\id COL Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h COLOSENSES \toc1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Colosas \toc2 COLOSENSES \toc3 Col. \mt1 Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Colosas \ip Ri apóstol Pablo xutak va carta va chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Colosas, antok jajaꞌ xa pa cárcel cꞌo-ve. Jajaꞌ nrajoꞌ chi ijejeꞌ tiquicꞌuaj jun cꞌaslien choj y sak ruma xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. Y ri Cristo jareꞌ ri cꞌo paroꞌ nojiel ri kax ri ncaꞌtzꞌiet y ri man ncaꞌtzꞌiet ta. Rumareꞌ man rucꞌamun ta chic chi cꞌa niquinimaj quitzij ri vinak ri xa man ketzij ta chi ruchꞌabꞌal ri Dios ri niquitzijuoj. \io1 Ri capítulo 1:1-14, ri Pablo ncaꞌruꞌon saludar ri aj-Colosas ri quiniman ri Jesucristo. Nuꞌej jeꞌ chica chi jajaꞌ nuꞌon orar pa qui-cuenta, chi can ta niꞌka pa quiveꞌ (can ta niquiꞌan entender) ri chica nrajoꞌ ri Dios chi niquiꞌan, chi quireꞌ niquicꞌuaj jun cꞌaslien otz. \io1 Ri capítulo 1:15–2:7 nuꞌej chirij ri Cristo, chirij ri rucamic ri Cristo, y chirij ri xuꞌon ri Cristo chi xcꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin ri Dios. Y nuꞌej ri chica otz chi niquiꞌan chupan ri quicꞌaslien, ruma ijejeꞌ xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin ri Jesús. \io1 Ri capítulo 2:8-23, ri Pablo cof nchꞌoꞌ chiquij ri vinak ri nicajoꞌ niquiꞌan chi ri hermanos niquinimaj tradiciones chupan ri quicꞌaslien. Nuꞌej jeꞌ chica chi xa jun niꞌa ránima chirij ri tradiciones, pa ruqꞌuisbꞌal ntiel chi man jun rucꞌatzil choch ri Dios. Ri Pablo nrajoꞌ chi ri hermanos tiquibꞌanaꞌ cuenta-quiꞌ y chi icꞌo listos chi quireꞌ ri Satanás man nicovin ta chiquij. \io1 Ri capítulo 3:1-17 nuꞌej chica chi can ja ri kax ri cꞌo chila chicaj tiquibꞌanaꞌ pensar y man ja ta ri kax ri icꞌo choch-ulief. Nuꞌej jeꞌ chica chi man niquiꞌan ta chic ri itziel tak kax ri niquirayij ri xquiꞌan ojier can, y nuꞌej chica ri nicꞌatzin chi niquiꞌan chi niquicꞌut chi ketzij niquinimaj ri Dios. \io1 Ri capítulo 3:18–4:6 nuꞌej ri chica otz chi niquiꞌan pa cachuoch ri quiniman chic ri Dios. Nuꞌej chi tiquitijaꞌ quikꞌij chi niquiꞌan orar richin chi cof ncaꞌcꞌujieꞌ pa quicꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chica. Y nuꞌej jeꞌ chi otz caꞌchꞌoꞌ chica ri cꞌa majaꞌ quiniman ri Dios, y tiquicꞌutuꞌ cꞌa riqꞌuin ri quicꞌaslien chi quiniman ri Ajaf Jesús y cꞌo rucꞌaxuon cha ri quicꞌaslien. \io1 Y ri capítulo 4:7-18, ri Pablo nuqꞌuis ri carta riqꞌuin saludos chica ri quiniman ri Jesucristo. \c 1 \s1 Ri saludo \p \v 1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Can junan ojcꞌo riqꞌuin ri hermano Timoteo, \v 2 antok nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo pa tanamet Colosas, ri iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri Cristo. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. \s1 Ri Pablo nucꞌutuj cha ri Dios chi tuyaꞌ noꞌj espiritual chica ri hermanos ri icꞌo Colosas \p \v 3 Siempre nakaꞌan orar pan i-cuenta ixreꞌ, y nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo, \v 4 ruma xkaxaj chi cukul icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo Jesús y can nquiꞌvajoꞌ quinojiel ri santos hermanos, \v 5 ruma ivoyoꞌien ri ruyacuon ri Dios chiva chicaj. Y reꞌ xinaꞌiej chi cꞌo, antok xivaxaj ri evangelio, ri can ketzij. \v 6 Y antok xivaxaj y can ketzij xiꞌka pan iveꞌ (xiꞌan entender) ri ru-favor ri Dios, can ix qꞌuiy ri xinimaj. Y ri evangelio bꞌanak nojiel tanamet choch-ulief. Can iqꞌuiy ri vinak ri xquinimaj y niqꞌuiy ri quicꞌaslien, incheꞌl ixreꞌ. \v 7 Y riqꞌuin ri hermano Epafras\x + \xo 1:7 \xt Col. 4:12; Flm. 23.\x* xivatamaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ojreꞌ altíra nakajoꞌ jajaꞌ y junan nakaꞌan ri samaj, jajaꞌ otz nisamaj pa rusamaj ri Cristo chireꞌ chicajol. \v 8 Y antok jajaꞌ xalka kiqꞌuin, xalruꞌej chika chi ixreꞌ can altíra ntivajo-iviꞌ, ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin. \p \v 9 Rumareꞌ, xa-jan antok xkaxaj reꞌ, ojreꞌ man oj-tanal ta chi nakaꞌan orar pan i-cuenta. Nakacꞌutuj cha ri Dios chi tuꞌon chiva chi xtivatamaj otz ri nrajoꞌ jajaꞌ, y chi tuyaꞌ jeꞌ nojiel noꞌj espiritual chiva y chi xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender) nojiel kax espiritual. \v 10 Quireꞌ nakacꞌutuj cha ri Dios, ruma nakajoꞌ chi ixreꞌ ntivucꞌuaj jun cꞌaslien incheꞌl ri cꞌaslien ri nicꞌatzin niquicꞌuaj ri quiniman chic ri Ajaf Jesucristo. Chi ixreꞌ siempre ntivucꞌuaj ta jun cꞌaslien ri nika choch jajaꞌ. Can ta más y más ntiꞌan ri otz, y ntivatamaj ta más chirij ri Dios. \v 11 Nakajoꞌ cꞌa chi ri Dios nuyaꞌ qꞌuiy i-poder, ruma jajaꞌ cꞌo rukꞌij y can nem ri ru-poder. Y ri poder ri xtuyaꞌ, can xticꞌatzin chiva chi nicꞌujieꞌ i-paciencia y chi nticochꞌ nojiel. \v 12 Y nquixquicuot ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios, ruma rubꞌanun chika konojiel chi nuyaꞌ ka-herencia chila chicaj, junan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic santos hermanos. \v 13 Ri Katataꞌ Dios ya xojrucol pa rukꞌaꞌ ri rajaval ri kꞌakuꞌn\x + \xo 1:13 \xt Ri tzij “rajaval ri kꞌakuꞌn” quireꞌ niꞌeꞌx cha ri Satanás.\x* y xojruyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Rucꞌajuol ri altíra nrajoꞌ. \v 14 Ri Rucꞌajuol ri Dios xcon kuma ojreꞌ y xꞌin ruquiqꞌuiel, y rumareꞌ ya xojcolotaj y xꞌan perdonar ri ka-pecados.\x + \xo 1:14 \xt Ef. 1:7.\x* \s1 Ruma ri rucamic ri Cristo, xuꞌon chi xcꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin ri Dios \p \v 15 Ri Dios man kꞌalaj ta nitzꞌiet, pero nikꞌalajin ruma ri Rucꞌajuol. Ri Rucꞌajuol cꞌo naꞌay y más nem chiquivach quinojiel ri kax ri cꞌo. \v 16 Ruma jajaꞌ xbꞌano nojiel ri cꞌo chila chicaj y ri icꞌo choch-ulief. Ri ncaꞌtzꞌatataj y ri man ncaꞌtzꞌatataj ta, mesque ángeles, o gobiernos ri icꞌo chicaj, o nem quikꞌij ri icꞌo chicaj, o cꞌo poder pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj; can quinojiel ruma jajaꞌ icꞌo, y nojiel ri xaꞌruꞌon, can richin chi niquiyaꞌ rukꞌij jajaꞌ. \v 17 Ri Cristo can cꞌo-ve naꞌay choch nojiel ri kax, y jajaꞌ cꞌuayuon quichin. \v 18 Jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ ojreꞌ ri kaniman, ri oj ru-iglesia y oj-acunak ru-cuerpo.\x + \xo 1:18 \xt Ef. 1:22-23.\x* Jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, jajaꞌ ri xcꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol ri quiminakiꞌ. Rumareꞌ jajaꞌ más cꞌo rukꞌij chiquivach nojiel ri icꞌo. \v 19 Can ja-ve reꞌ xrajoꞌ ri Dios, chi ri Rucꞌajuol i-junan riqꞌuin jajaꞌ. Ri Rucꞌajuol, can Dios jeꞌ. \v 20 Y antok ri Rucꞌajuol xꞌin ri ruquiqꞌuiel, ri Dios xuꞌon chica quinojiel ri icꞌo choch-ulief y ri icꞌo chicaj, chi ncaꞌjiel chic pa riqꞌuin jajaꞌ mismo ruma xuꞌon chi xcꞌujieꞌ ri paz chiquicajol ruma ri Rucꞌajuol xcon choch cruz.\x + \xo 1:20 \xt Ef. 2:16.\x* \p \v 21 Y rubꞌanun-pa, ixreꞌ nem icajol riqꞌuin ri Dios ruma ri itziel tak inoꞌj y ri itziel tak kax ri xaꞌiꞌan. Ruma nojiel ri xaꞌiꞌan, xicꞌut chi ix ru-enemigos ri Dios. Pero vacame ixreꞌ xixjiel chic pa riqꞌuin ri Dios, \v 22 ruma ri samaj ri xuꞌon ri Rucꞌajuol ri Dios antok xpa choch-ulief. Can xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ y xcon choch cruz, chi quireꞌ ixreꞌ can sak icꞌaslien, manak chic i-pecado y man jun itziel kax nilitaj chivij antok xquixbꞌaka choch, \v 23 xa ketzij chi cof ixcꞌo chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y man jun kax nisiluon ivichin. Nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima ntivoyoꞌiej-apa ri nuꞌej chupan ri evangelio. Ixreꞌ can ivaxan chic otz, y ja jeꞌ reꞌ ri ya xbꞌaka quiqꞌuin quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Y chi nitzijos, ri Dios xuꞌon chuva inreꞌ Pablo chi xinuoc rusamajiel. \s1 Ri samaj ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Pablo chi xꞌa quiqꞌuin ri man israelitas ta \p \v 24 Ivuma ixreꞌ inreꞌ niꞌan sufrir vacame. Pero man nquibꞌisuon ta, inreꞌ xa nquiquicuot. Ruma ri sufrimiento ri nikꞌasaj, can incheꞌl ri sufrimiento ri xukꞌasaj ri Cristo ruma ri iglesia, ri ru-cuerpo jajaꞌ. \v 25 Y inreꞌ xinuoc samajiel richin ri iglesia reꞌ, y ri samaj ri xuyaꞌ ri Dios chuva inreꞌ, can chicajol ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Y jajaꞌ nrajoꞌ chi caval ri ruchꞌabꞌal nitzijuoj chiva. \v 26 Ri ruchꞌabꞌal ri Dios xa incheꞌl avan-pa chiquivach ri vinak ojier can tiempo. Xa cꞌa vacame xcꞌut chakavach ojreꞌ ri oj santos ralcꞌual. \v 27 Can chika ojreꞌ ri Dios xucꞌut ri cꞌo riqꞌuin ri incheꞌl jun nem bꞌayomal y cꞌo rukꞌij, y vacame ri Cristo cꞌo chic riqꞌuin ivánima ixreꞌ ri man ix israelitas ta y rumareꞌ ivoyoꞌien ri kꞌij chi xquixbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin jajaꞌ chupan ri utzulaj lugar ri cꞌo chicaj. \p \v 28 Ojreꞌ ja ri Cristo nakatzijuoj. Nakaꞌej chica quinojiel chi tiquiyaꞌ can ri pecado, y riqꞌuin nojiel utzulaj noꞌj ncaꞌkatijuoj quinojiel. Quireꞌ nakaꞌan ruma nakajoꞌ chi niqꞌuiy otz quicꞌaslien quinojiel ri niquinimaj ri Cristo Jesús. \v 29 Inreꞌ nitej nukꞌij chi niqꞌuiy quicꞌaslien quinojiel. Y chi niꞌan ri samaj reꞌ, nicusaj nojiel ri poder ri ruyoꞌn ri Cristo chuva y ri poder reꞌ can nem. \c 2 \p \v 1 Nojiel reꞌ niꞌej chiva ruma nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj chi ixcꞌo riqꞌuin vánima y altíra niꞌan orar pan i-cuenta. Y quireꞌ jeꞌ niꞌan pa qui-cuenta ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea, y pa qui-cuenta quinojiel ri hermanos ri man jun bꞌay quitzꞌatuon noch. \v 2 Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ chi nquixꞌan consolar ixvonojiel y chi ntivajo-iviꞌ. Nivajoꞌ chi niqꞌuiy ta ri noꞌj ri cꞌo iviqꞌuin, ri incheꞌl jun bꞌayomal, chi ntivatamaj ri man eꞌn ta chiquivach ri vinak ojier can tiempo chirij ri Katataꞌ Dios y chirij ri Cristo. \v 3 Riqꞌuin ri Cristo nilitaj nojiel ri utzulaj tak noꞌj y nojiel ri kataꞌn, ri incheꞌl bꞌayomal. \v 4 Y nojiel reꞌ xinꞌej chiva, ruma inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ man quixꞌan engañar cuma ri vinak ri ncaꞌquicusaj utzulaj tak tzij joꞌc chi nquixka pa quikꞌaꞌ. \v 5 Y mesque man incꞌo ta apa iviqꞌuin, ni man in-paꞌl ta apa iviqꞌuin, ri nu-espíritu cꞌo-apa iviqꞌuin. Can nquiquicuot ruma vataꞌn chi choj ix-bꞌanak y cof ibꞌanun chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo. \p \v 6 Ixreꞌ iniman ri Ajaf Jesucristo, rumareꞌ tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz; quireꞌ tibꞌanaꞌ ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin jajaꞌ. \v 7 Can quixcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, y ticꞌujie-ka ixieꞌ riqꞌuin. Can siempre ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin, incheꞌl xivatamaj antok xcꞌut chivach. Y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios. \s1 Ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien riqꞌuin ri Cristo \p \v 8 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi quireꞌ man nquixꞌan ta engañar cuma ri vinak ri xa ja ri nimaꞌk tak noꞌj richin ri roch-ulief ri niquicꞌut, noꞌj ri xa man jun rakalien. Ruma xa tradiciones y pensamientos quichin vinak y man riqꞌuin ta ri Cristo patanak-ve. \v 9 Ruma riqꞌuin ri Cristo nikꞌalajin-ve chica ri Dios; ruma jajaꞌ can Dios jeꞌ. \v 10 Ixreꞌ man jun chic kax nquixrajoꞌ ruma cꞌo chic ri Cristo riqꞌuin ivánima. Y ja ri Cristo ri cꞌo pa quiveꞌ ri ángeles y ri cꞌo autoridad pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj. \v 11 Ixreꞌ ri cꞌo ri Cristo riqꞌuin ivánima, can bꞌanun chic ri circuncisión chiva, pero ri circuncisión reꞌ man junan ta riqꞌuin ri niquiꞌan ri vinak. Ri circuncisión ri xuꞌon ri Cristo chiva, ja ri xralasaj ri itziel tak kax ri cꞌo riqꞌuin ivánima; ri nibꞌano chiva chi ntiꞌan pecar. \v 12 Antok xixꞌan bautizar, can incheꞌl xixmuk junan riqꞌuin ri Cristo, y can incheꞌl xixcꞌastaj jeꞌ junan riqꞌuin. Quireꞌ xiꞌan ruma xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri ru-poder ri Dios, poder ri xcꞌasuon richin ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ.\x + \xo 2:12 \xt Ro. 6:4.\x* \v 13 Rubꞌanun-pa, xa ix-quiminak chupan ri i-pecados, y xiꞌan ri itziel tak kax ri xirayij. Cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión chiva ruma ri Cristo. Pero vacame ri Dios xuꞌon chiva chi junan xixcꞌastaj riqꞌuin ri Cristo ruma xuꞌon perdonar ri i-pecados.\x + \xo 2:13 \xt Ef. 2:1-5.\x* \v 14 Y rubꞌanun-pa, chi konojiel ojreꞌ nika ri castigo pa kaveꞌ, ruma man xojtiquir ta xkaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios. Pero ri Dios xojrucol choch ri castigo reꞌ. Quireꞌ xuꞌon ruma ri Cristo xbꞌajix choch cruz kuma ojreꞌ.\x + \xo 2:14 \xt Ef. 2:15.\x* \v 15 Y antok ri Cristo xcon choch cruz, xralasaj ri poder ri cꞌo pa rukꞌaꞌ ri Satanás y pa quikꞌaꞌ quinojiel ri cꞌo autoridad ri icꞌo chicaj. Can xchꞌacuon chiquij y xkꞌalajin chi xukasaj quikꞌij. \p \v 16 Ruma ri Cristo ya xixrucol, mareꞌ man jun tichꞌoꞌ itziel chivij ixreꞌ ruma ri ntitej o ruma ri ntikun, o ruma jeꞌ man nquixkꞌoyieꞌ ta ri kꞌij antok nalax ri icꞌ y ri kꞌij richin uxlanien y nicꞌaj chic namakꞌej.\x + \xo 2:16 \xt Ro. 14:1-6.\x* \v 17 Ruma nojiel reꞌ xa rumuchꞌuchꞌil ri Cristo. Pero vacame, jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin y man chic nicꞌatzin ta ri rumuchꞌuchꞌil. \v 18 Man jun timajo chiva ri premio ri cꞌo chicaj, man quixka pa quikꞌaꞌ ri vinak ri niquiꞌan chi man jun quikalien, y niquiyaꞌ quikꞌij ri ángeles. Ri vinak ri niquiꞌan quireꞌ, niquiꞌan chi qꞌuiy cataꞌn chirij ri man i-quitzꞌatuon ta. Ijejeꞌ mesque i-chꞌuteꞌk-oc niquiꞌan, xa niquinaꞌ chi i-nimaꞌk y joꞌc niquiꞌan pensar ri itziel tak kax ri niquirayij. \v 19 Ijejeꞌ xa man icꞌo ta riqꞌuin ri Cristo ri jolomaj, ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ri kaniman chic. Jajaꞌ nibꞌano chika ojreꞌ ri oj-acunak ru-cuerpo chi niqꞌuiy ri kacꞌaslien. Y nuꞌon chika chi joꞌc jun kabꞌanun konojiel incheꞌl nrajoꞌ ri Dios. Xa can incheꞌl ri ru-cuerpo jun vinak, jaꞌal quicꞌuan-quiꞌ y quitzꞌamuon-quiꞌ ruma ri ibꞌachꞌ.\x + \xo 2:19 \xt Ef. 4:16.\x* \p \v 20 Ixreꞌ can incheꞌl xixcon riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcon, rumareꞌ ix-quiminak chic choch ri noꞌj richin ri roch-ulief. Y xa quireꞌ ibꞌanun, ¿karruma cꞌa ntiꞌan ixreꞌ ri niquiꞌej ri vinak ri xa richin ri roch-ulief? \v 21 Ruma ijejeꞌ niquiꞌej chiva: Man ticusaj la, man titej la, ni man titzꞌom la, ncaꞌchaꞌ chiva. \v 22 Nojiel ri tzij incheꞌl reꞌ ri ncaꞌeꞌx y ri ncaꞌcꞌut, xa quinoꞌj vinak. Ruma chirij ri kax, kataꞌn chi ri Dios ruyoꞌn chi ncaꞌqꞌuis. \v 23 Can ketzij chi nojiel reꞌ can incheꞌl cꞌo qꞌuiy noꞌj rucꞌuan. Niquiꞌej chi kayaꞌ quikꞌij ri ángeles. Niquiꞌej chi kabꞌanaꞌ chꞌuteꞌn y kabꞌanaꞌ castigar ri ka-cuerpo. Pero nojiel reꞌ man nicovin ta chirij ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo. \c 3 \p \v 1 Y ruma ixreꞌ ya xixcꞌastaj riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcꞌastaj, can quiꞌcanuj ri kax ri i-richin ri chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri Cristo, tzꞌuyul pa ru-derecha ri Dios.\x + \xo 3:1 \xt Sal. 110:1. Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor.\x* \v 2 Can ja ri kax ri cꞌo chila chicaj quiꞌbꞌanaꞌ pensar y man ja ta ri kax ri icꞌo choch-ulief. \v 3 Ruma ixreꞌ ya xixcon choch ri itziel tak kax ri i-richin ri roch-ulief, y vacame cꞌo chic icꞌaslien riqꞌuin ri Cristo, y joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Dios ruma ri Cristo. \v 4 Y ja cꞌa ri Cristo ri icꞌaslien, y antok jajaꞌ xtipa chic jun bꞌay, can riqꞌuin namalaj rukꞌij y ixreꞌ jeꞌ can xtikꞌalajin chi cꞌo ikꞌij. \s1 Ri cꞌaslien ojier can, man junan ta riqꞌuin ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien \p \v 5 Rumareꞌ, man chic quiꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij, ri xa i-richin ri roch-ulief; xa tiquimisaj ri itziel tak kax ri ncaꞌpa pan ijaluon. Ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Man tiꞌan kax tzꞌil. Man tiyaꞌ lugar chica ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij, xa quiꞌiyaꞌ can nojiel reꞌ. Man tirayij chi joꞌc ta iviqꞌuin ixreꞌ cꞌo ta nojiel; ruma xa quireꞌ ntiꞌan, can itziel, can junan riqꞌuin chi ntiyaꞌ quikꞌij ri ídolos. \v 6 Y ruma quireꞌ ri ncaꞌquiꞌan ri vinak ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, rumareꞌ nika ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios pa quiveꞌ. \v 7 Ixreꞌ jeꞌ quireꞌ xiꞌan ojier can, antok cꞌa ivucꞌuan ri itziel cꞌaslien. \v 8 Pero vacame man chic tiꞌan quireꞌ. Man chic ticꞌujieꞌ ri ayoval riqꞌuin ivánima, ni man chic quiꞌan kax ri man i-otz ta ruma ivoyoval. Man tirayij chic ntiꞌan jun kax itziel chica ri nicꞌaj chic, man jun kax itziel tiꞌej chica ri vinak, man caꞌiel itziel tak tzij pan ichiꞌ. \v 9 Man titzꞌak chic tzij chibꞌil-iviꞌ. Ruma ixreꞌ ya xiyaꞌ can ri vieja cꞌaslien ri xivucꞌuaj.\x + \xo 3:9 \xt Ef. 4:22.\x* \v 10 Vacame ivucꞌuan jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chiva.\x + \xo 3:10 \xt Ef. 4:24.\x* Y jajaꞌ nuꞌon cha ri cꞌaslien reꞌ chi niqꞌuiy y nquixuoc incheꞌl jajaꞌ. Quireꞌ nuꞌon chiva, chi quireꞌ otz xtivatamaj roch jajaꞌ. \v 11 Y ruma ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien, man jun diferencia nuꞌon xa israelita o xa man israelita ta, xa bꞌanun ri circuncisión cha o xa man bꞌanun ta cha, xa cꞌo rukꞌij o xa manak, xa esclavo o xa libre. Ri nicꞌatzin ja chi ri Cristo cꞌo riqꞌuin kánima konojiel. \p \v 12 Ri Dios altíra nkojrajoꞌ; can xojruchaꞌ y oj santos ralcꞌual. Rumareꞌ nicꞌatzin chi siempre nakajoyovaj quivach quinojiel. Nicꞌatzin chi kabꞌanaꞌ chꞌuteꞌn, otz kanoꞌj quiqꞌuin quinojiel, kacachꞌoꞌ nojiel ri nipa chikij, ticꞌujieꞌ ka-paciencia. \v 13 Antok cꞌo jun nuꞌon jun kax itziel chiva, ticachꞌoꞌ.\x + \xo 3:13 \xt Ef. 4:2.\x* Y can incheꞌl xuꞌon ri Cristo chi xuꞌon perdonar ri i-pecados ixreꞌ, can quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ chica ri nicꞌaj chic.\x + \xo 3:13 \xt Ef. 4:32.\x* \v 14 Pero ri más nicꞌatzin ja chi nicꞌujieꞌ ri amor iviqꞌuin. Ruma xa nquiꞌvajoꞌ ri nicꞌaj chic, can nuꞌon chiva chi junan ivach. \v 15 Y riqꞌuin ivánima can nicꞌatzin jeꞌ chi ticꞌujieꞌ ri paz ri nuyaꞌ ri Dios, y ja ta reꞌ ri nucꞌuan ivichin. Rumareꞌ xixrayuoj ri Dios, chi xiꞌan jun cuerpo quiqꞌuin quinojiel ri quiniman chic. Nicꞌatzin jeꞌ chi siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios. \p \v 16 Can nicꞌatzin jeꞌ chi ri ivánima nojnak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Cristo. Can riqꞌuin nojiel noꞌj titijuoj-iviꞌ y tiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri ivánima chibꞌil-iviꞌ. Y tibꞌixaj rubꞌeꞌ ri Ajaf ruma ri ivánima nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Quiꞌibꞌixaj salmos, himnos y nicꞌaj chic bꞌix ri ncaꞌlax riqꞌuin ivánima ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin. \v 17 Nojiel ri ntiꞌan, tibꞌanaꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús. Y nojiel ri ntiꞌej, tiꞌej pa rubꞌeꞌ jajaꞌ. Y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios. Joꞌc ruma ri Jesús nquixtiquir ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.\x + \xo 3:17 \xt Ef. 5:19-20.\x* \s1 Ri nicꞌatzin chi nuꞌon jun ri cꞌacꞌacꞌ rucꞌaslien \p \v 18 Ixreꞌ ixokiꞌ, tinimaj quitzij ri ivachajil,\x + \xo 3:18 \xt Ef. 5:22; 1P. 3:1.\x* can otz ntiꞌan quireꞌ ruma iniman chic ri Ajaf. \v 19 Y ixreꞌ achiꞌaꞌ, quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil, y man tiꞌan ivoyoval chica, xa siempre otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin.\x + \xo 3:19 \xt Ef. 5:25; 1P. 3:7.\x* \v 20 Ixreꞌ acꞌolaꞌ, siempre quixniman chica ri itie-itataꞌ, ruma jareꞌ ri nika choch ri Ajaf.\x + \xo 3:20 \xt Ef. 6:1.\x* \v 21 Y ixreꞌ tataꞌj, man tiyac quiyoval ri ivalcꞌual. Man otz ta chi nakꞌax ruveꞌ ntiꞌan chica, ruma xa xtiquimalij quicꞌuꞌx.\x + \xo 3:21 \xt Ef. 6:4.\x* \v 22 Ixreꞌ esclavos, siempre quixniman chica ri ivajaf. Man tiꞌan chi joꞌc nquixsamaj antok icꞌo ri ivajaf iviqꞌuin, joꞌc chi ntivajoꞌ chi nquixtzꞌiet chi ix utzulaj tak esclavos. Nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri quisamaj, ruma ri Dios can nquixrutzꞌat-pa chicaj. \v 23 Nojiel cꞌa ri ntiꞌan, can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ. Incheꞌl xa ja ri rusamaj ri Ajaf Jesucristo ri ntiꞌan y man quichin ta ri vinak. \v 24 Y ri Ajaf Jesucristo xtuyaꞌ jun i-premio ruma rusamaj jajaꞌ ri ntiꞌan;\x + \xo 3:24 \xt Ef. 6:5-8.\x* y ri premio reꞌ ja ri herencia ri cꞌo chicaj. \v 25 Pero ri nibꞌano itziel tak kax, xtiyoꞌx rucꞌaxiel cha ruma ri nuꞌon. Ruma ri Dios man nutzꞌat ta xa cꞌo rukꞌij jun vinak o manak; ri nutzꞌat ja ri chica ncaꞌruꞌon.\x + \xo 3:25 \xt Dt. 10:17; Ef. 6:9.\x* \c 4 \p \v 1 Ixreꞌ ajaf, joꞌc ri otz y ri choj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri esclavos; ruma talka pan iveꞌ chi ixreꞌ jeꞌ cꞌo jun Ivajaf chicaj.\x + \xo 4:1 \xt Ef. 6:9.\x* \p \v 2 Can siempre tibꞌanaꞌ orar, y cꞌas ta ri ijaluon antok ntiꞌan orar, y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios. \v 3 Y tibꞌanaꞌ jeꞌ orar pa ka-cuenta ojreꞌ, chi quireꞌ ri Dios nujak ta puerta chakavach chi quireꞌ nakatzijuoj chica ri vinak ri man eꞌn ta chica ojier can, chi joꞌc ruma ri Cristo nkojcolotaj. Y ruma nitzijuoj reꞌ, xiyoꞌx pa cárcel. \v 4 Ticꞌutuj cha ri Dios chi otz y kꞌalaj rubꞌixic niꞌan antok xtintzijuoj ri ruchꞌabꞌal. \p \v 5 Y ixreꞌ tivatamaj quixcꞌujieꞌ chiquicajol ri vinak ri man quiniman ta ri Cristo. Can otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin. Man tiyaꞌ chi choj quireꞌ nakꞌax ri tiempo.\x + \xo 4:5 \xt Ef. 5:16.\x* \v 6 Can otz ta nojiel ri ntiꞌej. Can ta incheꞌl cꞌo atzꞌan riqꞌuin ri itzij chi quireꞌ cꞌo ruquiꞌal, chi quireꞌ antok cꞌo nicꞌutux chiva, ivataꞌn ri chica ntiꞌej. \s1 Ri ruqꞌuisbꞌal saludos \p \v 7 Ri hermano Tíquico\x + \xo 4:7 \xt Hch. 20:4; 2Ti. 4:12.\x* xtalrutzijuoj chiva ri chica nubꞌanun. Jajaꞌ jun hermano ri altíra nivajoꞌ y rujachuon-riꞌ chi nuꞌon ri rusamaj ri Ajaf y vachꞌil cꞌa chupan ri samaj. \v 8 Y jajaꞌ ri nitak-el iviqꞌuin chi nunaꞌiej-pa ri chica ibꞌanun y chi niꞌruyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima.\x + \xo 4:8 \xt Ef. 6:21-22.\x* \v 9 Y riqꞌuin jajaꞌ nitak-el jeꞌ ri hermano Onésimo,\x + \xo 4:9 \xt Flm. 10-12.\x* ri alanak-pa iviqꞌuin ixreꞌ. Ri Onésimo ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri Dios, y altíra nivajoꞌ. Ri icaꞌyeꞌ hermanos reꞌ xtiquiꞌej chiva nojiel ri nibꞌanataj vaveꞌ. \p \v 10 Ri hermano Aristarco,\x + \xo 4:10 \xt Hch. 19:29; 27:2; Flm. 24.\x* ri cꞌo viqꞌuin pa cárcel, nutak-el jun saludo chiva; ri hermano Marcos,\x + \xo 4:10 \xt Hch. 12:12, 25; 15:37-39.\x* ri ru-sobrino ri hermano Bernabé, nutak-el jeꞌ jun saludo chiva, y ya xinꞌej chiva chi xa nibꞌaka iviqꞌuin ri Marcos, can otz tibꞌanaꞌ recibir; \v 11 y nutak-el jeꞌ jun saludo chiva ri hermano Jesús, ri niꞌeꞌx jeꞌ Justo cha. Ri hermanos reꞌ israelitas incheꞌl inreꞌ y bꞌanun ri circuncisión chica. Ijejeꞌ ri ncaꞌtoꞌn vichin chi nakatzijuoj ri ru-reino ri Dios chica ri vinak. Man jun chic nuvanakil nisamaj viqꞌuin, joꞌc ijejeꞌ, y nquinquiꞌan consolar. \v 12 Ri hermano Epafras\x + \xo 4:12 \xt Col. 1:7; Flm. 23.\x* nutak-el jun saludo chiva. Ixreꞌ can ivataꞌn roch jajaꞌ ruma chila iviqꞌuin ixreꞌ patanak-ve, y jun utzulaj ru-siervo ri Cristo. Jajaꞌ riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon orar pan i-cuenta. Can siempre nucꞌutuj cha ri Dios chi ixreꞌ cof quixpiꞌieꞌ pan icꞌaslien choch ri Dios, can ta niqꞌuiy otz ri icꞌaslien y can ta xtiꞌan nojiel ri nrajoꞌ ri Dios. \v 13 Inreꞌ nitzꞌat chi ri hermano Epafras altíra nquixrucꞌuxlaj ruma ri nuꞌon ivuma ixreꞌ y cuma jeꞌ ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea y ri icꞌo pa tanamet Hierápolis. \v 14 Y ri hermano Lucas\x + \xo 4:14 \xt 2Ti. 4:11; Flm. 24.\x* ri doctor, nutak-el jeꞌ jun saludo chiva; inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ. Ri hermano Demas\x + \xo 4:14 \xt Flm. 24.\x* nutak-el jeꞌ jun saludo chiva. \p \v 15 Tiyaꞌ jun saludo chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea. Y tiyaꞌ jun saludo cha ri Ninfas y cha ri iglesia ri niquimol-quiꞌ pa rachuoch jajaꞌ. \v 16 Y antok ixreꞌ ibꞌanun chic leer va carta va chiquivach ri hermanos, titaka-el chi tiꞌan jeꞌ leer choch ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Laodicea. Y quireꞌ jeꞌ ri jun chic carta ri niꞌan-el chica ijejeꞌ, nivajoꞌ chi ixreꞌ ntiꞌan leer jeꞌ. \v 17 Y tibꞌanaꞌ favor tiꞌej cha ri hermano Arquipo\x + \xo 4:17 \xt Flm. 2.\x* chi tubꞌanaꞌ ri samaj ri yoꞌn cha ruma ri Ajaf. \p \v 18 Inreꞌ Pablo riqꞌuin nukꞌaꞌ nitzꞌibꞌaj-el va saludo va. Y man timastaj chiva chi incꞌo pa cárcel. Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin. Amén.