kꞌakuꞌn ta. \v 36 Ruma xa nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa sakil, can manak kꞌakuꞌn aviqꞌuin y quireꞌ ncatzuꞌn jaꞌal. Incheꞌl antok jun lámpara ncaruꞌon alumbrar y jaꞌal sakil nuyaꞌ. \s1 Ri Jesús ncaꞌruꞌon acusar ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ maestros richin ri ley \r (Mt. 23:1-36; Mr. 12:38-40; Lc. 20:45-47) \p \v 37 Y antok ri Jesús xtanie-ka chi nitzijuon chiquivach ri vinak, cꞌo jun chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos xuꞌon rogar choch ri Jesús chi nivaꞌ riqꞌuin. Y antok ri Jesús xbꞌaka pa jay, ja xtzꞌuye-apa chirij ri mesa. \p \v 38 Y ri ache fariseo can xuꞌon extrañar-riꞌ antok xutzꞌat ri Jesús, chi man xuchꞌaj ta rukꞌaꞌ antes chi nivaꞌ. \v 39 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos xa ix incheꞌl ri vaso y ri plato ri jaꞌal chꞌajuon quij pero ri quipan xa tzꞌil. Ri ivánima xa nojnak riqꞌuin alakꞌ y nojnak riqꞌuin itziel tak kax. \v 40 Ix-nacanak. ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri xbꞌano ri ka-cuerpo, xuꞌon jeꞌ ri kánima? \v 41 Rumareꞌ tiyaꞌ ri cꞌo iviqꞌuin chica ri man jun kax cꞌo quiqꞌuin, y quireꞌ nojiel xtiel sak. \p \v 42 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos! Ixreꞌ ntiyaꞌ ri diezmo richin ri alvaviena, ri rura y nojiel quivach kꞌayis,\x + \xo 11:42 \xt Lv. 27:30.\x* pero xa man ntivajoꞌ ta ri Dios, ni man ix choj ta jeꞌ quiqꞌuin ri vinak. Jareꞌ ri más nicꞌatzin chi ntiꞌan, después tiyaꞌ ri i-diezmo. \p \v 43 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos! ruma ja ri naꞌay tak chꞌacat ntivajoꞌ pa tak sinagogas. Y can altíra nika chivach chi nquixꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak. \p \v 44 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! ruma xa ix incheꞌl ri jul pacheꞌ i-mukun can ri quiminakiꞌ. Antok man kꞌalaj ta chic nitzꞌiet, ri vinak choj ncaꞌkꞌax paroꞌ ruma man cataꞌn ta chi xa paroꞌ jun quiminak ncaꞌkꞌax-ve, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 45 Pero jun chiquivach ri maestros richin ri ley xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, antok atreꞌ naꞌej quireꞌ, man joꞌc ta chica ri nicꞌaj naꞌej-ve, xa chika jeꞌ ojreꞌ naꞌej-ve. \p \v 46 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache reꞌ: ¡Juyeꞌ jeꞌ ivach ixreꞌ maestros richin ri ley! ruma antok nquiꞌtijuoj ri vinak, ntiyaꞌ nimaꞌk tak akaꞌn chiquij ri man ncaꞌtiquir ta niquicꞌuaj. Pero ixreꞌ nixta cha jun ruve-ikꞌaꞌ chi ntitzꞌom ta bꞌaꞌ. \p \v 47 ¡Juyeꞌ ivach, ruma nquiꞌchojmij ri panteones ri pacheꞌ i-mukun-ve ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y ijejeꞌ xa ja ri ivateꞌt-imamaꞌ ri xaꞌquimisan quichin! \v 48 Vacame kꞌalaj chi ixreꞌ nika chivach ri itziel tak kax ri xaꞌquiꞌan ri ivateꞌt-imamaꞌ ri ojier can, ruma ijejeꞌ xaꞌquimisan ri profetas, y ixreꞌ nquixchojmin ri panteones ri pacheꞌ i-mukun-ve. \p \v 49 Y como ri Dios rataꞌn nojiel, mareꞌ xuꞌej: Xcaꞌntak profetas, y xcaꞌntak jeꞌ apóstoles chiquicajol. Pero icꞌo chiquivach ri xcaꞌquiquimisaj, y icꞌo ri xcaꞌquitarariej-el. \v 50 Rumareꞌ ri vinak ri icꞌo vacame, ijejeꞌ ri xcaꞌkalien ri quicamic quinojiel ri profetas ri xaꞌquimisas ojier can tiempo, xa-jan antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief. \v 51 Tiquirnak-pa riqꞌuin ri rucamic ri Abel,\x + \xo 11:51 \xt Gn. 4:8.\x* cꞌa riqꞌuin ri rucamic ri Zacarías,\x + \xo 11:51 \xt 2Cr. 24:20-21.\x* ri xquimisas chucajol ri altar y ri templo. Rumareꞌ niꞌej chiva, chi nojiel cꞌa ri camic reꞌ xticakaj ri vinak ri icꞌo chupan ri tiempo vacame. \p \v 52 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ maestros richin ri ley! ruma pan ikꞌaꞌ ixreꞌ cꞌo-ve ri noꞌj, ruma ivataꞌn ri chica modo jun vinak ntuoc richin ri Dios, pero ixreꞌ xa man ix-acunak ta richin ri Dios y ri nicajoꞌ ncaꞌuoc richin ri Dios nquiꞌkꞌat. \p \v 53 Antok ri Jesús xuꞌej nojiel reꞌ, ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos altíra xyacataj quiyoval. Y rumareꞌ ijejeꞌ qꞌuiy cꞌa kax niquicꞌutuj cha ri Jesús xa richin niquinak. \v 54 Y ijejeꞌ man niquiyaꞌ ta can ri Jesús, ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj chi jajaꞌ cꞌo ta jun tzij ri man otz ta ri nuꞌej chi quireꞌ niquiꞌan acusar. \c 12 \s1 Ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos \p \v 1 Y ri vinak chi i-miles xquimol-ka-quiꞌ chireꞌ. Rumareꞌ niquinimila-quiꞌ. Y ri Jesús naꞌay cꞌa xchꞌoꞌ quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ choch ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos.\x + \xo 12:1 \xt Mt. 16:6; Mr. 8:15.\x* Ri levadura reꞌ ja ri caꞌyeꞌ quipalaj. \v 2 Ruma man jun kax ri man kꞌalaj ta, ri man ta xtibꞌakꞌalajin-pa. Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtinaꞌax.\x + \xo 12:2 \xt Mr. 4:22; Lc. 8:17.\x* \v 3 Rumareꞌ ixreꞌ, nojiel cꞌa ri i-eꞌn pa kꞌakuꞌn, xtikꞌalajin-pa. Y nojiel cꞌa ri i-eꞌn pa tak ixiquin pa jay, xtinaꞌax cuma ri vinak y xtiquirak quichiꞌ xtiquitzijuoj pa quiveꞌ ri jay. \s1 Choj choch nicꞌatzin chi nakaxiꞌij-kiꞌ \r (Mt. 10:26-31) \p \v 4 Y niꞌej chiva ixreꞌ ri ix nu-amigos: Man tixiꞌij-iviꞌ chiquivach ri niquiquimisaj ri i-cuerpo, pero después man jun chic kax xcaꞌtiquir xtiquiꞌan. \v 5 Pero niꞌej chiva choj choch nicꞌatzin chi ntixiꞌij-iviꞌ: Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Jun ri nuquimisaj ri i-cuerpo y cꞌo ru-poder chi nquixrutak pan infierno. Choch reꞌ tixiꞌij-iviꞌ. \p \v 6 ¿Man ncaꞌcꞌayix ta came vuꞌuoꞌ chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ por caꞌyeꞌ len cajal? Y mesque ri chicop reꞌ manak-oc cajal, ri Dios man jun bꞌay ncaꞌrumastaj can. \v 7 Y hasta ri iveꞌ i-jilan nojiel. Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma ixreꞌ más ivakalien que chiquivach iqꞌuiy chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ. \s1 Ri niniman richin ri Jesucristo, man tiqꞌuix nuꞌej \p \v 8 Niꞌej jeꞌ chiva, chi ri man niqꞌuix ta nuꞌej chi in-runiman, quireꞌ jeꞌ xtuꞌon ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xtiqꞌuix ta xtuꞌej chiquivach ri ru-ángeles ri Dios chi richin jajaꞌ, \v 9 pero ri nuꞌej chi man in-runiman ta, xtiꞌan negar chiquivach ri ru-ángeles ri Dios. \p \v 10 Y chica-na ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, cꞌa niꞌan perdonar. Pero ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Espíritu Santo, man niꞌan ta perdonar.\x + \xo 12:10 \xt Mt. 12:32; Mr. 3:29.\x* \p \v 11 Antok xquixucꞌuax pa tak sinagogas, y xquixucꞌuax jeꞌ chiquivach ri jueces y nicꞌaj chic autoridades, man tiꞌan preocupar-iviꞌ chica tzij ri xtiꞌej chica y ri chica tzij xticusaj chi nquixchꞌoꞌ chiquivach. \v 12 Ruma antok xtalka ri huora chi nquixchꞌo-apa, ja ri Espíritu Santo ri xtiyoꞌn tzij chiva chi ntiꞌej-apa,\x + \xo 12:12 \xt Mt. 10:17-20; Mr. 13:9-11; Lc. 21:12-15.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri bꞌayuon nacanic \p \v 13 Y chireꞌ chiquicajol ri vinak quimaluon-apa-quiꞌ, cꞌo jun ri xchꞌo-apa y xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri nunimal chi tuyaꞌ ri nu-herencia. \p \v 14 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Ache, ¿chica came in-yaꞌyuon pan iveꞌ ixreꞌ, chi inreꞌ in jun juez o in jun jachoy-herencia chiꞌicajol? \p \v 15 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic chica ri vinak y xuꞌej: Titzꞌata-iviꞌ otz chi ntiꞌan cuenta-iviꞌ, man tirayij chi nicꞌujieꞌ nojiel kax iviqꞌuin. Ruma mesque qꞌuiy rubꞌayomal jun vinak, man ja ta reꞌ ri xtiyoꞌn rucꞌaslien. \p \v 16 Y ri Jesús xutzijuoj jeꞌ chica jun parábola (cꞌambꞌal-tzij), y xuꞌej: Cꞌo jun ache bꞌayuon, qꞌuiy rulief cꞌo. Y jun bꞌay, qꞌuiy xuꞌon cosechar. \v 17 Rumareꞌ ri bꞌayuon reꞌ xuꞌej-ka pa ránima: ¿Chica ta xtinꞌan chi quireꞌ niyac nojiel ri nu-cosecha, ruma manak chic pacheꞌ niya-ve nojiel? \v 18 Y antok ranun chic pensar, xuꞌej: Más otz ncaꞌntur ri caꞌcoj nucꞌujay y niꞌan más nimaꞌk. Y chupan reꞌ xcaꞌnyac-ve ri cꞌo viqꞌuin y nojiel ri nu-cosecha. \v 19 Y xtinꞌej cha ri vánima: Vánima, vacame qꞌuiy kax ri ayacuon richin qꞌuiy junaꞌ. Caquicuot cꞌa, catuxlan, cavaꞌ y takumuꞌ yaꞌ, xchaꞌ. \v 20 Pero ri Dios xuꞌej cha ri bꞌayuon reꞌ: Nacanic ache, chupan va akꞌaꞌ va nalcꞌutux ri avánima, y nojiel ri abꞌayomal ri ayacuon, ¿choj cha xticꞌujie-ve can? \v 21 Quireꞌ nibꞌanataj riqꞌuin ri numol rubꞌayomal richin ri roch-ulief, y xa manak ri rubꞌayomal ri Dios riqꞌuin. \s1 Man otz ta chi jun nuchꞌujirisaj-riꞌ chirij ri kaxpeꞌ \r (Mt. 6:25-34) \p \v 22 Y después ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Rumareꞌ inreꞌ niꞌej chiva: Man tichꞌujirisaj-iviꞌ ruma ri chica nicꞌatzin chiva kꞌij-kꞌij, ri chica ntitej, ni por ri i-cuerpo chi chica itziak ri nticusaj. \v 23 Ri icꞌaslien más rakalien choch ri ntitej, y ri i-cuerpo más rakalien choch ri itziak. \v 24 Quiꞌitzꞌataꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ quibꞌinan cuervos; man ncaꞌtico ta, y manak niquiꞌan cosechar, ni manak jeꞌ quicꞌujay chi niquiyac. Pero ijejeꞌ ncaꞌvaꞌ, ruma ja ri Dios nitzuku quichin. ¿Man ivakalien ta came ixreꞌ más que chiquivach ri chicop reꞌ? \v 25 ¿Cꞌo came jun chivach ixreꞌ ri nitiquir nuꞌon chi niqꞌuiy ta chic nicꞌaj vara ri rakan, mesque nuchꞌujirisaj-riꞌ chi nuꞌon? \v 26 Y xa jun kax ri altíra coꞌl incheꞌl reꞌ man nquixtiquir ta ntiꞌan, ¿karruma ntichꞌujirisaj-iviꞌ richin ntivil nicꞌaj chic kax ri ncaꞌcꞌatzin chiva? \p \v 27 Quiꞌitzꞌataꞌ ri cotzꞌeꞌj lirio antok ncaꞌqꞌuiy: Ijejeꞌ man ncaꞌsamaj ta, ni man ncaꞌcamuon ta chi niquiꞌan quitziak jaꞌal. Pero niꞌej cꞌa chiva, chi ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can, mesque altíra rubꞌayomal y ruyuon jaꞌal tak tziak ri xucusaj,\x + \xo 12:27 \xt 1R. 10:4-7; 2Cr. 9:3-6.\x* pero man jun bꞌay xucusaj ta jun rutziak incheꞌl nitzꞌiet jun lirio. \v 28 Ri Dios quireꞌ nuvak ri kꞌayis mesque man can ta nilayuj, ruma jun kꞌij jaꞌal ranun, y jun chic kꞌij nichakej-ka y nicꞌak pa kꞌakꞌ. Y xa ri Dios can nuvak jaꞌal, ¿cuánto más chiva ixreꞌ mesque man can ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin? \v 29 Rumareꞌ ixreꞌ, man tiꞌan preocupar-iviꞌ chi nticanuj ri chica ntitej y ri chica ntikun, y man tichꞌujirisaj-iviꞌ. \v 30 Ruma quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief niquicanuj nojiel reꞌ. Pero ri Itataꞌ can rataꞌn chic ri chica nicꞌatzin chiva. \v 31 Mareꞌ can ticanuj ri ru-reino ri Dios, y nojiel ri nicꞌatzin chiva, xtuyaꞌ chiva. \s1 Ri bꞌayomal richin ri chicaj \r (Mt. 6:19-21) \p \v 32 Man tixiꞌij-iviꞌ ixreꞌ ri ix-bꞌanak chuvij, mesque xa ix jubꞌaꞌ oc. Ri Itataꞌ can niquicuot chi nquixcꞌujieꞌ pa ru-reino jajaꞌ. \v 33 Ticꞌayilaꞌ ri cꞌo iviqꞌuin y tiyaꞌ chica ri i-puobra. Xa quireꞌ ntiꞌan, ja ntinojsaj ri i-buolsa richin ri bꞌayomal chicaj ri man xtikꞌay ta, ni man xtiqꞌuis ta, pacheꞌ man jun alakꞌuon xtiꞌka, ni man nichocoper ta. \v 34 Ruma pacheꞌ cꞌo-ve ri ibꞌayomal, chireꞌ nicꞌujie-ve jeꞌ ri ivánima. \s1 Ri samajiel ri royoꞌien ri rajaf \p \v 35 Quixcꞌujieꞌ preparados, y siempre ticꞌat ri i-lámparas.\x + \xo 12:35 \xt Mt. 25:1-13.\x* \v 36 Tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri samajiel chupan jun jay. Ri samajiel quiyoꞌien chi nitzalaj-pa ri cajaf bꞌanak pa jun cꞌulubꞌic, chi quireꞌ antok nalka y nichꞌo-apa, can chaꞌnin niquijak ri ruchi-jay choch.\x + \xo 12:36 \xt Mr. 13:34-36.\x* \v 37 Can jaꞌal caꞌquicuot ri samajiel ri icꞌas antok xtalka ri cajaf. Y can ketzij niꞌej chiva, chi ri cajaf ncaꞌrutzꞌuyubꞌaꞌ chirij ri mesa, nurucusaj-pa ru-gavacha y nuya-apa nojiel kax richin nitij chiquivach. \v 38 Y mesque ri cajaf ri samajiel reꞌ nalka pa nicꞌaj-akꞌaꞌ o antok nisakar-pa, xa ncaꞌrilaꞌ cꞌa icꞌas ri samajiel reꞌ, can jaꞌal caꞌquicuot. \v 39 Pero tivatamaj cꞌa, xa ta ri rajaf-jay nunaꞌiej ri chica huora nalka ri alakꞌuon pa rachuoch, nicꞌasieꞌ chi nuchajij ri rachuoch, y man nuyaꞌ ta lugar cha ri alakꞌuon chi ntuoc-oc chi nalakꞌ-el. \v 40 Mareꞌ ixreꞌ quixcꞌujieꞌ preparados, ruma antok xa man ja ta reꞌ ntiꞌan pensar, jareꞌ antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.\x + \xo 12:40 \xt Mt. 24:43-44.\x* \s1 Ri itziel siervo \r (Mt. 24:45-51) \p \v 41 Jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ¿atreꞌ xatzijuoj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ joꞌc chika ojreꞌ ri a-discípulos, o xatzijuoj jeꞌ chica quinojiel vinak? \p \v 42 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: Ri mayordomo ri choj y cꞌo runoꞌj, jareꞌ niyoꞌx can ruma ri rajaf chi nicꞌujieꞌ pa quiveꞌ ri icꞌo pa rachuoch, chi nuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica chi niquitej antok nalka ri huora. \v 43 Can jaꞌal tiquicuot ri siervo reꞌ antok nalꞌilitaj ruma ri rajaf najin riqꞌuin ri samaj ri bꞌeꞌn can cha. \v 44 Can ketzij niꞌej chiva, chi ri rajaf can xtuyaꞌ paroꞌ nojiel ri cꞌo riqꞌuin, chi nuꞌon cuenta. \v 45 Pero xa ta ri siervo reꞌ nuꞌej-ka pa ránima: Ri vajaf xa man nipa ta yan, nicha-ka; y nutzꞌom quichꞌayic ri nicꞌaj chic siervos, chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ, y ruyuon vaꞌen nuꞌon y nutzꞌom rukumic avarienta chi nikꞌabꞌar, \v 46 y jareꞌ ncaꞌruꞌon antok ri rajaf xtalka chupan jun kꞌij y jun huora antok jajaꞌ man royoꞌien ta y man rataꞌn ta, ri rajaf can xtuyaꞌ jun nem castigo cha ri siervo reꞌ, y xtuyaꞌ quiqꞌuin ri man ncaꞌniman ta. \p \v 47 Ri siervo ri rataꞌn ri chica nrajoꞌ ri rajaf, pero xa man xuꞌon ta preparar-riꞌ, ni man xuꞌon ta ri nrajoꞌ ri rajaf, ri siervo reꞌ xtika jun nem castigo paroꞌ. \v 48 Pero ri siervo ri man rataꞌn ta ri chica nrajoꞌ ri rajaf, y cꞌo kax man otz ta ncaꞌruꞌon, mesque jajaꞌ otz chi niꞌan castigar, pero joꞌc jun coꞌl castigo xtiyoꞌx cha. Ruma ri qꞌuiy yoꞌn cha, can qꞌuiy jeꞌ xticꞌutux cha. Quireꞌ jeꞌ ri qꞌuiy jachuon can pa rukꞌaꞌ, can qꞌuiy jeꞌ ri xticꞌutux cha. \s1 Ruma ri Jesús, xtipa ayoval chiquicajol ri icꞌo chupan jun jay \r (Mt. 10:34-36) \p \v 49 Inreꞌ xipa choch-ulief chi nalyaꞌ kꞌakꞌ chiꞌicajol. ¿Y chica chic más nirayij, si ri kꞌakꞌ reꞌ ya nicꞌat? \v 50 Pero naꞌay nicꞌatzin cꞌa chi nikꞌasaj jun bautismo de sufrimiento,\x + \xo 12:50 \xt Mr. 10:38.\x* rumareꞌ ¡altíra nikꞌaxo vánima voyoꞌien-apa, hasta cꞌa xtuꞌon cumplir! \v 51 ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ xipa chi niyaꞌ paz ri choch-ulief? Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Xa vuma inreꞌ icꞌo ri xtiquijachala-ka-quiꞌ. \v 52 Rumareꞌ desde vacame, chupan jun jay icꞌo ivuꞌuoꞌ vinak, iyoxeꞌ xa xcaꞌpalaj chiquij ri icaꞌyeꞌ chic, o ja ri icaꞌyeꞌ ri xcaꞌpalaj chiquij ri iyoxeꞌ. \v 53 Ri tataꞌj man xtiquicꞌuaj ta quiꞌ riqꞌuin ri rucꞌajuol. Ri alaꞌ xtipalaj chirij ri rutataꞌ. Ri rutieꞌ xtipalaj chirij ri ral-xtan. Ri xtan xtipalaj chirij ri rutieꞌ. Ri alitieꞌ xtipalaj chirij ri raliꞌ, y ri alibꞌatz xtipalaj chirij ri ralitieꞌ.\x + \xo 12:53 \xt Mi. 7:6.\x* \s1 Ri ncaꞌbꞌanataj jareꞌ ri señal richin ri tiempo \r (Mt. 16:1-4; Mr. 8:11-13) \p \v 54 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Antok ntitzꞌat ri mukul ri nicꞌamo-pa jobꞌ, chaꞌnin ntiꞌej chi nipa jobꞌ y can nipa-ve. \v 55 Y antok nalka ri cakꞌiekꞌ, ntiꞌej chi nutzꞌom sakꞌij y quireꞌ nibꞌanataj. \v 56 ¡Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma can ivataꞌn chica nirubꞌanaꞌ antok ntitzꞌat ri rocaj y ri roch-ulief, ¿y karruma man ivataꞌn ta chica tiempo ri ojcꞌo vacame? \s1 Tabꞌanaꞌ arreglar riqꞌuin ri ncabꞌano acusar \r (Mt. 5:25-26) \p \v 57 ¿Y karruma man iyuon ta ixreꞌ ntivatamaj ri otz, y ja ta reꞌ ri ntiꞌan? \v 58 Antok ri nibꞌano acusar avichin ncarucꞌuaj choch ri juez, tatijaꞌ akꞌij chi naꞌan arreglar riqꞌuin antok cꞌa at-bꞌanak pa bꞌay. Ruma xa man naꞌan ta quireꞌ, can xcarucꞌuaj choch ri juez, y ri juez xcarujach-el pa rukꞌaꞌ ri ache ri nichajin ri cárcel, y ri ache reꞌ xcarutzꞌapij pa cárcel. \v 59 Y can niꞌej chi man ncatiel ta pa pa cárcel, hasta cꞌa xtatzoliej ri último centavo ri choj cha abꞌanun-ve acꞌas. \c 13 \s1 Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ \p \v 1 Y chupan ri tiempo reꞌ icꞌo nicꞌaj vinak riqꞌuin ri Jesús, y ijejeꞌ xquitzijuoj cha ri xuꞌon ri Pilato chica nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Galilea. Ri Pilato xaꞌruquimisaj antok ja niquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, y ri quiquiqꞌuiel ri chicop y ri quiquiqꞌuiel ri achiꞌaꞌ reꞌ, xa jun xuꞌon cha. \p \v 2 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ri achiꞌaꞌ aj-Galilea reꞌ, quireꞌ xꞌan chica ruma ijejeꞌ más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri aj-Galilea? \v 3 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ. \v 4 Antok xaꞌcon ri i-dieciocho pacheꞌ cꞌo-ve ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha, antok xtzak ri torre chiquij, ¿ixreꞌ ntiꞌan pensar chi más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri nicꞌaj chic vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén? \v 5 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa can xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri jun mata víquix ri man jun roch nuyaꞌ \p \v 6 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Cꞌo jun ache ruticuon jun mata víquix ri pa rulief, y xalka chuxieꞌ ri chieꞌ chi xalrucanuj roch, y man jun roch xril. \v 7 Rumareꞌ ri rajaf ri ulief xuꞌej cha ri ache ri nisamaj riqꞌuin: Oxeꞌ yan junaꞌ in-patanak chi nalcanuj roch ri chieꞌ reꞌ, y man jun bꞌay ruyoꞌn ta jun roch. Rumareꞌ más otz tachayo-el. ¿Chica xticꞌatzin-ve la xa joꞌc nuqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri ulief? \v 8 Pero ri samajiel xuꞌej cha ri rajaf: Tayaꞌ chic can ri junaꞌ va. Nicꞌot-na ri ulief chuxieꞌ y niyaꞌ na avuona chuxieꞌ. \v 9 Xa nuyaꞌ roch, otz. Y xa man xtuyaꞌ ta roch, cꞌajareꞌ tachayo-el, xchaꞌ ri samajiel. \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun ixok luculic rij chupan jun kꞌij richin uxlanien \p \v 10 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús nucꞌut chiquivach ri vinak ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chupan jun sinagoga. \v 11 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, cꞌo jun ixok ri cꞌo dieciocho junaꞌ tiyavaj-pa. Ri ixok reꞌ luculic rij, y man nitiquir ta nipiꞌieꞌ choj. Ri ixok quireꞌ rubꞌanun ruma jun itziel espíritu bꞌanayuon cha. \v 12 Pero antok ri Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xrayuoj y xuꞌej cha: Nuoya, vacame at libre choch ri ayabꞌil. \p \v 13 Y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ ri ixok. Y ri ixok ja xyukutaj ri rij y otz xpiꞌieꞌ. Y ri ixok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 14 Pero ri ache principal chupan ri sinagoga xpa royoval ruma ri Jesús xuꞌon sanar ri ixok chupan jun kꞌij richin uxlanien; rumareꞌ ri ache reꞌ xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Ri semana rucꞌuan vakiꞌ kꞌij chi nkusamaj. Y chupan ri vakiꞌ kꞌij reꞌ quixpa chi nquixꞌan sanar, y man ja ta chupan jun kꞌij richin uxlanien.\x + \xo 13:14 \xt Ex. 20:9-10; Dt. 5:13-14.\x* \p \v 15 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Man came nquiꞌquir ta el ri iváquix o ri iquiej chupan jun kꞌij richin uxlanien, richin nquixꞌa chi ntiyaꞌ quiyaꞌ? \v 16 Ri jun ixok reꞌ rumáma can ri Abraham, y ri Satanás cꞌo dieciocho junaꞌ tuluc-pa. ¿Man otz ta came chi niꞌan sanar chupan jun kꞌij richin uxlanien? \p \v 17 Antok ri Jesús xuꞌej quireꞌ, quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin xaꞌqꞌuix-ka. Pero ri nicꞌaj chic vinak niquicuot cánima, ruma ri Jesús nem samaj ri nuꞌon. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri ijaꞌtz richin ri mostaza \r (Mt. 13:31-32; Mr. 4:30-32) \p \v 18 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin junan ri ru-reino ri Dios? ¿Y choj-iqꞌuin niꞌan comparar? \v 19 Xa junan riqꞌuin ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri xutic can jun ache pa rulief. Antok xqꞌuiy, can incheꞌl jun nem chieꞌ xuꞌon y ri chicop ri cꞌo quixicꞌ niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri levadura \r (Mt. 13:33) \p \v 20 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: ¿Choj-iqꞌuin niꞌan comparar ri ru-reino ri Dios? \v 21 Xa junan riqꞌuin ri levadura ri niruma-pa jun ixok y nuyaꞌ chupan oxeꞌ medida harina y nuxol-riꞌ chupan nojiel, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri puerta coꞌl-oc roch \r (Mt. 7:13-14, 21-23) \p \v 22 Y ri Jesús xutzꞌom chic bꞌay chi niꞌa pa tanamet Jerusalén. Y nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak nimaꞌk tanamet y pa tak aldeas pacheꞌ nakꞌax-ve. \v 23 Y cꞌo jun ri xcꞌutun cha ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man iqꞌuiy ta ri xcaꞌcolotaj? Pero ri Jesús chica quinojiel xchꞌo-ve, y xuꞌej: \v 24 Can titijaꞌ ikꞌij chi nquixuoc chupan ri puerta ri coꞌl-oc roch; ruma niꞌej cꞌa chiva chi iqꞌuiy cꞌa vinak xticajoꞌ xcaꞌuoc chupan ri puerta reꞌ, pero man xcaꞌtiquir ta xcaꞌuoc. \v 25 Y antok ri Ajaf xtipalaj-pa y xtalrutzꞌapij can ri puerta, ixreꞌ ri majaꞌ quixuoc riqꞌuin, xticꞌoscꞌa-apa y xtiꞌej-apa: Ajaf, Ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach. Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve. \v 26 Y ixreꞌ xtiꞌej-apa cha: Ojreꞌ ri xojvaꞌ y xkakun yaꞌ aviqꞌuin. Y pa tak bꞌay richin ri katanamit, chireꞌ xacꞌut-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 27 Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Xinꞌej yan chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve. Quixiel-el viqꞌuin, ruma ixreꞌ joꞌc itziel tak kax ri ntiꞌan,\x + \xo 13:27 \xt Sal. 6:8.\x* xticha-pa. \v 28 Y antok xquiꞌtzꞌat ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob y quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi icꞌo pa ru-reino ri Dios; chireꞌ xquixuokꞌ y xtikꞌachꞌachꞌiej ivoray\x + \xo 13:28 \xt Mt. 22:13; 25:30.\x* ruma xixcꞌujieꞌ can juviera. \v 29 Ruma xcaꞌpa vinak oriente, occidente, norte y sur ri in-quiniman. Ijejeꞌ xcaꞌbꞌatzꞌuyeꞌ chirij ri mesa pa ru-reino ri Dios.\x + \xo 13:29 \xt Mt. 8:11-12.\x* \v 30 Y nicꞌaj ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal y nicꞌaj ri icꞌo nabꞌayal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ pa ruqꞌuisbꞌal,\x + \xo 13:30 \xt Mt. 19:30; 20:16; Mr. 10:31.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús ncaꞌrokꞌiej ri vinak aj-Jerusalén \r (Mt. 23:37-39) \p \v 31 Y chupan ri mismo kꞌij reꞌ, icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Catiel-el vaveꞌ chaꞌnin, ruma ri Herodes nrajoꞌ ncaruquimisaj, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y tiꞌej cha ri rey reꞌ, ri incheꞌl jun zorra,\x + \xo 13:32 \xt Ri tzij “zorra” nrajoꞌ nuꞌej: Jaꞌal rataꞌn nuꞌon engaño.\x* chi inreꞌ cꞌa xcaꞌnvalasaj itziel tak espíritus y cꞌa xcaꞌnꞌan sanar jeꞌ ri ncaꞌyavaj vacame y chuaꞌk, y cabꞌij xtinqꞌuis rubꞌanic ri samaj reꞌ. \v 33 Inreꞌ nicꞌatzin chi niꞌan seguir ri nubꞌiey vacame, chuaꞌk y cabꞌij. Can nicꞌatzin chi nquibꞌaka pa tanamet Jerusalén, ruma jun profeta manak cheꞌl xticon chupan jun chic tanamet. \p \v 34 Y xuꞌej cꞌa chiquij ri vinak ri icꞌo Jerusalén: Aj-Jerusalén, aj-Jerusalén, ¿karruma nquiꞌquimisaj ri profetas? ¿Karruma nquiꞌquimisaj cha abꞌaj ri ncaꞌrutak-pa ri Dios chiꞌicajol? Incheꞌl jun quitie-acꞌ ncaꞌrumol ri chꞌitak ral chuxieꞌ ri ruxicꞌ, inreꞌ qꞌuiy mul xinvajoꞌ xixmol ta viqꞌuin, pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta. \v 35 Vacame ri ivachuoch xticꞌujieꞌ can abandonado. Y ketzij niꞌej chiva chi man xquinitzꞌat ta chic, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtiꞌej: ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios!\x + \xo 13:35 \xt Sal. 118:26.\x* xchaꞌ ri Jesús. \c 14 \s1 Ri Jesús nuꞌon sanar jun ache ri nuꞌon sopojic \p \v 1 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús xꞌa chirachuoch jun ache principal chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos ruma bꞌanun invitar richin jun vaꞌen. Y ri icꞌo chireꞌ niquitzꞌat-apa ri Jesús, \v 2 ruma chireꞌ cꞌo-apa choch ri Jesús jun ache ri nuꞌon sopojic. \v 3 Y ri Jesús xuꞌej chica ri maestros richin ri ley y chica jeꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo chireꞌ: ¿Xajan came chi niꞌan sanar jun ri niyavaj chupan jun kꞌij richin uxlanien? \p \v 4 Pero ijejeꞌ man jun chic xquiꞌej. Y ri Jesús xutzꞌom-apa ri ache ri nuꞌon sopojic y xuꞌon sanar y xuꞌej cha chi tiꞌa. \v 5 Y chica ri maestros chirij ri ley y ri achiꞌaꞌ fariseos, ri Jesús xuꞌej: ¿Cꞌo ta jun chivach ixreꞌ nitzak-ka jun ruquiej o jun ruváquix chupan jun chꞌiti sivan, man niꞌa ta came jun-anin chi niꞌralasaj-pa, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien?\x + \xo 14:5 \xt Mt. 12:11.\x* \p \v 6 Y ijejeꞌ man xquil ta chica xquiꞌej-apa cha ri Jesús. \s1 Ri invitados richin jun cꞌulubꞌic \p \v 7 Y xpa ri Jesús xutzꞌom rubꞌixic jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica ri i-bꞌanun invitar richin ri vaꞌen, ruma xutzꞌat chi ri vinak ri i-bꞌanun invitar ncaꞌquichaꞌ ri naꞌay tak chꞌacat chirij ri mesa. Rumareꞌ xuꞌej chica: \v 8 Antok cꞌo jun ri nibꞌano invitar avichin richin jun cꞌulubꞌic, man cꞌa tacanuj ri naꞌay tak chꞌacat. Ruma xa jubꞌaꞌ catzꞌuye-ka chireꞌ antok nalka jun ri más rakalien que chavach atreꞌ, \v 9 y nipa ri xbꞌano invitar avichin, nuꞌej chava: Tabꞌanaꞌ favor tayaꞌ can ri lugar cha va ache va. Y atreꞌ xcaqꞌuix-ka y can cala quiak abꞌanun ncaꞌa pa ruqꞌuisbꞌal tak chꞌacat. \v 10 Rumareꞌ antok cꞌo jun ri nibꞌano invitar avichin richin jun cꞌulubꞌic, catzꞌuyeꞌ ri pa ruqꞌuisbꞌal chꞌacat, richin quireꞌ antok ncarutzꞌat-pa ri xbꞌano invitar avichin, xtalka aviqꞌuin y xtuꞌej chava: Amigo, tabꞌanaꞌ favor catakꞌax-pa vaveꞌ. Y antok quireꞌ xtiꞌan chava, quinojiel ri ncaꞌtzꞌuyeꞌ aviqꞌuin chirij ri mesa xticatamaj chi at rakalien.\x + \xo 14:10 \xt Pr. 25:6-7.\x* \v 11 Ruma ri nunaꞌ chi nem, xtiꞌan chꞌuteꞌn cha. Ri nunaꞌ chi chꞌuteꞌn-oc, nem xtiꞌan cha,\x + \xo 14:11 \xt Mt. 23:12; Lc. 18:14.\x* xchaꞌ ri Jesús. \p \v 12 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ cha ri xbꞌano invitar richin: Antok naꞌan jun vaꞌen, man caꞌan invitar joꞌc ri av-amigos, ri atie-atataꞌ, ri i-avachꞌalal, y ri a-vacínix ri i-bꞌayomaꞌ, ruma ijejeꞌ ncaꞌtiquir jeꞌ ncatquiꞌan invitar atreꞌ, y riqꞌuin reꞌ niyoꞌx chava rucꞌaxiel. \v 13 Pero atreꞌ, antok naꞌan jun namakꞌej pan avachuoch, caꞌbꞌanaꞌ invitar ri i-puobra, ri cuta ri quikꞌaꞌ o cakan, ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y ri i-muoy. \v 14 Xa quireꞌ xtaꞌan, can jaꞌal caquicuot, ruma ri vinak reꞌ man ncaꞌtiquir ta niquiyaꞌ chava rucꞌaxiel, pero atreꞌ xtiyoꞌx rucꞌaxiel chava antok junan xcacꞌastaj-el quiqꞌuin ri choj quicꞌaslien, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun vaꞌen \p \v 15 Y cꞌo jun ri tzꞌuyul chirij ri mesa, antok xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Jesús, xuꞌej cha: Can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcꞌujieꞌ pa ru-reino ri Dios y xcaꞌvaꞌ chireꞌ, xchaꞌ. \p \v 16 Y jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej: Jun bꞌay jun ache nrajoꞌ nuꞌon jun namakꞌej chirachuoch y nuyaꞌ jun vaꞌen. Rumareꞌ jajaꞌ iqꞌuiy vinak ri xaꞌruꞌon invitar chi ncaꞌbꞌavaꞌ chirachuoch ri kꞌij reꞌ. \v 17 Y antok xalka ri kꞌij chi niꞌan ri vaꞌen, ri ache xutak jun ru-siervo chi xaꞌbꞌarayuoj quinojiel ri i-rubꞌanun invitar. Y ri siervo xbꞌaruꞌej chica: Quixam-pa. Nojiel cꞌo chic listo. \v 18 Pero quinojiel junan ri xquiꞌej-pa, chi man nuyaꞌ ta tiempo chi ncaꞌpa. Ri naꞌay xuꞌej-pa: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri avajaf chi tucuyuꞌ numac ruma cꞌa xinlokꞌ jun vulief, y vacame nicꞌatzin chi nquiꞌa chi nitzꞌataꞌ. \v 19 Jun chic xuꞌej-pa: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri avajaf chi tucuyuꞌ numac ruma cꞌa xaꞌnlokꞌ vuꞌuoꞌ párix nuváquix richin arado, y vacame nicꞌatzin chi ncaꞌntojtobꞌiej. \v 20 Y jun chic xuꞌej-pa: Man nuyaꞌ ta tiempo chi nquiꞌa ruma xa cꞌajaꞌ xicꞌulieꞌ. \v 21 Y antok ri siervo ri takuon-el xtzalaj-pa riqꞌuin ri rajaf, xalruꞌej cha nojiel ri xꞌeꞌx-pa cha. Rumareꞌ ri rajaf xpa royoval, y xuꞌej cha ri ru-siervo: Vacame caꞌin pa tak bꞌay ri icꞌo pa tanamet y caꞌcꞌama-pa ri i-puobra, ri cuta ri quikꞌaꞌ o cakan, ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y ri i-muoy. \v 22 Y antok ri siervo xtzalaj chic pa, xuꞌej cha ri rajaf: Ajaf, xinꞌan ri xaꞌej-el chuva, pero cꞌa qꞌuiy lugar cꞌo. \v 23 Y ri rajaf xuꞌej chic cha ri siervo: Vacame caꞌin pa tak bꞌay ri icꞌo chupan ri tanamet y ri pa tak bꞌay ri ncaꞌa jun chic tanamet, y caꞌbꞌanaꞌ obligar ri vinak ri ncaꞌkꞌax chireꞌ chi caꞌpa chi ninuoj ri vachuoch. \v 24 Ruma niꞌej cꞌa chiva, chi man jun chiquivach ri xaꞌan invitar naꞌay ri xtalvaꞌ, xchaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús. \s1 Can cuesta chi ncaꞌa chirij ri Jesús \p \v 25 Y qꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij ri Jesús. Y jajaꞌ xtzuꞌn can chirij, xpiꞌieꞌ, y xuꞌej chica: \v 26 Xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nipa viqꞌuin, nicꞌatzin chi inreꞌ ri más nquirajoꞌ. Ruma xa más ncaꞌrajoꞌ ri rutie-rutataꞌ, ri raxjayil, ri ralcꞌual, ri ruchakꞌ-runimal, ri ranaꞌ o jajaꞌ mismo ri más nrajo-ka-riꞌ, man nucꞌul ta chi ntuoc nu-discípulo.\x + \xo 14:26 \xt Mt. 10:37.\x* \v 27 Y ri man nutzꞌom ta y nucꞌuaj ri ru-cruz y niꞌa chuvij, man nucꞌul ta chi ntuoc nu-discípulo.\x + \xo 14:27 \xt Mt. 10:38; 16:24; Mr. 8:34; Lc. 9:23.\x* \v 28 Ruma xa cꞌo jun chivach ixreꞌ ri nrajoꞌ nuꞌon jun rachuoch nem, ¿man came nitzꞌuyeꞌ ta chi nuꞌon pensar janeꞌ (jaroꞌ) miera xticꞌatzin cha, y vi xa cꞌo nojiel riqꞌuin chi nuqꞌuis rubꞌanic? \v 29 Ruma xa joꞌc ri ru-cimiento ri jay nitiquir nuya-ka y nupabꞌaꞌ can ri samaj chireꞌ, xcaꞌpa ri vinak y xcaꞌtzeꞌn chirij, \v 30 y xtiquiꞌej chirij: La jun ache la xrajoꞌ xupabꞌaꞌ jun jay, y xa man xtiquir ta xuqꞌuis rubꞌanic, xcaꞌchaꞌ. \v 31 O xa jun rey chi niꞌrubꞌanaꞌ guerra riqꞌuin jun chic rey, ¿man came nitzꞌuyeꞌ ta chi nuꞌon pensar, xa riqꞌuin diez (lajuj) mil soldados nitiquir nuꞌon guerra riqꞌuin ri jun chic rey ri i-rucꞌamun-pa veinte mil soldados? \v 32 Y xa nuꞌon pensar chi xa man nitiquir ta, jajaꞌ ncaꞌrutak-el achiꞌaꞌ chi ncaꞌbꞌachꞌoꞌ riqꞌuin ri jun rey antok xa cꞌa naj cꞌo-ve. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin chi quireꞌ man nibꞌanataj ta ri guerra. \v 33 Mareꞌ, xa jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ ntuoc nu-discípulo, tubꞌanaꞌ pensar otz naꞌay chi nuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin. Xa man nuꞌon ta quireꞌ, man nucꞌuluj ta ntuoc nu-discípulo. \s1 Antok ri atzꞌan manak chic rutzayal \r (Mt. 5:13; Mr. 9:50) \p \v 34 Ri atzꞌan, can otz. Pero xa ta ri atzꞌan niqꞌuis-el ri rutzayal, ¿chica ta niꞌan chi nitzalaj chic pa ri rutzayal? \v 35 Ri atzꞌan reꞌ, man otz ta chic nicusas chi niyoꞌx pan ulief, ni man otz ta jeꞌ nixuol riqꞌuin avuona. Xa nicꞌak-el ruma man jun chic nicꞌatzin-ve. Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ ri Jesús. \c 15 \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun oveja ri sachnak can \r (Mt. 18:10-14) \p \v 1 Y quinojiel ri achiꞌaꞌ i-maloy-impuestos y ri nicꞌaj chic vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica, ncaꞌjiel-pa riqꞌuin ri Jesús richin nicaꞌxaj ri nuꞌej. \v 2 Y ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas ncaꞌtzijuon chirij ri Jesús y niquiꞌej: Ri Jesús jaꞌal ncaꞌruꞌon recibir ri vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica y can niꞌvaꞌ quiqꞌuin,\x + \xo 15:2 \xt Lc. 5:29-30.\x* ncaꞌchaꞌ. \p \v 3 Rumareꞌ ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach y xuꞌej: \v 4 Xa ta jun chivach ixreꞌ icꞌo ta i-cien ru-ovejas y nisach ta can jun, ¿man ncaꞌruyaꞌ ta came can bꞌaꞌ ri i-noventa y nueve chireꞌ pa kꞌayis, y niꞌa chi nirucanuj-pa ri jun ri sachnak can, hasta cꞌa niril-na? \v 5 Y antok nirila-pa ri ru-oveja, can niquicuot nuya-pa chutaleꞌn. Niquicuot cꞌa ruma xril-pa. \v 6 Y antok nibꞌaka chirachuoch, ncaꞌrayuoj ri ru-amigos y ri ru-vacínix, y nuꞌej chica: Quixquicuot viqꞌuin, ruma ri jun nu-oveja ri sachnak can, vacame xinvil-pa. \v 7 Y can niꞌej chiva, chi can ncaꞌquicuot ri icꞌo chila chicaj antok cꞌo jun pecador nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios y nuꞌon ri nrajoꞌ jajaꞌ, que chiquivach ri i-noventa y nueve vinak ri choj quicꞌaslien, ri ya xtzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri miera ri xsach \p \v 8 O xa cꞌo ta jun ixok ri cꞌo diez (lajuj) dracmas\x + \xo 15:8 \xt Ri “dracma” rakalien jun kꞌij samaj.\x* riqꞌuin, y nutzak jun dracma pa rachuoch, ¿man nutzej ta came jun lámpara ri ixok reꞌ, y numas rupan ri rachuoch y nucanuj ri miera hasta niril? \v 9 Y antok niril, ncaꞌrayuoj ri ru-amigas y ri ru-vacínix, y nuꞌej chica: Quixquicuot viqꞌuin, ruma ri dracma ri sachnak, ya xinvil. \v 10 Y mareꞌ niꞌej chiva, chi antok cꞌo jun pecador nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios y nuꞌon ri nrajoꞌ jajaꞌ, ri ángeles ri icꞌo riqꞌuin ri Dios altíra ncaꞌquicuot, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun alaꞌ ri xuꞌon ruchꞌoꞌj choch ri rutataꞌ \p \v 11 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Jun ache cꞌo icaꞌyeꞌ rucꞌajuol. \v 12 Y jun kꞌij ri rucꞌajuol coꞌl xuꞌej cha ri rutataꞌ: Táta, tayaꞌ ri nu-herencia ri abꞌanun pensar chi nayaꞌ chuva, xchaꞌ. Y ri rutataꞌ, can xujach ri qui-herencia chica ri icaꞌyeꞌ. \v 13 Cꞌa jubꞌaꞌ cꞌa kꞌij tijach ri qui-herencia, ri coꞌl rucꞌajuol xucꞌayij can nojiel ri ru-herencia. Can qꞌuiy ri miera ri xumol-el, y xꞌa jun lugar ri naj cꞌo-ve. Y antok cꞌo chic chireꞌ, xucꞌuaj jun itziel cꞌaslien y quireꞌ xuqꞌuis ri ru-miera. \v 14 Antok ruqꞌuisuon chic nojiel ri ru-miera, xpa jun tremenda viꞌjal chupan ri lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve. Y ri alaꞌ reꞌ man jun chic kax nitiquir nulokꞌ ruma manak chic ru-miera. \v 15 Y rumareꞌ xbꞌarucꞌutuj rusamaj cha jun ache aj-chireꞌ. Y ri ache reꞌ xutak-el chupan ri ru-finca chi ncaꞌbꞌarutzukuꞌ ak. \v 16 Y ri alaꞌ altíra nurayij nutej ri niquitej ri ak. Pero man jun niyoꞌn cha. \v 17 Y ri alaꞌ reꞌ cꞌajareꞌ xalka paroꞌ, y xuꞌej-ka: ¡Ri iru-muosa ri nataꞌ cꞌo qꞌuiy qui-simíta; y inreꞌ vaveꞌ nquicon riqꞌuin viꞌjal! \v 18 Vacame nquipalaj y nquiꞌa riqꞌuin ri nataꞌ y xtinꞌej cha: Táta, xinꞌan pecar choch ri Dios y xinꞌan nuchꞌoꞌj chavach atreꞌ. \v 19 Vacame man otz ta chic chi naꞌej acꞌajuol chuva. Xa tabꞌanaꞌ chuva incheꞌl jun a-muosa, xcha-ka pa ránima. \v 20 Y ja xutzꞌom bꞌay, xꞌa chirachuoch ri rutataꞌ. Y cꞌa naj cꞌo-ve chi niꞌka chirachuoch, antok xtzꞌiet-pa ruma ri rutataꞌ. Y ri rutataꞌ altíra xujoyovaj roch; rumareꞌ jun-anin xbꞌarucꞌuluꞌ, xukꞌatiej y xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ. \v 21 Y ri alaꞌ xuꞌej cha ri rutataꞌ: Táta, xinꞌan pecar choch ri Dios y xinꞌan nuchꞌoꞌj chavach atreꞌ. Man otz ta chic naꞌej acꞌajuol chuva. \v 22 Pero ri rutataꞌ xuꞌej chica ri rusamajiel: Tivalasaj-pa ri tziak ri más rakalien y tijalaꞌ ri rutziak. Tiyaꞌ jun anillo chukꞌaꞌ y tiyaꞌ ruxajabꞌ chirakan. \v 23 Y ticꞌama-pa ri váquix ri más tiꞌuoj y tiquimisaj; kabꞌanaꞌ jun namakꞌej y kuvaꞌ. \v 24 Ruma ri jun nucꞌajuol reꞌ incheꞌl xcon-el chinoch, pero vacame incheꞌl xcꞌastaj chic pa. Sachnak-el chinoch, y vacame xtzalaj chic pa, xchaꞌ ri rutataꞌ. Y ja xtzꞌucutaj-ka ri namakꞌej. \p \v 25 Y ri huora reꞌ, ri nem alaꞌ nisamaj pan avan. Y antok jajaꞌ nitzalaj-pa y cierca chic ri rachuoch cꞌo-ve, xraꞌxaj chi cꞌo namakꞌej najin. \v 26 Rumareꞌ xrayuoj jun chiquivach ri siervos y xucꞌutuj cha: ¿Chica xꞌan? ¿Y karruma cꞌo namakꞌej? \v 27 Y ri siervo xuꞌej cha: Ruma xtzalaj-pa ri achakꞌ otz roch. Rumareꞌ ri atataꞌ xuꞌej chi tiquimisas ri váquix ri más tiꞌuoj. \v 28 Antok xraꞌxaj quireꞌ, xpa royoval y man nrajoꞌ ta ntuoc pa jay. Rumareꞌ xiel-pa ri rutataꞌ, y nubꞌocheꞌj chi ntuoc pa jay. \v 29 Pero man xrajoꞌ ta. Jajaꞌ xa xuꞌej cha ri rutataꞌ: Inreꞌ qꞌuiy junaꞌ in-samajnak aviqꞌuin y man jun bꞌay man ta nuniman atzij. Pero man jun bꞌay ayoꞌn chuva nixta jun cabrito chi niꞌan jun namakꞌej quiqꞌuin ri nu-amigos. \v 30 Y vacame atreꞌ xaquimisaj ri váquix ri más tiꞌuoj, xa ruma xtzalaj-pa ri acꞌajuol ri xbꞌaruqꞌuisaꞌ rajal ri nicꞌaj kax avichin quiqꞌuin ri rameras, xchaꞌ. \v 31 Y ri rutataꞌ xuꞌej cha: Nucꞌajuol, atreꞌ siempre atcꞌo viqꞌuin. Rumareꞌ nojiel ri cꞌo viqꞌuin, can avichin atreꞌ. \v 32 Pero ri achakꞌ, can incheꞌl xcon-el rubꞌanun-el chinoch, y vacame incheꞌl xcꞌastaj chic pa. Sachnak-el y vacame xalka chic kiqꞌuin. Y ruma jajaꞌ xtzalaj-pa, can nicꞌatzin chi vacame nkojquicuot y nakaꞌan namakꞌej. Quireꞌ xuꞌej ri rutataꞌ cha, xchaꞌ ri Jesús. \c 16 \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun mayordomo ri man otz ta nuꞌon \p \v 1 Ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri ru-discípulos: Xcꞌujieꞌ jun ache bꞌayuon. Y ri ache reꞌ cꞌo jun ru-mayordomo ri ruyoꞌn paroꞌ nojiel ri rubꞌayomal. Y cha ri ache bꞌayuon xꞌeꞌx chi ri ru-mayordomo nuqꞌuis ri bꞌayomal bꞌanak. \v 2 Y ri bꞌayuon xutak royoxic ri mayordomo reꞌ. Y antok xalka ri mayordomo, xuꞌej cha: ¿Chica naꞌej chuva chirij ri nitzijos chavij? Vacame taꞌej cheꞌl rubꞌanun ri kax vichin pan akꞌaꞌ, ruma vacame man chic xcasamaj ta viqꞌuin, xchaꞌ cha. \v 3 Y ri mayordomo xuꞌej-ka pa ránima: ¿Chica niꞌan vacame? Ruma ri nu-patrón man chic nuyaꞌ ta nusamaj. Y xa ta nquisamaj pan avan, reꞌ nrajoꞌ qꞌuiy uchukꞌaꞌ, y man nquitiquir ta chic. Y xa ta nicꞌutuj nu-limosna pa tak bꞌay, nquiqꞌuix. \v 4 Ya vataꞌn ri chica xtinꞌan chi quireꞌ icꞌo ri ncaꞌbꞌano recibir vichin ri pa tak cachuoch, antok manak chic nusamaj. \v 5 Ri mayordomo reꞌ xaꞌrayuoj chijujun quinojiel ri cꞌo quicꞌas choch ri ru-patrón, y xucꞌutuj cha ri naꞌay: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) acꞌas choch ri nu-patrón? \v 6 Y ri ache ri cꞌo rucꞌas xuꞌej: Inreꞌ cien barriles de aceite de olivo nucꞌas, xchaꞌ. Y ri ru-mayordomo ri ache bꞌayuon xuꞌej cha: Ja ruvuj ri acꞌas reꞌ. Vacame catzꞌuyeꞌ y tabꞌanaꞌ jun chic vuj chaꞌnin. Y joꞌc chic cincuenta barriles de aceite acꞌas tabꞌana-ka chupan. \v 7 Y antok xalka jun chic ri cꞌo rucꞌas, ri mayordomo xucꞌutuj cha: Y atreꞌ, ¿janeꞌ (jaroꞌ) acꞌas? Ri ache xuꞌej: Inreꞌ cien medidas de trigo nucꞌas, xchaꞌ. Y ri mayordomo xuꞌej cha: Ja ruvuj ri acꞌas reꞌ, vacame tabꞌanaꞌ chic jun vuj. Y joꞌc chic ochenta medidas de trigo acꞌas tabꞌana-ka chupan, xchaꞌ. \v 8 Y antok ri ru-patrón xraꞌxaj ri nuꞌon ri jun itziel mayordomo reꞌ, xuꞌej: Jajaꞌ can listo, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Can quireꞌ niquiꞌan ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Can i-listo chiquivach-ka ijejeꞌ; can más i-listo que chiquivach ri quiniman ri Dios ri i-richin chic ri sakil. \p \v 9 Y inreꞌ niꞌej chiva: Ticusaj ri bꞌayomal richin ri roch-ulief, chi nquiꞌtoꞌ ri nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx. Chi quireꞌ antok ri ibꞌayomal xtiqꞌuis, xtiꞌan recibir chupan ri jay ri man xcaꞌqꞌuis ta. \p \v 10 Jun ri otz nuꞌon riqꞌuin jun kax ri manak-oc rakalien, otz jeꞌ xtuꞌon riqꞌuin ri altíra rakalien. Pero ri man otz ta nuꞌon riqꞌuin jun kax ri manak-oc rakalien, xa quireꞌ jeꞌ xtuꞌon riqꞌuin ri altíra rakalien. \v 11 Y xa riqꞌuin ri bꞌayomal richin ri roch-ulief ixreꞌ man otz ta ntiꞌan, ¿xtujach came ri Dios ri ketzij bꞌayomal pan ikꞌaꞌ? \v 12 Ruma xa man otz ta ntiꞌan riqꞌuin ri bꞌayomal richin ri roch-ulief ri xa oxkonien pan ikꞌaꞌ, quireꞌ jeꞌ xtiꞌan riqꞌuin ri ketzij bꞌayomal, xa ta nujach ri Dios chiva ri bꞌayomal ri can ivichin ixreꞌ. \p \v 13 Man jun esclavo nicovin nuꞌon servir icaꞌyeꞌ rajaf, ruma xa nrajoꞌ ri jun rajaf, itziel nutzꞌat ri jun chic. Y xa nunimaj rutzij ri jun, man nitiquir ta nuꞌon quireꞌ riqꞌuin ri jun chic. Quireꞌ jeꞌ, manak cheꞌl chi jun nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios ri xa bꞌanak ránima chirij ri bꞌayomal.\x + \xo 16:13 \xt Mt. 6:24.\x* \p \v 14 Y antok ri achiꞌaꞌ fariseos xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xaꞌtzeꞌn-ka chirij ruma ijejeꞌ bꞌanak cánima chirij ri bꞌayomal. \v 15 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ can ntiꞌan chiquivach ri vinak chi can choj ri icꞌaslien, y otz nquixtzꞌiet, y nem jeꞌ bꞌanun chiva. Pero ri Dios rataꞌn chica ri cꞌo pan ivánima, y man otz ta nquixrutzꞌat. \s1 Ri ru-ley y ri ru-reino ri Dios \p \v 16 Ja ri ru-ley ri Moisés y ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri nitzijos. Pero antok xutzꞌom samaj ri Juan el Bautista, jareꞌ antok xtiquir-pa rutzijoxic chirij antok ri vinak ncaꞌuoc chupan ri ru-reino ri Dios. Y iqꞌuiy vinak ri altíra niquitej quikꞌij chi ncaꞌuoc chupan.\x + \xo 16:16 \xt Mt. 11:12-13.\x* \p \v 17 Pero más fácil chi ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis, que choch ri ley, ruma man jun letra chupan ri ley choj cala xticꞌujieꞌ can,\x + \xo 16:17 \xt Mt. 5:18.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús nucꞌut chi ri i-cꞌulan man otz ta chi niquijach-quiꞌ \r (Mt. 19:1-12; Mr. 10:1-12) \p \v 18 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Ri ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil y nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ixok, can nuꞌon pecado choch ri Dios. Y ri ache ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri ixok ri jachuon-el, can nuꞌon jeꞌ pecado choch ri Dios.\x + \xo 16:18 \xt Mt. 5:32; 19:9; Mr. 10:11-12; 1Co. 7:10-11.\x* \s1 Ri ache bꞌayuon y ri Lázaro \p \v 19 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Xcꞌujieꞌ jun ache ri altíra bꞌayuon, ri ruyuon jaꞌal tak tziak ri altíra cara cajal ri ncaꞌrucusaj, y kꞌij-kꞌij ncaꞌruꞌon namakꞌej. \v 20 Xcꞌujieꞌ jeꞌ jun ache ri cꞌutuy-limosna y qꞌuisnak paroꞌ ri ru-cuerpo riqꞌuin chꞌaꞌc. Jajaꞌ rubꞌinan Lázaro, y chuchiꞌ rachuoch ri bꞌayuon nicꞌujie-ve. \v 21 Ri Lázaro altíra nurayij nucꞌux ri rupixqꞌuil ri simíta ri ncaꞌtzak chuxieꞌ ri ru-mesa ri bꞌayuon. Y ri tzꞌeꞌ ncaꞌlka riqꞌuin y niquirakꞌ ri chꞌaꞌc ri cꞌo chirij. \v 22 Y jun kꞌij ri nucꞌutuj limosna xcon, y xucꞌuax-el cuma ri ángeles chupan ri utzulaj lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Abraham. Y ri ache bꞌayuon xcon jeꞌ y xmuk. \v 23 Y antok ri bꞌayuon nuꞌon chic sufrir chupan ri lugar richin sufrimiento, cꞌa naj xtzuꞌn-el, y xutzꞌat ri Abraham, y xutzꞌat jeꞌ ri Lázaro rakꞌal-apa choch-rucꞌuꞌx ri Abraham. \v 24 Y ri ache bꞌayuon riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-el, y xuꞌej cha ri Abraham: Nataꞌ Abraham, tajoyovaj noch. Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri Lázaro chi tuchꞌakabꞌa-pa ri ruve-rukꞌaꞌ, y tataka-pa viqꞌuin chi nalruya-ka chutzaꞌn vakꞌ. Ruma altíra niꞌan sufrir chupan va kꞌakꞌ va, xchaꞌ. \v 25 Pero ri Abraham xuꞌej cha: Nucꞌajuol, talka pan aveꞌ chi antok xacꞌasieꞌ choch-ulief, can jaꞌal xakꞌasaj ri acꞌaslien, y ri Lázaro qꞌuiy sufrimiento xukꞌasaj; pero vacame jajaꞌ jaꞌal ri rucꞌaslien ri xalrilaꞌ vaveꞌ, y atreꞌ xa jun cꞌaslien richin sufrimiento. \v 26 Y cꞌo jeꞌ jun nem sivan chikacajol. Rumareꞌ, xa ta cꞌo jun chakavach ojreꞌ nrajoꞌ ta nakꞌax-ka iviqꞌuin, man nitiquir ta. Y xa ta jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ ta nipa vaveꞌ kiqꞌuin ojreꞌ, man nitiquir ta jeꞌ, xchaꞌ ri Abraham. \v 27 Y ri ache bꞌayuon xuꞌej cꞌa chic: Nivajoꞌ nicꞌutuj favor chava atreꞌ nataꞌ Abraham. Tataka-el bꞌaꞌ ri Lázaro choch-ulief, chirachuoch ri nataꞌ. \v 28 Ruma icꞌo vuꞌuoꞌ nchakꞌ, y nivajoꞌ chi jajaꞌ nichꞌoꞌ ta bꞌaꞌ chica chi quireꞌ man ncaꞌpa ta jeꞌ vaveꞌ chupan va lugar richin sufrimiento, xchaꞌ. \v 29 Y ri Abraham xuꞌej cha: Ijejeꞌ cꞌo quiqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés y ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Jareꞌ ticaꞌxaj, xchaꞌ ri Abraham. \v 30 Y ri ache bꞌayuon xuꞌej: Man niquiꞌan ta, nataꞌ Abraham. Pero xa cꞌo ta jun quiminak nicꞌastaj-el y niꞌka quiqꞌuin ijejeꞌ, can xtitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, xchaꞌ ri bꞌayuon. \v 31 Pero ri Abraham xuꞌej cha: Xa man nicaꞌxaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés, y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, man xtiquinimaj ta jeꞌ jun ri nicꞌastaj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ. \c 17 \s1 Juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chi nitzak \r (Mt. 18:6-7, 21-22; Mr. 9:42) \p \v 1 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can siempre icꞌo ri xcaꞌbꞌano chica nicꞌaj chic chi ncaꞌtzak. ¡Pero juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chic chi nitzak! \v 2 Más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak chupan ri mar, que nuꞌon chi nitzak jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij. \v 3 Rumareꞌ ixreꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Y xa cꞌo jun hermano nuꞌon jun itziel chava, tachꞌolij. Y xa ri nibꞌano quireꞌ chava nucꞌax runoꞌj y nalruꞌej chava chi tabꞌanaꞌ perdonar, can tabꞌanaꞌ perdonar.\x + \xo 17:3 \xt Mt. 18:15.\x* \v 4 Y xa chupan jun kꞌij siete (vukuꞌ) mul nuꞌon itziel chava y siete (vukuꞌ) mul jeꞌ nipa aviqꞌuin y nalruꞌej chava: Tabꞌanaꞌ perdonar ri nuchꞌoꞌj; can tabꞌanaꞌ perdonar ri ruchꞌoꞌj, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Niquicꞌutuj más cukbꞌal cꞌuꞌx cha ri Jesús \p \v 5 Y ri apóstoles xquiꞌej cha ri Ajaf Jesús: Tabꞌanaꞌ chika chi nakacukubꞌaꞌ más kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. \p \v 6 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej chica: Xa ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mesque incheꞌl-oc jun chꞌiti ijaꞌtz richin ri mostaza, nquixcovin ntiꞌej cha la chieꞌ sicómoro la: Catiel-el vaveꞌ y atica-aviꞌ chupan ri mar, y ri chieꞌ reꞌ can nunimaj itzij. \s1 Jun utzulaj esclavo nuꞌon ri niꞌeꞌx cha \p \v 7 Y xa ta jun chivach ixreꞌ cꞌo ta jun ru-esclavo, y rutakuon-el pan avan chi xbꞌarubꞌanaꞌ arar ri ulief o chi xaꞌbꞌaruchajij váquix, ¿ja came antok nitzalaj-pa, nuꞌej cha: Catuoc-pa, catzꞌuyeꞌ chirij ri mesa y cavaꞌ? \v 8 Pa rucꞌaxiel reꞌ nuꞌej cha: Tachojmij ri nu-cena, y tachojmij jeꞌ aviꞌ atreꞌ chi naya-pa ri xtintej, y cꞌa xquivaꞌ na inreꞌ, cꞌajareꞌ xcavaꞌ atreꞌ. \v 9 ¿Y nuyaꞌ came tiox bꞌaꞌ cha ri esclavo ruma xuꞌon ri xuꞌej cha? Manak. \v 10 Y incheꞌl ri esclavo reꞌ, quireꞌ jeꞌ ixreꞌ. Antok ibꞌanun chic ri samaj ri nuꞌej ri Dios chiva, tiꞌej: Ojreꞌ oj esclavos ri man jun nkojcꞌatzin-ve. Ruma xa joꞌc ri eꞌn chika, joꞌc reꞌ ri xkaꞌan, quixchaꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos. \s1 Antok xaꞌcꞌachoj i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ riqꞌuin ri yabꞌil lepra \p \v 11 Y antok ri Jesús xutzꞌom chic el bꞌay chi niꞌa Jerusalén, xakꞌax chiquicajol ri Samaria y ri Galilea. \v 12 Y antok xbꞌaka jun aldea, i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij xaꞌbꞌaꞌiel-pa pa rubꞌiey ri Jesús y cꞌa naj xaꞌpiꞌie-ve-pa. \v 13 Y cof xaꞌchꞌo-pa cha y xquiꞌej: ¡Jesús, Maestro, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ. \p \v 14 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat y xuꞌej chica: Quixꞌin y icꞌutu-iviꞌ chiquivach ri sacerdotes,\x + \xo 17:14 \xt Lv. 14:1-32.\x* xchaꞌ ri Jesús chica. Y antok i-bꞌanak, ri quiyabꞌil xqꞌuis-el chiquij y sak xquiꞌan-ka. \v 15 Y jun chiquivach ri i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ, antok xutzꞌat chi xcꞌachoj riqꞌuin ri ruyabꞌil, ja xtzalaj-pa chirij. Y can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y can cof nichꞌoꞌ antok nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 16 Y antok xalka riqꞌuin ri Jesús, xxuquieꞌ chukul rakan y xulucubꞌa-ka-riꞌ cꞌa pan ulief y nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Ri ache reꞌ aj-Samaria. \v 17 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Man i-diez (lajuj) ta came ri xqꞌuis-el ri quiyabꞌil chiquij? ¿Y ri i-nueve (bꞌilijieꞌ) pacheꞌ icꞌo-ve? \v 18 ¿Man jun chic cꞌa ri xtzalaj-pa chi nalruyaꞌ rukꞌij ri Dios? ¿Xa ja ri jun ri man israelita ta ri xtzalaj-pa? xchaꞌ ri Jesús. \p \v 19 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache aj-Samaria: Capalaj y caꞌin. Xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xchaꞌ cha. \s1 Ri ru-reino ri Dios cꞌo chic \r (Mt. 24:23-28, 36-41) \p \v 20 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquicꞌutuj cha ri Jesús chi jampeꞌ cꞌa xtalka ri ru-reino ri Dios. Y ri Jesús xuꞌej chica: Man jun xtinaꞌien jampeꞌ xtalka ri ru-reino ri Dios. \v 21 Y man jun xtiꞌeꞌn chi ja cꞌo vaveꞌ, o ja cꞌo chila,\x + \xo 17:21 \xt Mr. 13:21-22.\x* ruma ri ru-reino ri Dios cꞌo chic iviqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 22 Y jajaꞌ xchꞌoꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej: Xtipa tiempo antok ixreꞌ xtirayij chi nicꞌujieꞌ ta iviqꞌuin mesque joꞌc jun kꞌij, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol; pero man xtitzꞌat ta chic. \v 23 Y icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Ja cꞌo vaveꞌ o ja cꞌo chila. Pero ixreꞌ man quixꞌa quiqꞌuin, ni man quixꞌa jeꞌ chiquij. \v 24 Ruma antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can xtikꞌalajin-ve jaꞌal. Can xtibꞌanataj cꞌa incheꞌl nuꞌon ri yocopaꞌ, ri nuꞌon cala pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, y cꞌa kꞌalaj pacheꞌ nika-ka ri kꞌij. \v 25 Pero naꞌay cꞌo chi xtukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet jeꞌ cuma ri vinak richin ri tiempo vacame. \v 26 Can incheꞌl xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Noé,\x + \xo 17:26 \xt Gn. 6:5-8.\x* can quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj antok xtipa ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. \v 27 Pa ru-tiempo ri Noé, ri vinak joꞌc ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, joꞌc reꞌ niquiꞌan pensar, ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ, y cꞌa quireꞌ niquiꞌan chupan ri kꞌij antok ri Noé xuoc chupan ri arca (ri incheꞌl jun nem barco), y xpa cꞌa ri diluvio, y quinojiel ri vinak xaꞌcon.\x + \xo 17:27 \xt Gn. 7:6-24.\x* \v 28 Y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Lot. Ri vinak ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, ncaꞌlakꞌo, ncaꞌcꞌayin, ncaꞌtico y ncaꞌquiꞌan jay. \v 29 Y ri kꞌij antok ri Lot y ri ru-familia xquiyaꞌ can ri tanamet Sodoma, xka-pa chicaj kꞌakꞌ y azufre paroꞌ ri tanamet. Can incheꞌl jobꞌ xuꞌon, y quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ xaꞌqꞌuis.\x + \xo 17:29 \xt Gn. 18:20–19:25.\x* \v 30 Y quireꞌ xtibꞌanataj antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtalka chic vaveꞌ choch-ulief. \p \v 31 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri kꞌij reꞌ, man tika-pa chi ntuoc pa rachuoch chi cꞌo niruma-pa. Y ri cꞌo pan avan quireꞌ jeꞌ, man titzalaj-pa chirachuoch.\x + \xo 17:31 \xt Mt. 24:17-18; Mr. 13:15-16.\x* \v 32 Talka pan iveꞌ ri xuꞌon ri raxjayil ri Lot,\x + \xo 17:32 \xt Gn. 19:26.\x* antok ri Dios xuparuoj ri tanamet Sodoma. \v 33 Ri altíra cꞌa nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xticolotaj.\x + \xo 17:33 \xt Mt. 10:39; 16:25; Mr. 8:35; Lc. 9:24; Jn. 12:25.\x* \p \v 34 Niꞌej cꞌa chiva chi chupan ri akꞌaꞌ reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ ncaꞌvar choch jun chꞌat, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. \v 35 Icꞌo icaꞌyeꞌ ixokiꞌ ri junan ncaꞌqueꞌn, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. \v 36 Y xa icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri junan ncaꞌsamaj pan avan, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. \p \v 37 Y antok ri discípulos caxan chic ri xuꞌej ri Jesús, xquicꞌutuj cha: Ajaf, ¿pacheꞌ xtibꞌanataj-ve reꞌ? Y ri Jesús xuꞌej chica: Pacheꞌ cꞌo-ve jun quiminak, chireꞌ jeꞌ ncaꞌka-ve ri cꞌuch. \c 18 \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun malcaꞌn-ixok y jun juez ri man otz ta nuꞌon \p \v 1 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica ri ru-discípulos chi nucꞌut chiquivach chi nicꞌatzin chi siempre niquiꞌan orar y man tiquimalij. \v 2 Jajaꞌ xuꞌej chica: Chupan jun tanamet cꞌo jun juez ri man nuxiꞌij ta riꞌ choch ri Dios, y man jun jeꞌ quikalien nuꞌon chica ri vinak. \v 3 Y chupan jeꞌ ri tanamet reꞌ, cꞌo jun malcaꞌn-ixok ri ntiel-ntuoc riqꞌuin ri jun juez reꞌ, y nuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ justicia chirij ri bꞌanayuon itziel chuva. \v 4 Y qꞌuiy tiempo xakꞌax y ri juez reꞌ man nrajoꞌ ta nuꞌon arreglar ri ru-problema ri malcaꞌn-ixok. Pero jun kꞌij ri juez reꞌ xuꞌej-ka pa ránima: Mesque man nixiꞌij ta viꞌ choch ri Dios, ni man jun jeꞌ quikalien niꞌan chica ri vinak, \v 5 pero ruma ri ixok reꞌ ntiel-ntuoc viqꞌuin, mejor niꞌan arreglar. Ruma xa man niꞌan ta, xtakꞌax nucꞌuꞌx riqꞌuin ruma siempre xtalka. \p \v 6 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: Xivaxaj ri xuꞌej ri juez reꞌ, mesque jajaꞌ man otz ta nuꞌon. \v 7 ¿Y será que ri Dios man ncaꞌrutoꞌ ta came ri i-ruchoꞌn chic, ri chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌan orar? ¿Ri Dios man chaꞌnin ta came xcaꞌruto-pa? \v 8 Inreꞌ niꞌej chiva chi chaꞌnin xcaꞌruto-pa. Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay vaveꞌ ri choch-ulief, ¿cꞌa icꞌo came quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij jun ache fariseo y jun ache maloy-impuestos \p \v 9 Y ri Jesús xuꞌej chic cꞌa jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach ri vinak, ruma icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri niquinaꞌ chi i-choj tak vinak, y xa itziel ncaꞌquitzꞌat ri nicꞌaj chic. Rumareꞌ ri Jesús xuꞌej: \v 10 Icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri xaꞌbꞌaka pa templo chi niquinaꞌ orar: Jun fariseo, y jun maloy-impuestos. \v 11 Ri ache fariseo paꞌl nuꞌon orar, y nuꞌej chupan ri ru-oración: Dios, tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava ruma inreꞌ man in junan ta quiqꞌuin ri nicꞌaj chic. Ruma ri nicꞌaj chic i-alakꞌomaꞌ, ncaꞌquicanuj jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ mesque i-cꞌulan, y man quicꞌuan ta jun choj cꞌaslien. Ni man in junan ta jeꞌ riqꞌuin ri jun ache maloy-impuestos la. \v 12 Ruma inreꞌ caꞌyeꞌ kꞌij chupan jun semana niꞌan ayuno. Y nojiel ri nichꞌec, nicꞌan-el ri décima parte cha, y niyaꞌ chava atreꞌ, xchaꞌ ri ache fariseo chupan ri ru-oración. \v 13 Pero ri ache maloy-impuestos cꞌa naj cꞌo can chi nuꞌon orar. Pero rulucubꞌan rujaluon; ruma choch jajaꞌ man otz ta chi nitzuꞌn-el chicaj, y nutin cꞌa roch-rucꞌuꞌx cha ri rukꞌaꞌ y nuꞌej cꞌa: Dios, tajoyovaj noch, ruma inreꞌ in jun ache pecador chavach. \v 14 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Can niꞌej chiva chi ri ache maloy-impuestos xtzalaj chirachuoch, man jun chic ru-pecado choch ri Dios. Pero ri ache fariseo man quireꞌ ta xtzalaj. Ruma chica-na cꞌa ri nunaꞌ chi altíra rakalien, xa xtiꞌan cha chi manak rakalien. Pero ri nunaꞌ chi manak-oc rakalien, nem xtiꞌan cha,\x + \xo 18:14 \xt Mt. 23:12; Lc. 14:11.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús ncaꞌruꞌon bendecir ri acꞌolaꞌ \r (Mt. 19:13-15; Mr. 10:13-16) \p \v 15 Y ri vinak ncaꞌquicꞌam-pa ri acꞌolaꞌ riqꞌuin ri Jesús, chi nuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi ncaꞌruꞌon bendecir. Pero ri discípulos xquitzꞌat y xaꞌquichꞌolij ri vinak chi man tiquiꞌan quireꞌ. \v 16 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri acꞌolaꞌ y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tiyaꞌ permiso chica ri acꞌolaꞌ chi ncaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, y man quiꞌikꞌat. Ruma ri ru-reino ri Dios xa quichin ri i-incheꞌl acꞌolaꞌ. \v 17 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa jun man nuꞌon ta recibir ri ru-reino ri Dios incheꞌl nuꞌon jun acꞌual, man xtuoc ta chupan. \s1 Ri cꞌajol ache bꞌayuon \r (Mt. 19:16-30; Mr. 10:17-31) \p \v 18 Y cꞌo jun cꞌajol ache principal xucꞌutuj cha ri Jesús: Utzulaj Maestro, ¿chica niꞌan chi nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ cha. \p \v 19 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Karruma naꞌej otz chuva inreꞌ? Ruma man jun vinak otz, xa joꞌc ri Dios otz. \v 20 Avataꞌn ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés ri ojier can, ri nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic;\x + \xo 18:20 \xt Ex. 20:14; Dt. 5:18.\x* man caquimisan;\x + \xo 18:20 \xt Ex. 20:13; Dt. 5:17.\x* man catalakꞌ;\x + \xo 18:20 \xt Ex. 20:15; Dt. 5:19.\x* man tatzꞌak tzij chirij jun chic;\x + \xo 18:20 \xt Ex. 20:16; Dt. 5:20.\x* caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ.\x + \xo 18:20 \xt Ex. 20:12; Dt. 5:16.\x* \p \v 21 Y ri cꞌajol ache xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ cꞌa in coꞌl-oc nutzꞌamuon-pa rubꞌanic, xchaꞌ. \p \v 22 Antok ri Jesús xraꞌxaj reꞌ, xuꞌej: Cꞌa cꞌo jun kax ri man abꞌanun ta. Tacꞌayij nojiel ri cꞌo aviqꞌuin y ri rajal tajachaꞌ chiquivach ri i-puobra, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ abꞌayomal chicaj. Y catam-pa viqꞌuin y ncaꞌa chuvij, xchaꞌ cha. \p \v 23 Y antok ri cꞌajol ache xraꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, altíra xbꞌisuon-ka, ruma qꞌuiy ri rubꞌayomal cꞌo. \v 24 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi altíra xbꞌisuon-ka, xuꞌej: ¡Ri cꞌo qꞌuiy quibꞌayomal, can cuesta chi ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios! \v 25 Ruma xa más fácil nakꞌax jun camello chupan jun ruvaruol jun acúxa, que choch jun bꞌayuon chi ntuoc pa ru-reino ri Dios. \p \v 26 Ri xaꞌcꞌaxan ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej: ¿Chica cꞌa xticolotaj? xaꞌchaꞌ. \p \v 27 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri vinak man nojiel ta ncaꞌtiquir niquiꞌan, pero ri Dios nojiel nitiquir nuꞌon, xchaꞌ chica. \p \v 28 Y jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej: Ojreꞌ kayoꞌn can ri kax kichin y oj-bꞌanak chavij. \p \v 29 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi chica-na ri ruyoꞌn can rachuoch, o rutie-rutataꞌ, o runimal, o ruchakꞌ, o raxjayil, o ralcꞌual, chi nuꞌon rusamaj ri Dios y ncaꞌrutoꞌ ri ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios; \v 30 can qꞌuiy yan ri xtiyoꞌx cha chupan ri tiempo vacame. Y chupan-apa ri jun chic tiempo ri chakavach-apa, can xtiyoꞌx cha ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \s1 Ri Jesús nunataj chic jun bꞌay chi xtiquimisas \r (Mt. 20:17-19; Mr. 10:32-34) \p \v 31 Y ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri doce (cabꞌalajuj) discípulos chi nichꞌoꞌ quiqꞌuin, y xuꞌej: Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ qꞌuiy ri xtiꞌan cha ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Ruma chireꞌ xtibꞌanataj nojiel ri tzꞌibꞌan can chirij cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. \v 32 Xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquiꞌej pakon tak tzij cha y xtiquichubꞌaj. \v 33 Después antok quichꞌayuon chic, xtiquiquimisaj. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 34 Pero ri ru-discípulos man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej. Ri tzij reꞌ xa avan chiquivach, rumareꞌ joꞌc xcaꞌxaj y man cataꞌn ta ri chica xrajoꞌ xuꞌej chica. \s1 Jun muoy chupan ri tanamet Jericó nitzuꞌn chic \r (Mt. 20:29-34; Mr. 10:46-52) \p \v 35 Antok ri Jesús ya ntuoc pa tanamet Jericó, chuchi-bꞌay tzꞌuyul jun ache muoy chi nucꞌutuj ru-limosna. \v 36 Y antok ri muoy reꞌ xraꞌxaj chi qꞌuiy vinak ncaꞌkꞌax, xucꞌutuj chi chica reꞌ. \v 37 Y xquiꞌej cha chi ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakꞌax chireꞌ. \v 38 Y ri ache muoy riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ, y xuꞌej: ¡Jesús, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ. \p \v 39 Y ri vinak ri i-kꞌaxnak choch ri Jesús, xquichꞌolij ri ache chi man chic tichꞌo-pa. Pero jajaꞌ xa riqꞌuin más ruchukꞌaꞌ xchꞌo-pa y xuꞌej: ¡Atreꞌ ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ. \p \v 40 Y ri Jesús xpiꞌie-ka y xuꞌej chi ticꞌamar-pa choch. Y antok cꞌo chic ri ache choch, xucꞌutuj cha: \v 41 ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri ache muoy xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquitzuꞌn, xchaꞌ. \p \v 42 Y ri Jesús xuꞌej cha: Catzuꞌn cꞌa. Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacꞌachoj. \p \v 43 Y ri ache muoy ja xtzuꞌn y xꞌa chirij ri Jesús, y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quinojiel ri vinak ri xaꞌtzꞌato chi ri muoy xtzuꞌn, can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. \c 19 \s1 Ri Jesús y ri Zaqueo \p \v 1 Y ri Jesús xuoc pa tanamet Jericó, y choj nakꞌax chireꞌ. \v 2 Y chupan ri tanamet reꞌ cꞌo jun ache bꞌayuon rubꞌinan Zaqueo. Ri ache reꞌ, jareꞌ ri qui-jefe ri maloy-impuestos. \v 3 Y jajaꞌ nutej rukꞌij chi nutzꞌat ri Jesús, pero ruma iqꞌuiy vinak icꞌo y xa coꞌl-oc rakan, rumareꞌ man nicovin ta nutzꞌat. \v 4 Rumareꞌ jajaꞌ jun-anin xakꞌax y xbꞌajotieꞌ chukꞌaꞌ jun chieꞌ sicómoro chi quireꞌ nutzꞌat-el ri Jesús, ruma tiene que nakꞌax chireꞌ. \v 5 Y antok ri Jesús xbꞌaka chireꞌ, xtzuꞌn-el chicaj chukꞌaꞌ ri chieꞌ, y xuꞌej cha: Zaqueo, chaꞌnin caka-pa, ruma vacame nicꞌatzin chi nquibꞌaka chavachuoch chi nquinuxlan jubꞌaꞌ chireꞌ, xchaꞌ cha. \p \v 6 Y ri Zaqueo chaꞌnin xka-pa, y can niquicuot xuꞌon recibir ri Jesús pa rachuoch. \v 7 Antok ri vinak quireꞌ xquitzꞌat, xquiꞌej-ka chi ri Jesús xa pa rachuoch jun ache pecador xbꞌacꞌujie-ve. \v 8 Y ri Zaqueo xpiꞌieꞌ y xuꞌej cha ri Ajaf Jesús: Ajaf, vacame la mitad ri nubꞌayomal niyaꞌ chica ri i-puobra. Y xa cꞌo valakꞌan cha jun, can cajeꞌ chic más rucꞌaxiel xtintzoliej cha. \p \v 9 Y ri Jesús xuꞌej cha: Vacame xalka ri salvación (colotajic) chupan va jay va, ruma jajaꞌ jun rumáma can ri Abraham. \v 10 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xpa chi ncaꞌrucanuj y chi ncaꞌrucol ri i-sachnak chupan ri pecado,\x + \xo 19:10 \xt Mt. 18:11.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri diez (lajuj) minas \p \v 11 Antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica ri vinak, xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica, ruma cierca chic cꞌo-ve chi niꞌka Jerusalén y ruma jeꞌ ri vinak ri ncaꞌcꞌaxan richin, niquiꞌan pensar chi antok jajaꞌ xtiꞌka pa tanamet, can ja xtikꞌalajin ri ru-reino ri Dios. \v 12 Y jajaꞌ xuꞌej: Cꞌo jun utzulaj ache xꞌa jun chic nación ri naj cꞌo-ve, chi niꞌan-pa rey cha y cꞌajareꞌ nitzalaj-pa. \v 13 Pero antok cꞌa majaꞌ tiꞌa, xaꞌrayuoj i-diez (lajuj) rusamajiel y xuyaꞌ can diez (lajuj) minas chica, y xuꞌej chica: Quixsamaj chirij ri xinyaꞌ can chiva hasta cꞌa antok xquitzalaj-pa inreꞌ, xchaꞌ can chica. \v 14 Pero ri ruvanakil ri ache reꞌ itziel niquitzꞌat, y rumareꞌ xaꞌquitak-el nicꞌaj achiꞌaꞌ chupan ri nación ri pacheꞌ niꞌan-pa rey cha. Y xꞌeꞌx-el chica: Ojreꞌ man nakajoꞌ ta chi ri ache reꞌ ntuoc ka-rey, xaꞌchaꞌ. \v 15 Pero ri jun ache reꞌ xꞌan-pa rey cha, y después xtzalaj-pa. Y antok cꞌo chic ri pa ru-nación, xutak quiyoxic ri rusamajiel ri ruyoꞌn can miera chica, ruma nrajoꞌ nunaꞌiej janeꞌ (jaroꞌ) miera quichꞌacuon chiquijunal. \v 16 Antok xalka ri naꞌay samajiel, xuꞌej: Ajaf, ri mina ri xayaꞌ can chuva xinchꞌec diez (lajuj) más, xchaꞌ. \v 17 Y ri ache, rey chic, xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel. Y ruma otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame niyaꞌ diez (lajuj) tanamet pan akꞌaꞌ chi ncaꞌan gobernar, xchaꞌ ri rey cha. \v 18 Antok xalka jun chic samajiel, xuꞌej: Ajaf, ri mina ri xayaꞌ can chuva xinchꞌec vuꞌuoꞌ más, xchaꞌ. \v 19 Y ri rey xuꞌej jeꞌ cha: Ruma otz ri xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ ri xinyaꞌ can chava, vacame niyaꞌ vuꞌuoꞌ tanamet pan akꞌaꞌ chi ncaꞌan gobernar, xchaꞌ ri rey cha. \v 20 Xalka jun chic, xuꞌej: Ajaf, ja a-mina va; xinyaꞌ chupan jun pañuelo y xinyac \v 21 ruma inreꞌ nixiꞌij-viꞌ chavach. Ruma atreꞌ at jun ache altíra at ruquiy. Xa nacꞌan-el ri man avichin ta. Y navajoꞌ naꞌan cosechar ri xa man atreꞌ ta ri at-tiquiyuon, xchaꞌ cha ri rey. \v 22 Y ri rey xuꞌej cha: Atreꞌ at jun itziel samajiel. Ri tzij ri xaꞌej, jareꞌ ri xtincusaj chi ncanꞌan juzgar. Ruma xa avataꞌn chi inreꞌ in altíra ruquiy, chi inreꞌ nicꞌan-el ri man vichin ta, y quireꞌ jeꞌ nivajoꞌ niꞌan cosechar ri man inreꞌ ta in-tiquiyuon; \v 23 ¿karruma man xayaꞌ ta ri nu-miera pa banco chi quireꞌ vacame antok xitzalaj-pa niꞌan ta recibir ri nu-miera y ri interés (ralabꞌal)? xchaꞌ. \v 24 Y ri rey xuꞌej chica ri icꞌo chireꞌ: Ticꞌama-el ri mina cha, y tiyaꞌ cha ri jun ri cꞌo diez (lajuj) minas riqꞌuin. \v 25 Y ri icꞌo chireꞌ xquiꞌej: Ajaf, pero jajaꞌ cꞌo chic diez (lajuj) pa rukꞌaꞌ, xaꞌchaꞌ. \v 26 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ niꞌej chiva, chi ri cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.\x + \xo 19:26 \xt Mt. 13:12; Mr. 4:25; Lc. 8:18.\x* \v 27 Vacame cꞌa, ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin, ri man xcajoꞌ ta chi inreꞌ xinuoc rey: Quiꞌcꞌama-pa, y ticꞌama-el quijaluon chinoch,\x + \xo 19:27 \xt Mt. 25:14-30.\x* xchaꞌ ri rey. \s1 Antok ri Jesús xuoc Jerusalén \r (Mt. 21:1-11; Mr. 11:1-11; Jn. 12:12-19) \p \v 28 Y antok ri Jesús xtanieꞌ riqꞌuin ri xuꞌej chica ri vinak, xꞌa chiquivach ri ru-discípulos chi niꞌa-el pa tanamet Jerusalén. \v 29 Y antok cierca chic icꞌo-ve ri aldeas Betfagé y Betania, ri icꞌo choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, ri Jesús xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos, \v 30 y xuꞌej-el chica: Quixꞌin chupan la aldea la, y antok xquixuoc, xtivil jun alaj burro ximil chireꞌ, ri man jun bꞌay chꞌacol ache chirij. Tiquira-pa y ticꞌama-pa. \v 31 Y xa cꞌo jun xticꞌutun-pa chiva: ¿Karruma ntiquir-el ri alaj burro? tiꞌej cha chi nicꞌatzin cha ri Ajaf, xcha-el ri Jesús chica. \p \v 32 Xaꞌa ri icaꞌyeꞌ discípulos ri xaꞌtak-el, y xquil ri alaj burro ri incheꞌl eꞌn-el chica ruma ri Jesús. \v 33 Y antok ja niquiquir, ri rajaf xquiꞌej-pa chica: ¿Karruma ntiquir-el ri alaj burro? xaꞌcha-pa chica. \p \v 34 Y ri discípulos xquiꞌej can chica: Xa nicꞌatzin cha ri Ajaf, xaꞌchaꞌ chica. \p \v 35 Y xquicꞌam-pa riqꞌuin ri Jesús. Y ri discípulos xquiya-el ri qui-manta chirij ri alaj burro y xquichꞌocobꞌa-el ri Jesús chirij. \v 36 Y antok bꞌanak ri Jesús, ri vinak niquilicꞌ ri qui-manta pa rubꞌiey. \v 37 Y antok xalka cierca ri lugar pacheꞌ xulan nuꞌon ri bꞌay choch ri juyuꞌ Olivos, quinojiel ri ru-discípulos ri Jesús, ruma niquicuot cánima, riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Quireꞌ niquiꞌan ruma ri milagros ri quitzꞌatuon. \v 38 Ijejeꞌ niquiꞌej: ¡Bendito ri Rey ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios!\x + \xo 19:38 \xt Sal. 118:26.\x* ¡Can paz cꞌa chicaj! ¡Can qꞌuiy cꞌa rukꞌij niyoꞌx ri Dios chicaj! ncaꞌchaꞌ. \p \v 39 Y chiquicajol ri vinak i-bꞌanak nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, caꞌchꞌolij ri a-discípulos, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 40 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Can niꞌej chiva, xa ncaꞌtanie-ka ijejeꞌ, ja ri abꞌaj xcaꞌchꞌo-pa chi niquiyaꞌ nukꞌij, xchaꞌ chica ri achiꞌaꞌ fariseos. \p \v 41 Y antok ri Jesús más cierca cꞌo-ve ri tanamet Jerusalén, xutzꞌat-apa y xrokꞌiej ri tanamet reꞌ, \v 42 y xuꞌej: ¡Ixreꞌ ri ixcꞌo Jerusalén, mesque cꞌajaꞌ ta vacame ntivatamaj ri chica niyoꞌn ri paz riqꞌuin ivánima! Pero xa avan chivach, rumareꞌ man nquixtiquir ta ntitzꞌat. \v 43 Ruma xtipa kꞌij man otz ta chivij antok qꞌuiy soldados xcaꞌpalaj-pa chivij, y xtiquitzꞌapij rij ri itanamit cha jun chic incheꞌl muro, y xquixquiyaꞌ pa sufrimiento, ruma xtiquimol-quiꞌ chivij y pa nicꞌaj xquixcꞌujie-ve. \v 44 Xtiquikasaj pan ulief ri itanamit y xquixquimisas ixreꞌ. Y chupan ri itanamit man jun jay xtipiꞌieꞌ can. Can quinojiel xcaꞌvulex ruma man xiyaꞌ ta pa cuenta chi ri Dios xalka iviqꞌuin, xchaꞌ. \s1 Ri Jesús ncaꞌrutarariej-el ri ncaꞌcꞌayin y ri ncaꞌlakꞌo pa templo \r (Mt. 21:12-17; Mr. 11:15-19; Jn. 2:13-22) \p \v 45 Antok ri Jesús xbꞌaka Jerusalén, xuoc-oc pa templo y xaꞌrutarariej-el quinojiel ri ncaꞌcꞌayin y ri ncaꞌlakꞌo chireꞌ. \v 46 Y xuꞌej chica: Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Ri vachuoch, jay richin oración;\x + \xo 19:46 \xt Is. 56:7.\x* pero ixreꞌ xa ibꞌanun cachuoch alakꞌomaꞌ cha,\x + \xo 19:46 \xt Jer. 7:11.\x* xchaꞌ chica. \p \v 47 Y ri Jesús kꞌij-kꞌij ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa templo.\x + \xo 19:47 \xt Lc. 21:37.\x* Pero ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ principales chupan ri tanamet, niquicanuj manera chi chica niquiꞌan chi niquiquimisaj. \v 48 Y man niquil ta chica manera niquiꞌan, ruma ri vinak jaꞌal nicaꞌxaj ri nuꞌej ri Jesús chica. \c 20 \s1 Ri ru-autoridad ri Jesús \r (Mt. 21:23-27; Mr. 11:27-33) \p \v 1 Jun kꞌij, antok ri Jesús cꞌo pa templo nucꞌut y nutzijuoj ri evangelio chica ri vinak, jareꞌ antok xaꞌlka riqꞌuin ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri vinak. \v 2 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Taꞌej chika: ¿Chica autoridad cꞌo pan akꞌaꞌ chi naꞌan nojiel reꞌ? ¿O chica xyoꞌn autoridad chava? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 3 Ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ cꞌo jeꞌ jun kax ri nivajoꞌ nicꞌutuj chiva. Tiꞌej cꞌa chuva: \v 4 ¿Ri Juan xtak-pa ruma ri Dios chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak o xa achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha? xchaꞌ ri Jesús. \p \v 5 Entonces ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej-ka chiquivach: Xa nakaꞌej chi ri Juan ja ri Dios ri takayuon-pa richin, ri Jesús xtuꞌej chika: ¿Karruma man xinimaj ta? \v 6 Y xa nakaꞌej chi ja ri achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha ri Juan chi tubꞌanaꞌ quireꞌ, xcaꞌpa quinojiel ri vinak y xkojquiquimisaj cha abꞌaj, ruma ri vinak cataꞌn chi ri Juan jun profeta, xaꞌcha-ka chiquivach. \p \v 7 Y cꞌajareꞌ xquiꞌej-apa cha ri Jesús chi man cataꞌn ta ri chica xꞌeꞌn cha ri Juan chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak. \p \v 8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ jeꞌ man xtinꞌej ta chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan quireꞌ, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri itziel tak aj-samajiel \r (Mt. 21:33-44; Mr. 12:1-11) \p \v 9 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic chiquivach ri vinak jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) y xuꞌej: Cꞌo cꞌa jun ache ri xutic uva pa rulief,\x + \xo 20:9 \xt Is. 5:1-2.\x* xuyaꞌ can pa kajic chica nicꞌaj aj-samajiel, y jajaꞌ xꞌa qꞌuiy tiempo. \v 10 Y antok xalka ri tiempo richin ri cosecha, ri rajaf ri ulief xutak-pa jun rusamajiel quiqꞌuin ri i-kajayuon ri rulief, richin chi niquiya-el ri uva kajbꞌal richin ri ulief. Pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri rulief xa xquichꞌey, y man jun uva xquiya-el cha. \v 11 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun rusamajiel. Pero xa xquitzꞌom jeꞌ ri samajiel reꞌ y xquichꞌey. Y chica-na ri xcajoꞌ xquiꞌan-el cha, y man jun jeꞌ uva xquiya-el cha. \v 12 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun ruox rusamajiel, pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri ulief, quireꞌ jeꞌ xquiꞌan cha. Xquisoc-el, y después xquitarariej-el. \p \v 13 Entonces ri rajaf ri ulief xuꞌej-ka: ¿Chica xtinꞌan vacame? Nitak-el ri nucꞌajuol ri altíra nivajoꞌ. Talvez antok xtiquitzꞌat chi ja ri nucꞌajuol ri xtiꞌka, xtiquiꞌan respetar. \v 14 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ, antok xquitzꞌat chi ja ri rucꞌajuol ri rajaf ri ulief ri xalka, xquiꞌej-ka chiquivach: Jareꞌ ri xtuoc can rajaf nojiel ri ulief ri kakajuon, quixam-pa, kaquimisaj, chi quireꞌ pa kakꞌaꞌ ojreꞌ nicꞌujieꞌ can ri ulief, xaꞌchaꞌ. \v 15 Y juviera ri ulief ri ticuon uva choch, xbꞌaquicꞌakaꞌ y xquiquimisaj. ¿Chica came xtuꞌon ri rajaf ri ulief ri ticuon uva choch chica ri achiꞌaꞌ reꞌ? \v 16 Ri rajaf ri ulief xtipa y xcaꞌruquimisaj ri achiꞌaꞌ reꞌ, y ri rulief xtuyaꞌ chic pa kajic chica nicꞌaj chic, xchaꞌ ri Jesús. Antok ri vinak caxan chic nojiel reꞌ, xquiꞌej: ¡Man ta quireꞌ xtibꞌanataj kiqꞌuin ojreꞌ! xaꞌcha-ka. \p \v 17 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej ri vinak, y xuꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can? Antok nuꞌej: \q1 Ri Abꞌaj ri man xka ta chiquivach ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay, \q1 xa jareꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta,\x + \xo 20:17 \xt Sal. 118:22.\x* xchaꞌ ri Jesús. \m \v 18 Y chica-na vinak ri xtitzak choch la Abꞌaj la, can xtimulumuꞌ. Y chica-na vinak ri xtika la Abꞌaj la chirij, can xtuyitzꞌ cꞌa, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Nicꞌutux cha ri Jesús chirij ri impuestos \r (Mt. 21:45-46; 22:15-22; Mr. 12:12-17) \p \v 19 Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas can ta xcajoꞌ xquitzꞌom yan el ri Jesús, ruma xbꞌaka pa quiveꞌ (xa xquiꞌan entender) chi xa chiquij ijejeꞌ xuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij). Pero man xquiꞌan ta, ruma xquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak. \v 20 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquitak nicꞌaj chic achiꞌaꞌ ri can incheꞌl choj ri quicꞌaslien nikꞌalajin, pero xa man quireꞌ ta. Ijejeꞌ nicajoꞌ chi ri Jesús nitzak ta pa quikꞌaꞌ riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌruꞌej, chi quireꞌ niquijach pa rukꞌaꞌ ri gobernador. \v 21 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc ri ketzij ri natzijuoj. Man naxiꞌij ta aviꞌ choch jun vinak mesque altíra rukꞌij. Y nacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can ja-ve rubꞌixic naꞌan cha. \v 22 Taꞌej chika: ¿Otz nakatoj ri impuestos ri nuꞌej ri rey César, o xa man otz ta? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 23 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar chirij, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquiniꞌan tentar? \v 24 Ticꞌutu-pa ri moneda chinoch. ¿Choj palaj y choj bꞌeꞌ ri cꞌo choch? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Richin ri rey César, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 25 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ cꞌa cha ri César ri can richin ri César, y tiyaꞌ cha ri Dios ri can richin ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica. \p \v 26 Y ri achiꞌaꞌ ri xaꞌcꞌutun cha ri Jesús man xaꞌtiquir ta chirij, ruma nojiel tzij pa ruchojmil xuꞌej chica chiquivach ri vinak. Y can vor chica xquinaꞌ antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús chica. Rumareꞌ man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa cha. \s1 Nicꞌutux chirij antok xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ \r (Mt. 22:23-33; Mr. 12:18-27) \p \v 27 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús. Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa,\x + \xo 20:27 \xt Hch. 23:8.\x* y rumareꞌ ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: \v 28 Maestro, ri Moisés rutzꞌibꞌan can chika: Xa cꞌo jun ache nicon-el nuyaꞌ can ri raxjayil y xa man jun ralcꞌual nicꞌujieꞌ can, jun ruchakꞌ o runimal ticꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, richin quireꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ ralcꞌual ri quiminak chic el.\x + \xo 20:28 \xt Dt. 25:5-6.\x* \v 29 Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa: Xaꞌcꞌujieꞌ i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Ri naꞌay xcꞌulieꞌ, pero xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. \v 30 Y ri rucaꞌn, xcꞌulieꞌ riqꞌuin ri malcaꞌn-ixok. Pero xcon-el jeꞌ y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. \v 31 Ri ruox xcꞌulieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri malcaꞌn-ixok y xcon jeꞌ. Quireꞌ xquiꞌan-el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Y man jun chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) reꞌ xcꞌujieꞌ ta can ralcꞌual. \v 32 Y pa ruqꞌuisbꞌal xcon jeꞌ ri ixok. \p \v 33 Y ri achiꞌaꞌ saduceos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿choj axjayil xtuoc ri ixok reꞌ? Ruma ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ xuoc caxjayil, xaꞌchaꞌ. \p \v 34 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: Vaveꞌ choch-ulief, ri vinak ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ. \v 35 Pero ri i-quiminak-el ri yoꞌn lugar chica richin ncaꞌa chicaj, y chi ncaꞌcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, man xcaꞌcꞌulieꞌ ta chic, ni man xcaꞌyoꞌx ta chi xcaꞌcꞌulieꞌ. \v 36 Ijejeꞌ man chic ncaꞌcon ta, ruma i-junan quiqꞌuin ri ángeles y can i-ralcꞌual ri Dios ruma i-cꞌastajnak-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 37 Pero riqꞌuin ri quiminakiꞌ ri xcaꞌcꞌastaj-pa, hasta ri Moisés xucꞌut can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok jajaꞌ xutzꞌat ri jun kꞌayis cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza ri nicꞌat, y xraꞌxaj antok ri Dios xuꞌej: Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob,\x + \xo 20:37 \xt Ex. 3:6.\x* xchaꞌ. \v 38 Ruma ri Dios man Qui-Dios ta quiminakiꞌ, xa Qui-Dios ri icꞌas. Mareꞌ choch ri Dios ijejeꞌ can icꞌas. \p \v 39 Y icꞌo chiquivach ri achiꞌaꞌ escribas xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, can ketzij ri xaꞌej, xaꞌchaꞌ. \p \v 40 Y man jun chic xutzꞌom rucovil chi xucꞌutuj más cha ri Jesús. \s1 ¿Chica choj cꞌajuol ri Cristo? \r (Mt. 22:41-46; Mr. 12:35-37) \p \v 41 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? \v 42 Xa ja mismo ri rey David bꞌiyuon can chupan ri libro ri niꞌeꞌx Salmos cha: \q1 Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: \q1 Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha,\x + \xo 20:42 \xt Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor.\x* \q1 \v 43 hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan.\x + \xo 20:43 \xt Sal. 110:1.\x* \m Quireꞌ xuꞌej. \v 44 Y xa ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo, ¿karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús ncaꞌruꞌon acusar ri achiꞌaꞌ escribas \r (Mt. 23:1-36; Mr. 12:38-40; Lc. 11:37-54) \p \v 45 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ nicaꞌxaj-apa ri Jesús; y jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: \v 46 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ escribas. Ruma ijejeꞌ can altíra nika chiquivach niquicusaj jucujak tak tziak, chi quireꞌ ncaꞌtzꞌiet chi utzulaj tak achiꞌaꞌ. Y can altíra nika chiquivach chi ncaꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak. Y can ja ri naꞌay tak chꞌacat nicajoꞌ pa tak sinagogas y pa tak vaꞌen. \v 47 Ri achiꞌaꞌ reꞌ niquimaj nojiel kax quichin ri malcaꞌn-ixokiꞌ, y chi caꞌnimax chi jaꞌal quicꞌaslien, can ncaꞌlayuj niquiꞌan orar. Pero ijejeꞌ can xtika más ri castigo pa quiveꞌ, xchaꞌ ri Jesús. \c 21 \s1 Ri ru-ofrenda ri malcaꞌn-ixok \r (Mr. 12:41-44) \p \v 1 Ri Jesús xutzꞌat chi ri bꞌayomaꞌ niquiyaꞌ can miera pacheꞌ niyoꞌx-ve can ri ofrenda. \v 2 Y quireꞌ jeꞌ xutzꞌat jun malcaꞌn-ixok ri altíra puobra, xuyaꞌ can caꞌyeꞌ fichas ri man qꞌuiy ta oc rakalien. \v 3 Y mareꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva chi ja ri malcaꞌn-ixok puobra la ri xyoꞌn can más que chiquivach quinojiel. \v 4 Ruma jajaꞌ mesque man qꞌuiy ta ru-miera cꞌo, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin cha ri Dios. Pero ri bꞌayomaꞌ, mesque qꞌuiy miera xquiyaꞌ can, xa ja ri nuꞌon suobra quiqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Jesús nuꞌej yan chi xtiꞌan destruir ri templo \r (Mt. 24:1-2; Mr. 13:1-2) \p \v 5 Y icꞌo ri quitzꞌamuon tzij chirij ri templo. Y niquiꞌej chi altíra jaꞌal rubꞌanic bꞌanun cha y jaꞌal tak abꞌaj ri i-cusan, y nojiel ri choj cha bꞌanun adornar, nojiel reꞌ ja ri vinak i-sipayuon, ncaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: \v 6 Xtalka jun kꞌij antok nojiel ri ntitzꞌat vaveꞌ xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica. \s1 Ri señales ri xcaꞌbꞌanataj antes chi xtiqꞌuis ri roch-ulief \r (Mt. 24:3-28; Mr. 13:3-23) \p \v 7 Y ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi ya nuꞌon nojiel reꞌ? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva. Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo. Ri tiempo xa cierca chic cꞌo-ve, xcaꞌchaꞌ. Pero ixreꞌ man quixꞌa chiquij. \v 9 Y antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras o ri vinak pa tak tanamet ncaꞌpalaj-pa chiquij ri autoridades, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ nibꞌanataj naꞌay, pero man ja ta yan reꞌ chi niqꞌuis ri roch-ulief. \p \v 10 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. \v 11 Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar, xtuꞌon viꞌjal y xcaꞌpa yabꞌil. Chila chicaj xcaꞌbꞌanataj kax ri xtiquiyaꞌ altíra xibꞌinreꞌl y xcaꞌtzꞌatataj nimaꞌk tak señales chila chicaj. \p \v 12 Pero antok majaꞌ caꞌbꞌanataj nojiel reꞌ, ixreꞌ xquixtzꞌam y xtiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir. Xquixjach pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ i-principales pa tak sinagogas. Xquixtzꞌapes pa cárcel. Xquixucꞌuax chiquivach reyes y chiquivach gobernadores. Nojiel reꞌ xtikꞌasaj ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. \v 13 Y antok quireꞌ xtiꞌan chiva, ixreꞌ tibꞌanaꞌ aprovechar chi xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ. \v 14 Y can ticꞌujieꞌ pa tak ivánima chi man nicꞌatzin ta chi ntiꞌan pensar más ri chica tzij nticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ, \v 15 ruma inreꞌ ri xquiyoꞌn-pa ri tzij chiva. Y xtinyaꞌ jeꞌ inoꞌj chi quireꞌ, riqꞌuin ri noꞌj reꞌ, xtitzꞌapij quichiꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin.\x + \xo 21:15 \xt Lc. 12:11-12.\x* \v 16 Y hasta ri itie-itataꞌ, ri ichakꞌ o inimal, ri ivachꞌalal o ri iv-amigos ri xcaꞌjacho ivichin y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas.\x + \xo 21:16 \xt Mt. 10:17-21; Mr. 13:9-12.\x* \v 17 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. \v 18 Pero man jun iveꞌ xtitzak-el. \v 19 Riqꞌuin ri i-paciencia xtivil ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \p \v 20 Y antok xtitzꞌat chi ri tanamet Jerusalén quicholojin-quiꞌ soldados chirij, tivatamaj cꞌa chi xa jubꞌaꞌ chic tiempo nrajoꞌ chi niꞌan destruir. \v 21 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ. Ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, caꞌiel-pa chupan. Y ri icꞌo pa tak juyuꞌ, man chic cꞌa caꞌuoc-oc chupan ri Jerusalén. \v 22 Ruma ja kꞌij reꞌ ri xtiyoꞌx rucꞌaxiel nojiel ri i-rubꞌanun ri tanamet reꞌ,\x + \xo 21:22 \xt Os. 9:7.\x* chi quireꞌ nuꞌon cumplir cꞌa nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 23 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ! Ruma xtipa jun gran sufrimiento paroꞌ ri roch-ulief y xtika cꞌa ri rayoval ri Dios paroꞌ ri tanamet reꞌ. \v 24 Iqꞌuiy cꞌa xcaꞌcon cha espada pa quikꞌaꞌ ri soldados. Y nicꞌaj chic vinak xcaꞌcꞌuax nicꞌaj chic naciones cuma ri soldados. Y ri tanamet Jerusalén xtixakꞌ can cuma vinak ri man israelitas ta, hasta cꞌa xtitzꞌakat-na ri tiempo ri yoꞌn chica. \s1 Antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiquicajol ri vinak \r (Mt. 24:29-35, 42-44; Mr. 13:24-37) \p \v 25 Y qꞌuiy cꞌa señales xcaꞌbꞌanataj riqꞌuin ri kꞌij, ri icꞌ y ri estrellas (chꞌumil).\x + \xo 21:25 \xt Is. 13:10; 34:4; Ez. 32:7; Jl. 2:31; Ap. 6:12-13.\x* Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief man xtiquil ta chica xtiquiꞌan, xa xtisach quinoꞌj ruma ri mar más xtikꞌajan, y más xtibꞌalkoꞌt riqꞌuin ruchukꞌaꞌ. \v 26 Y ri vinak, ruma niquiꞌan imaginar ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, xtiquiꞌan desmayar-quiꞌ ruma xibꞌinreꞌl. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos. \v 27 Entonces ri vinak xtiquitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan jun mukul\x + \xo 21:27 \xt Dn. 7:13; Ap. 1:7.\x* riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij, xchaꞌ ri Jesús. \v 28 Y antok xtitzꞌat chi nojiel reꞌ ncaꞌbꞌanataj, quixquicuot y ticꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri ivánima, ruma ya nalka ri kꞌij chi nquixcolotaj-el choch ri ulief, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 29 Jareꞌ antok jajaꞌ xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica: Titzꞌataꞌ ri víquix y nojiel ri chieꞌ. \v 30 Antok ya ncaꞌiel-pa quixak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka. \v 31 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi cierca chic cꞌo-ve ri ru-reino ri Dios. \p \v 32 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief. \v 33 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej. \p \v 34 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Man tiꞌa ivánima chirij ri vaꞌen, man quixkꞌabꞌar, y man joꞌc ta oc ri nicꞌatzin chiva ri choch-ulief ri ntiꞌan pensar, y antok xtinaꞌ, xa ja xalka ri kꞌij chi inreꞌ nquinalka. \v 35 Xa xtalka incheꞌl nuꞌon jun trampa. Quireꞌ xtuꞌon antok xtalka pa quiveꞌ quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. \v 36 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y siempre tibꞌanaꞌ orar, chi nquixcolotaj choch nojiel ri sufrimiento ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief, y chi quireꞌ otz ri icꞌaslien nquixalka choch ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos. \p \v 37 Y ri pakꞌij ri Jesús nicꞌujieꞌ pa templo, ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.\x + \xo 21:37 \xt Lc. 19:47.\x* Y chakꞌaꞌ niꞌa choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y chireꞌ nicꞌujie-ve. \v 38 Y iqꞌuiy vinak ri ncaꞌlka macꞌajan yan ri pa templo chi nicaꞌxaj ri nuꞌej. \c 22 \s1 Icꞌo ri niquiꞌan pensar chi chica manera niquiꞌan chi niquiquimisaj ri Jesús \r (Mt. 26:1-5, 14-16; Mr. 14:1-2, 10-11; Jn. 11:45-53) \p \v 1 Y xa cierca chic ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua,\x + \xo 22:1 \xt Ex. 12:1-27.\x* antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin. \v 2 Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas niquicanuj ri chica manera niquiꞌan chi niquiquimisaj ri Jesús. Pero xa niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak. \p \v 3 Y ri Judas, jun chiquivach ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos ri Jesús, ri xꞌeꞌx jeꞌ Iscariote cha, xuoc ri Satanás pa ránima. \v 4 Rumareꞌ xꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes y quiqꞌuin jeꞌ ri qui-jefes ri ncaꞌchajin ri templo, y xuꞌej chica cheꞌl xtuꞌon chi nujach ri Jesús pa quikꞌaꞌ. \v 5 Y ijejeꞌ xaꞌquicuot antok xcaꞌxaj reꞌ, y xquisuj miera cha. \v 6 Y jajaꞌ xuꞌon ri trato y ja nucanuj chica manera nuꞌon chi nujach ri Jesús antok man quimaluon ta quiꞌ vinak riqꞌuin. \s1 Ri Santa Cena \r (Mt. 26:17-29; Mr. 14:12-25; Jn. 13:21-30; 1Co. 11:23-26) \p \v 7 Xalka ri kꞌij richin nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, y antok nicꞌatzin jeꞌ chi ncaꞌquimisas ri alaj tak ovejas richin ri Pascua. \v 8 Ri Jesús xaꞌrutak-el ri Pedro y ri Juan, y xuꞌej-el chica: Quixꞌin, tichojmij ri xtakacꞌux chupan ri Pascua. \p \v 9 Y ri icaꞌyeꞌ discípulos xquicꞌutuj cha: ¿Pacheꞌ navajo-ve chi nakachojmij? \p \v 10 Y ri Jesús xuꞌej chica: Antok xquixuoc pa tanamet Jerusalén, chireꞌ xticꞌul jun ache rucꞌuan yaꞌ chupan jun cántaro. Quixꞌin chirij hasta ri jay pacheꞌ xtuoc-ve. \v 11 Y tiꞌej cha ri tataꞌj chupan ri jay reꞌ: Ri Maestro ruꞌeꞌn-pa: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri cuarto ri pacheꞌ niꞌan-ve ri vaꞌen richin ri Pascua quiqꞌuin ri nu-discípulos? quixchaꞌ cha. \v 12 Y ri tataꞌj reꞌ xquixrucꞌuaj rucaꞌn piso ri rachuoch. Y chireꞌ cꞌo jun cuarto nem rupan ri chojmin chic ri rupan; chireꞌ tibꞌana-ve ri chica xtakacꞌux richin ri Pascua, xcha-el chica. \p \v 13 Y ri discípulos reꞌ xaꞌa. Y incheꞌl ri ruꞌeꞌn-el ri Jesús chica, can quireꞌ xbꞌanataj. Y ijejeꞌ can xquichojmij nojiel ri nicꞌatzin chica richin ri Pascua reꞌ. \p \v 14 Y antok xalka ri huora, ri Jesús y ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌtzꞌuye-apa chirij ri mesa. \v 15 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¡Altíra nurayin-pa chi antes chi nquicon, nquivaꞌ iviqꞌuin chupan va jun Pascua va! \v 16 Ruma niꞌej chiva chi man chic xquivaꞌ ta chupan jun chic Pascua, hasta cꞌa nuꞌon cumplir chupan ri ru-reino ri Dios, cꞌajareꞌ xtinꞌan chic. \p \v 17 Y ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios y xuꞌej: Titzꞌamaꞌ y tikumuꞌ ixvonojiel. \v 18 Can niꞌej chiva chi man chic xtinkun ta ri ruyaꞌl ri uva, hasta cꞌa ri ru-reino ri Dios xtipa. \p \v 19 Y xucꞌan-apa jun simíta y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y xuper y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Va, jareꞌ ri nu-cuerpo ri xtijach pan i-cuenta ixreꞌ. Can tibꞌanaꞌ cava siempre richin nquininataj. \p \v 20 Y antok ya i-viꞌnak chic, ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, y xuꞌej: Jareꞌ ri nuquiqꞌuiel ri xtiꞌin antok xquiquimisas. Riqꞌuin ri nuquiqꞌuiel, ja xticꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri rajoꞌn-pa ri Dios chi nuꞌon quiqꞌuin ri vinak,\x + \xo 22:20 \xt Ex. 24:6-8; Jer. 31:31-34.\x* chi quireꞌ ixreꞌ nquixcolotaj. \p \v 21 Y ri ache ri xtijacho vichin cꞌo-pa viqꞌuin chirij ri mesa. \v 22 Can ketzij chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can niꞌa, ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar ri Dios chi nibꞌanataj.\x + \xo 22:22 \xt Sal. 41:9.\x* ¡Pero juyeꞌ roch ri ache ri xtijacho richin! xchaꞌ ri Jesús. \p \v 23 Entonces ri ru-discípulos ri Jesús ja xquibꞌila-ka chiquivach chi chica chiquivach xtaꞌno reꞌ. \s1 Ri nibꞌano servir nem rukꞌij \p \v 24 Y ri discípulos xaꞌyovar-ka chiquivach ijejeꞌ chi chica ri xtuoc más nem.\x + \xo 22:24 \xt Mt. 18:1; Mr. 9:34; Lc. 9:46.\x* \v 25 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ri reyes quichin ri naciones, ruma icꞌo ri vinak pa quikꞌaꞌ, rumareꞌ niquinaꞌ chi ijejeꞌ ri i-cajaf. Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo qui-autoridad pa quiveꞌ ri vinak, can utzulaj tak achiꞌaꞌ niꞌeꞌx chica. \v 26 Pero chiꞌicajol ixreꞌ man quireꞌ ta. Ruma ri más nem chiꞌicajol, can tubꞌanaꞌ más chꞌuteꞌn.\x + \xo 22:26 \xt Mt. 20:25-27; Mr. 10:42-44.\x* Y ri jun chivach ri nicꞌujieꞌ pan iveꞌ ixreꞌ, tubꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri nibꞌano servir.\x + \xo 22:26 \xt Mt. 23:11; Mr. 9:35.\x* \v 27 Ruma, ¿chica ri más nem, ja came ri cꞌo chirij ri mesa, o ja ri nibꞌano servir? ¿Man ja ta came ri cꞌo chirij ri mesa? Pero inreꞌ incꞌo chiꞌicajol incheꞌl ri nibꞌano servir.\x + \xo 22:27 \xt Jn. 13:12-15.\x* \p \v 28 Ixreꞌ ixcꞌo viqꞌuin chupan nojiel ri sufrimientos ri nukꞌasan. \v 29 Rumareꞌ, inreꞌ xtinyaꞌ jun reino pan ikꞌaꞌ incheꞌl ri rubꞌanun ri Nataꞌ Dios chuva inreꞌ, \v 30 richin quireꞌ xquixvaꞌ y xtikun iyaꞌ viqꞌuin choch ri nu-mesa chupan ri nu-reino. Y ixreꞌ xquixtzꞌuyeꞌ chupan tronos chi ntiꞌan juzgar ri doce (cabꞌalajuj) tribus richin ri Israel.\x + \xo 22:30 \xt Mt. 19:28.\x* \s1 Ri Jesús nuꞌej yan chi ri Pedro xtuꞌej chi man rataꞌn ta roch \r (Mt. 26:31-35; Mr. 14:27-31; Jn. 13:36-38) \p \v 31 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej jeꞌ cha jun chiquivach ri ru-discípulos: Simón, Simón, niꞌej chava chi ri Satanás ya xixrucꞌutuj richin xquixruꞌon tentar. Nrajoꞌ nquixrusiluoj incheꞌl niꞌan cha ri trigo. \v 32 Pero inreꞌ ya xinꞌan orar pan a-cuenta, chi quireꞌ atreꞌ xtacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin siempre. Can xcaka pa rukꞌaꞌ ri Satanás. Pero antok ya at-kꞌaxnak chic chupan reꞌ, xcaꞌtoꞌ ri nicꞌaj chic nu-discípulos chi quireꞌ xtiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx viqꞌuin siempre, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 33 Y ri Simón xuꞌej cha: Ajaf, xa atreꞌ xcatucꞌuax pa cárcel, inreꞌ jeꞌ nquiꞌa aviqꞌuin. Y xa xcaquimisas, inreꞌ jeꞌ nquicon aviqꞌuin, xchaꞌ. \p \v 34 Y ri Jesús xuꞌej cha: Pedro, inreꞌ niꞌej chava chi chupan va akꞌaꞌ va, majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch, xchaꞌ ri Jesús cha ri Pedro. \s1 Buolsa, miera y espada \p \v 35 Y ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: Antok xixtak-el y man xinvajoꞌ ta chi xivucꞌuaj i-buolsa, ni i-miera, ni jun chic par ixajabꞌ,\x + \xo 22:35 \xt Mt. 10:9-10; Mr. 6:8-9; Lc. 9:3; 10:4.\x* ¿cꞌo xuꞌon falta chivach? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej: Man jun. \p \v 36 Y ri Jesús xuꞌej chica: Pero vacame ri cꞌo ru-buolsa, tucꞌuaj. Ri cꞌo ru-miera, tucꞌuaj jeꞌ. Y ri manak ru-espada, tucꞌayij ri ru-capa ri nukꞌuꞌj y tulakꞌoꞌ jun. \v 37 Quireꞌ niꞌej chiva, ruma chi nuꞌon cumplir ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Chireꞌ nuꞌej: Incheꞌl jun aj-bꞌanoy-chꞌoꞌj xꞌan cha.\x + \xo 22:37 \xt Is. 53:12.\x* Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. Y xtuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chuvij, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 38 Y ri discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, vaveꞌ cꞌo caꞌyeꞌ espadas. Y ri Jesús xuꞌej chica: Xa riqꞌuin reꞌ, xchaꞌ. \s1 Ri Jesús nuꞌon orar chupan ri lugar rubꞌinan Getsemaní \r (Mt. 26:36-46; Mr. 14:32-42) \p \v 39 Antok ri Jesús xiel-el chireꞌ, xꞌa cꞌa ri pacheꞌ can tiꞌa-ve siempre, choch ri juyuꞌ Olivos. Y ri ru-discípulos i-bꞌanak chirij. \v 40 Y antok xbꞌaka chupan ri lugar reꞌ, xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación. \p \v 41 Y ri Jesús xꞌin chic apa jubꞌaꞌ chiquivach, y xxuquie-ka chi nuꞌon orar. \v 42 Y nuꞌej chupan ri ru-oración: Nataꞌ, xa atreꞌ navajoꞌ, chi man ta nikꞌasaj ri sufrimiento; pero man taꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, xa ja ri navajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ. \p \v 43 Y jun ángel ri patanak chicaj xucꞌut-riꞌ choch, chi xalruya-ka ruchukꞌaꞌ. \v 44 Y altíra nikꞌaxo ránima ri Jesús. Rumareꞌ riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon orar. Y ri yaꞌ ri ntiel chirij incheꞌl nimaꞌk tak gotas quicꞌ ri ncaꞌka pan ulief. \p \v 45 Antok ri Jesús xpalaj-pa pacheꞌ xucul-ve nuꞌon orar, xpa cꞌa quiqꞌuin ri ru-discípulos, y xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar, ruma ncaꞌbꞌisuon. \v 46 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma nquixvar? Quixpalaj y tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación. \s1 Antok nitzꞌam ri Jesús \r (Mt. 26:47-56; Mr. 14:43-50; Jn. 18:2-11) \p \v 47 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús, antok xaꞌlka iqꞌuiy vinak riqꞌuin. Y ri jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos ri rubꞌinan Judas, jareꞌ ri kꞌaxnak-pa chiquivach ri vinak reꞌ. Y ri Judas xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús chi xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ. \v 48 Entonces ri Jesús xuꞌej cha: Judas, ¿xatzꞌubꞌaj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi najach pa quikꞌaꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato richin? xchaꞌ ri Jesús cha. \p \v 49 Y antok ri discípulos xuyaꞌ cuenta chiquivach ri chica ri xtibꞌanataj, xquiꞌej cha: Ajaf, ¿nkojoyovar quiqꞌuin cha espada? xaꞌchaꞌ. \p \v 50 Y jun chiquivach ri discípulos xusoc ri ru-esclavo ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xralasaj-el ri ruxiquin derecha. \v 51 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Man jun chic chica tiꞌan. Caꞌcꞌujieꞌ chireꞌ. Y xpa jajaꞌ xutzꞌom ri ruxiquin y xuꞌon sanar. \v 52 Y ri Jesús xuꞌej chica ri principales sacerdotes, ri qui-jefes ri ncaꞌchajin ri templo, y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ri i-patanak tzꞌamoy-richin: ¿Ixreꞌ ix-patanak incheꞌl chirij jun alakꞌuon; mareꞌ icꞌamun-pa chieꞌ y espadas? \v 53 Can kꞌij-kꞌij xicꞌujieꞌ iviqꞌuin pa templo\x + \xo 22:53 \xt Lc. 19:47; 21:37.\x* y man jun kax xiꞌan chuva. Pero ja huora va ri yoꞌn chiva ixreꞌ, chi ja ri kꞌakuꞌn ri nichꞌacuon, xchaꞌ ri Jesús. \s1 Ri Pedro nuꞌej chi jajaꞌ man rataꞌn ta roch ri Jesús \r (Mt. 26:57-58, 69-75; Mr. 14:53-54, 66-72; Jn. 18:12-18, 25-27) \p \v 54 Xquitzꞌom-el y xquicꞌuaj cꞌa chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij. Y ri Pedro bꞌanak chirij, pero cꞌa naj cꞌo can. \v 55 Y chireꞌ pa nicꞌaj ri chojay, xquibꞌox kꞌakꞌ y xaꞌtzꞌuyeꞌ chirij. Y ri Pedro jeꞌ xtzꞌuye-apa chiquicajol. \v 56 Y jun xtan aj-chi-icꞌ richin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, antok xutzꞌat ri Pedro tzꞌuyul chireꞌ rumakꞌuon-riꞌ, xutzꞌat otz y xuꞌej: Va ache va rachꞌil jeꞌ ri Jesús, xchaꞌ. \p \v 57 Pero ri Pedro man xuꞌej ta ri ketzij, ruma xuꞌej: Xtan, inreꞌ man vataꞌn ta roch, xchaꞌ. \p \v 58 Y cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo takꞌax, antok cꞌo chic jun ri xtzꞌato chic pa ri Pedro, y xuꞌej cha: Atreꞌ at jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús, xchaꞌ cha. Y ri Pedro xuꞌej: Ache, man inreꞌ ta, xchaꞌ. \p \v 59 Jun laꞌk huora takꞌax, cꞌo chic jun ri xꞌeꞌn chirij ri Pedro: Ri ache va, ketzij chi rachꞌil jeꞌ ri Jesús, ruma aj-Galilea, xchaꞌ. \p \v 60 Y ri Pedro xuꞌej cha: Ache, man vataꞌn ta chica ri naꞌej. Y cꞌa nichꞌoꞌ ri Pedro antok ri mamaꞌ xtzirin-pa. \v 61 Y ri Ajaf Jesús xtzuꞌn can chirij y xutzꞌat-pa ri Pedro. Y ri Pedro xalka paroꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn ri Ajaf cha: Antes cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch. \v 62 Y ri Pedro xiel-el juviera y xuokꞌ amargamente. \s1 Ri Jesús nichꞌay y ncaꞌtzeꞌn chirij \r (Mt. 26:67-68; Mr. 14:65) \p \v 63 Y ri achiꞌaꞌ ri i-chajiyuon richin ri Jesús ncaꞌtzeꞌn chirij y niquichꞌey jeꞌ. \v 64 Y xquitzꞌapij nakꞌaroch y xquipaj rutzubꞌal y niquicꞌutuj cha: Taꞌej chika: ¿Chica ri xchꞌayo avichin? ncaꞌchaꞌ cha. \p \v 65 Y qꞌuiy jeꞌ pakon tak tzij ri niquiꞌej cha. \s1 Ri Jesús nucꞌuax chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas \r (Mt. 26:59-66; Mr. 14:55-64; Jn. 18:19-24) \p \v 66 Antok xsakar-pa, xquimol-quiꞌ ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, ri principales sacerdotes, y ri achiꞌaꞌ escribas; ruma ijejeꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Ri Jesús xucꞌuax chiquivach ijejeꞌ, y xquicꞌutuj cha: \v 67 Taꞌej chika: ¿Atreꞌ ri Cristo? xaꞌchaꞌ. Pero ri Jesús xuꞌej chica: Xa ta niꞌej chiva chi inreꞌ, man ntinimaj ta. \v 68 Y quireꞌ jeꞌ, xa ta cꞌo ri nicꞌutuj-apa chiva, ixreꞌ man xtiꞌej ta pa chuva, y man xquinitzokopij ta el jeꞌ. \v 69 Pero desde vacame, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xtibꞌatzꞌuyeꞌ pa ru-derecha ri Dios ri nitiquir nuꞌon nojiel. \p \v 70 Y quinojiel xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios? xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ nquixꞌeꞌn chi inreꞌ, xchaꞌ chica. \p \v 71 Y ijejeꞌ xquiꞌej: Man chic nicꞌatzin ta chi nalka jun chic chi nalruꞌej chika chi man otz ta ri i-rubꞌanun. Ruma ojreꞌ mismo xkaxaj ri xuꞌej, xaꞌchaꞌ. \c 23 \s1 Ri Jesús nucꞌuax choch ri Pilato \r (Mt. 27:1-2, 11-14; Mr. 15:1-5; Jn. 18:28-38) \p \v 1 Y entonces quinojiel ri icꞌo chireꞌ xaꞌpalaj, y xquicꞌuaj ri Jesús chi xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato. \v 2 Y chireꞌ choch ri gobernador, niquiꞌan-apa acusar y niquiꞌej: Ojreꞌ xkil ri Jesús chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Y nuꞌej chica ri vinak chi man tiquitoj ri impuestos cha ri César. Y nuꞌej jeꞌ chi jajaꞌ ri Cristo, y reꞌ nrajoꞌ nuꞌej chi jajaꞌ jun rey, xaꞌchaꞌ. \p \v 3 Entonces ri Pilato xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha. \p \v 4 Y ri Pilato xuꞌej chica ri principales sacerdotes y chica ri vinak: Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij va ache va, xchaꞌ. \p \v 5 Pero ijejeꞌ man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa quireꞌ niquirak-apa quichiꞌ niquiꞌej-apa: Nuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chupan nojiel tanamet richin ri Judea chi man caꞌniman. Cꞌa Galilea rutzꞌucun-pa rubꞌanic. Y vacame ja xalka vaveꞌ pa tanamet Jerusalén, xaꞌcha-apa. \s1 Ri Jesús nucꞌuax choch ri Herodes \p \v 6 Y antok ri Pilato xraꞌxaj chi niquiꞌej Galilea, xucꞌutuj xa aj-Galilea ri Jesús. \v 7 Y antok xꞌeꞌx cha chi aj-Galilea, jajaꞌ xutak-el ri Jesús riqꞌuin ri Herodes ri gobernador richin Galilea, ruma ri Herodes cꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri kꞌij reꞌ. \v 8 Y antok ri Herodes xutzꞌat ri Jesús, altíra xquicuot, ruma qꞌuiy yan kꞌij rurayin nutzꞌat. Y qꞌuiy ri raxan chirij. Rumareꞌ altíra nurayij nutzꞌat antok nuꞌon jun milagro. \v 9 Y ri Herodes qꞌuiy kax nucꞌutuj cha ri Jesús, pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej cha. \v 10 Y icꞌo-apa ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas, niquitej quikꞌij niquiꞌan-apa acusar ri Jesús. \v 11 Entonces ri Herodes y ri ru-soldados man jun rakalien xquiꞌan cha ri Jesús, xaꞌtzeꞌn chirij y xquiya-el jun tziak chirij, ri incheꞌl ncaꞌquicusaj ri reyes. Y después ri Herodes xutzoliej chic el ri Jesús cha ri Pilato. \v 12 Ri Herodes y ri Pilato quiyoval nak quiꞌ, pero ri kꞌij reꞌ xquiꞌan can amigos. \s1 Ri Pilato nujach-el ri Jesús chi niquimisas choch cruz \r (Mt. 27:15-26; Mr. 15:6-15; Jn. 18:38–19:16) \p \v 13 Entonces ri Pilato xaꞌrayuoj ri principales sacerdotes y ri autoridades quichin ri israelitas, y xaꞌrayuoj jeꞌ ri vinak. \v 14 Y xuꞌej chica: Ixreꞌ xalꞌiyaꞌ ri Jesús pa nukꞌaꞌ, y ntiꞌej chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Pero chivach ixreꞌ xincꞌutuj cha, y inreꞌ man jun ruchꞌoꞌj xinvil chirij ri ntiꞌej ixreꞌ. \v 15 Y ri Herodes jeꞌ man jun kax xril chirij antok xixtak-el riqꞌuin, y rumareꞌ xutzoliej chic pa chuva. Riqꞌuin reꞌ nakatamaj chi jajaꞌ man jun kax rubꞌanun chi niquimisas. \v 16 Xtintak cꞌa ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ ri Pilato. \p \v 17 Y ri gobernador cꞌo cꞌa chi nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel, ruma quireꞌ niꞌan juna-junaꞌ chupan ri namakꞌej Pascua. \v 18 Pero quinojiel junan xaꞌchꞌo-apa riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Ja ri Barrabás tatzokopij-el y ri Jesús tiquimisas! xaꞌcha-apa. \p \v 19 Y ri Barrabás cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobierno chireꞌ pa tanamet y ruma jeꞌ ruquimisan jun. \v 20 Y ri Pilato nrajoꞌ nutzokopij-el ri Jesús, rumareꞌ xchꞌoꞌ chic jun bꞌay chica ri vinak. \v 21 Pero ri vinak xaꞌchꞌo-apa chic riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar! ¡Tiꞌan crucificar! \p \v 22 Y ri Pilato chi oxeꞌ mul xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun va ache va? Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij chi quireꞌ niquimisas. Xtintak ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ. \p \v 23 Pero ri vinak y ri principales sacerdotes, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquicꞌutuj-apa chi tiꞌan crucificar ri Jesús, y ja ri niquiꞌej-apa ijejeꞌ, jareꞌ ri xnimax. \v 24 Entonces ri Pilato xuꞌej chi tiꞌan incheꞌl niquicꞌutuj-apa ijejeꞌ. \v 25 Y xutzokopij-el ri ache ri xquicꞌutuj-apa ijejeꞌ cha. Ri ache reꞌ cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobernador y ruma xuquimisaj jeꞌ jun. Pero ri Jesús xujach-el chi tiꞌan crucificar, ruma jareꞌ xcajoꞌ ri vinak. \s1 Ri Jesús niꞌan crucificar chi niquimisas \r (Mt. 27:32-56; Mr. 15:21-41; Jn. 19:17-30) \p \v 26 Y antok ri soldados quicꞌuan-el ri Jesús, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri Simón rubꞌeꞌ, ri patanak pan avan, y ri soldados xquitzꞌom y xquiya-el ri cruz chirij. Y jajaꞌ xucꞌuan-el y xꞌa chirij ri Jesús. \p \v 27 Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij. Y iqꞌuiy jeꞌ ixokiꞌ altíra ncaꞌuokꞌ chirij ri Jesús, y altíra ncaꞌbꞌisuon chirij. \v 28 Pero ri Jesús xtzuꞌn can chirij, y xuꞌej chica: Ixreꞌ ixokiꞌ aj-Jerusalén, man quixuokꞌ chuvij inreꞌ. Xa tivokꞌiej-ka-iviꞌ ixreꞌ, y quixuokꞌ chiquij ri ival. \v 29 Ruma xcaꞌpa kꞌij richin altíra sufrimiento. Rumareꞌ xtiꞌeꞌx chi can jaꞌal caꞌquicuot ri ixokiꞌ ri manak cal xcꞌujieꞌ y ri man jun bꞌay xquiyoꞌiej ta jun acꞌual, y ri man jun bꞌay xquiyaꞌ ta rutzꞌun jun xuluꞌ. \v 30 Entonces ri vinak xtiquiꞌej chica ri juyuꞌ: Quixtzak-pa chikij. Y chica ri chꞌitak juyuꞌ xtiquiꞌej: Kojivavaj,\x + \xo 23:30 \xt Os. 10:8; Ap. 6:16.\x* xcaꞌchaꞌ. \v 31 Ruma xa niꞌan chuva inreꞌ, ri in incheꞌl jun chieꞌ rax chi nikꞌasaj sufrimiento, ¿chica came xtiꞌan cha ri incheꞌl jun chieꞌ chakeꞌj? xchaꞌ ri Jesús. \p \v 32 Y cꞌo jeꞌ icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri i-ucꞌuan-el chi ncaꞌquimisas junan riqꞌuin ri Jesús. \v 33 Y antok xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Rujaluon Quiminak, xquibꞌajij ri Jesús choch cruz, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan chica ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda. \v 34 Y ri Jesús xuꞌej: Nataꞌ Dios, caꞌbꞌanaꞌ perdonar, ruma man cataꞌn ta chica ri niquiꞌan, xchaꞌ. Y ri soldados xquilasaj suerte chirij ri rutziak chi niquijach chiquivach.\x + \xo 23:34 \xt Sal. 22:18.\x* \v 35 Y ri Jesús nitzꞌiet-apa cuma iqꞌuiy vinak y cuma jeꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y quinojiel ri vinak reꞌ ncaꞌtzeꞌn-apa chirij y niquiꞌej: Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol. Vacame tucalo-riꞌ, xa jajaꞌ ri Cristo ri choꞌn-pa ruma ri Dios, ncaꞌchaꞌ. \p \v 36 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri soldados. Altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús, y ncaꞌjiel-apa riqꞌuin y niquisuj vinagre cha. \v 37 Y niquiꞌej cha: Xa atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas, tacalo-aviꞌ ayuon, ncaꞌchaꞌ cha. \p \v 38 Y paroꞌ ri cruz cꞌo jun letrero tzꞌibꞌan-el pa chꞌabꞌal griego, latín y hebreo y nuꞌej: \sc JAREꞌ RI QUI-REY RI ISRAELITAS\sc*. \p \v 39 Y jun chiquivach ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri icꞌo jeꞌ choch qui-cruz, can cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌruꞌej-apa y cava xuꞌej: Xa atreꞌ ri Cristo, tacalo-aviꞌ ayuon y kojacaloꞌ ojreꞌ jeꞌ, xchaꞌ cha. \p \v 40 Pero ri jun chic xuchꞌolij ri xꞌeꞌn quireꞌ cha ri Jesús y xuꞌej-apa cha: ¿Man naxiꞌij ta aviꞌ atreꞌ choch ri Dios chupan ri castigo ri junan ojcꞌo riqꞌuin? \v 41 Ojreꞌ otz chi quireꞌ bꞌanun chika, ruma riqꞌuin reꞌ nakatoj ri itziel ri i-kabꞌanun. Pero jajaꞌ man jun chꞌoꞌj rubꞌanun. \p \v 42 Y ri alakꞌuon reꞌ xuꞌej-apa cha ri Jesús: Quinalka pan aveꞌ, antok xcapa chi naꞌan reinar, xchaꞌ. \p \v 43 Y ri Jesús xuꞌej cha: Can ketzij niꞌej chava, chi vacame mismo xcabꞌacꞌujieꞌ viqꞌuin chupan ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, xchaꞌ ri Jesús. \p \v 44 Y antok pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij. \v 45 Ri kꞌij man xuyaꞌ ta rusakil, y ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj.\x + \xo 23:45 \xt Ex. 26:31-33.\x* \v 46 Entonces ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Nataꞌ Dios, pan akꞌaꞌ cꞌa nijach ri nu-espíritu,\x + \xo 23:46 \xt Sal. 31:5.\x* xchaꞌ. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ, ja xcon-ka. \p \v 47 Antok ri capitán xutzꞌat ri xbꞌanataj, xuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y xuꞌej: Can ketzij chi la ache la man jun ruchꞌoꞌj, xchaꞌ. \p \v 48 Y quinojiel ri vinak ri icꞌo-apa y xquitzꞌat ri xbꞌanataj, niquitin roch-quicꞌuꞌx xaꞌtzalaj chiquij. \v 49 Y ri cataꞌn roch ri Jesús, y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij,\x + \xo 23:49 \xt Lc. 8:2-3.\x* cꞌa naj icꞌo-ve niquitzꞌat-apa ri nibꞌanataj. \s1 Antok xmuk ri Jesús \r (Mt. 27:57-61; Mr. 15:42-47; Jn. 19:38-42) \p \v 50 Y cꞌo jun ache rubꞌinan José, jajaꞌ aj-Arimatea ri cꞌo Judea. Ri jun utzulaj y choj ache reꞌ, jun chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. \v 51 Y ri José reꞌ royoꞌien ri ru-reino ri Dios, y rumareꞌ jajaꞌ man xka ta choch ri xquiꞌej y xquiꞌan ri rachꞌil cha ri Jesús. \v 52 Y jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri Pilato chi xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús. \v 53 Y antok rukasan chic pa ri ru-cuerpo ri Jesús choch ri cruz, xubꞌol cꞌa chupan jun tziak. Y chupan jun jul ri cꞌatuon choch jun nem abꞌaj xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Y man jun yoꞌn chupan. \v 54 Chupan ri kꞌij reꞌ, ri vinak niquichojmij yan nojiel ri xticꞌatzin chica, ruma ri kꞌij richin uxlanien ya nitzꞌucutaj-el. \p \v 55 Y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij ri Jesús, xaꞌa chirij antok xbꞌamuk; y xquitzꞌat ri jul ri pacheꞌ xyoꞌx-ve can, y xquitzꞌat cheꞌl xꞌan can cha ri ru-cuerpo. \v 56 Y antok xaꞌtzalaj pa tanamet, xquiꞌan preparar jubꞌul akꞌuon richin chi niquiyaꞌ chirij ri ru-cuerpo ri Jesús. Y xaꞌuxlan chupan ri kꞌij richin uxlanien incheꞌl nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés.\x + \xo 23:56 \xt Ex. 20:10; Dt. 5:14.\x* \c 24 \s1 Antok ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ \r (Mt. 28:1-10; Mr. 16:1-8; Jn. 20:1-10) \p \v 1 Y macꞌajan yan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xaꞌa chuchiꞌ ri jul, y quicꞌuan ri jubꞌul tak akꞌuon ri quibꞌanun. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ ri i-bꞌanak quiqꞌuin. \v 2 Y antok xaꞌbꞌaka chuchiꞌ ri jul, xquitzꞌat chi ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, xa alasan-el. \v 3 Y xaꞌuoc-oc chupan ri jul, y manak xquitzꞌat ri ru-cuerpo ri Ajaf Jesús chireꞌ. \v 4 Rumareꞌ xsach quinoꞌj. Y jareꞌ antok xaꞌquitzꞌat icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ i-paꞌl-apa quiqꞌuin, y nichꞌichꞌan quitziak. \v 5 Y ruma quixibꞌinreꞌl, ri ixokiꞌ xquilucubꞌa-ka ri quijaluon. Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej chica: ¿Karruma nticanuj chiquicajol quiminakiꞌ ri xa cꞌas? \v 6 Jajaꞌ man cꞌo ta chic vaveꞌ, ya xcꞌastaj-el. Talka pan iveꞌ ri xuꞌej chiva antok jajaꞌ cꞌa cꞌo Galilea. \v 7 Jajaꞌ xuꞌej chiva: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can nicꞌatzin chi nijach pa quikꞌaꞌ ri pecadores. Xtiquimisas choch cruz, y chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ,\x + \xo 24:7 \xt Mt. 16:21; 17:22-23; 20:18-19; Mr. 8:31; 9:31; 10:33-34; Lc. 9:22; 18:31-33.\x* xaꞌchaꞌ ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ. \p \v 8 Y ri ixokiꞌ xalka pa quiveꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn can ri Jesús. \v 9 Y antok ya xaꞌtzalaj-pa chi xiꞌquitzꞌataꞌ ri jul, xquitzijuoj chica ri once (julajuj) apóstoles y chica ri quimaluon-quiꞌ quiqꞌuin, nojiel ri xquitzꞌat can. \v 10 Ri ixokiꞌ ri xaꞌeꞌn chica ri apóstoles, ja ri María Magdalena, ri Juana, ri María ri rutieꞌ ri Jacobo, y nicꞌaj chic ixokiꞌ. \v 11 Pero ri apóstoles xquiꞌan pensar chi ri ixokiꞌ reꞌ xa man ketzij ta ri xalquiꞌej, y rumareꞌ man xaꞌquinimaj ta. \p \v 12 Pero ri Pedro ja xpalaj-el, y jun-anin xꞌa chuchiꞌ ri jul. Y antok xtzuꞌn-apa chupan ri jul, xutzꞌat chi joꞌc ri tziak icꞌo can chireꞌ. Jajaꞌ xtzalaj chirij, pero chapatajnak ruma nojiel ri xbꞌanataj. \s1 Ri xbꞌanataj chupan ri bꞌay ri niꞌa Emaús \r (Mr. 16:12-13) \p \v 13 Y chupan ri kꞌij reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ chiquivach ri discípulos richin ri Jesús i-bꞌanak chupan ri bꞌay richin ncaꞌa Emaús, ri jun aldea reꞌ cꞌo once (julajuj) kilómetros quicajol riqꞌuin ri tanamet Jerusalén. \v 14 Y ncaꞌtzijuon i-bꞌanak. Niquitzijuoj nojiel ri cꞌa jubꞌaꞌ xaꞌbꞌanataj. \v 15 Y antok bꞌanak cánima riqꞌuin ri niquitzijuoj y ri niquicꞌutuj chiquivach; jareꞌ antok ri Jesús xjiel-apa quiqꞌuin y junan xaꞌa. \v 16 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ niquitzꞌat ri bꞌanak quiqꞌuin, pero bꞌanun chica chi man nicatamaj ta roch. \v 17 Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Chica ntitzijuoj ri ix-patanak? ¿Y karruma nquixbꞌisuon? xchaꞌ chica. \p \v 18 Y jun chiquivach ijejeꞌ, ri rubꞌinan Cleofas, xchꞌo-apa cha y xuꞌej: ¿Joꞌc atreꞌ ri cꞌo pa tanamet Jerusalén ri man anaꞌien ta ri cꞌa jubꞌaꞌ xaꞌbꞌanataj? \p \v 19 Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Chica xbꞌanataj cꞌa? Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ja ri xꞌan cha ri Jesús ri aj-Nazaret, jun ache profeta. Y xucꞌut chi cꞌo ru-poder riqꞌuin ri nimaꞌk tak milagros ri xaꞌruꞌon, y riqꞌuin ri rutzij choch ri Dios y chiquivach ri vinak. \v 20 Pero ri principales sacerdotes y ri ka-autoridades, jareꞌ ri xaꞌbꞌano cha chi xquimisas choch cruz. \v 21 Y ojreꞌ xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx chirij chi jajaꞌ ri patanak chi nkojrucol konojiel ojreꞌ ri israelitas. Pero vacame man jun chic chica xtakaꞌan, ruma ya ja oxeꞌ kꞌij ticon. \v 22 Pero icꞌo kachꞌil ixokiꞌ ri macꞌajan yan xaꞌa chuchiꞌ ri jul ri pacheꞌ mukun can y xquiꞌan chika chi xojchapataj, \v 23 ruma xquiꞌej chi ri ru-cuerpo ri Jesús man cꞌo ta chic chupan ri jul. Y niquiꞌej jeꞌ chi cꞌo ángeles xquicꞌut-quiꞌ chiquivach y xquiꞌej chica chi ri Jesús ya xcꞌastaj-el. \v 24 Y mareꞌ nicꞌaj kachꞌil ojreꞌ xaꞌa chuchiꞌ ri jul chi xbꞌaquitzꞌataꞌ. Y incheꞌl ri xalquiꞌej ri ixokiꞌ chika, quireꞌ xiꞌquilaꞌ ijejeꞌ, pero ri Jesús manak xquitzꞌat. \p \v 25 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ ix-nacanak, ruma man acunak ta pan ivánima ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo! \v 26 ¿Man came quiꞌeꞌn ta can ijejeꞌ chi ri Cristo can nukꞌasaj sufrimiento, cꞌajareꞌ niꞌa chicaj chi nicꞌujieꞌ pa ru-gloria? xchaꞌ chica. \p \v 27 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rubꞌixic chiquivach nojiel ri i-tzꞌibꞌan can chirij jajaꞌ, chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Xutzꞌom-el riqꞌuin ri i-rutzꞌibꞌan can ri Moisés, cꞌa riqꞌuin ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. \p \v 28 Y antok xaꞌbꞌaka chupan ri aldea ri pacheꞌ ncaꞌa-ve, ri Jesús xuꞌon chi naj niꞌa-ve. \v 29 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xquiꞌan obligar chi ticꞌujie-ka quiqꞌuin y xquiꞌej cha: Cacꞌue-ka kiqꞌuin, ruma ya xkakꞌij-ka, y tarde chic, xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xuoc quiqꞌuin, chi nicꞌujie-ka quiqꞌuin. \v 30 Y antok i-tzꞌuyul chic apa chirij ri mesa quiqꞌuin, ri Jesús xucꞌan-apa ri simíta, xuꞌon bendecir, xuper y xuyaꞌ chica. \v 31 Entonces incheꞌl xa xjakataj ri quinakꞌavach, y xquitzꞌat chi xa ja ri Jesús ri cꞌo quiqꞌuin. Pero jajaꞌ xsach-el chiquivach. \v 32 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej chiquivach: Can ketzij chi jun-ve nunaꞌ ri kánima antok nkutzijuon oj-patanak, antok jajaꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios chika, xaꞌchaꞌ. \p \v 33 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ja xaꞌpalaj-el chirij ri mesa y xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌtzalaj Jerusalén. Y xaꞌbꞌaquilaꞌ ri once (julajuj) discípulos quimaluon-quiꞌ y ri nicꞌaj chic ri icꞌo quiqꞌuin. \v 34 Y ri discípulos y ri nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri Ajaf Jesús ketzij chi ya xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y xucꞌut-riꞌ choch ri Simón. \p \v 35 Entonces ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xquichol-apa ri xquiꞌan antok quitzꞌamuon bꞌay Emaús, y xquitzꞌat chi ja ri Jesús antok xuper ri simíta. \s1 Ri Jesús nucꞌut-riꞌ chiquivach ri ru-discípulos \r (Mt. 28:16-20; Mr. 16:14-18; Jn. 20:19-23) \p \v 36 Y quinojiel ri quimaluon-quiꞌ, cꞌa ncaꞌtzijuon chirij ri Jesús, antok xquitzꞌat cꞌo chic chireꞌ chiquicajol, y xuꞌej chica: Paz iviqꞌuin, xchaꞌ chica. \p \v 37 Entonces ijejeꞌ altíra xquixiꞌij-quiꞌ y mareꞌ xquiꞌan pensar chi ri niquitzꞌat xa jun espíritu. \v 38 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma xsach inoꞌj antok xinitzꞌat y xpa man otz ta pensamientos iviqꞌuin? \v 39 Titzꞌataꞌ ri nukꞌaꞌ y ri vakan. Quinitzꞌamaꞌ, y titzꞌataꞌ chi inreꞌ. Ruma xa ta in jun espíritu, man ta cꞌo nu-cuerpo y man ta cꞌo jeꞌ nubꞌakil. Y ixreꞌ ntitzꞌat chi inreꞌ cꞌo nojiel, xchaꞌ ri Jesús chica. \p \v 40 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic quireꞌ chica, xucꞌut chiquivach ri rukꞌaꞌ y ri rakan. \v 41 Pero ijejeꞌ man niquinimaj ta, ruma xaꞌchapataj y ruma altíra ncaꞌquicuot. Y rumareꞌ ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Cꞌo jubꞌaꞌ ri chica nitij iviqꞌuin? xchaꞌ. \p \v 42 Entonces ijejeꞌ xquiyaꞌ cha jubꞌaꞌ sabꞌan car y jubꞌaꞌ miel. \v 43 Y jajaꞌ xucꞌan-apa y xutej chiquivach. \v 44 Y xuꞌej chica: Antok cꞌa incꞌo iviqꞌuin, xinꞌej chiva chi can nicꞌatzin chi nuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chuvij chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Ri tzꞌibꞌan can ruma ri Moisés, ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y ri tzꞌibꞌan can chupan ri libro ri niꞌeꞌx Salmos cha. \p \v 45 Entonces xuꞌon chica chi tiꞌka pa quiveꞌ (tiquiꞌan entender) ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. \v 46 Y xuꞌej chica: Can quireꞌ tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri Cristo nicꞌatzin chi xtukꞌasaj sufrimiento,\x + \xo 24:46 \xt Is. 53:1-12.\x* y can xticon, y chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ,\x + \xo 24:46 \xt Os. 6:2.\x* \v 47 y icꞌo ri xcaꞌa pa rubꞌeꞌ jajaꞌ chi xtiquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak ri icꞌo chupan nojiel naciones, chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri qui-pecados. Y xtitiquir-el Jerusalén. \v 48 Y ixreꞌ ri xitzꞌat nojiel, tiꞌej nojiel ri xitzꞌat. \v 49 Y tivaxaj otz ri niꞌej can chiva: Inreꞌ xtintak-pa chiva ri ranun prometer ri Nataꞌ Dios chi nuya-pa chiva;\x + \xo 24:49 \xt Hch. 1:4.\x* y ri ruꞌeꞌn jajaꞌ chi nuyaꞌ chiva, ja ri Espíritu Santo. Y jareꞌ ri xtiyoꞌn i-poder. Pero quixcꞌujieꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén hasta cꞌa antok xtika-pa ri Espíritu Santo, xchaꞌ chica. \s1 Antok ri Jesús xtzalaj chicaj riqꞌuin ri Dios \r (Mr. 16:19-20) \p \v 50 Y ri Jesús xaꞌrucꞌuaj ri ru-discípulos cꞌa chupan ri aldea Betania. Y chireꞌ, xupilisaj ri rukꞌaꞌ chicaj, y xaꞌruꞌon bendecir. \v 51 Y ri Jesús antok cꞌa ja ncaꞌruꞌon bendecir, ja xpilisas-el y xucꞌuax-el chicaj riqꞌuin ri Dios.\x + \xo 24:51 \xt Hch. 1:9-11.\x* \v 52 Y ri discípulos xquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús. Después xaꞌtzalaj pa tanamet Jerusalén, altíra ncaꞌquicuot. \v 53 Y kꞌij-kꞌij icꞌo pa templo chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y nem niquiꞌan cha ri rubꞌeꞌ. Amén.