\id EPH Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h EFESIOS \toc1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Efeso \toc2 EFESIOS \toc3 Ef. \mt1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Efeso \ip Ri apóstol Pablo xutak va carta va chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Efeso. Jajaꞌ nrajoꞌ chi ri hermanos reꞌ ticatamaj chi quinojiel ri vinak ri quiniman chic ri Dios, can ijejeꞌ ri niꞌeꞌx iglesia chica. Ruma ri Dios can ranun-pa pensar chi quinojiel ri icꞌo choch-ulief xtiquiꞌan xa jun riqꞌuin ri Cristo y rumareꞌ ri iglesia can ru-cuerpo ri Cristo, ruma xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin. \io1 Ri capítulo 1:1–3:21 nuꞌej chi quinojiel ri xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin ri Cristo, can junan quivach. Y nuꞌej jeꞌ chi ja ri Dios ri xchoꞌn quichin, ya xaꞌralasaj-pa chuxieꞌ ri ru-poder ri pecado y ya xaꞌruꞌon perdonar ruma ri rucamic ri Cristo choch ri cruz. Y riqꞌuin reꞌ, xkꞌalajin cꞌa chi sibꞌilaj nem ri amor richin ri Cristo pa quiveꞌ. \io1 Ri capítulo 4:1–6:9, ri Pablo nuꞌej chica chi tiquiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi jajaꞌ ri nucꞌuan ri quicꞌaslien, ruma xa quireꞌ xtiquiꞌan, can junan cꞌa quivach xtiquiꞌan. Nuꞌej jeꞌ chica, ri chica cꞌaslien niquicꞌuaj ri quiniman chic ri Dios. \io1 Ri capítulo 6:10-20, ri Pablo nuꞌej chi ri quiniman chic ri Dios, can icꞌo chupan jun guerra espiritual. Rumareꞌ nuꞌej chica: Ticꞌutuj ivuchukꞌaꞌ cha ri Ajaf Jesús, chi quireꞌ cof nquixpiꞌieꞌ choch ri Satanás, y man nquixtzak ta pa rukꞌaꞌ. \io1 Y ri capítulo 6:21-24, ri Pablo nuqꞌuis ri ru-carta riqꞌuin jun saludo y riqꞌuin jun bendición. \c 1 \s1 Ri saludo \p \v 1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios; nitzꞌibꞌaj-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo chupan ri tanamet Efeso;\x + \xo 1:1 \xt Hch. 18:19-21; 19:1.\x* ri iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri Jesucristo. \v 2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. \s1 Qꞌuiy bendiciones espirituales ri niyoꞌx chika ruma ri Cristo \p \v 3 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. Y ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, ri Dios nuyaꞌ chika nojiel ri bendiciones espirituales ri richin chicaj. \v 4 Ruma xojruchaꞌ antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Xojruchaꞌ ruma ri Cristo; quireꞌ xuꞌon ri Dios ruma nrajoꞌ chi sak ri kacꞌaslien choch jajaꞌ y chi man jun itziel kax cꞌo pa kacꞌaslien. \v 5 Ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ ya ranun chic pa pensar chi xojruchaꞌ chi xojuoc ralcꞌual ruma ri Jesucristo. Quireꞌ xuꞌon ruma quireꞌ xrajoꞌ jajaꞌ, \v 6 chi niyoꞌx rukꞌij ruma ri namalaj favor ri xuyaꞌ chika. Y ri Dios, ruma altíra nrajoꞌ ri Rucꞌajuol, rumareꞌ nkuruꞌon recibir ojreꞌ. \v 7 Ri Rucꞌajuol xcon kuma ojreꞌ y xꞌin ruquiqꞌuiel chi xutoj y chi xꞌan perdonar ri ka-pecados.\x + \xo 1:7 \xt Col. 1:14.\x* Can kꞌalaj chi ri namalaj ru-favor ri Dios can incheꞌl jun nem bꞌayomal ri xuyaꞌ chika, \v 8 ruma nuyaꞌ qꞌuiy kanoꞌj y nuꞌon chika chi niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) qꞌuiy kax. \v 9 Can xuꞌej cꞌa chakavach ri nrajoꞌ jajaꞌ ri man eꞌn ta ojier can tiempo, y reꞌ can riqꞌuin ránima jajaꞌ xpa-ve chi xuꞌej chakavach ri ranun-pa pensar. \v 10 Jajaꞌ ranun-pa pensar antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal tiempo richin ri roch-ulief xtuyaꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ ri Cristo, nojiel ri cꞌo chicaj y nojiel ri cꞌo vaveꞌ choch-ulief. \p \v 11 Ruma ri Cristo cꞌo ka-herencia, ojreꞌ ri oj-choꞌn chic ruma ri Dios. Xojruchaꞌ ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar; jajaꞌ nuꞌon nojiel ri ranun pensar, \v 12 ruma nrajoꞌ chi ojreꞌ nakayaꞌ rukꞌij. Jareꞌ nrajoꞌ chika ojreꞌ ri naꞌay kayoꞌien-apa ri Cristo. \v 13 Y ixreꞌ jeꞌ xivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Can ketzij cꞌa ri chꞌabꞌal ri xivaxaj, ja ri evangelio ri xixcalo. Ixreꞌ antok xinimaj ri Cristo, ri Dios xuyaꞌ ri Espíritu Santo chiva, ruma quireꞌ ranun-pa prometer. Y ri Espíritu Santo, jareꞌ ri sello chi ix richin chic ri Dios. \v 14 Y ri Espíritu Santo ri cꞌo kiqꞌuin, reꞌ jun ratal chi cꞌo ka-herencia. Ri Espíritu Santo xticꞌujieꞌ kiqꞌuin hasta cꞌa xkojcolotaj-el richin xa jun tiempo choch ri pecado, ojreꞌ ri oj richin chic ri Dios y chi nakayaꞌ rukꞌij. \s1 Ri Pablo nucꞌutuj cha ri Dios chi tuyaꞌ quinoꞌj ri hermanos aj-Efeso \p \v 15 Inreꞌ vaxan chi ixreꞌ cukul icꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús. Y vaxan jeꞌ chi nquiꞌvajoꞌ quinojiel ri nicꞌaj chic santos hermanos. \v 16 Rumareꞌ antok niꞌan orar, can nquixnataj chuva y siempre niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma. \v 17 Can nicꞌutuj cha ri Dios chi ri Espíritu Santo ri niyoꞌn noꞌj, qꞌuiy ta noꞌj xtuyaꞌ chiva. Qꞌuiy ta ri xtuꞌej ri Espíritu Santo chivach, chi ntivatamaj más roch ri Dios. Jareꞌ ri nicꞌutuj cha ri Katataꞌ Dios ri nem rukꞌij; ri Ru-Dios ri Kajaf Jesucristo. \v 18 Nicꞌutuj cha ri Dios chi tubꞌanaꞌ alumbrar ri inoꞌj, richin chi niꞌka ta pan iveꞌ (ntiꞌan ta entender) ri chica kayoꞌien ojreꞌ ri xojayox ruma ri Dios. Nicꞌutuj ruma nivajoꞌ chi niꞌka ta pan iveꞌ (ntiꞌan ta entender) chi ri herencia ri xtiyoꞌx chika altíra jaꞌal, jun herencia ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Y ri herencia reꞌ junan xtiyoꞌx chika quiqꞌuin quinojiel ri santos hermanos. \v 19 Nicꞌutuj jeꞌ ruma nivajoꞌ chi ixreꞌ xtiꞌka ta pan iveꞌ (xtiꞌan ta entender) chi altíra nem ri ru-poder ri Dios ri cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ ri kaniman. Ri ru-poder ri cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ junan riqꞌuin ri ru-poder ri xucusaj, \v 20 antok xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ y xuꞌon cha chi xbꞌatzꞌuyeꞌ chila chicaj pa ru-derecha jajaꞌ,\x + \xo 1:20 \xt Sal. 110:1. Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor.\x* \v 21 y xuyaꞌ pa quiveꞌ ri ángeles, ri autoridades, ri nicꞌaj chic ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ y ri cꞌo quikꞌij. Jajaꞌ más nem chiquivach quinojiel; man joꞌc ta chupan ri tiempo vacame, xa quireꞌ jeꞌ chupan ri tiempo ri patanak. \v 22 Ri Dios xuyaꞌ nojiel chuxieꞌ rakan ri Cristo,\x + \xo 1:22 \xt Sal. 8:6.\x* y xuꞌon jeꞌ cha chi jajaꞌ ri jolomaj pa kaveꞌ konojiel ojreꞌ ri kaniman, ri oj ru-iglesia. \v 23 Can ojreꞌ ri oj-acunak ru-cuerpo jajaꞌ.\x + \xo 1:23 \xt Col. 1:18.\x* Jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin y nuyaꞌ ka-poder. Jajaꞌ nojiel lugar cꞌo-ve, y runojsan nojiel. \c 2 \s1 Xojcolotaj ruma ri ru-favor ri Dios \p \v 1 Ri Dios xuyaꞌ icꞌaslien antok cꞌa ix-quiminak chupan ri i-pecados y chupan ri itziel tak kax ri xaꞌiꞌan. \v 2 Itziel ri icꞌaslien ivucꞌuan ri ranun-pa. Junan xiꞌan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic vinak, ruma xixꞌa chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief. Xixꞌa riqꞌuin ri Satanás ri cajaf ri itzal tak espíritus ri icꞌo chupan ri cakꞌiekꞌ. Y jajaꞌ ri nisamaj riqꞌuin cánima ri vinak ri man ncaꞌniman ta cha ri Dios. \v 3 Ruma rubꞌanun-pa, konojiel ojreꞌ quireꞌ jeꞌ xkaꞌan; xojucꞌuax ruma ri itziel tak kax ri xaꞌkarayij. Ri itziel tak kax ri xaꞌkaꞌan pensar y xaꞌkarayij, jareꞌ ri xaꞌkaꞌan. Can xkayac rayoval ri Dios pa kaveꞌ, ruma ojreꞌ xa-jan antok xojalax man jun otz ri kacꞌamun-pa pa kacꞌaslien; can incheꞌl ri nicꞌaj chic vinak. \v 4 Pero ri Dios altíra xojrajoꞌ y xujoyovaj kavach. \v 5 Xojrajoꞌ mesque oj-quiminak chupan ri ka-pecados, y xuyaꞌ kacꞌaslien incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo ruma jun kabꞌanun riqꞌuin.\x + \xo 2:5 \xt Col. 2:13.\x* Xojcolotaj-pa chupan ri ka-pecados ruma ri ru-favor ri Dios. \v 6 Y ruma ri Dios xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ, quireꞌ jeꞌ xuꞌon chika ojreꞌ, xojrucꞌasuoj. Y xuꞌon chika chi xojtzꞌuyeꞌ chila chicaj riqꞌuin ri Cristo Jesús. \v 7 Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi chupan ri tiempo chakavach-apa, can ta nitzꞌatataj ri namalaj ru-favor, jun favor ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Can altíra otz ri nuꞌon kiqꞌuin ojreꞌ ri joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. \v 8 Can ruma ri ru-favor ri Dios xixcolotaj antok xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin. Ruma iyuon ixreꞌ man nquixcovin ta nticol-iviꞌ, reꞌ xa nisipas ruma ri Dios. \v 9 Man ruma ta obras xticolotaj jun, chi quireꞌ man jun xtiꞌeꞌn chi jajaꞌ xtiquir xucol-riꞌ ruyuon. \v 10 Ruma ja ri Dios xbꞌano chika chi xkucꞌuaj jun cꞌaslien cꞌacꞌacꞌ antok xkanimaj ri Jesucristo; y chi nakaꞌan utzulaj tak obras; ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar ri Dios pa kaveꞌ chi nakaꞌan. \s1 Ruma xcon ri Cristo choch ri cruz, xuꞌon chi xojuoc chic ru-amigos ri Dios \p \v 11 Rumareꞌ ixreꞌ ri man ix israelitas ta, talka pan iveꞌ chi antes, ja ri itziel tak kax ri xirayij ri xucꞌuan ivichin, rumareꞌ xꞌeꞌx chiva cuma ri nuvanakil israelitas, chi ixreꞌ man ix incheꞌl ta ijejeꞌ ri bꞌanun ri circuncisión chica. Y ri circuncisión xa cha ri qui-cuerpo bꞌanun-ve y xa vinak ri bꞌanayuon chica. \v 12 Ruma chupan ri tiempo reꞌ majaꞌ cꞌo ri Cristo iviqꞌuin. Cꞌa naj ixcꞌo-ve chi nquixuoc rutanamit ri Dios. Can man ivichin ta ixreꞌ ri ranun prometer ri Dios chupan ri ru-pacto chi nuyaꞌ. Man jun esperanza ivichin vaveꞌ ri choch-ulief, ni manak jeꞌ ri Dios iviqꞌuin. \v 13 Ri rubꞌanun-pa, naj ixcꞌo-ve choch ri Dios. Pero vacame iniman chic ri Cristo Jesús, rumareꞌ cierca chic ixcꞌo-ve-pa riqꞌuin ri Dios. Cierca chic ixcꞌo-ve-pa riqꞌuin, ruma ri Cristo kuma konojiel ojreꞌ xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel. \v 14 Ri Cristo xuyaꞌ paz chikacajol iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta y xa jun tanamet xuꞌon chika, ruma xuvulij ri cꞌo chikacajol. \v 15 Quireꞌ xuꞌon antok xcon choch cruz. Ri rucamic xuꞌon cha ri ka-ley ojreꞌ israelitas chi manak chic rakalien, ri nuꞌej chika ri chica otz chi nakaꞌan o ri man nakaꞌan ta.\x + \xo 2:15 \xt Col. 2:14.\x* Quireꞌ xuꞌon, chi quireꞌ vacame xcꞌujieꞌ ri paz chikacajol iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta, y joꞌc jun xuꞌon chika. Can xojcꞌaxtaj; can cꞌacꞌacꞌ chic kacꞌaslien ruma joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo. \v 16 Ruma ri Cristo xcon choch cruz, xuꞌon chika chi vacame manak chic ayoval chikacajol ojreꞌ israelitas iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Joꞌc jun xuꞌon chika konojiel,\x + \xo 2:16 \xt Col. 1:20.\x* y ruma jeꞌ ri rucamic, ri Dios xuꞌon chika chi xojuoc chic ru-amigos. \p \v 17 Antok xpa ri Cristo, xalruꞌej ri utzulaj rutzijoxic ri paz chica ri vinak. Xuꞌej chiva ixreꞌ ri cꞌa naj ixcꞌo-ve choch ri Dios, y xuꞌej jeꞌ chica ri cierca icꞌo-ve choch ri Dios.\x + \xo 2:17 \xt Is. 57:19.\x* \v 18 Ruma ri Cristo, konojiel ojreꞌ nkojtiquir nkujiel-apa cierca riqꞌuin ri Katataꞌ Dios, israelitas y man israelitas ta. Y ja ri Espíritu Santo nitoꞌn kichin chi junan kavach nkujiel-apa riqꞌuin. \v 19 Rumareꞌ ixreꞌ man ix incheꞌl ta chic ri vinak ri ncaꞌpa jun chic nación. Xa can ix junan chic quiqꞌuin ri santos hermanos y ix ralcꞌual chic ri Dios. \v 20 Can ixcꞌo cꞌa paroꞌ jun cimiento, y ri cimiento reꞌ ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijos cuma ri apóstoles y ri profetas. Y ja ri Jesucristo ri Abꞌaj ri tzꞌamayuon ri jay, chi quireꞌ ri jay man nitzak ta. \v 21 Y quinojiel ri xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, ncaꞌcusas richin ri jay. Y ri jay reꞌ ntuoc jun santo templo richin ri Ajaf. \v 22 Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ ri xa jun chic ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, can nquixrucusaj jeꞌ richin ri ru-templo ri Dios, ruma cꞌo chic ri Espíritu Santo riqꞌuin ivánima. \c 3 \s1 Ri samaj ri yoꞌn cha ri Pablo quiqꞌuin ri man israelitas ta \p \v 1 Inreꞌ Pablo, incꞌo pa cárcel ruma xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Cristo Jesús chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. \v 2 Y inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ ivaxan chi ri Dios ruyoꞌn ri samaj reꞌ chuva, chi nitzijuoj chiva ri favor ri ruyoꞌn chiva ixreꞌ. \v 3 Ojier can, man eꞌn ta ri ranun-pa pensar ri Dios pan iveꞌ. Pero vacame ri Dios xuꞌej chuva inreꞌ, incheꞌl ri xintzꞌibꞌaj bꞌaꞌ chiva. \v 4 Y antok ixreꞌ xtitzꞌat ri nuꞌej va carta va, xtivatamaj ri xuꞌej ri Dios chuva chirij ri Cristo. \v 5 Reꞌ man xꞌeꞌx ta chica ri vinak ojier can tiempo. Xa cꞌajaꞌ vacame xꞌeꞌx ruma ri Espíritu Santo chiquivach ri santos apóstoles y profetas, \v 6 chi ruma ri evangelio ixreꞌ ri man ix israelitas ta, cꞌo jeꞌ ri herencia ri xtiyoꞌx chiva junan kiqꞌuin ojreꞌ ri oj israelitas. Joꞌc jun kabꞌanun, ruma ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ ruma ri Cristo Jesús.\x + \xo 3:6 \xt Col. 1:26-27.\x* \p \v 7 Y ruma ri ru-favor ri Dios, nquirucusaj chi nitzijuoj ri ru-evangelio jajaꞌ. Ri Dios can riqꞌuin cꞌa ru-poder xsamaj riqꞌuin vánima antok xiruyaꞌ chupan ri samaj. \v 8 Inreꞌ ri más in coꞌl-oc chiquivach quinojiel ri santos hermanos. Y mesque quireꞌ, ri Dios xuyaꞌ ri ru-favor chuva chi nitzijuoj ri evangelio chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Y ri evangelio reꞌ can incheꞌl jun nem bꞌayomal ri nuyaꞌ ri Cristo, ri man nkojtiquir ta nakajilaj. \v 9 Y ri Dios xuyaꞌ jeꞌ ri ru-favor chi nitzijuoj chiquivach quinojiel ri ranun-pa pensar ojier can chi nuꞌon. Antok cꞌa majaꞌ tuꞌon ri roch-ulief y nojiel ri icꞌo, can ya ranun pensar ri chica nuꞌon. Jajaꞌ can ojier can tiempo man ruꞌeꞌn ta pa, xa cꞌajaꞌ vacame xuꞌej. \v 10 Quireꞌ xuꞌon ri Dios, ruma nrajoꞌ cꞌa chi ri cꞌo nem tak poder pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj, niquitzꞌat ri favor ri nuꞌon chika ojreꞌ ri kaniman chic jajaꞌ ri niꞌeꞌx iglesia chika. Y quireꞌ ticatamaj cꞌa chi ri Dios altíra qꞌuiy noꞌj ri cꞌo riqꞌuin. \v 11 Ri Dios can ranun-pa pensar chi quireꞌ nibꞌanataj, chi ninaꞌax ri favor ri xucꞌam-pa ri Kajaf Jesucristo. \v 12 Y ojreꞌ ruma kaniman chic ri Cristo, man nakaxiꞌij ta kiꞌ chi nkujiel-apa riqꞌuin ri Dios. Can cꞌo ka-confianza nkujiel-apa riqꞌuin ruma cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin. \v 13 Rumareꞌ nicꞌutuj favor chiva, chi man timalij icꞌuꞌx y man quixbꞌisuon ruma niꞌan sufrir ivuma. Xa quixquicuot; ruma antok inreꞌ niꞌan sufrir ivuma, can nikꞌalajin chi ixreꞌ cꞌo ikꞌij. \s1 Ri amor richin ri Cristo altíra nem choch ri nakaꞌan pensar ojreꞌ \p \v 14 Rumareꞌ inreꞌ nquixuquieꞌ choch ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. \v 15 Y konojiel ri kaniman, ri icꞌo chic chicaj y ri cꞌa ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, can nuyaꞌ kabꞌeꞌ jajaꞌ ruma oj ralcꞌual. \v 16 Ri Dios cꞌo namalaj rukꞌij ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Rumareꞌ nicꞌutuj favor cha pan i-cuenta chi ri Ru-Espíritu tuyaꞌ más poder riqꞌuin ivánima. \v 17 Nicꞌutuj jeꞌ cha ri Dios chi nuꞌon ta chiva chi ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin, chi quireꞌ ri Cristo ticꞌujieꞌ siempre riqꞌuin ivánima, y siempre ticꞌujieꞌ ri amor riqꞌuin ivánima, \v 18 chi quireꞌ xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender) junan quiqꞌuin quinojiel ri santos hermanos ri ru-amor ri Cristo; chi nem roch, chi nem rakan, chi nem rupalien y chi naj kajnak, \v 19 y chi xtivatamaj más ri ru-amor ri Cristo, jun amor ri altíra nem choch ri nakaꞌan pensar ojreꞌ. Jareꞌ nicꞌutuj cha ri Dios pan i-cuenta ruma nivajoꞌ chi ninuoj ivánima riqꞌuin jajaꞌ. \p \v 20 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, jajaꞌ cꞌo nojiel poder riqꞌuin y nisamaj riqꞌuin kánima. Ojreꞌ qꞌuiy favor ri nakacꞌutuj cha, pero jajaꞌ man joꞌc ta reꞌ ri nitiquir nuꞌon, xa cꞌo más ri nitiquir nuꞌon. Man nkojtiquir ta nakaꞌan pensar nojiel ri nitiquir nuꞌon jajaꞌ. \v 21 Y kuma ojreꞌ ri kaniman ri Cristo Jesús ri oj ru-iglesia, ri Dios tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén. \c 4 \s1 Junan kavach ruma ri Espíritu Santo \p \v 1 Inreꞌ incꞌo pa cárcel ruma rubꞌeꞌ ri Ajaf. Y niꞌej chiva chi ruma ja ri Dios ri xayuon ivichin chi xixuoc ralcꞌual, rumareꞌ nicꞌatzin ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch jajaꞌ. \v 2 Coꞌl-oc tibꞌanaꞌ, otz inoꞌj tibꞌanaꞌ, y riqꞌuin paciencia ticachꞌo-iviꞌ y tivajo-iviꞌ.\x + \xo 4:2 \xt Col. 3:12-13.\x* \v 3 Titijaꞌ ikꞌij chi siempre junan ta ivach y man jun ta ayoval chicajol, ruma ja ri Espíritu Santo nibꞌano chiva chi junan ivach. \v 4 Joꞌc jun kabꞌanun konojiel ri kaniman ri Cristo, y joꞌc jun ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin kánima. Can konojiel junan ri kayoꞌien, ruma ja ri Dios ri xayuon kichin. \v 5 Joꞌc jun ri Kajaf, y joꞌc jun ri cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin y joꞌc jun jeꞌ ri bautismo ri bꞌanun chika konojiel. \v 6 Joꞌc jun Dios cꞌo, y jajaꞌ ri Katataꞌ konojiel ojreꞌ y cꞌo pa kaveꞌ konojiel, y nisamaj pa tak kacꞌaslien konojiel y cꞌo jeꞌ pa kánima konojiel. \p \v 7 Pero man junan ta ri samaj ri rusipan chika chikajunal ruma ri ru-favor ri Cristo, y ja ri Cristo ri niꞌeꞌn ri chica nuya-pa chika. \v 8 Rumareꞌ chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej chirij ri Cristo: \q1 Antok xtzalaj-el chicaj, chꞌaconak chic cꞌa el chirij ri diablo y xaꞌralasaj-el ri icꞌo pa rukꞌaꞌ. \q1 Y cꞌo xuꞌon chica nicꞌaj chi niquiꞌan diferente roch samaj.\x + \xo 4:8 \xt Sal. 68:18.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 9 Y ruma nuꞌej chi xꞌa chicaj, kꞌalaj jeꞌ chi xpa choch-ulief. \v 10 Xpa cꞌa choch-ulief y xtzalaj chic el chicaj, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ pa quiveꞌ quinojiel ri icꞌo chicaj y ri icꞌo choch-ulief. \v 11 Y jajaꞌ xyoꞌn ri samaj chica ri quiniman jajaꞌ; xuꞌon chica nicꞌaj chi xaꞌuoc apóstoles, icꞌo chi xaꞌuoc profetas, icꞌo chi xaꞌuoc evangelistas y icꞌo chi xaꞌuoc pastores y maestros. \v 12 Quireꞌ xuꞌon, ruma nrajoꞌ chi jaꞌal nuꞌon quicꞌaslien ri santos hermanos, chi quireꞌ niquiꞌan rusamaj ri Dios, chi quireꞌ niqꞌuiy más quicꞌaslien ri iru-cuerpo chic ri Cristo. \v 13 Y quireꞌ ta xtibꞌanataj; chi joꞌc jun ta xtakaꞌan konojiel ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx y ruma kataꞌn chic roch ri Rucꞌajuol ri Dios, chi quireꞌ nuꞌon jun cꞌaslien otz y chi niqꞌuiy más y más ri kacꞌaslien hasta cꞌa niꞌrubꞌanaꞌ incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo. \v 14 Y antok quireꞌ chic rubꞌanun kacꞌaslien, man xtakaꞌan ta chic incheꞌl niquiꞌan ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌa cala y ncaꞌa cala y chaꞌnin ncaꞌan engañar. Ojreꞌ man xtakaꞌan ta chic quireꞌ, chi nakayaꞌ lugar chi nkojucꞌuax cuma tzij ri man i-ketzij ta ri ncaꞌcꞌut, y nkojka pa quikꞌaꞌ ri vinak ri jaꞌal cataꞌn niquiꞌan engaño. \v 15 Can nicꞌatzin chi kojꞌin chupan ri ketzij y riqꞌuin amor, chi quireꞌ niqꞌuiy kacꞌaslien choch ri Dios y nikilaꞌ jun cꞌaslien jaꞌal, incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo. Jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ojreꞌ ri kaniman chic. \v 16 Jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin, rumareꞌ cꞌo kachukꞌaꞌ. Can incheꞌl nuꞌon ru-cuerpo jun vinak, antok nojiel otz cꞌo, can cꞌo ruchukꞌaꞌ. Quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, antok joꞌc jun kabꞌanun konojiel y nakaꞌan ri samaj ri yoꞌn chika chikajunal, chi quireꞌ nakatola-kiꞌ, can niqꞌuiy ri kacꞌaslien choch ri Dios\x + \xo 4:16 \xt Col. 2:19.\x* y cꞌo amor kiqꞌuin. \s1 Ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri nuyaꞌ ri Cristo \p \v 17 Pa rubꞌeꞌ ri Ajaf niꞌej chiva chi man chic tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta; ruma ijejeꞌ joꞌc itziel tak kax cꞌo pa quijaluon y jareꞌ ncaꞌquiꞌan; y reꞌ man jun otz nucꞌam-pa chica. \v 18 Ijejeꞌ pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve ri quinoꞌj. Can kꞌalaj chi man cataꞌn ta roch ri Dios ruma cof rubꞌanun ri cánima. Rumareꞌ ri cꞌaslien ri nipa riqꞌuin ri Dios manak quiqꞌuin. \v 19 Man chic niquinaꞌ ta chi cꞌo qui-pecados; rumareꞌ riqꞌuin nojiel cánima niquiꞌan itziel tak kax ri can nuyaꞌ qꞌuix. Can nicꞌat ri cánima ruma nicajoꞌ niquiꞌan nojiel itziel kax. \v 20 Pero ixreꞌ ivataꞌn chi ri Cristo man quireꞌ ta xucꞌut can, \v 21 vi xa ketzij chi xivaxaj ri ruchꞌabꞌal jajaꞌ y vi xa ketzij chi xixtijox riqꞌuin ri ketzij ri cꞌo riqꞌuin. \v 22 Rumareꞌ, tiyaꞌ can ri itziel cꞌaslien ri xivucꞌuaj naꞌay,\x + \xo 4:22 \xt Col. 3:9.\x* antok cꞌa majaꞌ ticꞌaxtaj ri icꞌaslien y cꞌa ix-bꞌanun engañar cuma ri itziel tak kax ri xirayij. \v 23 Can nicꞌatzin chi nicꞌaxtaj nojiel ri ntiꞌan pensar. \v 24 Tivucꞌuaj ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chiva,\x + \xo 4:24 \xt Col. 3:10.\x* ri incheꞌl rucꞌaslien jajaꞌ;\x + \xo 4:24 \xt Gn. 1:26.\x* jun cꞌaslien ri ketzij chi choj y sak. \p \v 25 Rumareꞌ tiyaꞌ can ri tzꞌakoj tak tzij, y joꞌc ri ketzij tiꞌej antok nquixchꞌoꞌ.\x + \xo 4:25 \xt Zac. 8:16.\x* Ruma konojiel joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo. \p \v 26 Antok nipa ivoyoval, man tiꞌan pecar-iviꞌ.\x + \xo 4:26 \xt Sal. 4:4.\x* Y man tiyaꞌ lugar chi cꞌa cꞌo ri ivoyoval antok nika-ka ri kꞌij. \v 27 Ni man tiyaꞌ lugar chi nquixtzak pa rukꞌaꞌ ri diablo. \p \v 28 Xa cꞌo jun chivach ri xaꞌruꞌon alakꞌ antok majaꞌ tunimaj ri Ajaf, man talakꞌ chic. Vacame tucusaj ri rukꞌaꞌ chi nuꞌon jun samaj otz, chi quireꞌ nitiquir jeꞌ ncaꞌrutoꞌ ri manak-oc cꞌo quiqꞌuin. \p \v 29 Man tiꞌej itziel tak tzij. Joꞌc ri otz tiꞌej, chi quireꞌ ri tzij reꞌ nuꞌon chica ri ncaꞌcꞌaxan ivichin chi ncaꞌqꞌuiy chupan ri quicꞌaslien, y chi cꞌo bendición nucꞌam-pa chica. \v 30 Man tiyaꞌ bꞌis cha ri Espíritu Santo richin ri Dios. Jajaꞌ cꞌo riqꞌuin ivánima, y jajaꞌ ri sello chi xquixcolotaj choch ri pecado xa jun tiempo chupan ri kꞌij antok ri Jesucristo xtipa chi nquixalruma-ka. \p \v 31 Man itziel tinaꞌ cha jun chic. Man ticꞌujie-ka ri ayoval riqꞌuin ivánima, ni man quiꞌan ri man otz ta ruma cꞌo ivoyoval. Man quixsiqꞌuin nquixchꞌoꞌ ruma ivoyoval. Man jun itziel tzij tiꞌej chica nicꞌaj chic y man chic tiꞌan ri itziel tak kax. \v 32 Can joꞌc ri otz tibꞌanaꞌ chibꞌil-iviꞌ, tijoyovaj quivach ri nicꞌaj chic y tibꞌanaꞌ perdonar-iviꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xuꞌon ri Dios, jajaꞌ xuꞌon perdonar ri ka-pecados ruma ri Cristo.\x + \xo 4:32 \xt Col. 3:13.\x* \c 5 \s1 Chica modo niquicꞌuaj ri quicꞌaslien ri i-ralcꞌual ri Dios \p \v 1 Rumareꞌ, ixreꞌ ri ix ralcꞌual ri Dios y altíra nquixrajoꞌ, tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon jajaꞌ. \v 2 Can quiꞌivajoꞌ quinojiel, incheꞌl xojrajoꞌ ri Cristo; jajaꞌ xuyaꞌ rutzij chi xcon kuma ojreꞌ. Xꞌan cha incheꞌl niꞌan chica ri chicop y ri nicꞌaj chic kax ri ncaꞌyoꞌx choch ri Dios. Y ri Dios can xka choch chi quireꞌ xuꞌon ri Cristo. Can incheꞌl jun jubꞌul akꞌuon xbꞌaka choch ri Dios.\x + \xo 5:2 \xt Ex. 29:18.\x* \p \v 3 Ixreꞌ can ix richin chic ri Cristo, rumareꞌ ixreꞌ chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ man ticanuj-iviꞌ chi ntiꞌan pecado. Ni man tiꞌan nicꞌaj chic itziel tak kax. Man tirayij-apa ri cꞌo riqꞌuin jun chic, ruma nojiel reꞌ man otz ta ni xa ta ntiꞌej ixreꞌ, ruma ix ralcꞌual chic ri Dios. \v 4 Man tibꞌilaꞌ tzij man otz ta, ruma xa nucꞌam-pa qꞌuix. Man tibꞌilaꞌ tzij ri man ibꞌanun ta pensar otz. Man tibꞌilaꞌ tzij ri man jun ncaꞌcꞌatzin-ve. Nojiel reꞌ man otz ta. Ri más otz ntiꞌan ja chi tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios. \v 5 Ixreꞌ ivataꞌn chic chi ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, o ri ncaꞌbꞌano ri nicꞌaj chic itziel tak kax, o ri niꞌa cánima chirij ri cꞌo riqꞌuin jun chic, can junan riqꞌuin chi niquiyaꞌ quikꞌij ri ídolos, quinojiel ijejeꞌ manak qui-herencia pa ru-reino ri Cristo y ri Dios. \v 6 Pero ixreꞌ man quixꞌan engañar cuma ri ncaꞌeꞌn ri tzij ri man jun rakalien. Ruma ri niquiꞌan ri pecado reꞌ, xtika pa quiveꞌ ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios ruma man niquinimaj ta. \v 7 Rumareꞌ ixreꞌ man quixuoc cachꞌil ri ncaꞌbꞌano quireꞌ. \p \v 8 Ruma chupan ri tiempo rubꞌanun-pa, ixcꞌo chupan ri kꞌakuꞌn, pero vacame ixcꞌo chupan ri luz ruma ri Ajaf. Rumareꞌ tivucꞌuaj cꞌa ri cꞌaslien richin sakil. \v 9 Ruma xa ntiyaꞌ chi ja ri Espíritu Santo nucꞌuan ivichin chupan ri icꞌaslien, can nuꞌon chiva ixreꞌ chi ntiꞌan ri otz, ri choj y ri ketzij. \v 10 Can xtivatamaj chi ja cꞌaslien reꞌ ri nika choch ri Ajaf. \v 11 Ixreꞌ man cꞌa quixuoc cachꞌil ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax richin ri kꞌakuꞌn, ruma nojiel reꞌ man jun otz nucꞌam-pa. Pa rucꞌaxiel chi nquixuoc incheꞌl ijejeꞌ, xa quiꞌchꞌolij. \v 12 Ruma ri ncaꞌquiꞌan pan aval, hasta joꞌc chi nitzijos nuyaꞌ qꞌuix. \v 13 Pero antok nojiel ri kax itziel ri ncaꞌquiꞌan nikꞌalajin-pa ruma ri sakil, nitzꞌiet chi man otz ta quibꞌanun-pa, ruma ri sakil nikꞌalajin-pa nojiel kax. \v 14 Rumareꞌ cꞌo jun tzij ri nuꞌej: \q1 Cacꞌastaj cꞌa atreꞌ ri ncavar; \q1 catiel cꞌa pa chiquicajol ri incheꞌl i-quiminak. \q1 Man cacꞌujieꞌ pa kꞌakuꞌn, y ri Cristo can xtuyaꞌ pa sakil ri acꞌaslien. \m Quireꞌ nuꞌej ri tzij reꞌ. \p \v 15 Tibꞌanaꞌ cꞌa cuenta ri icꞌaslien. Man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man jun quinoꞌj. Ixreꞌ tibꞌanaꞌ incheꞌl ri cꞌo quinoꞌj. \v 16 Man tiyaꞌ lugar chi choj quireꞌ nakꞌax ri tiempo,\x + \xo 5:16 \xt Col. 4:5.\x* ruma ri kꞌij ri ojcꞌo vacame xa itziel. \v 17 Rumareꞌ man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man jun otz niquiꞌan pensar. Xa nicꞌatzin chi ntivatamaj ri chica nrajoꞌ ri Ajaf. \v 18 Man quixkꞌabꞌar, ruma ruyuon itziel tak kax nucꞌam-pa chiva. Ri más otz ntiꞌan, ja chi ntiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi nunojsaj ri ivánima. \v 19 Quiꞌibꞌixaj salmos, himnos, y nicꞌaj chic bꞌix ri ncaꞌlax riqꞌuin ivánima ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin. Can quixbꞌixan cꞌa riqꞌuin nojiel ivánima y tiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf. \v 20 Can siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo ruma nojiel.\x + \xo 5:20 \xt Col. 3:16-17.\x* \s1 Tiyaꞌ itzij chi nquixniman chibꞌil-iviꞌ \p \v 21 Can tiyaꞌ itzij chi nquixniman chibꞌil-iviꞌ, ruma ivataꞌn chi ri Dios jareꞌ ri nika choch chi ntiꞌan. \p \v 22 Ixreꞌ ixokiꞌ, quixniman chica ri ivachajil,\x + \xo 5:22 \xt Col. 3:18; 1P. 3:1.\x* can incheꞌl cha ri Dios. \v 23 Ruma ri ivachajil jareꞌ ri jolomaj pan iveꞌ ixreꞌ. Can incheꞌl rubꞌanun ri Cristo, jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ri kaniman jajaꞌ ri oj ru-iglesia. Y jajaꞌ ri nicalo kichin ojreꞌ ri oj ru-cuerpo. \v 24 Y incheꞌl ri iglesia niniman cha ri Cristo, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ ixokiꞌ; can quixniman chica ri ivachajil riqꞌuin nojiel. \p \v 25 Y ixreꞌ achiꞌaꞌ, quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil,\x + \xo 5:25 \xt Col. 3:19; 1P. 3:7.\x* incheꞌl ri Cristo xojrajoꞌ ojreꞌ ri ru-iglesia y xujach-riꞌ chi xcon kuma ojreꞌ. \v 26 Quireꞌ xuꞌon ri Cristo chi xuꞌon sak chika. Y chi xuꞌon sak cha ri kacꞌaslien, jajaꞌ xucusaj ri yaꞌ y ri ruchꞌabꞌal. \v 27 Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi ojreꞌ ri iglesia can jaꞌal ta ri kacꞌaslien antok xkuruꞌon recibir chicaj. Y man nrajoꞌ ta chi tzꞌil kacꞌaslien, jajaꞌ nrajoꞌ chi sak nkubꞌaka riqꞌuin. Incheꞌl jun tziak sak, y man kꞌut ta. \v 28 Y can incheꞌl nkojrajoꞌ ri Cristo, can quireꞌ jeꞌ nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ achiꞌaꞌ quiqꞌuin ri ivaxjayil. Can quiꞌivajoꞌ cꞌa ri ivaxjayil incheꞌl ntivajoꞌ ri i-cuerpo. Ruma ri can nrajoꞌ ri raxjayil, can nrajo-riꞌ jajaꞌ mismo. \v 29 Ruma man jun itziel nutzꞌat-ka-riꞌ ruyuon. Konojiel nakaꞌan cuenta-kiꞌ y otz nikilij-kiꞌ. Y quireꞌ cꞌa tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri ivaxjayil. Incheꞌl nuꞌon ri Cristo kiqꞌuin ojreꞌ ri oj ru-iglesia, \v 30 ruma ojreꞌ can oj rukꞌaꞌ, oj rakan ri ru-cuerpo, y oj rutiojil y rubꞌakil jajaꞌ. \v 31 Y quireꞌ jeꞌ ri ache riqꞌuin ri raxjayil. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Rumareꞌ ri ache xcaꞌruyaꞌ can ri rutie-rutataꞌ y xtiquicꞌan-quiꞌ riqꞌuin ri raxjayil, y ri icaꞌyeꞌ xa joꞌc jun xtiquiꞌan.\x + \xo 5:31 \xt Gn. 2:24.\x* Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \v 32 Ri niꞌej, man eꞌn ta ojier can tiempo y altíra rakalien. Pero vacame inreꞌ niꞌej reꞌ chiva. Y reꞌ can chirij ri Cristo y chikij ojreꞌ ri kaniman chic ri Cristo ri niꞌeꞌx iglesia chika. \v 33 Y niꞌej chic jun bꞌay chiva chiꞌijunal ixreꞌ achiꞌaꞌ, chi quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil incheꞌl ntivajo-ka-iviꞌ ixreꞌ. Y ri ixok can tubꞌanaꞌ respetar ri rachajil. \c 6 \p \v 1 Y ixreꞌ acꞌolaꞌ ri iniman chic ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, quixniman chica ri itie-itataꞌ,\x + \xo 6:1 \xt Col. 3:20.\x* ruma quireꞌ otz chi ntiꞌan. \v 2 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ. Jareꞌ ri naꞌay mandamiento chupan ri ley ri bꞌanun prometer chi cꞌo xtiyoꞌx chica ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, \v 3 chi quireꞌ otz ncacꞌujieꞌ y qꞌuiy junaꞌ xcacꞌasieꞌ choch-ulief.\x + \xo 6:3 \xt Ex. 20:12; Dt. 5:16.\x* Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. \p \v 4 Y ixreꞌ tataꞌj, man takꞌax ruveꞌ ri castigo ri ntiyaꞌ chica ri ivalcꞌual,\x + \xo 6:4 \xt Col. 3:21.\x* ruma xa xtipa quiyoval chiva. Xa quiꞌiqꞌuiytisaj cꞌa riqꞌuin ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, y antok nicꞌatzin, quiꞌbꞌanaꞌ castigar. \p \v 5 Y ixreꞌ esclavos, quixniman chica ri ivajaf. Riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri samaj ri niquiꞌej chiva y tixiꞌij-iviꞌ chiquivach; incheꞌl xa ja ri rusamaj ri Cristo ntiꞌan. \v 6 Man tiꞌan chi joꞌc nquixsamaj antok icꞌo-apa ri ivajaf iviqꞌuin, richin ntivajoꞌ nquixtzꞌiet chi ix otz chi esclavos. Ixreꞌ ix ru-siervos ri Cristo, y rumareꞌ nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf, ruma jareꞌ ri nrajoꞌ ri Dios. \v 7 Can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf. Incheꞌl xa rusamaj ri Ajaf Jesucristo ri ntiꞌan y xa man richin ta ri ivajaf. \v 8 Ixreꞌ ivataꞌn chi ri Ajaf xtuyaꞌ rucꞌaxiel chiva chiꞌijunal ruma ja ri otz ri ntiꞌan, xa ix esclavo o xa ix libre.\x + \xo 6:8 \xt Col. 3:22-25.\x* \p \v 9 Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ ajaf, otz tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri iv-esclavos y man jun kax itziel tiꞌej o tiꞌan chica chi nquiꞌxiꞌij. Man timastaj chi cꞌo jun Ivajaf chicaj,\x + \xo 6:9 \xt Col. 4:1.\x* y jajaꞌ can Cajaf jeꞌ ijejeꞌ. Y jajaꞌ junan nuꞌon chica quinojiel.\x + \xo 6:9 \xt Dt. 10:17; Col. 3:25.\x* \s1 Ri nuyaꞌ ri Dios chika chi nakaꞌan defender-kiꞌ choch ri itziel \p \v 10 Y pa ruqꞌuisbꞌal nivajoꞌ niꞌej-el chiva hermanos, chi ticꞌujieꞌ más ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Ajaf, ruma riqꞌuin jajaꞌ nem ri poder cꞌo. \v 11 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado. Jajaꞌ cꞌo ri chica ncaꞌrucusaj chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ, ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva. Y quireꞌ tibꞌanaꞌ chi quireꞌ man nquixtzak ta pa rukꞌaꞌ ri diablo, ruma jajaꞌ jaꞌal rataꞌn nuꞌon maña. \v 12 Ruma ojreꞌ man quiqꞌuin ta vinak nakaꞌan-ve ayoval, xa quiqꞌuin qui-jefes ri itzal tak espíritus, xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ, xa quiqꞌuin ri espíritus ri i-cꞌuayuon quichin ri vinak ri man quiniman ta ri Dios y kꞌakuꞌn rubꞌanun quicꞌaslien, y xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri icꞌo chupan ri cakꞌiekꞌ. \v 13 Rumareꞌ niꞌej chiva chi ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva chi ntiꞌan defender-iviꞌ; chi quireꞌ can nquixtiquir nticochꞌ antok nipa ri itziel kax chivij. Y antok ikꞌasan chic ri qꞌuiy sufrimientos, xa cof quixpiꞌieꞌ. \v 14 Rumareꞌ cof cꞌa quixpiꞌieꞌ, tiximaꞌ jaꞌal ri ipan riqꞌuin ri ketzij. Tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado, jajaꞌ nuxim otz rupan cha jun chꞌichꞌ incheꞌl cincho antok niꞌa pa guerra. Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun chꞌichꞌ choch rucꞌuꞌx, chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ choch ri diablo, ja ri choj cꞌaslien ticusaj.\x + \xo 6:14 \xt Is. 11:5; 59:17.\x* \v 15 Ri soldado can otz jeꞌ ruxajabꞌ nucusaj chi nutoꞌ ri rakan antok niꞌa pa guerra. Y ixreꞌ ja ri evangelio ri nuyaꞌ paz ticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ.\x + \xo 6:15 \xt Is. 52:7.\x* \v 16 Y ri soldado jeꞌ nucusaj jun escudo ri bꞌanun cha chꞌichꞌ ri choj cha nuꞌon-ve defender-riꞌ chiquivach ri flechas ri quicꞌuan kꞌakꞌ. Y ixreꞌ siempre ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, chi quireꞌ ri itziel man jun chica xtitiquir xtuꞌon chiva. \v 17 Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun casco pa rujaluon chi nuꞌon defender ri rujaluon choch ri enemigo.\x + \xo 6:17 \xt Is. 59:17.\x* Y ixreꞌ chi manak kax nuꞌon ri diablo chiva, tinimaj chi ya xixcolotaj. Ri soldado nucꞌuaj ru-espada chi niyovar riqꞌuin ri enemigo. Y ixreꞌ chi quireꞌ ntiꞌan cha ri diablo, ticusaj ri nuyaꞌ chiva ri Espíritu Santo, y reꞌ ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 18 Y siempre tibꞌanaꞌ orar. Y antok ixreꞌ ntiꞌan orar, tiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi nuyaꞌ riqꞌuin ivánima ri chica nicꞌatzin ntiꞌej chupan ri oración y ri chica nticꞌutuj cha ri Dios. Man timalij ri oración, xa can titijaꞌ ikꞌij chi siempre ntiꞌan orar. Y riqꞌuin nojiel ivánima ticꞌutuj cha ri Dios pa qui-cuenta quinojiel ri santos hermanos. \v 19 Y tibꞌanaꞌ jeꞌ orar pa nu-cuenta inreꞌ; chi ri Dios xtuyaꞌ chꞌabꞌal pa nuchiꞌ chi antok xtintzijuoj ri evangelio ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, man nixiꞌij ta viꞌ. \v 20 Ri Dios xiruchaꞌ y xirutak chi nitzijuoj ri evangelio. Jareꞌ ri nusamaj, mesque vacame in-tzꞌamuon cha cadena (yariena) pa cárcel. Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal; y chi otz ri niꞌej. \s1 Ri ruqꞌuisbꞌal tak tzij \p \v 21 Y chi ntivatamaj jeꞌ ixreꞌ ri chica nubꞌanun, nitak-el iviqꞌuin ri hermano Tíquico.\x + \xo 6:21 \xt Hch. 20:4; 2Ti. 4:12.\x* Jajaꞌ jun hermano ri altíra nivajoꞌ y siempre nuꞌon rusamaj ri Ajaf. Jajaꞌ xtiꞌruꞌej nojiel chiva. \v 22 Rumareꞌ nitak-el iviqꞌuin chi ntinaꞌiej ri chica kabꞌanun ojreꞌ vaveꞌ y chi nquixruꞌon consolar.\x + \xo 6:22 \xt Col. 4:7-8.\x* \p \v 23 Ja ri paz ri nipa riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima chiꞌixvonojiel ixreꞌ hermanos; xtiꞌan ta chiva ruma ri Dios y ri Jesucristo chi ticꞌujieꞌ cꞌa siempre ri cukbꞌal cꞌuꞌx iviqꞌuin, chi quireꞌ más xtivajo-iviꞌ. \v 24 Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel ixreꞌ ri ketzij ntivajoꞌ ri Kajaf Jesucristo. Amén.