\id 2TH - Girawa NT [bbr] -Papua New Guinea 1994 ((DBL 2014)) \h 2 Tesalonaika \toc1 2 Tesalonaika \toc2 2 Tesalonaika \toc3 2 Tes \mt1 2 Tesalonaika \imt1 Okoro buk nukan onoktapau \ip Pol ko Korin mena rai rai, ko ätäi kar ämän keser rowon, “Karauk Tesalonaika menan roasiret ak ronkat keser oin, ‘Jisas ko okoro omnokou opok äiäk kowon ko ätäi wa kowai’, okon, ak sarau mau wa, imine orip raiäi.” Keseria, Pol nukas ak awarowon, “Amke kar ro ko sintore ämän wa tainoriäu kounuk, Krais ruris kowai. Anut nukas roasiret kiro ro aru nukan ämän tainorna rai, kiro ro nuka pak erek aru marai.” Kesernuk, Pol nukas nuka pak kon sarau jaukut pak sarau morai senek, Kristen roasiret ak akan sarau jekur me rawaun awarowon. \iot Okoro buk tainoraun ämän \io1 1:1-2 Pol nukas Tesalonaika roasiret ‘pere’ awarowon. \io1 1:3-12 Pol nukas kiro roasiret onok eposek mianik, usu oumoi, päurar raiäi ämän roumara, akan enmaka jou marowon. \io1 2:1-17 Pol nukas Jisas nuka ätäi kowai ses opok, owo onok päi awarowon. \io1 3:1-15 Inok roasiret ak akan woiaka Jisas mesin epar moin ak orip orip awau rawaiei. \io1 3:16-18 Pol ko Tesalonaika roasiret woiaka päurar orip rawaun ämän awaromoi, kon ämän patarwon. \c 1 \p \v 1 Ik Pol, Sailas, Timoti ikes ak Kristen roasiret Tesalonaika mena rai, okoro jer we marom. Ak iken Momonek, Anut pak iken Näwäu, Jisas Krais pak pasar rai. \p \v 2 Iken Momonek, Anut pak iken Näwäu, Jisas Krais pak awas awan woiawa näu oripas ak sarwareanik, awan woiawa päurar ak pak rawai. \s1 Pol nukas kon wou ereriäu Anut auruwon. \p \v 3 O iken jaunokot, ik ak mesin orip orip iken woiok erermoi, Anut ‘pere’ auriäum. Kiro onok ik keseriäum, kiro eposek, owon, akan woiaka Jisas mesin epar moin, kiro näwäu senes sare rai. Ak karauk roasiret mesin woiakas meieäi, kiro nais näwäu senes sare rai. \v 4 Ik ak mesin iken woiok ereriäu, okon, ik karauk Kristen roasiret ak kiro onok eposek keserin mesin awareäum. Akan woiaka Jisas mesin epar mianik, karauk usu atap atap oiäin, utianik, ak sakau tai raianik, kiro usu tätäi oumoi, akan woiaka epar moin wa utiäi. \s1 Anut nukas onok eposek pakas ik wasareikai. \p \v 5 Ak usu sosop senes ouna, Anut nukas ak ko rawa tonaun sare marai. Kiro onok pakas ik äpu kon wasarewaraun onok eposek. \v 6 Anut nukas onok eposek keseriäu. Inok ros ak usu ariäu kos nais kiro ro usu nurai. \v 7 Inok roasir ko usu oiäu, Anut nukas kiro usu jäkäi murianik, wou päurar rawaun murai. Ik nais keseriar keseikai. Iken Näwäu, Jisas ko kon sarau eitek sakau orip pak ak omar oikas kouna, kiro onok keserai. Ak ep näwäu pakas kowaiei. \v 8 Ko omar oikas ep arou orip koumoi, roasiret ak Anut äpu mau utoin pak iken Näwäu, Jisas nukan Ämän Eposek tainorau wa, pak kiro roasiret erekapu aru marai. \v 9 Kiro roasiret ak orip orip usu näwäu oianik, aru me rawaiei. Ak Näwäu nuka pak kon arou pak kon kamwaraun sakau pak siakup wa rawaiei, ak atap eur rawaiei. \v 10 Ko ätäi kowai ses opok, roasiret ak konun tuku rai ak nepipirianik, kon enip jou näwäu muraiei, owon, akan woiaka ko mesin epar moin. Ak, Tesalonaika menan roasiret, kiro roasiret pak tururaiei, owon, ik Jisas nukan ämän ätär marota, ak akan woiaka epar moin. \p \v 11 Kiro onokun, ik orip orip ak mesin Anut auriäum. Ik Anut aurta, kos ak onok eposek miäi apwareanik, ak kon roasiret senes rawaun äiäi. Akan woiaka epar mona, owo onok eposek nukasar keseraun awarowon ak keseraiei. Ik ätäiar Anut aurta, kon sakaus ak sarwarnuk, ak kiro onok eposek orip orip keseraiei. \v 12 Iken Anut pak iken Näwäu, Jisas Krais awas awan woiawa näu oripas ak sarwarna, ak kiro onok eposek keserna, karauk roasiret akas apwareanik, iken Näwäu, Jisas nukan enip jou oik maiei. Kos pak akan enmaka jou oik marai. \c 2 \s1 Sintore ämän wa tainoriäu ro päi. \p \v 1 Iken Näwäu, Jisas Krais ätäi kowai mesin ak awarom. Ko kowaun omre opok ik ak pak erek ko pak tururam. Isan jaiat, ak iken ämän jekur rowe, is ak awarom. \v 2 Karauk roat akas Näwäu nukan omre ki kou ak kesek ämän awarona rai, ak woiaka aru wa mau. Ak wa karkairau. Kar ros kon ronkat Anut nukan Osou Näus ko ronkat nuruwon, okon, ko kiro ämän äura. Kar ros karauk roat Anut nukan ämän roasiret awarona, roianik, kiro ämän äura. Kar ros äienuk, ikes kiro ämän senek jer weanik, äsimorumun. Utianik, ak kesek ämän roumoi, akan woiakas epar rai wa usu saräu. \v 3 Ak kar ro inikerna, kos ak wa atonwarai. Näwäu nukan ätäi kowaun omre epar kowai. Utianik, amke karauk roasiret sosop akas Anut mekesuk nuruna, kiro sintore ämän wa tainoriäu ro penuk, kiro epar ko kowai. Kiro ro Anut nukas ko ep orip orip jere raiäu opok naun sare mowon. \v 4 Kiro ros Anut pak karauk osap erekapu roasiret akas jou miäi iwäi mareanik, kosar isaka karar ro näwäu äiäi. Keseria, ko Anut osap nuriäi ou näwäu owa tone raumoi, keser äiäi, “Is isaka karar, is Anut.” \p \v 5 Meter is ak pak raumoi, kiro ämän awaromin. Ak kiro tamkäswarou ra? \v 6 Ak äpu kar osapus kiro ro arun apu sor rau. Rusapai ko kiro onok wa keseriäu. Näwäu nukasar ko päun omre sare murunuk, ko päi. \v 7 Rusapai Satan nukan sakaus omsau erekapu ämäi ämäi sarau mora. Utianik, kiro osapus kon apu sor rau, Anut nukas oi kurenuk, ko epar amop päi. \v 8 Kiro sintore ämän wa tainoriäu ro amop penuk, iken Näwäu, Jisas nukan osou kon oksau opakas urunuk, kiro ro wenuk, meiäi. Näwäu ko kon arou näwäu orip amop päi. Kon arous kiro ro erekapu aru murai. \v 9 Kiro ro aru ko Satan nukan sakau orip päi. Ko sakau näwäu oripas kurur atap atap mai, ko ro näwäu ätär maraun onok atap atap mai. \v 10 Kiro ros sät ämän sosop momoi, kurur atap atap mianik, roasiret wasaräun apu opok rai kos kiro roasiret atonwaronuk, akas kon ämän epar rai äiäiei. Anut nukas ak ätäi imwaraun äiewon, utianik, kiro roasiret ak Näwäu nukan epar ämän roianik, woiaka epar mau wa, okon, ak wasaräiei. \v 11 Kiro onokun, Anut nukas kon sakaus akan ronkat aru maronuk, ak Satan nukan sät ämän mesin woiaka epar maiei. \v 12 Keseria, ak akan woiaka Anut nukan epar ämän mesin epar wa mianik, ak onok aru mesin akan woiakas meiäi, okon, Anut nukas ak ämän orip äianik, erekapu aru marai. \s1 Anut nukas ak ätäi imwaraun sare marowon. \p \v 13 O jaunokot, iken Näwäu ko akanun wous meieäu. Ik ak mesin orip orip iken woiok erermoi, Anut ‘pere’ auriäum. Meter meter Anut nukasar ak ätäi imwaraun sare marowon. Osou Näu nukan sakau pakas ak Anut nukan roasiret sareanik, akan woiaka epar ämän mesin epar moin, okon, kos ak ätäi imwaraun sare marowon. \v 14 Anut nukas ak ätäi imwaraun urwarowon. Kiro owon, ikes kon Ämän Eposek tamarta, ak kiro ämän roianik, oin. Keserna, iken Näwäu, Jisas Krais nuka omar oik enip jou näwäu oi rau senek, ak nais enmak jou orip rawaun owaiei. \v 15 Keseria, jaunokot, ak jekur sakau tai raunai, kon ämän sakau atowe. Kiro ämän ikes tamaromun. Karauk ses, ik kiro ämän iken oioksaus awaromun. Karauk ses, ik jer we maromun. Ak kiro ämän sosparar sakau atowe. \p \v 16 Iken Näwäu, Jisas Krais nuka pak iken Momonek, Anut awas ikenun woiawas meieanik, sareikoirin, okon, ik orip orip woiok päurar orip raianik, osap eposek owaun kume rawam. \v 17 Awas ak woiaka päurar orip rawaun sakau aromoi, akan woiaka sakau marona, ak onok eposek pak ämän eposek pak maiei. \c 3 \s1 Ak ik mesin Anut aurna, kos ik sareikai. \p \v 1 O jaunokot, rusapai isan ämän pataraurim. Ak ik mesin Anut aurna, kos ik sareikai. Keserna, Näwäu nukan ämän omsau erekapu kurte manai. Ak kon ämän roianik, enip jou miäi senek roasiret omsau erekapu ak nais kir keseraiei. \v 2 Ak ätäiar Anut aurna, kos ik roasiret aru akan ipiaka pakan imäikai. Kiro roasiret onok aru miäi. Ak äpu roasiret erekapu akan woiaka Näwäu mesin epar mau wa. \v 3 Utianik, Näwäu ko orip orip onok eposek miäu. Ko ak sakau aromoi, ak rapor kamwarai. Kesernuk, ro arus ak aru marau senek wa. \v 4 Näwäu nukas ik ronkat sakau ikonuk, ik äpu miäum ik owo onok tamaromun ak kiro onok jekur tainorurai. Ik äpu tawa nais keseriar tainoraiei. \v 5 Ik Anut auriäum, Näwäu nukasar akan ronkat jekur kamwarai, okon, Anut nukasar akanun wous meieäu, kiro ak äpu maiei. Ik Anut ätäiar auriäum Krais nukas sakau tai raianik, usu sosop ämäiewon senek ak nais keseriar keseraun itok. \s1 Roasiret erekapu ak sarau maiei. \p \v 6 O jaunokot, iken Näwäu, Jisas Krais nukan enip pakas ik sakau ämän awarom. Ak karauk woiaka epar moin roat ak sarau wa miäi pak wa rawau. Ak atap eur rawe. Kiro roasiret ak sarau wa miäi ak iken ämän tamareäum kiro wa tainoriäi. \v 7 Ak iken onok äpu, okon, tainorwe. Ik ak pak raumoi, erar wa raiäumun. \v 8 Ik akan o erar wa oiäumun. Wäpik. Ik o kau mianik, jeäumun. Ik sarau näwäu miäumun. Kesermoi, karauk usu ak wa ariäumun. Pututu, sanpeu orip orip ik sarau miäumun. \v 9 Ik ak o ikaun rai totwaraun itok. Utianik, kiro onok tainorau wa, ikasar sarau momoi, o oiäumun. Ik keserta, owon, ak iken onok eposek aparianik, tainoraun rai keseriäumun. \v 10 Ik ak pak raianik, iken onok tainoraun kiro sintore ämän aromun, “Inok roasir ko sarau mau utomoi, wäsukun rawai, ko o wa jai!” \p \v 11 Ik kiro ämän awarom, owon, ik kesek ämän roumun ak kamuk karauk roasiret ak sarau wa miäi, ak erar senes raiäi. Kiro roasiret ak sarau mau wa, erar raianik, ak karauk roasiret akan sarau mesin are ariai. \v 12 Iken Näwäu, Jisas Krais nukan enip pakas ik kiro keseriäi roasiret sakau ämän awarom. “Ak akan ronkat jekur kameanik, sarau momoi, o oi jaiei.” \p \v 13 Ak, karauk onok eposek miäi roat, akan onok eposek kiro wa utau. \p \v 14 Kar ro iken ämän jer we maromun roumoi, wa tainornuk rai, ak ko jekuriar aparaiei. Ak kiro ro pak wa tämuräiäu. Keserna, kiro ro ko onok aru keserwon äpu momoi, oiok nai. \v 15 Utianik, ak kiro ro erekapu akan iwäinaka senek wa saräu. Akan jaunakat awareäi senek ko onok eposek maun auraiei. \s1 Karauk ämän awaraurum. \p \v 16 Näwäu ko iken woiok päurar rawaun onoktapau. Ik Anut aurta, kosar ak owo onok mesin ronkateäi akan woiaka orip orip päurar rawaun marai. Näwäu nuka ak pak erek rawai. \p \v 17 Is Pol isan ipiasar ak ‘pere’ ämän jer we marom. Isan jer keser weita, ak äpu maiei kiro isan jer weäim onok kesek. \p \v 18 Is Anut auram, iken Näwäu, Jisas Krais kon wou näu oripas ak erekapu sarwareanik, ak pak erek rawai.