\id ACT Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h HECHOS \toc1 Ri libro ri nuꞌej ri xquiꞌan ri apóstoles \toc2 HECHOS \toc3 Hch. \mt1 Ri libro ri nuꞌej ri xquiꞌan ri apóstoles \ip Ri xtzꞌibꞌan va libro va, ja ri Lucas, ri xtzꞌibꞌan jeꞌ ri Evangelio según San Lucas. Va libro va xtzꞌibꞌas chi nuꞌej ri chica xbꞌanataj quiqꞌuin ri apóstoles, antok ri Jesús cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y xꞌa chicaj. Antok ri apóstoles cꞌa quimaluon-quiꞌ pa tanamet Jerusalén, can xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ. Y antok quibꞌanun chic recibir ri Espíritu Santo, can xaꞌa cꞌa naj y cierca chutzijoxic ri evangelio chica ri vinak, can incheꞌl ri bꞌeꞌn can chica ruma ri Jesús (Hechos 1:8). \io1 Ri capítulo 1:1-14 nuꞌej ri instrucciones ri xuyaꞌ ri Jesús chica ri ru-apóstoles, nuꞌej antok ri Jesús xꞌa chicaj, y nuꞌej ri chica xquiꞌan ri apóstoles antok quiyoꞌien chi nika-pa ri Espíritu Santo. \io1 Ri capítulo 1:15–8:3 nuꞌej cheꞌl antok xtzꞌucutaj ri iglesia pa tanamet Jerusalén. \io1 Ri capítulo 8:4–12:25 nuꞌej ri chica xquiꞌan ri apóstoles antok xaꞌa chutzijoxic ri evangelio nicꞌaj chic lugares ri icꞌo cierca ri nación Israel. \io1 Ri capítulo 13:1–14:28 nucꞌut antok ri Pablo xꞌa ri naꞌay mul chutzijoxic ri evangelio nicꞌaj chic naciones. \io1 Ri capítulo 15:1-35 nuꞌej antok xquimol-quiꞌ ri apóstoles quiqꞌuin ri ancianos ri icꞌo Jerusalén, chi niquiꞌej xa niꞌan o man niꞌan ta ri circuncisión chica ri man israelitas ta ri ncaꞌniman ri Dios. \io1 Ri capítulo 15:36–18:22 nuꞌej ri rucaꞌn mul antok ri Pablo xꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo pa tak tanamet ri pacheꞌ xakꞌax-ve ri naꞌay mul, y xutzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios nicꞌaj chic lugares. \io1 Ri capítulo 18:23–21:16 nuꞌej antok ri Pablo xꞌa chi oxeꞌ mul chutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \io1 Y ri capítulo 21:17–28:31 nuꞌej antok ri Pablo xtzꞌam cuma ri autoridades ri icꞌo Jerusalén. Xtzꞌam ruma nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y xucꞌuax chiquivach gobernadores, y pa ruqꞌuisbꞌal xucꞌuax cꞌa Roma chi xꞌan juzgar. \c 1 \s1 Ri promesa chi xtipa ri Espíritu Santo \p \v 1 Chupan ri jun libro ri xintak-el chava naꞌay, Teófilo,\x + \xo 1:1 \xt Lc. 1:1-4.\x* nutzꞌibꞌan-el ri xutzꞌom rubꞌanic ri Jesús, y ri xucꞌut can chiquivach ri vinak, \v 2 hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok jajaꞌ xꞌa chicaj. Pero antok jajaꞌ cꞌa majaꞌ tiꞌa chicaj, riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo xuꞌej chica ri ru-apóstoles ri i-ruchoꞌn, ri chica nicꞌatzin chi niquiꞌan can. \v 3 Y después antok xuꞌon sufrir y xquimisas y antok cꞌastajnak chic pa, xucꞌut-riꞌ chiquivach cuarenta kꞌij. Y cꞌo nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon chi xquinaꞌiej chi cꞌas. Y xutzijuoj jeꞌ chica chirij ri ru-reino ri Dios. \p \v 4 Y jun bꞌay antok ri Jesús y ri ru-apóstoles quimaluon-quiꞌ, ri Jesús xuꞌon mandar chica: Quixcꞌujieꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén y tivoyoꞌiej hasta cꞌa xtalka ri ranun prometer ri Nataꞌ Dios chiva.\x + \xo 1:4 \xt Lc. 24:49.\x* Incheꞌl ri nuꞌeꞌn chiva. \v 5 Ruma ri Juan cha yaꞌ xaꞌruꞌon bautizar ri vinak; pero ixreꞌ, chi jun janeꞌ apa (jaroꞌ apa) kꞌij, riqꞌuin ri Espíritu Santo xquixꞌan bautizar,\x + \xo 1:5 \xt Mt. 3:11; Mr. 1:8; Lc. 3:16; Jn. 1:33.\x* xchaꞌ ri Jesús. \s1 Antok ri Jesús xꞌa chicaj \p \v 6 Y ri quimaluon-quiꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: Ajaf, ¿naꞌan chi jun chikacajol ojreꞌ israelitas nibꞌano chic gobernar kichin chupan ri tiempo vacame? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 7 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ja ri Dios xtiꞌeꞌn jampeꞌ xtibꞌanataj reꞌ, y man nicꞌatzin ta chi ntinaꞌiej ixreꞌ. \v 8 Pero ixreꞌ xtiꞌan recibir poder antok ri Espíritu Santo xtika-pa pan iveꞌ, y xquinitzijuoj chiquivach ri vinak pa tanamet Jerusalén, y chiquivach ri vinak ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea y ri Samaria, y chiquivach jeꞌ quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief,\x + \xo 1:8 \xt Mt. 28:19; Mr. 16:15; Lc. 24:47-48.\x* xchaꞌ ri Jesús. \p \v 9 Y después que xuꞌej ri tzij reꞌ, ri icꞌo riqꞌuin chireꞌ, xquitzꞌat antok xꞌa chicaj y xuoc-el chupan jun mukul ri xravaj chiquivach.\x + \xo 1:9 \xt Mr. 16:19; Lc. 24:50-51.\x* \v 10 Y cꞌa ncaꞌtzuꞌn-el chicaj antok ri Jesús xꞌa-el. Antok xquinaꞌ, icꞌo yan chic icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ quiqꞌuin, ri quicusan sak tziak. \v 11 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej chica ri ru-apóstoles ri Jesús: Achiꞌaꞌ aj-Galilea, ¿karruma ixreꞌ nquixtzuꞌn-el chicaj? Ri Jesús ri xitzꞌat chi xꞌa chicaj vacame, can incheꞌl xuꞌon chi xꞌa, can quireꞌ jeꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, xaꞌchaꞌ chica. \s1 Antok xcanux rucꞌaxiel ri Judas \p \v 12 Y ri apóstoles xaꞌiel-pa chireꞌ paroꞌ ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y xaꞌtzalaj pa tanamet Jerusalén. Ri juyuꞌ Olivos cierca cꞌo-ve riqꞌuin ri Jerusalén, xa joꞌc laꞌk jun kilómetro. \v 13 Y antok xaꞌlka, xaꞌjotie-el rucaꞌn piso ri jay ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, ri Andrés, ri Felipe, ri Tomás, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx Zelotes chica, y ri Judas ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo.\x + \xo 1:13 \xt Mt. 10:2-4; Mr. 3:16-19; Lc. 6:14-16.\x* \v 14 Y quinojiel ijejeꞌ junan cánima y siempre niquiꞌan orar. Icꞌo jeꞌ ixokiꞌ, y ri María jeꞌ ri rutieꞌ ri Jesús, y ri i-ruchakꞌ ri Jesús. \p \v 15 Y jun kꞌij antok quimaluon-quiꞌ jun laꞌk ciento veinte hermanos, ri Pedro xbꞌapiꞌie-pa chiquicajol y xuꞌej chica: \v 16 Hermanos, can xcꞌatzin chi nuꞌon cumplir ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo cha ri David, antok xuꞌej chirij ri Judas ri xucꞌuan quichin ri vinak chi xbꞌaquitzꞌamaꞌ ri Jesús. \v 17 Y ri Judas reꞌ xuoc kachꞌil, y xsamaj jeꞌ kiqꞌuin. \v 18 Y riqꞌuin ri miera ri xyoꞌx cha ruma xujach ri Jesús, xluokꞌ jun ulief. Ri Judas xuquimisaj-riꞌ. Jajaꞌ xtzak-pa pan ulief y ja ri rujaluon xutic, xbꞌuos ri rupan, y nojiel xpichcan pan ulief. \v 19 Y antok xbꞌanataj reꞌ, quinojiel ri vinak aj-Jerusalén xquinaꞌiej, y rumareꞌ Acéldama xꞌeꞌx cha ri ulief reꞌ. Ri tzij Acéldama pa quichꞌabꞌal ijejeꞌ nuꞌej, Ulief richin Quicꞌ.\x + \xo 1:19 \xt Mt. 27:3-8.\x* \v 20 Quireꞌ xbꞌanataj, ruma chupan ri libro rubꞌinan Salmos bꞌeꞌn can: \q1 Xa tiyoꞌx can ri rachuoch \q1 y man jun vinak ticꞌujieꞌ chupan.\x + \xo 1:20 \xt Sal. 69:25.\x* \m Y nuꞌej jeꞌ: \q1 Jun chic tuoc pa rucꞌaxiel chi nuꞌon ri rusamaj.\x + \xo 1:20 \xt Sal. 109:8.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri bꞌeꞌn can. \v 21 Rumareꞌ nicꞌatzin chi nakacanuj jun rucꞌaxiel, pero chiquicajol ri achiꞌaꞌ ri nojiel tiempo icꞌo kiqꞌuin y can i-bꞌanak kiqꞌuin antok xcꞌujieꞌ ri Ajaf Jesús. \v 22 Nitzꞌucutaj-pa antok xꞌan bautizar ri Jesús ruma ri Juan,\x + \xo 1:22 \xt Mt. 3:16; Mr. 1:9; Lc. 3:21.\x* hasta cꞌa antok xꞌa chicaj,\x + \xo 1:22 \xt Mr. 16:19; Lc. 24:51.\x* y xiel-el chikacajol. Nicꞌatzin chi nutzijuoj junan kiqꞌuin ojreꞌ chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 23 Y xquiya-apa caꞌyeꞌ bꞌiꞌaj: Jun, ja ri José ri niꞌeꞌx Barsabás cha y niꞌeꞌx jeꞌ Justo cha, y ri jun chic, ja ri Matías. \v 24 Y xquiꞌan orar, y quireꞌ xquiꞌej: Ajaf, atreꞌ ri natzꞌat ri kánima konojiel, tacꞌutuꞌ chakavach chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri xachaꞌ, \v 25 chi ntuoc can apóstol pa rucꞌaxiel ri Judas y nuꞌon ri samaj. Ruma ri Judas xa xuyaꞌ can ri samaj, ruma ri itziel ri xuꞌon. Y vacame jajaꞌ ya xbꞌaka chupan ri lugar ri pacheꞌ chi nibꞌaka-ve, xaꞌchaꞌ. \p \v 26 Entonces xquiꞌan sortear ri quibꞌeꞌ ri icaꞌyeꞌ chi chica xticꞌujieꞌ pa rucꞌaxiel ri Judas chi ntuoc cachꞌil ri once (julajuj) apóstoles. Y ja ri Matías ri xchꞌacuon. \c 2 \s1 Ri kꞌij antok xka-pa ri Espíritu Santo \p \v 1 Y antok xalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pentecostés,\x + \xo 2:1 \xt Lv. 23:15-21; Dt. 16:9-11.\x* ri quiniman ri Ajaf Jesús quimaluon-quiꞌ. Can junan cánima quibꞌanun quinojiel. \v 2 Y jun arapienta, xkꞌajan-pa chicaj, y can incheꞌl jun nem cakꞌiekꞌ ri nikꞌajan patanak. Y reꞌ altíra xuꞌon ri pa jay ri pacheꞌ i-tzꞌuyul-ve. \v 3 Y ri icꞌo chireꞌ, xquitzꞌat chi xaꞌbꞌaꞌiel-pa incheꞌl ruxak tak kꞌakꞌ ri xujachala-riꞌ y xcꞌujieꞌ pa quiveꞌ chiquijunal. \v 4 Ri Espíritu Santo xunojsaj ri cánima, y ja xaꞌchꞌo-ka nicꞌaj chic chꞌabꞌal, según ri xuyaꞌ ri Espíritu chica chi xaꞌchꞌoꞌ. \p \v 5 Y ri chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri kꞌij reꞌ, icꞌo iqꞌuiy achiꞌaꞌ israelitas ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ri i-patanak nojiel naciones ri icꞌo choch-ulief. \v 6 Pero ruma ri xkꞌajan, ri vinak xquimol-apa-quiꞌ. Ri vinak reꞌ can xaꞌchapataj, ruma chiquijunal nicaꞌxaj ri chꞌabꞌal ri ncaꞌchꞌoꞌ ijejeꞌ. \v 7 Can i-chapatajnak ruma ri xcaꞌxaj, y niquiꞌej chiquivach: Titzꞌataꞌ, ¿man i-aj-Galilea ta cꞌa quinojiel la ncaꞌchꞌoꞌ cꞌa? \v 8 ¿Cheꞌl chi ojreꞌ can nakaxaj ri niquiꞌej y xa man junan ta kachꞌabꞌal chikajunal? \v 9 Ruma icꞌo chakavach ojreꞌ ri aj-vaveꞌ Judea, icꞌo i-patanak Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Capadocia, Ponto, Asia, \v 10 Frigia, Panfilia, Egipto, y icꞌo ri i-patanak más cꞌa cala choch ri tanamet Cirene, ri cꞌo chupan ri Africa. Icꞌo jeꞌ ri i-patanak pa tanamet Roma. Y chikacajol ojreꞌ icꞌo ri i-calcꞌual ri israelitas, y icꞌo jeꞌ ri i-acunak israelitas ruma niquinimaj ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. \v 11 Y icꞌo jeꞌ ri i-patanak Creta y Arabia. Y konojiel xkaxaj pa tak kachꞌabꞌal ri namalaj rusamaj ri Dios, xaꞌchaꞌ. \p \v 12 Y quinojiel xaꞌchapataj y man niquil ta chica niquiꞌan pensar y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica nrajoꞌ nuꞌej ri nibꞌanataj? ncaꞌchaꞌ. \p \v 13 Pero icꞌo vinak ri xa ncaꞌtzeꞌn-apa chiquij y niquiꞌej: La xa i-kꞌabꞌaralaꞌ, ncaꞌchaꞌ. \s1 Antok ri Pedro xutzijuoj naꞌay mul ri ruchꞌabꞌal ri Dios \p \v 14 Y ri Pedro y ri once (julajuj) chic apóstoles xaꞌbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak. Y ri Pedro xchꞌoꞌ y xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas ri ix-patanak juviera y ixreꞌ jeꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Jerusalén ri kꞌij vacame, tivaxaj cꞌa ri xtinꞌej chiva y tivatamaj: \v 15 Konojiel ri kamaluon-kiꞌ vaveꞌ, man jun kꞌabꞌariel cꞌo. Man incheꞌl ta ri ntiꞌan pensar ixreꞌ. Ruma xa cꞌa cumaj, xa cꞌa ja a las nueve. \v 16 Ri xbꞌanataj vacame, can tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Joel. \v 17 Y chupan ri rutzꞌibꞌan can jajaꞌ, ri Dios nuꞌej: \q1 Chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij, \q1 xtinya-pa ri Nu-Espíritu pa quiveꞌ ri vinak, \q1 y chi xtaniꞌ chi alabꞌo xtiquitzijuoj ri niꞌej chica. \q1 Y ri cꞌa i-cꞌojolaꞌ, chupan jun incheꞌl achicꞌ xtiquitzꞌat ri nitzijuoj chica. \q1 Y ri i-mámix chic, pan achicꞌ ri xtinꞌej chica. \q1 \v 18 Can xtinyaꞌ jeꞌ ri Nu-Espíritu pa quiveꞌ ri nu-siervos y ri nu-siervas chupan ri kꞌij reꞌ, \q1 y ijejeꞌ xtiquitzijuoj ri xtinꞌej chica. \q1 \v 19 Y choch ri rocaj xtinꞌan milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon, \q1 y xcaꞌnꞌan jeꞌ señales ri choch-ulief. \q1 Can xtinꞌan chi xcaꞌtzꞌiet quicꞌ, kꞌakꞌ, y sebꞌ ri can incheꞌl mukul. \q1 \v 20 Y ri kꞌij man xtuyaꞌ ta chic rusakil. \q1 Ri icꞌ incheꞌl quicꞌ xtuꞌon. \q1 Jareꞌ ri xcaꞌbꞌanataj naꞌay antok majaꞌ talka ri kꞌij richin ri Ajaf, \q1 chupan ri nem kꞌij antok xcaꞌan juzgar quinojiel ri vinak. \q1 \v 21 Y quinojiel ri xtiquicꞌutuj cha ri Ajaf chi caꞌrucaloꞌ, can xcaꞌcolotaj-ve.\x + \xo 2:21 \xt Jl. 2:28-32.\x* \p \v 22 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ: Achiꞌaꞌ israelitas, tivaxaj cꞌa ri xtinꞌej chiva: Ri Jesús ri aj-Nazaret, ja ri Dios ri bꞌanayuon-pa cha chi qꞌuiy ri xaꞌruꞌon chiꞌicajol. Xaꞌruꞌon milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon. Y cꞌo jeꞌ señales xaꞌruꞌon. Ja ri Dios xbꞌano nojiel reꞌ chiꞌicajol por medio jajaꞌ. Ixreꞌ ivataꞌn jaꞌal. \v 23 Pero ri Dios xuyaꞌ lugar chi xjach ri Jesús pan ikꞌaꞌ, ruma quireꞌ ranun-pa pensar. Y ixreꞌ xiyaꞌ pa quikꞌaꞌ itziel tak vinak chi xquiquimisaj choch cruz.\x + \xo 2:23 \xt Mt. 27:35; Mr. 15:24; Lc. 23:33; Jn. 19:18.\x* \v 24 Pero riqꞌuin ri ru-poder ri Dios, ri Jesús xbꞌacꞌastaj-pa,\x + \xo 2:24 \xt Mt. 28:5-6; Mr. 16:6; Lc. 24:5-6.\x* y xcolotaj-pa pa rukꞌaꞌ ri camic, ruma ri camic man xcovin ta xutzꞌom richin nojiel tiempo. \v 25 Ri David ruꞌeꞌn can chirij ri Jesús: \q1 Can siempre nitzꞌat chi ri Ajaf bꞌanak chinoch. \q1 Man jun chica xtibꞌano chuva chi nixiꞌij-viꞌ, ruma cꞌo viqꞌuin pa nu-derecha. \q1 \v 26 Y rumareꞌ niquicuot ri vánima, y nquiquicuot jeꞌ nquichꞌoꞌ. \q1 Y mesque xquicon, can vataꞌn chi xquicꞌastaj chic pa. \q1 \v 27 Ruma atreꞌ Nu-Dios, can man xquinayaꞌ ta can chiquicajol ri quiminakiꞌ, \q1 man xtayaꞌ ta jeꞌ lugar chuva inreꞌ ri in Santo Acꞌajuol chi nikꞌay ri nu-cuerpo. \q1 \v 28 Can nacꞌut ri utzulaj bꞌay richin ri cꞌaslien chinoch, \q1 y can xtiquicuot ri vánima antok xquicꞌujieꞌ aviqꞌuin.\x + \xo 2:28 \xt Sal. 16:8-11.\x* \m Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David. \p \v 29 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ: Achiꞌaꞌ nuvanakil, ixreꞌ ivataꞌn chi ri kamamaꞌ David xcon y xmuk. Y pacheꞌ mukun-ve, cꞌa cꞌo chupan ri tiempo vacame. \v 30 Ri David jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Jajaꞌ rataꞌn chi ri Dios can xuꞌon-ve jurar chi chupan ru-familia jajaꞌ xtiel-pa ri Cristo, y jareꞌ ri xtuoc can rey pa rucꞌaxiel jajaꞌ.\x + \xo 2:30 \xt Sal. 89:3-4; 132:11.\x* \v 31 Y ri David, can incheꞌl ya xutzꞌat ri xcaꞌbꞌanataj. Rumareꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej chi ri Cristo xticꞌastaj chic, y chi ri ránima man xticꞌujieꞌ ta can chireꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, y ni ri ru-cuerpo man nikꞌay ta. \v 32 Y konojiel ojreꞌ kataꞌn y nakatzijuoj chi ja ri Dios ri xbꞌano chi ri Jesús xcꞌastaj-pa. \v 33 Y xucꞌuax jeꞌ chicaj ruma ri ru-poder ri Dios. Y xyoꞌx ri Espíritu Santo cha, ri ranun prometer ri Rutataꞌ chi nuyaꞌ cha. Y antok yoꞌn chic ri Espíritu Santo cha, jajaꞌ xutak-pa chika ojreꞌ, y ja yan cꞌa reꞌ ri xitzꞌat y xivaxaj kiqꞌuin vacame. \v 34 Ruma ri David man xꞌa ta chicaj chaꞌnin, y jajaꞌ mismo rutzꞌibꞌan can: \q1 Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: \q1 Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha,\x + \xo 2:34 \xt Ri lugar “derecha” nrajoꞌ nuꞌej: Lugar richin favor, confianza, poder y honor.\x* \q1 \v 35 hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan.\x + \xo 2:35 \xt Sal. 110:1.\x* \m Quireꞌ rutzꞌibꞌan can ri David. \v 36 Tivatamaj cꞌa ixreꞌ ri ix rumáma can ri Israel; chi ketzij chi ri Jesús ri xiquimisaj choch cruz, ja ri Dios ri bꞌanayuon-pa cha chi jajaꞌ ri Cristo y chi jajaꞌ ri Rajaf nojiel, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 37 Y antok ri vinak xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pedro, xkꞌaxo cánima, y xquicꞌutuj cha ri Pedro y chica ri nicꞌaj chic apóstoles: Kavanakil, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ. \p \v 38 Y ri Pedro xuꞌej chica: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo tibꞌanaꞌ bautizar-iviꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri i-pecados. Y ri Dios xtuyaꞌ ri Espíritu Santo chiva. \v 39 Ruma jareꞌ ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ chiva ixreꞌ, y chica ri ivalcꞌual, y chica quinojiel vinak ri icꞌo naj; chica quinojiel ri ncaꞌrayuoj ri Kajaf Dios. \p \v 40 Y ri Pedro cꞌo nicꞌaj chic tzij ri xaꞌruꞌej chica. Jajaꞌ xuꞌej cꞌa chica ri vinak: Quixiel-pa chiquicajol ri vinak richin ri tiempo vacame, ri man choj ta ncaꞌin choch ri Dios, chi quireꞌ nquixcolotaj, nichaꞌ chica. \p \v 41 Y ri vinak ri xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri kꞌij reꞌ, xaꞌan bautizar y icꞌo laꞌk jun oxeꞌ mil vinak xaꞌuoc quiqꞌuin ri quiniman antes. \v 42 Y man niquimalij ta quicꞌuꞌx, xa siempre niquimol-quiꞌ chi nicaꞌxaj ri niquicꞌut ri apóstoles, xa junan cánima quibꞌanun, xa junan niquicꞌux ri simíta chi niquinataj ri rucamic ri Ajaf Jesús, y junan jeꞌ niquiꞌan orar. \s1 Ri cꞌaslien ri xquicꞌuaj ri naꞌay ri xaꞌniman ri Jesucristo \p \v 43 Y chiquij quinojiel ri vinak xpa xibꞌinreꞌl. Y qꞌuiy milagros y señales ri niquiꞌan ri apóstoles. \v 44 Y quinojiel ri quiniman ri Jesucristo, nicajo-quiꞌ y junan icꞌo, y niquijach chiquivach nojiel ri kax ri cꞌo quiqꞌuin.\x + \xo 2:44 \xt Hch. 4:32-35.\x* \v 45 Y niquicꞌayij ri chica cꞌo quiqꞌuin chi ncaꞌquitoꞌ ri nicꞌaj chic antok nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx.\x + \xo 2:45 \xt Mt. 19:21; Mr. 10:21; Lc. 12:33; 18:22.\x* \v 46 Y pa templo kꞌij-kꞌij niquimol-quiꞌ, y junan cánima quinojiel. Y antok niquiꞌan vaꞌen pa tak jay, can riqꞌuin nojiel cánima y ncaꞌquicuot. \v 47 Y niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y otz ncaꞌtzꞌiet cuma ri vinak. Y kꞌij-kꞌij icꞌo más ri ncaꞌbꞌaka chupan ri iglesia, ruma ja ri Ajaf ri nibꞌano chi ncaꞌcolotaj. \c 3 \s1 Antok niꞌan sanar jun ache ri manak cheꞌl niꞌin \p \v 1 Ri Pedro y ri Juan junan i-bꞌanak-el chi ncaꞌa pa templo a las tres ri nakakꞌij, ruma ja huora reꞌ richin ri oración. \v 2 Y chuchiꞌ ri jun puerta ri rubꞌinan La Hermosa richin ri templo, kꞌij-kꞌij cꞌo ri ncaꞌbꞌayoꞌn can jun ache chi nucꞌutuj limosna. Ri jun ache reꞌ xa-jan antok xalax ri manak cheꞌl niꞌin. Jajaꞌ nucꞌutuj limosna chica ri vinak ri ncaꞌuoc pa templo. \v 3 Y antok ri Pedro y ri Juan ncaꞌuoc pa templo, ri ache nuꞌon rogar chi nucꞌutuj ru-limosna chica ijejeꞌ. \v 4 Pero ri Pedro xucaꞌyiej-xucaꞌyiej otz ri ache, y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Juan, y cꞌajareꞌ ri Pedro xuꞌej cha ri ache: Kojatzꞌataꞌ, xchaꞌ cha. \p \v 5 Y ri ache can xaꞌrutzꞌat, y royoꞌien ri chica ri xtiquiyaꞌ can cha. \v 6 Pero ri Pedro xuꞌej cha: Inreꞌ manak oro ni plata viqꞌuin chi niyaꞌ ta chava. Pero ri cꞌo viqꞌuin, jareꞌ ri niyaꞌ chava, xchaꞌ; y ja xuꞌej cha: Pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo ri aj-Nazaret, capalaj y caꞌin, xchaꞌ cha. \p \v 7 Y ri Pedro xutzꞌom ri rukꞌaꞌ derecha ri ache chi xupabꞌaꞌ, y ri rakan ja xaꞌcꞌujie-ka quichukꞌaꞌ y quireꞌ jeꞌ ri rukul-rakan. \v 8 Y xirucꞌaka-pa-riꞌ, xpiꞌieꞌ y xꞌin. Y junan xuoc quiqꞌuin ri Pedro y ri Juan ri chireꞌ pa templo. Nucꞌakala-riꞌ bꞌanak, y nuyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. \v 9 Y iqꞌuiy vinak ri xaꞌtzꞌato chi ri ache reꞌ niꞌin y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 10 Ri vinak cataꞌn chi ja ri ache reꞌ ri nucꞌutuj limosna, ri nicꞌujieꞌ chuchiꞌ ri puerta richin ri templo; ri puerta ri niꞌeꞌx La Hermosa cha. Rumareꞌ ri vinak reꞌ xaꞌchapataj y xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri xbꞌanataj. \s1 Antok ri Pedro xchꞌoꞌ chiquivach ri vinak chireꞌ pa templo \p \v 11 Y ri ache ri xꞌan sanar man ncaꞌrutzokopij ta can ri Pedro y ri Juan. Y qꞌuiy vinak ri xaꞌlka chiquitzꞌatic ri chireꞌ chupan jun corredor ri niꞌeꞌx Richin ri Salomón cha. Chaꞌnin xquimol-apa-quiꞌ, ruma man jun bꞌay quitzꞌatuon chi nibꞌanataj quireꞌ. \v 12 Y antok ri Pedro xaꞌrutzꞌat ri vinak, xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ israelitas, ¿karruma ixreꞌ nquixchapataj ruma ri xbꞌanataj? ¿Y karruma xa ojreꞌ nkojitzꞌat como si fuera riqꞌuin ka-poder ojreꞌ o ja ri otz ri nakaꞌan choch ri Dios ri xbꞌano chi xꞌin va ache va? \v 13 Ri Katataꞌ Dios, ri Qui-Dios jeꞌ ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ, ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob; can xuꞌon cꞌa cha ri Jesús, ri Rucꞌajuol, chi cꞌo rukꞌij. Pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta xinimaj chi jajaꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios. Xa xiyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato, ri gobernador. Y antok ri Pilato ruꞌeꞌn chic chi nucol-el, ixreꞌ man xivajoꞌ ta. \v 14 Xa ja ri jun ache quimisaniel xicꞌutuj chi ticuol-el, y ri Santo y Choj ri rucꞌaslien, xa jareꞌ ri man xivajoꞌ ta.\x + \xo 3:14 \xt Mt. 27:15-23; Mr. 15:6-14; Lc. 23:13-23; Jn. 19:2-15.\x* \v 15 Y can xiꞌan cha chi xquimisas ri Jesús ri niyoꞌn cꞌaslien. Pero ri Dios xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Nakaꞌej quireꞌ chiva ruma ojreꞌ can xkatzꞌat antok cꞌastajnak chic pa. \v 16 Y ri jun ache ri ntitzꞌat-pa ixreꞌ kiqꞌuin y ivataꞌn jeꞌ roch, xꞌan sanar, ruma pa rubꞌeꞌ ri Jesús xkacꞌutuj-ve. Y ri ache xꞌan sanar chivach ixreꞌ ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx. \p \v 17 Y ojreꞌ kataꞌn chi antok ixreꞌ nuvanakil y ri achiꞌaꞌ ri nquixbꞌano gobernar xiꞌej chi tiquimisas ri Jesús, quireꞌ xiꞌan ruma man ivataꞌn ta chica jajaꞌ. \v 18 Pero ri Dios nuꞌon cumplir incheꞌl ri ruꞌeꞌn-pa. Jareꞌ xquiꞌej quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi ri Cristo can nuꞌon-na-ve sufrir. \v 19 Vacame titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ y ticꞌaxaꞌ ri icꞌaslien, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri i-pecados. Y xcaꞌpa tiempos richin uxlanien, antok ri Ajaf xticꞌujieꞌ chiꞌicajol. \v 20 Y ri Ajaf Dios xtutak-pa ri Jesucristo rucaꞌn mul, ri incheꞌl tzijuon-pa chiva. \v 21 Pero vacame nicꞌatzin chi jajaꞌ nicꞌujieꞌ chicaj, cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtuchojmij nojiel. Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri quitzꞌibꞌan can ri santos profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. \v 22 Ri Moisés xuꞌej chica ri kateꞌt-kamamaꞌ can: Ri Kajaf Dios xtupilisaj-pa jun profeta chiquicajol ri iviy-imáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ más chakavach-apa; jun incheꞌl inreꞌ. Can tivaxaj nojiel ri xtuꞌej chiva.\x + \xo 3:22 \xt Dt. 18:15.\x* \v 23 Y ri man xcaꞌcꞌaxan ta ri profeta reꞌ, can xcaꞌlasas-el richin xa jun tiempo chiquicajol ri rutanamit chic ri Dios.\x + \xo 3:23 \xt Dt. 18:19.\x* Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés. \p \v 24 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo desde Samuel, xaꞌchꞌoꞌ can chirij ri tiempo ri ojcꞌo vacame. \v 25 Can ivichin ixreꞌ ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Y can ivichin ixreꞌ ri xuꞌej ri Dios antok xuꞌon ri jun pacto quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ can, antok xuꞌej cha ri Abraham chi ri vinak ri icꞌo choch-ulief ncaꞌan bendecir ruma ri jun rumáma ri xticꞌujieꞌ.\x + \xo 3:25 \xt Gn. 22:18.\x* \v 26 Y antok ri Dios xupilisaj-pa ri Jesús ri Rucꞌajuol, chiꞌicajol ixreꞌ xutak-ve naꞌay. Quireꞌ xuꞌon chi xuyaꞌ ri bendición chiva, ruma jajaꞌ nrajoꞌ chi ixvonojiel ntiyaꞌ can ri itziel icꞌaslien. \c 4 \s1 Ri Pedro y ri Juan ncaꞌtzꞌam y ncaꞌcꞌuax chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas \p \v 1 Ri Pedro y ri Juan cꞌa ncaꞌchꞌoꞌ chica ri vinak, antok xaꞌlka ri sacerdotes y ri achiꞌaꞌ saduceos y ri qui-jefe ri achiꞌaꞌ ri niquichajij ri templo. \v 2 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ can yacatajnak quiyoval chiquij ri Pedro y ri Juan, ruma ncaꞌquitijuoj ri vinak. Can niquitzijuoj chi ri Jesús quiminak chic el y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y rumareꞌ ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj chic pa jeꞌ. \v 3 Rumareꞌ xaꞌquitzꞌom-el ri icaꞌyeꞌ apóstoles reꞌ, y choj xaꞌbꞌaquiyaꞌ pa cárcel; xa cꞌa chucaꞌn kꞌij xaꞌquiꞌan arreglar, ruma tarde chic. \v 4 Y can iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri kꞌij reꞌ, xquinimaj. Quinojiel ri quiniman y ri xquinimaj ri kꞌij reꞌ, joꞌc ri achiꞌaꞌ icꞌo laꞌk jun ivuꞌuoꞌ mil. \p \v 5 Y chucaꞌn kꞌij, xquimol-quiꞌ chireꞌ Jerusalén ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar chiquicajol ri israelitas, ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ escribas, \v 6 ri Anás ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, ri Caifás, ri Juan, ri Alejandro, y quinojiel ri quimáma ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij. \v 7 Y ri Pedro y ri Juan xaꞌbꞌacꞌamar-pa y xaꞌyoꞌx pa nicꞌaj. Y xquicꞌutuj chica: ¿Chica xyoꞌn poder chiva o chica choj bꞌeꞌ xiꞌej chi xꞌan sanar ri ache? xaꞌchaꞌ chica. \p \v 8 Y ri Pedro, nojnak cꞌa ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo xuꞌej chica: Ixreꞌ achiꞌaꞌ ri nquixbꞌano gobernar chupan ri katanamit Israel, y ixreꞌ jeꞌ mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ: \v 9 Ixreꞌ nticꞌutuj chika chirij ri favor ri xkaꞌan cha jun ache ri man otz ta rakan, chi chica xkacusaj chi xꞌan sanar. \v 10 Tivatamaj cꞌa ixreꞌ ri ixcꞌo-pa vaveꞌ, y ticatamaj jeꞌ quinojiel ri nicꞌaj chic israelitas, chi ri jun ache ri cꞌo vaveꞌ chivach, xꞌan sanar antok xkaꞌej ri rubꞌeꞌ ri Jesucristo ri aj-Nazaret, ri Jesucristo ri xiꞌej chi tiquimisas choch cruz, pero ri Dios xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 11 Ri Jesús man jun rakalien ibꞌanun cha, can incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay cha jun abꞌaj, niquiꞌej chi man nicꞌatzin ta. Pero xa ja ri abꞌaj reꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta.\x + \xo 4:11 \xt Sal. 118:22.\x* \v 12 Y man jun chic ri nicalo kichin. Ruma ri choch-ulief xa man jun chic bꞌiꞌaj yoꞌn-pa chika chi nkojcolotaj, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 13 Y antok ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar xaꞌquitzꞌat ri Pedro y ri Juan, can xaꞌchapataj. Ruma mesque manak qui-estudio y i-sencillo-oc, man niquixiꞌij ta quiꞌ. Can kꞌalaj chi ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Jesús. \v 14 Y man jun chica xaꞌtiquir xquiꞌej chica ri icaꞌyeꞌ apóstoles, ruma ri ache ri xcꞌachoj, paꞌl-apa quiqꞌuin. \v 15 Entonces xquiꞌej chi caꞌlasas-el chireꞌ ri Pedro y ri Juan, y joꞌc ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ can chi niquiꞌan pensar chica niquiꞌan. \v 16 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej chiquivach: ¿Chica xtakaꞌan chica? Ruma quinojiel ri vinak vaveꞌ Jerusalén cataꞌn chi xbꞌanataj jun nem milagro. Y ojreꞌ man nkojtiquir ta nakavaj. \v 17 Pero chi man titzijos más ri xbꞌanataj, caꞌkaxibꞌij-el, chi quireꞌ man niquitzijuoj ta chic ri Jesús chica ri vinak. \p \v 18 Y xaꞌcayuoj chic apa ri Pedro y ri Juan, y xquiꞌej chica chi man chic caꞌquitijuoj ri vinak, y man chic tiquitzijuoj ri Jesús chica. \v 19 Pero ri Pedro y ri Juan xaꞌchꞌo-apa, y xquiꞌej chica: Tiꞌej-na cꞌa chika: ¿Otz came choch ri Dios, xa ja ri ntiꞌej ixreꞌ ri nakaꞌan y man nakaꞌan ta ri nuꞌej jajaꞌ? \v 20 Ojreꞌ manak cheꞌl chi man ta nakaꞌej chica ri vinak ri xkatzꞌat y xkaxaj, xaꞌchaꞌ. \p \v 21 Y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar altíra xaꞌquixiꞌij-el ri Pedro y ri Juan y ja xaꞌquitzokopij-el. Can man jun kax ri xquil chiquij chi xaꞌquiꞌan ta castigar, ruma ri vinak can niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ruma ri xbꞌanataj riqꞌuin ri ache. \v 22 Ruma ri ache ri xꞌan sanar ruma ri milagro reꞌ, xa más cuarenta rujunaꞌ. \s1 Ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios niquicꞌutuj qui-valor cha ri Dios \p \v 23 Y antok ri Pedro y ri Juan xaꞌtzokopis-el, xaꞌa pacheꞌ icꞌo-ve ri nicꞌaj chic discípulos, y xbꞌaquitzijuoj chica nojiel ri eꞌn-el chica cuma ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar. \v 24 Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xquitzijuoj ri Pedro y ri Juan, quinojiel junan xquiꞌan orar y cava xquiꞌej chupan ri qui-oración: Namalaj Dios, atreꞌ ri xaꞌan nojiel; xaꞌan ri rocaj y ri icꞌo choch, xaꞌan ri roch-ulief y ri icꞌo choch, xaꞌan ri mar y ri icꞌo chupan.\x + \xo 4:24 \xt Ex. 20:11; Sal. 146:6.\x* \v 25 Y atreꞌ xaꞌeꞌn cha ri asamajiel David, chi xuꞌej: \q1 ¿Karruma ri vinak ri pa tak naciones xa itziel tak kax nicajoꞌ niquiꞌan, \q1 y ri vinak ri icꞌo pa tak tanamet xa man jun rakalien ri niquiꞌan pensar? \q1 \v 26 Y xaꞌpalaj-pa ri reyes ri icꞌo choch-ulief. \q1 Y ri gobernadores xquimol-quiꞌ, chi xquiꞌan xa jun, \q1 chavij atreꞌ Ajaf Dios, y chirij jeꞌ ri Cristo.\x + \xo 4:26 \xt Sal. 2:1-2.\x* \m Quireꞌ rutzꞌibꞌan can ri David. \v 27 Y can ketzij, chi incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can quireꞌ xbꞌanataj. Ruma ri Herodes\x + \xo 4:27 \xt Lc. 23:7-11.\x* y ri gobernador Poncio Pilato,\x + \xo 4:27 \xt Mt. 27:1-2; Mr. 15:1; Lc. 23:1; Jn. 18:28-29.\x* ri israelitas y ri man israelitas ta, xquimol-quiꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén chi xaꞌpalaj chirij ri Jesús ri Santo Acꞌajuol ri xatak-pa. \v 28 Quireꞌ xquiꞌan richin chi xbꞌanataj ri can pan akꞌaꞌ atreꞌ cꞌo-ve, y aꞌeꞌn-pa chi xbꞌanataj. \v 29 Y vacame Ajaf, tatzꞌataꞌ ri vinak reꞌ ri ncaꞌxiꞌin, ruma yacatajnak quiyoval chikij ojreꞌ ri asamajiel. Y rumareꞌ ojreꞌ nakacꞌutuj chava chi tayaꞌ ka-valor chi quireꞌ man nakaxiꞌij ta kiꞌ nakatzijuoj ri atzij. \v 30 Y nakacꞌutuj jeꞌ chava, chi riqꞌuin ri a-poder ncaꞌan sanidad, señales, y milagros pa rubꞌeꞌ ri Jesús ri Santo Acꞌajuol, xaꞌchaꞌ. \p \v 31 Y antok xaꞌtanieꞌ riqꞌuin ri oración, can xsiluon ri lugar pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ. Y xnuoj ri cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, rumareꞌ man niquixiꞌij ta quiꞌ chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \s1 Nojiel ri cꞌo quiqꞌuin niquijach chiquivach \p \v 32 Y quinojiel ri vinak ri quiniman ri Jesucristo, junan niquiꞌan pensar y xa jun cánima quibꞌanun. Y man jun niꞌeꞌn chi joꞌc richin jajaꞌ ri cꞌo riqꞌuin, sino que nojiel ri kax quichin, niquijach chiquivach.\x + \xo 4:32 \xt Hch. 2:44-45.\x* \v 33 Ri apóstoles riqꞌuin ru-poder ri Dios niquitzijuoj chi ri Ajaf Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y ri Dios can altíra ncaꞌruꞌon bendecir quinojiel. \v 34 Y chiquicajol ri quiniman chic ri Jesucristo, man jun kax nuꞌon falta chiquivach, ruma ri cꞌo culief o cꞌo cachuoch, ncaꞌquicꞌayij y ri rajal niquicꞌam-pa, \v 35 y nalquiyaꞌ chica ri apóstoles, y ri apóstoles niquiyaꞌ chica ri can nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx.\x + \xo 4:35 \xt Mt. 19:21; Mr. 10:21; Lc. 12:33; 18:22.\x* \v 36 Y cꞌo jun ache chiquicajol ri José rubꞌeꞌ. Y ri José reꞌ aj-Chipre, rumáma can ri Leví. Y ri apóstoles xquiyaꞌ jun chic rubꞌeꞌ. Y ri rubꞌeꞌ ri xquiyaꞌ, Bernabé. (Ri tzij Bernabé nuꞌej: Ncaꞌruꞌon consolar quinojiel.) \v 37 Y ri Bernabé reꞌ xucꞌayij jun rulief, y ri rajal xalruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri apóstoles. \c 5 \s1 Ri Ananías y ri Safira \p \v 1 Y cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías y ri raxjayil rubꞌinan Safira, xquicꞌayij jun culief. \v 2 Y xquiꞌej chiquivach chi niquicꞌan can nicꞌaj rajal ri ulief, y ri nicꞌaj chic miera xucꞌuaj ri Ananías chi xbꞌaruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri apóstoles. \v 3 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Ananías: ¿Karruma xayaꞌ lugar cha ri Satanás chi xunojsaj ri avánima, chi xatzꞌak tzij choch ri Espíritu Santo, y xacꞌan can nicꞌaj rajal ri ulief ri xacꞌayij? \v 4 Xa man ta xacꞌayij ri ulief, ¿man cꞌa avichin ta atreꞌ? Y antok xacꞌayij, ¿man avichin ta came atreꞌ ri rajal ri ulief? ¿Karruma xaꞌan pensar chi xaꞌan quireꞌ? Atreꞌ man chiquivach ta vinak xatzꞌak tzij, atreꞌ choch cꞌa ri Dios xatzꞌak tzij, xchaꞌ ri Pedro cha. \p \v 5 Y ri Ananías, joꞌc xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Pedro, xtzak-ka y xcon. Y quinojiel ri xaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj, xpa cꞌa jun gran xibꞌinreꞌl chiquij. \v 6 Y icꞌo nicꞌaj cꞌojolaꞌ xaꞌpalaj-pa y xquibꞌol-el ri quiminak chupan tziak, y xquilasaj-el chi xiquimukuꞌ. \p \v 7 Y cꞌo laꞌk jun oxeꞌ huora ticon ri Ananías, antok xalka ri raxjayil. Jajaꞌ man rataꞌn ta chica xbꞌanataj. \v 8 Y ri Pedro xucꞌutuj cha ri ixok reꞌ: Ri miera ri rucꞌamun-pa ri Ananías, ¿quireꞌ ri rajal ri ulief ri xicꞌayij? Y ri ixok xuꞌej: Quireꞌ, ja nojiel ri rajal ri ulief reꞌ. \p \v 9 Y ri Pedro xuꞌej cꞌa cha: ¿Karruma ixreꞌ xixcꞌujieꞌ de acuerdo chi xiꞌan chi man nquixrutzꞌat ta pa ri Ru-Espíritu ri Ajaf? Ya ncaꞌlka chuchiꞌ ri puerta ri xaꞌbꞌamukuꞌ richin ri avachajil y ncatquilasaj-el jeꞌ atreꞌ, xchaꞌ. \p \v 10 Y ja xtzak-ka ri ixok choch ri Pedro, y xcon. Antok xaꞌuoc-pa ri cꞌojolaꞌ, xalquilaꞌ ri ixok quiminak chic, y xquilasaj-el y xiquimukuꞌ riqꞌuin ri rachajil. \v 11 Y quinojiel ri quiniman ri Jesucristo ri niꞌeꞌx iglesia chica, xpa cꞌa jun gran xibꞌinreꞌl chiquij ruma ri xbꞌanataj. Y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri nicꞌaj chic ri xaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj. Can altíra xquixiꞌij-quiꞌ. \s1 Ri apóstoles qꞌuiy señales y milagros ncaꞌquiꞌan \p \v 12 Y ri apóstoles qꞌuiy señales y milagros ri ncaꞌquiꞌan chiquivach ri vinak. Y ri quiniman chic ri ruchꞌabꞌal ri Dios, junan niquimol-quiꞌ chuchiꞌ jun corredor richin ri templo. Ri corredor reꞌ, Richin ri Salomón ncaꞌchaꞌ cha. \v 13 Y icꞌo vinak ri man nicajoꞌ ta ncaꞌjiel quiqꞌuin ruma niquixiꞌij-quiꞌ. Pero icꞌo nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ quikꞌij. \v 14 Pero iqꞌuiy vinak ri niquinimaj ri Ajaf Jesucristo. Rumareꞌ kꞌij-kꞌij ncaꞌqꞌuiyir-ka más, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ. \v 15 Y ncaꞌlasas-pa ri ncaꞌyavaj pa tak bꞌay y ncaꞌyoꞌx choch varaꞌal y choch camilla, chi quireꞌ antok ri Pedro nakꞌax, mesque joꞌc ri rumuchꞌuchꞌil nika pa quiveꞌ nicꞌaj chiquivach. \v 16 Y iqꞌuiy cꞌa vinak ri icꞌo pa tak tanamet ri icꞌo cierca ri Jerusalén, xaꞌlka chireꞌ pa tanamet, i-quicꞌamun-pa ri ncaꞌyavaj y ri niquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ itziel tak espíritus. Y quinojiel ncaꞌan sanar. \s1 Antok xaꞌtzꞌam ri apóstoles \p \v 17 Pero ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri achiꞌaꞌ saduceos ri icꞌo riqꞌuin, itziel ncaꞌquitzꞌat ri apóstoles. \v 18 Rumareꞌ xaꞌbꞌaquitzꞌama-pa y xaꞌbꞌaquiyaꞌ pa cárcel. \v 19 Y ri chakꞌaꞌ, ri Ajaf xutak-pa jun ángel quiqꞌuin ri apóstoles. Ri ángel reꞌ xujak ri ruchiꞌ ri cárcel chiquivach chi xaꞌralasaj-el, y xuꞌej chica: \v 20 Quixꞌin. Y antok nquixbꞌaka pa templo, titzijuoj chica ri vinak nojiel ri chꞌabꞌal ri nichꞌoꞌ chirij ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri nuyaꞌ ri Jesucristo, xchaꞌ ri ángel. \p \v 21 Y joꞌc xcaꞌxaj reꞌ ri apóstoles, cumaj yan ri chucaꞌn kꞌij xaꞌa pa templo y ncaꞌquitijuoj ri vinak. \p Y chupan ri huora reꞌ, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri icꞌo riqꞌuin, xaꞌquitak quiyoxic ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar. Quinojiel ri achiꞌaꞌ reꞌ xquimol-quiꞌ ruma ijejeꞌ ri autoridades richin ri tanamet. Y cꞌajareꞌ xquiꞌej chi caꞌcꞌamar-pa ri apóstoles ri icꞌo pa cárcel. \v 22 Pero antok ri achiꞌaꞌ i-chajiniel ri i-takuon-el xaꞌbꞌaka pa cárcel, manak xaꞌquil ri apóstoles. Can ja xaꞌtzalaj-pa, y xbꞌaquiyaꞌ rutzijuol, \v 23 y xbꞌaquiꞌej cꞌa: Ri cárcel can otz tzꞌapal can, y ri soldados icꞌo chuchiꞌ ri puertas; pero antok xkajak ri puertas i-manak ijejeꞌ chupan, xaꞌchaꞌ. \p \v 24 Y antok ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri qui-jefe ri achiꞌaꞌ ri i-chajiniel pa templo y ri principales sacerdotes xcaꞌxaj ri xquiꞌej ri chajiniel chica, man niquil ta chica niquiꞌan pensar, y rumareꞌ niquiꞌej chiquivach: ¿Cꞌa pacheꞌ cꞌa xtibꞌaka-ve reꞌ? ncaꞌchaꞌ. \p \v 25 Y cꞌo jun ri xbꞌaka quiqꞌuin ri quimaluon-quiꞌ, y xbꞌaruꞌej chica: Ri achiꞌaꞌ ri xiꞌtzꞌapij pa cárcel ja ncaꞌquitijuoj ri vinak pa templo, xchaꞌ chica. \p \v 26 Y ri ache ri qui-jefe ri chajiniel, xꞌa quiqꞌuin ri chajiniel chi xaꞌbꞌaquicꞌamaꞌ ri apóstoles y man jun kax xquiꞌan-pa chica, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ncaꞌcꞌak cha abꞌaj cuma ri vinak. \p \v 27 Y antok ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquicꞌam-pa ri apóstoles, choj xaꞌbꞌaquiyaꞌ chiquivach ri autoridades richin ri tanamet. Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xucꞌutuj chica ri apóstoles: \v 28 Ojreꞌ ya xkaꞌan mandar chiva chi man chic quiꞌitijuoj ri vinak riqꞌuin ri rubꞌeꞌ ri Jesús. Pero vacame ri tanamet Jerusalén nojnak chic riqꞌuin nojiel ri nticꞌut, y can chikij ojreꞌ ntivajoꞌ ntiya-ve ri rucamic ri jun ache reꞌ,\x + \xo 5:28 \xt Mt. 27:25.\x* xchaꞌ. \p \v 29 Pero ri Pedro y ri nicꞌaj chic apóstoles xquiꞌej-apa: Can nicꞌatzin chi ja ri nuꞌej ri Dios nakanimaj, y man ja ta ri nicajoꞌ ri achiꞌaꞌ. \v 30 Ruma ri xbꞌano cha ri Jesús chi xcꞌastaj-pa, ja ri Qui-Dios ri kateꞌt-kamamaꞌ. Pero ixreꞌ xiquimisaj antok xiꞌej chi tibꞌajix choch cruz. \v 31 Y ri Dios más nem rukꞌij xuyaꞌ ri Jesús, xutzꞌuyubꞌaꞌ pa ru-derecha, y xuꞌon cha chi jajaꞌ ri Ucꞌuay-Bꞌay y Salvador (caloy-quichin ri vinak), chi quireꞌ ri israelitas nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ y chi niꞌan perdonar ri qui-pecados. \v 32 Y nojiel reꞌ ketzij, y ojreꞌ can xkatzꞌat, rumareꞌ nakatzijuoj. Y ri Espíritu Santo jeꞌ nutzijuoj chi can ketzij. Konojiel ri kaniman ri rutzij ri Dios, can ruyoꞌn-pa ri Espíritu Santo chika. \p \v 33 Y antok ri autoridades richin ri tanamet xcaꞌxaj ri xquiꞌej ri apóstoles, xyacataj quiyoval y can ta xcajoꞌ xaꞌquiquimisaj. \v 34 Pero chiquicajol ri autoridades reꞌ, cꞌo jun ache fariseo, y ri ache reꞌ rubꞌinan Gamaliel. Jajaꞌ jun maestro richin ri ru-ley ri Moisés, y can cꞌo rukꞌij chiquivach ri vinak. Ri ache reꞌ xpiꞌieꞌ, y xuꞌej chi caꞌlasas-el juviera ri apóstoles jun rato. \v 35 Y después xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas, tibꞌanaꞌ pensar otz chica xtiꞌan chica ri achiꞌaꞌ reꞌ. \v 36 Ruma talka pan iveꞌ antok xcꞌujieꞌ ri jun ache Teudas rubꞌeꞌ. Ri Teudas reꞌ xuꞌej chi jajaꞌ jun ache cꞌo rukꞌij, y icꞌo laꞌk cuatrocientos achiꞌaꞌ ri xaꞌa chirij. Y antok xquimisas, quinojiel xquiquiraj-quiꞌ y xaꞌqꞌuis. \v 37 Y después reꞌ, chupan ri tiempo antok xꞌan ri censo, xcꞌujieꞌ jun chic ache Judas rubꞌeꞌ. Jajaꞌ aj-Galilea, y can xtiquir xuꞌon chi iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij. Y antok xquimisas, quinojiel ri i-bꞌanak chirij xquiquiraj-quiꞌ jeꞌ. \v 38 Y rumareꞌ niꞌej chiva chi quiꞌiyaꞌ can ri achiꞌaꞌ reꞌ. Ruma xa quinoꞌj achiꞌaꞌ ri niquiꞌan, xa xtiqꞌuis. \v 39 Pero xa richin ri Dios, man jun cꞌa xquixtiquir ntiꞌan chi xcaꞌqꞌuis. Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man tiꞌan chi xa ixreꞌ nquixajin chi ayoval riqꞌuin ri Dios, xchaꞌ. \p \v 40 Y quinojiel xka chiquivach ri xuꞌej ri Gamaliel. Y xquiꞌej chi caꞌcꞌamar chic pa ri apóstoles. Y después antok xaꞌchꞌay, xquiꞌej chica chi man chic tiquitzijuoj ri rubꞌeꞌ ri Jesús chica ri vinak. Y cꞌajareꞌ xaꞌquitzokopij-el chi xaꞌa. \v 41 Y antok ri apóstoles xaꞌiel-el chireꞌ chiquivach ri autoridades richin ri tanamet, niquicuot ri cánima xaꞌa, ruma yoꞌn chica chi niquikꞌasaj ri sufrimiento ruma ri rubꞌeꞌ ri Jesús. \v 42 Y nojiel kꞌij ri pa templo y pa tak jay, man ncaꞌtanieꞌ ta chi niquicꞌut y niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Jesucristo. \c 6 \s1 Antok xaꞌchoꞌx i-siete (ivukuꞌ) diáconos \p \v 1 Chupan ri tiempo reꞌ, ri discípulos más ncaꞌqꞌuiyir-ka. Y ri ncaꞌchꞌoꞌ griego niquiꞌej chiquij ri ncaꞌchꞌoꞌ hebreo, chi ri malcaꞌn-ixokiꞌ ri icꞌo chiquicajol ri ncaꞌchꞌoꞌ griego, man ncaꞌan ta atender otz antok nijach kꞌij-kꞌij ri chica niquitej. \v 2 Rumareꞌ ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌquimol quinojiel ri discípulos, y xquiꞌej chica: Man otz ta chi ojreꞌ nakayaꞌ can ri nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, richin chi nquixkilij. \v 3 Vacame cꞌa hermanos, quiꞌicha-pa i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ chiꞌicajol, ri ivataꞌn chi can choj ri quicꞌaslien, cꞌo quinoꞌj y nojnak cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, chi quireꞌ ijejeꞌ ri ncaꞌkayaꞌ choch ri samaj chi niquijach ri chica nitij. \v 4 Y chi quireꞌ ojreꞌ nakaꞌan ri samaj incheꞌl ri kabꞌanun-pa. Nakaꞌan orar, y nakacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xaꞌchaꞌ chica. \p \v 5 Y quinojiel xka chiquivach ri xꞌeꞌx chica cuma ri apóstoles, y xaꞌquichaꞌ i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ. Jun ja ri Esteban, jun ache ri can jaꞌal-ve rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Ri nicꞌaj chic ja ri Felipe, ri Prócoro, ri Nicanor, ri Timón, ri Parmenas y ri Nicolás ri aj-Antioquía. Ri ache Nicolás rubꞌeꞌ man israelita ta, pero can runiman ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. \v 6 Y ja ri i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ reꞌ ri xaꞌquipabꞌaꞌ chiquivach ri apóstoles. Xaꞌpa ri apóstoles xquiꞌan orar, y xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ. \p \v 7 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin ruchukꞌaꞌ bꞌanak, y ncaꞌqꞌuiyir jeꞌ ri discípulos chireꞌ pa tanamet Jerusalén. Y iqꞌuiy jeꞌ chiquivach ri sacerdotes ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \s1 Antok nitzꞌam ri Esteban \p \v 8 Ri Esteban jun ache ri cꞌo ri ru-poder ri Dios riqꞌuin, y cꞌo jeꞌ ri ru-favor ri Dios riqꞌuin. Y ncaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros y señales chiquivach ri vinak. \v 9 Pero icꞌo vinak ri xaꞌbꞌapalaj-pa y xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij riqꞌuin ri Esteban. Ri vinak reꞌ i-richin jun sinagoga ri niꞌeꞌx quichin ri Esclavos Libertados cha, y quichin jeꞌ ri vinak aj-Cirene, aj-Alejandría, aj-Cilicia y aj-Asia. \v 10 Y ri Esteban ja ri Espíritu Santo ri xyoꞌn runoꞌj, rumareꞌ antok jajaꞌ xchꞌoꞌ, ri vinak man xaꞌtiquir ta chirij. \v 11 Rumareꞌ xaꞌquitoj nicꞌaj chi tiquiꞌej chi xcaꞌxaj chi ri Esteban itziel xchꞌoꞌ chirij ri ru-ley ri Moisés y chirij jeꞌ ri Dios. \v 12 Y antok ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ri achiꞌaꞌ escribas y ri vinak ri icꞌo quiqꞌuin xcaꞌxaj reꞌ, ja xaꞌbꞌapalaj-pa chirij ri Esteban; xbꞌaquitzꞌama-pa y xquicꞌuaj chiquivach ri autoridades richin ri tanamet chi tiꞌan juzgar. \v 13 Y icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ xaꞌquiyaꞌ chi niquitzꞌak tzij chirij ri Esteban. Ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej: Va ache va man nitanieꞌ ta ncaꞌruꞌej itziel tak kax chirij ri santo templo y chirij ri ru-ley ri Moisés. \v 14 Ruma kaxan cꞌa ri nuꞌej chi ri Jesús aj-Nazaret xtuvulij ri templo y xtucꞌax nojiel ri costumbres ri xuyaꞌ ri Moisés chika. \p \v 15 Y quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-tzꞌuyul pacheꞌ icꞌo-ve ri autoridades richin ri tanamet, xquitzꞌat chi ri rupalaj ri Esteban xcꞌaxtaj, y can incheꞌl titzuꞌn jun ángel xuꞌon-ka. \c 7 \s1 Ri ru-defensa y rucamic ri Esteban \p \v 1 Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xucꞌutuj cha ri Esteban: ¿Ketzij cꞌa ri niꞌeꞌx chavij? \p \v 2 Ri Esteban xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas y ixreꞌ tataꞌj chupan ri katanamit, tivaxaj ri xtinꞌej chiva: Ri Dios ri cꞌo rukꞌij xucꞌut-riꞌ choch ri kamamaꞌ Abraham ojier can tiempo, antok cꞌa cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Mesopotamia, antok cꞌa majaꞌ rutzijuol chi nicꞌujieꞌ Harán. \v 3 Y ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Catiel-pa chiquicajol ri avachꞌalal, y tayaꞌ can ri atanamit, y catam-pa chupan ri lugar ri xtincꞌut chavach,\x + \xo 7:3 \xt Gn. 12:1.\x* xchaꞌ ri Dios cha. \v 4 Y ri Abraham xuyaꞌ can ri lugar rubꞌinan Caldea y xbꞌacꞌujieꞌ chupan ri tanamet Harán.\x + \xo 7:4 \xt Gn. 11:31.\x* Y chireꞌ chupan ri Harán xcon ri rutataꞌ ri Abraham, después ri Dios xucꞌam-pa ri Abraham chupan ri Canaán ri pacheꞌ ojcꞌo-ve vacame.\x + \xo 7:4 \xt Gn. 12:4.\x* \v 5 Y ri Dios manak herencia xuyaꞌ cha ri Abraham chupan ri lugar reꞌ, nixta pacheꞌ nipiꞌie-ve. Pero ri Dios xuꞌon prometer cha chi ri lugar reꞌ xtuoc richin jajaꞌ y quichin ri rumáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ,\x + \xo 7:5 \xt Gn. 12:7; 13:15; 15:18; 17:8.\x* mesque ri tiempo reꞌ ri Abraham majaꞌ ticꞌujieꞌ ralcꞌual. \v 6 Y xꞌeꞌx jeꞌ cha ruma ri Dios, chi ri rumáma jajaꞌ xcaꞌbꞌacꞌujieꞌ chupan jun chic nación, chupan ulief ri man quichin ta. Y ri vinak ri icꞌo chupan ri nación reꞌ xcaꞌquiyaꞌ pa samaj y man xcaꞌtuoj ta y xtiquiꞌan chica chi niquiꞌan sufrir cuatrocientos junaꞌ. \v 7 Y ri Dios xuꞌej jeꞌ: Ri nación ri quireꞌ xtibꞌano chica ri rumáma ri Abraham, can xtinꞌan juzgar. Y cꞌajareꞌ xcaꞌiel-pa chireꞌ, y xcaꞌpa chupan va lugar va, y niquiyaꞌ nukꞌij,\x + \xo 7:7 \xt Gn. 15:13-14.\x* xchaꞌ. \v 8 Y ri Dios xuꞌon jun pacto riqꞌuin ri Abraham. Ri pacto reꞌ cꞌo jun ratal. Y ri ratal ri pacto reꞌ, ja ri circuncisión ri niꞌan chica ri cꞌojolaꞌ.\x + \xo 7:8 \xt Gn. 17:10-14.\x* Y antok xalax ri Isaac ri rucꞌajuol ri Abraham, xuꞌon ri circuncisión cha antok xtzꞌakat ri ocho (vakxakiꞌ) kꞌij chi xalax.\x + \xo 7:8 \xt Gn. 21:2-4.\x* Quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Isaac antok xalax ri Jacob ri rucꞌajuol. Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Jacob quiqꞌuin ri i-doce (cabꞌalajuj) rucꞌojolaꞌ ri xaꞌuoc tataꞌj. \p \v 9 Y ri i-nimaꞌk rucꞌojolaꞌ ri Jacob itziel xquitzꞌat ri quichakꞌ José,\x + \xo 7:9 \xt Gn. 37:11.\x* ruma jajaꞌ ri más najoꞌx. Y rumareꞌ xquicꞌayij-el, y xucꞌuax cꞌa Egipto.\x + \xo 7:9 \xt Gn. 37:28.\x* Pero ri Dios cꞌo riqꞌuin ri José,\x + \xo 7:9 \xt Gn. 39:2-21.\x* \v 10 y xucol choch nojiel sufrimiento. Ri Dios xuꞌon cha ri Faraón ri rey richin ri nación Egipto, chi otz xutzꞌat ri José, y xutzꞌat jeꞌ chi cꞌo runoꞌj. Rumareꞌ ri rey xuꞌon cha ri José chi xuoc gobernador chupan Egipto, y xuoc jeꞌ encargado chupan ri rachuoch.\x + \xo 7:10 \xt Gn. 41:39-41.\x* \p \v 11 Y ri tiempo reꞌ paroꞌ ri Egipto y ri Canaán, xpa jun viꞌjal, y jun nem sufrimiento xka pa quiveꞌ. Y ri kateꞌt-kamamaꞌ ri icꞌo Canaán manak chic kax niquil chi niquitej.\x + \xo 7:11 \xt Gn. 41:54-57.\x* \v 12 Antok xraꞌxaj ri Jacob chi cꞌo trigo chupan ri Egipto, xaꞌrutak-el ri ralcꞌual ri naꞌay mul chulokꞌic trigo; ri ralcꞌual jareꞌ ri i-kamamaꞌ.\x + \xo 7:12 \xt Gn. 42:1-2.\x* \v 13 Y antok xaꞌa rucaꞌn mul, cꞌajareꞌ antok ri José xuꞌej chica ri runimal y cha ri ruchakꞌ, chi jajaꞌ ri José.\x + \xo 7:13 \xt Gn. 45:1.\x* Y rumareꞌ ri Faraón xunaꞌiej chi ri José icꞌo runimal y ruchakꞌ.\x + \xo 7:13 \xt Gn. 45:16.\x* \v 14 Cꞌajareꞌ ri José xutak quiyoxic ri Jacob ri rutataꞌ y ri rachꞌalal,\x + \xo 7:14 \xt Gn. 45:9-10, 17-18.\x* i-setenta y cinco chiquinojiel. \v 15 Quireꞌ xxulie-ka ri Jacob cꞌa Egipto.\x + \xo 7:15 \xt Gn. 46:1-7.\x* Chireꞌ xcon-ve jajaꞌ\x + \xo 7:15 \xt Gn. 49:33.\x* y ri ralcꞌual ri i-kamamaꞌ. \v 16 Pero ri qui-cuerpo, cꞌa pa jun lugar rubꞌinan Siquem xaꞌmuk-ve. Xaꞌbꞌamuk chupan jun ulief pacheꞌ cꞌo-ve jun jul\x + \xo 7:16 \xt Ri tzij “jul” nrajoꞌ nuꞌej: Tumba, sepulcro y panteón.\x* cꞌatuon choch jun tanatic. Ri jun ulief reꞌ, ja ri Abraham ri lakꞌayuon can chica ri i-ralcꞌual ri ache xubꞌinaj Hamor.\x + \xo 7:16 \xt Gn. 23:3-16; 33:19; 50:7-13.\x* \p \v 17 Pero antok nijiel-pa ri tiempo richin ri promesa ri rubꞌanun-pa jurar ri Dios cha ri Abraham, ri tanamet Israel más xnimar y xqꞌuiyir-ka chupan ri Egipto, \v 18 hasta cꞌa antok chireꞌ Egipto xuoc can jun cꞌacꞌacꞌ rey ri man rataꞌn ta roch ri José.\x + \xo 7:18 \xt Ex. 1:7-8.\x* \v 19 Y ri cꞌacꞌacꞌ rey reꞌ xuꞌon maña cha ri ka-nación. Xuꞌon chica ri kateꞌt-kamamaꞌ chi xquikꞌasaj qꞌuiy sufrimiento,\x + \xo 7:19 \xt Ex. 1:10-11.\x* ruma xuꞌon chica chi ri calcꞌual joꞌc ncaꞌlax, ja ncaꞌbꞌacꞌak chi ncaꞌcon,\x + \xo 7:19 \xt Ex. 1:22.\x* ruma man nrajoꞌ ta chi ncaꞌqꞌuiyir-ka más. \v 20 Chupan ri tiempo reꞌ xalax ri Moisés. Y can otz xtzꞌiet ruma ri Dios. Oxeꞌ icꞌ ri xꞌan cuenta cuma ri rutie-rutataꞌ.\x + \xo 7:20 \xt Ex. 2:2.\x* \v 21 Y después antok xyoꞌx choch peligro paroꞌ ri río, xucꞌuax ruma ri rumiꞌal ri Faraón y can incheꞌl ral xuꞌon cha ri Moisés.\x + \xo 7:21 \xt Ex. 2:3-10.\x* \v 22 Y xcꞌut choch ri Moisés nojiel ri noꞌj ri cꞌo quiqꞌuin ri aj-Egipto. Can jun nem ache xuꞌon-ka riqꞌuin ri nuꞌon y riqꞌuin ri nuꞌej. \p \v 23 Antok ri Moisés cꞌo cuarenta rujunaꞌ, xalax pa ránima chi xaꞌbꞌarutzꞌataꞌ ri ruvanakil israelitas. \v 24 Y xutzꞌat chi jun aj-Egipto nuchꞌey jun israelita. Y chi xutoꞌ ri ruvanakil, xuꞌon rucꞌaxiel cha ri aj-Egipto y xuquimisaj. \v 25 Jajaꞌ xuꞌon-ka pensar chi ri ruvanakil israelitas xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender) chi jajaꞌ ri takuon-pa ruma ri Dios chi ncaꞌrucol pa quikꞌaꞌ ri aj-Egipto, pero ijejeꞌ xa man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) chi quireꞌ. \v 26 Y chucaꞌn kꞌij, icꞌo icaꞌyeꞌ israelitas ncaꞌyovar, y ri Moisés xalka quiqꞌuin, y xrajoꞌ ta xujach quivach chi quireꞌ man chic ncaꞌyovar. Rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquixayovar? Ixreꞌ israelitas ri ix caꞌyeꞌ, xchaꞌ chica. \v 27 Pero ri jun ri nichꞌayuon, xunem ri Moisés y xuꞌej: ¿Chica xayoꞌn chi naꞌan gobernar pa kaveꞌ y chi at juez pa kaveꞌ? \v 28 ¿O navajoꞌ nquinaquimisaj inreꞌ incheꞌl xaꞌan cha ri jun ache aj-Egipto ri ivir? xchaꞌ cha. \v 29 Y antok ri Moisés xraꞌxaj quireꞌ, xnumaj y xꞌa cꞌa ri nación Madián.\x + \xo 7:29 \xt Ex. 2:11-15.\x* Y chireꞌ, chiquicajol vinak ri man i-ruvanakil ta, xcꞌujie-ve. Chireꞌ xcꞌulieꞌ y xaꞌcꞌujieꞌ icaꞌyeꞌ ralcꞌual.\x + \xo 7:29 \xt Ex. 18:3-4.\x* \p \v 30 Y antok kꞌaxnak chic cuarenta junaꞌ ticꞌujieꞌ ri Moisés chireꞌ Madián, jun ángel xucꞌut-riꞌ choch chupan jun kꞌayis cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza ri nicꞌat pa kꞌakꞌ. Reꞌ xutzꞌat chupan jun desierto, ri pacheꞌ cꞌo-ve ri juyuꞌ Sinaí. \v 31 Y antok ri Moisés xutzꞌat reꞌ, can xchapataj. Y chi nutzꞌat más otz, xjiel-apa cierca. Pero jareꞌ antok xchꞌo-pa ri Ajaf cha, y xuꞌej: \v 32 Inreꞌ ri Qui-Dios ri avateꞌt-amamaꞌ. Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob, xchaꞌ. Y ri Moisés xuxiꞌij-riꞌ chi xtzuꞌn chic apa, xa nibꞌarbꞌuot. \v 33 Y ri Ajaf xuꞌej jeꞌ cha ri Moisés: Tavalasaj-el la axajabꞌ chavakan, ruma ri lugar pacheꞌ at-paꞌl-ve can santo. \v 34 Y vacame catam-pa y ncantak-el Egipto chi nacol ri nutanamit, ruma nitzꞌat chi qꞌuiy sufrimiento niquikꞌasaj, y vaxan jeꞌ ri okꞌiej ri niquiꞌan, y mareꞌ xika-pa chi ncaꞌncol,\x + \xo 7:34 \xt Ex. 3:1-10.\x* xchaꞌ ri Ajaf cha ri Moisés. \p \v 35 Y ri Moisés reꞌ, man xcajoꞌ ta ri ruvanakil antes, antok xquiꞌej cha: ¿Chica xayoꞌn chi nkojaꞌan gobernar y chi at juez pa kaveꞌ? Ja Moisés reꞌ ri xtak-el ruma ri Dios, chi xaꞌrucol ri ruvanakil y chi jajaꞌ jeꞌ nucꞌuan quichin. Y ri xtoꞌn richin ri Moisés, ja ri ángel ri xucꞌut-riꞌ chupan ri jun kꞌayis ri cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza. \v 36 Jajaꞌ ri xalasan-pa quichin ri kateꞌt-kamamaꞌ chireꞌ Egipto. Jajaꞌ xaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros y señales chupan ri nación Egipto,\x + \xo 7:36 \xt Ex. 7:3.\x* chupan ri Mar Rojo,\x + \xo 7:36 \xt Ex. 14:21.\x* y chupan jeꞌ ri desierto durante cuarenta junaꞌ.\x + \xo 7:36 \xt Nm. 14:33.\x* \v 37 Y ri Moisés xuꞌej chica ri kavanakil ri tiempo reꞌ chirij ri Cristo: Ri Kajaf Dios xtupilisaj-pa jun profeta chiquicajol ri iviy-imáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ más chakavach-apa; jun incheꞌl inreꞌ. Can tivaxaj cꞌa ri rutzij.\x + \xo 7:37 \xt Dt. 18:15, 18.\x* Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri Moisés. \v 38 Y jareꞌ ri Moisés ri xcꞌujieꞌ chiquicajol ri kavanakil israelitas chupan ri desierto. Y ja jeꞌ jajaꞌ ri xꞌeꞌn chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ri tzij ri xuꞌej ri ru-ángel ri Dios cha paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí.\x + \xo 7:38 \xt Ex. 19:1–20:17; Dt. 5:1-33.\x* Can cha cꞌa jajaꞌ xjach-ve ri tzij richin ri cꞌaslien chi quireꞌ jajaꞌ xuyaꞌ chika. \p \v 39 Xa ja ri kateꞌt-kamamaꞌ man xaꞌniman ta cha ri Moisés. Pa rucꞌaxiel chi xaꞌniman cha, man xcajoꞌ ta, ri cánima ijejeꞌ chaꞌnin xtzalaj cꞌa chupan ri nación Egipto. \v 40 Y antok ri Moisés cꞌa cꞌo paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí, xquiꞌej cha ri Aarón: Tabꞌanaꞌ ka-dioses chi quireꞌ ijejeꞌ ncaꞌcꞌuan kichin. Ruma ri Moisés ri xalasan-pa kichin chupan ri Egipto, man kataꞌn ta chica xuꞌon.\x + \xo 7:40 \xt Ex. 32:1.\x* \v 41 Y can xquiꞌan jun chꞌiti váquix y can xaꞌquicuot riqꞌuin. Rumareꞌ xaꞌquiquimisaj chicop choch, chi xquiyaꞌ rukꞌij ri ídolo.\x + \xo 7:41 \xt Ex. 32:2-6.\x* \v 42 Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can ri kavanakil, y xuyaꞌ lugar chica chi tiquiyaꞌ cꞌa quikꞌij ri ncaꞌtzꞌiet chicaj. Can quireꞌ quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Chupan ri tzꞌibꞌan can, ri Dios nuꞌej: \q1 Ixreꞌ aj-Israel, antok xixcꞌujieꞌ cuarenta junaꞌ chupan ri desierto, \q1 ¿chuva came inreꞌ xiyaꞌ ri chicop ri xiꞌquimisaj chireꞌ? \q1 \v 43 Pa rucꞌaxiel reꞌ xa xitaliej ri rachuoch ri dios Moloc, \q1 y xiyaꞌ rukꞌij ri ru-estrella (ruchꞌumil) ri i-dios rubꞌinan Renfán. \q1 Y jareꞌ ri i-dios ri xiꞌan chi xiyaꞌ quikꞌij. \q1 Rumareꞌ inreꞌ, xchaꞌ ri Dios, xtinꞌan chiva chi nquixbꞌacꞌujieꞌ más cꞌa cala choch ri Babilonia.\x + \xo 7:43 \xt Am. 5:25-27.\x* \m Quireꞌ nuꞌej chupan ri quitzꞌibꞌan can ri profetas. \p \v 44 Y antok ri kateꞌt-kamamaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ chupan ri desierto, can quicꞌuan ri rachuoch ri Dios ri bꞌanun cha tziak, y chireꞌ nucꞌut-ve-riꞌ ri Dios chiquivach. Ri rachuoch ri Dios xꞌan cha can incheꞌl ri xrajoꞌ, ruma ri Dios can xucꞌut choch ri Moisés ri chica rubꞌanic nrajoꞌ chi niꞌan cha.\x + \xo 7:44 \xt Ex. 25:9, 40.\x* \v 45 Y ja rachuoch ri Dios reꞌ ri quicꞌamun-pa ri kateꞌt-kamamaꞌ antok xaꞌuoc-pa chupan ri lugar rubꞌinan Canaán, antok i-cꞌamun-pa ruma ri Josué.\x + \xo 7:45 \xt Jos. 3:14-17.\x* Y xaꞌcꞌujie-ka vaveꞌ, antok xaꞌchꞌacuon chiquij ri vinak ri icꞌo chupan ri lugar reꞌ. Can ja ri Dios xtoꞌn quichin chi xaꞌquilasaj-el ri vinak ri man israelitas ta. Y ri rachuoch ri Dios ri quicꞌamun-pa antok xaꞌlka, cꞌa cꞌo pa ru-tiempo ri rey David. \v 46 Y ri rey reꞌ can altíra xajoꞌx ruma ri Dios. Rumareꞌ jajaꞌ xucꞌutuj favor cha ri Dios chi tuyaꞌ lugar cha chi nuꞌon jun ru-templo\x + \xo 7:46 \xt 2S. 7:1-16; 1Cr. 17:1-14.\x* richin ri Ru-Dios ri Jacob ri kamamaꞌ. \v 47 Pero man ja ta ri rey David ri xbꞌano ri templo. Xa ja ri Salomón ri rucꞌajuol ri rey David ri xbꞌano ri templo.\x + \xo 7:47 \xt 1R. 6:1-38; 2Cr. 3:1-17.\x* \v 48 Pero ri Namalaj Dios man nicꞌujieꞌ ta chupan templos ri canun achiꞌaꞌ. Incheꞌl rutzꞌibꞌan can jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo: \q1 \v 49 Ri Ajaf Dios nuꞌej: \q1 Ri rocaj jareꞌ ri nu-trono, \q1 y ri roch-ulief jareꞌ ri pacheꞌ niya-ve ri vakan. \q1 ¿Chica cꞌa jay ntiꞌan ixreꞌ chi vichin inreꞌ? \q1 ¿Y pacheꞌ cꞌo-ve ri lugar ri ntiꞌan chi nquinuxlan? \q1 \v 50 ¿Man xinꞌan ta came nojiel kax riqꞌuin nukꞌaꞌ?\x + \xo 7:50 \xt Is. 66:1-2.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri rutzꞌibꞌan can ri profeta. \p \v 51 Y ri Esteban xuꞌej jeꞌ chica: ¡Ixreꞌ cof ranun ri ivánima, ruma man ntivajoꞌ ta ntivaxaj ri nuꞌej ri Dios chiva, ni man ntiyaꞌ ta jeꞌ lugar chi ntuoc riqꞌuin ivánima, y man ntiyaꞌ ta lugar chi ja ta ri Espíritu Santo ri nucꞌuan ivichin! Y can incheꞌl ri xquiꞌan ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ, can quireꞌ jeꞌ ri ntiꞌan ixreꞌ vacame.\x + \xo 7:51 \xt Is. 63:10.\x* \v 52 ¿Cꞌo came jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, ri man ta xuꞌon sufrir pa quikꞌaꞌ ri ivateꞌt-imamaꞌ? Ri ivateꞌt-imamaꞌ xaꞌquiquimisaj ri xaꞌeꞌn chi xtipa ri Cristo ri can choj ri rucꞌaslien. Y antok xalka ri Cristo, ixreꞌ chic ri xixjacho richin y xiꞌej chi tiquimisas. \v 53 Y ri Dios xuyaꞌ ri ley chica ángeles chi xalquiyaꞌ chiva. Pero ixreꞌ man xinimaj ta, xchaꞌ ri Esteban chica. \p \v 54 Y antok ri autoridades richin ri tanamet xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Esteban, xyacataj quiyoval y can niquikꞌachꞌachꞌiej coray chirij. \v 55 Pero ri Esteban can jun ache ri nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Jajaꞌ xtzuꞌn-el chicaj, xutzꞌat ri ru-gloria ri Dios, y xutzꞌat ri Jesús cꞌo pa ru-derecha ri Dios. \v 56 Y jareꞌ antok xuꞌej: Inreꞌ nitzꞌat la rocaj jakal y nitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol cꞌo pa ru-derecha ri Dios, xchaꞌ. \p \v 57 Y ri vinak, ruma man nicajoꞌ ta chic nicaꞌxaj, xquitzꞌapij quixiquin; y ncaꞌsiqꞌuin xaꞌpalaj-pa chirij y xbꞌaquitzꞌama-pa. \v 58 Y xquilasaj-el chuchiꞌ ri tanamet, y xquicꞌak cha abꞌaj. Y ri xaꞌtzꞌako tzij chirij ri Esteban xquiyaꞌ can ri quitziak chirakan jun alaꞌ rubꞌinan Saulo. \v 59 Y antok ri Esteban nicꞌak cha abꞌaj, jajaꞌ nuꞌon orar y nuꞌej: Vajaf Jesús, tabꞌanaꞌ recibir ri nu-espíritu. \p \v 60 Y jajaꞌ xxuquie-ka, y xurak ruchiꞌ chi xchꞌoꞌ y xuꞌej: Vajaf, man taꞌan chica chi nicakaj ri pecado ri niquiꞌan, xchaꞌ. Y joꞌc cꞌa reꞌ xuꞌej, ja xcon. \c 8 \s1 Ri Saulo nuꞌon perseguir ri iglesia \p \v 1 Ri Saulo can xka choch chi ri Esteban xquimisas. Y ja kꞌij reꞌ chireꞌ Jerusalén, ri quiniman ri Jesucristo xquiꞌan-ka sufrir, ruma itziel ncaꞌtzꞌiet. Rumareꞌ quinojiel xquiquiraj-quiꞌ; icꞌo xaꞌa nicꞌaj chic tanamet chireꞌ Judea, y icꞌo xaꞌa Samaria, pero ri apóstoles xaꞌcꞌujieꞌ can Jerusalén. \v 2 Y ri Esteban xmuk cuma utzulaj tak achiꞌaꞌ ri cꞌo ri Dios riqꞌuin cánima y altíra xcokꞌiej. \v 3 Y ri Saulo can altíra itziel nuꞌon cha ri iglesia, y ntuoc pa tak jay chi ncaꞌbꞌaralasaj-pa, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ ncaꞌruchiririej-pa y ncaꞌrutzꞌapij pa cárcel.\x + \xo 8:3 \xt Hch. 22:4-5; 26:9-11.\x* \s1 Nitzijos ri evangelio chupan Samaria \p \v 4 Y ri quiniman ri Jesucristo xquiquiraj-quiꞌ. Y nojiel lugar pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve, can niquitzijuoj ri evangelio. \v 5 Y ri Felipe xbꞌaka chupan ri tanamet Samaria. Y antok cꞌo chic chireꞌ, xutzꞌom cꞌa rutzijoxic rubꞌeꞌ ri Cristo chica ri icꞌo chireꞌ. \v 6 Y qꞌuiy vinak ri niquimol-quiꞌ riqꞌuin ri Felipe, chi nicaꞌxaj ri nuꞌej jajaꞌ, y niquitzꞌat ri señales ri nuꞌon chiquivach. \v 7 Can iqꞌuiy vinak ri xaꞌiel-el ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin. Y ri itziel tak espíritus reꞌ can altíra ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌiel-el. Icꞌo jeꞌ ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y icꞌo ri paralítico qui-cuerpo, xaꞌan sanar. \v 8 Rumareꞌ ri vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet can altíra ncaꞌquicuot. \p \v 9 Y chupan ri tanamet reꞌ, antok majaꞌ tibꞌaka ri Felipe, cꞌo jun ache aj-itz rubꞌinan Simón. Can i-rubꞌanun engañar ri aj-Samaria. Jajaꞌ ruꞌeꞌn jeꞌ chica chi jajaꞌ jun ache ri cꞌo rukꞌij. \v 10 Y quinojiel ri vinak chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk ncaꞌniman ri rutzij ri aj-itz reꞌ y niquiꞌej chirij: Ri namalaj ru-poder ri Dios cꞌo riqꞌuin ri Simón, ncaꞌchaꞌ. \p \v 11 Y qꞌuiy yan tiempo i-rubꞌanun-pa engañar ri vinak riqꞌuin nojiel ri magia ri ncaꞌruꞌon. Rumareꞌ ri vinak niquinimaj ri rutzij. \v 12 Pero antok ri vinak xquinimaj ri nutzijuoj ri Felipe chirij ri Jesucristo y ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ xaꞌan bautizar. \v 13 Y ri Simón jeꞌ, ri ache aj-itz, xunimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xꞌan bautizar. Ri Simón reꞌ, can pacheꞌ bꞌanak ri Felipe, can ja bꞌanak riqꞌuin. Pero jajaꞌ can chapatajnak antok ncaꞌrutzꞌat ri nimaꞌk señales y milagros ri ncaꞌruꞌon ri Felipe chiquivach ri vinak. \p \v 14 Y ri apóstoles ri icꞌo can Jerusalén, xcaꞌxaj chi ri aj-Samaria xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Rumareꞌ xaꞌquitak cꞌa el ri Pedro y ri Juan quiqꞌuin. \v 15 Y antok xaꞌbꞌaka, xquiꞌan orar pa qui-cuenta ri quiniman ri Jesucristo ri icꞌo chireꞌ Samaria, chi quireꞌ nika-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, \v 16 ruma man jun chiquivach ijejeꞌ ri kajnak-pa ri Espíritu Santo paroꞌ, joꞌc i-bꞌanun bautizar pa rubꞌeꞌ ri Jesús. \v 17 Y ri Pedro y ri Juan xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ, y xquiꞌan recibir ri Espíritu Santo. \p \v 18 Y antok ri Simón xutzꞌat chi xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ ri vinak antok ri apóstoles xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ, ri Simón xusuj miera chica, \v 19 y xuꞌej chica: Tiyaꞌ chuva ri poder incheꞌl cꞌo iviqꞌuin ixreꞌ, chi quireꞌ antok niyaꞌ nukꞌaꞌ paroꞌ jun vinak, xtuꞌon recibir ri Espíritu Santo, xchaꞌ chica. \p \v 20 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Simón: Cꞌa pa kꞌakꞌ xcabꞌaka-ve junan riqꞌuin ri a-miera; ruma atreꞌ naꞌan pensar chi riqꞌuin miera nalokꞌ ri nusipaj ri Dios. \v 21 Atreꞌ man jun akꞌaꞌ cha ri samaj reꞌ, ruma ri avánima man choj ta cꞌo choch ri Dios.\x + \xo 8:21 \xt Sal. 78:37.\x* \v 22 Tayaꞌ can ri man otz ta ri cꞌo pan avánima, y tacꞌutuj cꞌa favor cha ri Dios chi nuꞌon perdonar ri a-pecado, ruma choch jajaꞌ, man otz ta ri xaꞌan pensar. \v 23 Inreꞌ nitzꞌat chi ri itziel cꞌa cꞌo pan acꞌaslien y ri pecado cꞌa at-ruximuon, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 24 Pero ri Simón xuꞌej chica ri apóstoles: Tibꞌanaꞌ rogar pa nu-cuenta inreꞌ cha ri Ajaf Dios, chi quireꞌ man jun kax nipa panoꞌ incheꞌl ri xiꞌej, xchaꞌ. \p \v 25 Y antok ri apóstoles quitzijuon y quicꞌutun chic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak ri icꞌo Samaria, ja xaꞌa; pero can niquitzijuoj ri evangelio nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chupan ri Samaria, ri pacheꞌ ncaꞌkꞌax-ve. Cꞌajareꞌ xaꞌa chic Jerusalén. \s1 Ri Felipe y ri alaꞌ aj-Etiopía \p \v 26 Y cꞌo jun ángel richin ri Ajaf xchꞌoꞌ cha ri Felipe, y xuꞌej cha: Capalaj, y caꞌin chupan ri jun bꞌay ri ntiel-el Jerusalén y nixulie-ka pa tanamet Gaza. Ri bꞌay reꞌ man qꞌuiy ta vinak ncaꞌkꞌax chupan. \p \v 27 Y ri Felipe can xpalaj-pa, y xꞌa. Y antok bꞌanak, xutzꞌat jun alaꞌ aj-Etiopía. Ri alaꞌ reꞌ jun eunuco, y cꞌo paroꞌ nojiel ri rubꞌayomal ri reina Candace richin ri nación Etiopía. Ri alaꞌ reꞌ yoꞌn autoridad cha ruma ri Candace, y xpa Jerusalén chi xalruyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 28 Y antok nitzalaj chic pa ru-nación, tzꞌuyul-el chupan ri ru-carruaje. Y jajaꞌ nuꞌon leer bꞌanak. Y ri nuꞌon leer, ja ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. \v 29 Y ri Espíritu Santo xuꞌej cha ri Felipe: Cajiel-apa riqꞌuin ri carruaje pacheꞌ bꞌanak-ve ri alaꞌ eunuco, y caꞌin riqꞌuin. \p \v 30 Y antok ri Felipe xjiel-apa riqꞌuin ri carruaje, xraꞌxaj ri nuꞌon leer ri alaꞌ bꞌanak, ja ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Mareꞌ ri Felipe xucꞌutuj cha: ¿Niꞌka pan aveꞌ (naꞌan entender) ri naꞌan leer? xchaꞌ cha. \p \v 31 Pero ri alaꞌ reꞌ xuꞌej: ¿Cheꞌl cꞌa xtiꞌka panoꞌ (xtinꞌan entender) xa man jun nicꞌutu chinoch? Y ri alaꞌ xuꞌon rogar cha ri Felipe chi tijotie-el y titzꞌuye-el riqꞌuin. \p \v 32 Ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌon leer ri alaꞌ reꞌ, nuꞌej: \q1 Xucꞌuax chi niquimisas, incheꞌl niꞌan cha jun oveja. \q1 Can incheꞌl nuꞌon ri alaj oveja ri man nisiqꞌuin ta antok nisocas rij, \q1 quireꞌ jeꞌ xuꞌon jajaꞌ, man jun kax xuꞌej. \q1 \v 33 Man jun rukꞌij xꞌan cha, y mesque man jun ru-pecado, paroꞌ jajaꞌ xka-ve nojiel pecado. \q1 Y ri ncaꞌniman richin, ¿chica came nicovin nijilan quichin? \q1 Ruma xquimisas-el ri choch-ulief.\x + \xo 8:33 \xt Is. 53:7-8.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri nuꞌon leer. \p \v 34 Y ri alaꞌ eunuco xucꞌutuj cha ri Felipe: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej chuva: ¿Choj chirij nichꞌo-ve ri profeta vaveꞌ? ¿Chirij jajaꞌ mismo nichꞌo-ve, o chirij jun chic? xchaꞌ. \p \v 35 Ri Felipe xutzꞌom rubꞌixic riqꞌuin ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías, richin chi xchꞌoꞌ chirij ri ru-evangelio ri Jesús. \v 36 Y antok xaꞌbꞌaka jun lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve yaꞌ, ri alaꞌ eunuco xuꞌej cha ri Felipe: Vaveꞌ cꞌo yaꞌ. ¿Chica ta nibꞌano impedir chi niꞌan bautizar? xchaꞌ. \p \v 37 Y ri Felipe xuꞌej cha ri alaꞌ reꞌ: Xa riqꞌuin nojiel avánima nanimaj ri Jesucristo, otz chi naꞌan bautizar, xchaꞌ. Y ri alaꞌ xuꞌej cꞌa: Ninimaj chi ja ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios, xchaꞌ. \p \v 38 Y rumareꞌ ri alaꞌ xuꞌej chi tipiꞌieꞌ ri carruaje. Y xaꞌka-ka ri icaꞌyeꞌ pa yaꞌ, y ri Felipe xuꞌon bautizar ri alaꞌ. \v 39 Antok i-alanak chic pa pa yaꞌ, ri Felipe xucꞌuax ruma ri Ru-Espíritu ri Ajaf. Y ri alaꞌ eunuco man xutzꞌat ta chic ri Felipe, pero niquicuot xutzꞌom chic el bꞌay. \v 40 Y ri Felipe xbꞌaka pa tanamet Azoto. Y xakꞌax nicꞌaj chic tanamet, nutzijuoj ri evangelio. Quireꞌ xuꞌon cꞌa hasta xbꞌaka pa tanamet Cesarea. \c 9 \s1 Antok ri Saulo xunimaj ri Jesús \r (Hch. 22:6-16; 26:12-18) \p \v 1 Y ri Saulo man nakꞌax ta ri royoval chiquij ri ru-discípulos ri Ajaf, y nrajoꞌ ncaꞌruquimisaj. Mareꞌ jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, \v 2 chi xbꞌarucꞌutuj cartas cha, chi xyoꞌx autoridad pa rukꞌaꞌ chi niꞌa pa tanamet Damasco, chi ntuoc pa tak sinagogas chi ncaꞌbꞌarucanuj-pa ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay.\x + \xo 9:2 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* Y antok ncaꞌril-pa, ncaꞌruxim-pa y ncaꞌrucꞌam-pa cꞌa Jerusalén, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ. \v 3 Pero antok jajaꞌ bꞌanak pa bꞌay, y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi nibꞌaka pa tanamet Damasco, jun arapienta xka-pa paroꞌ jun luz ri patanak chicaj. \v 4 Y ri Saulo xtzak-ka pan ulief, y xraꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa cha, y nuꞌej: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? xcha-pa cha. \p \v 5 Y ri Saulo xuꞌej: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xchaꞌ. Pero ri nichꞌo-pa cha ri Saulo xuꞌej-pa cha: Inreꞌ ri Jesús, ri in-abꞌanun perseguir. Y ruma quireꞌ naꞌan, xa ayuon atreꞌ naya-ka-aviꞌ pa sufrimiento. \p \v 6 Y ri Saulo nibꞌarbꞌuot ruma xibꞌinreꞌl, xuꞌej: Ajaf, ¿chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri Ajaf xuꞌej cha: Capalaj, y caꞌin cꞌa pa tanamet, y chireꞌ xtiꞌeꞌx chava ri chica nicꞌatzin chi xtaꞌan, xucheꞌx. \p \v 7 Y ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak riqꞌuin ri Saulo can xaꞌchapataj, ruma nicaꞌxaj chi cꞌo Jun nichꞌo-pa, pero man jun niquitzꞌat. \v 8 Y ja xpalaj ri Saulo pan ulief. Y antok xaꞌrujak ri nakꞌaroch, jajaꞌ xa man nitzuꞌn ta chic. Rumareꞌ xquiyukiej chukꞌaꞌ cꞌa Damasco. \v 9 Y chireꞌ xcꞌujie-ve oxeꞌ kꞌij, man xtzuꞌn ta, y man xvaꞌ ta ni man jun kax xukun. \p \v 10 Chireꞌ Damasco cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías, jun ru-discípulo ri Jesucristo. Y ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch jajaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ, y xuꞌej cha: Ananías, xchaꞌ cha. Y ri Ananías xuꞌej: Incꞌo vaveꞌ, Ajaf, xchaꞌ. \p \v 11 Y ri Ajaf xuꞌej cha: Capalaj y caꞌin chirachuoch ri Judas, ri cꞌo pa jun bꞌay ri niꞌeꞌx Derecha cha. Chireꞌ tacanuj-ve jun ache aj-Tarso, rubꞌinan Saulo. Ruma jajaꞌ vacame nuꞌon orar. \v 12 Y chupan jun incheꞌl achicꞌ xinꞌan cha chi xutzꞌat chi cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías ri xalka riqꞌuin, y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ chi nitzuꞌn chic, xchaꞌ cha. \p \v 13 Antok xraꞌxaj quireꞌ ri Ananías, xuꞌej: Ajaf, iqꞌuiy cꞌa i-bꞌiyuon chuva ri itziel ri i-rubꞌanun ri jun ache reꞌ chica ri santos avalcꞌual ri icꞌo Jerusalén. \v 14 Y vacame cꞌo vaveꞌ, can yoꞌn-pa autoridad pa rukꞌaꞌ cuma ri principales sacerdotes chi ncaꞌrutzꞌom-el quinojiel ri niquiyaꞌ akꞌij, xchaꞌ ri Ananías. \p \v 15 Y ri Ajaf xuꞌej cha: Caꞌin, ruma jajaꞌ ri nuchoꞌn chi nutzijuoj ri nubꞌeꞌ chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, chiquivach ri reyes y chiquivach ri vinak israelitas. \v 16 Y inreꞌ xtincꞌut choch nojiel ri sufrimiento ri xtukꞌasaj vuma inreꞌ. \p \v 17 Y ri Ananías xꞌa ri pacheꞌ xꞌeꞌx cha y xuoc-oc pa jay. Y antok cꞌo chic chireꞌ pa jay riqꞌuin ri Saulo, xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ y xuꞌej cha: Hermano Saulo, ri Ajaf Jesús ri xucꞌut-riꞌ chavach antok at-patanak pa bꞌay chi ncatalka vaveꞌ Damasco, xirutak-pa aviqꞌuin chi ncatzuꞌn chic jun bꞌay, y chi nika-pa jeꞌ ri Espíritu Santo pan aveꞌ chi nunojsaj ri avánima, xchaꞌ ri Ananías cha. \p \v 18 Y ja xaꞌtzak-el pa tak nakꞌaroch ri Saulo incheꞌl rij car, y xtzuꞌn chic jun bꞌay. Y xpalaj-el y xꞌan bautizar. \v 19 Y antok xvaꞌ, ja xcꞌujieꞌ chic ruchukꞌaꞌ. Ri Saulo xcꞌujie-ka nicꞌaj chic kꞌij quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ Damasco. \s1 Ri Saulo nuꞌon predicar ri Cristo pa tanamet Damasco \p \v 20 Y ri Saulo chaꞌnin xirunaꞌ predicar chica ri vinak ri pa tak sinagogas chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo ri Rucꞌajuol ri Dios. \v 21 Y quinojiel ri vinak ri nicaꞌxaj ri nuꞌej ri Saulo, can xaꞌchapataj y niquiꞌej chirij: ¿Man ja ta came reꞌ ri altíra xuꞌon chica ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús pa tanamet Jerusalén y xaꞌruyaꞌ pa sufrimiento? Y vacame xalka vaveꞌ Damasco chi ncaꞌruxim-el y ncaꞌrucꞌuaj ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús, y ncaꞌbꞌaruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes, ncaꞌchaꞌ. \p \v 22 Pero ri Saulo nicꞌujie-ka más ruchukꞌaꞌ chi nuꞌon predicar ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nuꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo. Y ruma ri nuꞌej jajaꞌ, ri israelitas ri icꞌo chireꞌ Damasco man niquil ta chica niquiꞌej cha. \s1 Ri Saulo nuto-riꞌ chiquivach ri israelitas \p \v 23 Y qꞌuiy kꞌij ticꞌujieꞌ ri Saulo chireꞌ Damasco, antok ri israelitas xquimol-quiꞌ y xquiꞌan pensar chi niquiquimisaj. \v 24 Pero ri Saulo xunaꞌiej ri nicajoꞌ niquiꞌan cha. Y ri vinak ri canun pensar chi niquiquimisaj, can pakꞌij chi chakꞌaꞌ quiyoꞌien chuchiꞌ ri puertas ri pacheꞌ ncaꞌiel y ncaꞌuoc ri vinak chireꞌ pa tanamet, chi niquiquimisaj. \v 25 Pero ri discípulos, jun chakꞌaꞌ xquiya-el ri Saulo chupan jun chacach nem, y xquikasaj-ka chirij ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet.\x + \xo 9:25 \xt 2Co. 11:32-33.\x* \s1 Antok ri Saulo xcꞌujieꞌ Jerusalén \p \v 26 Y antok ri Saulo xalka pa tanamet Jerusalén, xrajoꞌ xcꞌujieꞌ ta quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ. Pero ijejeꞌ xa niquixiꞌij-quiꞌ choch, ruma man niquinimaj ta chi ri Saulo ya runiman chic ri Jesús. \v 27 Pero ri jun discípulo Bernabé rubꞌeꞌ, xucꞌuaj ri Saulo quiqꞌuin ri apóstoles y xucꞌut chiquivach. Y ri Bernabé xuꞌej chica chi ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch ri Saulo y xchꞌoꞌ riqꞌuin antok rutzꞌamuon bꞌay bꞌanak Damasco, y cheꞌl chi ri Saulo man xuxiꞌij ta riꞌ chi xuꞌon predicar ri Ajaf Jesús chica ri vinak ri icꞌo chireꞌ Damasco, xchaꞌ ri Bernabé chica ri apóstoles. \v 28 Cꞌajareꞌ xquinimaj y ri Saulo xcꞌujie-ka chireꞌ Jerusalén, y pacheꞌ ncaꞌa-ve ri apóstoles, ja bꞌanak ri Saulo quiqꞌuin. \v 29 Y man nuxiꞌij ta riꞌ jajaꞌ chi nuꞌon predicar ri Ajaf chica ri vinak. Y niquitzꞌom cꞌa quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri israelitas ri ncaꞌchꞌoꞌ griego, chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ijejeꞌ xa niquicanuj chica manera niquiꞌan chi niquiquimisaj. \v 30 Rumareꞌ antok ri hermanos xquinaꞌiej ri chica nicajoꞌ niquiꞌan ri vinak cha ri Saulo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Cesarea. Y antok icꞌo chic chireꞌ Cesarea, xquitak-el pa tanamet Tarso. \p \v 31 Y ri tiempo reꞌ, ri iglesias ri icꞌo chupan ri Judea, ri Galilea y ri Samaria, man niquiꞌan ta chic sufrir. Xa ncaꞌqꞌuiy chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y niquixiꞌij-quiꞌ niquiꞌan pecado choch ri Ajaf, y xaꞌqꞌuiyir ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo. \s1 Antok niꞌan sanar ri Eneas \p \v 32 Y antok ri Pedro alanak chiquitzꞌatic ri santos hermanos ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet, xalka cꞌa quiqꞌuin ri icꞌo pa tanamet Lida. \v 33 Y chupan ri tanamet reꞌ xbꞌarilaꞌ jun ache rubꞌinan Eneas, ri ocho (vakxakiꞌ) junaꞌ ticotzꞌieꞌ choch varaꞌal ruma paralítico ru-cuerpo. \v 34 Rumareꞌ ri Pedro xuꞌej cha ri Eneas: Ja ri Jesucristo ri xcabꞌano sanar. Capalaj y tacꞌaloꞌ ri avaraꞌal, xchaꞌ ri Pedro cha. Y ri Eneas chaꞌnin xpiꞌieꞌ. \v 35 Y iqꞌuiy vinak ri aj-Lida y aj-Sarón ri xaꞌtzꞌato chi ri Eneas xpalaj. Y ri vinak reꞌ xquinimaj ri Ajaf Jesús y xcꞌaxtaj quicꞌaslien. \s1 Antok xcꞌasos ri Dorcas ri quiminak chic \p \v 36 Chupan ri tanamet Jope ri tiempo reꞌ, cꞌo jun discípula rubꞌinan Tabita, y Dorcas niꞌeꞌx cha ri pa chꞌabꞌal griego. Ri ixok reꞌ can otz runoꞌj quiqꞌuin ri vinak; jajaꞌ ncaꞌrutoꞌ ri i-puobra. \v 37 Y chupan cꞌa ri tiempo reꞌ, ri Dorcas xyavaj-ka y xcon. Después antok joskꞌin chic y yoꞌn chic rutziak, xiꞌquiyaꞌ chupan jun chic cuarto. \v 38 Y ri tanamet Jope cierca cꞌo-ve riqꞌuin ri tanamet Lida, pacheꞌ cꞌo-ve ri Pedro. Y ri discípulos ri icꞌo Jope, ruma xcaꞌxaj chi ri Pedro cꞌo pa tanamet Lida, xaꞌquitak-el icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ riqꞌuin, chi xbꞌaquiꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor chika, joꞌ chaꞌnin kiqꞌuin cꞌa Jope, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 39 Y ri Pedro can xꞌa quiqꞌuin. Antok xaꞌbꞌaka, ri Pedro xcusas-oc chupan ri jay pacheꞌ liꞌan-ve ri quiminak. Y ri malcaꞌn-ixokiꞌ xaꞌcꞌujieꞌ choch y chirij ri Pedro, ncaꞌuokꞌ y niquicꞌut choch ri tziak ri xaꞌruꞌon ri Dorcas antok majaꞌ ticon. \v 40 Y ri Pedro xuꞌej chica quinojiel chi caꞌiel-el. Jajaꞌ xxuquie-ka, y xuꞌon orar. Y xtzuꞌn chic apa riqꞌuin ri quiminak, y xuꞌej cha: Tabita, capalaj. Y ri ixok ja xbꞌatzuꞌn-pa, y antok xutzꞌat chi cꞌo ri Pedro, xpalaj-pa. \v 41 Ri Pedro xutzꞌom rukꞌaꞌ ri ixok chi xupabꞌaꞌ y xaꞌrayuoj ri malcaꞌn-ixokiꞌ y ri nicꞌaj chic hermanos, y cꞌas chic xujach ri Dorcas chica. \v 42 Y ri xbꞌanataj, xquinaꞌiej quinojiel vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jope, y iqꞌuiy vinak xquinimaj ri Ajaf Jesús chireꞌ. \v 43 Y ri Pedro qꞌuiy cꞌa kꞌij ri xcꞌujieꞌ chireꞌ pa tanamet Jope. Xcꞌujieꞌ pa rachuoch jun ache Simón rubꞌeꞌ, ri rusamaj ja ri nutzac y nukꞌomaj rij chicop. \c 10 \s1 Ri Pedro y ri Cornelio \p \v 1 Y ri pa tanamet Cesarea cꞌo jun ache rubꞌinan Cornelio. Jajaꞌ jun capitán ri icꞌo cien soldados pa rukꞌaꞌ, y ri soldados reꞌ i-richin ri grupo ri niꞌeꞌx Italiana chica. \v 2 Ri Cornelio y ri ru-familia niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquixiꞌij-quiꞌ niquiꞌan chꞌoꞌj choch ri Dios. Y jajaꞌ siempre nuꞌon orar, y ncaꞌrutoꞌ ri i-puobra, y nusipaj qui-miera. \v 3 Y jun nakakꞌij antok a las tres laꞌk, jajaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ xutzꞌat chi cꞌo jun ángel richin ri Dios ri xuoc riqꞌuin, y xuꞌej cha: Cornelio, xchaꞌ ri ángel cha. \p \v 4 Y ri Cornelio choj nutzꞌat ri ángel, y ruxiꞌin-riꞌ. Y xuꞌej cha ri ángel: ¿Chica ri navajoꞌ, Ajaf? xchaꞌ. Y ri ángel xuꞌej cha: Ri oraciones ri ncaꞌan, can ncaꞌka choch ri Dios, y nika jeꞌ choch chi cꞌo nasipaj chica ri vinak, y rumareꞌ ri Dios ncanataj cha vacame. \v 5 Mareꞌ vacame caꞌtaka-el achiꞌaꞌ pa tanamet Jope, chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha. \v 6 Jajaꞌ cꞌo pa rachuoch ri jun ache Simón jeꞌ rubꞌeꞌ, ri Simón ri nutzac y nukꞌomaj rij chicop y ri rachuoch chuchiꞌ ri mar cꞌo-ve. Y ja ri Pedro xtiꞌeꞌn chava ri nicꞌatzin chi naꞌan, xchaꞌ ri ángel cha ri Cornelio. \p \v 7 Y antok xꞌa ri ángel ri xchꞌoꞌ cha ri Cornelio, jajaꞌ xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ ru-siervos y jun soldado ri nuyaꞌ rukꞌij ri Dios jeꞌ. Ri soldado reꞌ, jareꞌ ri can siempre cꞌo riqꞌuin ri Cornelio, y nuꞌon ri niꞌeꞌx cha. \v 8 Y ri Cornelio xutzijuoj nojiel chica, y xaꞌrutak-el pa tanamet Jope. \p \v 9 Y chucaꞌn kꞌij antok i-bꞌanak ri achiꞌaꞌ, y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi ncaꞌbꞌaka pa tanamet Jope, pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk reꞌ, ri Pedro xjotie-el cꞌa paroꞌ ri jay chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar. \v 10 Jajaꞌ can ninem rupan y nrajoꞌ nivaꞌ yan. Pero antok royoꞌien chi nicꞌachoj ri chica xtutej, ri Dios xuꞌon cha chi xuꞌon jun incheꞌl achicꞌ. \v 11 Jajaꞌ xutzꞌat chi ri rocaj jakal, y nika-pa incheꞌl jun nem tziak, y ximuon ri cajeꞌ rutzaꞌn. Y ri incheꞌl tziak reꞌ akal nika-pa choch ri roch-ulief. \v 12 Y antok xka-pa, ri Pedro xutzꞌat chi chupan icꞌo-pa nojiel quivach chicop. Icꞌo ri chicop ri cajeꞌ cakan, y icꞌo cumatz, y icꞌo ri chicop ri cꞌo quixicꞌ. \v 13 Y jareꞌ antok ri Pedro xraꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa cha y nuꞌej: Pedro, capalaj. Caꞌaquimisaj ri chicop y caꞌcꞌuxuꞌ. \p \v 14 Y ri Pedro xuꞌej: Ajaf, inreꞌ man xcaꞌncꞌux ta la chicop la. Inreꞌ man jun bꞌay i-nucꞌuxun chicop incheꞌl la, ri man i-sak ta, y ri man i-otz ta ncaꞌcꞌux,\x + \xo 10:14 \xt Lv. 11:4-8; 20:25; Dt. 14:3.\x* xchaꞌ. \p \v 15 Y ri nichꞌo-pa cha ri Pedro xuꞌej chic pa cha rucaꞌn mul: Nojiel ri ranun sak ri Dios cha, can i-otz; man taꞌej atreꞌ chi man i-sak ta. \p \v 16 Oxeꞌ mul quireꞌ xbꞌanataj, y cꞌajareꞌ ri incheꞌl nem tziak xucꞌuax chic el chicaj. \v 17 Ri Pedro cꞌa cꞌo chireꞌ, y man niril ta chica nrajoꞌ nuꞌej ri incheꞌl achicꞌ ri xuꞌon, antok ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el ruma ri Cornelio xaꞌbꞌaka, niquicꞌutuj cꞌa ri rachuoch ri Simón rubꞌeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka chuchiꞌ ri jay, \v 18 xquicꞌutuj-apa vi chireꞌ cꞌo-ve ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha. \v 19 Y ri Pedro cꞌa nuꞌon pensar chirij ri incheꞌl achicꞌ, antok ri Espíritu Santo xuꞌej cha: Icꞌo iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri ncatquicanuj. \v 20 Capalaj y caka-ka, y man taꞌan dudar chi ncaꞌa quiqꞌuin, ruma inreꞌ xitako-pa quichin. \p \v 21 Y ri Pedro xka-pa quiqꞌuin ri iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri i-takuon-el ruma ri Cornelio, y xuꞌej chica: Inreꞌ ri Pedro. ¿Choj-uma ix-patanak ixreꞌ? xchaꞌ. \p \v 22 Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej cha ri Pedro: Jun capitán Cornelio rubꞌeꞌ oj-rutakuon-pa chi ncatalkayuoj. Jajaꞌ jun ache choj y nuxiꞌij-riꞌ nuꞌon chꞌoꞌj choch ri Dios. Quinojiel ri vinak israelitas can nicajoꞌ y otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij. Y jun santo ángel ri xalchꞌoꞌ cha jajaꞌ, y ri ángel reꞌ xuꞌej can cha chi carayuoj atreꞌ chirachuoch chi nraꞌxaj ri chica xtaꞌej cha, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el. \p \v 23 Y ri Pedro xaꞌrucusaj-oc pa jay ri achiꞌaꞌ reꞌ, y xaꞌcꞌujie-ka riqꞌuin. Y chucaꞌn kꞌij ri Pedro xꞌa quiqꞌuin cꞌa pa tanamet Cesarea. Y icꞌo nicꞌaj hermanos aj-chireꞌ pa tanamet Jope xaꞌa riqꞌuin ri Pedro. \p \v 24 Y chucaꞌn kꞌij ri caꞌiel-pa, cꞌajareꞌ xaꞌbꞌaka pa tanamet Cesarea. Y ri Cornelio i-rayuon ri rachꞌalal y i-rayuon jeꞌ ri ru-amigos ri más ncaꞌrajoꞌ, y quiyoꞌien-apa ri Pedro. \v 25 Y antok ri Pedro ya ntuoc-oc pa jay, ri Cornelio xiel-pa chi nuꞌon recibir y xxuquieꞌ chukul rakan chi xuyaꞌ rukꞌij. \v 26 Pero ri Pedro xupilisaj y xuꞌej cha: Capiꞌieꞌ. Man caxuquieꞌ chinoch; inreꞌ xa in ache jeꞌ incheꞌl atreꞌ. \p \v 27 Ri Pedro y ri Cornelio ncaꞌtzijuon, xaꞌuoc pa jay. Y jareꞌ antok ri Pedro xutzꞌat chi iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ chireꞌ. \v 28 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri vinak reꞌ: Ixreꞌ ivataꞌn chi ojreꞌ israelitas man yoꞌn ta lugar chika chi nakaꞌan xa jun iviqꞌuin y manak cheꞌl nkojuoc pa tak ivachuoch jeꞌ ruma man ix israelitas ta. Pero ri Dios xucꞌut chinoch chi man otz ta niꞌej cha jun vinak chi man sak ta, ruma man israelita ta. \v 29 Rumareꞌ, joꞌc xaꞌbꞌaka ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el chi xinbꞌacayuoj, man xinꞌej ta chica chi man nquipa ta, xa xipa quiqꞌuin. Y vacame nicꞌutuj: ¿Karruma xinivayuoj? xchaꞌ ri Pedro. \p \v 30 Y ri Cornelio xuꞌej: Pa cajeꞌ can kꞌij, como cava huora a las tres ri nakakꞌij, antok inreꞌ niꞌan ayuno y oración, jareꞌ antok xucꞌut-riꞌ chinoch jun ache ri nichꞌichꞌan rutziak. \v 31 Y xuꞌej chuva: Cornelio, ri Dios can otz raxan ri av-oración, y nika jeꞌ choch ri Dios chi cꞌo nasipaj chica ri vinak, y rumareꞌ ncanataj cha vacame. \v 32 Y caꞌtaka-el achiꞌaꞌ cꞌa pa tanamet Jope chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha, ri cꞌo pa rachuoch jun ache ri Simón jeꞌ rubꞌeꞌ. Y ri rachuoch cꞌo chuchiꞌ ri mar, y nutzac y nukꞌomaj rij chicop. Y antok ri Pedro xtalka aviqꞌuin, cꞌo cꞌa kax xtuꞌej chava, xchaꞌ chuva. \v 33 Rumareꞌ xintak avayoxic, y tiox bꞌaꞌ chi xapa. Y choch ri Dios ojcꞌo-ve konojiel ri kamaluon-kiꞌ ri vaveꞌ, y nakajoꞌ nakaxaj ri xtatzijuoj chakavach, ri ruꞌeꞌn ri Dios chava atreꞌ, xchaꞌ ri Cornelio cha ri Pedro. \p \v 34 Y ri Pedro xchꞌoꞌ y xuꞌej: Can ketzij niꞌka panoꞌ (niꞌan entender) vacame chi ri Dios nkojrajoꞌ konojiel. Man joꞌc ta jun nrajoꞌ.\x + \xo 10:34 \xt Dt. 10:17.\x* \v 35 Chica-na ri katanamit, ri Dios can nkojka choch konojiel xa nakaxiꞌij-kiꞌ nakaꞌan pecado choch y xa nakaꞌan ri choj. \v 36 Y ri Dios can xutak-pa ri Jesucristo vaveꞌ choch-ulief, ri Jesucristo ri Cajaf quinojiel vinak, y xalrutzijuoj-ka ri evangelio, ri niyoꞌn paz riqꞌuin kánima. Y chikacajol ojreꞌ israelitas xalrutzijuoj-ka. \v 37 Ixreꞌ nalka pan iveꞌ nojiel ri xbꞌanataj chupan ri tiempo reꞌ chupan nojiel Judea. Naꞌay, ja ri Juan el Bautista ri xtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xaꞌruꞌon bautizar ri vinak. Después ri Jesús xutzꞌom-pa rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan Galilea. \v 38 Ivataꞌn jeꞌ chi ri Jesús ri aj-Nazaret, can cꞌo-ve ri Espíritu Santo riqꞌuin, ri yoꞌn-pa cha ruma ri Dios, y rumareꞌ cꞌo poder pa rukꞌaꞌ. Y joꞌc ri otz xaꞌruꞌon chica ri vinak. Xaꞌruꞌon jeꞌ sanar vinak ri icꞌo pa rukꞌaꞌ ri diablo. Quireꞌ xaꞌruꞌon ri Jesús, ruma cꞌo ri Dios riqꞌuin. \v 39 Y nojiel ri xaꞌruꞌon ri Jesús pa tanamet Jerusalén y nicꞌaj chic lugar richin ri Judea, can xkatzꞌat ojreꞌ ri ru-apóstoles. Ri Jesús xbꞌajix choch jun cruz chi xquimisas. Y jareꞌ ri nakatzijuoj chiquivach ri vinak. \v 40 Y chi oxeꞌ kꞌij, ri Dios xucꞌasuoj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y antok cꞌastajnak chic pa, xuꞌon cha chi xucꞌut-riꞌ. \v 41 Y man chiquivach ta chica-na vinak xucꞌut-riꞌ, xa joꞌc chakavach ojreꞌ ri can ranun-pa pensar ri Dios ojier can chi nakatzijuoj chi ri Jesús xcꞌastaj-pa. Y junan xojvaꞌ y xkakun yaꞌ riqꞌuin ri Jesús, después antok xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 42 Y jajaꞌ xuꞌon can mandar chika chi katzijuoj ri rubꞌeꞌ y kaꞌej chi ri Dios xuꞌon cha jajaꞌ chi xuoc Juez pa quiveꞌ ri vinak ri icꞌas y ri i-quiminak chic. \v 43 Ojier can jeꞌ quiꞌeꞌn can ri profetas, chi quinojiel ri xtiquinimaj ri Cristo, can xtiꞌan perdonar ri qui-pecados. Quireꞌ quiꞌeꞌn can ijejeꞌ chirij ri Jesús. \p \v 44 Y cꞌa nitzijuon ri Pedro chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ pa rachuoch ri Cornelio, antok ri Espíritu Santo xka-pa pa quiveꞌ quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan richin. \v 45 Mareꞌ ri hermanos israelitas, ri i-patanak chirij ri Pedro, xaꞌchapataj antok xquitzꞌat chi ri Espíritu Santo can xka-pa jeꞌ pa quiveꞌ ri vinak reꞌ ri man israelitas ta. \v 46 Ruma ncaꞌcaꞌxaj ri man israelitas ta chi ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo chica, y chi niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. \v 47 Y ri Pedro xuꞌej: ¿Cꞌo came jun nibꞌano impedir chi ncaꞌan bautizar cha yaꞌ, ri xyoꞌx yan ri Espíritu Santo chica ruma ri Dios, incheꞌl ri xyoꞌx chika ojreꞌ? xchaꞌ. \p \v 48 Y ri Pedro xuꞌej chi caꞌan bautizar pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús ri Cornelio y quinojiel ri quimaluon-quiꞌ riqꞌuin. Y ri xaꞌan bautizar, xquicꞌutuj favor cha ri Pedro chi ticꞌujie-ka nicꞌaj chic kꞌij quiqꞌuin. \c 11 \s1 Ri informe ri xuyaꞌ ri Pedro cha ri iglesia ri cꞌo Jerusalén \p \v 1 Ri apóstoles y ri nicꞌaj chic hermanos ri icꞌo Judea xcaꞌxaj chi icꞌo vinak ri man israelitas ta ri xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 2 Rumareꞌ, antok ri Pedro xtzalaj chic Jerusalén, ri hermanos israelitas ri ncaꞌeꞌn chi tiꞌan ri circuncisión chica quinojiel ri niquinimaj ri Jesucristo, xquichꞌojij cha ri Pedro, \v 3 y xquiꞌej cha: ¿Karruma atreꞌ xatuoc pa cachuoch ri vinak ri man niquiꞌan ta ri circuncisión y xavaꞌ jeꞌ quiqꞌuin? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 4 Jareꞌ antok ri Pedro xutzꞌom rutzijoxic nojiel ri xbꞌanataj. Jajaꞌ xuꞌej: \v 5 Inreꞌ pa tanamet Jope incꞌo-ve. Y antok niꞌan orar, xintzꞌat chupan jun incheꞌl achicꞌ, incheꞌl jun nem tziak ri i-ximuon-pa ri cajeꞌ rutzaꞌn, ri patanak chicaj y nika-pa cꞌa viqꞌuin inreꞌ. \v 6 Y antok xintzꞌat, ja xintzꞌat chi nojiel quivach chicop icꞌo-pa chupan ri jun incheꞌl nem tziak reꞌ. Icꞌo chicop ri cajeꞌ cakan, y icꞌo chicop i-cꞌuxuniel, y icꞌo cumatz, y icꞌo chicop ri cꞌo quixicꞌ. \v 7 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa chuva, y nuꞌej: Pedro, capalaj. Caꞌaquimisaj ri chicop y caꞌcꞌuxuꞌ, xcha-pa. \v 8 Y inreꞌ xinꞌej cha ri xchꞌo-pa chuva: Ajaf, inreꞌ man xcaꞌncꞌux ta la chicop la. Inreꞌ man jun bꞌay i-nucꞌuxun chicop incheꞌl la, ri man i-sak ta, ruma man otz ta ncaꞌcꞌux, xichaꞌ cha. \v 9 Pero ri Jun ri nichꞌoꞌ viqꞌuin, xchꞌoꞌ chic pa rucaꞌn mul chuva chicaj y xuꞌej: Nojiel ri ranun sak ri Dios cha, can i-otz; man taꞌej atreꞌ chi man i-sak ta, xinucheꞌx. \v 10 Y oxeꞌ mul quireꞌ xbꞌanataj, y cꞌajareꞌ ri incheꞌl nem tziak xucꞌuax chic el chicaj. \v 11 Cꞌajaꞌ oc xintzꞌat inreꞌ reꞌ, antok icꞌo iyoxeꞌ achiꞌaꞌ xaꞌlka chuchiꞌ ri jay pacheꞌ incꞌo-ve. Ri achiꞌaꞌ reꞌ i-takuon-pa viqꞌuin cꞌa pa tanamet Cesarea i-patanak-ve. \v 12 Y ri Espíritu Santo xuꞌej chuva chi nquiꞌa quiqꞌuin y man tinꞌan dudar. Y ri ivakiꞌ hermanos la xaꞌa cꞌa viqꞌuin. Y xojbꞌaka ri pa rachuoch ri Cornelio. \v 13 Y jajaꞌ xutzꞌom rutzijoxic chika chi cꞌo jun ángel ri xucꞌut-riꞌ choch pa rachuoch; y ri ángel reꞌ xpiꞌieꞌ choch y xuꞌej cha: Caꞌtaka-el achiꞌaꞌ pa tanamet Jope chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha. \v 14 Y jajaꞌ ri xtiꞌeꞌn chava ri chica xtaꞌan chi ncacolotaj atreꞌ y ri icꞌo pan avachuoch, xucheꞌx can ruma ri ángel. \v 15 Y antok inreꞌ xintzꞌom chi xichꞌoꞌ cha ri Cornelio y chiquivach ri vinak ri icꞌo riqꞌuin, xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, can incheꞌl antok xka-pa pa kaveꞌ ojreꞌ naꞌay. \v 16 Y rumareꞌ xalka panoꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn can ri Ajaf Jesús, chi ri Juan cha yaꞌ xaꞌruꞌon-ve bautizar ri vinak. Pero ixreꞌ riqꞌuin ri Espíritu Santo xquixꞌan-ve bautizar.\x + \xo 11:16 \xt Hch. 1:5.\x* Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri Jesús. \v 17 Y xa ja ri Dios xyoꞌn ri Espíritu Santo pa quiveꞌ ri vinak reꞌ, incheꞌl xuꞌon jeꞌ chika ojreꞌ ri kaniman ri Ajaf Jesucristo, ¿in chica ta cꞌa inreꞌ chi niꞌej cha ri Dios chi man tuꞌon quireꞌ? \p \v 18 Y antok xcaꞌxaj ri icꞌo Jerusalén ri xuꞌej ri Pedro chica, man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa, xa niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: ¡Ri Dios can xuyaꞌ jeꞌ lugar chica ri man israelitas ta chi nitzalaj-pa cánima riqꞌuin y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta! xaꞌchaꞌ. \s1 Ri iglesia chupan ri Antioquía \p \v 19 Y ri quiquiran-el-quiꞌ ruma ri sufrimiento ri xpa chiquij antok xquimisas ri Esteban,\x + \xo 11:19 \xt Hch. 8:1-4.\x* icꞌo xaꞌa cꞌa Fenicia, Chipre, y Antioquía, y niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios joꞌc chica ri israelitas. \v 20 Pero icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Chipre y aj-Cirene chiquicajol, ri xaꞌlka Antioquía, man joꞌc ta chica ri vinak israelitas xquitzijuoj-ve ri ru-evangelio ri Ajaf Jesús, xa can xquitzijuoj jeꞌ chica ri vinak ri man israelitas ta. \v 21 Ri ru-poder ri Ajaf Dios can cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ reꞌ. Rumareꞌ can iqꞌuiy vinak ri xquinimaj ri Ajaf. Can xtzalaj cꞌa pa cánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo. \p \v 22 Y nojiel cꞌa reꞌ xalka rutzijoxic riqꞌuin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Jerusalén, y mareꞌ xquiꞌej cha ri Bernabé chi tiꞌa cꞌa Antioquía. \v 23 Y antok ri Bernabé xbꞌaka, xutzꞌat chi ri Dios can ruyoꞌn-ve rukꞌaꞌ paroꞌ ri quisamaj; rumareꞌ altíra xquicuot, y xaꞌruꞌon animar chi caꞌcꞌujieꞌ siempre riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo riqꞌuin nojiel cánima. \v 24 Ri Bernabé jun utzulaj ache, ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Y iqꞌuiy ri vinak ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo. \p \v 25 Después ri Bernabé xꞌa pa tanamet Tarso chi xirucanuj ri Saulo. Y antok xril, xucꞌam-pa cꞌa Antioquía. \v 26 Y jun junaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri hermanos, y xaꞌquitijuoj iqꞌuiy vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y chireꞌ cꞌa Antioquía ri naꞌay mul xꞌeꞌx cristianos chica ri ru-discípulos ri Jesucristo. \p \v 27 Y chupan ri tiempo reꞌ, icꞌo nicꞌaj profetas ri xaꞌiel-el Jerusalén, y xaꞌa cꞌa Antioquía. \v 28 Y jun chiquivach ri profetas reꞌ, rubꞌinan Agabo.\x + \xo 11:28 \xt Hch. 21:10.\x* Ri Espíritu Santo cꞌo xuꞌej cha jajaꞌ; rumareꞌ xpiꞌieꞌ chiquivach ri hermanos, y xuꞌej chi xtipa jun tiempo richin jun nem viꞌjal ri vaveꞌ choch-ulief. Y reꞌ xbꞌanataj chupan ri ru-tiempo ri emperador Claudio. \v 29 Y rumareꞌ ri discípulos ri icꞌo Antioquía xquiꞌan-ka pensar chi ncaꞌquitoꞌ ri hermanos ri icꞌo Judea riqꞌuin ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiyaꞌ chiquijunal. \v 30 Y ja ri Bernabé y ri Saulo ri xaꞌtak-el chi xquicꞌuaj ri janeꞌ (jaroꞌ) xmolotaj chi ncaꞌquitoꞌ ri icꞌo Judea. Y nojiel cꞌa ri quicꞌuan ri Bernabé y ri Saulo, xbꞌaquijachaꞌ pa quikꞌaꞌ ri ancianos richin ri iglesia. \c 12 \s1 Ri Jacobo niquimisas; ri Pedro niyoꞌx pa cárcel \p \v 1 Chupan ri mismo tiempo reꞌ, ri rey Herodes xaꞌrutzꞌom nicꞌaj miembros richin ri iglesia chi niquiꞌan sufrir pa rukꞌaꞌ. \v 2 Y xuꞌej chi xquimisas cha espada ri Jacobo ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Juan. \v 3 Y ruma ri Herodes xutzꞌat chi ri xuꞌon cha ri Jacobo can xka chiquivach ri israelitas ri man quiniman ta ri rutzij ri Jesucristo, rumareꞌ xuꞌej chi titzꞌam jeꞌ ri Pedro. Y xtzꞌam chupan ri namakꞌej Pascua, antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin. \v 4 Antok tzꞌamuon chic ri Pedro, ri Herodes xuyaꞌ pa cárcel. Y ranun pensar chi takꞌax-na ri namakꞌej Pascua,\x + \xo 12:4 \xt Ex. 12:1-27.\x* cꞌajareꞌ xtalasaj-pa chi nuꞌon juzgar chiquivach ri vinak, rumareꞌ xuyaꞌ pa quikꞌaꞌ icajeꞌ grupos chajiniel chi niquichajij ri Pedro. Y i-cajcaj achiꞌaꞌ icꞌo chupan jujun grupo. \v 5 Ri Pedro cꞌo pa cárcel y chajin otz. Pero ri iglesia ri cꞌo chireꞌ pa tanamet, man nitanieꞌ ta nuꞌon orar pa ru-cuenta ri Pedro. \s1 Antok ri Pedro xcuol pa cárcel \p \v 6 Y chupan ri mismo akꞌaꞌ, antok ri Herodes nrajoꞌ nralasaj-pa ri Pedro y nuꞌon juzgar chiquivach ri vinak, ri Pedro tzꞌamuon cha caꞌyeꞌ cadenas (yariena) y nivar chiquicajol icaꞌyeꞌ soldados. Y chuchiꞌ ri cárcel icꞌo jeꞌ ri ncaꞌchajin. \v 7 Y chireꞌ pa cárcel xalka jun ángel richin ri Ajaf, y sakil xuꞌon chireꞌ. Ri ángel reꞌ xutzꞌom ri rucꞌalcꞌaꞌx ri Pedro chi xucꞌasuoj, y xuꞌej cha: Capalaj chaꞌnin. Y ri cadenas (yariena) ri choj cha tzꞌamuon-ve rukꞌaꞌ ri Pedro, xaꞌtzak-el. \v 8 Y ri ángel xuꞌej cha ri Pedro: Tachojmij-aviꞌ, y tacusaj ri axajabꞌ. Y antok ruchojmin chic riꞌ ri Pedro, ri ángel xuꞌej cha: Tabꞌolkotij-el ri tziak chavij, y catam-pa chuvij, xchaꞌ ri ángel. \p \v 9 Ri Pedro bꞌanak chirij ri ángel, pero man rataꞌn ta vi xa ketzij chi nicuol-el ruma ri ángel, o xa nachicꞌ. \v 10 Ri Pedro y ri ángel xaꞌkꞌax chiquicajol ri naꞌay grupo chajiniel y riqꞌuin jeꞌ ri jun chic grupo. Y antok xaꞌbꞌaka choch ri puerta ri bꞌanun cha chꞌichꞌ, ri cꞌo chuchiꞌ ri bꞌay, ri puerta reꞌ ruyuon xjakataj chiquivach; y ijejeꞌ xaꞌiel-el pa bꞌay y antok caꞌin jun cuadra, ri ángel xuyaꞌ can ri Pedro. \v 11 Cꞌajareꞌ ri Pedro xunaꞌ y xuꞌej: Vacame vataꞌn chi ri ángel can ketzij chi takuon-pa ruma ri Ajaf chi xirucol pa rukꞌaꞌ ri Herodes y choch nojiel ri canun pensar chi niquiꞌan chuva ri nuvanakil israelitas, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 12 Jajaꞌ nuꞌon pensar ri chica xtuꞌon, y antok ranun chic pensar, xꞌa chirachuoch ri María ri rutieꞌ ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha. Y chupan ri jay reꞌ iqꞌuiy quimaluon-quiꞌ chi niquiꞌan orar. \v 13 Y antok ri Pedro xucꞌoscꞌa-apa ri puerta ri cꞌo chi bꞌay, ja xpa jun xtan rubꞌinan Rode chi xalraꞌxaj. \v 14 Pero antok ri xtan xraꞌxaj chi ja ri Pedro ri nichꞌo-apa, altíra xquicuot. Pero ruma altíra xquicuot, man xujak ta can ri puerta choch ri Pedro, xa jun-anin xuoc chic oc pa jay chi xbꞌaruꞌej chi ri Pedro cꞌo chuchiꞌ ri puerta. \v 15 Pero ri quimaluon-quiꞌ pa jay man xquinimaj ta ri nuꞌej ri Rode chica. Xa xquiꞌej cha ri xtan: Xa at chꞌuꞌj, xaꞌchaꞌ cha. Y ri xtan nuꞌej chi ja ri Pedro ri xraꞌxaj jajaꞌ. Y xquiꞌej cha ri xtan: ¡Reꞌ xa ja ri ru-ángel! xaꞌchaꞌ. \p \v 16 Pero ri Pedro quireꞌ nucꞌoscꞌa-apa ri puerta. Y antok xquijak ri puerta, xquitzꞌat chi ja ri Pedro. Rumareꞌ can xaꞌchapataj. \v 17 Pero jajaꞌ xuꞌon seña cha ri rukꞌaꞌ chi caꞌtanie-ka. Y ja xutzijuoj chica ri chica xuꞌon ri Ajaf Dios chi xralasaj-pa pa cárcel, y xuꞌej chica chi tiꞌquiꞌej cha ri Jacobo\x + \xo 12:17 \xt Hch. 21:18; Gá. 1:19.\x* y chica ri nicꞌaj chic hermanos. Y jajaꞌ xiel-el y xꞌa jun chic lugar. \p \v 18 Y antok xsakar-pa ri kꞌij reꞌ, ri soldados man niquil ta chica niquiꞌan, ruma man cataꞌn ta pacheꞌ xꞌa-ve ri Pedro. \v 19 Y ri Herodes xutak rucanuxic ri Pedro, pero ri xaꞌbꞌacanun richin man xquil ta pa. Cꞌajareꞌ ri Herodes xaꞌrayuoj ri achiꞌaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ri kꞌij reꞌ chi xquichajij, y xucꞌutuj chica pacheꞌ xꞌa-ve ri Pedro. Y ruma man jun taꞌmayuon pacheꞌ xꞌa-ve, xuꞌej chi caꞌquimisas ri chajiniel reꞌ. Y ri Herodes xiel-el Judea, y xbꞌacꞌujieꞌ Cesarea. \s1 Antok ri Herodes xcon \p \v 20 Ri rey Herodes can royoval cꞌa chiquij ri aj-Tiro y ri aj-Sidón. Pero ri aj-Tiro y ri aj-Sidón xquiꞌej cꞌa chiquivach chi ncaꞌa riqꞌuin ri Herodes. Y xquiyaꞌ miera cha ri ache Blasto, ri nichojmin ri lugar pacheꞌ nivar-ve ri Herodes, chi ncaꞌrucꞌuaj choch ri rey chi niquiꞌej chi tiqꞌuis ri ayoval chiquivach, ruma chireꞌ Israel ntiel-ve-el nicꞌaj kax ri niquitej. \v 21 Y xꞌeꞌx ri chica kꞌij niquimol-quiꞌ. Y antok xalka ri kꞌij reꞌ, ri rey Herodes can xucusaj ri tziak richin namakꞌej. Xbꞌatzꞌuyeꞌ pa tribunal, y xbꞌachꞌo-pa chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ. \v 22 Y ri vinak riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ ncaꞌsiqꞌuin-apa, y niquiꞌej: ¡La nichꞌo-pa, can Dios y man ache ta! \p \v 23 Y chupan ri misma huora reꞌ, jun ángel richin ri Ajaf xuyaꞌ jun extraña yabꞌil paroꞌ ri Herodes, ruma jajaꞌ man xuꞌej ta chica ri vinak chi man tiquiyaꞌ rukꞌij, y man xuyaꞌ ta rukꞌij ri Dios. Ri Herodes jut xaꞌtijo richin, y jareꞌ ri xquimisan-el. \p \v 24 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios xꞌa cꞌa rutzijoxic, y chica-na lugar nitzijos-ve, y iqꞌuiy vinak ri niquinimaj. \p \v 25 Ri Bernabé y ri Saulo xaꞌtzalaj cꞌa pa tanamet Antioquía. Ijejeꞌ xalquiyaꞌ cꞌa Jerusalén nojiel ri quitakuon-pa ri aj-Antioquía. Y antok xaꞌtzalaj chic Antioquía, xquicꞌuaj ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha. \c 13 \s1 Antok ri Bernabé y ri Saulo xquitzꞌom-el ri naꞌay qui-viaje misionero \p \v 1 Chupan ri iglesia ri cꞌo Antioquía, icꞌo cꞌa profetas y icꞌo maestros: Ja ri Bernabé, ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Niger cha, ri Lucio ri aj-Cirene, ri Manaén ri junan xaꞌqꞌuiytisas-pa riqꞌuin ri Herodes ri gobernador chireꞌ Galilea, y ri Saulo. \v 2 Y jun kꞌij antok niquiꞌan ayuno chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf Dios, ri Espíritu Santo xuꞌej chica: Quiꞌbꞌanaꞌ nombrar ri Bernabé y ri Saulo chi niquiꞌan ri samaj ri richin reꞌ i-vayuon, xchaꞌ. \p \v 3 Y antok quibꞌanun chic ri ayuno y oración, jareꞌ antok xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri Bernabé y ri Saulo, chi ncaꞌa. \s1 Ri Bernabé y ri Saulo niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri isla rubꞌinan Chipre \p \v 4 Ri Bernabé y ri Saulo xaꞌtak-el ruma ri Espíritu Santo y ja xaꞌa Seleucia. Y chireꞌ xaꞌuoc-el chupan jun barco chi xaꞌkꞌax-apa chupan ri isla rubꞌinan Chipre. \v 5 Y antok icꞌo chic pa tanamet Salamina ri cꞌo chupan Chipre, xquitzijuoj-ka ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas quichin ri israelitas. Ri Bernabé y ri Saulo quicꞌuan jun chi ncaꞌrutoꞌ y reꞌ ja ri Juan.\x + \xo 13:5 \xt Hch. 12:25.\x* \v 6 Ri Chipre jun isla. Rumareꞌ, antok ri Bernabé, ri Saulo y ri Juan xaꞌkꞌax chupan ri lugar reꞌ, xaꞌbꞌaka cꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri isla chupan ri tanamet Pafos. Y xquil jun ache israelita rubꞌinan Barjesús, jun aj-itz. Ri ache reꞌ jun falso profeta. \v 7 Y ri aj-itz reꞌ nisamaj riqꞌuin ri gobernador Sergio Paulo, ri gobernador reꞌ cꞌo runoꞌj. Ri gobernador xutak quiyoxic ri Bernabé y ri Saulo, ruma nrajoꞌ nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 8 Pero ri aj-itz, ri niꞌeꞌx jeꞌ Elimas cha, can nutej rukꞌij ncaꞌrukꞌat, ruma man nrajoꞌ ta chi ri Sergio Paulo nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \v 9 Pero ri Saulo, ri rubꞌinan jeꞌ Pablo, can nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, xutzꞌat pa roch ri aj-itz, \v 10 y xuꞌej cha: ¡Atreꞌ xa nojnak avánima riqꞌuin nojiel roch tzꞌakoy-tzij y riqꞌuin nojiel itziel tak kax! ¡Xa at jun ralcꞌual ri diablo, ruma itziel natzꞌat nojiel ri otz! ¿Can man ncatanieꞌ ta chi man choj ta naꞌan cha ri rubꞌiey ri Ajaf Dios? \v 11 Vacame cꞌa, ri Ajaf Dios xcaruꞌon castigar; xa man xcatzuꞌn ta jun tiempo y man xtatzꞌat ta roch ri kꞌij. Y joꞌc quireꞌ xuꞌej ri Pablo, can ja man xtzuꞌn ta chic ri ache aj-itz. Rumareꞌ jajaꞌ nucanuj jun chi nucꞌuan chukꞌaꞌ. \v 12 Antok ri Sergio Paulo ri gobernador xutzꞌat ri xbꞌanataj riqꞌuin ri aj-itz, can xchapataj chirij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf. Y xunimaj ri Dios chupan ri kꞌij reꞌ. \s1 Ri Pablo y ri Bernabé ncaꞌa Antioquía ri cꞌo chupan ri Pisidia \p \v 13 Y ri Pablo y ri i-bꞌanak riqꞌuin xquiyaꞌ can ri tanamet Pafos, xaꞌkꞌax-apa paroꞌ ri yaꞌ chi xaꞌa pa tanamet Perge ri cꞌo Panfilia. Pero ri Juan xaꞌruyaꞌ can y xtzalaj Jerusalén. \v 14 Y antok ri Pablo y ri Bernabé i-kꞌaxnak chic ri Perge, xaꞌa cꞌa jun chic tanamet ri rubꞌinan jeꞌ Antioquía. Y ri tanamet reꞌ Pisidia cꞌo-ve. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, ijejeꞌ xaꞌa pa sinagoga y xaꞌtzꞌuye-apa. \v 15 Y después antok xꞌan leer ri ley richin ri Moisés y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo, ri achiꞌaꞌ principales ri icꞌo chupan ri sinagoga reꞌ, xquitak-apa jun quiqꞌuin ri Pablo y ri Bernabé, chi xbꞌaruꞌej chica: Achiꞌaꞌ israelitas, xa cꞌo ntivajoꞌ ntiꞌej chica ri quimaluon-quiꞌ vaveꞌ chi nquiꞌan animar, otz chi ntiꞌej, xchaꞌ ri xalka quiqꞌuin. \p \v 16 Y ri Pablo can ja xpiꞌieꞌ, y xuꞌon seña cha rukꞌaꞌ chiquivach chi man jun chic tichꞌoꞌ y xuꞌej cꞌa chica: \p Tivaxaj ixreꞌ nuvanakil israelitas y tivaxaj ixreꞌ ri man ix israelitas ta ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios; tivaxaj ri xtinꞌej chiva: \v 17 Ri Ka-Dios ojreꞌ israelitas can xaꞌruchaꞌ cꞌa ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, y xuꞌon chica chi xaꞌuoc jun nem tanamet antok cꞌa icꞌo Egipto,\x + \xo 13:17 \xt Ex. 1:7.\x* ri nación ri man quichin ta ijejeꞌ. Ri Dios can riqꞌuin ri ru-poder xaꞌralasaj-pa chireꞌ.\x + \xo 13:17 \xt Ex. 12:51.\x* \v 18 Y jun laꞌk cuarenta junaꞌ ri xquiꞌan chupan ri desierto, ri Dios xucochꞌ nojiel ri xquiꞌan.\x + \xo 13:18 \xt Nm. 14:34; Dt. 1:31.\x* \v 19 Y xaꞌruqꞌuis ri vinak ri icꞌo chupan ri siete (vukuꞌ) naciones ri icꞌo chupan ri Canaán,\x + \xo 13:19 \xt Dt. 7:1.\x* y jareꞌ ri ulief ri xuyaꞌ can pa quikꞌaꞌ ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can.\x + \xo 13:19 \xt Jos. 14:1.\x* \v 20 Después ri Dios xaꞌruyaꞌ jueces pa quiveꞌ.\x + \xo 13:20 \xt Jue. 2:16.\x* Jun laꞌk cuatrocientos cincuenta junaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ ri jueces pa quiveꞌ. Y ri ruqꞌuisbꞌal juez ri xcꞌujieꞌ, ja ri profeta Samuel.\x + \xo 13:20 \xt 1S. 3:20.\x* \v 21 Pero ijejeꞌ jun rey ri xcajoꞌ chi xaꞌruꞌon gobernar.\x + \xo 13:21 \xt 1S. 8:5.\x* Y ri Dios can xuya-ve cꞌa ri qui-rey. Y cuarenta junaꞌ xaꞌruꞌon gobernar ri jun rey ri xubꞌinaj Saúl. Ri Saúl reꞌ rucꞌajuol ri Cis, rumáma can ri Benjamín.\x + \xo 13:21 \xt 1S. 10:21.\x* \v 22 Y antok ri Dios xrajoꞌ chi ri Saúl xiel-el,\x + \xo 13:22 \xt 1S. 13:14.\x* xuyaꞌ can ri David chi xuoc rey. Ri Dios can xuꞌej cꞌa chirij ri rey David: Xinvil ri David ri rucꞌajuol ri Isaí, ri can nika chinoch, jajaꞌ xtuꞌon nojiel ri nivajoꞌ inreꞌ.\x + \xo 13:22 \xt 1S. 16:12; Sal. 89:20.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Dios. \v 23 Y jun cꞌa chiquivach ri rumáma ri rey David, ja ri Jesús. Incheꞌl ri ranun prometer ri Dios, xupilisaj-pa ri Jesús ri nicalo kichin ojreꞌ ri israelitas. \v 24 Y antok majaꞌ talka ri Jesús, ri Juan el Bautista xuꞌej chica ri kavanakil israelitas chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y caꞌan bautizar.\x + \xo 13:24 \xt Mr. 1:4; Lc. 3:3.\x* \v 25 Y antok ri Juan ya nuqꞌuis ri samaj ri xyoꞌx cha ruma ri Dios, jajaꞌ xuꞌej: ¿In chica inreꞌ ntiꞌan pensar ixreꞌ? Ruma, man inreꞌ ta ri Cristo.\x + \xo 13:25 \xt Jn. 1:20.\x* Ruma ri Cristo majaꞌ tutzꞌom samaj chiꞌicajol. Jajaꞌ can cꞌo rukꞌij, rumareꞌ nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ,\x + \xo 13:25 \xt Mt. 3:11; Mr. 1:7; Lc. 3:16; Jn. 1:27.\x* xchaꞌ ri Juan. \p \v 26 Ixreꞌ nuvanakil israelitas, ri ix rumáma can ri Abraham, y ixreꞌ ri man ix israelitas ta, ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios, niꞌej chiva chi ri ruchꞌabꞌal ri Dios can ivichin ixreꞌ yoꞌn-pa, ri nichꞌoꞌ chirij ri chica modo nquixcolotaj. \v 27 Xa ja ri vinak ri icꞌo Jerusalén y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar chiquicajol, xa ijejeꞌ ri man xaꞌnaꞌien ta chica ri Jesús, y man quibꞌanun ta jeꞌ entender ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo, ri niꞌan leer nojiel kꞌij richin uxlanien ri pa tak sinagogas. Rumareꞌ, antok ijejeꞌ xquiꞌej chi tiquimisas ri Jesús, can xquiꞌan incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 28 Y mesque man jun ruchꞌoꞌj ri Jesús xquil chi niquimisas, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pilato chi tiquimisas.\x + \xo 13:28 \xt Mt. 27:22-23; Mr. 15:13-14; Lc. 23:21-23; Jn. 19:15.\x* \v 29 Y antok xuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chirij ri rucamic ri Jesús, xbꞌaquikasaj-pa choch ri cruz, y xbꞌaquimukuꞌ.\x + \xo 13:29 \xt Mt. 27:57-61; Mr. 15:42-47; Lc. 23:50-56; Jn. 19:38-42.\x* \v 30 Pero ri Dios xuꞌon cha ri Jesús chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 31 Y ri Jesús qꞌuiy kꞌij xucꞌut-riꞌ chiquivach ri xaꞌa riqꞌuin\x + \xo 13:31 \xt Hch. 1:3.\x* antok xiel-el Galilea y xꞌa cꞌa Jerusalén. Y ri xaꞌtzꞌato richin, jareꞌ ri niquitzijuoj chica ri vinak. \p \v 32 Y ojreꞌ nakatzijuoj chiva ri evangelio, ri nichꞌoꞌ chirij ri ranun prometer ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. \v 33 Ruma xa ja chakavach ojreꞌ ri oj quimáma can ijejeꞌ xuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn ri Dios ojier can; ruma jajaꞌ xuꞌon chi xcꞌastaj-pa ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri rucaꞌn Salmo: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol, inreꞌ niyaꞌ acꞌaslien vacame,\x + \xo 13:33 \xt Sal. 2:7.\x* nichaꞌ. \v 34 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ: Y ri nuꞌeꞌn cha ri David chi niyaꞌ, can ketzij, y can niyaꞌ chiva ixreꞌ,\x + \xo 13:34 \xt Is. 55:3.\x* nichaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios chi nucꞌut chakavach chi ri Jesús can xcꞌasos ruma jajaꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, y man chic xticon ta. \v 35 Y ri David nuꞌej chic chupan jun Salmo: Man xtayaꞌ ta lugar cha ri Santo Acꞌajuol chi nikꞌay ri ru-cuerpo.\x + \xo 13:35 \xt Sal. 16:10.\x* Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David. \v 36 Pero ri David, antok ruqꞌuisuon chic ri samaj ri ruyoꞌn-pa ri Dios cha, xcon, y xbꞌamuk ri pacheꞌ i-mukun-ve ri rateꞌt-rumamaꞌ, y can xkꞌay-ve ri ru-cuerpo. \v 37 Pero ri ru-cuerpo ri Jesús man xkꞌay ta, ruma ri Dios can xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 38 Rumareꞌ nuvanakil israelitas, tivatamaj cꞌa chi ruma ri Jesús ri nitzijos chiva, niꞌan perdonar ri i-pecados. \v 39 Ruma ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés man xtiquir ta xuꞌon chiva chi man jun chic i-pecado choch ri Dios. Man incheꞌl ta ri nuꞌon ri Jesús. Y quinojiel ri xcaꞌniman richin, ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. \v 40 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, chi quireꞌ man pan iveꞌ ta ixreꞌ xtika-ve ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo. Chupan ri quitzꞌibꞌan can ijejeꞌ, ri Dios nuꞌej: \q1 \v 41 Ixreꞌ ri nquixtzeꞌn chirij ri nuchꞌabꞌal, titzꞌataꞌ cꞌa ri nem castigo ri xtika pan iveꞌ y xquixqꞌuis cꞌa. \q1 Ruma ri nem castigo ri xtinyaꞌ pan iveꞌ, can jun nem sufrimiento. \q1 Y ixreꞌ, can man xtinimaj ta, mesque cꞌo jun nutzijuoj chiva.\x + \xo 13:41 \xt Hab. 1:5.\x* \m Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios, xchaꞌ ri Pablo chica ri vinak. \p \v 42 Y antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌiel-pa chireꞌ chupan ri qui-sinagoga ri israelitas, ri vinak ri man israelitas ta xquiꞌej chica: Tibꞌanaꞌ favor chi nquixpa chic vukubꞌix, chi quireꞌ nakaxaj chic jun bꞌay ri tzij ri nticꞌam-pa. \p \v 43 Y antok ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ xaꞌa, iqꞌuiy ri xaꞌa chiquij ri Pablo y ri Bernabé; icꞌo israelitas, y icꞌo ri man israelitas ta ri niquiꞌan jeꞌ ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, ruma niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. Y ri Pablo y ri Bernabé xquiꞌej chica chi tiquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios ruma xuꞌon jun nem favor chica chi xaꞌrucol. \p \v 44 Y chupan ri kꞌij richin uxlanien ri jun chic semana, xa jubꞌaꞌ ma quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet ri xquimol-quiꞌ chi nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 45 Rumareꞌ, antok ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús xquitzꞌat chi iqꞌuiy vinak xaꞌlka, itziel xquinaꞌ, y niquiꞌej chi ri nuꞌej ri Pablo xa man ja ta ri ketzij, y itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri nuꞌej. \v 46 Pero ri Pablo y ri Bernabé man xquixiꞌij ta quiꞌ chiquivach chi xquiꞌej chica: Can nicꞌatzin chi naꞌay chiva ixreꞌ ix kavanakil nakatzijuoj-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero ixreꞌ xa man nika ta chivach. Y ruma quireꞌ ntiꞌan, can kꞌalaj chi man otz ta niyoꞌx chiva ixreꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Rumareꞌ quiqꞌuin ri vinak ri man israelitas ta nkuꞌa-ve. \v 47 Y ja ri Ajaf Dios xꞌeꞌn chika: \q1 At-nuyoꞌn chi ncatuoc luz quichin ri man israelitas ta, \q1 y avuma atreꞌ xcaꞌcolotaj ri vinak ri icꞌo naj y ri icꞌo cierca.\x + \xo 13:47 \xt Is. 42:6; 49:6.\x* \p \v 48 Y antok ri vinak ri man israelitas ta xcaꞌxaj ri tzij ri xꞌeꞌx, can xquicuot cánima y xquiyaꞌ rukꞌij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios. Y quinojiel ri i-choꞌn ruma ri Dios chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, xquinimaj. \v 49 Y ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios xbꞌatzijos chupan nojiel lugar ri cꞌo cierca ri Antioquía. \v 50 Pero ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús, xaꞌquitakcheꞌj ri ixokiꞌ ri man israelitas ta, ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y cꞌo quikꞌij chiquivach ri vinak, y xaꞌquitakcheꞌj jeꞌ ri achiꞌaꞌ ri principales chiquicajol ri vinak chi ncaꞌquikotaj-el ri Pablo y ri Bernabé chupan ri quitanamit. Y can quire-ve xquiꞌan chica. \v 51 Rumareꞌ ijejeꞌ xquitotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak cakan chiquivach ri vinak,\x + \xo 13:51 \xt Mt. 10:14; Mr. 6:11; Lc. 9:5; 10:11.\x* chi quireꞌ ticatamaj chi man otz ta ri niquiꞌan. Y xaꞌa cꞌa ri tanamet Iconio. \v 52 Y quinojiel ri ru-discípulos ri Jesucristo ri icꞌo chireꞌ Antioquía ri cꞌo chupan ri Pisidia, can nojnak-ve cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, y ncaꞌquicuot altíra. \c 14 \s1 Antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌcꞌujieꞌ pa tanamet Iconio \p \v 1 Y ri Pablo y ri Bernabé xaꞌlka cꞌa pa tanamet Iconio. Ijejeꞌ xaꞌa cꞌa chupan ri qui-sinagoga ri israelitas. Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xquitzijuoj ijejeꞌ chica ri vinak, can xuꞌon cꞌa chi iqꞌuiy xquinimaj ri Jesucristo. Icꞌo israelitas y icꞌo ri man israelitas ta. \v 2 Y ri israelitas ri man xquinimaj ta, itziel ncaꞌquitzꞌat ri xquinimaj. Rumareꞌ ijejeꞌ xquiyaꞌ quinoꞌj nicꞌaj chic ri man israelitas ta, chi quireꞌ itziel caꞌquitzꞌat ri xaꞌniman. \v 3 Rumareꞌ ri Pablo y ri Bernabé qꞌuiy kꞌij xaꞌcꞌujieꞌ chireꞌ. Y ruma quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, man niquixiꞌij ta quiꞌ niquitzijuoj ri ru-favor ri Dios chica ri vinak. Y ri Dios nuꞌon chi nikꞌalajin chiquivach ri vinak, chi ri niquiꞌej ri Pablo y ri Bernabé can ketzij. Rumareꞌ qꞌuiy señales y milagros ncaꞌquiꞌan. \v 4 Rumareꞌ ri vinak caꞌyeꞌ quibꞌanun. Nicꞌaj icꞌo quiqꞌuin ri israelitas ri man quiniman ta, y ri nicꞌaj chic icꞌo quiqꞌuin ri apóstoles. \v 5 Y ri vinak israelitas y ri man israelitas ta y ri autoridades, xquiꞌej chiquivach chi ncaꞌquiyaꞌ pa qꞌuix ri Pablo y ri Bernabé y xcaꞌquiquimisaj cha abꞌaj. \v 6 Pero ri Pablo y ri Bernabé xquinaꞌiej nojiel ri bꞌanun pensar chiquij; rumareꞌ xaꞌnumaj cꞌa Listra y Derbe, ri icꞌo chupan ri Licaonia, y xaꞌa jeꞌ nicꞌaj chic lugar ri icꞌo-pa cierca ri caꞌyeꞌ tanamet reꞌ, \v 7 y chireꞌ xquitzijuoj-ve ri evangelio. \s1 Ri vinak aj-Listra niquiqꞌuiak ri Pablo cha abꞌaj \p \v 8 Y chireꞌ pa tanamet Listra, cꞌo jun ache tzꞌuyul, xa-jan antok xalax man nitiquir ta niꞌin. Can man jun bꞌay cꞌa bꞌayejnak. \v 9 Jajaꞌ nraꞌxaj ri nuꞌej ri Pablo. Y ri Pablo xucaꞌyiej pa roch ri ache reꞌ chi rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios chi niꞌan sanar. \v 10 Rumareꞌ ri Pablo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ cha ri ache, y xuꞌej cha: Capiꞌieꞌ choj. Y ri ache xirucꞌaka-pa-riꞌ, y xpiꞌieꞌ y otz xꞌin. \v 11 Antok ri vinak xquitzꞌat ri xuꞌon ri Pablo, xaꞌchꞌoꞌ pa Licaónica, ri quichꞌabꞌal. Y riqꞌuin quichukꞌaꞌ xquiꞌej: Ri ncaꞌkatzꞌat, can ika-dios ri i-kajnak-pa chikacajol ri quibꞌanun-pa i-incheꞌl achiꞌaꞌ. \p \v 12 Ijejeꞌ niquiꞌej chi ri Bernabé jareꞌ ri qui-dios rubꞌinan Júpiter, y ri Pablo jareꞌ ri qui-dios rubꞌinan Mercurio, ruma jajaꞌ ri nichꞌoꞌ. \v 13 Ri Júpiter, ri qui-dios ri vinak reꞌ, cꞌo jun ru-sacerdote, y ri dios reꞌ cꞌo ri ru-templo chuchiꞌ ri tanamet. Ri ru-sacerdote ri Júpiter xaꞌrucꞌam-pa váquix ri i-vakuon-pa cha cotzꞌeꞌj, cꞌa chuchiꞌ ri puertas. Jajaꞌ y ri vinak nicajoꞌ ncaꞌquiquimisaj ri váquix chiquivach ri Pablo y ri Bernabé chi niquiyaꞌ quikꞌij. \v 14 Pero antok ri apóstol Bernabé y ri apóstol Pablo xquinaꞌiej ri niquiꞌan pensar ri vinak, xaꞌbꞌisuon-ka, y rumareꞌ xquirakꞌachꞌij-ka ri quitziak chiquij. Y xaꞌuoc chiquicajol ri vinak, y niquiꞌej chica: \v 15 ¿Karruma ixreꞌ ntiꞌan quireꞌ? Ojreꞌ oj vinak incheꞌl ixreꞌ, y oj-patanak iviqꞌuin chi nakaꞌej chiva chi man chic tiꞌan incheꞌl ri ntiꞌan vacame, ruma man jun otz nucꞌam-pa chiva; pa rucꞌaxiel reꞌ, tinimaj ri cꞌaslic Dios ri bꞌanayuon nojiel. Ri bꞌanayuon ri rocaj y ri icꞌo choch, ri bꞌanayuon ri roch-ulief y ri icꞌo choch, ri bꞌanayuon ri mar y ri icꞌo chupan. \v 16 Y mesque ri ojier can tiempo, ri Dios can xuyaꞌ lugar chica ri vinak chi xaꞌquicꞌuaj ri bꞌay ri xaꞌka chiquivach, \v 17 pero jajaꞌ can rucꞌutun-pa-riꞌ chiquivach chi otz ruma nuya-pa ri jobꞌ ri chicaj, nuya-pa ri ticoꞌn, y nuya-pa nojiel ri nitij, chi quireꞌ niquicuot ri cánima. Can ruyoꞌn-ve-pa ri ru-favor pa kaveꞌ konojiel, xaꞌchaꞌ. \p \v 18 Y mesque ri Pablo y ri Bernabé xquiꞌej quireꞌ chica ri vinak reꞌ, cꞌarunaj xaꞌtiquir xaꞌquikꞌat chi man xaꞌquiquimisaj ta ri váquix chi niquiyaꞌ quikꞌij ijejeꞌ. \p \v 19 Y chireꞌ pa tanamet Listra icꞌo israelitas ri xaꞌlka ri i-patanak cꞌa pa tanamet Antioquía y Iconio. Ijejeꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak aj-chireꞌ y xaꞌcovin chiquij, rumareꞌ xquicꞌak cha abꞌaj ri Pablo, y xquichiririej-el y xbꞌaquicꞌakaꞌ chuchiꞌ ri tanamet, ruma xquiꞌan pensar chi ri Pablo quiminak chic. \v 20 Y antok ri discípulos quimaluon-apa-quiꞌ chirij ri Pablo, jajaꞌ xa xbꞌapiꞌie-pa y xtzalaj chic pa tanamet. Y chucaꞌn kꞌij jajaꞌ y ri Bernabé xaꞌa cꞌa ri pa tanamet Derbe. \p \v 21 Y chireꞌ pa tanamet Derbe xquitzijuoj ri evangelio. Y iqꞌuiy vinak xquinimaj ri Jesús. Y después xaꞌtzalaj chic Listra, Iconio y Antioquía, \v 22 y niquiyaꞌ can ruchukꞌaꞌ cánima ri discípulos, y niquiꞌej can chica chi siempre tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Y xquiꞌej jeꞌ chica: Can qꞌuiy nakaꞌan sufrir pa kacꞌaslien ruma nkojuoc pa ru-reino ri Dios. \v 23 Y xaꞌquiyaꞌ can ancianos pa tak iglesias, y xquiꞌan ayuno y oración, y xaꞌquijach can pa rukꞌaꞌ ri Ajaf ri ya quiniman. \s1 Antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌtzalaj-pa Antioquía ri cꞌo chupan ri Siria \p \v 24 Y después xaꞌkꞌax Pisidia, y xaꞌlka Panfilia. \v 25 Y xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chireꞌ pa tanamet Perge. Y cꞌajareꞌ xaꞌa ri pa tanamet Atalia. \v 26 Y chireꞌ Atalia xaꞌa chupan jun barco chi ncaꞌtzalaj cꞌa pa tanamet Antioquía, ri pacheꞌ i-quijachuon-el pa rukꞌaꞌ ri Dios, chi ja ta ri ru-favor ri Dios ncaꞌcꞌuan chi niquibꞌanaꞌ ri samaj. Y vacame ri samaj reꞌ ya xcꞌachoj can. \v 27 Y antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌlka Antioquía, xaꞌquimol quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, y xquitzijuoj nojiel ri xuꞌon ri Dios chica chi xaꞌrutoꞌ riqꞌuin ri samaj, y xquiꞌej chica chi ri Dios xuyaꞌ lugar chica ri vinak ri man israelitas ta, chi xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y xaꞌcolotaj. \v 28 Y ri Pablo y ri Bernabé xaꞌcꞌujieꞌ cꞌa ka qꞌuiy kꞌij quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ Antioquía. \c 15 \s1 Antok xquimol-quiꞌ chupan ri Jerusalén \p \v 1 Y icꞌo nicꞌaj ri i-patanak Judea xaꞌlka Antioquía; ijejeꞌ niquiꞌej chica ri hermanos: Xa man niꞌan ta ri circuncisión chiva incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés,\x + \xo 15:1 \xt Lv. 12:3.\x* man nquixcolotaj ta. \v 2 Y ri Pablo y ri Bernabé xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri ncaꞌeꞌn quireꞌ. Rumareꞌ, ri hermanos ri icꞌo chireꞌ xaꞌquichaꞌ ri Pablo y ri Bernabé y nicꞌaj chic chi ncaꞌa pa tanamet Jerusalén quiqꞌuin ri apóstoles y ri ancianos, chi ncaꞌtzijuon chirij ri asunto reꞌ. \p \v 3 Y ri iglesia xaꞌquitak cꞌa el ri xaꞌquichaꞌ chi ncaꞌa cꞌa Jerusalén. Y antok i-bꞌanak, xaꞌkꞌax pa tak tanamet ri icꞌo Fenicia y Samaria, y niquitzijuoj can chica ri hermanos ri icꞌo chireꞌ, chi iqꞌuiy vinak ri man israelitas ta ri xquinimaj ri Jesucristo y xcꞌaxtaj quicꞌaslien. Y ri hermanos can altíra xquicuot ri cánima. \p \v 4 Y antok xaꞌbꞌaka cꞌa Jerusalén ri i-takuon-el, can xaꞌan recibir cuma ri iglesia, cuma ri apóstoles ri icꞌo chireꞌ, y cuma jeꞌ ri ancianos. Y ri Pablo y ri Bernabé xquitzijuoj chica, nojiel ri samaj ri rubꞌanun ri Dios quiqꞌuin. \p \v 5 Y icꞌo achiꞌaꞌ fariseos ri quiniman chic ri Jesucristo ri xaꞌbꞌapiꞌie-pa y xquiꞌej: Nicꞌatzin chi ri hermanos ri man israelitas ta tiquibꞌanaꞌ ri circuncisión y tiquibꞌanaꞌ jeꞌ ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, xaꞌchaꞌ. \p \v 6 Y rumareꞌ ri apóstoles y ri ancianos, xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar chirij ri asunto reꞌ. \v 7 Y antok qꞌuiy yan quiꞌeꞌn chirij reꞌ, ri Pedro xpiꞌieꞌ y xuꞌej: Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌo yan bꞌaꞌ tiempo ri Dios xiruchaꞌ chiꞌicajol chi nitzijuoj ri evangelio chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, chi niquinimaj jeꞌ ijejeꞌ.\x + \xo 15:7 \xt Hch. 10:1-43.\x* \v 8 Ri Dios can nutzꞌat cánima quinojiel y jajaꞌ xucꞌut chi ncaꞌrajoꞌ ri man israelitas ta, mareꞌ xuya-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, can incheꞌl xuꞌon chika ojreꞌ.\x + \xo 15:8 \xt Hch. 2:4; 10:44.\x* \v 9 Can junan xuꞌon chika konojiel. Ijejeꞌ xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, rumareꞌ ri Dios sak xuꞌon cha ri cánima. \v 10 Y ixreꞌ, ¿karruma nakꞌax itzij paroꞌ ri Dios chi ntiyaꞌ jun akaꞌn chiquij ri discípulos ri man israelitas ta? Ruma ri ley richin ri Moisés xa man xaꞌtiquir ta xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ can, ni ojreꞌ jeꞌ man nkojtiquir ta nakaꞌan. \v 11 Ojreꞌ kaniman chi xojcolotaj ruma ri ru-favor ri Ajaf Jesús, y quireꞌ jeꞌ xaꞌcolotaj ri man israelitas ta, xchaꞌ ri Pedro. \p \v 12 Y rumareꞌ quinojiel ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa, joꞌc xcaꞌxaj ri niquitzijuoj ri Bernabé y ri Pablo. Ijejeꞌ niquitzijuoj ri señales y ri milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon, ri xaꞌquiꞌan chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, ruma ja ri Dios ri xyoꞌn qui-poder. \v 13 Y antok ri Bernabé y ri Pablo xaꞌtanie-ka, ri Jacobo xuꞌej: Quinivaxaj cꞌa, hermanos: \v 14 Ri Simón Pedro rutzijuon chika chi ri Dios can xujoyovaj quivach ri man israelitas ta. Can xaꞌruchaꞌ nicꞌaj chi ncaꞌuoc rutanamit chi quireꞌ niquiyaꞌ rukꞌij. \v 15 Can ketzij ntiel ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri quitzꞌibꞌan can, nuꞌej: \q1 \v 16 Después xquitzalaj chic pa quiqꞌuin ri israelitas \q1 chi nipilisaj chic ri ru-reino ri David, ri tzaknak, \q1 y xtinꞌan chica chi xcaꞌpalaj chic pa jun bꞌay \q1 chi quireꞌ niquiyaꞌ chic nukꞌij, incheꞌl antok cꞌo ri David. \q1 \v 17 Y inreꞌ ri Ajaf xtinꞌan quireꞌ chica, chi quireꞌ ri nicꞌaj chic vinak xquinquicanuj. \q1 Y quinojiel ri man israelitas ta ri in-quiniman chic, quireꞌ ta xtiquiꞌan. \q1 \v 18 Can quireꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Ajaf Dios ojier can.\x + \xo 15:18 \xt Am. 9:11-12.\x* \m Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 19 Y ri Jacobo xuꞌej jeꞌ: Inreꞌ niꞌej, más otz man caꞌkanak ri man israelitas ta ri quiniman chic ri Dios. \v 20 Joꞌc ri más nicꞌatzin niquiꞌan kaꞌej-el chica chupan jun carta, chi man caꞌquitej kax ri man otz ta chi ncaꞌtij ruma i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos,\x + \xo 15:20 \xt Ex. 34:15-17.\x* y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado,\x + \xo 15:20 \xt Lv. 18:6-23.\x* y man tiquitej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, ni man tiquitej quicꞌ,\x + \xo 15:20 \xt Lv. 17:10-16.\x* kucha-el chupan ri carta. \v 21 Ruma xa-jan pa ru-tiempo ri Moisés tzꞌucutajnak-pa, chi chupan nojiel tanamet, icꞌo ri ncaꞌcꞌutu ri ley pa tak sinagogas. Ruma nojiel kꞌij richin uxlanien niꞌan leer chiquivach quinojiel, xchaꞌ ri Jacobo. \p \v 22 Y ri apóstoles y ri ancianos y quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, xquiꞌan pensar chi otz chi ncaꞌquicha-el nicꞌaj chiquicajol chi ncaꞌa cꞌa Antioquía quiqꞌuin ri Pablo y ri Bernabé. Ri xaꞌquicha-el cꞌa, ja ri Judas ri niꞌeꞌx jeꞌ Barsabás cha y ri Silas. Ri icaꞌyeꞌ can i-principales chiquicajol ri nicꞌaj chic hermanos. \v 23 Y xꞌan-el jun carta y xjach-el chica chi niquicꞌuaj chica ri hermanos. Y ri carta reꞌ nuꞌej: Ojreꞌ ri apóstoles, ojreꞌ ri ancianos, y quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, nakatak-el saludos chiva ixreꞌ hermanos ri man ix israelitas ta, ri ixcꞌo Antioquía y nicꞌaj chic tanamet richin ri Siria y ri Cilicia jeꞌ. \v 24 Ojreꞌ xkaxaj chi icꞌo xaꞌbꞌaka iviqꞌuin, y vaveꞌ i-alanak-ve-el, pero man ja ta ojreꞌ oj-takayuon-el quichin. Ijejeꞌ xa jun-ve chic kax xquiꞌej chiva y rumareꞌ nquixquisach riqꞌuin ri iniman, ruma ijejeꞌ niquiꞌej chi can tiꞌan ri circuncisión chiva, y can tibꞌanaꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. \v 25 Rumareꞌ ojreꞌ xkaꞌan pensar chi otz ncaꞌkacha-el icaꞌyeꞌ chi ncaꞌkatak-el chiꞌitzꞌatic. Y ri icaꞌyeꞌ reꞌ ncaꞌa quiqꞌuin ri Bernabé y ri Pablo ri altíra ncaꞌkajoꞌ. \v 26 Y can kataꞌn chi ri Bernabé y ri Pablo jubꞌaꞌ ma i-quimisan ruma niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Kajaf Jesucristo. \v 27 Ojreꞌ ncaꞌkatak-el ri Judas y ri Silas chi xcaꞌbꞌachꞌoꞌ iviqꞌuin, y xtiquiꞌej ri tzij ri katzꞌibꞌan-el chiva. \v 28 Y ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, ja jeꞌ reꞌ nakajoꞌ ojreꞌ chiva, chi man ta nakayaꞌ más akaꞌn chivij, sino joꞌc ri kax ri más nicꞌatzin: \v 29 Man titej kax ri xyoꞌx chiquivach ri ídolos, man titej quicꞌ, man titej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Xa nojiel reꞌ xtinimaj, otz cꞌa xquixꞌin. Ri Dios cꞌa tichajin ivichin. \p \v 30 Y ri xaꞌtak-el xaꞌbꞌaka pa tanamet Antioquía, xaꞌquimol ri hermanos y xquijach ri carta chica. \v 31 Y antok xquiꞌan leer ri carta, can xaꞌquicuot ruma ri consuelo ri xquiꞌan recibir. \v 32 Y ri Judas y ri Silas qꞌuiy kax xquiꞌej chica ri hermanos chi xaꞌquiꞌan consolar y xquiyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, ruma ri icaꞌyeꞌ can i-profetas. \v 33 Ijejeꞌ xaꞌcꞌujie-ka qꞌuiy kꞌij quiqꞌuin ri hermanos chireꞌ Antioquía. Y antok xquiꞌan pensar ncaꞌtzalaj chic Jerusalén quiqꞌuin ri i-takayuon-el quichin, ri hermanos aj-Antioquía xaꞌquiꞌan-el despedir, y xquiꞌej-el chica chi ticꞌujieꞌ ri paz pa cánima. \p \v 34 Pero ri Silas man xꞌa ta, xa xuꞌon pensar chi más otz nicꞌujieꞌ can chireꞌ. \v 35 Y ri Pablo y ri Bernabé quireꞌ xaꞌcꞌujieꞌ chireꞌ Antioquía. Junan quiqꞌuin iqꞌuiy chic hermanos, xaꞌquitijuoj ri hermanos riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, y xquitzijuoj jeꞌ ri evangelio. \s1 Ri Pablo nujach-riꞌ riqꞌuin ri Bernabé, y nutzꞌom ri rucaꞌn ru-viaje misionero \p \v 36 Y antok kꞌaxnak chic qꞌuiy kꞌij caꞌcꞌujieꞌ chireꞌ, ri Pablo xuꞌej cha ri Bernabé: Joꞌ chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo nojiel tanamet ri pacheꞌ katzijuon-ve can ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf chi ncaꞌkatzꞌat cheꞌl canun, xchaꞌ cha. \p \v 37 Y ri Bernabé nrajoꞌ chi niquicꞌuaj chic jun bꞌay ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha. \v 38 Pero ri Pablo man nrajoꞌ ta, ruma antok xquicꞌuaj ri naꞌay mul, xaꞌruyaꞌ can chupan ri lugar Panfilia rubꞌeꞌ, y man xꞌa ta quiqꞌuin chi xuꞌon ri samaj.\x + \xo 15:38 \xt Hch. 13:13.\x* \v 39 Y xquichꞌolila-ka-quiꞌ chiquivach; rumareꞌ ja xquijach-quiꞌ. Ri Bernabé xucꞌuaj ri Marcos, y xaꞌuoc-el chupan jun barco chi xaꞌa chupan ri isla rubꞌinan Chipre. \v 40 Y ri Pablo xuchaꞌ ri Silas chi xꞌa riqꞌuin. Y ri hermanos aj-Antioquía xaꞌquijach-el pa rukꞌaꞌ ri Dios. \v 41 Y antok i-bꞌanak, xaꞌkꞌax chupan ri lugar quibꞌinan Siria y Cilicia, niquiyaꞌ can ruchukꞌaꞌ cánima ri hermanos ri icꞌo pa tak iglesias. \c 16 \s1 Ri Timoteo niꞌa quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas \p \v 1 Después ri Pablo y ri Silas xaꞌbꞌaka Derbe y Listra. Y chireꞌ pa tanamet Listra cꞌo jun discípulo rubꞌinan Timoteo, ral jun ixok israelita ri runiman jeꞌ ri Jesucristo, pero ri rutataꞌ griego. \v 2 Y ri hermanos ri icꞌo Listra y ri icꞌo Iconio can otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Timoteo. \v 3 Ri Pablo nrajoꞌ chi ri Timoteo niꞌa quiqꞌuin chi nuꞌon ri rusamaj ri Dios. Y quireꞌ xuꞌon, pero xuꞌon ri circuncisión cha, chi otz nitzꞌiet cuma ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Listra y ri icꞌo cierca ri tanamet, ruma quinojiel i-taꞌmayuon chi ri rutataꞌ ri Timoteo xa griego. \v 4 Y nojiel tanamet pacheꞌ ncaꞌkꞌax-ve ri Pablo y ri i-bꞌanak riqꞌuin, niquiꞌej can chica ri hermanos ri man israelitas ta, chi tiquibꞌanaꞌ ri quiꞌeꞌn ri apóstoles y ri ancianos ri icꞌo Jerusalén. \v 5 Rumareꞌ ri iglesias ri icꞌo pa tak tanamet chireꞌ, can xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios, y kꞌij-kꞌij icꞌo ri ncaꞌbꞌaka quiqꞌuin ri niquinimaj ri Jesucristo. \s1 Antok xꞌeꞌx cha ri Pablo chupan jun incheꞌl achicꞌ chi takꞌax Macedonia \p \v 6 Y ri Espíritu Santo man xuyaꞌ ta permiso chica chi xaꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Asia, chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌkꞌax Galacia y Frigia. \v 7 Y xaꞌbꞌaka pacheꞌ cꞌo-ve ri minjuon richin ri lugar rubꞌinan Misia. Y xquiꞌan pensar chi ncaꞌa chupan ri lugar Bitinia, pero ri Espíritu Santo man xuyaꞌ ta lugar chica. \v 8 Y xquicꞌuaj ri minjuon richin ri Misia, y xaꞌbꞌaka-ka pa tanamet Troas. \v 9 Y chakꞌaꞌ ri Pablo xutzꞌat chupan jun incheꞌl achicꞌ, chi cꞌo jun ache aj-Macedonia ri paꞌl-apa choch, y ri ache reꞌ nuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor catakꞌax kiqꞌuin Macedonia y kojatoꞌ, xchaꞌ cha. \v 10 Y antok ri Pablo rutzꞌatuon chic ri jun incheꞌl achicꞌ reꞌ, konojiel xkachojmij-kiꞌ chi nkuꞌa cꞌa Macedonia, ruma xiꞌka pa kaveꞌ (xkaꞌan entender) chi ri xꞌeꞌx cha ri Pablo, nuꞌej chi ri Dios nrajoꞌ chi nkuꞌa cꞌa quiqꞌuin ri aj-Macedonia chi nakatzijuoj ri evangelio chica. \s1 Antok ri Pablo y ri Silas ncaꞌyoꞌx pa cárcel chupan ri tanamet Filipos \p \v 11 Y xojuoc-el chupan jun barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Troas. Y choj xojꞌa cꞌa Samotracia. Chucaꞌn kꞌij xojiel chic el chireꞌ, xojbꞌaka pa tanamet Neápolis. \v 12 Y antok xkayaꞌ can ri tanamet Neápolis, xojbꞌaka pa tanamet Filipos. Y ri Filipos ja ri tanamet ri más rakalien ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Macedonia. Y ri vinak ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ i-romanos. Y xojcꞌujie-ka chupan ri tanamet reꞌ qꞌuiy kꞌij. \v 13 Y jun kꞌij richin uxlanien, ojreꞌ xojiel-el chuchiꞌ ri tanamet y xojꞌa chuchiꞌ ri río, jun lugar pacheꞌ niꞌan orar. Y xojbꞌatzꞌuyeꞌ cꞌa chireꞌ, y xkatzijuoj-ka ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesucristo chica ri ixokiꞌ ri xquimol-quiꞌ chireꞌ. \v 14 Jun chiquivach ri ixokiꞌ ri xquimol-quiꞌ chireꞌ, rubꞌinan Lidia. Y ri rutanamit jajaꞌ Tiatira. Jajaꞌ nucꞌayij tziak ri color morado, can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios y nraꞌxaj-pa ri nuꞌej ri Pablo. Ri Ajaf Dios xchꞌoꞌ pa ránima, rumareꞌ jajaꞌ xunimaj ri Jesús. \v 15 Jajaꞌ y quinojiel ri icꞌo pa rachuoch xaꞌan bautizar; después ri Lidia xuꞌon rogar chakavach y xuꞌej: Xa nquinitzꞌat chi inreꞌ ketzij xinnimaj ri Ajaf, quixam-pa viqꞌuin, y quixcꞌujieꞌ pa vachuoch, xchaꞌ. Ri ixok reꞌ xuꞌon chika chi xojcꞌujie-ka riqꞌuin. \p \v 16 Y jun bꞌay antok oj-bꞌanak chi nkuꞌa chupan ri lugar ri pacheꞌ niꞌan-ve oración, xkacꞌul jun xtan. Y ri xtan reꞌ cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin, y jareꞌ ri nibꞌano cha chi nuꞌon adivinar ri chica xtibꞌanataj pa quicꞌaslien ri vinak. Ri xtan reꞌ jun esclava, y ri rajaf qꞌuiy miera niquichꞌec chirij. \v 17 Y ri xtan reꞌ bꞌanak chirij ri Pablo y chikij ojreꞌ, y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nichꞌoꞌ y nuꞌej chikij: Ri achiꞌaꞌ reꞌ i-rusamajiel ri Namalaj Dios ri cꞌo chicaj, y niquitzijuoj chiva ri chica nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ chi quireꞌ nquixcolotaj, nichaꞌ. \p \v 18 Y qꞌuiy kꞌij ri quireꞌ xuꞌon. Y jun kꞌij ri Pablo man xucochꞌ ta chic. Rumareꞌ jajaꞌ xtzuꞌn can chirij y xuꞌej cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin ri xtan: Pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo niꞌej chava chi catiel-el riqꞌuin ri xtan, xchaꞌ ri Pablo. Y ri itziel espíritu reꞌ ja xiel-el riqꞌuin ri xtan, ri misma huora reꞌ. \p \v 19 Antok ri i-rajaf ri xtan xquitzꞌat chi manak chic miera xtiquichꞌec chirij, xaꞌbꞌaquitzꞌama-pa ri Pablo y ri Silas, y xaꞌquicꞌuaj pa juzgado chiquivach ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar. \v 20 Y antok xaꞌquipabꞌaꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar, xquiꞌej: Ri achiꞌaꞌ reꞌ israelitas, y niquicꞌax quinoꞌj ri vinak vaveꞌ pa tanamet. \v 21 Y niquicꞌut jun chic costumbre chakavach, ri man otz ta chi nakanimaj y nakaꞌan, ruma ojreꞌ xa oj romanos, xaꞌchaꞌ. \p \v 22 Y iqꞌuiy vinak ri xaꞌbꞌapalaj-pa chiquij ri Pablo y ri Silas. Ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xaꞌquirakꞌachꞌij-el ri quitziak ri Pablo y ri Silas y xquiꞌej chi caꞌchꞌay cha xicꞌaꞌy. \v 23 Y después, antok i-chꞌayuon chic altíra, xaꞌbꞌayoꞌx pa cárcel, y xꞌeꞌx cha ri chajiniel chi caꞌruchajij otz. \v 24 Rumareꞌ jajaꞌ, joꞌc xꞌeꞌx quireꞌ cha, can ja ri más pa dentro xaꞌbꞌaruya-ve ri Pablo y ri Silas. Y ri cakan xaꞌruyaꞌ chucajol ri chieꞌ ri niꞌeꞌx cepo cha. \p \v 25 Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ ri Pablo y ri Silas ncaꞌbꞌixan niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌan jeꞌ orar. Y ri nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌcaꞌxaj. \v 26 Y jun arapienta xpa jun nem cubꞌrakan, y xusiluoj nojiel ri ruxieꞌ ri cárcel. Ri ruchiꞌ ri cárcel xaꞌjakataj, y ri cadenas (yariena) ri i-cusan chi i-tzꞌamuon ri icꞌo pa cárcel xaꞌtzokopitaj. \v 27 Ri ache ri chajiy quichin ri icꞌo pa cárcel xcꞌastaj ruma ri cubꞌrakan. Y antok jajaꞌ xutzꞌat chi ri ruchiꞌ ri cárcel i-jakal, xralasaj cꞌa ri ru-espada chi nuquimisaj-ka-riꞌ, ruma jajaꞌ xuꞌon-ka pensar chi xaꞌa quinojiel ri icꞌo pa cárcel. \v 28 Pero ri Pablo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-apa cha y xuꞌej: Man taquimisaj-ka-aviꞌ, xa ojcꞌo konojiel vaveꞌ, xchaꞌ. \p \v 29 Y ri ache chajiniel xucꞌutuj jun luz. Y antok rucꞌuan chic ri luz reꞌ, jun-anin cꞌa xuoc pa cárcel, pero can nibꞌarbꞌuot ruma ruxiꞌin-riꞌ. Y xbꞌaxuquieꞌ chukul cakan ri Pablo y ri Silas. \v 30 Y xaꞌralasaj-pa pa cárcel, y xucꞌutuj chica: Tuoya, ¿chica niꞌan chi nquicolotaj? xchaꞌ chica. \p \v 31 Y ri Pablo y ri Silas xquiꞌej cha: Tanimaj ri Ajaf Jesucristo atreꞌ y tiquinimaj jeꞌ quinojiel ri icꞌo pan avachuoch, y can xquixcolotaj. \p \v 32 Y ijejeꞌ xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf cha jajaꞌ y chica jeꞌ quinojiel ri icꞌo pa rachuoch ri chajiniel reꞌ. \v 33 Y jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj ri misma huora reꞌ ri chakꞌaꞌ, y xuchꞌaj ri pacheꞌ i-socotajnak-ve. Y xꞌan bautizar jajaꞌ y quinojiel ri icꞌo pa rachuoch. \v 34 Y xaꞌrucꞌuaj chirachuoch chi xaꞌrutzuk. Y jajaꞌ y ri icꞌo pa rachuoch can niquicuot cánima, ruma xquinimaj ri Dios. \p \v 35 Y antok xsakar-pa ri chucaꞌn kꞌij, ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xaꞌquitak chajiniel chi xbꞌaquiꞌej cha ri ache ri ncaꞌruchajij ri icꞌo pa cárcel, chi caꞌralasaj-el ri Pablo y ri Silas. \v 36 Y ri ache chajiniel richin ri cárcel xbꞌaruꞌej cha ri Pablo: Ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar quiꞌeꞌn-pa chuva chi nquixvalasaj-el. Vacame quixiel cꞌa. Quixꞌin y ticꞌujieꞌ ri paz pa tak ivánima, xchaꞌ. \p \v 37 Pero ri Pablo xuꞌej chica ri chajiniel ri xaꞌtak-pa cuma ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar: Ojreꞌ oj achiꞌaꞌ romanos. Y chaꞌnin xquitak kachꞌayic chiquivach ri vinak y sin que xojꞌan juzgar. Y xojquitzꞌapij pa cárcel. Y vacame nicajoꞌ nkojquilasaj-el chi man jun ninaꞌien chi nkujiel-el. Tiꞌej chica ri i-takayuon-pa ivichin, chi ijejeꞌ caꞌpa y kojquilasaj-el vaveꞌ, xchaꞌ ri Pablo chica. \p \v 38 Y ri chajiniel reꞌ ja xbꞌaquiꞌej chica ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar nojiel ri xuꞌej-el ri Pablo chica. Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xquixiꞌij-ka-quiꞌ, ruma xcaꞌxaj chi ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ i-romanos jeꞌ. \v 39 Y ri ncaꞌbꞌano juzgar xaꞌbꞌaka cꞌa quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas chireꞌ pa cárcel, y xquicuy quimac chiquivach ruma ri xquiꞌan chica. Y xaꞌquilasaj-pa ri pa cárcel y xquiꞌej chica chi caꞌiel-el chireꞌ pa tanamet. \v 40 Y antok ri Pablo y ri Silas xaꞌlasas-el pa cárcel, xaꞌa chirachuoch ri Lidia, xaꞌbꞌaquitzꞌataꞌ ri hermanos, xquiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri cánima y xaꞌa. \c 17 \s1 Ri xbꞌanataj pa tanamet Tesalónica \p \v 1 Ri Pablo y ri Silas xaꞌkꞌax pa tanamet Anfípolis y Apolonia, cꞌajareꞌ xaꞌbꞌaka pa tanamet Tesalónica. Y ri israelitas ri icꞌo chireꞌ cꞌo jun qui-sinagoga. \v 2 Y ri Pablo, can incheꞌl rubꞌanun-pa nicꞌaj chic tanamet, naꞌay niꞌa pa sinagoga, can quireꞌ jeꞌ xuꞌon chireꞌ Tesalónica; xꞌa pa sinagoga. Oxeꞌ cꞌa kꞌij richin uxlanien quireꞌ xuꞌon. Jajaꞌ xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri israelitas. \v 3 Y can ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xucusaj chi xuchol y xucꞌut chiquivach ri vinak, chi xcꞌatzin chi ri Cristo qꞌuiy sufrimiento xꞌan cha cuma ri vinak, can xcon y xcꞌastaj chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y ri Pablo xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Ri Jesús ri nitzijuoj inreꞌ chiva, ja ri Cristo, xchaꞌ chica. \p \v 4 Y icꞌo nicꞌaj vinak israelitas ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo y xaꞌcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas. Quireꞌ jeꞌ xquinimaj iqꞌuiy ri man israelitas ta ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y xquinimaj jeꞌ iqꞌuiy utzulaj tak ixokiꞌ. \v 5 Rumareꞌ ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesucristo, itziel xaꞌquitzꞌat ri Pablo y ri Silas. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌbꞌaquimalo-pa achiꞌaꞌ ri i-itziel y i-kꞌoraꞌ. Can qꞌuiy cꞌa ri vinak ri xaꞌquimol, y camec xquiꞌan-ka chupan ri tanamet. Y ijejeꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌuoc pa rachuoch ri ache Jasón rubꞌeꞌ, chiquicanuxic ri Pablo y ri Silas chi ncaꞌquilasaj-pa y ncaꞌquiyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri vinak. \v 6 Pero xa man xaꞌquil ta ri Pablo y ri Silas, rumareꞌ xa ja ri Jasón y nicꞌaj chic hermanos ri xaꞌquicꞌuaj cꞌa chiquivach ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet. Y riqꞌuin quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌo-apa, y niquiꞌej: Ri Pablo y ri Silas niquicꞌax quinoꞌj quinojiel vinak richin ri roch-ulief y xaꞌlka vaveꞌ chupan ri katanamit. \v 7 Y ja ri Jasón ri xcꞌulu-apa quichin ri pa rachuoch. Quinojiel ri i-bꞌanak chiquij ijejeꞌ xa man niquinimaj ta ri ru-ley ri rey César, ruma niquiꞌej chi cꞌo chic jun qui-rey ri Jesús rubꞌeꞌ, xaꞌchaꞌ. \p \v 8 Y antok ri vinak y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet Tesalónica xcaꞌxaj ri xquiꞌej, camec xquiꞌan-ka y man niquil ta chica niquiꞌan. \v 9 Pero antok ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar quibꞌanun chic recibir ri miera ri xcꞌujieꞌ can pa quicꞌaxiel ri Jasón y ri nicꞌaj chic hermanos, ja xaꞌquilasaj-el. \s1 Ri Pablo y ri Silas ncaꞌa chupan ri tanamet Berea \p \v 10 Ri hermanos reꞌ, chaꞌnin xaꞌquitak-el chakꞌaꞌ ri Pablo y ri Silas pa tanamet Berea. Y antok ri Pablo y ri Silas icꞌo chic chireꞌ Berea, xaꞌa chupan ri qui-sinagoga ri israelitas. \v 11 Y ri israelitas reꞌ más otz quinoꞌj chiquivach ri israelitas ri icꞌo Tesalónica, ruma ijejeꞌ otz xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nojiel ri nicaꞌxaj quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas, niquicanuj chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi niquitzꞌat xa ketzij ri niquiꞌej o xa man ketzij ta. Ri vinak reꞌ can kꞌij-kꞌij quireꞌ niquiꞌan. \v 12 Y can iqꞌuiy ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo chiquicajol ri israelitas. Y quireꞌ jeꞌ chiquicajol ri man israelitas ta, icꞌo ixokiꞌ ri otz quicꞌaslien chiquivach ri vinak y iqꞌuiy jeꞌ achiꞌaꞌ ri xquinimaj. \v 13 Pero ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Tesalónica ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xcaꞌxaj chi ri Pablo cꞌo pa tanamet Berea nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌa cꞌa Berea. Y chireꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak chi caꞌpalaj chirij ri Pablo. \v 14 Pero ri hermanos ri icꞌo Berea, chaꞌnin xquitak-el ri Pablo chuchiꞌ ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo xaꞌcꞌujieꞌ can Berea. \v 15 Y ri hermanos ri xaꞌcꞌuan richin ri Pablo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Atenas. Y ri hermanos reꞌ xaꞌtzalaj chiquij, y eꞌn-pa chica ruma ri Pablo chi caꞌbꞌaka riqꞌuin chaꞌnin ri Silas y ri Timoteo. \s1 Antok ri Pablo xcꞌujieꞌ chupan ri tanamet Atenas \p \v 16 Y antok ri Pablo i-royoꞌien ri Silas y ri Timoteo pa tanamet Atenas, jajaꞌ nikꞌaxo ránima ruma nutzꞌat chi ri tanamet reꞌ nojnak riqꞌuin ídolos. \v 17 Rumareꞌ ri Pablo ncaꞌtzijuon pa sinagoga chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri israelitas y nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij pa qꞌuiyiꞌal. Ncaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri ncaꞌlka chireꞌ. \v 18 Y chireꞌ Atenas icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ ri nicajoꞌ nicatamaj más noꞌj, icꞌo ri niꞌeꞌx epicúreos chica y nicꞌaj chic ri niꞌeꞌx estoicos chica; icꞌo chiquivach ijejeꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin ri Pablo. Pero icꞌo jujun ri niquiꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chika ri jun ache reꞌ, xa nivalavot? ncaꞌchaꞌ. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri ache reꞌ incheꞌl xa ncaꞌrutzijuoj cꞌacꞌacꞌ dioses, ncaꞌchaꞌ. Y quireꞌ ri niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma ri nutzijuoj ri Pablo chica, ja ri ru-evangelio ri Jesús y nuꞌej jeꞌ chica chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. \v 19 Y ri vinak reꞌ xquicꞌuaj ri Pablo chupan jun lugar rubꞌinan Areópago, ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri autoridades chiquicajol ijejeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pablo: ¿Cꞌo cheꞌl naꞌej chika chirij ri cꞌacꞌacꞌ noꞌj ri natzijuoj? \v 20 Ruma ojreꞌ man kaxan ta ri natzijuoj atreꞌ, y ojreꞌ nakajoꞌ chi atreꞌ naꞌej otz chakavach ri chica nuꞌej ri tzij reꞌ, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 21 Y quireꞌ xquiꞌej, ruma quinojiel ri vinak aj-Atenas y ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri chireꞌ icꞌo-ve, man jun chic kax más niquiꞌan, xa ja ri niquitzijuoj y nicaꞌxaj jun kax cꞌacꞌacꞌ. \p \v 22 Y ri Pablo xbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak chireꞌ Areópago, y xuꞌej cꞌa: Ixreꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Atenas, inreꞌ nitzꞌat chi ix altíra religiosos. \v 23 Ruma antok xinakꞌax ri pacheꞌ ntiyaꞌ quikꞌij quinojiel i-dioses, xintzꞌat jun altar ri pacheꞌ nuꞌej-ve: \sc RICHIN RI JUN DIOS RI MAN KATAꞌN TA ROCH\sc*, nichaꞌ. Y ja ri Dios reꞌ ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ y ntiyaꞌ jeꞌ rukꞌij, jareꞌ ri nitzijuoj inreꞌ chivach vacame. \p \v 24 Ja ri Dios reꞌ ri bꞌanayuon ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch. Jajaꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief. Y jajaꞌ man nicꞌujieꞌ ta chupan jun templo bꞌanun cuma vinak. \v 25 Ri vinak jeꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitoꞌ ri Dios, xa ja ri Dios ri nitoꞌn quichin ri vinak, ruma jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, nuyaꞌ kuxlaꞌ y nojiel kax.\x + \xo 17:25 \xt Is. 42:5.\x* \p \v 26 Can rubꞌanun jeꞌ chika konojiel ri ojcꞌo choch-ulief chi joꞌc riqꞌuin jun vinak oj-patanak-ve, y kaquiran-kiꞌ choch-ulief, y ruꞌeꞌn jeꞌ janeꞌ (jaroꞌ) tiempo ri ncaꞌcꞌujieꞌ ri naciones y ri minjuon richin ri ka-lugar, \v 27 chi quireꞌ nakacanuj ri Dios, y pacheꞌ na xtikil-ve. Y jajaꞌ xa man naj ta cꞌo-ve kiqꞌuin chikajunal. \v 28 Y ruma jajaꞌ cꞌo kacꞌaslien, ruma jajaꞌ nkojsiluon, y ruma jeꞌ jajaꞌ ojcꞌo, can incheꞌl quiꞌeꞌn jujun achiꞌaꞌ poetas ri chiꞌicajol, chi ojreꞌ can oj ralcꞌual jeꞌ ri Dios. \v 29 Y xa oj ralcꞌual ri Dios, man otz ta nakaꞌan pensar chi ri Dios can incheꞌl jun kax ri bꞌanun cha oro o plata o cha abꞌaj, ri xa achiꞌaꞌ i-bꞌanayuon. \v 30 Ri Dios can xaꞌrucochꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, ruma man cataꞌn ta ri chica otz chi niquiyaꞌ rukꞌij. Pero vacame ri Dios nuꞌon mandar chi quinojiel ri vinak titzalaj-pa cánima riqꞌuin y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ. \v 31 Ruma jajaꞌ can ruchoꞌn jun kꞌij chi ncaꞌruꞌon juzgar quinojiel vinak. Ruchoꞌn chic Jun ri can choj nkuruꞌon juzgar. Y ri Dios xucꞌut chi ketzij chi ri Jun reꞌ nkuruꞌon juzgar, ruma xuꞌon cha chi xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pablo. \p \v 32 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, icꞌo xa xaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Pablo, y icꞌo xaꞌeꞌn cha: Ya xcatkaxaj chic jun bꞌay chirij reꞌ, xaꞌchaꞌ. \p \v 33 Y ri Pablo xiel-pa chiquicajol. \v 34 Y icꞌo nicꞌaj vinak ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo. Ri vinak reꞌ can xaꞌa chirij ri Pablo. Chiquicajol ri vinak ri xaꞌniman, cꞌo ri Dionisio, jun cachꞌil ri niquiꞌan juzgar ri pan Areópago. Y cꞌo jeꞌ jun ixok rubꞌinan Dámaris ri xunimaj. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ri xquinimaj. \c 18 \s1 Ri Pablo nalka Corinto \p \v 1 Y después antok xbꞌanataj nojiel reꞌ, ri Pablo xuyaꞌ can ri tanamet Atenas, y xꞌa pa tanamet Corinto. \v 2 Y chireꞌ xril jun ache israelita rubꞌinan Aquila, jajaꞌ alaxnak chupan ri lugar Ponto. Jajaꞌ y ri Priscila ri raxjayil, xa cꞌajaꞌ jubꞌaꞌ tiempo caꞌlka Corinto. Ijejeꞌ i-alanak-pa Italia ruma ri Claudio ri emperador xuꞌon mandar chi ri vinak israelitas caꞌiel-el pa tanamet Roma. Y ri Pablo xꞌa chiquitzꞌatic. \v 3 Y ruma xa junan quisamaj ri iyoxeꞌ, ri Pablo xcꞌujie-ka quiqꞌuin. Ri iyoxeꞌ reꞌ xa i-bꞌanoy-jay cha tziak, y junan xaꞌsamaj. \v 4 Y ri pa tak kꞌij richin uxlanien, ri Pablo niꞌa chupan ri sinagoga, nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri israelitas y chiquivach ri man israelitas ta. Can nutej rukꞌij quiqꞌuin chi niquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \p \v 5 Y antok ri Silas y ri Timoteo xaꞌtzalaj-pa Macedonia, ri Pablo can rujachuon-riꞌ chi nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nuꞌej chica ri israelitas ri icꞌo chireꞌ, chi ri Jesús can ja-ve ri Cristo. \v 6 Pero ri israelitas reꞌ man nika ta chiquivach ri nuꞌej ri Pablo, y qꞌuiy itziel tak tzij ri ncaꞌquiꞌej. Rumareꞌ ri Pablo xutotaꞌ can ri rutziak, chi quireꞌ tiquinaꞌiej chi man otz ta ri xquiꞌan. Y xuꞌej cꞌa chica: Ixreꞌ cꞌo i-pecado; xa xtika pan iveꞌ ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios, inreꞌ ya xiniel choch ruma ya xintzijuoj chiva. Y vacame nquixyaꞌ can, chi nquiꞌa quiqꞌuin ri vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ chica. \p \v 7 Y can xiel-pa ri Pablo chireꞌ chupan ri sinagoga y xꞌa chirachuoch ri jun ache rubꞌinan Justo. Ri ache reꞌ nuxiꞌij-riꞌ nuꞌon pecado choch ri Dios, y ri rachuoch can junan cꞌo riqꞌuin ri sinagoga. \v 8 Y ri Crispo, ri principal chireꞌ chupan ri sinagoga, xunimaj ri Ajaf Jesucristo y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri icꞌo pa rachuoch. Y icꞌo jeꞌ iqꞌuiy chic vinak aj-Corinto, xquinimaj ri Jesucristo antok xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y xaꞌan bautizar. \v 9 Y ri Ajaf xchꞌoꞌ cha ri Pablo chakꞌaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ y man catanieꞌ chi natzijuoj ri nuchꞌabꞌal chica ri vinak. \v 10 Ruma inreꞌ incꞌo aviqꞌuin vaveꞌ, y man jun cꞌa kax itziel xtacꞌul pa quikꞌaꞌ ri vinak. Ruma vaveꞌ pa tanamet Corinto iqꞌuiy vinak ri can i-vichin chic inreꞌ, xchaꞌ ri Ajaf. \p \v 11 Rumareꞌ jun junaꞌ riqꞌuin nicꞌaj xcꞌujieꞌ ri Pablo chireꞌ Corinto, jajaꞌ can nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \p \v 12 Y chupan ri tiempo reꞌ, ja ri Galión ri gobernador chireꞌ chupan ri Acaya, pacheꞌ cꞌo-ve ri tanamet Corinto. Ri tiempo reꞌ ri israelitas xquimol-quiꞌ chi xaꞌpalaj chirij ri Pablo. Y xquicꞌuaj pa tribunal, \v 13 y xbꞌaquiꞌej cha ri Galión: Ri jun ache reꞌ nuꞌej chica ri vinak chi tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, pero man incheꞌl ta nuꞌej ri ley richin ri Moisés. \p \v 14 Ri Pablo xrajoꞌ xchꞌo-pa, pero xa ja ri Galión ri xchꞌo-pa naꞌay y xuꞌej chica ri israelitas: Man jun cꞌa chica tiꞌej-pa chuva. Ruma xa ta camic o jun ta chic chꞌoꞌj rubꞌanun va ache va, otz chi ntiꞌej-pa chuva. Pero xa manak. \v 15 Ruma ri ruchꞌoꞌj ri ache reꞌ xa chivach-ka ixreꞌ. Xa chirij tzij, ri i-ley y ri bꞌiꞌaj Jesús. Inreꞌ man nivajoꞌ ta niꞌan juzgar. Xa tibꞌanaꞌ juzgar chivach ixreꞌ, xchaꞌ. \p \v 16 Y xaꞌrutarariej-pa chireꞌ pa tribunal. \v 17 Y ri vinak xquitzꞌom ri Sóstenes choch ri Galión ri cꞌo pa tribunal y xquichꞌey. Ri Sóstenes jun principal chireꞌ chupan ri sinagoga. Pero ri Galión can xuꞌon incheꞌl man xutzꞌat ta ri xquiꞌan cha. \p \v 18 Ri Pablo qꞌuiy kꞌij ri xcꞌujie-ka chireꞌ Corinto, después xaꞌruꞌon can despedir ri hermanos ri icꞌo chireꞌ, y xꞌa Cencrea chi ntuoc-el chupan jun barco chi niꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Siria. Y chireꞌ Cencrea, ri Pablo xusocaj-el nojiel ri ruveꞌ, ratal chi jajaꞌ ya xuqꞌuis ri ruꞌeꞌn cha ri Dios chi nuꞌon.\x + \xo 18:18 \xt Nm. 6:18.\x* Y ri Priscila y ri Aquila xaꞌa riqꞌuin. \v 19 Y antok xaꞌkꞌax-apa jucꞌan-yaꞌ, xaꞌbꞌaka chupan ri tanamet Efeso. Ri Pablo xaꞌruyaꞌ can ri Priscila y ri Aquila, y jajaꞌ xꞌa pa sinagoga. Y chiquivach ri israelitas nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo. \v 20 Y ri israelitas reꞌ xquicꞌutuj favor cha chi ticꞌujie-ka más tiempo quiqꞌuin chireꞌ Efeso, pero jajaꞌ man xrajoꞌ ta. \v 21 Xa xuꞌej cꞌa chica: Can nicꞌatzin chi nquicꞌujieꞌ Jerusalén ri kꞌij richin ri namakꞌej ri patanak. Pero xquitzalaj chic pa jun bꞌay iviqꞌuin, vi xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, xchaꞌ chica. Y xaꞌruꞌon can despedir quinojiel y ja xuoc chic el chupan ri barco y xuyaꞌ can ri tanamet Efeso. \s1 Antok ri Pablo xtzalaj-pa Antioquía y chireꞌ xiel-el chi xutzꞌom ri ruox ru-viaje misionero \p \v 22 Y antok xbꞌaka pa tanamet Cesarea, choj xꞌa Jerusalén chi xirunaꞌ saludar ri iglesia, y después xꞌa Antioquía. \v 23 Y xcꞌujie-ka jubꞌaꞌ chireꞌ; después xtzalaj chic jun bꞌay chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima ri discípulos ri icꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Galacia, y ri icꞌo jeꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Frigia. \s1 Ri Apolos nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tanamet Efeso \p \v 24 Y chireꞌ pa tanamet Efeso ri tiempo reꞌ, xalka jun ache israelita rubꞌinan Apolos, jun ache aj-tanamet Alejandría. Y can jaꞌal rataꞌn ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, y jaꞌal rataꞌn nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak, rumareꞌ jaꞌal rubꞌixic nuꞌon cha. \v 25 Y can otz cꞌa cꞌutun choch ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús. Y riqꞌuin nojiel ránima nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf chica ri vinak. Can jaꞌal nucꞌut mesque jajaꞌ xa joꞌc ri bautismo richin ri Juan el Bautista rataꞌn. \v 26 Y man nuxiꞌij ta riꞌ nutzijuoj chiquivach ri vinak pa sinagoga. Y antok ri Priscila y ri Aquila xcaꞌxaj, ijejeꞌ xaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin antok ruyuon cꞌo can, y xquicꞌut choch más chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 27 Y can nrajoꞌ jajaꞌ chi niꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Acaya. Rumareꞌ ri hermanos ri icꞌo Efeso xquiꞌej cha chi otz ri nuꞌon pensar, y xquiꞌan jeꞌ jun carta chi nuyaꞌ chica ri discípulos ri icꞌo Acaya. Ri carta reꞌ nuꞌej chi tiquibꞌanaꞌ recibir ri Apolos. Y antok ri Apolos xbꞌaka, altíra xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima ri icꞌo chireꞌ. Ijejeꞌ quiniman ri Jesús ruma ri ru-favor ri Dios. \v 28 Y ri Apolos chiquivach cꞌa quinojiel xuꞌej chi ri israelitas ri man quiniman ta ri Jesucristo, xa man ketzij ta ri niquiꞌan. Ri Apolos can nucusaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, richin nucꞌut chi ri Jesús ja ri Cristo. \c 19 \s1 Antok ri Pablo xpa chic pa tanamet Efeso \p \v 1 Y antok ri Apolos cꞌo pa tanamet Corinto, ri Pablo xakꞌax pa tak tanamet ri icꞌo paroꞌ juyuꞌ. Y cꞌajareꞌ xalka pa tanamet Efeso, y chireꞌ xaꞌbꞌarilaꞌ nicꞌaj discípulos. \v 2 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Xka-pa ri Espíritu Santo pan iveꞌ antok xinimaj? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Nixta kaxan chi cꞌo Espíritu Santo, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 3 Y ri Pablo xucꞌutuj chica: ¿Chica bautismo ri xꞌan chiva? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ojreꞌ ja ri bautismo ri rucꞌutun can ri Juan el Bautista ri xꞌan chika, xaꞌchaꞌ. \p \v 4 Y ri Pablo xuꞌej chica: Ri bautismo ri xuꞌon ri Juan, xucꞌut chi ri vinak nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Pero ri Juan xuꞌej jeꞌ chi cꞌo Jun ri xtipa,\x + \xo 19:4 \xt Mt. 3:11; Mr. 1:7-8; Lc. 3:16; Jn. 1:26-27.\x* y jareꞌ tiquinimaj. Y reꞌ ja ri Jesús, ri Cristo. \p \v 5 Y antok caxan chic ri xꞌeꞌx chiquivach, ja xaꞌan bautizar pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús. \v 6 Y antok ri Pablo xuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ, xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, y ja xaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo chica, y niquiꞌej ri xꞌeꞌx chica ruma ri Dios. \v 7 Y icꞌo laꞌk doce (cabꞌalajuj) achiꞌaꞌ chiquinojiel. \p \v 8 Ri Pablo oxeꞌ icꞌ xbꞌaka chupan ri sinagoga. Man nuxiꞌij ta riꞌ nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo chica ri vinak, y ncaꞌtzijuon chirij ri ru-reino ri Dios. Jajaꞌ can nutej rukꞌij chi nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach. \v 9 Pero icꞌo nicꞌaj ri can cof xquiꞌan cha ri cánima, y man xquinimaj ta. Xa itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach ri vinak, chirij ri Utzulaj Bꞌay.\x + \xo 19:9 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* Rumareꞌ ri Pablo xaꞌruyaꞌ can, y xaꞌrucꞌuaj ri ru-discípulos ri Ajaf. Y chupan jun xcuela richin ri ache rubꞌinan Tiranno xquimol-ve-quiꞌ, y can kꞌij-kꞌij xaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. \v 10 Y caꞌyeꞌ junaꞌ ri quireꞌ xuꞌon ri Pablo. Rumareꞌ quinojiel ri israelitas y man israelitas ta chireꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Asia, xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús. \p \v 11 Y ri Dios xucusaj ri Pablo chi xaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros. \v 12 Rumareꞌ hasta ri ru-pañuelos y ri ru-gavacha xaꞌcꞌuax quiqꞌuin ri ncaꞌyavaj y can xaꞌan sanar riqꞌuin ri tziak reꞌ. Y ri icꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin, can xaꞌiel-el. \p \v 13 Y icꞌo achiꞌaꞌ israelitas ri ncaꞌbꞌiej, ri can ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus. Nicꞌaj cꞌa chiquivach ijejeꞌ can nicajoꞌ niquicusaj ri rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús chi ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus. Rumareꞌ ijejeꞌ niquiꞌej chica ri itziel tak espíritus: Pa rubꞌeꞌ ri Jesús ri nutzijuoj ri Pablo nakaꞌej chiva chi quixiel-el, ncaꞌchaꞌ chica. \p \v 14 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri i-siete (ivukuꞌ) rucꞌajuol ri ache israelita Esceva rubꞌeꞌ, ri qui-jefe ri sacerdotes. \v 15 Pero jun bꞌay antok ijejeꞌ quireꞌ niquiꞌan, jun itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin jun ache xchꞌo-pa y xuꞌej: Inreꞌ vataꞌn roch ri Jesús y vataꞌn jeꞌ roch ri Pablo. Pero ixreꞌ, ¿ix chica? xchaꞌ chica. \p \v 16 Y ri ache ri cꞌo ri itziel espíritu riqꞌuin, xirucꞌaka-pa-riꞌ chiquij ri achiꞌaꞌ reꞌ, y man xaꞌtiquir ta pa rukꞌaꞌ, xa xcovin chiquij. Mareꞌ xaꞌnumaj chupan ri jay reꞌ, man jun quitziak chiquij y i-socotajnak-el. \v 17 Y ri xbꞌanataj xnaꞌax cuma quinojiel. Can xnaꞌax cuma ri israelitas y ri man israelitas ta ri icꞌo chupan ri tanamet Efeso. Y xquixiꞌij-quiꞌ quinojiel ijejeꞌ ruma ri xbꞌanataj. Y xyoꞌx cꞌa rukꞌij ri Ajaf Jesús. \p \v 18 Y iqꞌuiy ri quiniman chic ri Ajaf Jesús, ncaꞌlka y niquichol ri itziel tak kax ri quibꞌanun-pa. \v 19 Y iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ, i-aj-itz ri quibꞌanun-pa y xaꞌquicꞌam-pa ri qui-libros y can chiquivach ri vinak xaꞌquiparuoj. Y ri rajal nojiel ri libros ri xaꞌparox, cincuenta mil monedas de plata. \v 20 Y ruma ri xbꞌanataj, xkꞌalajin ri ru-poder ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios, y iqꞌuiy vinak niquinimaj. \p \v 21 Y ri Pablo xpa pa ránima chi niꞌa y nicꞌujieꞌ Jerusalén, después antok kꞌaxnak chic Macedonia y Acaya. Y tiene que niꞌa cꞌa Roma, antok ntiel Jerusalén. \v 22 Rumareꞌ xaꞌrutak-el Macedonia ri Timoteo y ri Erasto ri ncaꞌtoꞌn richin, y jajaꞌ xcꞌujieꞌ chic can bꞌaꞌ chupan ri Asia. \s1 Ri nibꞌanataj chupan ri Efeso \p \v 23 Y pa tanamet Efeso ri tiempo reꞌ, ri vinak can altíra xpa quiyoval, y xaꞌpalaj chirij ri Utzulaj Bꞌay.\x + \xo 19:23 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* \v 24 Y ja ri jun ache rubꞌinan Demetrio ri nisamaj cha plata, ri xaꞌtakcheꞌn quichin ri vinak. Jajaꞌ ncaꞌruꞌon cha plata chꞌitak templos richin ri dios ri niꞌeꞌx Diana cha, y ncaꞌrucꞌayij. Ri ache reꞌ y ri i-rusamajiel, can qꞌuiy miera niquichꞌec chirij ri chꞌitak templos ri ncaꞌquiꞌan. \v 25 Rumareꞌ ri ache reꞌ xaꞌrayuoj ri rusamajiel, y xaꞌrumol jeꞌ ri nicꞌaj chic ri ncaꞌbꞌano ri chꞌitak templos richin ri Diana, y xuꞌej chica: Ixreꞌ ivataꞌn chi ri jun samaj reꞌ can qꞌuiy nakachꞌec chirij. \v 26 Pero ixreꞌ itzꞌatuon y ivaxan chic jeꞌ chi ri ache ri niꞌeꞌx Pablo cha, nuꞌej chica ri vinak chi ri dioses i-bꞌanun cuma achiꞌaꞌ man i-dios ta. Y can iqꞌuiy ri rucꞌaxuon yan quinoꞌj y quiniman chic, man joꞌc ta vaveꞌ Efeso, xa jubꞌaꞌ ma nojiel Asia. \v 27 Y man joꞌc ta cha ri ka-negocio ri man otz ta xtuꞌon, xa can man otz ta jeꞌ xtuꞌon cha ri ru-templo ri ka-dios Diana, ruma man jun rukꞌij xtiꞌan can cha. Y xa quireꞌ xtiꞌan cha, can man jun rakalien jeꞌ xtiꞌan cha ri namalaj ka-dios, jun dios ri can niquiyaꞌ rukꞌij ri vinak ri icꞌo nojiel tanamet richin ri Asia y nojiel roch-ulief, xchaꞌ. \p \v 28 Antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Demetrio chica, ri achiꞌaꞌ reꞌ xpa quiyoval. Y can junan xaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ y xquiꞌej: ¡Nem ri Diana ri ka-dios ojreꞌ aj-Efeso! xaꞌchaꞌ. \p \v 29 Y can quinojiel ri vinak richin ri tanamet Efeso xaꞌbꞌapalaj-pa, mesque man cataꞌn ta karruma. Ijejeꞌ xa ja ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri aj-Macedonia ri xaꞌquitzꞌom, ri i-patanak riqꞌuin ri Pablo. Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ quibꞌinan Gayo y Aristarco. Y xaꞌquicꞌuaj ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri vinak. \v 30 Y ri Pablo can xrajoꞌ xuoc pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ chi nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak, pero ri discípulos man xquiyaꞌ ta lugar cha chi xuoc. \v 31 Icꞌo jeꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ ri autoridades richin ri Asia ri icꞌo chireꞌ Efeso, ri xquitak rubꞌixic cha ri Pablo chi man tuoc ri pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri vinak. Xquiꞌan quireꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ, ruma iru-amigos ri Pablo. \v 32 Y pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ, ri vinak can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Icꞌo nicꞌaj jun-ve ri niquiꞌej, y nicꞌaj chic jun-ve chic niquiꞌej. Y iqꞌuiy ri man cataꞌn ta karruma quimaluon-apa-quiꞌ quiqꞌuin. Can sachnak cꞌa quinoꞌj ri vinak ri quimaluon-quiꞌ. \v 33 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, icꞌo israelitas, chi niquiꞌan defender-quiꞌ chi quireꞌ man jun chica nipa chiquij, xquinem-apa jun ache ri quivanakil, ri Alejandro rubꞌeꞌ, y can xquiꞌan cha chi tichꞌo-pa chiquivach ri vinak. Y antok ri Alejandro cꞌo chiquivach ri vinak, xuꞌon seña cha ri rukꞌaꞌ chi caꞌtanie-ka. \v 34 Pero antok xquitzꞌat ri Alejandro y xquinaꞌiej chi israelita, jun laꞌk caꞌyeꞌ huora quinojiel junan niquirak quichiꞌ xquiꞌej: ¡Nem ri Diana ri ka-dios ojreꞌ aj-Efeso! xaꞌchaꞌ. \p \v 35 Y ri secretario richin ri tanamet, xtiquir xaꞌrutanabꞌa-ka ri vinak; jajaꞌ xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ richin ri tanamet Efeso, ¿cꞌo came jun vinak ri man rataꞌn ta chi ixreꞌ aj-Efeso ix chajiniel richin ri ru-templo ri Diana y ri ru-imagen ri namalaj dios Diana ri kajnak-pa chila chicaj riqꞌuin ri dios Júpiter? \v 36 Y man jun xtiꞌeꞌn chi man ta quireꞌ. Rumareꞌ quixtanie-ka y man tiꞌan ri man otz ta. \v 37 Ruma ri achiꞌaꞌ ri icꞌamun-pa, man jun kax itziel quibꞌanun o quiꞌeꞌn ta chirij ri Diana, ri i-dios. \v 38 Y xa ri Demetrio y ri i-rachꞌil cꞌo nicajoꞌ niquichꞌojij, mareꞌ icꞌo achiꞌaꞌ chi niquiꞌan juzgar, icꞌo tribunales ri pacheꞌ ncaꞌan arreglar y chireꞌ cꞌa tibꞌanaꞌ acusar-iviꞌ. \v 39 Y xa cꞌo jun chic kax ntivajoꞌ ntiꞌej, kachaꞌ jun kꞌij chi nakamol-kiꞌ konojiel y nakaꞌan arreglar, incheꞌl ri nuꞌej ri ka-ley. \v 40 Ruma vacame xa choj quireꞌ kamaluon-kiꞌ; y xa ta nicꞌutux chika karruma kamaluon-kiꞌ y karruma i-palajnak-pa ri vinak, man jun chica xtakaꞌej. Y xa xtiꞌeꞌx-ka chikij chi kamaluon-kiꞌ chi nkupalaj chirij ri gobierno, man otz ta. \p \v 41 Y ri secretario richin ri tanamet, antok ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chi otz ncaꞌa chicachuoch. \c 20 \s1 Antok ri Pablo xakꞌax Grecia y Macedonia \p \v 1 Y después antok xtanieꞌ ri ayoval y ri vinak i-manak chic chireꞌ, ri Pablo xaꞌrumol ri discípulos aj-Efeso, y xtzijuon chica chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima. Y xaꞌrukꞌatiej chijujun, xaꞌruꞌon despedir y ja xꞌa Macedonia. \v 2 Y xꞌa cꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo nojiel lugar ri chireꞌ Macedonia, y xtzijuon quiqꞌuin chi xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima y qꞌuiy tzij ri xuꞌej chica. Y cꞌajareꞌ xꞌa Grecia. \v 3 Y xcꞌujieꞌ oxeꞌ icꞌ chireꞌ. Y antok jajaꞌ xrajoꞌ niꞌa chupan ri barco chi niꞌa Siria, xunaꞌiej chi ri ruvanakil israelitas ri man quiniman ta ri Jesús cꞌo ri canun pensar chi niquiꞌan cha antok xtuoc-el chupan ri barco. Rumareꞌ jajaꞌ xucꞌax ri ranun pensar, y xakꞌax chic jun bꞌay ri Macedonia. \v 4 Y icꞌo ri xaꞌa riqꞌuin ri Pablo cꞌa Asia; y ri xaꞌa ja ri Sópater aj-Berea, ri Aristarco y ri Segundo ri aj-Tesalónica, ri Gayo aj-Derbe, ri Tíquico y ri Trófimo ri aj-Asia, y ri Timoteo jeꞌ. \v 5 Y ri hermanos reꞌ xaꞌa naꞌay chakavach, y xojquiyoꞌiej chireꞌ pa tanamet Troas. \v 6 Y antok xakꞌax yan ri namakꞌej chi nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, cꞌajareꞌ xojuoc-el chupan jun barco y xkayaꞌ can ri tanamet Filipos. Y vuꞌuoꞌ kꞌij ri xojꞌin chi xojbꞌaka quiqꞌuin chireꞌ Troas. Y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujie-ka chireꞌ. \s1 Antok ri Pablo xaꞌruꞌon can despedir ri icꞌo Troas \p \v 7 Y chupan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xkamol-kiꞌ quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ chi nakacꞌux ri simíta ri nunataj ri rucamic ri Ajaf Jesucristo. Y ri Pablo xchꞌoꞌ chiquivach y cꞌa pa nicꞌaj-akꞌaꞌ xuqꞌuis, ruma chucaꞌn kꞌij niꞌa jajaꞌ. \v 8 Y chi oxeꞌ piso richin ri jay pacheꞌ kamaluon-ve-kiꞌ, can sakil rubꞌanun ruma qꞌuiy lámparas i-tzijuon. \v 9 Pero cꞌo jun alaꞌ rubꞌinan Eutico, ri tzꞌuyul pa ru-ventana ri jay. Y ruma ri Pablo xa choj xuyuk-ka rij ri rutzij, ri alaꞌ xvar-ka, y ruma que-queꞌ nivar, ja xtzak-pa ri chi oxeꞌ piso. Y antok xpilisas, xa quiminak chic. \v 10 Y ri Pablo xka-pa y xjupieꞌ paroꞌ ri ru-cuerpo ri alaꞌ, y xukꞌatiej. Y xuꞌej: Man tixiꞌij-iviꞌ. Ri alaꞌ xa cꞌas. \p \v 11 Y ri Pablo xjotieꞌ chic el. Jajaꞌ xuper ri simíta, y xquicꞌux. Y xutzꞌom chic tzij jun bꞌay y cꞌa xsakar-pa xtanieꞌ. Y cꞌajareꞌ xꞌa. \v 12 Y ri hermanos can xquinaꞌ chi xcꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ cánima ruma can cꞌas ri alaꞌ xquicꞌuaj. \s1 Antok ri Pablo xiel-el Troas chi xꞌa Mileto \p \v 13 Y ri Pablo chirakan xꞌa pa tanamet Asón. Pero ojreꞌ xojꞌa naꞌay chupan barco, chi quireꞌ nikil-kiꞌ riqꞌuin ri Pablo chireꞌ Asón, ruma quireꞌ ruꞌeꞌn jajaꞌ chika. \v 14 Y antok xbꞌakacꞌulu-kiꞌ chireꞌ pa tanamet Asón, jajaꞌ xꞌa kiqꞌuin chupan ri barco chi xojꞌa pa tanamet Mitilene. \v 15 Xojiel chic el chireꞌ Mitilene, y chucaꞌn kꞌij xojakꞌax choch ri isla rubꞌinan Quío. Chi ruox kꞌij xojcꞌujieꞌ bꞌaꞌ ri Samos, y pa tanamet Trogilio xojuxlan-ve. Y jun chic kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Mileto. \v 16 Y man xojꞌa ta pa tanamet Efeso, ruma ri Pablo man nrajoꞌ ta chi qꞌuiy kꞌij nicꞌujie-ka Asia. Xa can nrajoꞌ yan nibꞌaka Jerusalén richin ri namakꞌej Pentecostés, vi xa xtitiquir. \s1 Antok ri Pablo xaꞌruꞌon can despedir ri icꞌo Mileto \p \v 17 Y chireꞌ pa tanamet Mileto ojcꞌo-ve, antok ri Pablo xutak quiyoxic ri ancianos richin ri iglesia ri cꞌo Efeso. \v 18 Antok xaꞌlka riqꞌuin, jajaꞌ xuꞌej chica: \p Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chica xinꞌan chivach antok xicꞌujieꞌ chiꞌicajol vaveꞌ Asia. \v 19 Inreꞌ xinꞌan chꞌuteꞌn choch ri Ajaf Dios chi xinꞌan ri rusamaj. Mesque cꞌo okꞌiej, mesque ri nuvanakil israelitas itziel xinquitzꞌat y xinquiyaꞌ pa sufrimiento, pero xinꞌan ri rusamaj jajaꞌ. \v 20 Man jun bꞌay cꞌa xinmalij ta chi xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri otz nuꞌon cha ri icꞌaslien. Y xixtijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios antok xkamol-kiꞌ y pa tak ivachuoch jeꞌ. \v 21 Y chica ri nuvanakil israelitas y chica ri man israelitas ta, xinꞌej jeꞌ chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. \v 22 Y vacame, ri Espíritu Santo nuꞌon chuva chi nquiꞌa Jerusalén, y man vataꞌn ta chica ri xtiꞌan chuva chireꞌ. \v 23 Ri vataꞌn inreꞌ, xa ja ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva ri nojiel tanamet ri pacheꞌ xinakꞌax yan pa; chi xquitzꞌapes pa cárcel y xtinkꞌasaj sufrimiento antok xquibꞌaka Jerusalén. Ruma quireꞌ ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva. \v 24 Pero man jun nu-cuenta niꞌan cha, ni man ja ta jeꞌ ri nucꞌaslien ri niꞌan pensar más; ri más niꞌan pensar, ja chi niqꞌuis can ri samaj ri ruyoꞌn ri Ajaf Jesús chuva,\x + \xo 20:24 \xt 2Ti. 4:7.\x* can xquiquicuot ta xtinqꞌuis rutzijoxic chica ri vinak ri evangelio, ri nuꞌej ri ru-favor ri Dios. \p \v 25 Y vacame inreꞌ vataꞌn chic chi ja ruqꞌuisbꞌal mul reꞌ ri xitzꞌat noch. Ixreꞌ ri xivaxaj antok xintzijuoj ri ru-reino ri Dios chiva, ixreꞌ xa can man xquinitzꞌat ta chic. \v 26 Rumareꞌ vacame niꞌej can chiva, chi man nuchꞌoꞌj ta inreꞌ xa icꞌo ri xcaꞌbꞌaka chupan ri castigo. \v 27 Ruma man jun kax ri xinvavaj y man ta xinꞌej chiva, xa can nojiel ri runoꞌj ri Dios xinꞌej chiva. \v 28 Can tibꞌanaꞌ cuenta ri icꞌaslien y ri quicꞌaslien jeꞌ quinojiel ri hermanos, ruma jareꞌ ri samaj ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo chiva, chi ntichajij otz ri ru-iglesia ri Ajaf Jesús, ruma jajaꞌ ri xcalo richin, riqꞌuin ri ruquiqꞌuiel ri xꞌin choch ri cruz antok xquimisas. \v 29 Ruma can vataꞌn chi antok xquiꞌa, can xcaꞌpa vinak ri incheꞌl i-utif. Ruma ri utif, can ncaꞌuoc chiquicajol ri ovejas, ncaꞌquicꞌux y ncaꞌquiqꞌuis. Can quireꞌ xtiquiꞌan ri vinak ri xcaꞌuoc iviqꞌuin. \v 30 Y chiꞌicajol ixreꞌ icꞌo jeꞌ ri xcaꞌpalaj ri man ja ta rubꞌixic xtiquiꞌan cha ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma xticajoꞌ chi ri discípulos ncaꞌa chiquij. \v 31 Rumareꞌ nojiel tiempo quixcꞌasieꞌ chi ntichajij-iviꞌ. Talka pan iveꞌ chi inreꞌ oxeꞌ junaꞌ ri xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, y can pakꞌij chi chakꞌaꞌ xixvokꞌiej y xinꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ ri otz. \p \v 32 Y vacame hermanos, nquixjach can pa rukꞌaꞌ ri Dios y ri ruchꞌabꞌal jeꞌ; ri chꞌabꞌal reꞌ nuꞌej chika ri ru-favor ri Dios, y can cꞌo ru-poder chi nuꞌon chi más nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx y chi junan jeꞌ ri xtikil ri herencia quiqꞌuin ri nicꞌaj ri can sak chic quicꞌaslien y i-richin chic ri Dios. \v 33 Ni plata, ni oro, ni tziak richin jun xinrayij. \v 34 Ruma ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi inreꞌ can xisamaj, chi quireꞌ cꞌo xincusaj inreꞌ y cꞌo jeꞌ xquicusaj ri icꞌo viqꞌuin. \v 35 Inreꞌ can xincꞌut chivach chi nicꞌatzin chi nquixsamaj chi ntichꞌec i-miera, chi quireꞌ nquiꞌtoꞌ ri cꞌo nicꞌatzin chica. Y talka pan iveꞌ ri ruꞌeꞌn can ri Ajaf Jesús. Jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Can más jaꞌal tiquicuot ri nisipan que choch ri nibꞌano recibir. \p \v 36 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica, xxuquie-ka y xuꞌon orar quiqꞌuin quinojiel ri icꞌo chireꞌ. \v 37 Y ijejeꞌ xaꞌuokꞌ, xquikꞌatiej y xquitzꞌubꞌaj ruchiꞌ ri Pablo. \v 38 Y can xaꞌbꞌisuon chirij ri Pablo, ruma jajaꞌ xuꞌej chica chi man chic xtiquitzꞌat ta roch. Y xaꞌa riqꞌuin chi xbꞌaquiyaꞌ can chupan ri barco. \c 21 \s1 Ri Pablo niꞌa Jerusalén \p \v 1 Y antok kajachuon chic kiꞌ quiqꞌuin ri hermanos, choj xojꞌa chupan jun isla rubꞌinan Cos. Y chucaꞌn kꞌij xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka chupan ri isla rubꞌinan Rodas. Y antok xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka pa tanamet Pátara. \v 2 Y chireꞌ xbꞌakilaꞌ jun barco ri niꞌa cꞌa Fenicia. Xojuoc-el chupan y xojꞌa. \v 3 Y jareꞌ antok xkatzꞌat ri isla rubꞌinan Chipre ri lado izquierda, ruma ri barco ri cꞌuayuon kichin, xa choj niꞌa cꞌa Siria. Y pa tanamet Tiro xojbꞌaka-ve, ruma ri barco rucꞌuan akaꞌn chi nuyaꞌ can chireꞌ. \v 4 Y xaꞌkacanuj ri discípulos ri icꞌo chireꞌ, y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujieꞌ chireꞌ quiqꞌuin. Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa cha ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén, ruma ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chica chi cꞌo chica xtiꞌan cha chireꞌ. \v 5 Y antok xaꞌkꞌax ri siete (vukuꞌ) kꞌij reꞌ, ja xkachojmij-kiꞌ chi nkuꞌa. Y quinojiel ri discípulos, ri quixjayil y ri calcꞌual, xojbꞌaquiyaꞌ cꞌa chuchiꞌ ri mar. Y chireꞌ chuchiꞌ ri mar, xojxuquieꞌ y xkaꞌan orar. \v 6 Y chi xkajach-kiꞌ, xkakꞌatiej-kiꞌ; ojreꞌ xojuoc-el chupan ri barco, y ijejeꞌ xaꞌtzalaj pa tak cachuoch. \p \v 7 Y antok xojiel Tiro y xojꞌa Tolemaida, jareꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij ri xkaꞌan paroꞌ ri mar. Chireꞌ Tolemaida xaꞌkaꞌan saludar ri hermanos y xojcꞌujieꞌ jun kꞌij quiqꞌuin. \v 8 Y chucaꞌn kꞌij, ri Pablo y ri oj-bꞌanak riqꞌuin xojiel-el Tolemaida, y xojꞌa pa tanamet Cesarea. Antok xojbꞌaka, xojꞌa chirachuoch ri Felipe\x + \xo 21:8 \xt Hch. 6:5; 8:5.\x* ri evangelista. Jajaꞌ jun cꞌa chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) diáconos ri icꞌo Jerusalén. Y xojcꞌujieꞌ cꞌa chirachuoch jajaꞌ. \v 9 Y jajaꞌ icꞌo icajeꞌ rumiꞌal ri cꞌa xtaniꞌ ri niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios. \v 10 Y qꞌuiy kꞌij kojcꞌujie-ka chireꞌ pa tanamet, antok xalka jun profeta rubꞌinan Agabo,\x + \xo 21:10 \xt Hch. 11:28.\x* ri Judea patanak-ve. \v 11 Y antok jajaꞌ xalka chikatzꞌatic, xutzꞌom ri cinta ri choj cha nuxim-ve rupan ri Pablo, y riqꞌuin reꞌ xuxim-ka rukꞌa-rakan jajaꞌ mismo, y xuꞌej: Ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chuva chi ri rajaf va cinta va, quireꞌ xtiꞌan cha cuma ri israelitas antok xtibꞌaka Jerusalén, y xtiquijach pa quikꞌaꞌ vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ. \p \v 12 Y antok xkaxaj quireꞌ, ojreꞌ y ri icꞌo Cesarea xkaꞌan rogar choch ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén. \v 13 Pero ri Pablo xuꞌej chika: ¿Karruma ixreꞌ ntiya-pa bꞌis pa vánima ruma nquixuokꞌ? Inreꞌ niyaꞌ nutzij chi xquixim pa tanamet Jerusalén, y chi nquiquimisas ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús, xchaꞌ ri Pablo. \p \v 14 Y ruma man xojtiquir ta xkaꞌan cha chi man tiꞌa Jerusalén, joꞌc cꞌa xkaꞌej: Ja ta cꞌa ri nrajoꞌ ri Ajaf ri nibꞌanataj, xojchaꞌ. \p \v 15 Después reꞌ, xkachojmij-kiꞌ y xojꞌa-el Jerusalén. \v 16 Y can icꞌo discípulos aj-Cesarea ri xaꞌa kiqꞌuin. Y chiquicajol ijejeꞌ bꞌanak jun ri aj-Chipre, ri rubꞌinan Mnasón. Jajaꞌ cꞌo yan tiempo runiman ri Ajaf Jesús, y cꞌo jun rachuoch Jerusalén, y chireꞌ xojcꞌujie-ve. \s1 Antok nitzꞌam ri Pablo chupan ri templo \p \v 17 Y antok xojbꞌaka Jerusalén, ri hermanos can ncaꞌquicuot xojquiꞌan recibir. \v 18 Y chucaꞌn kꞌij xojꞌa riqꞌuin ri Pablo chi xbꞌakatzꞌataꞌ ri Jacobo. Antok xojbꞌaka riqꞌuin ri Jacobo, quinojiel ri ancianos richin ri iglesia quimaluon-quiꞌ chireꞌ. \v 19 Ri Pablo xaꞌruꞌon saludar quinojiel, y después chijujun-chijujun xutzijuoj nojiel ri xuꞌon ri Dios chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta, ruma ri rusamaj jajaꞌ. \v 20 Y antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pablo chica, xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios rumareꞌ, y xquiꞌej cha ri Pablo: Hermano, atreꞌ avataꞌn chi can i-miles ri israelitas ri quiniman ri Jesucristo, y ijejeꞌ ncaꞌeꞌn chi nicꞌatzin niꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. \v 21 Y eꞌn chica, chi atreꞌ naꞌej chica ri israelitas ri icꞌo nicꞌaj chic lugares, chi man tiquiꞌan ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, chi man tiquiꞌan ri circuncisión chica ri calcꞌual, y man tiquiꞌan jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri xuꞌej ri Dios cha ri Moisés. \v 22 ¿Chica xtakaꞌan vacame? Ruma antok ijejeꞌ xtiquinaꞌiej chi atcꞌo, xtiquimol-pa-quiꞌ. \v 23 Más otz tabꞌanaꞌ ri xtakaꞌej chava: Icꞌo icajeꞌ achiꞌaꞌ chikacajol ri cꞌo quiꞌeꞌn cha ri Dios chi niquiꞌan. \v 24 Caꞌvucꞌuaj, y tibꞌanaꞌ purificar-iviꞌ junan quiqꞌuin ijejeꞌ y tiyaꞌ cha ri Dios ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. Y tatajoꞌ jeꞌ atreꞌ chi niquisocaj-el ri quiveꞌ.\x + \xo 21:24 \xt Nm. 6:13-20.\x* Xa atreꞌ xtaꞌan nojiel ri xkaꞌej chava, ri vinak xtiquitzꞌat chi man ketzij ta ri nitzijos chavij chi atreꞌ man naꞌan ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés, xa xtiquiꞌej chi can nanimaj ri ley. \v 25 Y chica ri man israelitas ta ri quiniman ri Jesucristo, xkatak yan el jun carta quiqꞌuin y xkaꞌej-el chi man nicꞌatzin ta niquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés. Joꞌc xkaꞌej-el chi man tiquitej kax ri xyoꞌx chiquivach ri ídolos, man tiquitej quicꞌ, man tiquitej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado,\x + \xo 21:25 \xt Hch. 15:29.\x* xaꞌchaꞌ cha. \p \v 26 Y ri Pablo xaꞌrucꞌuaj ri icajeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, y chucaꞌn kꞌij xquitzꞌuc-el chi niquiꞌan purificar-quiꞌ, y xaꞌa pa templo chi xiꞌquiꞌej ri chica kꞌij xtitzꞌakat chi niquiꞌan purificar-quiꞌ y chiquijunal xtiquiyaꞌ ri quiꞌeꞌn chi niquiyaꞌ cha ri Dios. \p \v 27 Pero antok ya nitzꞌakat ri siete (vukuꞌ) kꞌij chi niquijoskꞌij-quiꞌ, ri Pablo cꞌo chireꞌ pa templo, y xtzꞌiet cuma nicꞌaj israelitas ri aj-Asia. Y ri israelitas reꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri nicꞌaj chic israelitas chi xquitzꞌom ri Pablo. \v 28 Y antok quitzꞌamuon chic, can ncaꞌsiqꞌuin niquiꞌej: ¡Kojitoꞌ! ¡Kojitoꞌ, achiꞌaꞌ israelitas! Ja ache va ri nojiel tanamet ncaꞌrutijuoj ri vinak chi man tiquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, y itziel jeꞌ nichꞌoꞌ chirij ri templo. Qꞌuiy jeꞌ ri nuꞌej chikij ojreꞌ ri oj israelitas, y vacame i-rucusan-pa ri man israelitas ta chupan ri templo, y tzꞌil cꞌa xuꞌon cha ri santo lugar va. \p \v 29 Quireꞌ niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma antes quitzꞌatuon ri Pablo junan bꞌanak riqꞌuin ri jun ache Trófimo rubꞌeꞌ chireꞌ pa tanamet,\x + \xo 21:29 \xt Hch. 20:4.\x* y ri Trófimo xa aj-Efeso, y ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri Pablo rucꞌuan jeꞌ ri Trófimo pa templo. \p \v 30 Y quinojiel ri vinak pa tanamet xaꞌbꞌayacataj-pa, y jun-anin xaꞌpa; y xquichiririej ri Pablo, xquilasaj-pa chireꞌ pa templo, y xaꞌquitzꞌapij can ri puertas. \v 31 Ijejeꞌ nicajoꞌ niquiquimisaj ri Pablo. Pero chaꞌnin xꞌeꞌx cha ri comandante quichin ri soldados romanos chi quinojiel ri vinak ri icꞌo Jerusalén i-yacatajnak. \v 32 Rumareꞌ ri ache reꞌ can chaꞌnin xaꞌrumol ri soldados y ri capitanes, y jun-anin xaꞌa pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri vinak. Y antok ri vinak xaꞌquitzꞌat, xquitanabꞌaꞌ ruchꞌayic ri Pablo. \v 33 Y ri comandante xbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Pablo, xbꞌarutzꞌama-pa, y xuꞌej chi titzꞌam cha caꞌyeꞌ cadenas (yariena). Y cꞌajareꞌ xucꞌutuj chica ache jajaꞌ, y chica ruchꞌoꞌj xuꞌon. \v 34 Y ruma ri vinak chica-na ncaꞌquiꞌej-apa, ri comandante man jun xiꞌka paroꞌ (xuꞌon entender). Can iqꞌuiy ri vinak y can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌo-apa. Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi tucꞌuax ri Pablo pa cuartel. \v 35 Y antok xaꞌbꞌaka choch ri gradas richin ri cuartel, ri soldados xquipilisaj ri Pablo chicaj, ruma ri vinak más xyacataj quiyoval. \v 36 Y quinojiel ri vinak reꞌ can i-tzakal-el chiquij, y altíra pa quichiꞌ niquiꞌan y niquiꞌej: ¡Tiquimisas ri Pablo! ncaꞌchaꞌ. \s1 Ri Pablo nuꞌon defender-riꞌ chiquivach ri vinak \p \v 37 Y antok ya nicusas-oc ri Pablo pa cuartel, jajaꞌ xuꞌej cha ri comandante: ¿Cꞌo cheꞌl nquichꞌoꞌ jubꞌaꞌ aviqꞌuin? xchaꞌ. Y ri ache xuꞌej cha ri Pablo: ¿Avataꞌn jeꞌ ri chꞌabꞌal griego? \v 38 ¿Man atreꞌ ta cꞌa ri ache aj-Egipto ri cꞌo yan jun tiempo xpalaj chirij ri gobierno y cajeꞌ mil quimisaniel tak achiꞌaꞌ ri xaꞌrumol pa desierto? xchaꞌ cha. \p \v 39 Pero ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ in jun israelita ri xinalax Tarso, ri jun nem tanamet ri cꞌo chupan Cilicia. Y nicꞌutuj favor chava chi tayaꞌ permiso chuva chi nquichꞌoꞌ chica ri vinak. \p \v 40 Y ri comandante xuyaꞌ permiso cha chi xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xpiꞌieꞌ chireꞌ choch ri gradas, y xuꞌon-pa seña cha rukꞌaꞌ chica ri vinak chi caꞌtanie-ka. Y antok man jun chic xchꞌoꞌ, jajaꞌ xchꞌo-pa chiquivach pa chꞌabꞌal hebreo, y xuꞌej: \c 22 \m \v 1 Achiꞌaꞌ israelitas y ixreꞌ principales chupan ri katanamit, tivaxaj cꞌa ri tzij ri niꞌej chiva vacame, chi niꞌan defender-viꞌ chivach, xchaꞌ. \p \v 2 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi ri Pablo xa nichꞌoꞌ pa chꞌabꞌal hebreo, ri quichꞌabꞌal ijejeꞌ, más man jun xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xuꞌej cꞌa chica: \v 3 Inreꞌ can in israelita. Y xinalax pa tanamet Tarso ri cꞌo Cilicia, pero vaveꞌ Jerusalén xiqꞌuiy-ve. Y ja ri Gamaliel,\x + \xo 22:3 \xt Hch. 5:34.\x* ri jun nem ache ri xtijuon vichin. Y xirutijuoj cꞌa riqꞌuin nojiel ri nuꞌej chupan ri ley ri xyoꞌx chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. Mareꞌ can nutijuon-pa nukꞌij chi niꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, incheꞌl jeꞌ ri ntivajoꞌ ntiꞌan ixvonojiel ixreꞌ vacame. \v 4 Ruma inreꞌ xaꞌnyaꞌ pa sufrimiento ri vinak ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay.\x + \xo 22:4 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* Xaꞌntzꞌom chi xaꞌnyaꞌ pa cárcel. Xaꞌnvucꞌuaj chi xaꞌquimisas. Chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ quireꞌ xinꞌan chica.\x + \xo 22:4 \xt Hch. 8:3.\x* \v 5 Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y quinojiel ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar cataꞌn otz, ruma ijejeꞌ ri xaꞌyoꞌn-el poder pa nukꞌaꞌ, y xquiya-el cartas chuva chi xincꞌut chiquivach ri kavanakil ri icꞌo pa tanamet Damasco. Y xiꞌa chi ncaꞌntzꞌom ri quiniman ri Jesucristo y ncaꞌncꞌam-pa vaveꞌ Jerusalén, chi ncaꞌan castigar.\x + \xo 22:5 \xt Hch. 26:9-11.\x* \s1 Ri Pablo nuꞌej ri chica xuꞌon antok jajaꞌ xunimaj ri Jesús \r (Hch. 9:1-19; 26:12-18) \p \v 6 Pero pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk in-bꞌanak y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi nquibꞌaka pa tanamet Damasco, jun arapienta xka-pa altíra luz panoꞌ ri patanak chicaj. \v 7 Y can xitzak-ka pan ulief rumareꞌ. Y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chuva, y xuꞌej: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? xchaꞌ. \v 8 Y inreꞌ xinꞌej: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xichaꞌ. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Jesús aj-Nazaret, ri in-abꞌanun perseguir, xchaꞌ chuva. \v 9 Y ri i-bꞌanak viqꞌuin xquixiꞌij-quiꞌ ruma xquitzꞌat ri luz, pero man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej ri Jun ri xchꞌo-pa chuva. \v 10 Y inreꞌ xinꞌej: ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan, Ajaf? xichaꞌ. Y ri Ajaf xuꞌej chuva: Capalaj, y caꞌin cꞌa pa tanamet Damasco, y chireꞌ xtiꞌeꞌx chava ri chica nicꞌatzin chi naꞌan, xinucheꞌx. \v 11 Y ruma ri ruchukꞌaꞌ ri luz ri xintzꞌat, xinuoc muoy. Rumareꞌ ja ri i-bꞌanak viqꞌuin xaꞌyukien chinukꞌaꞌ chi xojꞌa Damasco. \p \v 12 Y chireꞌ Damasco cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías, jun ache ri can nuꞌon-ve ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. Y quinojiel ri kavanakil israelitas ri icꞌo chireꞌ, otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Ananías reꞌ. \v 13 Y jajaꞌ xbꞌaka viqꞌuin y xbꞌaruꞌej chuva: Hermano Saulo, catzuꞌn chic cꞌa, xchaꞌ. Y inreꞌ can ja xitzuꞌn chic, y xintzꞌat ri Ananías. \v 14 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ chuva: Ri Dios quichin ri kateꞌt-kamamaꞌ, can xaruchaꞌ chi navatamaj ri chica nrajoꞌ jajaꞌ y chi xatzꞌat jeꞌ ri Jun ri can choj rucꞌaslien, y chi xavaxaj ri xuꞌej. \v 15 Y atreꞌ ri xcatzijuon chica ri vinak ri xatzꞌat y ri xavaxaj. \v 16 Y vacame, ¿chica avoyoꞌien? Capalaj y tabꞌanaꞌ bautizar-aviꞌ y tacꞌutuj cha ri Ajaf chi nuꞌon sak cha ri acꞌaslien, xchaꞌ chuva. \s1 Antok ri Pablo xtak-el chiquicajol ri vinak man israelitas ta \p \v 17 Y antok xitzalaj-pa y xinalka vaveꞌ Jerusalén, xiꞌa pa templo chi xinbꞌanaꞌ orar. Y antok niꞌan orar, xinꞌan cꞌa jun incheꞌl achicꞌ, \v 18 y ri Ajaf xucꞌut-riꞌ chinoch y xuꞌej chuva: Chaꞌnin catiel-el vaveꞌ Jerusalén, ruma ri vinak ri icꞌo vaveꞌ man xtiquinimaj ta ri xtatzijuoj chuvij inreꞌ, xchaꞌ chuva. \v 19 Y inreꞌ xinꞌej cha: Ajaf, ijejeꞌ cataꞌn chi inreꞌ xibꞌaka pa tak sinagogas chi ncaꞌntzꞌom-el ri at-quiniman, xaꞌnvucꞌuaj pa cárcel y xaꞌnchꞌey. \v 20 Y antok xquimisas ri Esteban ri xutzijuoj ri abꞌeꞌ, can xka chinoch ri xꞌan cha, can incꞌo jeꞌ quiqꞌuin ri xaꞌquimisan, nuchajin ri quitziak ri xquichꞌil can chiquij,\x + \xo 22:20 \xt Hch. 7:58.\x* xichaꞌ. \v 21 Pero ri Ajaf xuꞌej chuva: Caꞌin, ruma ncantak-el pa tak tanamet ri icꞌo naj, chi natzijuoj ri nuchꞌabꞌal chica ri vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ chuva. \s1 Ri Pablo cꞌo pa rukꞌaꞌ ri comandante \p \v 22 Y antok quireꞌ xuꞌej ri Pablo, ri vinak reꞌ man xcajoꞌ ta chic xcaꞌxaj. Rumareꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ xquiꞌej: Tiquimisas la ache la, ruma man otz ta nicꞌasieꞌ más, ncaꞌchaꞌ. \p \v 23 Ri vinak can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌoꞌ y niquiqꞌuiak ri quitziak chicaj, y niquijopij ulief chicaj ruma quiyoval. \v 24 Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi ticusas-oc ri Pablo chupan ri cuartel y tichꞌay, chi tuꞌej karruma ri vinak can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan chirij. \v 25 Y antok ximuon chic ri Pablo chi nichꞌay, ri Pablo xuꞌej cha ri capitán ri cꞌo riqꞌuin: ¿Otz came nichꞌay jun ache romano, antok cꞌa majaꞌ tiꞌan juzgar? \p \v 26 Antok ri capitán xraꞌxaj quireꞌ, xbꞌaruꞌej cha ri comandante: ¿Chica naꞌan vacame? Ruma ri Pablo jun ache romano, xchaꞌ cha. \p \v 27 Y antok ri comandante xraꞌxaj reꞌ, xꞌa riqꞌuin ri Pablo y xbꞌarucꞌutuj cha: ¿Ketzij chi atreꞌ at jun ache romano? xchaꞌ cha. Y ri Pablo xuꞌej: Ketzij. \p \v 28 Y ri comandante xuꞌej: Inreꞌ can qꞌuiy miera xinyaꞌ chi quireꞌ xinuoc jun romano, xchaꞌ. Y ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ man quireꞌ ta xinꞌan, inreꞌ desde que xinalax, in romano, xchaꞌ ri Pablo. \p \v 29 Y ruma xquinaꞌiej chi ri Pablo jun ache romano, ri achiꞌaꞌ ri icꞌo chic listo chi niquichꞌey, xaꞌjiel chiquij. Y ri comandante xuxiꞌij-riꞌ jeꞌ, ruma xuxim ri Pablo. \s1 Antok ri Pablo xucꞌuax chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas \p \v 30 Y chucaꞌn kꞌij, ri comandante nrajoꞌ nratamaj karruma ri israelitas niquiꞌan acusar ri Pablo, rumareꞌ jajaꞌ xucꞌan-el ri cadenas (yariena) y xutak quiyoxic ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y después xbꞌaralasaj-pa ri Pablo y xupabꞌaꞌ chiquivach. \c 23 \p \v 1 Y ri Pablo xaꞌrucaꞌyiej cꞌa otz ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas y xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ man jun chica nunaꞌ ri nujaluon y ri vánima, ruma ri nucꞌaslien choch ri Dios hasta vacame can choj cꞌo, xchaꞌ. \p \v 2 Rumareꞌ ri Ananías ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xuꞌej chica ri icꞌo cierca ri Pablo, chi tiquiyaꞌ jubꞌic-kꞌaꞌ cha ri ruchiꞌ. \v 3 Pero ri Pablo chaꞌnin xuꞌej-apa cha ri Ananías: ¡Ri xtibꞌano quireꞌ chava atreꞌ, ja ri Dios! ¡Atreꞌ at jun ache ri caꞌyeꞌ apalaj!\x + \xo 23:3 \xt Mt. 23:27-28; Lc. 11:44.\x* Ruma atreꞌ at-tzꞌuyul-pa chireꞌ chi nquinaꞌan juzgar incheꞌl nuꞌej ri ley richin ri Moisés, ¿pero karruma atreꞌ naꞌej chi quichꞌay, xa ri ley richin ri Moisés man quireꞌ ta nuꞌej? xchaꞌ ri Pablo. \p \v 4 Y ri icꞌo chireꞌ xquiꞌej cha ri Pablo: ¿Karruma itziel ncachꞌo-apa cha ri ru-sacerdote ri Dios, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij? xaꞌchaꞌ cha. \p \v 5 Y ri Pablo xuꞌej: Nuvanakil, inreꞌ man vataꞌn ta chi jajaꞌ ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, ruma xa ta vataꞌn, man ta xinꞌej-apa ri tzij reꞌ, ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Man itziel cachꞌoꞌ chirij jun ri nibꞌano gobernar ri atanamit.\x + \xo 23:5 \xt Ex. 22:28.\x* \p \v 6 Y ri Pablo xuyaꞌ cuenta choch chi chiquicajol ri autoridades quichin ri israelitas reꞌ icꞌo achiꞌaꞌ saduceos y icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ fariseos. Rumareꞌ jajaꞌ riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-apa y xuꞌej: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ in fariseo\x + \xo 23:6 \xt Hch. 26:5; Fil. 3:5.\x* y ri nataꞌ jeꞌ. Y vacame ixreꞌ nquiniꞌan juzgar, ruma inreꞌ can vataꞌn y ninimaj chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, xchaꞌ ri Pablo. \p \v 7 Y antok ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pablo, xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij y caꞌyeꞌ grupo xquiꞌan-ka ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ. \v 8 Ruma ri achiꞌaꞌ saduceos man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa,\x + \xo 23:8 \xt Mt. 22:23; Mr. 12:18; Lc. 20:27.\x* ni man niquinimaj ta jeꞌ chi icꞌo ángeles y espíritus, pero ri achiꞌaꞌ fariseos can niquinimaj reꞌ. \v 9 Y can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Y ri achiꞌaꞌ escribas ri icꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌpalaj y xquiꞌej: Va ache va man jun itziel rubꞌanun. Y xa jun espíritu o jun ángel ri bꞌiyuon cha ri ncaꞌruꞌej chakavach, xa nakaꞌan ayoval riqꞌuin ri Dios, xaꞌchaꞌ. \p \v 10 Ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, qꞌuiy cꞌa ri niquiꞌej chiquivach, y can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Rumareꞌ ri comandante xaꞌrutak cꞌa ri soldados chi xbꞌaquilasaj-pa ri Pablo chiquicajol y tiquicꞌuaj-el pa cuartel, ruma nuxiꞌij-riꞌ chi ri vinak reꞌ niquixil ri Pablo. \p \v 11 Y chucaꞌn kꞌij ri chakꞌaꞌ, ri Ajaf Jesucristo xucꞌut-riꞌ choch ri Pablo, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ, xa tayaꞌ ruchukꞌaꞌ ri avánima, ruma incheꞌl ri nutzijoxic xaꞌan vaveꞌ Jerusalén, can nicꞌatzin chi quireꞌ naꞌan pa tanamet Roma, xchaꞌ cha. \s1 Icꞌo nicajoꞌ niquiquimisaj ri Pablo \p \v 12 Y antok xsakar-pa, icꞌo chiquivach ri israelitas chalakꞌal xquiꞌan pensar ri chica nicajoꞌ niquiꞌan cha ri Pablo. Y can xquiꞌej chi man xcaꞌvaꞌ ta ni man xtiquikun ta yaꞌ, hasta cꞌa xtiquiquimisaj ri Pablo. Y xquiꞌej jeꞌ chi tika ri castigo pa quiveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios xa man xtiquiꞌan ta ri xquiꞌej. \v 13 Y ri xaꞌeꞌn chalakꞌal chi niquiꞌan quireꞌ, icꞌo más i-cuarenta achiꞌaꞌ. \v 14 Ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y xbꞌaquiꞌej chica: Ojreꞌ kanun jurar chi nakaquimisaj ri Pablo, y chi man xkojvaꞌ ta ni man xtakakun ta yaꞌ hasta cꞌa nakaquimisaj, y xa man xtakaꞌan ta quireꞌ, tika ri castigo pa kaveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios. \v 15 Y vacame nakajoꞌ cꞌa chi ixreꞌ y ri nicꞌaj chic ivachꞌil ri autoridades richin ri tanamet, ntiꞌej cha ri comandante chi ixreꞌ ntivajoꞌ chi ticꞌamar-pa ri Pablo chivach ri chuaꞌk ruma cꞌo más ri ntivajoꞌ nticꞌutuj cha. Y ojreꞌ xtakayoꞌiej pa bꞌay, y xtakaquimisaj ri Pablo, xaꞌchaꞌ. \p \v 16 Pero nojiel reꞌ xa xcꞌaxax ruma jun alaꞌ ral ri ranaꞌ ri Pablo. Rumareꞌ ri alaꞌ reꞌ xꞌa y xuoc chupan ri cuartel, y xbꞌaruꞌej cha ri Pablo nojiel ri xraꞌxaj. \v 17 Y antok ri Pablo xraꞌxaj reꞌ, xrayuoj jun capitán y xuꞌej cha: Tavucꞌuaj bꞌaꞌ ri alaꞌ reꞌ choch ri comandante, ruma cꞌo ri nrajoꞌ nuꞌej cha, xchaꞌ cha. \p \v 18 Ri capitán xucꞌuaj ri alaꞌ choch ri comandante, y xbꞌaruꞌej cha: Ri Pablo ri cꞌo pa cárcel xirayuoj, y xucꞌutuj favor chuva chi xincꞌam-pa ri alaꞌ reꞌ chavach, ruma cꞌo ri nrajoꞌ nuꞌej chava, xchaꞌ. \p \v 19 Y ri comandante xutzꞌom rukꞌaꞌ ri alaꞌ y xucꞌuaj-apa bꞌaꞌ cala y cꞌajareꞌ xucꞌutuj cha: ¿Chica ri navajoꞌ naꞌej chuva? xchaꞌ cha. \p \v 20 Y ri alaꞌ xuꞌej cha: Icꞌo nicꞌaj israelitas xquiꞌej chiquivach chi xtalquicꞌutuj favor chava, chi chuaꞌk navucꞌuaj ri Pablo chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas, ruma xtalquiꞌej chava chi cꞌo más ri nicajoꞌ niquicꞌutuj cha. \v 21 Pero atreꞌ man tanimaj reꞌ, ruma icꞌo más i-cuarenta achiꞌaꞌ ri xcaꞌyoꞌien richin pa bꞌay, y ri achiꞌaꞌ reꞌ canun jurar chi man xcaꞌvaꞌ ta ni man xtiquikun ta yaꞌ, hasta cꞌa xtiquiquimisaj ri Pablo, y tika ri castigo pa quiveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios, xa man xtiquiꞌan ta ri quiꞌeꞌn. Quireꞌ quiꞌeꞌn y vacame joꞌc chic quiyoꞌien ri chica xtaꞌej atreꞌ, xchaꞌ ri alaꞌ. \p \v 22 Y ri comandante xuꞌej cha ri alaꞌ chi titzalaj chirij, y man tutzijuoj chi ya xalruꞌej cha jajaꞌ. \s1 Ri Pablo nucꞌuax choch ri gobernador Félix rubꞌeꞌ \p \v 23 Y ri comandante xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ capitanes, y xuꞌej chica: A las nueve chupan va akꞌaꞌ va, nivajoꞌ chi niquiꞌan preparar-quiꞌ i-setenta soldados ri ncaꞌa chirij quiej y doscientos soldados ri ncaꞌa chicakan, y doscientos chic niquicꞌuaj lanzas chi ncaꞌa pa tanamet Cesarea, \v 24 y quiꞌichojmij-el quij ri quiej chi niquicꞌuaj ri Pablo, ruma inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivucꞌuaj ri Pablo choch ri gobernador Félix. Y nivajoꞌ chi man jun kax nucꞌul pa bꞌay. \p \v 25 Y xutzꞌibꞌaj-el jun carta chi niquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri gobernador, y chupan ri carta reꞌ ruꞌeꞌn-el: \v 26 Inreꞌ Claudio Lisias, nitak-el saludos chava namalaj gobernador Félix. \v 27 Va ache va tzꞌamuon cuma ri israelitas y jubꞌaꞌ ma xquiquimisaj. Pero inreꞌ y ri soldados xojbꞌaka y xkacol pa quikꞌaꞌ ri vinak, ruma xinnaꞌiej chi jajaꞌ jun ache romano. \v 28 Y ruma xinvajoꞌ xinnaꞌiej ri chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun chi niquiꞌan acusar, chaꞌnin xinvucꞌuaj chiquivach ri qui-autoridades. \v 29 Y xinnaꞌiej chi niquiꞌan acusar ruma asuntos ri nuꞌej ri qui-ley. Pero man jun ruchꞌoꞌj chi nitzꞌapes pa cárcel o niquimisas. \v 30 Rumareꞌ vacame xintak-el ri ache reꞌ aviqꞌuin, ruma xalꞌeꞌx chuva chi ri vinak israelitas nicajoꞌ niquiquimisaj. Y xinꞌej jeꞌ chica ri vinak ri ncaꞌbꞌano acusar richin, chi cꞌa aviqꞌuin atreꞌ tiꞌquiꞌej ri chica i-rubꞌanun. Tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri carta reꞌ. \p \v 31 Y ri soldados can xquiꞌan ri xꞌeꞌx chica. Xquicꞌuaj ri Pablo pa tanamet Antípatris ri akꞌaꞌ reꞌ. \v 32 Chucaꞌn kꞌij, joꞌc chic ri i-setenta soldados ri i-bꞌanak chirij quiej riqꞌuin ri Pablo xquitzꞌom chic bꞌay, y ri cuatrocientos soldados xaꞌtzalaj-pa ri pa cuartel. \v 33 Y antok xaꞌbꞌaka Cesarea ri i-cꞌuayuon ri Pablo, xquiyaꞌ ri carta pa rukꞌaꞌ ri Félix ri gobernador, y xquijach ri Pablo pa rukꞌaꞌ. \v 34 Y antok rutzꞌatuon chic ri nuꞌej ri carta, ri gobernador reꞌ xucꞌutuj cha ri Pablo chica lugar patanak-ve. Antok raxan chic chi Cilicia patanak-ve, \v 35 xuꞌej cha: Antok xcaꞌlka ri ncaꞌbꞌano acusar avichin, xtinvaꞌxaj jeꞌ ri tzij ri xtaꞌej chi naꞌan defender-aviꞌ, xchaꞌ ri gobernador. Y xuꞌej jeꞌ chi tucꞌuax ri Pablo chupan ri ru-palacio ri Herodes y tichajix cuma soldados. \c 24 \s1 Ri ru-defensa ri Pablo choch ri gobernador Félix \p \v 1 Vuꞌuoꞌ yan kꞌij ticꞌujie-ka ri Pablo chireꞌ Cesarea, antok xbꞌaka-ka ri Ananías ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij i-richꞌilan nicꞌaj chiquivach ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y jun abogado rubꞌinan Tértulo. Ijejeꞌ xaꞌbꞌaka choch ri gobernador Félix, chi xbꞌaquibꞌanaꞌ acusar ri Pablo. \v 2 Y antok xayox ri Pablo choch ri gobernador, jareꞌ antok ri Tértulo xutzꞌom-apa chi nuꞌon acusar ri Pablo. Ri Tértulo quireꞌ cꞌa ri xaꞌruꞌej-apa cha ri Félix: \p Namalaj gobernador, ojreꞌ nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ chava, ruma pa katanamit nkojquicuot y manak ayoval; quireꞌ kabꞌanun ruma cꞌo anoꞌj chi naꞌan gobernar ri katanamit. \v 3 Nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ chava atreꞌ namalaj Félix, ruma ri abꞌanun chika nojiel tiempo y chica-na lugar. \v 4 Y man nakajoꞌ ta ncatkaꞌan molestar qꞌuiy tiempo, pero ruma kataꞌn chi atreꞌ can jaꞌal anoꞌj, rumareꞌ nakacꞌutuj favor chava chi navaxaj jubꞌaꞌ ri nakajoꞌ nakaꞌej chava. \v 5 Ruma va ache va, can kataꞌn chi jun itziel ache. Jajaꞌ ri nibꞌano chi ri israelitas ncaꞌpalaj-pa nojiel lugar choch-ulief. Jajaꞌ ri principal chiquicajol ri vinak ri quiniman rubꞌeꞌ ri Jesús aj-Nazaret. \v 6 Y jajaꞌ jeꞌ ri xrajoꞌ ta xuꞌon itziel kax chupan ri templo ri cꞌo Jerusalén. Rumareꞌ ojreꞌ xkatzꞌom chi nakaꞌan juzgar incheꞌl nuꞌej ri ka-ley. \v 7 Pero ri comandante rubꞌinan Lisias xalka chikacajol, y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xumaj-el pa kakꞌaꞌ. \v 8 Y xuꞌej cꞌa chi ri ncaꞌeꞌn chi ri Pablo cꞌo ruchꞌoꞌj, caꞌpa cꞌa chavach atreꞌ. Y antok xtacꞌutuj ri ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun, xtavatamaj chi can ketzij ri nakaꞌej chava chirij ri Pablo, xchaꞌ ri Tértulo. \p \v 9 Y ri israelitas ri icꞌo riqꞌuin ri Tértulo, can niquiꞌej chi ketzij ri xuꞌej. \p \v 10 Y ri gobernador Félix xuꞌon-pa seña cha rukꞌaꞌ cha ri Pablo chi tichꞌoꞌ. Y jajaꞌ xchꞌo-apa y xuꞌej: \p Inreꞌ vataꞌn chi atreꞌ cꞌo yan junaꞌ at juez chupan va nación va. Rumareꞌ man xtinxiꞌij ta viꞌ xquichꞌo-apa, chi niꞌej chi inreꞌ man jun kax itziel ri nubꞌanun. \v 11 Y atreꞌ can ncatiquir natzꞌat xa ketzij ri niquiꞌej chuvij o manak. Ruma inreꞌ xa cꞌajaꞌ doce (cabꞌalajuj) kꞌij quinalka chic jun bꞌay Jerusalén, y xipa chi nalyaꞌ rukꞌij ri Dios. \v 12 Y antok xinquil, man niꞌan ta ayoval riqꞌuin jun chic vinak, ni man i-nupilisan ta jeꞌ ri vinak chi niquiꞌan ayoval chireꞌ pa templo, ni pa tak sinagogas, ni pa tanamet. \v 13 Y ri vinak ri ncaꞌeꞌn chi quireꞌ i-nubꞌanun, man xcaꞌtiquir ta xtiquicꞌut chi can ketzij. \v 14 Pero niꞌej-apa chava chi ketzij chi inreꞌ nuniman ri Utzulaj Bꞌay,\x + \xo 24:14 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* ri niquiꞌej ijejeꞌ chi man otz ta. Y ruma nuniman, can ja ri rusamaj ri Dios niꞌan, ri Qui-Dios jeꞌ ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ ojreꞌ israelitas. Can ninimaj nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ru-ley ri Moisés, y chupan jeꞌ ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo. \v 15 Y inreꞌ cꞌo nu-esperanza riqꞌuin ri Dios chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij ri xcaꞌcꞌastaj-pa. Can xcaꞌcꞌastaj-pa ri choj y ri man choj ta quicꞌaslien. Y ri nuvanakil can quireꞌ jeꞌ quiyoꞌien. \v 16 Y rumareꞌ inreꞌ can nitej nukꞌij chi quireꞌ man jun kax itziel niꞌan choch ri Dios y chiquivach ri vinak. Y quireꞌ ri nujaluon y ri vánima otz nunaꞌ. \p \v 17 Inreꞌ cꞌo yan junaꞌ ri man incꞌo ta chupan ri nu-nación. Y vacame xinalka, nucꞌamun-pa ri sipan-pa chuva chi nalyaꞌ chica ri nuvanakil ri can nicꞌatzin chica, y nucꞌamun-pa jeꞌ ri nu-ofrenda inreꞌ. \v 18 Jareꞌ nquinajin chireꞌ pa templo, antok ri nuvanakil israelitas ri i-patanak chupan ri lugar rubꞌinan Asia xinquitzꞌat. Inreꞌ xinꞌan yan purificar-viꞌ, incheꞌl nuꞌej ri ley richin ri Moisés, pero man jun vinak i-numaluon, ni man jun jeꞌ ayoval niꞌan.\x + \xo 24:18 \xt Hch. 21:17-28.\x* \v 19 Y ijejeꞌ ta icꞌo-pa vaveꞌ chavach vacame y niquiꞌej ta apa chava xa cꞌo ri nicajoꞌ niquiꞌej chuvij. \v 20 O ja ri icꞌo-pa vaveꞌ caꞌeꞌn xa cꞌo nuchꞌoꞌj xquil antok xipabꞌax-apa chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas. \v 21 O tal vez ijejeꞌ niquiꞌan pensar chi chꞌoꞌj ri xinꞌan antok xichꞌoꞌ riqꞌuin vuchukꞌaꞌ chireꞌ chiquicajol y xinꞌej: Nquiniꞌan juzgar vacame ruma inreꞌ ninimaj chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, xichaꞌ.\x + \xo 24:21 \xt Hch. 23:6.\x* Quireꞌ xuꞌej ri Pablo. \p \v 22 Ri gobernador Félix can rataꞌn chica rubꞌanun ri quicꞌaslien ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay.\x + \xo 24:22 \xt Ri tzij “Utzulaj Bꞌay” nrajoꞌ nuꞌej chi ja ri Jesús.\x* Rumareꞌ, antok xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Pablo, ja xupabꞌaꞌ ri tzij y xuꞌej chica quinojiel: Cꞌa xtipa-na ri Lisias ri comandante, cꞌajareꞌ xtinvatamaj más chirij ri iv-asunto. \p \v 23 Y ri Félix xuꞌej cha ri capitán chi tuchajij otz ri Pablo, pero xa tuyaꞌ jubꞌaꞌ lugar cha chi ntiel bꞌaꞌ, y man caꞌrukꞌat ri ncaꞌlka riqꞌuin ri cꞌo nicajoꞌ niquiyaꞌ cha o nalquitzꞌataꞌ. \p \v 24 Y antok kꞌaxnak chic yan jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij, xpa chic ri gobernador Félix y ri Drusila ri raxjayil, jun ixok israelita. Ri Félix xutak royoxic ri Pablo, chi nraꞌxaj chirij ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \v 25 Y ri Pablo xuꞌej cheꞌl nuꞌon jun vinak chi nucꞌuaj jun choj cꞌaslien, y cheꞌl nitiquir nukꞌil-riꞌ chi quireꞌ man nuꞌon ta chic pecado. Xuꞌej jeꞌ chica chi pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij ri Dios xcaꞌruꞌon juzgar ri vinak. Y ri Félix xuxiꞌij-riꞌ ruma ri xraꞌxaj, y xuꞌej cha ri Pablo: Vacame cꞌa caꞌin. Y antok cꞌo tiempo chinoch, xcanvayuoj chic, xchaꞌ ri Félix. \p \v 26 Y ri gobernador reꞌ qꞌuiy mul xrayuoj ri Pablo chi nichꞌoꞌ riqꞌuin, ruma xroyoꞌiej chi ri Pablo xusuj ta miera cha chi nucol-el. \v 27 Y caꞌyeꞌ junaꞌ ticꞌujieꞌ ri Pablo chireꞌ pa cárcel, antok ri Félix ri gobernador xcꞌax-el y xpa ri Porcio Festo pa rucꞌaxiel. Y ri Félix chi otz nitzꞌiet cuma ri vinak israelitas, xuyaꞌ can pa cárcel ri Pablo. \c 25 \s1 Ri Pablo nucꞌutuj chi ja ri César tibꞌano juzgar \p \v 1 Y ri Festo xalka cꞌa Cesarea chi nutzꞌom ri rusamaj, ruma jajaꞌ ri ntuoc can gobernador. Y oxeꞌ kꞌij tutzꞌom ri rusamaj, jajaꞌ xꞌa-el pa tanamet Jerusalén. \v 2 Y antok cꞌo chic chireꞌ Jerusalén, ri principales sacerdotes y ri vinak israelitas ri más importantes, xaꞌbꞌaka riqꞌuin chi xbꞌaquiꞌej ri qui-acusación chirij ri Pablo, y xquicꞌutuj favor cha ri Festo \v 3 chi ticꞌamar-pa ri Pablo chupan Jerusalén, ruma ijejeꞌ canun pensar chi antok xticꞌamar-pa, ja niquiyoꞌiej pa bꞌay chi niquiquimisaj. \v 4 Pero ri Festo xa xuꞌej chica: Ri Pablo tzꞌapal pa cárcel chila Cesarea, y inreꞌ xa ya nquitzalaj-ka. \v 5 Más otz nquiꞌcha-el ri vinak ri más importantes chiꞌicajol, y ncaꞌa-ka viqꞌuin cꞌa Cesarea, chi quireꞌ chireꞌ tiꞌquiꞌej chuva ri ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun ri ache reꞌ, xchaꞌ ri Festo chica. \p \v 6 Y jajaꞌ joꞌc jun ocho (vakxakiꞌ) o diez (lajuj) kꞌij ri xcꞌujieꞌ Jerusalén, y ja xꞌa-ka Cesarea. Chucaꞌn kꞌij, jajaꞌ xbꞌatzꞌuye-pa pa tribunal, y xuꞌej chi ticꞌamar-pa ri Pablo. \v 7 Y antok ri Pablo xalka, ri vinak israelitas ri i-patanak Jerusalén xquimol-quiꞌ chirij, y niquiꞌan-apa acusar riqꞌuin qꞌuiy y grave ruchꞌoꞌj. Pero antok xcꞌutux chica, man xaꞌtiquir ta xquiꞌej-apa xa ketzij chi i-rubꞌanun ri chꞌoꞌj reꞌ. \v 8 Rumareꞌ ri Pablo, chi nuꞌon defender-riꞌ, xchꞌo-apa y xuꞌej: Inreꞌ man jun nuchꞌoꞌj nubꞌanun choch ri ka-ley ojreꞌ israelitas, ni man jun kax itziel nubꞌanun ri pa templo ri cꞌo Jerusalén, y man jun nuchꞌoꞌj nubꞌanun jeꞌ choch ri ley ri yoꞌn ruma ri César, xchaꞌ ri Pablo. \p \v 9 Y ruma ri Festo nrajoꞌ chi otz nitzꞌiet cuma ri israelitas, xucꞌutuj cha ri Pablo: ¿Navajoꞌ ncaꞌa Jerusalén y chireꞌ nakaꞌan arreglar ri acusación ri najin chavij? xchaꞌ ri Festo. \p \v 10 Pero ri Pablo xuꞌej cha: Can pa ru-tribunal ri César incꞌo-ve y ja ri vaveꞌ ri otz chi nquinaꞌan juzgar. Y atreꞌ jeꞌ jaꞌal avataꞌn chi inreꞌ man jun kax itziel ri nubꞌanun chica ri nuvanakil israelitas. \v 11 Y xa ta cꞌo nuchꞌoꞌj ri i-nubꞌanun y ruma ta reꞌ nicꞌatzin nquiquimisas, inreꞌ man niꞌej ta jeꞌ chi man quiquimisas. Pero xa man ketzij ta ri niquiꞌej chuvij chi i-nubꞌanun, man jun cꞌo rukꞌaꞌ chuva chi nquirujach chica. Rumareꞌ nivajoꞌ chi ja ri César ri tibꞌano juzgar vichin, xchaꞌ ri Pablo cha ri Festo. \p \v 12 Rumareꞌ ri Festo xtzijuon quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niquiyaꞌ runoꞌj, y cꞌajareꞌ xuꞌej cha ri Pablo: Atreꞌ xacꞌutun chi ja ri César tibꞌano juzgar avichin; rumareꞌ vacame ncaꞌa cꞌa pa tanamet Roma choch ri César, xucheꞌx ri Pablo. \s1 Ri Pablo choch ri rey Agripa y choch ri Berenice \p \v 13 Y antok kꞌaxnak chic jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij, ri rey Agripa y ri Berenice xaꞌlka Cesarea chi niquiꞌan saludar ri Festo. \v 14 Y ruma ri rey Agripa y ri Berenice qꞌuiy kꞌij ri xaꞌcꞌujie-ka chireꞌ, ri Festo xuꞌej cha ri rey ri ru-caso ri Pablo. Y xuꞌej: Vaveꞌ cꞌo jun ache ri yoꞌn can pa cárcel ruma ri Félix. \v 15 Y antok inreꞌ xiꞌa Jerusalén, ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, xaꞌlka viqꞌuin y xquicꞌutuj chuva chi niꞌan cha chi nika nojiel ri ley paroꞌ. \v 16 Pero inreꞌ xinꞌej chica chi ri ka-ley ojreꞌ romanos man nuyaꞌ ta lugar chi choj niquimisas jun vinak. Ri ka-ley ojreꞌ nuꞌej chi ri niꞌan acusar, can tiyoꞌx lugar cha chi nichꞌoꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌbꞌano acusar richin, chi quireꞌ nuꞌon defender-riꞌ chiquivach. \v 17 Rumareꞌ, cꞌa xaꞌlka vaveꞌ, man xinyaꞌ ta más tiempo cha, xa chucaꞌn kꞌij xibꞌatzꞌuyeꞌ pa tribunal y xinꞌej chi ticꞌamar-pa ri ache. \v 18 Y ri ncaꞌbꞌano acusar, xa manak xquiꞌej ri incheꞌl nubꞌanun pensar inreꞌ. \v 19 Ruma ri xquiꞌej ijejeꞌ ri i-rubꞌanun, xa chirij ri qui-religión, y xquinataj jeꞌ jun Jesús. Pero ri Jesús reꞌ xa quiminak chic, y ri Pablo nuꞌej chi xcꞌastaj chic. \v 20 Y ruma inreꞌ man nivil ta chica niꞌan riqꞌuin ri acusación reꞌ, xincꞌutuj cha ri Pablo: ¿Navajoꞌ ncaꞌa Jerusalén y chireꞌ nakaꞌan arreglar ri acusación ri najin chavij? \v 21 Y ri Pablo xuꞌej chi ja ri Augusto César ri nrajoꞌ chi nibꞌano juzgar. Y rumareꞌ inreꞌ cꞌa nuyoꞌn pa cárcel, hasta cꞌa xtintak-na-el pa tanamet Roma choch ri Augusto César, xchaꞌ ri Festo. \p \v 22 Y ri rey Agripa xuꞌej cha ri Festo: Inreꞌ nivajoꞌ jeꞌ nivaꞌxaj ri chica nuꞌej ri jun ache reꞌ. Y ri Festo xuꞌej cha ri rey Agripa: Chuaꞌk xtavaxaj ri ache reꞌ, xchaꞌ. \p \v 23 Y chucaꞌn kꞌij, riqꞌuin namakꞌej xaꞌcꞌul-apa ri rey Agripa y ri Berenice. Ijejeꞌ y ri achiꞌaꞌ ri i-comandantes quichin ri soldados y ri achiꞌaꞌ principales chireꞌ Cesarea, xaꞌuoc chupan ri jay ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ. Y cꞌajareꞌ ri Festo xuꞌej chi ticꞌamar-pa ri Pablo. \v 24 Y ri Festo xuꞌej: Rey Agripa y ixvonojiel ixreꞌ ri imaluon-pa-iviꞌ kiqꞌuin vacame, ja ache va ri Pablo rubꞌeꞌ. Ri vinak israelitas ri icꞌo Jerusalén y ri xaꞌquitak-pa viqꞌuin vaveꞌ, can riqꞌuin quichukꞌaꞌ xalquicꞌutuj chuva chi tiquimisas. \v 25 Pero inreꞌ xintzꞌat chi ri jun ache reꞌ man jun kax itziel rubꞌanun chi niquimisas. Y ruma jajaꞌ xcꞌutun chuva chi ja ri Augusto César tibꞌano juzgar richin, rumareꞌ inreꞌ nitak-el riqꞌuin ri Augusto César cꞌa pa tanamet Roma. \v 26 Y ruma man vataꞌn ta ri chica niꞌej-el cha ri vajaf ri rey César, rumareꞌ nupabꞌan chivach vacame, y chavach cꞌa atreꞌ rey Agripa, chi quireꞌ nacꞌutuj cha ri chica i-rubꞌanun, chi quireꞌ jareꞌ ri nitzꞌibꞌaj-el cha ri César. \v 27 Ruma chinoch inreꞌ, man otz ta nitak-el jun ri cꞌo pa cárcel y man nitak ta el rubꞌixic ri chica ruchꞌoꞌj ri niꞌeꞌx chi i-rubꞌanun, xchaꞌ ri Festo cha ri rey Agripa. \c 26 \s1 Ri Pablo nuꞌon presentar ri ru-defensa choch ri rey Agripa \p \v 1 Entonces ri rey Agripa xuꞌej cha ri Pablo: Niyaꞌ lugar chava chi ncachꞌoꞌ, xchaꞌ cha. Y ri Pablo xupilisaj ri rukꞌaꞌ, y antok xutzꞌom rubꞌixic chi nuꞌon defender-riꞌ, quireꞌ xuꞌej: \v 2 Inreꞌ can altíra nquiquicuot ruma chavach atreꞌ rey Agripa in-paꞌl-ve chi niꞌan defender-viꞌ. Ruma ri nuvanakil israelitas niquiꞌej chi qꞌuiy nuchꞌoꞌj i-nubꞌanun. \v 3 Y inreꞌ más nquiquicuot ruma atreꞌ can avataꞌn jaꞌal ri chica ka-costumbre ojreꞌ ri israelitas, y jaꞌal avataꞌn jeꞌ ri chica ncaꞌbꞌanataj chiquicajol ri israelitas. Rumareꞌ nivajoꞌ chi nquinavaxaj y nicꞌujieꞌ ta bꞌaꞌ a-paciencia ruma ri tzij ri nivajoꞌ niꞌej. \s1 Ri Pablo nutzijuoj ri rucꞌaslien antok cꞌa majaꞌ tunimaj ri Cristo \p \v 4 Ri israelitas can cataꞌn chica rubꞌanun ri nucꞌaslien antok cꞌa in acꞌual, quireꞌ pa nu-nación y quireꞌ jeꞌ Jerusalén. \v 5 Y ijejeꞌ cataꞌn jeꞌ chi cꞌa antok in cꞌajuol, xinꞌan-pa incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ fariseos.\x + \xo 26:5 \xt Hch. 23:6; Fil. 3:5.\x* Y ri achiꞌaꞌ reꞌ ri más niquinimaj ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, chiquivach ri nicꞌaj chic grupos. Y xa ta nicajoꞌ niquiꞌej-apa vacame, ntiel chi can ketzij ri ncaꞌnꞌej-apa chava. \v 6 Pero vacame incꞌo vaveꞌ chi nquiꞌan juzgar, joꞌc ruma inreꞌ ninimaj chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij antok xcaꞌbꞌacꞌastaj-pa, incheꞌl ranun prometer ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. \v 7 Y man joꞌc ta inreꞌ ri voyoꞌien ri kꞌij reꞌ, xa quireꞌ jeꞌ ri kavanakil israelitas. Ojreꞌ ri oj quimáma can ri doce (cabꞌalajuj) ralcꞌual ri Jacob, nakanimaj chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ can pakꞌij chi chakꞌaꞌ nakaꞌan rusamaj ri Dios. Rey Agripa, inreꞌ jareꞌ ri nuchꞌoꞌj ri niquiꞌej. \v 8 ¿Karruma ixreꞌ cuesta chi ntinimaj chi ri Dios nitiquir nucꞌasuoj jun quiminak? \s1 Ri Pablo nuꞌej ri itziel xuꞌon chica ri quiniman chic ri Cristo \p \v 9 Inreꞌ xinꞌan pensar chi nicꞌatzin chi itziel niꞌan chica ri quiniman ri Jesús aj-Nazaret, rumareꞌ qꞌuiy xquiꞌan sufrir pa nukꞌaꞌ. \v 10 Y can quireꞌ xinꞌan chica chireꞌ Jerusalén. Y ruma ri principales sacerdotes xquiyaꞌ poder pa nukꞌaꞌ, inreꞌ iqꞌuiy cꞌa chiquivach ri santos vinak reꞌ xaꞌnyaꞌ pa cárcel. Y antok cꞌo jun chiquivach niquimisas, inreꞌ niꞌej chi otz ri niꞌan cha. \v 11 Y qꞌuiy mul xaꞌnꞌan castigar, chi quireꞌ itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri ruchꞌabꞌal ri Jesús. Quireꞌ xinꞌan chupan ri sinagogas. Y can yacatajnak voyoval chiquij. Rumareꞌ xiꞌa pa tak tanamet ri icꞌo nicꞌaj chic naciones chi xaꞌncanuj ri quiniman ri Jesús.\x + \xo 26:11 \xt Hch. 8:3; 22:4-5.\x* \s1 Ri Pablo nuꞌej chic jun bꞌay ri chica xuꞌon antok jajaꞌ xunimaj ri Jesús \r (Hch. 9:1-19; 22:6-16) \p \v 12 Y chi nibꞌanaꞌ reꞌ, xitak-el cuma ri principales sacerdotes ri pa tanamet Damasco, y can yoꞌn-el poder pa nukꞌaꞌ cuma ijejeꞌ. \v 13 Pero pa nicꞌaj-kꞌij, oh nu-rey, antok in-bꞌanak Damasco, xintzꞌat jun luz ri patanak chicaj, ri cꞌo más ruchukꞌaꞌ choch ri kꞌij, y xka-pa panoꞌ y pa quiveꞌ jeꞌ ri i-bꞌanak viqꞌuin. \v 14 Y rumareꞌ konojiel xojtzak-ka pan ulief. Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi cꞌo Jun ri xchꞌo-pa pa chꞌabꞌal hebreo, ri kachꞌabꞌal ojreꞌ israelitas, y xuꞌej chuva: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? Xa ayuon atreꞌ naya-ka-aviꞌ pa sufrimiento, xchaꞌ chuva. \v 15 Y jareꞌ antok xinꞌej cha: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xichaꞌ cha. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Jesús, ri in-abꞌanun perseguir. \v 16 Pero capalaj y capiꞌieꞌ. Xincꞌut-viꞌ chavach ruma chi ncatuoc nusamajiel, chi natzijuoj chica ri vinak ri xatzꞌat y ri xcaꞌncꞌut chavach chupan ri kꞌij ri chakavach-apa. \v 17 Pacheꞌ na xcabꞌaka-ve, xcantoꞌ chiquivach ri avanakil, y chiquivach jeꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y quiqꞌuin ri vinak reꞌ ncantak-el vacame. \v 18 Ncantak-el quiqꞌuin, chi quireꞌ ijejeꞌ nijakataj ri quinakꞌavach, y ncaꞌiel-pa chupan ri kꞌakuꞌn y ncaꞌcꞌujieꞌ chupan ri sakil, ncaꞌiel-pa chuxieꞌ ri ru-poder ri Satanás y ncaꞌuoc chuxieꞌ ri ru-poder ri Dios, chi niꞌan perdonar ri pecados, y ri Dios xtuyaꞌ ri herencia chica, junan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic ri sak chic ri quicꞌaslien y i-richin chic ri Dios, ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx viqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús chuva. \s1 Ri Pablo nuꞌej chi xunimaj ri xꞌeꞌx cha chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xuꞌon \p \v 19 Oh rey Agripa, inreꞌ can xinꞌan ri xcꞌut chinoch chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri chicaj patanak-ve. \v 20 Rumareꞌ can xintzꞌom rutzijoxic naꞌay chica ri vinak ri icꞌo Damasco,\x + \xo 26:20 \xt Hch. 9:20.\x* después chica ri vinak ri icꞌo Jerusalén\x + \xo 26:20 \xt Hch. 9:28-29.\x* y chica ri vinak ri icꞌo nojiel tanamet vaveꞌ Judea, y chica ri vinak jeꞌ ri man israelitas ta. Can chica quinojiel xinꞌej chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ y tiquicꞌaxaꞌ ri quicꞌaslien, y can tiquicꞌutu-quiꞌ riqꞌuin ri quicꞌaslien chi i-cꞌaxtajnak chic. \v 21 Jareꞌ ri xinꞌan. Rumareꞌ ri israelitas xinquitzꞌom-pa chireꞌ pa templo ri cꞌo Jerusalén, y xcajoꞌ ta xinquiquimisaj. \v 22 Pero ri Dios can cꞌo viqꞌuin. Rumareꞌ man jun chica xꞌan chuva cuma ri vinak. Can nuꞌeꞌn-pa ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica quinojiel ri vinak, chica ri cꞌo quikꞌij y chica jeꞌ ri manak-oc quikꞌij. Y joꞌc ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri ojier can tiempo y ri ruꞌeꞌn can ri Moisés, jareꞌ nitzijuoj inreꞌ, ruma ijejeꞌ ri i-bꞌiyuon can ri nibꞌanataj. \v 23 Ijejeꞌ ri i-bꞌiyuon can chi ri Cristo qꞌuiy sufrimiento xtiꞌan cha chi xtiquimisas. Y jajaꞌ ri xticꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol quinojiel ri i-quiminak-el, richin chi xtuyaꞌ sakil chica ri israelitas y chica jeꞌ ri man israelitas ta.\x + \xo 26:23 \xt Is. 42:6; 49:6.\x* \s1 Ri Pablo nuꞌej cha ri rey Agripa chi tunimaj ri Jesucristo \p \v 24 Y ja tzij reꞌ ri najin chutzijoxic ri Pablo chi nuꞌej chi jajaꞌ man jun kax rubꞌanun, antok ri Festo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Pablo, atreꞌ ruma can qꞌuiy anoꞌj, xaꞌan-ka chꞌuꞌj, xchaꞌ cha. \p \v 25 Pero ri Pablo xuꞌej cha ri Festo: Namalaj ache, inreꞌ man in chꞌuꞌj ta, ruma nojiel ri niꞌej, can ketzij, y nojiel pa rubꞌixic niꞌej. \v 26 Ruma cꞌo ri rey Agripa vaveꞌ, rumareꞌ man nixiꞌij ta viꞌ nquichꞌo-apa; ruma inreꞌ niꞌan pensar chi jajaꞌ can rataꞌn nojiel ri xbꞌanataj, ruma man pan aval ta xbꞌanataj-ve. \v 27 ¿Nanimaj, oh rey Agripa, ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri ojier can tiempo? Inreꞌ vataꞌn chi can nanimaj. \p \v 28 Pero ri rey Agripa xuꞌej cha ri Pablo: Atreꞌ jubꞌaꞌ ma ncacovin chuvij chi ninimaj ri Cristo. \p \v 29 Y ri Pablo xuꞌej cha: ¡Chaꞌnin o man chaꞌnin ta xtanimaj, ri Dios xtuꞌon ta chava incheꞌl xuꞌon chuva inreꞌ! Xuꞌon chuva chi xinyaꞌ vánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo. Y can quireꞌ jeꞌ nirayij iviqꞌuin ixreꞌ ri nquixcꞌaxan-pa vichin vacame. Pero man nirayij ta chi nquixtzꞌapes pa cárcel, ni chi nquixtzꞌam cha cadena (yariena) incheꞌl bꞌanun chuva inreꞌ. \p \v 30 Y antok xtanieꞌ chi nichꞌoꞌ ri Pablo, ri rey Agripa y ri Berenice, ri Festo ri gobernador y ri nicꞌaj chic ri i-tzꞌuyul jeꞌ quiqꞌuin, xaꞌpalaj \v 31 y xaꞌiel-el chi xbꞌaquimaloꞌ chic quiꞌ jucꞌan, y niquiꞌej chiquivach: Ri Pablo man otz ta chi cꞌo pa cárcel, ni chi niquimisas, ruma man jun kax itziel rubꞌanun chi niꞌan quireꞌ cha. \p \v 32 Rumareꞌ ri rey Agripa xuꞌej cha ri Festo: Xa man ta ruꞌeꞌn chi ja ri César ri nibꞌano juzgar richin, nakatzokopij-el, xchaꞌ ri Agripa. \c 27 \s1 Antok ri Pablo xtak-el pa tanamet Roma \p \v 1 Y antok eꞌn chic chi ri Pablo y nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌtak-el cꞌa Roma, ri cꞌo chupan ri nación Italia, xaꞌjach-el pa rukꞌaꞌ jun ache rubꞌinan Julio. Ri Julio capitán quichin cien soldados ri icꞌo chupan ri compañía Augusta rubꞌeꞌ. \v 2 Y xojꞌa riqꞌuin ri Pablo y cꞌo kiqꞌuin ri Aristarco ri patanak pa tanamet Tesalónica ri cꞌo Macedonia. Xojuoc-el chupan jun barco ri patanak pa tanamet Adramitio, y nakꞌax nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chuchiꞌ ri mar ri icꞌo chupan ri Asia. \v 3 Chucaꞌn kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Sidón. Y chireꞌ, ri Julio ri capitán xuꞌon jun favor cha ri Pablo, ruma xuꞌon permitir chi xꞌa quiqꞌuin ri ru-amigos chi xquito-pa. \v 4 Xojuoc chic el chupan ri barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Sidón. Y antok oj-bꞌanak, xbꞌakacꞌuluꞌ jun nem cakꞌiekꞌ ri patanak, y rumareꞌ xojakꞌax jun lado ri isla rubꞌinan Chipre, ruma chireꞌ man can ta rubꞌiey cakꞌiekꞌ. \v 5 Y antok kakꞌasan chic nojiel ri mar ri cꞌo chiquivach ri Cilicia y ri Panfilia, xojbꞌaka pa tanamet Mira, ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Licia. \p \v 6 Y chireꞌ pa tanamet Mira, ri Julio ri capitán xbꞌarilaꞌ jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría, y niꞌa cꞌa Italia. Y chupan chic ri barco reꞌ xojrucusaj-el. \v 7 Y qꞌuiy kꞌij ri akal xojꞌa. Y cuesta chi xojbꞌaka choch ri tanamet Gnido, ruma ri cakꞌiekꞌ chakavach patanak-ve y can nutzoliej chikij. Rumareꞌ xojbꞌaka choch ri Salmón, y xkayaꞌ vielta chirij ri isla rubꞌinan Creta chi xojakꞌax. \v 8 Y can cuesta oj-bꞌanak, kucꞌuan-el ri ruchiꞌ ri mar. Y antok xbꞌakilaꞌ ri lugar rubꞌinan Buenos Puertos, chireꞌ xojcꞌujie-ve-ka. Ri lugar reꞌ cꞌo cierca ri tanamet Lasea. \p \v 9 Y qꞌuiy tiempo takꞌax, rumareꞌ ya peligro chic ncaꞌa paroꞌ ri mar, ruma ya xakꞌax ri kꞌij richin ri ayuno. Y rumareꞌ ri Pablo ncaꞌruꞌon aconsejar ri i-cꞌuayuon quichin. \v 10 Jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ nitzꞌat vi xa nkuꞌa chic paroꞌ ri mar, man joꞌc ta ri barco niqꞌuis, xa niqꞌuis ri akaꞌn ri rucꞌuan, y xa xkojqꞌuis jeꞌ ojreꞌ, xchaꞌ. \p \v 11 Pero ri Julio ri capitán man xunimaj ta ri xuꞌej ri Pablo cha. Xa ja ri xuꞌej ri rajaf ri barco y ri xuꞌej ri ache ri cꞌuayuon richin ri barco, xa jareꞌ ri xunimaj. \v 12 Ruma chireꞌ man otz ta chi ncaꞌcꞌujie-ka pa ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ, rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel xquiꞌan pensar, chi más otz niquiyaꞌ can ri lugar reꞌ y a ver xa ncaꞌtiquir ncaꞌbꞌaka Fenice, ri puerto ri cꞌo jeꞌ chireꞌ Creta. Ruma ri Fenice cꞌo ri lado noreste y sudeste y chireꞌ nakakꞌasaj ri tiempo richin ri cakꞌiekꞌ. \s1 Ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ paroꞌ ri mar \p \v 13 Y antok xpa jubꞌaꞌ cakꞌiekꞌ ri patanak sur, ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi otz nkuꞌa Fenice. Antok xojiel-el, xa joꞌc xkacꞌuaj ri ruchiꞌ ri mar richin ri Creta. \v 14 Pero cꞌa jubꞌaꞌ oc kojiel-el chireꞌ, xkacꞌul jun nem cakꞌiekꞌ ri niꞌeꞌx Euroclidón cha, ri patanak paroꞌ ri mar, jun cakꞌiekꞌ ri can qꞌuiy ruchukꞌaꞌ, y nalrutzꞌaja-riꞌ chirij ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve. \v 15 Y ruma altíra ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, can xojrucꞌuaj y man nkojtiquir ta nkuꞌin chakavach, rumareꞌ xkayaꞌ lugar cha chi xojrucꞌuaj. \v 16 Xojakꞌax chirij jun isla rubꞌinan Clauda. Y chireꞌ manak más ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, pero cuesta xuꞌon chika chi xkajotobꞌa-el ri lancha ri ruchiririen ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve. \v 17 Y antok ri lancha cꞌo chic chupan ri barco, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquixim rij ri barco cha nimaꞌk tak caloꞌ chi xquitoꞌ jubꞌaꞌ. Y ruma quixiꞌin-quiꞌ, xaꞌquikasaj-ka ri nimaꞌk tak tziak, chi quireꞌ man xaꞌbꞌaka ta pacheꞌ man nem ta kajnak ri yaꞌ ri rubꞌinan Sirte, y xquiyaꞌ lugar chi xaꞌcꞌuax ruma ri cakꞌiekꞌ. \v 18 Y chucaꞌn kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa ja roch, mareꞌ xaꞌquicꞌak can pa yaꞌ ri akaꞌn ri rucꞌuan ri barco. \v 19 Y chi ruox kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa cꞌo ruchukꞌaꞌ, can xojtoꞌn ojreꞌ jeꞌ, chi xkacꞌak can nicꞌaj kax richin ri barco. \v 20 Y ruma cꞌa nem ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ ri nimiyuon kichin, y qꞌuiy yan kꞌij ri man katzꞌatuon ta ri kꞌij ni ri estrellas (chꞌumil), rumareꞌ joꞌc chic ri kacamic kayoꞌien; can man nkojcolotaj ta chic xkanaꞌ. \p \v 21 Y ruma qꞌuiy yan kꞌij ri man oj-viꞌnak ta, ri Pablo xpiꞌieꞌ chiquicajol quinojiel, y xuꞌej chica: Xinimaj ta jubꞌaꞌ ri xinꞌej chiva antok cꞌa ojcꞌo Creta, y man ta xojiel-pa, man ta xkaꞌan perder ri akaꞌn ri rucꞌamun-pa, y ri nicꞌaj kax richin ri barco. \v 22 Pero vacame niꞌej chiva: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma man jun xticon, joꞌc ri barco xtiqꞌuis can. \v 23 Ruma chakꞌaꞌ xucꞌut-riꞌ chinoch jun ángel ri rutakuon-pa ri Dios, ri Dios ri niꞌan ri rusamaj. \v 24 Y ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Pablo, man taxiꞌij-aviꞌ. Atreꞌ can nicꞌatzin ncabꞌaka pa tanamet Roma choch ri César. Y avuma atreꞌ, ri Dios xcaꞌrucol jeꞌ ri i-bꞌanak aviqꞌuin chupan ri barco, xinucheꞌx. \v 25 Rumareꞌ man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ can vataꞌn chi ri Dios can xkojrucol incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel chuva. \v 26 Pero chuchiꞌ jun isla xkubꞌaka-ve, xchaꞌ ri Pablo chica quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak chupan ri barco. \p \v 27 Y caꞌyeꞌ semanas titiquir-pa ri cakꞌiekꞌ paroꞌ ri mar, y xojrucꞌuaj chupan ri mar Adriático. Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquinaꞌ chi cierca chic ojcꞌo-ve chi nikil ulief. \v 28 Y ijejeꞌ xcataj janeꞌ (jaroꞌ) kajnak ri yaꞌ, y xquitzꞌat chi treinta y seis metros ri kajnak. Y xojꞌin chic jubꞌaꞌ y xcataj chic y xa más cierca kajnak ri yaꞌ, joꞌc chic veintisiete metros. \v 29 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ri barco nuquiraj-riꞌ choch abꞌaj, xaꞌquiya-ka pa yaꞌ cajeꞌ chꞌichꞌ i-al ri niꞌeꞌx ancla chica, chi quireꞌ ri barco man niꞌin ta más. Ri cajeꞌ anclas reꞌ chirij can ri barco xaꞌyoꞌx-ve. Ijejeꞌ nicajoꞌ ta chi nisakar-pa chaꞌnin. \v 30 Ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco nicajoꞌ ncaꞌnumaj, rumareꞌ xquikasaj-ka ri lancha pa yaꞌ. Niquiꞌan cꞌa incheꞌl xa ja ri nicꞌaj chic anclas ri icꞌo choch ri barco ri ncaꞌquikasaj-ka. \v 31 Rumareꞌ ri Pablo xuꞌej cha ri Julio ri capitán y chica jeꞌ ri soldados: Xa xtiyaꞌ lugar chi ncaꞌnumaj ri ncaꞌcꞌuan ri barco, man jun chivach ixreꞌ ri xticꞌasieꞌ. \p \v 32 Rumareꞌ xaꞌpa ri soldados xaꞌquikupij ri caloꞌ ri choj cha quiximuon-ve ri lancha choch ri barco, chi quireꞌ ticꞌujieꞌ can ri lancha. \p \v 33 Y antok ja nisakar-pa, ri Pablo xuꞌej cꞌa chica quinojiel chi caꞌvaꞌ. Quireꞌ ri xuꞌej jajaꞌ: Vacame nitzꞌakat caꞌyeꞌ semanas ri man ix-varnak ta, y man ix-viꞌnak ta jeꞌ. \v 34 Rumareꞌ niꞌej chiva vacame, chi quixvaꞌ chi nicꞌujieꞌ ivuchukꞌaꞌ. Ruma can xkojcolotaj konojiel, y man jun iveꞌ ri xtitzak can, incheꞌl ri xꞌeꞌx chuva. \p \v 35 Y antok ri Pablo ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ chica, jajaꞌ xutzꞌom jun simíta, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chireꞌ chiquivach quinojiel, xuper y xucꞌux-ka. \v 36 Y quinojiel más xcꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, rumareꞌ ja xaꞌva-ka jeꞌ. \v 37 Y konojiel ri oj-bꞌanak chupan ri barco, oj doscientos setenta y seis. \v 38 Y antok ya i-viꞌnak chic otz, xquitzꞌom rucꞌakic ri trigo pa yaꞌ, chi quireꞌ nika-ka jubꞌaꞌ ralal ri barco. \s1 Ri barco niqꞌuis can chupan ri mar \p \v 39 Antok xsakar-pa, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco man cataꞌn ta ri chica lugar xojbꞌaka-ve. Joꞌc xquitzꞌat chi cꞌo jutzꞌit mar acunak-oc chupan ri ulief, y jaꞌal ri ruchiꞌ. Rumareꞌ xquiꞌan pensar chi xa ncaꞌcovin niquicꞌuaj-apa ri barco chireꞌ. \v 40 Rumareꞌ xaꞌquikupij ri caloꞌ richin ri anclas, y ri anclas xaꞌa-ka chuxieꞌ ri mar. Y xaꞌquiquir can ri paletas ri ncaꞌcꞌuan richin ri barco. Cꞌajareꞌ xquijotobꞌaꞌ ri jun mamaꞌ tziak ri cꞌo choch ri barco, y ri cakꞌiekꞌ xutzꞌom runimic ri barco chuchiꞌ ri mar. \v 41 Y cꞌa naj ojcꞌo chi nikil ruchiꞌ ri mar, antok xbꞌakilaꞌ jun tanatic sanayeꞌ cꞌo chuxieꞌ ri mar, y chireꞌ xbꞌakꞌatie-ve ruxieꞌ rutzaꞌn ri barco. Can man xsiluon ta chic. Y ri rij ri barco can nikꞌaj bꞌanak, ruma ri mar can riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chirij. \v 42 Rumareꞌ ri soldados xquiꞌan pensar chi ncaꞌquiquimisaj quinojiel ri priexa, chi quireꞌ man jun xtuꞌon nadar chi ninumaj-el. \v 43 Pero ri capitán man xrajoꞌ ta, chi quireꞌ nicolotaj ri Pablo. Xa xuꞌej chi ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiꞌan nadar, caꞌa naꞌay chi ncaꞌiel-el chuchiꞌ ri mar. \v 44 Y ri nicꞌaj chic ri man ncaꞌtiquir ta, xuꞌej chica chi tiquitzꞌamaꞌ jujun tabla o chica-na ri i-kꞌajnak-el richin ri barco, chi quireꞌ man ncaꞌjiekꞌ ta. Y can quireꞌ xkaꞌan chi xojiel-el cꞌa chuchiꞌ ri mar, y man jun xcon. \c 28 \s1 Antok ri Pablo xcꞌujieꞌ chupan ri isla rubꞌinan Malta \p \v 1 Y antok konojiel oj-colotajnak chic el chupan ri mar, xkanaꞌiej chi ri lugar pacheꞌ ojcꞌo-ve xa jun isla rubꞌinan Malta. \v 2 Y ri vinak aj-chireꞌ can otz quinoꞌj xquiꞌan kiqꞌuin, ruma xquibꞌox jun kꞌakꞌ. Después xojcayuoj konojiel chi nakamakꞌ-kiꞌ choch ri kꞌakꞌ, ruma qꞌuiy tief y najin jobꞌ. \v 3 Y antok ri Pablo xbꞌarucꞌama-pa jun bꞌoraj xicꞌaꞌy chi nuyaꞌ pa kꞌakꞌ, xbꞌarucꞌaka-pa-riꞌ jun cumatz chupan ri xicꞌaꞌy antok xunaꞌ ri cꞌatan. Ri cumatz reꞌ xucakꞌ rukꞌaꞌ ri Pablo y man nutzokopij ta. \v 4 Y antok ri vinak aj-chireꞌ xquitzꞌat chi ri cumatz tzakal chukꞌaꞌ ri Pablo, niquiꞌej chiquivach: La can kꞌalaj chi jun ache quimisaniel, ruma mesque xcolotaj chupan ri mar, man niyoꞌx ta chi nicꞌasieꞌ. Can ja nukꞌaj ri rubꞌanun, ncaꞌchaꞌ ri vinak reꞌ. \p \v 5 Xpa ri Pablo xuquiricaꞌ can ri cumatz pa kꞌakꞌ, y man jun kax xuꞌon cha. \v 6 Pero quinojiel ri vinak niquitzꞌat-apa ri Pablo, quiyoꞌien cꞌa chi nisipoj-pa o xticon-ka jun arapienta. Y antok xlayuj quiyoꞌien y niquitzꞌat chi xa man jun kax xuꞌon-ka, man xquiꞌej ta chic chi ri Pablo jun quimisaniel, xa xquiꞌej chi jajaꞌ jun dios. \p \v 7 Y cierca ri lugar pacheꞌ ojcꞌo-ve, cꞌo jun liꞌaj ulief richin jun ache rubꞌinan Publio. Y jajaꞌ ri ache principal chupan ri isla. Jajaꞌ jaꞌal xojruꞌon recibir pa rachuoch, y oxeꞌ kꞌij xojrilij. \v 8 Y ri rutataꞌ ri Publio liꞌan choch ruchꞌat ruma niyavaj; cꞌo cꞌatan chirij y disentería nuꞌon. Y ri Pablo xbꞌarutzꞌataꞌ. Jajaꞌ xuꞌon orar, y xuyaꞌ jeꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ, y xuꞌon sanar ri niyavaj. \v 9 Y ruma ri xuꞌon ri Pablo, xꞌa rutzijoxic. Y xaꞌlka riqꞌuin ri Pablo ri nicꞌaj chic ri ncaꞌyavaj ri icꞌo chireꞌ chupan ri isla y ri Pablo xaꞌruꞌon sanar. \v 10 Y ri vinak aj-chireꞌ can xquiyaꞌ kakꞌij y can otz quinoꞌj xquiꞌan kiqꞌuin. Y antok xojꞌa, ijejeꞌ xquiya-el ri nicꞌatzin chika. \s1 Antok ri Pablo xiꞌka pa tanamet Roma \p \v 11 Y oxeꞌ icꞌ ri xojcꞌujieꞌ chireꞌ Malta. Y cꞌo jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría ri xcꞌujie-el chireꞌ chupan ri ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ. Chutzaꞌn ri barco reꞌ i-yoꞌn ri qui-imágenes icaꞌyeꞌ dioses quibꞌinan Cástor y Pólux. Y chupan ri barco reꞌ xojꞌa. \v 12 Y xojbꞌaka pa tanamet Siracusa, y xojcꞌujieꞌ oxeꞌ kꞌij chireꞌ. \v 13 Y antok xojiel-el ri chireꞌ, xkacꞌuaj-el ri ruchiꞌ ri mar, y xojbꞌaka pa tanamet Regio. Y chucaꞌn kꞌij xojiel chic el antok xkacꞌul ri cakꞌiekꞌ ri nipa sur. Y chi ruox kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Puteoli. \v 14 Y chireꞌ chupan ri tanamet reꞌ, icꞌo hermanos xaꞌbꞌakilaꞌ, y ijejeꞌ xquiꞌej chika chi kojcꞌujie-ka jun semana quiqꞌuin. Antok xtzꞌakat ri jun semana, cꞌajareꞌ choj xojꞌa cꞌa Roma. \v 15 Ri hermanos ri icꞌo chireꞌ Roma caxan chic chi nkubꞌaka. Rumareꞌ xojalquicꞌuluꞌ ri pa bꞌay, chupan jun tanamet rubꞌinan Foro de Apio, y jun chic lugar rubꞌinan Tres Tabernas. Antok ri Pablo xaꞌrutzꞌat ri hermanos reꞌ, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios y xunaꞌ chi xyoꞌx más ruchukꞌaꞌ. \v 16 Y antok xojbꞌaka Roma, ri Julio ri capitán xaꞌrujach ri priexa pa rukꞌaꞌ ri ache qui-jefe ri chajiniel. Pero ri Pablo xꞌan permitir chi xcꞌujieꞌ chupan jun jay aparte, y nichajix ruma jun soldado. \s1 Ri Pablo nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tanamet Roma \p \v 17 Y oxeꞌ kꞌij ticꞌujieꞌ ri Pablo pa tanamet Roma, xutak quiyoxic ri principales achiꞌaꞌ chiquicajol ri israelitas ri icꞌo chireꞌ. Y antok xaꞌlka riqꞌuin, xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ man jun kax nubꞌanun chica ri nicꞌaj chic kavanakil israelitas, y man jun kax nuꞌeꞌn chirij ri costumbre ri quicꞌutun can ri kateꞌt-kamamaꞌ, pero chireꞌ Jerusalén xitzꞌam y xijach pa quikꞌaꞌ ri autoridades romanos; \v 18 y antok ijejeꞌ xquicꞌutuj chuva ri chica nuchꞌoꞌj, xquiꞌan pensar nquinquilasaj-el, ruma man jun kax nubꞌanun chi nquiquimisas. \v 19 Pero ri kavanakil israelitas man xcajoꞌ ta chi xinalasas-el, y rumareꞌ inreꞌ xincꞌutuj chi ja ri César ri quibꞌano juzgar,\x + \xo 28:19 \xt Hch. 25:11.\x* y man ruma ta chi niꞌan acusar ri nu-nación. \v 20 Rumareꞌ xintak ivoyoxic chi can nquixtzꞌat y chi ixreꞌ jeꞌ ntivaxaj-el karruma quireꞌ nubꞌanun. Ruma konojiel ojreꞌ israelitas kataꞌn chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij ri xcaꞌcꞌastaj-pa, y ruma jareꞌ ri nuniman inreꞌ, rumareꞌ vacame in-tzꞌamuon cha cadena (yariena), xchaꞌ ri Pablo. \p \v 21 Y ri israelitas reꞌ xquiꞌej cha ri Pablo: Ojreꞌ man jun carta kanun recibir ri patanak Judea ri nichꞌoꞌ ta chavij. Man jun jeꞌ chiquivach ri kavanakil ri i-patanak chireꞌ ri ncaꞌeꞌn ta chi cꞌo achꞌoꞌj. \v 22 Pero ojreꞌ kataꞌn chi nojiel lugar, ri vinak ncaꞌchꞌoꞌ chivij ixreꞌ ri iniman ri rubꞌeꞌ ri Jesús, y nakajoꞌ nakatamaj chica naꞌan pensar atreꞌ, xaꞌchaꞌ cha. \p \v 23 Y xquichaꞌ can jun kꞌij chi niquimol-quiꞌ. Y antok xalka ri kꞌij reꞌ, can qꞌuiy vinak ri xbꞌaquimalo-quiꞌ ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Pablo, y jajaꞌ xutzijuoj y xuꞌej ri ru-reino ri Dios chiquivach; desde macꞌajan hasta nakakꞌij xchꞌoꞌ chica, ruma jajaꞌ xrajoꞌ chi xiꞌka ta pa quiveꞌ (xquiꞌan ta entender) chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo incheꞌl ri tzꞌibꞌan can ruma ri Moisés y cuma ri profetas ojier can tiempo. \v 24 Icꞌo ri xquinimaj ri xuꞌej ri Pablo, pero icꞌo ri man xquinimaj ta. \v 25 Y antok ja ncaꞌa ruma man junan ta niquiꞌej, ri Pablo xuꞌej chica: Ri tzij ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo cha ri profeta Isaías, chi xuꞌej chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, xuꞌej: \q1 \v 26 Caꞌin quiqꞌuin ri avanakil y taꞌej chica: \q1 Joꞌc xtivaxaj y man xtiꞌka ta pan iveꞌ (man xtiꞌan ta entender) ri xtivaxaj. \q1 Choj xtitzꞌat y man xtiyaꞌ ta pa cuenta ri xtitzꞌat. \q1 \v 27 Ruma ri cánima ri vinak reꞌ xa cof rubꞌanun, \q1 y can man ntuoc ta pa quixiquin ri niꞌeꞌx chica. \q1 Ijejeꞌ can quiyupun ri quinakꞌavach, \q1 ruma man nicajoꞌ ta ncaꞌtzuꞌn. \q1 Man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj ri niꞌeꞌx chica, \q1 y man nicajoꞌ ta chi ntuoc riqꞌuin cánima. \q1 Can man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri pecado chi niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, \q1 chi nicꞌax ri quicꞌaslien.\x + \xo 28:27 \xt Is. 6:9-10.\x* \m Quireꞌ xuꞌej ri Espíritu Santo. \v 28 Rumareꞌ tivatamaj ixreꞌ, chi ri vinak ri man israelitas ta, ya xbꞌaka ri salvación (colotajic) richin ri Dios quiqꞌuin. Ijejeꞌ can nicaꞌxaj ri tzij ri takuon-pa chica. \p \v 29 Y antok ri Pablo xuꞌej quireꞌ chica ri ruvanakil israelitas, xaꞌa y niquichꞌolila-quiꞌ chiquivach. \p \v 30 Y ri Pablo xcꞌujieꞌ caꞌyeꞌ junaꞌ chupan ri jay ri rukajuon, y ncaꞌruꞌon recibir quinojiel vinak ri ncaꞌlka riqꞌuin. \v 31 Y jajaꞌ nutzijuoj ri ru-reino ri Dios chica, y ncaꞌrutijuoj jeꞌ ri vinak chirij ri xalrubꞌana-ka ri Ajaf Jesucristo. Jajaꞌ can chica quinojiel ri xuꞌej. Y man jun jeꞌ xꞌeꞌn cha ri Pablo chi man chic tutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.