\id 1JN Cakchiquel de Santa Maria de Jesus NT [cki] (Colombia) -2010 bd. \h 1 JUAN \toc1 Ri naꞌay carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Juan \toc2 1 JUAN \toc3 1Jn. \mt1 Ri naꞌay carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Juan \ip Va carta va xtzꞌibꞌas ruma ri apóstol Juan. Va carta va nuꞌej antok jun vinak cꞌo amor pa ránima, jareꞌ ri nicꞌutu ri rucꞌaslien chi runiman ri Dios. Ruma ri Dios altíra nuꞌon amar. Y antok jun vinak ncaꞌrajoꞌ ri rachꞌalal, nikꞌalajin chi ketzij runiman ri Dios y rataꞌn jeꞌ jaꞌal chica ri Dios. \io1 Ri capítulo 1:1-10 nuꞌej chica ri quiniman chic ri Dios chi nicꞌatzin chi niquicꞌuaj jun sak cꞌaslien ri nuyaꞌ luz, ruma ri Dios can Luz. Y nicꞌatzin jeꞌ chi niquicꞌutuj perdón cha ri Dios, y xa quireꞌ niquiꞌan, ri Dios can xtuꞌon sak cha ri quicꞌaslien. \io1 Ri capítulo 2:1–4:6 nuꞌej chi ri quiniman chic ri Dios nicꞌatzin chi nicajo-quiꞌ, can incheꞌl ncaꞌjoꞌx ruma ri Dios. Nuꞌej jeꞌ chi tiquibꞌanaꞌ cuenta-quiꞌ choch ri ncaꞌcꞌut ri xa man ketzij ta chi ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma icꞌo vinak ri niquiꞌej chi ri Cristo man ja ta reꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Dios chi ncaꞌrucol ri vinak chupan ri qui-pecados. Rumareꞌ nuꞌej chi quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, can ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tiquinimaj siempre. Y nuꞌej jeꞌ xa cꞌo jun nalka quiqꞌuin y nuꞌej chi can rusamajiel ri Dios, naꞌay nicꞌatzin chi niquiꞌan pensar chirij ri chica nucꞌut, ruma man quinojiel ta i-rusamajiel ri Dios. \io1 Ri capítulo 4:7–5:12 nuꞌej chi ri Dios can ncaꞌrajoꞌ cꞌa quinojiel ri vinak y rumareꞌ, jun ri runiman chic ri Dios, man nuxiꞌij ta riꞌ choch ri sufrimiento ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief. Y xa man nuxiꞌij ta riꞌ, can nichꞌacuon cꞌa ruma runiman chic ri Cristo. Y nuꞌej jeꞌ chi ri Ajaf Jesucristo can xtipa chic, ruma cꞌo señal chi nipa. \io1 Y ri capítulo 5:13-21 nuꞌej ri chica rucꞌatzil chi xtzꞌibꞌas va libro va, nuꞌej chirij ri oración, y nuꞌej chirij nicꞌaj kax ri cataꞌn ri quiniman ri Dios. \c 1 \s1 Ja ri Jesucristo ri niyoꞌn cꞌaslien \p \v 1 Nitzꞌibꞌaj chiva chirij ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.\x + \xo 1:1 \xt Jn. 1:1.\x* Can xkaxaj ri ruchꞌabꞌal. Can xkatzꞌat riqꞌuin ri kanakꞌavach. Y can xkatzꞌom cha kakꞌaꞌ. Jajaꞌ ri Chꞌabꞌal ri niyoꞌn cꞌaslien. \v 2 Ri niyoꞌn cꞌaslien can xalka, y xkatzꞌat.\x + \xo 1:2 \xt Jn. 1:14.\x* Y rumareꞌ nakatzijuoj chiva ri xkatzꞌat. Nakatzijuoj chiva ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ri cꞌo riqꞌuin ri Katataꞌ Dios, y xalka chikacajol. \v 3 Ojreꞌ nakatzijuoj chiva ri xkatzꞌat y ri xkaxaj, chi quireꞌ ixreꞌ y ojreꞌ junan kavach nakaꞌan, y can ketzij chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y riqꞌuin ri Jesucristo ri Rucꞌajuol. \v 4 Y nakatzꞌibꞌaj cꞌa nojiel reꞌ chiva ruma nakajoꞌ chi can ta jaꞌal niquicuot ivánima. \s1 Ri Dios jareꞌ ri Luz \p \v 5 Y vacame cꞌa, nakatzijuoj chiva ri xuꞌej can ri Jesucristo chika, chi ri Dios jareꞌ ri Luz, y man jun kꞌakuꞌn cꞌo riqꞌuin. \v 6 Y xa nakaꞌej chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios, y ri kacꞌaslien xa cꞌa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve, man ketzij ta ri nakaꞌej, ruma man nakaꞌan ta ri ketzij. \v 7 Ri Dios can cꞌo-ve pa sakil, y xa ojreꞌ nkuꞌin chupan ri sakil, joꞌc jun kabꞌanun quiqꞌuin quinojiel ri quiniman chic ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri ruquiqꞌuiel ri Jesucristo nralasaj nojiel ri ka-pecado. \p \v 8 Y xa nakaꞌej chi man jun ka-pecado, kayuon ojreꞌ nakaꞌan-ka engañar-kiꞌ. Y ri ketzij xa manak kiqꞌuin. \v 9 Y xa nakaꞌej ri ka-pecados cha ri Dios, ri Dios can choj y manak xtucꞌax ri rutzij, can ja xtuꞌon perdonar ri ka-pecados y xtuchꞌaj ri kánima y xtiralasaj-el nojiel ri itziel tak kax ri icꞌo kiqꞌuin. \v 10 Pero xa nakaꞌej chi man jun pecado kabꞌanun, nakaꞌan chi ri Dios man ketzij ta ri nuꞌej. Y xa quireꞌ nakaꞌej, ri ruchꞌabꞌal ri Dios man cꞌo ta riqꞌuin kánima. \c 2 \s1 Ri Jesucristo can nkojruto-ve \p \v 1 Hermanos, ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, nitzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, chi quireꞌ man ntiꞌan ta chic pecado. Pero xa cꞌo jun chivach ri cꞌo pecado rubꞌanun, cꞌo Jun ri xtichꞌoꞌ cha ri Katataꞌ Dios chi niꞌan perdonar ri ru-pecado. Y ri Jun reꞌ ja ri Jesucristo, ri can choj. \v 2 Jajaꞌ xcon kuma chi niꞌan perdonar ri ka-pecados. Y man joꞌc ta ruma ri ka-pecados ojreꞌ xcon; jajaꞌ xcon jeꞌ cuma quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. \p \v 3 Y xa ojreꞌ nakaꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos ri Dios, can kꞌalaj chi kataꞌn chic roch jajaꞌ. \v 4 Y xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn: Inreꞌ vataꞌn roch ri Dios, nichaꞌ, pero man nuꞌon ta ri nuꞌej ri ru-mandamientos ri Dios, ri niꞌeꞌn quireꞌ xa nutzꞌak tzij, y ri ketzij man cꞌo ta riqꞌuin. \v 5 Pero jun ri nuꞌon ri nuꞌej ri Dios, can ketzij chi cꞌo ri ru-amor ri Dios riqꞌuin. Y xa quireꞌ nakaꞌan, kataꞌn chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios. \v 6 Y xa cꞌo jun niꞌeꞌn chi joꞌc jun rubꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, can tucꞌuaj jun cꞌaslien incheꞌl ri cꞌaslien ri xucꞌuaj jajaꞌ. \s1 Ri cꞌacꞌacꞌ mandamiento \p \v 7 Hermanos, inreꞌ man nitzꞌibꞌaj ta cꞌa jun cꞌacꞌacꞌ mandamiento chiva.\x + \xo 2:7 \xt Jn. 13:34.\x* Ruma ri mandamiento reꞌ, xa ojier yan tiempo cꞌo, y jareꞌ ri xyoꞌx chiva naꞌay, y reꞌ xa ja ri xivaxaj antok xinimaj ri Jesucristo. \v 8 Pero niꞌej jeꞌ chi ri mandamiento reꞌ can cꞌacꞌacꞌ chivach ixreꞌ. Riqꞌuin ri Jesucristo xkꞌalajin ri mandamiento reꞌ y quireꞌ jeꞌ iviqꞌuin ixreꞌ. Ruma ri kꞌakuꞌn xa ya nakꞌax y ya nikꞌalajin-pa ri ketzij sakil. \p \v 9 Pero xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn chi cꞌo pa sakil, y xa itziel nutzꞌat jun ru-hermano, kꞌalaj chi cꞌa cꞌo pa kꞌakuꞌn. \v 10 Y ri jun ri nrajoꞌ ri ru-hermano, can cꞌo cꞌa pa sakil, y man jun cꞌa xtibꞌano cha chi nitzak. \v 11 Pero jun ri itziel nutzꞌat jun ru-hermano, xa cꞌa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve, y pa kꞌakuꞌn cꞌa niꞌin-ve. Man rataꞌn ta pacheꞌ bꞌanak-ve, ruma ja ri kꞌakuꞌn bꞌanayuon muoy cha. \p \v 12 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva, ruma riqꞌuin ri xuꞌon ri Jesucristo, xꞌan perdonar ri i-pecados. \v 13 Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ tataꞌj, ruma ivataꞌn chic roch ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ cꞌajolaꞌ, ruma can ix-chꞌaconak chic chirij ri itziel. Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ruma ivataꞌn chic roch ri Katataꞌ Dios. \v 14 Ixreꞌ tataꞌj, nitzꞌibꞌaj cꞌa chiva ruma ivataꞌn chic roch ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Ixreꞌ cꞌajolaꞌ, nitzꞌibꞌaj cꞌa chiva ruma cꞌo ivuchukꞌaꞌ, y ri ruchꞌabꞌal ri Dios cꞌo riqꞌuin ivánima, y can ix-chꞌaconak chic chirij ri itziel. \p \v 15 Y chiva ixvonojiel niꞌej: Man tiꞌa ivánima chirij ri roch-ulief, ni chirij ri kax ri icꞌo choch. Ruma xa jun niꞌa ránima chirij ri roch-ulief, kꞌalaj chi manak ri ru-amor ri Katataꞌ Dios riqꞌuin. \v 16 Ruma nojiel ri cꞌo choch-ulief, xa ja ri itziel ri nurayij ri ka-cuerpo, ri itziel tak kax ri ncaꞌkatzꞌat ri ncaꞌkarayij, y ri altíra nakana-kiꞌ ruma ri cꞌo kiqꞌuin, xa man richin ta ri Katataꞌ Dios, xa richin ri roch-ulief. \v 17 Y ri roch-ulief xa xtakꞌax, y xcaꞌqꞌuis nojiel ri itziel tak kax ri ncaꞌrayix. Pero ri nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien richin nojiel tiempo. \s1 Ri anticristo \p \v 18 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ojcꞌo chic chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo. Y ixreꞌ ivaxan chic chi xtipa ri anticristo, ri itziel xtutzꞌat ri Cristo y xtuꞌon chi jajaꞌ ri Cristo. Y vacame iqꞌuiy ri quireꞌ niquiꞌan. Y mareꞌ kataꞌn chic chi ojcꞌo chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo. \v 19 Ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ kiqꞌuin, pero man junan ta cánima kiqꞌuin; ruma xa ta junan cánima kiqꞌuin, can ta icꞌo-pa kiqꞌuin. Xaꞌiel-el kiqꞌuin, richin chi xkꞌalajin chi man junan ta cánima kiqꞌuin. \p \v 20 Pero ixreꞌ yoꞌn chiva ri Espíritu Santo ruma ri Cristo, y rumareꞌ ivataꞌn chic ri ketzij. \v 21 Nitzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, pero man ruma ta chi man ivataꞌn ta ri ketzij, xa ruma ivataꞌn chic ri ketzij, y ivataꞌn jeꞌ chi ri tzꞌakon tak tzij man riqꞌuin ta ri ketzij patanak-ve. \p \v 22 ¿Y chica ri aj-tzꞌakoy-tzij? Ja ri niꞌeꞌn chi ri Jesús man ja ta ri Cristo. Jun ri niꞌeꞌn quireꞌ, ja ri anticristo. Can nuꞌej chi ri Dios man ketzij ta, y quireꞌ jeꞌ nuꞌej chirij ri Rucꞌajuol ri Dios. \v 23 Xa chica-na ri niꞌeꞌn chi ri Rucꞌajuol ri Dios man ketzij ta, ri Dios man cꞌo ta riqꞌuin. Pero ri niꞌeꞌn chi ri Rucꞌajuol ri Dios can ketzij, can cꞌo ri Dios riqꞌuin. \p \v 24 Rumareꞌ ixreꞌ, can ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima ri tzij ri ivaxan-pa antok xinimaj ri Cristo. Y xa ri tzij reꞌ cꞌo riqꞌuin ivánima, can siempre joꞌc jun xtiꞌan riqꞌuin ri Rucꞌajuol ri Dios y riqꞌuin ri Dios jeꞌ. \v 25 Y ri Jesucristo ranun prometer chi cꞌo xtuyaꞌ chika. Ri ranun prometer jajaꞌ, ja chi xtuyaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \p \v 26 Inreꞌ xintzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, xa cuma ri vinak ri nicajoꞌ nquixquiꞌan engañar. \v 27 Pero ixreꞌ ja ri Espíritu Santo cꞌo riqꞌuin ivánima, ri yoꞌn chiva ruma ri Jesucristo. Y rumareꞌ man nicꞌatzin ta chi cꞌo chic jun ri nquixrutijuoj, ruma ri Espíritu Santo nucꞌut chivach nojiel. Y ri nucꞌut jajaꞌ chivach can ketzij. Jajaꞌ man nucꞌut ta ri man ketzij ta. Tinimaj ri nucꞌut jajaꞌ; can siempre joꞌc jun tibꞌanaꞌ riqꞌuin ri Jesucristo. \p \v 28 Y vacame ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, can siempre joꞌc jun tibꞌanaꞌ riqꞌuin ri Jesucristo, chi quireꞌ can cukul ta apa kacꞌuꞌx riqꞌuin antok xtipa chic jun bꞌay, y man xkuqꞌuix ta choch antok xtalka ri kꞌij reꞌ. \v 29 Y ixreꞌ ivataꞌn chi ri Jesucristo can choj-ve. Rumareꞌ ivataꞌn jeꞌ chi chica-na ri rucꞌuan jun cꞌaslien choj, can alaxnak chic jun bꞌay y rumareꞌ ralcꞌual chic ri Dios. \c 3 \s1 Ri i-ralcꞌual chic ri Dios \p \v 1 Can titzꞌataꞌ chi ri Katataꞌ Dios can altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ kabꞌinan chi oj ralcꞌual jajaꞌ.\x + \xo 3:1 \xt Jn. 1:12.\x* Ruma cꞌa reꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, man cataꞌn ta chi oj ralcꞌual chic ri Dios, ruma ijejeꞌ man cataꞌn ta roch ri Dios. \v 2 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, vacame oj ralcꞌual chic ri Dios; pero majaꞌ tikꞌalajin otz ri chica xkojtzuꞌn chila chicaj. Pero kataꞌn chi antok xtipa chic jun bꞌay ri Jesucristo, can xkojuoc incheꞌl jajaꞌ, ruma xtakatzꞌat cheꞌl mero titzuꞌn jajaꞌ. \v 3 Y quinojiel ri quiyoꞌien reꞌ, quitzꞌamuon chi niquiꞌan sak cha ri quicꞌaslien, ruma ri Jesucristo can sak-ve. \p \v 4 Quinojiel ri niquiꞌan pecado, man niquinimaj ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios. Ruma can pecado-ve antok man ninimax ta ri ru-ley ri Dios. \v 5 Y ixreꞌ ivataꞌn chi ri Jesucristo xalka vaveꞌ choch-ulief chi xralasaj-el ri ka-pecados,\x + \xo 3:5 \xt Jn. 1:29.\x* y jajaꞌ man jun ru-pecado. \v 6 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, man niquiꞌan ta chic ri pecado. Pero ri nicꞌaj ri cꞌa niquiꞌan pecado, can kꞌalaj chi man quitzꞌatuon ta ni man cataꞌn ta roch jajaꞌ. \v 7 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man jun cꞌa tibꞌano engañar ivichin. Ri rucꞌuan jun choj cꞌaslien, can choj incheꞌl ri Jesucristo ri can choj-ve. \v 8 Pero ri nika choch nuꞌon ri pecado, xa can richin ri diablo. Ruma ri diablo, can pa rutzꞌucbꞌal rutzꞌamuon-pa chi nuꞌon pecado. Y rumareꞌ xalka-ka vaveꞌ choch-ulief ri Rucꞌajuol ri Dios, chi xuꞌon destruir ri rusamaj ri diablo. \p \v 9 Jun ri can ralcꞌual chic ri Dios man nuꞌon ta chic ri pecado, ruma ri Dios xuyaꞌ jun cꞌaslien cha ri can incheꞌl ri rucꞌaslien jajaꞌ. Y mareꞌ nuꞌon cꞌa cha chi man nuꞌon ta chic pecado. \v 10 Can kꞌalaj ri chica i-ralcꞌual ri Dios, y kꞌalaj jeꞌ ri chica i-ralcꞌual ri diablo. Ri man rucꞌuan ta jun cꞌaslien choj y man ncaꞌrajoꞌ ta ri hermanos, jareꞌ ri man richin ta ri Dios. \p \v 11 Ruma ja tzij reꞌ ri xivaxaj antok xinimaj ri Jesucristo, ri nuꞌej chi kajo-kiꞌ.\x + \xo 3:11 \xt Jn. 13:34.\x* \v 12 Y man takaꞌan incheꞌl xuꞌon ri Caín ojier can. Jajaꞌ can richin ri itziel y xuquimisaj ri ruchakꞌ.\x + \xo 3:12 \xt Gn. 4:8.\x* ¿Y karruma xuquimisaj? Ruma ri ruchakꞌ ja ri otz xuꞌon, y jajaꞌ ja ri man otz ta ri xuꞌon. \p \v 13 Hermanos, xa itziel nquixquitzꞌat ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, man cꞌa quixchapataj. \v 14 Ojreꞌ kataꞌn chi oj-alanak chic pa chupan ri camic y chi xojakꞌax chupan ri cꞌaslien,\x + \xo 3:14 \xt Jn. 5:24.\x* ruma ncaꞌkajoꞌ ri hermanos. Pero ri man nrajoꞌ ta ri ru-hermano, can quiminak choch ri Dios. \v 15 Chica-na ri itziel nutzꞌat jun ru-hermano, can junan riqꞌuin jun quimisaniel. Y ixreꞌ ivataꞌn chi man jun cꞌa quimisaniel ri cꞌo ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta riqꞌuin. \v 16 Ri Jesucristo can xuyaꞌ rutzij chi xcon kuma ojreꞌ. Y riqꞌuin reꞌ xucꞌut chakavach chi ojreꞌ nicꞌatzin nakacꞌut riqꞌuin ri nakaꞌan chi ncaꞌkajoꞌ ri nicꞌaj chic, kayaꞌ katzij chi nkucon pa qui-cuenta ri ka-hermanos. \v 17 Xa cꞌo jun ri cꞌo nojiel riqꞌuin y nutzꞌat jun hermano manak ruvay, o manak rutziak, y man nuꞌej ta ri ránima chi nutoꞌ, can kꞌalaj chi manak ru-amor ri Dios riqꞌuin. \v 18 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man takajoꞌ jun joꞌc riqꞌuin ri kachiꞌ. Xa can caꞌkatoꞌ y ketzij. \p \v 19 Y xa ncaꞌkajoꞌ quinojiel, can kataꞌn chi oj richin ri ketzij, y kataꞌn jeꞌ chi otz ri kánima choch ri Dios. \v 20 Y xa nunaꞌ ri kánima chi i-kabꞌanun itziel tak kax, ri Dios más nem choch ri kánima y jajaꞌ rataꞌn nojiel. \v 21 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, xa nunaꞌ ri kánima chi manak ka-pecado choch ri Dios, man nakaxiꞌij ta kiꞌ choch. \v 22 Antok nakaꞌan orar, jajaꞌ nuyaꞌ chika nojiel ri nakacꞌutuj cha, ruma ncaꞌkaꞌan ri ru-mandamientos y ncaꞌkaꞌan jeꞌ ri ncaꞌka choch. \v 23 Y ri ru-mandamiento jajaꞌ, ja chi kanimaj ri Jesucristo ri Rucꞌajuol, y kajo-kiꞌ incheꞌl ri ranun mandar chika.\x + \xo 3:23 \xt Jn. 13:34; 15:12, 17.\x* \v 24 Ri nibꞌano ri nuꞌej ri ru-mandamientos, xa jun chic rubꞌanun riqꞌuin ri Dios, y ri Dios cꞌo riqꞌuin ránima. Y ojreꞌ kataꞌn chi cꞌo riqꞌuin kánima, ruma cꞌo ri Espíritu Santo ri ruyoꞌn chika. \c 4 \s1 Ri Ru-Espíritu ri Dios y ri ru-espíritu ri anticristo \p \v 1 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, man tinimaj jun joꞌc ruma nuꞌej chi riqꞌuin ri Espíritu Santo patanak-ve ri nuꞌej. Ixreꞌ nicꞌatzin chi ntivaxaj otz ri nuꞌej, chi quireꞌ ntinaꞌiej xa ketzij chi riqꞌuin ri Espíritu Santo patanak-ve ri nuꞌej. Ruma iqꞌuiy falsos profetas i-alanak choch-ulief. \v 2 Y ixreꞌ nquixtiquir ntinaꞌiej xa riqꞌuin ri Ru-Espíritu ri Dios patanak-ve o manak ri niquiꞌej. Xa niquiꞌej chi ri Jesucristo xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ, kꞌalaj chi ja ri Espíritu Santo richin ri Dios yaꞌyuon ri tzij chica. \v 3 Y xa niquiꞌej chi ri Jesucristo man xuoc ta vinak incheꞌl ojreꞌ, kꞌalaj chi man ja ta ri Ru-Espíritu ri Dios yaꞌyuon ri tzij chica. Xa ja ri ru-espíritu ri anticristo ri yaꞌyuon ri tzij chica. Y ja espíritu reꞌ ri ivaxan chi nipa, y vacame cꞌo chic choch-ulief. \p \v 4 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ix richin chic ri Dios, y xixchꞌacuon yan chiquij ri ncaꞌtzꞌako tzij, ruma ri Espíritu Santo cꞌo riqꞌuin ivánima. Y jajaꞌ cꞌo más nem ru-poder que choch ri cꞌo riqꞌuin cánima ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. \v 5 Ri i-tzꞌakoy-tzij man i-richin ta ri Dios, rumareꞌ joꞌc ri tzij richin ri roch-ulief ri ncaꞌquiꞌej, y quinojiel ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can nicaꞌxaj ri niquiꞌej. \v 6 Pero ojreꞌ oj richin chic ri Dios. Ri rataꞌn chic roch ri Dios, otz nraꞌxaj ri nakaꞌej cha. Pero ri man richin ta ri Dios, man otz ta nraꞌxaj ri nakaꞌej cha. Y riqꞌuin reꞌ kꞌalaj ri chica vinak ri cꞌo ri ketzij Espíritu riqꞌuin. Y kꞌalaj jeꞌ ri vinak ri cꞌo ri man ketzij ta espíritu riqꞌuin. \s1 Ri Dios can amor \p \v 7 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Kajo-kiꞌ. Ruma ri amor can patanak riqꞌuin ri Dios. Xa nakajo-kiꞌ, kꞌalaj chi oj-alaxnak chic jun bꞌay y oj ralcꞌual chic ri Dios, y kataꞌn jeꞌ otz roch. \v 8 Pero xa man nakajoꞌ ta kiꞌ, kꞌalaj chi man kataꞌn ta roch ri Dios, ruma ri Dios can amor. \v 9 Y ri Dios xucꞌut chakavach chi nkojrajoꞌ, ruma mesque jajaꞌ joꞌc jun Rucꞌajuol cꞌo, can xutak-pa choch-ulief chi xuyaꞌ ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien chika. \v 10 Y can kꞌalaj cꞌa chi ri Dios ketzij nkojrajoꞌ, ruma jajaꞌ ri xojajoꞌn naꞌay, y man ojreꞌ ta xojajoꞌn naꞌay. Rumareꞌ xutak-pa ri Rucꞌajuol chi xcon kuma, chi xꞌan perdonar ri ka-pecados. \p \v 11 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, xa ri Dios quireꞌ xuꞌon chi xojrajoꞌ, quireꞌ jeꞌ kabꞌanaꞌ ojreꞌ, can kajo-kiꞌ. \v 12 Man jun tzꞌatayuon roch ri Dios.\x + \xo 4:12 \xt Jn. 1:18.\x* Pero xa nakajo-kiꞌ, can kꞌalaj chi ri Dios cꞌo riqꞌuin kánima. Ruma ri amor richin ri Dios nuꞌon chika chi más nakajo-kiꞌ. \p \v 13 Y kataꞌn jeꞌ chi joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Dios y jajaꞌ cꞌo riqꞌuin kánima, ruma ruyoꞌn ri Ru-Espíritu chika. \v 14 Y ojreꞌ can xkatzꞌat ri Rucꞌajuol ri Dios, y rumareꞌ nakatzijuoj chica quinojiel ri vinak chi ketzij chi ri Katataꞌ Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol, ri Qui-Salvador (caloy-quichin) quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. \v 15 Y chica-na ri niꞌeꞌn chi ri Jesús Rucꞌajuol ri Dios, cꞌo ri Dios riqꞌuin ránima, y joꞌc jun chic rubꞌanun riqꞌuin. \p \v 16 Y ojreꞌ xkatamaj y xkanimaj chi ri Dios can nkojrajo-ve, ruma jajaꞌ can amor. Y xa ojreꞌ nakajo-kiꞌ, kꞌalaj chi ojcꞌo riqꞌuin ri Dios, y jajaꞌ cꞌo riqꞌuin kánima. \v 17 Y riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ri ru-amor ri Dios cꞌo kiqꞌuin. Rumareꞌ man xtakaxiꞌij ta kiꞌ antok xtalka ri kꞌij chi ri Dios xtuꞌon juzgar, ruma kucꞌuan jun cꞌaslien incheꞌl rucꞌaslien ri Jesucristo. \v 18 Y xa nakajoꞌ ri Dios, man jun chica ruma xtakaxiꞌij-kiꞌ choch. Ruma xa riqꞌuin nojiel kánima nakaꞌan amar, reꞌ nuꞌon chika chi man nakaxiꞌij ta kiꞌ choch ri Dios. Pero ri nuxiꞌij-riꞌ, can kꞌalaj chi man najoꞌn ta riqꞌuin nojiel ránima, y reꞌ nucꞌam-pa castigo. \p \v 19 Ojreꞌ nakajoꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ xojrajoꞌ naꞌay. \v 20 Y xa cꞌo jun niꞌeꞌn chi nrajoꞌ ri Dios y xa itziel nutzꞌat jun ru-hermano, man ketzij ta ri nuꞌej. Ruma xa man nrajoꞌ ta ri ru-hermano ri can nutzꞌat, ¿cheꞌl nrajoꞌ ri Dios, ri man jun bꞌay rutzꞌatuon? \v 21 Rumareꞌ ri Dios ruyoꞌn ri mandamiento chi caꞌkajoꞌ ri ka-hermanos. Y xa nakajoꞌ ri Dios, can caꞌkajoꞌ jeꞌ ri ka-hermanos. \c 5 \s1 Ri cukbꞌal cꞌuꞌx nichꞌacuon chirij ri roch-ulief \p \v 1 Quinojiel ri ncaꞌniman chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo, can i-alaxnak chic jun bꞌay y i-ralcꞌual chic ri Dios. Y xa ojreꞌ nakajoꞌ ri Dios, can nakajoꞌ jeꞌ ri Rucꞌajuol. \v 2 Y riqꞌuin reꞌ kataꞌn; xa can nakajoꞌ ri Dios y nakaꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos, can ncaꞌkajoꞌ jeꞌ ri ralcꞌual. \v 3 Y xa nakajoꞌ ri Dios, ncaꞌkaꞌan ri nuꞌej.\x + \xo 5:3 \xt Jn. 14:15.\x* Y ri nuꞌej chika, man ta nakanaꞌ chi cuesta nakaꞌan. \v 4 Ojreꞌ ri oj-alaxnak chic jun bꞌay, nkuchꞌacuon chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief. Can nkuchꞌacuon ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. \v 5 ¿Chica cꞌa nichꞌacuon chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief? Ja ri nunimaj chi ri Jesús Rucꞌajuol ri Dios. \s1 Ri nuꞌej ri Espíritu Santo chirij ri Jesucristo \p \v 6 Ri Jesucristo xpa vaveꞌ choch-ulief, cha yaꞌ xꞌan bautizar, xcon choch cruz y xꞌin ri ruquiqꞌuiel. Man joꞌc ta xꞌan bautizar, xa can xꞌin jeꞌ ri ruquiqꞌuiel. Y ri niꞌeꞌn reꞌ chakavach ja ri Espíritu Santo ruma can joꞌc ri ketzij nuꞌej. \v 7 Ruma chicaj, iyoxeꞌ ri ncaꞌeꞌn ri ketzij: Ri Dios ri Katataꞌ, ri Jesucristo mismo ri niꞌeꞌx Chꞌabꞌal cha y ri Espíritu Santo. Y ri iyoxeꞌ reꞌ xa jun oc. \v 8 Y vaveꞌ jeꞌ choch-ulief, iyoxeꞌ ri ncaꞌeꞌn richin ri Jesucristo: Ri Espíritu Santo, ri yaꞌ chi xꞌan bautizar, y ri ruquiqꞌuiel. Ri iyoxeꞌ reꞌ junan ri niquiꞌej chakavach. \v 9 Ojreꞌ nakanimaj ri niquiꞌej ri vinak chika. Y xa quireꞌ, más otz kanimaj ri nuꞌej ri Dios chika. Y ri Dios nuꞌej chika chi ri Jesucristo jareꞌ ri Rucꞌajuol. \v 10 Ri niniman richin ri Rucꞌajuol ri Dios, ja ri ránima niꞌeꞌn cha chi ketzij ri nuꞌej ri Dios chirij ri Rucꞌajuol. Pero ri man nunimaj ta, xa xuꞌon chi ri Dios man ketzij ta ri nuꞌej, ruma man nunimaj ta ri nuꞌej chirij ri Rucꞌajuol. \v 11 Y jareꞌ ri nuꞌej ri Dios, chi ruyoꞌn chic ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta chika, y riqꞌuin ri Rucꞌajuol cꞌo-ve ri cꞌaslien reꞌ.\x + \xo 5:11 \xt Jn. 3:36.\x* \v 12 Ri cꞌo chic ri Rucꞌajuol ri Dios riqꞌuin ránima, cꞌo chic riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Pero ri man cꞌo ta ri Rucꞌajuol ri Dios riqꞌuin ránima, man cꞌo ta riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \s1 Chi ntivatamaj chirij ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta \p \v 13 Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ ri iniman chic ri Rucꞌajuol ri Dios, chi ntinaꞌiej chi cꞌo chic iviqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta y chi más tinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios. \p \v 14 Y ojreꞌ cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios chi antok cꞌo nakacꞌutuj cha, y xa ja ri nrajoꞌ jajaꞌ ri nakacꞌutuj, jajaꞌ can nkojraꞌxaj. \v 15 Y ruma kataꞌn chi ri Dios nraꞌxaj ri nakacꞌutuj cha, kataꞌn jeꞌ chi nuya-pa ri nakacꞌutuj cha. \p \v 16 Xa cꞌo jun hermano xatzꞌat nuꞌon pecado, y ri pecado ri nuꞌon man richin ta chi nicon, tacꞌutuj cha ri Dios chi ticꞌasieꞌ. Reꞌ joꞌc xa ri ru-pecado man nuꞌon ta cha chi nicon. Ruma cꞌo pecado can richin chi nicon, y reꞌ man niꞌej ta chiva chi ticꞌutuj cha ri Dios. \v 17 Nojiel ri man choj ta ri ncaꞌkaꞌan, can pecado. Pero cꞌo pecado ri man richin ta chi nkucon. \p \v 18 Y ojreꞌ kataꞌn chi chica-na ri alaxnak chic jun bꞌay, man nuꞌon ta chic ri pecado, ruma ri Rucꞌajuol ri Dios can nuchajij, y ri itziel man nutzꞌom ta. \p \v 19 Kataꞌn jeꞌ chi oj richin chic ri Dios. Pero quinojiel ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can icꞌo pa rukꞌaꞌ ri itziel. \p \v 20 Y kataꞌn jeꞌ chi ya xalka-ka ri Rucꞌajuol ri Dios choch-ulief. Jajaꞌ xuyaꞌ kanoꞌj chi xkatamaj roch ri ketzij Dios. Y vacame joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios ruma ri Jesucristo ri Rucꞌajuol. Jajaꞌ can ketzij Dios, y riqꞌuin jajaꞌ patanak-ve ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. \v 21 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man cꞌa quiꞌinimaj ri ídolos. Amén.