\id 2KI \ide UTF-8 \h Sinɑmbu II \mt1 SINAMBUN TIRERU YIRUSE \ip Sinɑmbun Tireru Yiruse te, Isirelibɑn bɑn te tɑ bɔnu kuɑ yirun ɡɑriyɑ tɑ mɔ̀. Wɑɑti ye sɔɔ, Gusunɔn sɔmɔ Eliseewɑ u Isirelibɑn sinɑmbu kirɔ kuɑ ben mɛm nɔɔ sɑrirun sɔ̃. \ip Tɑ sun sɔ̃ɔmɔ nɡe mɛ yibɛrɛbɑ bɑ nɑ Asirin di bɑ Isirelibɑ ɡurɑ bɑ kɑ dɑ ben temɔ. Mɑ ben bɑndɑ nɔru kuɑ, mɑ n tie Yudɑbɑɡiru. Adɑmɑ wɔ̃ɔ wunɑɑ teeru kɑ wɔkurɑ nɔɔbun biru, Bɑbilonin sinɑ boko u nɑ u Yudɑbɑ wɔri. Mɑ u Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun yɑ̃nu ɡurɑ kpuro mɑ u Yudɑbɑn sinɑmbu ɡɑbu kɑ mɑɑ Yudɑbɑ ɡɑbu mwɛɛrɑ u kɑ dɑ win temɔ Bɑbiloniɔ. Sɑɑ yerɑ Yudɑbɑn tiin bɑndɑ nɔru kuɑ. \is1 Tire ten kpunɑɑ \iq1 1. Isirelibɑn bɑndu kɑ Yudɑbɑɡirun ɡɑri, wiru 1n di sere wiru 17. \iq1 2. Yudɑbɑn bɑn dɑ̃ɑkiru, wiru 18n di sere wiru 24. \iq1 3. Yerusɑlɛmun kpeeru, wiru 25. \ie \c 1 \s1 Gusunɔn sɔmɔ Eli kɑ Akɑsiɑ \p \v 1 Akɑbun ɡɔɔn biru Mɔɑbubɑ bɑ mɑɑ kɑ tii yinɑm seewɑ. \p \v 2 N deemɑ Akɑsiɑ u wɔrumɑ sɑɑ win ɡidɑmbisɑn fɛnɛntin di. Mɑ u tii mɛɛrɑ kuɑ ɡem ɡem. Yerɑ u win bwɑ̃ɑbu ɡɔrɑ u nɛɛ, i doo i mɑn bikiɑru kuɑ Filisitibɑn bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli Sebubun mi Ekoroniɔ. Kpɑ u mɑn sɔ̃ nɑ̀ n kon se nɛn mɛɛrɑ yen bosun di. \p \v 3 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔn ɡɔrɑdo u Eli Tisibiɡii sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ seewo ɑ kɑ Isirelibɑn sinɑ bokon sɔmɔ be yinnɑ kpɑ ɑ bu sɔ̃ ɑ nɛɛ, n ǹ Gusunɔ sɑriwɑ Isireliɔ, i kɑ bikiɑru dɔɔ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli Sebubun mi Ekoroniɔ? \v 4 Yen sɔ̃ tɛ̃, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡerumɔ u nɛɛ, kpin yee tè sɔɔ Akɑsiɑ u kpĩ mi, u ǹ mɑɑ seemɔ. U koo ɡbiwɑ kɑ ɡem. \p Mɑ Eli u seewɑ u dɑ u kuɑ nɡe mɛ ɡɔrɑdo wi, u ɡeruɑ. \v 5 Sɑɑ yerɑ sɔmɔ be, bɑ wurɑmɑ Akɑsiɑn mi. Yerɑ u bu bikiɑ u nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ i wurɑmɑ fuuku mɛ. \p \v 6 Bɑ nùn wisɑ bɑ nɛɛ, ɡoowɑ u sun sennɔ nɑ, mɑ u sun sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, su ɡɔsiro wunɛn mi, kpɑ su nun sɔ̃ su nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, n ǹ Gusunɔ sɑriwɑ Isireliɔ wunɛ sinɑ boko ɑ kɑ bikiɑru dɔɔ Bɑɑli Sebubun mi Ekoroniɔ? Yen sɔ̃ tɛ̃, kpin yee tèn mi ɑ kpĩ mi, ɑ ǹ kɑɑ mɑɑ se, kɑɑ ɡbiwɑ. \p \v 7 Akɑsiɑ u kpɑm bu bikiɑ u nɛɛ, durɔ wi i kɑ yinnɑ mi, ɑmɔnɑ u sɑ̃ɑ. \p \v 8 Bɑ nùn wisɑ bɑ nɛɛ, durɔ wi, yɑɑ sɑnsun yɑberɑ u sebuɑ. Mɑ u ɡɔnɑn kpɑkɑ sɛ̃ke pɔrɑɔ. \p Yerɑ Akɑsiɑ u nɛɛ, Eliwɑ, Tisibiɡii. \s1 Akɑsiɑ u kĩ u Eli mwɑ \p \v 9 Mɑ Akɑsiɑ u tɔmbu weerɑɑkuru ɡɔrɑ kɑ ben wiruɡii u nɛɛ, bu doo ɡuuru wɔllu mi Eli u sɔ̃, bu nùn mwɑɑmɑ. Ye bɑ turɑ mi, yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ wunɛ! Sinɑ boko u nɛɛ, ɑ sɑrɑmɑ. \p \v 10 Eli u wiruɡii wi wisɑ u nɛɛ, nɑ̀ n sɑ̃ɑn nɑ Gusunɔn sɔmɔ, dɔ̃ɔ u sɑrɑmɑ wɔllun di u wunɛ kɑ wunɛn tɔmbu weerɑɑkuu te wɔri. \p Yerɑ dɔ̃ɔ u sɑrɑmɑ u bu wɔri. \v 11 Akɑsiɑ u mɑɑ kpɑm wiruɡii ɡoo ɡɔrɑ kɑ tɔnu weerɑɑkuru. Ye u turɑ Elin mi, yerɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ wunɛ, sinɑ boko u nɛɛ, ɑ sɑrɑmɑ fuuku. \p \v 12 Mɑ Eli u nùn wisɑ u nɛɛ, nɑ̀ n sɑ̃ɑn nɑ Gusunɔn sɔmɔ, dɔ̃ɔ u sɑrɑmɑ u nun wɔri wunɛ kɑ wunɛn tɔmbu. \p Mɑ dɔ̃ɔ u sɑrɑmɑ u durɔ wi kɑ win tɔn be kpuro wɔri u ɡo. \v 13 Yerɑ Akɑsiɑ u kpɑm wiruɡii ɡoo ɡɔrɑ nɔn itɑse kɑ tɔmbu weerɑɑkuru. Ye wiruɡii wi, u turɑ mi, yerɑ u yɔɔwɑ sere mi Eli u sɔ̃, mɑ u yiirɑ win wuswɑɑɔ u nùn kɑnɑ u nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ wunɛ, nɑ nun kɑnɑmɔ, ɑ nɛ kɑ tɔmbu weerɑɑkuu ten wɑ̃ɑru mɛɛrio. \v 14 Domi ɑ derɑ dɔ̃ɔ u wiruɡibu yiru ye wɔri, kɑ ben bɑɑwuren tɔmbu weerɑɑkuukuubu. Adɑmɑ nɛ, nɑ nun kɑnɑmɔ, ɑ nɛn wɑ̃ɑru mɛɛrio. \p \v 15 Sɑɑ yerɑ Yinni Gusunɔn ɡɔrɑdo u Eli sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɑ durɔ wi doo, ɑ ku bɛrum ko. \p Mɑ u sɑrɑ bɑ dɑ sinɑ bokon mi. \v 16 U sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, Gusunɔ sɑriwɑ Isireliɔ wìn mi kɑɑ bikiɑru ko, ɑ kɑ bikiɑru dɔɔ Filisitibɑn bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli Sebubun mi, Ekoroniɔ? Yen sɔ̃, kpin yee tè sɔɔ ɑ kpĩ mi, ɑ ǹ mɑɑ seemɔ, kɑɑ ɡbiwɑ. \p \v 17 Yenibɑn biru Akɑsiɑ u kpunɑ u ɡu nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u rɑɑ ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔ Elin nɔɔn di. Mɑ Yorɑmu u bɑndu di. Domi Akɑsiɑ u ǹ bii mɑrɑ. Mɑ win wɔnɔ Yorɑmu u bɑndu di. N deemɑ Yudɑbɑn sinɑ boko Yorɑmu, Yosɑfɑtin biin bɑndun wɔ̃ɔ yiruse sɔɔrɑ mi. \p \v 18 Ye Akɑsiɑ u kuɑn sukum ye kpuro yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \s1 Eli u suɑrɑ wɔllɔ \c 2 \p \v 1 Ye sɑɑ yɑ turɑ Yinni Gusunɔ u kɑ Eli suɑ wɔllɔ kɑ woo ɡunɑ, yerɑ wi kɑ Elisee bɑ seewɑ bɑ yɑrɑ Giliɡɑlin di. \v 2 Swɑɑ sɔɔ, yerɑ Eli u Elisee sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ yɔ̃ro mini, domi Yinni Gusunɔ u mɑn ɡɔriɔ sere Betɛliɔ. \p Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru kɑ mɑɑ wunɛn tiiɡiru nɑ ǹ nun derimɔ. \p Mɑ bɑ dɑ Betɛliɔ sɑnnu. \v 3 Yerɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑbu ɡɑbu, bɑ yɑrimɑ bɑ Elisee sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑ yɛ̃ mɑ ɡisɔrɑ bɑ koo nun wunɛn yinni suɑri? \p Mɑ u bu wisɑ u nɛɛ, oo, nɑ yɛ̃. I bɛɛn nɔsu mɑrio. \p \v 4 Ye bɑ mɑɑ swɑɑ wɔri bɑ doonɔ, yerɑ Eli u kpɑm Elisee sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ yɔ̃ro mini. Domi bɑ mɑn ɡɔriɔ Yerikoɔ. \p Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru kɑ mɑɑ wunɛn tiiɡiru nɑ ǹ nun derimɔ. \p Mɑ bɑ dɑ Yeriko mi sɑnnu. \v 5 Mɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑ be bɑ wɑ̃ɑ Yerikoɔ, bɑ Elisee sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑ yɛ̃ mɑ ɡisɔrɑ bɑ koo nun wunɛn yinni suɑri? \p Mɑ u bu wisɑ u nɛɛ, oo, nɑ yɛ̃. I bɛɛn nɔsu mɑrio. \p \v 6 Ye bɑ mɑɑ swɑɑ wɔri bɑ doonɔ, yerɑ Eli u mɑɑ nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ yɔ̃ro mini, domi Yinni Gusunɔ u mɑn ɡɔriɔ Yuudɛniɔ. \p Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru kɑ mɑɑ wunɛn tiiɡiru, nɑ ǹ nun derimɔ. \p Mɑ bɑ swɑɑ wɔri bɑ n doonɔ. \v 7 Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑ ben tɔnu weerɑɑkuru bɑ nɑ bɑ yɔ̃rɑ Yuudɛnin dɑɑrun deedeeru, bɑ dɛsire fiiko. Mɑ Eli kɑ Elisee bɑ dɑ bɑ yɔ̃rɑ dɑɑ ten ɡoorɔ. \v 8 Yerɑ Eli u win kumbooro potɑ u ɡu kuruɑ u kɑ dɑɑ ten nim so. Mɑ nim mɛ, mu burɑnɑ mu kuɑ tem dirɑ. Mɑ be yiru ye, bɑ tɔburɑ bɑ doonɑ. \p \v 9 Sɑɑ ye bɑ sɑrɑ bɑ kpɑ, Eli u Elisee sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, mbɑ ɑ kĩ n nun kuɑ bu sere mɑn nun suɑri. \p Elisee u nɛɛ, ye nɑ nun kɑnɑmɔ yerɑ ɑ de nɑ n wunɛn dɑm mɛ Gusunɔn Hunde u nun wɛ̃n nɔn yiru mɔ. \p \v 10 Eli u nùn wisɑ u nɛɛ, ɡɑ̃ɑ sɛ̃sɔɡinɑ ɑ bikiɑ. Adɑmɑ ɑ̀ n mɑn wɑɑmɔ sɑnɑm mɛ nɑ suɑrɑmɔ wɔllɔ, yɑ koo koorɑ nɡe mɛ ɑ kĩ. À kun mɑɑ mɑn wɑ yɑ ǹ koorɔ. \p \v 11 Nɡe mɛ bɑ fɑɑɡi mɔ̀ bɑ kɑ dɔɔ, yerɑ ɡɑ̃ɑnu ɡɑnu nɑ kɑ dɔ̃ɔ nɡe tɑbu kɛkɛ ye dumi ɡɑwe kɑ yen mɑɑsɔbu, mɑ yɑ bu kɑrɑnɑ. Mɑ Eli u suɑrɑ wɔllɔ kɑ woo ɡunɑ. Mɑ u win kumbooro kɔ̃ temɔ. \v 12 Sɑɑ ye Elisee u wɑ bɑ kɑ Eli doonɑ, yerɑ u nɔɔɡiru suɑ wɔllɔ u nɛɛ, nɛn bɑɑbɑ, nɛn bɑɑbɑ, wunɛ wi ɑ sɑ̃ɑ Isirelibɑn dɑm mɛ mu bu kɔ̃su nɡe ben tɑbu kɛkɛ dumiɡii kɑ yen mɑɑsɔbu. \p Yen biru u ǹ mɑɑ nùn wɑ. Mɑ Elisee u win tiin yɑberu nɛnuɑ u ɡĩɑ wɑsi yiru, nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. \v 13 Mɑ u kumbooro ɡe suɑ ɡe Eli u kɔ̃ temɔ. Yen biru u ɡɔsirɑmɑ u nɑ u yɔ̃rɑ Yuudɛnin dɑɑrun tɔbuɔ. \p \v 14 Yerɑ u kumbooro ɡe suɑ u kɑ nim mɛ so u nɛɛ, mɑnɑ ɑ wɑ̃ɑ, Gusunɔ, Elin Yinni. Mɑnɑ ɑ wɑ̃ɑ! \p Mɑ nim mɛ, mu burɑnɑ mu kuɑ tem dirɑ. Sɑɑ yerɑ u tɔburɑ. \v 15 Yerɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑ be bɑ nɑ Yerikon di mi, bɑ nùn wɑ. Mɑ bɑ nɛɛ, Elin dɑm mu wɑ̃ɑ Elisee sɔɔ. \p Mɑ bɑ nùn sennɔ dɑ, bɑ yiirɑ win wuswɑɑɔ bɑ wiru tem ɡirɑri. \v 16 Yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, bɛsɛ wunɛn bwɑ̃ɑbu sɔɔ, tɑbu durɔbu weerɑɑkuru bɑ wɑ̃ɑ. A de bu dɑ bu nun wunɛn yinni kɑsuɑmɑ. Sɔrɔkudo, Yinni Gusunɔ u ko n nùn deri ɡuuru ɡɑrun wɔllɔ, ǹ kun mɛ wɔwɑ ɡɑɑ sɔɔ. \p Mɑ Elisee u bu wisɑ u nɛɛ, i ku de bu dɑ. \p \v 17 Adɑmɑ bɑ nùn bikiɑ bɑ bɑɑsi. Mɑ u wurɑ u nɛɛ, bu doo. \p Yerɑ tɔn be, bɑ dɑ bɑ Eli kɑsu sere sɔ̃ɔ itɑ bɑ ǹ nùn wɑ. \v 18 Yen biru bɑ ɡɔsirɑmɑ bɑ Elisee deemɑ Yerikoɔ. Mɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ ǹ dɑɑ bɛɛ sɔ̃ɔwɑ nɑ nɛɛ, i ku dɑ? \s1 Elisee u nim dorɑsiɑ \p \v 19 Sɔ̃ɔ teeru Yerikoɡibu bɑ nɑ Eliseen mi, bɑ nɛɛ, bɛsɛn wuu ɡe, ɡɑ wɑ̃ nɡe mɛ wunɛ bɛsɛn yinni ɑ wɑɑmɔ. Adɑmɑ ɡen nim kun ɡeɑ sɑ̃ɑ. Mɛyɑ mu ku rɑ de ɡɑ̃ɑnu nu mɑ, sɑɑ tɔmbu sere kɑ yɑɑ sɑbenɔ kɑ dɑ̃ɑɔ. \p \v 20 Yerɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bu ɡbɛ̃ɛ kpɑɑru tɑmɑ bu bɔru doke te sɔɔ. \p Mɑ bɑ kɑ nùn tu nɑɑwɑ. \v 21 Mɑ u dɑ dɑɑ ten wirɔ, u bɔɔ te doke mi. Yerɑ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, u koo nim mɛ dorɑsiɑ, mu ǹ mɑɑ ɡoo ɡoomɔ, mu ǹ mɑɑ yinɑmɔ ɡɑ̃ɑnu nu mɑ. \p \v 22 Mɑ nim mɛ, mu dorɑ sere kɑ ɡisɔn ɡisɔ nɡe mɛ Elisee u ɡeruɑ. \s1 Yɛɛ kɔ̃si yi bibu ɡo \s2 be bɑ Elisee yɛ̃ɛmɔ \p \v 23 Sɑɑ Yerikon di Elisee u mɑɑ dɑ Betɛliɔ. Yerɑ swɑɑ sɔɔ, bibɑ nùn wuremɔ bɑ mɔ̀, wii kpɑrɑruɡii, ɑ yɑrio minin di. \p \v 24 Yerɑ Elisee u sĩirɑ biruɔ u bu mɛɛrimɑ mɑ u bu bɔ̃rusi kɑ Yinni Gusunɔn yĩsiru. Yerɑ yɛɛ kɔ̃si yiru yi yɑrimɑ dɑ̃ɑ sɔ̃ɔn di yi ben weeru kɑ yiru sɛ̃sukɑ yi ɡo. \v 25 Sɑɑ Betɛli min di, u mɑɑ dɑ ɡuu te bɑ mɔ̀ Kɑɑmɛliɔ. Min diyɑ u ɡɔsirɑ u dɑ Sɑmɑriɔ. \s1 Yorɑmu u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \c 3 \p \v 1 Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yɛndu yiru sɑrise sɔɔrɑ, Yorɑmu Akɑbun bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ, Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiru bɑn te sɔɔ. \v 2 Mɑ u kɔ̃sɑ kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Adɑmɑ yɑ ǹ win tundo kɑ win mɛroɡiɑ turɑ. Domi u bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin bwɑ̃ɑrokunu kɔsukɑ ye win tundo u rɑɑ kuɑ. \v 3 Yeroboɑmu Nɛbɑtin bii wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔn yirɑ u swĩi mɑm mɑm. \s1 Isirelibɑ \s2 bɑ kɑ Mɔɑbubɑ tɑbu kuɑ \p \v 4 N deemɑ Mɛsɑ, Mɔɑbubɑn sinɑ boko, yɑɑ sɑbenun sɔmburɑ u rɑ ko. Mɛyɑ Isirelibɑ bɑ rɑ nùn mɔɔru mwɑɑri. Mɔɔ terɑ yɑ̃ɑ ɡbiibi nɔrɔbun subɑ wunɔbu (100.000) kɑ yɑ̃ɑ kinɛnu nɔrɔbun subɑ wunɔbu, kɑ sere mɑɑ nin sɑnsu. \v 5 Sɑɑ yè sɔɔ Akɑbu u ɡu, yerɑ Mɔɑbubɑn sunɔ wi, u Isirelibɑ seesi. \v 6 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru Yorɑmu u seewɑ Sɑmɑrin di u dɑ u Isirelibɑn tɑbu kowobu kpuro berɑ. \v 7 Mɑ u ɡɔrɑ bu Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ boko sɔ̃ bu nɛɛ, wee, Mɔɑbun sunɔ u nùn seesi. Yen sɔ̃, wi Yosɑfɑti u kĩ u nɑ u kɑ nùn dɑ bu Mɔɑbun sunɔ wi wɔri? Ye Yosɑfɑti u ɡɑri yi nuɑ, u wurɑ u nɛɛ, oo, kon dɑ nɛ kɑ nɛn tɔmbu, kɑ mɑɑsɔ tɑbu durɔbu. Domi nɛ kɑ wunɛ sɑ sɑ̃ɑwɑ tiɑ. \v 8 Adɑmɑ u bikiɑ u nɛɛ, swɑɑ yerɑ̀ sɑ ko kpe su kɑ bu wɔri bi dɑ. Mɑ Yorɑmu u nɛɛ, bu doo bu nùn sɔ̃ mɑ bɑ koo kpewɑ Edɔmun ɡbɑburu tem mi ɡɑ̃ɑnu ku rɑ kpi ɡiɑn di. \p \v 9 Mɑ Isirelibɑn sinɑ boko kɑ Yudɑbɑn sinɑ boko kɑ Edɔmun sinɑ boko bɑ seewɑ bɑ swɑɑ ye wɔri. Ye bɑ sĩɑ sɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru yerɑ sinɑm be, kɑ ben tɑbu kowobu kɑ ben yɑɑ sɑbe ni bɑ kɑ bu swĩi kpuro, bɑ nim biɑ bu nɔ. \v 10 Mɑ Isirelibɑn sinɑ boko u nɔɔɡiru suɑ u nɛɛ, kuukuu! Yinni Gusunɔ, ɑ bɛsɛ sinɑmbu itɑ yeni sokɑwɑ ɑ kɑ sun Mɔɑbubɑ nɔmu bɛriɑ? \p \v 11 Sɑɑ yerɑ Yosɑfɑti u nɛɛ, Yinni Gusunɔn sɔmɔ ɡoo sɑri mini, wìn min di sɑ ko kpĩ su nɔ ye Yinni Gusunɔ u koo sun sɔ̃? \p Mɑ Isirelibɑn sinɑ bokon bɔ̃ɔ turo u nɛɛ, Elisee Sɑfɑtin bii u wɑ̃ɑ mini, wi u rɑɑ sɑ̃ɑ Elin bɔ̃ɔ. \p \v 12 Mɑ Yosɑfɑti u nùn bikiɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔ u rɑ kɑ nùn ɡɑri ko? \p Bɑ nɛɛ, oo. \p Sɑɑ yerɑ Isirelibɑn sunɔ kɑ Yosɑfɑti Yudɑbɑn sunɔ, kɑ Edɔmun sunɔ bɑ seewɑ bɑ dɑ Eliseen mi. \v 13 Mɑ Elisee u Isirelibɑn sunɔ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, mbɑ n sun mɔɔsinɛ nɛ kɑ wunɛ. A doo Gusunɔn sɔmɔ bèn mi wunɛn bɑɑ kɑ wunɛn mɛro bɑ rɑ rɑɑ bikiɑru den mi. \p Mɑ Isirelibɑn sinɑ boko u nùn wisɑ u nɛɛ, ɑɑwo, domi Yinni Gusunɔ u bɛsɛ sinɑmbu itɑ yeni sokɑwɑ u kɑ sun Mɔɑbubɑ nɔmu bɛriɑ. \p \v 14 Yerɑ Elisee u nɛɛ, sere kɑ Gusunɔ wɔllu kɑ tem Yinnin wɑ̃ɑru wìn sɔmɔ nɑ sɑ̃ɑ, nɑ̀ kun dɑɑ Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ boko mɛɛrɑ, nɑ ǹ dɑɑ wunɛn lɑɑkɑri mɔ̀, n sere mɑm nɛɛ, kon nun mɛɛri. \v 15 Adɑmɑ tɛ̃, ɑ kɑ mɑn mɔrɔku sowo nɑɑwɑ. \p Sɑnɑm mɛ mɔrɔku sowo wi, u nɑ u mɔrɔku soomɔ, yerɑ Yinni Gusunɔn dɑm mu duɑ Elisee sɔɔ. \v 16 Mɑ u nɛɛ, ye Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ wee. U nɛɛ, i wɔrusu ɡbeo wɔwɑ mini. \v 17 Domi i ǹ woo wɑsi, i ǹ mɑɑ ɡurɑ wɑsi. Kɑ mɛ, wɔwɑ ye, yɑ koo nim yibu kpɑ i nɔ bɛɛ kɑ bɛɛn tɑbu kowobu, kɑ mɑɑ sere bɛɛn yɑɑ sɑbenu. \v 18 Adɑmɑ yenibɑ kpuro ɡɑ̃ɑ piiminɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ. Domi u koo Mɔɑbubɑ bɛri bɛɛn nɔmɑ sɔɔ. \v 19 Kpɑ i ben wuu mɑrosu mwɛɛri si su ɡbɑ̃rɑnu mɔ. Kpɑ i ben dɑ̃ɑ ɡbɑɑnu kpuro mwɛɛri i bɔɔri. Kpɑ i ben dɔkɔbɑ kɑ ben bwii kpuro kɔre. Mɛyɑ i ko i mɑɑ ben ɡbee ɡeenu kɑm koosiɑ i nu kpenu sɛ̃siki. \p \v 20 Yen sisiru bururu, sɑɑ ye bɑ kĩ bu bururun yɑ̃kuru ko, yerɑ bɑ wɑ wee, nim mu wee, sɑɑ Edɔmun berɑ ɡiɑn di, mu tem wukiri. \p \v 21 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Mɔɑbubɑ bɑ nuɑ mɑ sinɑm be, bɑ bu wɔrim wee. Yerɑ bɑ ben tɔmbu kpuro mɛnnɑ be bɑ turɑ bu tɑbu dɑ kɑ be bɑ kere mɛ. Mɑ bɑ bu yi yi ben tem nɔɔ burɑ yenɔ. \v 22 Ye Mɔɑbu be, bɑ seewɑ bururu, yerɑ bɑ wɑ sɔ̃ɔ yɑnɑ bɑllimɔ nim mɛ sɔɔ. Mɑ mu sɔ̃ri nɡe yɛm. \v 23 Sɑɑ yerɑ bɑ nɛɛ, yɛmɑ mi, Isirelibɑn sinɑm be kɑ ben tɑbu kowobɑ bɑ sɔkirinɑ bɑ ɡoonɑ. Ǹ n mɛn nɑ, i de su dɑ su ben yɑ̃nu ɡurɑ. \p \v 24 Ye bɑ turɑ Isirelibɑn sɑnsɑniɔ, yerɑ Isirelibɑ bɑ yɑrimɑ bɑ bu ɡo ɡo. Ben ɡɑbɑ duki yɑkikirɑ. Mɑ Isirelibɑ bɑ bu nɑɑ swĩi sere wuuɔ bɑ bu ɡo ɡo. \v 25 Mɑ bɑ ben wuu mɑrosu kpuro kɔsukɑ bɑ ben ɡbee ɡeenu kpuro kɑm koosiɑ. Bɑ nu kpenu sɛ̃siki. Mɑ bɑ ben dɔkɔbɑ kɑ bwii kpuro kɔruɑ. Bɑ mɑɑ ben dɑ̃ɑ ɡbɑɑnu kpuron dɑ̃nu bɔɔrɑ. \p Yen biru be bɑ kɑ kpurɑntɛɛru tɑbu mɔ̀, bɑ wuu ɡe bɑ mɔ̀ Kiri Hɑresɛti wɔri, bɑ ɡen ɡbɑ̃rɑru kɔsukɑ. \v 26 Ye Mɔɑbubɑn sunɔ u wɑ mɑ bɑ nùn tɑbu kɑmiɑwɑ, yerɑ u tɔmbu nɑtɑ kɑ wunɔbu (700) wunɑ be bɑ kɑ tɑkobi tɑbu yɛ̃, bɑ swɑɑ kɑsu bu kɑ dɑ bu Edɔmun sunɔ wɔri. Adɑmɑ bɑ kpɑnɑ. \v 27 Yerɑ Mɔɑbubɑn sunɔ wi, u win yerumɑ sokusiɑ wi u koo rɑɑ nùn kɔsire ko bɑndu sɔɔ. Mɑ u nùn mwɑ u kɑ yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru kuɑ win ɡbɑ̃rɑru wɔllɔ. Mɑ yɑ Isirelibɑ biti kuɑ. Yen sɔ̃nɑ bɑ ɡɔsirɑ bɑ doonɑ bɑ nùn deri. \s1 Elisee u kurɔ ɡɔmini ɡoo somi \c 4 \p \v 1 Sɔ̃ɔ teeru kurɔ ɡoo u nɑ Eliseen mi. N deemɑ win durɔ u rɑɑ wɑ̃ɑwɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑbu wuuru sɔɔ. Yerɑ kurɔ wi, u Elisee nɔɔɡiru sue u nɛɛ, wee nɛn durɔ wi u sɑ̃ɑ wunɛn sɔm kowo u ɡu. A mɑɑ yɛ̃ mɑ u Yinni Gusunɔ nɑsie. Yerɑ u durɔ ɡoon dibu nɛni. Durɔ wiyɑ u nɑ u nɛn bibu yiru mwɑ. U bu kuɑ yobu. \p \v 2 Yerɑ Elisee u nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ kon kpĩ n nun kuɑ. A mɑn sɔ̃ɔwɔ ye ɑ mɔ yɛnuɔ. Mɑ kurɔ wi, u nùn wisɑ u nɛɛ, yinni, nɑ ǹ ɡɑ̃ɑnu ɡɑnu mɔ yɛnuɔ, mɑ n kun mɔ ɡum fiiko ɑkpɑrɑbɑ sɔɔ. \p \v 3 Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ ɡbɛ̃ɑ bɔkurɑ wunɛn berusebu kpuron mi kpɑ ɑ kɑ nu nɑ dɑbi dɑbinu. \v 4 À n turɑ wunɛn yɛnuɔ, ɑ duo wunɛn dirɔ kɑ wunɛn bibu kpuro i tii diru kɛnusi. Yen biru kpɑ ɑ ɡum mɛ wisi wisi ɡbɛ̃ɛ ni sɔɔ. Nin ni nu yibɑ kpɑ ɑ ni yi bee tiɑ. \p \v 5 Sɑɑ yerɑ kurɔ wi, u seewɑ u Elisee deri. Mɑ u dɑ u tii ɡɑmbo kɛnusi wi kɑ win bibu. Mɑ bii be, bɑ nùn ɡbɛ̃ɛ ni tĩimɔ u ɡum mɛ wisimɔ. \v 6 Sɑnɑm mɛ ɡbɛ̃ɛ ni, nu yibɑ yerɑ u win bii turo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ mɑɑ mɑn ɡbɛ̃ɛru wɛ̃ɛmɑ. \p Yerɑ bii wi, u nɛɛ, ɡbɛ̃ɑ kpɑ. \p Mɑ ɡum mɛ, mu yɔ̃rɑ. \v 7 Yen biruwɑ u dɑ u Elisee deemɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ ye yɑ koorɑ. Mɑ Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ ɡum mɛ dɔrɑ kpɑ ɑ kɑ mɛn ɡobi dii bi kɔsiɑ. Kpɑ ɑ yi yi tie yi, i n dimɔ i n kɑ wɑ̃ɑ wunɛ kɑ wunɛn bibu. \s1 Elisee kɑ kurɔ ɡobiɡii \s2 wi u wɑ̃ɑ Sunɛmuɔ \p \v 8 Sɔ̃ɔ teeru Elisee u sɑrɔ Sunɛmuɔ. N deemɑ kurɔ ɡobiɡii ɡoo wɑ̃ɑ mi, mɑ kurɔ wi, u nùn suuru kɑnɑ u nɑ u di win mi. Sɑɑ mɑɑ dɔmɑ ten di, ù n sɑrɔ mi, miyɑ u rɑ ɡɛre u di. \p \v 9 Yerɑ kurɔ wi, u win durɔ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, durɔ wi u rɑ sɑre mini, Gusunɔn tɔn dɛɛrowɑ u sɑ̃ɑ. \v 10 A de su ɡidɑmbisɑ bɑni bɛsɛn dirun wɔllɔ. Kpɑ su kpinu doke mi kɑ tɑbulu kɑ kitɑru kɑ fitilɑ. Kpɑ durɔ wi, u n dɑ n wɑ̃ɑ mi, ù n nɑ. \p \v 11 Sɔ̃ɔ teeru Elisee u mɑɑ wurɑ mi, yerɑ u deemɑ bɑ ye kpuro bɑnɑ. Mɑ u dɑ u kpunɑ mi. \v 12 Mɑ u win sɔm kowo ɑluwɑɑsi wi bɑ rɑ soku Gehɑsi ɡɔrɑ u dɑ u kurɔ wi sokumɑ. Yerɑ u dɑ u nùn sokɑ. Mɑ kurɔ wi, u nɑ u yɔ̃rɑ Eliseen wuswɑɑɔ. \v 13 Elisee u Gehɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kurɔ wi sɔ̃, wee u sun bɛɛrɛ doke nɛ kɑ wunɛ. Tɛ̃ mbɑ u kĩ su nùn kuɑ. U kĩ su win durom mɛ u sun kuɑ sinɑ boko sɔ̃? Ǹ kun mɛ tɑbu sunɔ? \p Adɑmɑ kurɔ wi, u wisɑ u nɛɛ, nɑ wɑ̃ɑwɑ mini kɑ bɔri yɛndu nɛn tɔmbun suunu sɔɔ. \p \v 14 Yen biru Elisee u Gehɑsi bikiɑ u nɛɛ, mbɑ sɑ ko kpĩ su kurɔ wi kuɑ. \p Gehɑsi u wisɑ u nɛɛ, u ǹ bii mɑrure, win durɔ mɑɑ sere tɔkɔ kuɑ. \p \v 15 Elisee u nɛɛ, ǹ n mɛn nɑ, ɑ nùn sokumɑ. \p Mɑ Gehɑsi u nùn sokɑ u nɑ u yɔ̃rɑ dii kɔnnɔwɔ. \v 16 Elisee u kurɔ wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɡɑsɔku ɑmɑdɑɑre, kɑɑ bii tɔn durɔ tɑɑru swĩi. \p Yerɑ kurɔ wi, u nɛɛ, yinni, ɑ ku mɑn nɔni wɔ̃ke, domi ɑ sɑ̃ɑwɑ Gusunɔn tɔnu. \p \v 17 Yen biruwɑ kurɔ wi, u ɡurɑ suɑ u bii tɔn durɔ mɑrɑ wɔ̃ɔ kpɔɔ ɡe sɔɔ, ɡe Elisee u nùn burɑ. \s1 Elisee \s2 u kurɔ ɡobiɡii win bii seeyɑ \p \v 18 Bii wi, u kpɛ̃ɑ. Sɔ̃ɔ teeru ye u yɑrɑ u dɑ mi win tundo u wɑ̃ɑ kɑ win sɔm kowobu bɑ dobi ɡɛ̃ɛmɔ. \v 19 Yerɑ u win tundo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɛn wirɑ mɑn dumɔ, nɛn wirɑ mɑn dumɔ. \p Mɑ tundo u win sɔm kowo turo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɑ nùn doo win mɛron mi fuuku. \p \v 20 Sɑɑ yerɑ u bii wi suɑ u kɑ dɑ. Mɑ mɛro u nùn suɑ u tɑɑru sɔndi. Sere n kɑ ko sɔ̃ɔ sɔɔ, bii wi, u ɡu. \v 21 Mɑ kurɔ wi, u yɔɔwɑ dii te bɑ Elisee kuɑn mi, u bii ɡoo te kpĩ win kpin yerɔ. Mɑ u tu ɡɑmbo kɛnusi u sɑrɑmɑ. \v 22 Yen biru u win durɔ sokɑ u nɛɛ, ɑ mɑn sɔm kowo ben turo kɛ̃ɛmɑ kɑ kɛtɛku teu. Nɑ kon dukɑ dɑ Eliseen mi, n wurɑmɑ tɛ̃. \p \v 23 Durɔ wi, u nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ ɑ dɔɔ win mi ɡisɔ. Domi suru kpɑo kun yɑrɑ. Tɔ̃ɔ wɛ̃rɑruɡirɑ kun mɑɑ turɑ. Adɑmɑ kurɔ wi, u nùn wisɑ u nɛɛ, ɡɑm sɑri. \p \v 24 Yen biru u derɑ bɑ kɛtɛku ɡɑɑri bɔkuɑ. Mɑ u sɔm kowo wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɑ mɑn doo ɑ ku yɔ̃rɑ ɡɑm, mɑ n kun mɔ nɑ nɛɛ, ɑ yɔ̃ro. \p \v 25 Mɑ bɑ dɑ mi Elisee u wɑ̃ɑ ɡuu te bɑ mɔ̀ Kɑɑmɛliɔ. Ye u kurɔ wi wɛndɛ kuɑ, yerɑ u win bɔ̃ɔ ɑluwɑɑsi Gehɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, kurɔ Sunɛmuɡii wi wee, u wee. \v 26 A dukɑ doo ɑ kɑ nùn yinnɑ. A nùn bikiɑ ɑ nɛɛ, u bwɑ̃ɑ do? Win durɔ mɑɑ ni? Bii wi, u ɑlɑfiɑ mɔ? Yɛnuɡibu kpuro bɑ bwɑ̃ɑ do? \p Ye u nùn bikiɑ mɛ, mɑ kurɔ wi, u wisɑ u nɛɛ, sɑ bwɑ̃ɑ do kpuro ɡbɑ̃ɑ ɡbɑ̃ɑ. \v 27 Ye kurɔ wi, u turɑ mi Elisee u wɑ̃ɑ ɡuu ten wɔllɔ, yerɑ u win nɑɑsu sɛ̃re. Mɑ Gehɑsi u susi u kɑ nùn bɔriɑ. Mɑ Elisee u nɛɛ, ɑ nùn derio. Domi u wɑ̃ɑ nuku sɑnkirɑnu sɔɔ. Nɑ ǹ mɑɑ yɛ̃ mbɑn sɔ̃nɑ. Domi Yinni Gusunɔ kun mɑn ye sɔ̃ɔsi. \p \v 28 Yerɑ kurɔ wi, u Elisee sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɛn yinni, nɑ nun bii bikiɑ? Nɑ ǹ dɑɑ nun sɔ̃ɔwɑ nɑ nɛɛ, ɑ ku mɑn nɔni wɔ̃ke? \p \v 29 Mɑ Elisee u Gehɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ tii suo kpɑ ɑ nɛn dɛkɑ suɑ ɑ n nɛni ɑ dɑ kurɔ win yɛnuɔ. À n kɑ ɡoo yinnɑ swɑɑɔ, ɑ ku yɔ̃rɑ ɑ yɛ̃ro tɔbiri. Goo ù n mɑɑ nun tɔburɑ, ɑ ku nùn wurɑri. À n turɑ mi, ɑ nɛn dɛkɑ ye sɔndio bii win wuswɑɑɔ. \p \v 30 Mɑ bii win mɛro u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru kɑ mɑɑ wunɛn tiiɡiru, nɑ ǹ nun derimɔ n doonɑ minin di. \p Yerɑ Elisee u seewɑ u bu swĩi. \v 31 Gehɑsi u bu ɡbiiyɑ u doonɑ. Ye u turɑ mi, yerɑ u dɛkɑ ye suɑ u sɔndi bii win wuswɑɑɔ. Adɑmɑ bii wi kun kusunu kue u sere nɛɛ, u koo ɡɑri ɡere. Yen biru Gehɑsi u ɡɔsirɑ u kɑ Elisee yinnɑ. U nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bii wi kun seewe. \p \v 32 Ye Elisee u duɑ diru mi, u deemɑ wee bii ɡoo te, tɑ kpĩ win kpin yerɔ. \v 33 Yerɑ u tii ɡɑmbo kɛnusi u Yinni Gusunɔ kɑnɑ. \v 34 Mɑ u bii wi kibɑrisi, u win nɔɔ ɡirɑri win nɔɔwɔ. U win nɔni ɡirɑri win nɔniɔ. Mɑ u mɑɑ win nɔmɑ sɔndi win nɔmɑɔ. Mɛyɑ u bii wi kibɑrisi sere win wɑsi yi kɑ swĩɑ. \v 35 Elisee u seewɑ bii win wɔllun di. Mɑ u ɡinɑ sĩɑ sĩɑ dii te sɔɔ. Yen biru u mɑɑ wurɑmɑ u nùn kibɑrisi. Bii wi, u sũɑ nɔn nɔɔbɑ yiru, mɑ u nɔni wukiɑ. \v 36 Yerɑ Elisee u Gehɑsi sokɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ kurɔ wi sokumɑ. \p Mɑ Gehɑsi u dɑ u nùn sokumɑ. Ye kurɔ wi, u tunumɑ Eliseen mi, yerɑ Elisee u nɛɛ, ɑ wunɛn bii suo. \p \v 37 Mɑ u yiirɑ Eliseen nuurɔ u wiru tem ɡirɑri, yen biru u win bii suɑ u yɑrɑ. \s1 Kpee yi yi ǹ diirɔ \p \v 38 Yenibɑn biru, Elisee u wurɑmɑ Giliɡɑliɔ. Sɑɑ ye sɔɔ, ɡɔ̃ɔrɑ wɑ̃ɑ tem mi. Mɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑbun wuuru tɑ sɔ̃ win wuswɑɑɔ. Yerɑ u win sɔm kowo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ weke bɑkɑru sɔndio ɑ sɔmɔ be kpee sɑɑwɑ. \p \v 39 Yerɑ sɔmɔ ben turo u seewɑ u kpee yorim dɑ yɑkɑsɔ. Yerɑ u kɑɑru ɡɑrun mɑrum wɑ resɛm yɑkɑsuɡiɑ sɔɔ. Mɑ u mu yorɑ u bɔɔru yibiɑ. Ye u turɑ yɛnuɔ yerɑ u mu bɔɔrɑ u kpɛ̃ɛ kpee yi sɔɔ. Domi bɑ ǹ mu yɛ̃. \v 40 Mɑ bɑ tɔmbu wɛ̃ bu kɑ di. Adɑmɑ sɑnɑm mɛ bɑ ye dɑburɑ bɑ nɔɔɡiru suɑ bɑ nɛɛ, dɛ̃ɛ wɑ̃ɑ kpee yi sɔɔ, Yinni Gusunɔn sɔmɔ wunɛ! \p Goo kun kpĩɑ u mɑɑ yi di. \v 41 Yerɑ Elisee u win sɔm kowo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ seewo ɑ som suɑ ɑ doke kpee weke te sɔɔ. Mɑ sɔm kowo wi, u kuɑ mɛ. Yerɑ Elisee u mɑɑ nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ yi tɔmbu wɛ̃ɛyɔ bu di. \p Domi ɡɑ̃ɑ kɔ̃sunu kun mɑɑ wɑ̃ɑ kpee yi sɔɔ. \s1 Elisee u tɔmbu wunɔbu diisiɑ \p \v 42 Yenibɑn biru, durɔ ɡoo u nɑ sɑɑ Bɑɑli Sɑlisɑn di u kɑ Elisee pɛ̃ɛ nɑɑwɑ, ye bɑ kuɑ kɑ ɔɔsun som kpɑm kɑ sere mɑɑ dĩɑ bimi kpɛɛ ɡɛɛn sɑɑki tiɑ. Yerɑ Elisee u win sɔm kowo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, u ye bɔnu koowo tɔn be bɑ wɑ̃ɑ min sɔ̃. \p \v 43 Adɑmɑ sɔm kowo wi, u nùn wisɑ u nɛɛ, ɑmɔnɑ kon kpĩ n kɑ dĩɑ nini tɔmbu wunɔbu (100) diisiɑ. \p Mɑ Elisee u mɑɑ nùn wisɑ u nɛɛ, ɑ ye tɔn be kpuro bɔnu kuo. Domi Yinni Gusunɔ u nɛɛ, bɑɑwure u koo wɑ u di, kpɑ nu tiɑrɑ. \p \v 44 Mɑ Eliseen sɔm kowo wi, u pɛ̃ɛ ye, tɔn be bɔnu kuɑ. Ben bɑɑwure u wɑ u di. Mɑ sukum tiɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. \s1 Nɑmɑni u bɛkurɑ \c 5 \p \v 1 Nɑmɑni u sɑ̃ɑwɑ Sirin sinɑ bokon tɑbu sunɔ, mɑ u sɑ̃ɑ tɔn boko bɛɛrɛɡii win yinnin nɔni sɔɔ. Domi win min diyɑ Yinni Gusunɔ u derɑ Siriɡibu bɑ nɑsɑrɑ wɑ. Adɑmɑ tɑbu durɔ wi, u bɑrɑ disiɡiru mɔ win wɑsi sɔɔ. \v 2 N deemɑ Siriɡibu bɑ Isirelibɑn bii wɔndiɑ ɡoo mwɑɑmɑ sɑnɑm mɛ bɑ kɑ Isirelibɑ tɑbu kuɑ. Bii wiyɑ, u rɑ n wɑ̃ɑ Nɑmɑnin kurɔn mi. \v 3 Sɔ̃ɔ teeru bii wi, u kurɔ wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɛn yinni ù n dɑɑ dɑ Gusunɔn sɔmɔ wi u wɑ̃ɑ Sɑmɑriɔn mi u koo nùn bɛkiɑ. \p \v 4 Ye Nɑmɑni u ɡɑri yi nuɑ, yerɑ u seewɑ u dɑ u win yinni sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, mɛni kɑ mɛniwɑ bii wɔndiɑ wi sɑ mwɑɑmɑ Isirelibɑn tem di u ɡeruɑ. \v 5 Mɑ sinɑ boko wi, u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ǹ n mɛn nɑ, ɑ de ɑ dɑ Sɑmɑri mi, kpɑ n Isirelibɑn sinɑ boko tireru yoruɑ n nun wɛ̃. \p Mɑ Nɑmɑni u seewɑ u sii ɡeesu suɑ kilo ɡoobɑ wunɔbu (300), kɑ wurɑ kilo wɑtɑ kɑ yɑbe kumboorosu wɔkuru. \v 6 Ye u turɑ mi, yerɑ u tire te Isirelibɑn sinɑ boko wɛ̃. Ye tɑ ɡeruɑ wee. Sinɑ boko, tire teni tɑ̀ n wunɛn nɔmu duɑ, ɑ n yɛ̃ mɑ nɛnɑ nɑ nɛn tɑbu sunɔ Nɑmɑni suremɑ wunɛn mi, ɑ kɑ nùn win bɑrɑ disiɡiru bɛkiɑ. \v 7 Sɑɑ ye Isirelibɑn sinɑ boko u tire te ɡɑrɑ u kpɑ, yerɑ u win tiin yɑberu nɛnuɑ u kɑrɑnɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. U nɛɛ, nɑ rɑ ko Gusunɔ, wi u rɑ ɡo kpɑ u wure u wɑ̃ɑru wɛ̃? Mbɑn sɔ̃nɑ u mɑn durɔ wi suremɑ n nùn bɛkiɑ. Bɛɛn tii i mɛɛrio i ǹ wɑ mɑ u mɑn nɔɔ kɑsuwɑ? \p \v 8 Sɑɑ ye Elisee Gusunɔn sɔmɔ u nuɑ sinɑ boko u win tiin yɑberu kɑrɑnɑ yerɑ u nùn ɡɔriɑ u nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ ɑ kuɑ mɛ. A de Nɑmɑni u nɑ nɛn mi, kpɑ u ɡiɑ mɑ Gusunɔn sɔmɔ u wɑ̃ɑ Isireliɔ. \p \v 9 Mɑ Nɑmɑni u seewɑ u dɑ mi kɑ dumi kɑ win tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe. Mɑ u dɑ u yɔ̃rɑ Eliseen yɛnun kɔnnɔwɔ. \v 10 Yerɑ Elisee u sɔmɔ ɡɔrɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ Nɑmɑni sɔ̃ u doo u num nɔn nɔɔbɑ yiru Yuudɛnin dɑɑrun nim sɔɔ. Win wɑsi koo wurɑmɑ nɡe mɛ yi rɑɑ sɑ̃ɑ, kpɑ u dɛɛrɑ. \p \v 11 Ye Nɑmɑni u yeni nuɑ, yerɑ u mɔru bɑrɑ mɑ u ɡɔsirɑ u doonɔ u mɔ̀, nɑ rɑɑ tɑmɑɑ u koo yɑrimɑwɑ u yɔ̃rɑ nɛn wuswɑɑɔ u Gusunɔ win Yinni kɑnɑ, kpɑ u win nɔmɑ sɑɑsi mi nɛn bɑrɑ te, tɑ wɑ̃ɑ u mɑn bɛkiɑ. \v 12 Dɑmɑsin dɑɑ ni bɑ mɔ̀ Abɑnɑ kɑ Pɑripɑri, nin nim kun Isirelibɑn dɑɑrun nim burɑm kere? Nɑ ǹ kon dɑ n wobure mi kpɑ n dɛɛrɑ? \p Mɑ u sĩirɑ u doonɔ kɑ mɔru. \v 13 Adɑmɑ win bwɑ̃ɑbu bɑ nùn susi, mɑ bɑ nùn dɑm kɑ̃ bɑ nɛɛ, bɑɑbɑ, Gusunɔn sɔmɔ wi, ù n dɑɑ nun ɡɑ̃ɑnu bikiɑ ni nu sɛ̃, ɑ ǹ kɑɑ ko? Ǹ n mɛn nɑ, yerɑ kɑɑ kpɑnɑ ɑ dɑ ɑ wobure ɑ kɑ dɛɛrɑ? \p \v 14 Yerɑ u sɑrɑ u duɑ nim mɛ sɔɔ u numɑ nɔn nɔɔbɑ yiru nɡe mɛ Gusunɔn sɔmɔ wi, u rɑɑ nùn sɔ̃ɔwɑ. Mɑ win wɑsin ɡɔnɑ yɑ wɛ̃rɑ nɡe bii piibuɡiɑ mɑ u dɛɛrɑ. \v 15 Yen biru u ɡɔsirɑmɑ Eliseen mi, kɑ win tɔn be bɑ nùn swĩi kpuro. Ye bɑ turɑ mi, yerɑ u yɔ̃rɑ Eliseen wuswɑɑɔ u nɛɛ, nɑ ɡiɑ tɛ̃, mɑ Yinni ɡoo sɑri tem kpuro sɔɔ mɑ n kun mɔ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni. Yen sɔ̃, ɑ suuru koowo ɑ nɛn kɛ̃ru mɔɔ. \p \v 16 Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔ wi nɑ sɑ̃ɑmɔn wɑ̃ɑru nɑ ǹ wunɛn kɛ̃ɛ te mwɑɑmɔ. \p Nɑmɑni u nùn kɔkurɑ. Kɑ mɛ, u yinɑ. \p \v 17 Yerɑ Nɑmɑni u nɛɛ, yinni, wee ɑ nɛn kɛ̃nu yinɑ. A de n tem sɔkɑ kɛtɛkunu yirun sɔmunun sɑkɑ n kɑ dɑ nɛn yɛnuɔ. Domi nɑ ǹ mɑɑ kĩ n yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡinu ǹ kun mɛ siɑrɑbuɡinu ko ɡɑ̃ɑnu ɡɑnun nuurɔ, mɑ n kun mɔ Yinni Gusunɔn mi. \v 18 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u mɑn suuru kuɑ, nɑ̀ n nɛn yinni Sirin sunɔn nɔmɑ nɛnuɑ su kɑ dɑ bũu wi bɑ rɑ soku Rimɔɔn dirɔ, mɑ nɑ yiirɑ kɑ wi sɑnnu mi. \p \v 19 Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo kɑ bɔri yɛndu. \p Mɑ u doonɑ. \s1 Gehɑsin torɑru \p Ye Nɑmɑni u doonɑ Eliseen min di u tondɑ fiiko, \v 20 yerɑ Gehɑsi Eliseen ɑluwɑɑsi wi, u bwisikɑ u nɛɛ, wee, nɛn yinni kun Nɑmɑni Siriɡii wi ɡɑ̃ɑnu mwɑɑri ni u kɑ nɑ sɔɔ. Yen sɔ̃, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru kon nùn nɑɑ ɡirɑwɑ kpɑ n nùn ɡɑ̃ɑnu mwɑɑri. \v 21 Yerɑ Gehɑsi u Nɑmɑni nɑɑ ɡirɑ. Ye Nɑmɑni u nùn wɑ u bu nɑɑ ɡire biruɔ, yerɑ u yɔ̃ɔwɑ sɑɑ win tɑbu kɛkɛn di u surɑ, u nɑ u kɑ Gehɑsi yinnɑ. Mɑ u nùn bikiɑ u nɛɛ, n kɑ do mɛ? \p \v 22 Gehɑsi u nùn wisɑ u nɛɛ, n do ɡbɑ̃ɑ ɡbɑ̃ɑ. Nɛn yinniwɑ u mɑn ɡɔrimɑ. U nɛɛ, wee ye yɑ nùn deemɑ. Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑbu yiru ɡɑbɑ nɑ sɑɑ Efɑrɑimun ɡuurun berɑn di. A be nùn sii ɡeesun kilo tɛnɑ kɑ yɑbe ɡeenu yiru wɛ̃ɛmɑ ben sɔ̃. \p \v 23 Nɑmɑni u nùn kɔkurɑ u nɛɛ, ɑ yɑnde kilo wɑtɑ suo. \p Mɑ u sii ɡee si doke sɑɑki yiru sɔɔ, mɑ u nùn yɑbenu yiru ye wɛ̃. Yerɑ u win ɑluwɑɑsibɑ sɔɔ, tɔnu yiru wunɑ bu kɑ nùn ye dɑɑwɑ. \v 24 Ye bɑ turɑ ɡuuru mi Elisee u wɑ̃ɑ, yerɑ Gehɑsi u kɛ̃ɛ ni mwɑ sɑɑ tɔn ben min di u kɑ dɑ win dirɔ. Mɑ u derɑ bɑ ɡɔsirɑ bɑ doonɑ. \p \v 25 Yen biru u dɑ u win yinni Elisee deemɑ. Mɑ Elisee u nùn bikiɑ u nɛɛ, Gehɑsi, mɑn diyɑ ɑ wee mɛ. \p U nùn wisɑ u nɛɛ, nɑ ǹ ɡɑm de ni. \p \v 26 Adɑmɑ Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ tɑmɑɑ nɛn bwɛ̃rɑ kun kɑ nun wɑ̃ɑ mi, sɑɑ ye durɔ wi, u yɔ̃ɔwɑ u surɑ win tɑbu kɛkɛn di u kɑ nun yinnɑ? Sɑɑ yeni sɔɔrɑ kɑɑ sii ɡeesu mwɑ kpɑ ɑ kɑ yɑbenu kɑ olifin dɑ̃ɑ ɡbɑɑnu dwe, kɑ resɛm mɑrum kɑ yɑɑ sɑbenu kɑ sɔm kowobu? \v 27 Tɛ̃, Nɑmɑnin bɑrɑ disiɡii te, tɑ koo wurɑ wunɛ kɑ wunɛn bweseru kpuro sɔɔ, sere kɑ bɑɑdommɑɔ. \p Mɑ Gehɑsi u doonɑ Eliseen min di, kɑ bɑrɑ disiɡii te. Mɑ tɑ win wɑsin ɡɔnɑ bururɑsiɑ. \s1 Gbɑ̃ɑ yɑrɑ ye yɑ wɔri \s2 nim bwerɔ \c 6 \p \v 1 Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑ be bɑ wɑ̃ɑ Eliseen mi, bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, wee mi sɑ wɑ̃ɑ mini, min bɑtumɑ kun sun turɑ. \v 2 Yen sɔ̃, ɑ de su dɑ dɑɑ te bɑ mɔ̀ Yuudɛniɔ bɛsɛn bɑɑwure u dɑ̃ɑ ɡɔɔnu kɑsumɑ. Kpɑ su kɑ wɑ̃ɑ yee kpɑɑru ko. U bu wisɑ u nɛɛ, i doo. \p \v 3 Mɑ ben turo u nɛɛ, ɑ de su dɑ kɑ wunɛn tii sɑnnu. \p Elisee u nɛɛ, too, su dɑ. \p \v 4 Mɑ bɑ dɑ sɑnnu. Ye bɑ Yuudɛni turɑ yerɑ bɑ dɑ̃ɑ kĩinu wɔri. \v 5 Sɑɑ ye ben turo u dɑ̃ru ɡɑru burɑmɔ, yerɑ win ɡbɑ̃ɑ wɔɔrɑ yɑ wɔri nim bweru sɔɔ. Mɑ u Elisee nɔɔɡiru sue u nɛɛ, nɛn yinni, nɑ ɡbɑ̃ɑ ye bɔkurɑmɑwɑ. \p \v 6 Yerɑ Elisee u nɛɛ, deedeeru mɑnɑ yɑ wɔri. \p Mɑ durɔ wi, u nùn sɔ̃ɔsi. Elisee u dɛkɑ burɑ u kpɛ̃ɛ deedeeru mi. Mɑ ɡbɑ̃ɑ yɑrɑ ye, yɑ ɡɛrumɑ wɔllɔ. \v 7 Elisee u durɔ wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ ye suo. \p Mɑ u nɔmu dɛmiɑ u ye suɑ. \s1 Bɑ Siriɡibu tɑbu di \p \v 8 Sɑnɑm mɛ Sirin sinɑ boko u kɑ Isirelibɑ tɑbu mɔ̀, yerɑ u win bwɑ̃ɑbu sɔ̃ɔwɑ mi u koo win sɑnsɑni ɡirɑ. \v 9 Adɑmɑ Elisee u Isirelibɑn sinɑ boko ɡɔriɑ u nɛɛ, u tii lɑɑkɑri ko, u ku rɑɑ de yɑm kɑsɑ. Domi Siriɡibu bɑ wɑ̃ɑ mi. \p \v 10 Yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u ɡɔrɑ yɑm mi Elisee u nùn yĩreru kuɑ mi, bu kɑ mu ɡiɑ kpɑ bɑ n mu kɔ̃su. \p Nɔn dɑbirɑ yɑ koorɑ mɛsum. \v 11 Yerɑ Sirin sinɑ bokon bwɛ̃rɑ kun kpunɛ ɡɑri yin sɔ̃. Mɑ u win tɑbu kowobu mɛnnɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i mɑn sɔ̃ɔwɔ wi u sɑ̃ɑ Isirelibɑn tɔnu bɛsɛn suunu sɔɔ. \p \v 12 Mɑ win tɑbu kowo ben turo u nùn wisɑ u nɛɛ, nɛn yinni, ɡoo sɑri bɛsɛn suunu sɔɔ wi u sɑ̃ɑ Isireli. Gusunɔn sɔmɔ Elisee wi u wɑ̃ɑ Isireliɔ, wiyɑ u rɑ kɑ wunɛn ɡɑri yi ɑ ɡerumɔ wunɛn dii sɔɔwɔ de u Isirelibɑn sinɑ boko sɔ̃. \p \v 13 Yerɑ sinɑ boko u nɛɛ, i doo i kɑsu mi u wɑ̃ɑ kpɑ n ɡɔri bu nùn mwɑɑmɑ. \p Ye bɑ dɑ bɑ wurɑmɑ, yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, u wɑ̃ɑwɑ Dotɑniɔ. \v 14 Mɑ bɑ mɑɑsɔbu ɡɔrɑ kɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe kɑ tɑbu durɔbu dɑbi dɑbinu, bɑ nɑ bɑ wuu ɡe tɑrusi wɔ̃kuru. \p \v 15 Ye Eliseen sɔm kowo ɑluwɑɑsi u seewɑ buru buru yellu u yɑriɔ, yerɑ u wɑ wee, tɑbu durɔbu bɑ wuu ɡe tɑrusi kɑ dumi kɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe. Mɑ u nɔɔɡiru suɑ u nɛɛ, wee! Nɛn yinni, ɑmɔnɑ sɑ ko koosinɑ. \p \v 16 Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, ɑ ku bɛrum ko, domi be bɑ kɑ sun wɑ̃ɑ bɑ dɑbi bɑ kere beɡibu. \p \v 17 Mɑ Elisee u Yinni Gusunɔ kɑnɑ u nɛɛ, ɑ nɛn ɑluwɑɑsi win nɔni wukio kpɑ u wɑ. \p Mɑ Yinni Gusunɔ u win nɔni wukiɑ. Yerɑ u deemɑ wee, dumi kɑ tɑbu kɛkɛ dɔ̃ɔɡii yi wɑ̃ɑ ɡuu ten wɔllɔ kpuro yi kɑ Elisee sikerenɛ. \p \v 18 Mɑ Siriɡii be, bɑ dɑ Eliseen mi. Yerɑ Elisee u kɑnɑru kuɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔ, ɑ bu wɔ̃koru kpɛ̃ɛyɔ. \p Mɑ u bu wɔ̃koru kpɛ̃ɛ nɡe mɛ Elisee u ɡeruɑ. \v 19 Elisee u tɔn be sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, n ǹ swɑɑ ye mini, n ǹ mɑɑ wuu ɡe mini. I mɑn swĩimɑ kon kɑ bɛɛ dɑ wi i kɑsun mi. \p Mɑ u kɑ bu dɑ Sɑmɑriɔ. \v 20 Sɑɑ ye bɑ turɑ mi, Elisee u kɑnɑru kuɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔ, ɑ tɔn ben nɔni wukio kpɑ bu wɑ mi bɑ wɑ̃ɑ. \p Mɑ Yinni Gusunɔ u ben nɔni wukiɑ. Yerɑ bɑ deemɑ wee, bɑ wɑ̃ɑwɑ Sɑmɑrin wuu suunu sɔɔ. \p \v 21 Ye Isirelibɑn sinɑ boko u bu wɑ, yerɑ u Elisee bikiɑ u nɛɛ, nɛn bɑɑbɑ n bu ɡoowo? \p \v 22 Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, be ɑ yoru mwɑɑmɑ tɑbu ɡberun di, ɑ rɑ bu ɡo ro? Ǹ n mɛn nɑ, ɑ beni dĩɑnu kɑ nim wɛ̃ɛyɔ bu di bu nɔ, kpɑ ɑ de bu ɡɔsirɑ ben yinnin mi. \p \v 23 Isirelibɑn sinɑ boko u derɑ bɑ bu dim bɑkɑm kuɑ. Mɑ bɑ di bɑ nɔrɑ. Yen biru u bu yɔ̃su bɑ doonɑ ben yinnin mi. Sɑɑ dɔmɑ ten di, Siriɡibu bɑ ku rɑ mɑɑ Isirelibɑ wɔrimɛ. \s1 Gɔ̃ɔrɑ duɑ Sɑmɑriɔ \p \v 24 Ye n tɛ fiiko Bɛni Hɑdɑdi Sirin sinɑ boko, u win tɑbu kowobu kpuro mɛnnɑ bɑ dɑ bɑ Sɑmɑri tɑrusi. \v 25 Yerɑ n derɑ ɡɔ̃ɔrɑ duɑ Sɑmɑriɔ sere bɑ kɛtɛkun wiru dɔrɑmɔ sii ɡeesun ɡobi wɛnɛ mɑ bɑ totobɛrɛ bisun kilon bɔnu dɔrɑmɔ sii ɡeesun ɡobi wunɔbu (100). \p \v 26 Ye kurɔ ɡoo u Isirelibɑn sinɑ boko wɑ u sĩimɔ ɡbɑ̃rɑru wɔllɔ, yerɑ u nùn nɔɔɡiru sue u nɛɛ, ɑ mɑn fɑɑbɑ koowo nɛn yinni. \p \v 27 Mɑ sinɑ boko u nùn wisɑ u nɛɛ, Gusunɔ ù kun nun fɑɑbɑ kue, nɛnɑ kon sere kpĩ n nun fɑɑbɑ ko? A wɑ nɑ dobi nɛniwɑ? Ǹ kun mɛ resɛm tɑmɑ ɑ wɑ nɑ nɛni? \p \v 28 U mɑɑ nùn bikiɑ u nɛɛ, nɡe mbɑ n nun mɔ̀. \p Kurɔ wi, u nùn wisɑ u nɛɛ, kurɔ winiwɑ u mɑn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, n kɑ nɛn bii tɔn durɔ nɑ su tem ɡisɔ, siɑ kpɑ su mɑɑ wiɡii tem. \v 29 Mɑ nɑ wurɑ nɑ nɛn bii yikuɑ sɑ temɑ. Sisiru, nɑ nɛɛ, u mɑɑ kɑ wiɡii wi nɑ su tem. Adɑmɑ u winyɑm beruɑ. \p \v 30 Sɑɑ ye sinɑ boko u kurɔ win ɡɑri nuɑ, yerɑ u win tiin yɑberu nɛnuɑ u kɑrɑnɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. N deemɑ ɡbɑ̃rɑru wɔllɔwɑ u wɑ̃ɑ. Yerɑ tɔmbɑ wɑ wee, u sɑɑki sebuɑ. \v 31 Mɑ sinɑ boko u ɡeruɑ u nɛɛ, Gusunɔ u mɑn kuɑ nɡe mɛ u kĩ, mɑ nɑ kun Elisee Sɑfɑtin biin wiru bure ɡisɔ. \s1 Elisee u ɡeruɑ \s2 mɑ ɡɔ̃ɔrɑ koo kpe \p \v 32 N deemɑ sɑɑ ye sɔɔ, Elisee u sɔ̃ win yɛnuɔ wi kɑ Isirelibɑn ɡuro ɡuro be bɑ nùn berɑm nɑ. Mɑ sinɑ boko u win bɔ̃ɔ turo ɡɔrɑ Eliseen mi. Adɑmɑ bɔ̃ɔ wi, u sere turi mi, Elisee u ɡuro ɡuro be sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, tɔn ɡowo wi, u sɔmɔ ɡɔrim wee u kɑ mɑn wiru burɑ. Yen sɔ̃, i n tii sɛ sɑɑ ye sɔmɔ wi, u koo tunumɑ. I kɑ nùn ɡɑmbo ye bɔrio tɔɔwɔ, i ku de u du. Domi win yinnin tii u nùn swĩi biruɔ. \p \v 33 U kɑ bu ɡɑri yi mɔ̀ u ǹ kpɑ, yerɑ sɔmɔ wi, u kurɑmɑ u dɑ Eliseen berɑ ɡiɑ. U nɛɛ, wɑhɑlɑ yeni yɑ weewɑ Yinni Gusunɔn min di, mbɑn sɔ̃nɑ ko nɑ n mɑɑ ɡɑ̃ɑnu yĩiyɔ win mi. \c 7 \p \v 1 Elisee u bu wisɑ u nɛɛ, i Yinni Gusunɔn ɡɑri swɑɑ dɑkio i nɔ. U nɛɛ, siɑ ɑmɑdɑɑre som kɑ ɑlikɑmɑ yɑ ko n wɑ̃ɑ Sɑmɑrin ɡbɑ̃rɑ kɔnnɔwɔ bɑ n dɔrɑmɔ. Bɑ koo som mɛn kilo wɔkurɑ yiru dwe kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ kpɑ bu ɔɔsun kilo yɛndɑ nnɛ dwe kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ. \p \v 2 Sinɑ bokon kɔ̃sobun wiruɡii u Elisee wisɑ u nɛɛ, bɑɑ Yinni Gusunɔ ù n fɛnɛntibɑ yɑburɑ wɔllɔ yɑ koo koorɑ mɛ? \p Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, kɑɑ ye wɑ kɑ wunɛn nɔni. Adɑmɑ ɑ ǹ ye dimɔ. \s1 Siriɡibɑ duki suɑ \s2 bɑ ben sɑnsɑni deri \p \v 3 N deemɑ tɔmbu nnɛ ɡɑbu be bɑ bɑrɑ disiɡiru mɔ bɑ rɑ n wɑ̃ɑ wuu ɡen kɔnnɔwɔ bɑ sɔ̃ɔnɑ bɑ nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ sɑ ko n wɑ̃ɑ mini sere su kɑ ɡbi. \v 4 Sɑ̀ n mɑɑ sɔ̃ mini, ɡɔɔ turo wiyɑ mi. Ǹ n mɛn nɑ, su dɑ su tii Siriɡibu nɔmu bɛriɑ. Bɑ̀ n sun deri sɑ n wɑ̃ɑ, bɑ̀ n mɑɑ sun ɡo su ɡbi. \p \v 5 Yerɑ bɑ seewɑ yoki yɑm bere berebu bɑ dɑ mi Siriɡibu bɑ ben sɑnsɑni ɡire. Ye bɑ turɑ mi, bɑ deemɑ ɡoo sɑri. \p \v 6 N deemɑ Yinni Gusunɔ u derɑ Siriɡibu bɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwen wurenu nuɑ, kɑ mɑɑ mɑɑsɔbu, kɑ tɑbu kowobu dɑbi dɑbinu. Yerɑ bɑ nɛɛ, Isirelibɑn sinɑ boko u Hɛtibɑ kɑ Eɡibitiɡibu ɡobi kɑ̃ bu kɑ nɑ bu sun tɑbu wɔri. \v 7 Yerɑ bɑ seewɑ yoki yɑm bere berebu ɡe, bɑ duki suɑ bɑ ben kuu bekunuɡinu deri kɑ ben dumi kɑ kɛtɛkunu kɑ ben sɑnsɑni nɡe mɛ bɑ kɑ ye ɡirɑ. Bɑ duki yɑkikirɑwɑ nɔm dirɑ, bu ɡesi wɑ bu ben hunde fɑɑbɑ ko. \p \v 8 Sɑɑ ye tɔn be, bɑ turɑ sɑnsɑni yen mi, yerɑ bɑ duɑ kuu bekuruɡiru ɡɑru sɔɔ. Miyɑ bɑ dĩɑnu wɑ bɑ di bɑ nɔrɑ. Mɑ bɑ sii ɡeesu ɡurɑ kɑ wurɑbɑ kɑ yɑ̃nu, bɑ dɑ bɑ ye kpuro beruɑ. Yen biru bɑ wurɑmɑ bɑ duɑ ɡɑrun mi, mɑ bɑ ɡɑ̃ɑ dɑbinu wɑ bɑ ɡurɑ bɑ beruɑ. \s1 Gɔ̃ɔrɑ kpɑ Sɑmɑriɔ \p \v 9 Yen biru bɑ ɡerunɑ bɑ nɛɛ, n ǹ ɡeɑ sɑ mɔ̀ mini. Domi ɡisɔn tɔ̃ɔ te, lɑbɑɑri ɡeɑn tɔ̃rɑ. Sɑ̀ n mɑɑri sere yɑm mu kɑ sɑ̃rɑ, sɑ ko nɔni swɑ̃ɑru wɑ. Ǹ n mɛn nɑ, su dɑ wuuɔ tɛ̃ su sinɑ boko nɔɔsiɑ. \p \v 10 Ye bɑ turɑ wuun duu yerɔ, bɑ wuun kɔ̃so turo sokɑ, bɑ nùn sɑɑriɑ ye bɑ wɑ. Bɑ nɛɛ, sɑ duɑ Siriɡibun sɑnsɑniɔ. Mɛyɑ sɑ ǹ mɑɑ ɡoon nɔɔ nuɑ ɡɑm. Dumi kɑ kɛtɛkunu tɔnɑwɑ sɑ wɑ mi, ni bɑ sɔri, kɑ sere mɑɑ ben kuu bekunuɡinu nu yɔ̃ nɡe mɛ bɑ kɑ nu ɡirɑ. \p \v 11 Mɑ wuun kɔ̃sobu bɑ mɛnnɑ bɑ dɑ sinɑ bokon mi, bɑ nùn ɡɑri yi sɑɑriɑ. \p \v 12 Yerɑ sinɑ boko u seewɑ wɔ̃kuru u win bwɑ̃ɑbu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, kon bɛɛ sɔ̃ bwisi yi Siriɡibu bɑ sun kuɑ. Bɑ yɛ̃ mɑ sɑ wɑ̃ɑ ɡɔ̃ɔru sɔɔ, yen sɔ̃nɑ bɑ ben sɑnsɑni deri bɑ dɑ bɑ kukuɑ yɑkɑsɔ, mɑ bɑ nɛɛ, bɛsɛ Isirelibɑ sɑ̀ n yɑrɑ bɛsɛn wuun di, kpɑ bu sun mwɛɛri wɑsiru. Yen biru bu du bɛsɛn wuuɔ. \p \v 13 Yerɑ win bɔ̃ɔ turo u nɛɛ, tɔn be bɑ ɡu kɔ wuu ɡeni sɔɔ kɑ be bɑ tie, tiɑ yerɑ. Yen sɔ̃, ɑ de su dumi nɔɔbu wunɑ dumi yi yi tie sɔɔ, su kɑ ɡɑbu ɡɔri kpɑ su wɑ ye n koo bu deemɑ. \p \v 14 Yen sɔ̃nɑ bɑ tɑbu kɛkɛ ye dumi ɡɑwe wunɑ yiru kɑ sere mɑɑsɔ dumiɡibu. Mɑ sinɑ boko u nɛɛ, bu Siriɡii be nɑɑ swĩiyɔ bu wɑ. \v 15 Yerɑ bɑ bu nɑɑ swĩi sere dɑɑ te bɑ mɔ̀ Yuudɛniɔ. Mɑ bɑ Siriɡii ben yirɑ ye sɔɔ yɑ̃nu wɑ ni bɑ kɔ̃ kɔ̃ sɛndɑrun sɔ̃. Yen biru sɔmɔ be, bɑ ɡɔsirɑmɑ bɑ nɑ bɑ sinɑ boko ye kpuro sɔ̃ɔwɑ. \p \v 16 Yerɑ Isirelibɑ bɑ yɑrɑ bɑ dɑ bɑ Siriɡibun sɑnsɑni wɔri bɑ yen yɑ̃nu ɡurɑ. Mɑ som kɑ ɔɔsu yɑ koorɑ. Mɑ bɑ som mɛn kilo wɔkurɑ yiru dɔrɑmɔ kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ. Mɑ bɑ mɑɑ ɔɔsu kilo yɛndɑ nnɛ dɔrɑmɔ kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u rɑɑ ɡeruɑ. \v 17 Sinɑ boko u win kɔ̃sobun wiruɡii wi yi ɡbɑ̃rɑ kɔnnɔwɔ. Adɑmɑ tɔmbɑ nùn tɑɑkɑ bɑ ɡo, nɡe mɛ Elisee u rɑɑ ɡeruɑ sɑɑ ye sinɑ boko u dɑ win mi. \p \v 18 U nɛɛ, som kɑ ɔɔsu yɑ ko n wɑ̃ɑ Sɑmɑrin ɡbɑ̃rɑ kɔnnɔwɔ. Kpɑ bu som mɛn kilo wɔkurɑ yiru dwe kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ. Kpɑ bu ɔɔsun kilo yɛndɑ nnɛ dwe kɑ sii ɡeesun ɡobi tiɑ. \p \v 19 Adɑmɑ sinɑ bokon kɔ̃sobun wiruɡii wi, u nɛɛ, bɑɑ Yinni Gusunɔ ù n fɛnɛntibɑ yɑburɑ wɔllɔ, yeni yɑ koo koorɑ mɛ? \p Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, kɑɑ ye wɑ kɑ wunɛn nɔni. Adɑmɑ ɑ ǹ ye dimɔ. \p \v 20 Mɛyɑ n mɑɑ nùn kuɑ. Domi tɔmbɑ nùn tɑɑkɑ bɑ ɡo. \s1 Kurɔ Sunɛmuɡii wi, \s2 u wurɑmɑ win temɔ \c 8 \p \v 1 Sɔ̃ɔ teeru Elisee u kurɔ wìn bii u rɑɑ seeyɑ ɡɔrin di mi, sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i seewo wunɛ kɑ wunɛn yɛnuɡibu i kpikiru su i dɑ mi i ko i kpĩ i n wɑ̃ɑ. Domi Yinni Gusunɔ u koo de ɡɔ̃ɔ bɑkɑru tu du tem mɛ sɔɔ, sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru. \p \v 2 Mɑ kurɔ wi, u kuɑ nɡe mɛ Gusunɔn sɔmɔ wi, u ɡeruɑ. Bɑ seewɑ wi kɑ win yɛnuɡii be, bɑ kpikiru dɑ Filisitibɑn temɔ. Miyɑ bɑ sinɑ sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru ye. \v 3 Wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru yen biruwɑ kurɔ wi, u ɡɔsirɑmɑ win temɔ Isireliɔ. Mɑ u dɑ u sinɑ boko deemɑ u nùn win yɛnu kɑ win ɡbeɑ wesiɑ. \p \v 4 N deemɑ sɑɑ ye sɔɔrɑ sinɑ boko u kɑ Eliseen bɔ̃ɔ Gehɑsi ɡɑri mɔ̀ u nùn bikiɑmɔ sɔm mɑɑmɑɑki ye Elisee u kuɑ. \v 5 Sɑnɑm mɛ Gehɑsi u sinɑ boko ɡɑri yi sɑɑriɑmmɛ nɡe mɛ Elisee u ɡoru seeyɑ ɡɔrin di, yerɑ kurɔ wìn bii u seeyɑ mi, u kurɑmɑ u nɑ sinɑ bokon mi u kɑ win yɛnu kɑ win ɡbeɑ bikiɑ u nùn wesiɑ. Mɑ Gehɑsi u nɛɛ, yinni, kurɔ wi wee, kɑ win bii wì Elisee u seeyɑ mi. \p \v 6 Yerɑ sinɑ boko u kurɔ wi Eliseen ɡɑri bikiɑ. Mɑ u nùn kpuro sɑɑriɑ. Yen biruwɑ sinɑ boko u win kiruku turo seeyɑ u nɛɛ, u doo u kurɔ win tem mwɑ, u nùn wesiɑ kɑ ye bɑ rɑɑ duurɑn ɑre kpuro sɑɑ mìn di u kɑ wuu yɑrɑ, sere n kɑ ɡirɑri dɔmɑ te. \s1 Elisee kɑ Hɑsɑɛli \p \v 7 Yen biru Elisee u dɑ Dɑmɑsiɔ. N deemɑ Bɛni Hɑdɑdi Sirin sinɑ boko u bɑrɔ tɑ kpɑ̃. Yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ ɡoo u nɑ u wɑ̃ɑ wuu mini. \v 8 Yerɑ sinɑ boko wi, u Hɑsɑɛli sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɛ̃ru suo ɑ n nɛni, kpɑ ɑ dɑ Gusunɔn sɔmɔ win mi, ɑ nùn sɔ̃ ɑ nɛɛ, u mɑn Gusunɔ bikio nɑ̀ n kon bɛkurɑ nɛn bɑrɑ te nɑ bɑrɔ minin di. \p \v 9 Mɑ Hɑsɑɛli u dɑ Eliseen mi kɑ kɛ̃ɛ ni nu sɑ̃ɑ Dɑmɑsin ɡɑ̃ɑ ɡeenu, u nu yooyoosu weeru sɔbi. Ye u turɑ Eliseen mi, yerɑ u nɛɛ, wunɛn bɔ̃ɔ Sirin sinɑ boko Bɛni Hɑdɑdiwɑ u mɑn ɡɔrimɑ n be nun bikiɑ ù n koo bɛkurɑ win bɑrɑ te u bɑrɔ min di. \p \v 10 Mɑ Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ nùn sɔ̃ mɑ u koo rɑɑ bɛkurɑ, ɑdɑmɑ wee tɛ̃ Yinni Gusunɔ u mɑn sɔ̃ɔsi mɑ u koo ɡbi. \p \v 11 Yerɑ Elisee u Hɑsɑɛli mɛɛrɑ tii, mɑ u swĩi wɔri. \v 12 Hɑsɑɛli wi, u nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ n kuɑ ɑ kɑ sumɔ, nɛn yinni. \p Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, nɑ wɑ kɔ̃sɑ ye kɑɑ Isirelibɑ kuɑ. Kɑɑ ben wuu si su ɡbɑ̃rɑ dɑmɡinu mɔ dɔ̃ɔ mɛni, kpɑ ɑ ben ɑluwɑɑsibɑ ɡo kɑ tɑkobi, kpɑ ɑ ben bii piiminu nɑm muku muku, kpɑ ɑ ben ɡuriɡibun nuki bɛsuku. \p \v 13 Hɑsɑɛli u nùn wisɑ u nɛɛ, yinni, mɑn diyɑ kon dɑm bɑkɑm mɛnin bweseru wɑ n kɑ ɡɑ̃ɑ bɑkɑ ninin bweseru ko, nɛ wi nɑ ǹ sɑ̃ɑ ɡɑ̃ɑnu. \p Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔwɑ u mɑn sɔ̃ɔsi mɑ kɑɑ bɑndu di Siriɔ. \p \v 14 Sɑɑ ye sɔɔrɑ u doonɑ Eliseen min di u dɑ u win yinni Bɛni Hɑdɑdi deemɑ. Yerɑ Bɛni Hɑdɑdi u nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ Elisee u nun sɔ̃ɔwɑ. \p Mɑ u nùn wisɑ u nɛɛ, kɑɑ be bɛkurɑ. \p \v 15 Ye n kuɑ sisiru, yerɑ Hɑsɑɛli u bekuru kɑsu te tɑ sinum mɔ u wɑsɑ nimɔ mɑ u tu suɑ u kɑ sinɑ bokon wuswɑɑ wukiri. Mɑ u ɡu. Sɑɑ ye sɔɔrɑ Hɑsɑɛli u ɡɔnɑ kɔsire kuɑ. \s1 Yorɑmu \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 21:2-20) \p \v 16 Akɑbu Isirelibɑn sinɑ bokon bii Yorɑmun bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbuse sɔɔrɑ, Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ bokon bii Yorɑmu u bɑndu di Yudɑɔ. \v 17 Yosɑfɑtin bii Yorɑmu wi, u mɔwɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ yiru sɑnɑm mɛ u bɑn te di Yerusɑlɛmuɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ itɑ bɑn te sɔɔ. \v 18 Mɑ u kɔ̃sɑ kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ. U Isirelibɑn sinɑmbun yirɑ swĩi, nɡe mɛ Akɑbun bweserɑ kuɑ. Domi Akɑbun biiwɑ u sue kurɔ. \v 19 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u ǹ kĩ u Yudɑbɑn bweseru kpeerɑsiɑ win bɔ̃ɔ Dɑfidin sɔ̃. Domi u rɑɑ nùn nɔɔ mwɛɛru kuɑ mɑ win bibun bweserɑ tɑ ko n wɑ̃ɑ bɑn te sɔɔ sere kɑ bɑɑdommɑɔ. \p \v 20 Yorɑmun wɑɑti ye sɔɔrɑ Edɔmubɑ bɑ Yudɑbɑ seesi. Mɑ bɑ ben tii sunɔ kuɑ. \v 21 Sɔ̃ɔ teeru yerɑ Yorɑmu u seewɑ u dɑ Sɑiriɔ kɑ win tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe. Ye n kuɑ wɔ̃ku suunu, yerɑ u Edɔmu be wɔri be bɑ nùn tɑrusi mi, kɑ ben tɑbu sinɑmbu kɑ sere be bɑ tɑbu kɛkɛbɑ kpɑre. Adɑmɑ Yudɑbɑ kpuro bɑ duki yɑkikirɑ, bɑ dɑ ben yɛnusɔ. \v 22 Sɑɑ dɔmɑ ten diyɑ Edɔmubɑ bɑ kɑ tii yinɑ Yudɑbɑn min di sere kɑ ɡisɔn ɡisɔ. \p Sɑɑ tiɑ ye sɔɔrɑ Libinɑɡibun tii bɑ mɑɑ Yudɑbɑ seesi. \p \v 23 Ye Yorɑmu u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 24 Yen biruwɑ Yorɑmu u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Akɑsiɑ u ɡɔnɑ kɔsire kuɑ. \s1 Akɑsiɑ \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 22:1-6) \p \v 25 Yorɑmu, Akɑbun bii, wi u sɑ̃ɑ Isirelibɑn sinɑ boko, win bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiruse sɔɔrɑ Akɑsiɑ Yorɑmun bii u bɑndu di Yudɑbɑn mi. \v 26 Akɑsiɑ u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ yiru sɑɑ yè sɔɔ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tiɑ bɑn te sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Atɑli Isirelibɑn sinɑ boko Omirin bii. \v 27 Adɑmɑ kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ nɡe mɛ Akɑbun bweserɑ kuɑ, yèn sɔ̃ u Akɑbun debubu sue kurɔ. \p \v 28 Yerɑ wi kɑ Yorɑmu Akɑbun bii bɑ dɑ bɑ Hɑsɑɛli Sirin sinɑ boko tɑbu wɔri Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. Mɑ Siriɡii be, bɑ Yorɑmu mɛɛrɑ kuɑ. \v 29 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yorɑmu u ɡɔsirɑ Yisirɛɛliɔ u kɑ win mɛɛrɑ yen tim ko. Yen biru Akɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko u nɑ mi, u kɑ nùn tɔbiri win mɛɛrɑ yen sɔ̃. \s1 Bɑ Yehu ɡum tɑ̃re \s2 u kɑ ko Isirelibɑn sinɑ boko \c 9 \p \v 1 Sɔ̃ɔ teeru Elisee u turo sokɑ Gusunɔn sɔmɔn bwɑ̃ɑbun wuurun di u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ sɔɔru koowo kpɑ ɑ ɡum kɔbɑ ye suɑ ɑ kɑ dɑ Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. \v 2 À n turɑ mi, ɑ doo ɑ Yehu wɑ Yosɑfɑtin bii, Nimusin debubu. A nùn wunɔ wiɡibun suunu sɔɔn di ɑ kɑ dɑ diru ɡɑrun mi, bee tiɑ. \v 3 Miyɑ kɑɑ nùn ɡum tɑ̃re u ko sunɔ kpɑ ɑ nùn sɔ̃ ɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, u koo nùn ko Isirelibɑn sinɑ boko. Yen biru kpɑ ɑ ɡɑmbo kɛniɑ ɑ dukɑ doonɑ. A ku rɑ yɔ̃re. \p \v 4 Mɑ Gusunɔn sɔmɔ ɑluwɑɑsi wi, u dɑ Rɑmɔti mi, Gɑlɑdin temɔ. \v 5 Ye u turɑ mi, yerɑ u deemɑ wee, be, tɑbu sinɑmbu bɑ mɛnnɛ bɑ wesiɑnɑmɔ. Mɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i mɑn isɑ kuo, nɑ kĩ n kɑ bɛɛn turo ɡɑri ko. \p Mɑ Yehu u nùn wisɑ u nɛɛ, bɛsɛn wɑrɑ. \p Mɑ sɔmɔ wi, u nɛɛ, tɑbu sunɔ wunɑ. \p \v 6 Yerɑ u seewɑ bɑ dɑ yɛnuɔ. Ye bɑ turɑ dirɔ, mɑ u nùn ɡum mɛ tɑ̃re wirɔ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u ɡeruɑ. U nɛɛ, wunɑ u ɡɔsɑ ɑ kɑ ko win tɔmbu Isirelibɑn sinɑ boko. \v 7 Kpɑ ɑ wunɛn Yinni Akɑbun bweseru kpuro ɡo. U koo mɑɑ de ɑ win sɔmɔbu kɑ win sɔm kowobu kpuron yɛm mɔɔru mwɑ Yesɑbɛlin mi. \v 8 Akɑbun bweseru kpurowɑ u koo de ɑ kpeerɑsiɑ sere kɑ ben bibɔ. \v 9 Kpɑ bwese te, tu ko nɡe mɛ Yeroboɑmu Nɛbɑtin biiɡirɑ kuɑ kɑ Bɑsɑ Akiyɑn biiɡiru. \v 10 Mɛyɑ bɑ ǹ mɑɑ Yesɑbɛli sikumɔ, bɔ̃nɑ nu koo win ɡoru tem Yisirɛɛliɔ. \p Ye Gusunɔn sɔmɔ wi, u ɡɑri yi ɡeruɑ u kpɑ, yerɑ u ɡɑmbo kɛniɑ u dukɑ yɑkurɑ. \p \v 11 Yehu u yɑrimɑ u dɑ u win berusebu deemɑ. Mɑ bɑ nùn bikiɑ bɑ nɛɛ, n kɑ sere do? Mbɑn sɔ̃nɑ wiiro wini u nɑ wunɛn mi. \p Mɑ Yehu u bu wisɑ u nɛɛ, bɛɛn tii i durɔ wi yɛ̃, i mɑɑ yɛ̃ ye u koo kpĩ u ɡere. \p \v 12 Adɑmɑ bɑ nɛɛ, ɑɑwo, sɑ ǹ yɛ̃. A sun sɔ̃ɔwɔ ye u ɡeruɑ. \p Mɑ Yehu u nɛɛ, ɑmɛni kɑ ɑmɛniwɑ u mɑn sɔ̃ɔwɑ. Yen biru u mɑn ɡum tɑ̃re mɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔwɑ u mɑn ɡɔsɑ n kɑ ko Isirelibɑn sinɑ boko. \p \v 13 Mii mii bɑ seewɑ bɑ ben yɑ̃nu potirɑ bɑ tɛriɑ dii kɔnnɔn yɔɔtiɑ wɔllɔ bɑ Yehu swĩi mi. Mɑ bɑ kɔbɑ soomɔ bɑ mɔ̀ Yehu u kuɑ sunɔ. \s1 Bɑ nɔɔsinɑ bu kɑ Yorɑmu \s2 Isirelibɑn sinɑ boko ɡo \p \v 14 Sɑɑ ye sɔɔ, Yorɑmu kɑ Isirelibɑ bɑ Sirin sinɑ boko Hɑsɑɛli wɔrim dɑ Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. Yerɑ Yehu Yosɑfɑtin bii Nimusin debubu u nùn seesi. \v 15 N deemɑ Yorɑmu wi, u ɡinɑ wɑ̃ɑ Yisirɛɛliɔ bɑ nùn nɔɔrimɔ mɛɛrɑ ye u wɑn sɔ̃ sɑnɑm mɛ u tɑbu mɔ̀ kɑ Sirin sunɔ wi. \p Yerɑ Yehu u win tɑbu sinɑ kpɑɑsibu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ǹ n bɛɛn kĩrun nɑ, i ku de bɑɑ bɛɛn tɔn turo u yɑri u dɑ Yisirɛɛliɔ u sinɑ boko yen lɑbɑɑri sɔ̃. \p \v 16 Sɑɑ yerɑ Yudɑn sinɑ boko Akɑsiɑ u mɑɑ Yorɑmu mɛɛrim nɑ win mɛɛrɑ yen sɔ̃. Yerɑ Yehu u win tɑbu kɛkɛ ye dumi ɡɑwe yɔɔwɑ u mɑɑ dɑ mi. \v 17 Mɑ wuu kɔ̃so u Yehun tɑbu wuuru wɑ tɑ wee. Yerɑ u dɑ u sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ tɑbu wuuru ɡɑru wɑɑmɔ tɑ wee. \p Mɑ Yorɑmu u nɛɛ, ɑ mɑɑsɔ ɡoo ɡɔrio u dɑ u bu bikiɑ u nɛɛ, bɔri yɛndun ɡɑriyɑ bɑ kɑ sĩimɔ? \p \v 18 Mɑ mɑɑsɔ wi, u dɑ Yehun mi, u nɛɛ, sinɑ boko u nɛɛ, bɔri yɛndun ɡɑriyɑ i kɑ sĩimɔ? \p Mɑ Yehu u nɛɛ, mbɑ n nun wɑ, ɑ wuro nɛn biruɔ! \p Yerɑ kɔ̃so wi, u mɑɑ dɑ sinɑ bokon mi, u nɛɛ, ɡɔro wi, u turɑ tɔn ben mi, ɑdɑmɑ u ǹ ɡɔsirɑmɛ. \p \v 19 Mɑ Yorɑmu u mɑɑ derɑ mɑɑsɔ kpɑo u dɑ. Ye u turɑ mi, yerɑ u nɛɛ, sinɑ boko u nɛɛ, bɔri yɛndun ɡɑriyɑ i kɑ sĩimɔ? \p Mɑ Yehu u nɛɛ, mbɑ n nun wɑ. A wuro nɛn biruɔ! \p \v 20 Yerɑ kɔ̃so wi, u mɑɑ dɑ sinɑ bokon mi, u nɛɛ, winin tii u turɑ mi. Adɑmɑ u ǹ wurɑmɛ. Tɔn wuu te tɑ mɑɑ wee mi, tɑ sɑ̃ɑwɑ nɡe Yehu Nimusin biiɡiru. Domi wi u tɑbu kɛkɛ ye kpɑre u mɔ̀wɑ nɡe wiiro. \p \v 21 Yerɑ Yorɑmu u nɛɛ, i nɛn tɑbu kɛkɛ sɔɔru koowo, mɑ bɑ ye sɔɔru kuɑ. Yerɑ wi, Yorɑmu, Isirelibɑn sinɑ boko kɑ Akɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko bɑ seewɑ bɑ dɔɔ bu kɑ Yehu yinnɑ, ben bɑɑwure u wɑ̃ɑ win tɑbu kɛkɛ sɔɔ. Mɑ bɑ Yehu deemɑ Nɑbɔti Yisirɛɛliɡiin ɡbɑɑrɔ. \s1 Yorɑmun ɡɔɔ \p \v 22 Sɑɑ yè sɔɔ Yorɑmu u Yehu wɑ, yerɑ u nùn bikiɑ u nɛɛ, ɑlɑfiɑwɑ ɑ kɑ sĩimɔ mɛ? \p Mɑ Yehu u nɛɛ, ɑmɔnɑ ɑlɑfiɑ yɑ ko n kɑ wɑ̃ɑ, domi ɑ derɑ wunɛn mɛro Yesɑbɛli u bũnu ɡɑsirimɔ u sɑ̃ɑmɔ mɑ u sɔroru mɔ̀. \p \v 23 Mɑ Yorɑmu u biruku yirɑ wurɑ u dukɑ yɑkurɑ. U nɔɔɡiru suɑ u nɛɛ, kɛ̃sirɑ tunumɑ, Akɑsiɑ. \p \v 24 Sɑɑ yerɑ Yehu u win tɛndu suɑ u Yorɑmu tobɑ win senun bɑɑ sɔɔ. Mɑ sɛ̃u ɡɑ dɑ ɡɑ wɔri win woo sɔndɔ. Mɑ u wɔrumɑ u ɡu, win tɑbu kɛkɛ ye sɔɔ. \v 25-26 Mɑ Yehu u win tɑbu sunɔ turo Bidikɑɑ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, sɑnɑm mɛ sɑ Akɑbu swĩi kɑ dumi ɑ yɑɑye ye Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ win sɔ̃? U nɛɛ, nɡe mɛ Akɑbu u Nɑbɔti kɑ win bibun yɛm yɑri ɡbɑɑ te sɔɔ, nɡe mɛyɑ u koo mɑɑ de win bweserun yɛm mu yɑri ɡbɑɑ te sɔɔ. Yen sɔ̃, ɑ Yorɑmun ɡoo te suo ɑ kɑre ɡbɑɑ ten mi. \s1 Bɑ Akɑsiɑ \s2 Yudɑbɑn sinɑ boko ɡo \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 22:7-9) \p \v 27 Ye Akɑsiɑ u wɑ mɛ, yerɑ u dukɑ suɑ u dɑ Bɛti Gɑni ɡiɑ. Mɑ Yehu u nùn nɑɑ swĩi sere Gurin ɡunɡurɔ, Yibileɑmun bɔkuɔ. Mɑ u nɛɛ, i nùn tweeyo, mɑ bɑ nùn twee bɑ kɑ dɑ Mɛɡidoɔ. Miyɑ u ɡu. \v 28 Mɑ win bwɑ̃ɑbɑ win ɡoru suɑ bɑ kɑ dɑ Yerusɑlɛmuɔ bɑ sikuɑ, win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ, Dɑfidin wuuɔ. \p \v 29 N deemɑ Akɑsiɑ wi, u bɑndu diwɑ Yudɑɔ Akɑbun bii Yorɑmun bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ tiɑse sɔɔ. \s1 Bɑ Yesɑbɛli ɡo \p \v 30 Yen biruwɑ Yehu u duɑ Yisirɛɛliɔ. Ye Yesɑbɛli u nuɑ mɛ, yerɑ u win wuswɑɑ burɑru kuɑ u kirobɑ doke nɔniɔ. Mɑ u win wiru yɑrɑ fɛnɛntin di u kɑ yɑm mɛɛrɑ. \v 31 Sɑnɑm mɛ Yehu u duɑ wuuɔ, yerɑ Yesɑbɛli u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, Simiri wi u rɑ win yinni ɡon kɔsire, n sere do ɑ kɑ nɑ mi? \p \v 32 Mɑ Yehu u wuswɑɑ seeyɑ fɛnɛnti yen berɑ ɡiɑ wɔllɔ u nɛɛ, wɑrɑ u kɑ mɑn yɔ̃rɑ. \p Mɑ sinɑ bokon sɔm kowobun wiruɡibu ɡɑbu yiru ǹ kun mɛ itɑ bɑ nùn mɛɛrimɑ temɔ. \v 33 Yerɑ u nɛɛ, i Yesɑbɛli kɑsɑ koomɑ temɔ. \p Mɑ bɑ nùn kɑsɑ kuɑ. Yerɑ win yɛm yɑri ɡbɑ̃rɑru wɔllɔ, kɑ mɑɑ dumin wɔllɔ. Mɑ Yehu u nùn yɑsisi kɑ tɑbu kɛkɛ ye dumi ɡɑwe. \p \v 34 Yen biruwɑ Yehu u duɑ sinɑ kpɑɑru mi, mɑ u di u nɔrɑ. Yerɑ u nɛɛ, i doo i kurɔ kɑm wi sike domi u sɑ̃ɑwɑ sinɑ bokon bii. \p \v 35 Ye bɑ dɑ, yerɑ bɑ deemɑ win wii koko kɑ win nɑɑsu kɑ nɔm tɑrɑnu tɔnɑwɑ nu wɑ̃ɑ mi, mɑ bɑ nu suɑ bɑ sikuɑ. \v 36 Mɑ bɑ dɑ bɑ ye Yehu sɔ̃ɔwɑ, yerɑ u bu wisɑ u nɛɛ, mɛyɑ Yinni Gusunɔ u rɑɑ ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔ Eli Tisibiɡiin nɔɔn di, ye u nɛɛ, bɔ̃nɑ nu koo Yesɑbɛlin ɡoru tem Yisirɛɛlin ɡberɔ. \v 37 Nɡe mɛyɑ win wɑsin sukum mu kuɑ tɑɑki Yisirɛɛlin ɡberɔ. Kpɑ bu ku rɑɑ kɑ nɛɛ, Yesɑbɛlin sikirɑ mini. \s1 Bɑ Akɑbun bweseru ɡo \c 10 \p \v 1 Akɑbu u bibu mɔwɑ wɑtɑ kɑ wɔkuru, bɑ wɑ̃ɑ Sɑmɑriɔ. Mɑ Yehu u Yisirɛɛlin sinɑmbu tireru yoruɑ kɑ yen ɡuro ɡurobu kɑ sere be bɑ Akɑbun bii be nɛni u nɛɛ, \v 2 bɛɛ be i sinɑ bokon bibu kɔ̃su kɑ win tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe, kɑ win dumi kɑ wuu ɡbɑ̃rɑruɡuu kɑ win tɑbu yɑ̃nu, tire teni tɑ̀ n bɛɛn nɔmɑ duɑ, ye ko i ko wee, \v 3 i mɛɛrio win bii be sɔɔ, wi n weenɛ u win bɑɑn ɡɔnɑ kɔsire ko kpɑ i nùn ko sunɔ. Yen biru kpɑ i nùn sɑnnɑ. \p \v 4 Ye bɑ tire te wɑ, mɑ bɑ bɛrum soorɑ ɡem ɡem bɑ nɛɛ, wee sinɑmbu yiru bɑ ǹ kpĩɑ bɑ yɔ̃re wunɛ Yehun wuswɑɑɔ. Kɑɑ sere ɡere bɛsɛ? \v 5 Sinɑ kpɑɑrun sɔm kowobun wiruɡii kɑ wuun wiruɡibu kɑ ɡuro ɡurobu, kɑ be bɑ sinɑ bii be nɛni, bɑ mɛnnɑ bɑ Yehu bii ɡɔriɑ bɑ nɛɛ, sɑ ko n sɑ̃ɑwɑ wunɛn bwɑ̃ɑbu. Ye ɑ mɑɑ ɡeruɑ kpuro yerɑ sɑ ko ko. Sɑ ǹ ɡoo bɑndu wɛ̃ɛmɔ. \p \v 6 Yerɑ Yehu u mɑɑ bu tireru yoruɑ u nɛɛ, ì n sɑ̃ɑn nɑ nɛɡibu, mɑ i ko i nɛn ɡere wurɑ, i mɑn bii ben winu bɔɔriɑmɑ Yisirɛɛliɔ siɑ ɑmɑdɑɑre. \p N deemɑ tem min wiruɡibɑ bɑ sinɑ bokon bibu wɑtɑ kɑ wɔku te nɛni. \p \v 7 Ye bɑ tire te wɑ, yerɑ bɑ sinɑ bibu wɑtɑ kɑ wɔku te mwɛɛrɑ, bɑ ben winu burɑ. Mɑ bɑ nu ɡure birenu sɔɔ bɑ kɑ Yehu dɑɑwɑ Yisirɛɛliɔ. \v 8 Mɑ win sɔmɔ u dɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bɑ kɑ sinɑ bii ben wii ni nɑ. Yerɑ u nɛɛ, bu nu bɔnu koowo subɑ yiru kpɑ bu nu yi kɔnnɔwɔ sere sisiru bururu. \v 9 Ye u yɑrɑ sisiru bururu, mɑ u dɑ u yɔ̃rɑ tɔmbu kpuron wuswɑɑɔ u nɛɛ, bɛɛ i sɑ̃ɑwɑ ɡemɡibu. Adɑmɑ nɛ, nɑ nɛn yinni sinɑ boko Yorɑmu seesi mɑ nɑ nùn ɡo. Beni mɑɑ ni, wɑrɑ u be ɡo. \v 10 I n yɛ̃ mɑ Yinni Gusunɔn ɡɑri yi u ɡeruɑ Akɑbun bweserun sɔ̃, yen ɡɑɑ kun kɑm wɔrimɔ domi u win nɔɔ mwɛɛru yibiɑmɔwɑ te u kuɑ sɑɑ win sɔmɔ Elin nɔɔn di. \p \v 11 Mɑ Yehu u tɔn be bɑ tie Akɑbun yɛnuɔ kpuro ɡo Yisirɛɛliɔ, sɑɑ be bɑ sɑ̃ɑ wiruɡibu kɑ win kpɑɑsibu kɑ win bũu yɑ̃ku kowobu, bɑɑ ben turo u ǹ deri. \s1 Yehu u Akɑsiɑn tɔmbu ɡo \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 22:8) \p \v 12 Yen biru Yehu u seewɑ u dɑ Sɑmɑriɔ mi yɑ̃ɑ kpɑrobu bɑ rɑ ben yɑ̃ɑnu sɔri bu kɑ nin sɑnsu bɔɔri. \v 13 Yerɑ u kɑ Akɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon mɛro bisibu ɡɑbu yinnɑ. Mɑ u bu bikiɑ u nɛɛ berɑ̀ i sɑ̃ɑ. \p Bɑ nùn wisɑ bɑ nɛɛ, sɑ sɑ̃ɑwɑ Akɑsiɑn mɛro bisibu. Sɑ nɑwɑ su kɑ Yesɑbɛlin bibu tɔbiri kɑ sinɑ bokon bii be bɑ tie Yisirɛɛliɔ. \p \v 14 Yerɑ Yehu u win bwɑ̃ɑbu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i bu mɔɔ wɑsiru. \p Mɑ bɑ bu mwɛɛrɑ wɑsiru bɑ sɑkirɑ. Bɑɑ ben turo bɑ ǹ deri. Yen biru bɑ ben ɡonu sure dɔkɔ kpiriru ɡɑru sɔɔ. Be bɑ ɡo mi, ben ɡeerɑ sɑ̃ɑwɑ tɔnu weeru kɑ yiru. \s1 Yehu u mɑɑ \s2 Akɑbun tɔn be bɑ tie ɡo \p \v 15 Ye Yehu u doonɑ min di, yerɑ u kɑ Yonɑdɑbu, Rekɑbun bii yinnɑ u wee. Mɑ u nùn tɔburɑ. Yen biru u nɛɛ, wunɛn ɡɔ̃ru ɡɑ dɛɛre nɡe mɛ nɛɡuu ɡɑ sɑ̃ɑ wunɛn sɔ̃? \p Mɑ Yonɑdɑbu u nùn wisɑ u nɛɛ, oo. \p Mɑ Yehu u nɛɛ, ǹ n mɛn nɑ, ɑ mɑn nɔmɑ wɛ̃ɛmɑ. \p Mɑ u nùn nɔmɑ wɛ̃. Yerɑ Yehu u nùn yɔɔsiɑ win tɑbu kɛkɛ sɔɔ, u yɔ̃rɑ win bɔkuɔ. \v 16 Mɑ u nɛɛ, su dɑ sɑnnu kpɑ ɑ wɑ sɔmbu te nɑ mɔ̀ kɑ kĩru Yinni Gusunɔn sɔ̃. \p \v 17 Ye bɑ turɑ Sɑmɑriɔ, mɑ Yehu u Akɑbun tɔn be bɑ tie kpuro ɡo. U bu kpeerɑsiɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔ Elin nɔɔn di. \s1 Yehu u bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin \s2 sɑ̃ɔbu kpuro ɡo \p \v 18 Yen biru Yehu u tɔmbu kpuro mɛnnɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, Akɑbu u bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli sɑ̃wɑ fiiko. Adɑmɑ nɛ, kon nùn sɑ̃wɑ ɡem ɡem. \v 19 Yen sɔ̃ tɛ̃, i mɑn Bɑɑlin yɑ̃ku kowobu mɛnnɑmɑ kɑ ben sɔrobu kɑ ben bwɑ̃ɑbu be bɑ rɑ ɡesi Bɑɑli ye sɑ̃ kpuro. I ku rɑ de bɑɑ ben tɔn turo u sinɑ. Domi nɑ kĩ n yɑ̃ku bɑkɑru kowɑ Bɑɑlin mi. Ben wi u mɑɑ yinɑ u nɑ sere bu yɛ̃ro ɡo. \p Adɑmɑ u yeni ɡerumɔwɑ u kɑ Bɑɑlin sɑ̃ɔbu kpuro bwisi kuɑ u bu ɡo. \v 20 Yehu u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bu kpɑro kpɑ tɔmbu kpuro bu mɛnnɑ sɔ̃ɔ teeru bu Bɑɑli sɑ̃. Mɑ bɑ kpɑrɑ. \v 21 Yerɑ u mɑɑ sɔmɔbu ɡɔrɑ Isirelibɑn tem kpuro sɔɔ. Bɑ Bɑɑlin sɑ̃ɔbu kpuro mɛnnɑ. Bɑɑ ben tɔn turo kun sinɛ. Mɑ be kpuro bɑ yibɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin diru mi, siki siki. \v 22 Mɑ u wi u rɑ bũu dii ten yɑ̃ku yɑ̃nu bere sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, u yɑ̃ɑ ni yɑrɑmɑ u be bɑ koo bũu ni sɑ̃ kpuro wɛ̃. Mɑ u nu yɑrɑmɑ. \v 23 Yerɑ Yehu kɑ Yonɑdɑbu Rekɑbun bii bɑ duɑ bũu diru mi, bɑ bũu sɑ̃ɔ be sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, i mɛɛrio sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɔbu bɑ̀ n wɑ̃ɑ mi. Domi Bɑɑlin sɑ̃ɔbu tɔnɑ tɔnɑwɑ sɑ kĩ bɑ n wɑ̃ɑ mini. \p \v 24 N deemɑ Yehu u tɑbu durɔbu ɡɔsɑ tɔmbu wɛnɛ u yɔ̃rɑsiɑ dii ten kɔnnɔwɔ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bɛɛn wi u derɑ tɔn be bɑ wɑ̃ɑ dii te sɔɔ, bɑɑ ben turo, u yɑrɑ u doonɑ, yɛ̃rowɑ bɑ koo ɡo. Mɑ wi Yehu kɑ Yonɑdɑbun tii bɑ duɑ bu kɑ siɑrɑbun yɑ̃kuru ko Bɑɑlin mi kɑ mɑɑ yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru. \v 25 Sɑnɑm mɛ bɑ yɑ̃ku ni kuɑ bɑ kpɑ, yerɑ Yehu u tɑbu kowo be sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i duo mi, i bũu sɑ̃ɔ be kpuro ɡo, i ku rɑ de bɑɑ ben turo u yɑri. \p Mɑ bɑ duɑ mi, bɑ bu ɡo ɡo kɑ tɑkobi. Yerɑ bɑ ɡoo ni yɑrɑ bɑ kɑ dɑ wuun biruɔ. Yen biru bɑ ɡɔsirɑ bɑ wurɑ bũu diru mi. \v 26 Mɑ bɑ Bɑɑlin bwɑ̃ɑroku ɡe yɑrɑmɑ bɑ dɔ̃ɔ mɛni tɔɔwɔ. \v 27 Yen biru bɑ bũu dii te surɑ. Mɑ mi kpuro n kuɑ tɔmbun swɑɑ swĩi yeru sere kɑ ɡisɔ. \s1 Yehun ɡɔɔ \p \v 28 Nɡe mɛsumɑ Yehu u kɑ Bɑɑlin sɑ̃ɑru kpeerɑsiɑ Isireliɔ. \v 29 Adɑmɑ kɑ mɛ, u Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ swĩi, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ, ye bɑ kɑ nɑɑ buu wurɑɡinu sɑ̃wɑ ni u kuɑ u yi Betɛliɔ, kɑ Dɑnuɔ. \p \v 30 Yerɑ Yinni Gusunɔ u Yehu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wunɛn bibu bɑ koo bɑndu diwɑ Isireliɔ sere kɑ ben debuminɔ, yèn sɔ̃ ɑ kuɑ ye yɑ wɑ̃ nɛn nɔni sɔɔ. A Akɑbun bweseru ɡo nɡe mɛ nɑ ɡeruɑ. \p \v 31 Adɑmɑ kɑ mɛ, Yehu u ǹ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni mɛm nɔɔwɛ kpuro, domi Yeroboɑmun yirɑ u swĩi, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \p \v 32-33 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u Isirelibɑn tem kɑwɑbu toruɑ. Mɑ u derɑ Hɑsɑɛli u bu seesi u ben tem nɔɔ burɑ yenu kpuro mwɛɛrɑ. Nɡe mɛyɑ n kuɑ bɑ ǹ kɑ Yuudɛnin sɔ̃ɔ yɑri yerun berɑ kpuro mɔ n kɑ dɑ sere dɑɑ te bɑ mɔ̀ Aɑnɔɔwɔ, Anɛɛn berɑ ɡiɑ, Gɑlɑdi kɑ Bɑsɑnin temɔ, mi Gɑdiɡibu kɑ Rubɛnibɑ kɑ Mɑnɑsebɑ bɑ wɑ̃ɑ. \p \v 34 Ye Yehu u mɑɑ kuɑn sukum kɑ wɔruɡɔɔ te u sɔ̃ɔsi, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 35-36 U kuɑwɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ yiru sɑri bɑndu sɔɔ, Sɑmɑriɔ Isirelibɑ sɔɔ. Yen biru u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Sɑmɑriɔ. Mɑ win bii Yoɑkɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ. \c 11 \s1 Atɑli u bɑndu wɔrɑ Yudɑɔ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 22:10-12) \p \v 1 Ye Atɑli sinɑ boko Akɑsiɑn mɛro u wɑ mɑ win bii u ɡu, yerɑ u seewɑ u sinɑ bibun bweseru kpuro ɡo. \v 2 Adɑmɑ Yosebɑ, Yorɑmu sinɑ bokon bii, u win sesu Akɑsiɑn bii Yoɑsi suɑ ɑsiri sɔɔ sɑnɑm mɛ Atɑli u sinɑ bii be ɡoomɔ. Mɑ u dɑ u nùn beruɑ win nɔɔrion kpin yerɔ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. Nɡe mɛyɑ n kuɑ bɑ ǹ kɑ Yoɑsi ɡo. \v 3 Mɑ Yosebɑ u nùn beruɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ tiɑ sɑ̃ɑ yeru mi. N deemɑ sɑɑ ye sɔɔ, Atɑli u bɑndu dii tem mi. \s1 Bɑ Yoɑsi kuɑ sunɔ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 23:1-21) \p \v 4 Ye Yoɑsi u kuɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru mi bɑ nùn beruɑ mi, yerɑ Yehoyɑdɑ yɑ̃ku kowo u tɑbu kowobu wunɔm wunɔm wiruɡibu mɛnnɑ kɑ Keretibɑ kɑ sinɑ bokon kɔ̃sobu Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ, u kɑ bu ɑrukɑwɑni bɔkuɑ. Mɑ u derɑ bɑ bɔ̃ruɑ sɑ̃ɑ yee ten mi. Yen biru u bu sinɑ bokon bii Yoɑsi wi sɔ̃ɔsi. \v 5 Mɑ u bu woodɑ yeni wɛ̃ u nɛɛ, ye i ko i ko wee. Bɛɛ sɔɔ, be bɑ koo sɔmburu ko tɔ̃ɔ wɛ̃rɑruɡiru sɔɔ, bɑ koo bu bɔnu kowɑ wuunu itɑ. Kpɑ wuu teeru tu sinɑ bokon yɛnu kɔ̃su. \v 6 Yiruse mɑɑ, tu mɑɑ yɔ̃rɑ kɔnnɔ ɡe bɑ mɔ̀ Suuri ɡiɑ. Kpɑ itɑse te tɑ tie, tu yɔ̃rɑ sinɑ kpɑɑ kɔ̃sobun biruɔ bu kɑ tɔmbu yinɑri bu du mi. \v 7 Wuunu yiru ni nu ǹ sɔmburu mɔ̀ tɔ̃ɔ wɛ̃rɑruɡiru sɔɔ, niyɑ nu koo Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru kɔ̃su mi sinɑ boko u wɑ̃ɑ. \v 8 Kpɑ nu n nùn sikerenɛ, ben bɑɑwure u n win tɑbu yɑ̃nu nɛni. Sɑɑ ye sɔɔ, wi u bu bɛsu kpuro bu yɛ̃ro ɡoowo. Bɑ ko n wɑ̃ɑwɑ sinɑ bokon bɔkuɔ ù n yɑriɔ ǹ kun mɛ ù n duɔ. \p \v 9 Mɑ tɑbu kowobun wiruɡii be, bɑ kuɑ kpuro nɡe mɛ Yehoyɑdɑ u bu yiire. Ben bɑɑwure u win tɑbu kowobu suɑ be bɑ rɑ sɔmburu sue tɔ̃ɔ wɛ̃rɑruɡiru sɔɔ, kɑ sere be bɑ rɑ mɑɑ wɛ̃re te sɔɔ. Be kpuro bɑ dɑ Yehoyɑdɑn mi. \v 10 Yerɑ Yehoyɑdɑ wi, u wiruɡii be, Dɑfidin yɑɑsi wɛ̃ yi yi wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ kɑ tɛrɛnu. \v 11 Mɑ tɑbu kowo ben bɑɑwure u win tɑbu yɑ̃nu nɛni bɑ kɑ yɔ̃ bɑ sinɑ boko sikerenɛ yɑ̃ku yerun bɔkuɔ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. \v 12 Yɑ̃ku kowo Yehoyɑdɑ u Yoɑsi, sinɑ bokon bii yɑrɑmɑ. U nùn sinɑ furɔ dokeɑ mɑ u nùn woodɑn tireru wɛ̃. Yen biru bɑ nùn ɡum tɑ̃re wirɔ bɑ kuɑ sunɔ. Mɑ bɑ tɑki kuɑ bɑ nɛɛ, sinɑ boko, wunɛn wɑ̃ɑru tu dɑkɑɑ dɑ. \p \v 13 Sɑɑ ye sɔɔ, Atɑli u tɔn be kpuron wurenu nuɑ, yerɑ u seemɑ u nɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru mi. \v 14 U wɑ wee, sinɑ boko u yɔ̃ mi sinɑ bokobɑ rɑ yɔ̃re bu kɑ ɡɑri ko, kɑ tɑbu sinɑmbu kɑ be bɑ rɑ kɔbi so, be kpuro bɑ yɔ̃ sinɑ bokon bɔkuɔ. Mɑ tem mɛn tɔmbu kpuro bɑ nuku dobu mɔ̀, bɑ kɔbi soomɔ. Sɑɑ yerɑ Atɑlin tii u win yɑberu nɛnuɑ u kɑrɑnɑ u nɛɛ, bɑ mɑn seesi! Gberɑ mɑn di! \p \v 15 Yehoyɑdɑ u ǹ kĩ bu Atɑli ɡo Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. Yen sɔ̃nɑ u wiruɡii be sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i Atɑli yɑro tɔɔwɔ. Wi u nùn swĩi kpuro, i yɛ̃ro ɡoowo kɑ tɑkobi. \p \v 16 Mɑ bɑ kɑ nùn yɑrɑ, bɑ kɑ dɑ sinɑ bokon yɛnuɔ kɑ swɑɑ ye dumi yi rɑ kɑ du. Miyɑ bɑ nùn ɡo. \p \v 17 Yen biru Yehoyɑdɑ u derɑ sinɑ boko Yoɑsi kɑ win tɔmbu Yudɑbɑ bɑ kɑ Yinni Gusunɔ ɑrukɑwɑni bɔkuɑ ye yɑ ɡerumɔ mɑ bɑ ko n sɑ̃ɑ win tɔmbu. \v 18 Mɑ bɑ dɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin dirɔ, bɑ tu kɔsukɑ muku muku kɑ ten turɑnu kɑ ten bwɑ̃ɑrokunu. Mɑ bɑ Mɑtɑni ɡo wi u sɑ̃ɑ Bɑɑli yen yɑ̃ku kowo. Yen biruwɑ Yehoyɑdɑ yɑ̃ku kowo u tɔmbu yi yi bu kɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru kɔ̃su. \p \v 19 Mɑ u derɑ tɑbu kowobun wiruɡii be, kɑ Kereti be, kɑ sinɑ bokon tiin kɔ̃so be, kɑ sere mɑɑ wuun tɔmbu kpuro, bɑ kɑ Yoɑsi yɑrɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yee ten min di, bɑ kɑ nùn dɑ sinɑ kpɑɑrɔ kɑ swɑɑ ye sinɑ bokon kɔ̃sobu bɑ rɑ kɑ du. Mɑ bɑ nùn swĩi sinɑ kitɑrɔ. \v 20 Mɑ tɔn be kpuro bɑ nuku dobu mɔ̀. \p Bɑ wɑ̃ɑ bɔri yɛndu sɔɔ, domi bɑ Atɑli ɡo kɑ tɑkobi sinɑ kpɑɑrɔ. \c 12 \s1 Yoɑsi u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 24:1-3) \p \v 1-2 Yehun bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ Yoɑsi u bɑndu di Yerusɑlɛmuɔ. U mɔwɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru sɑɑ ye sɔɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ weeru bɑn te sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Sibiɑ Beri Sebɑɡii. \v 3 Yoɑsi wi, u kuɑwɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re win wɑ̃ɑru sɔɔ. Yerɑ u yɑ̃ku kowo Yehoyɑdɑn sɔ̃ɔsiru wurɑ. \v 4 Adɑmɑ u ǹ ɡunɡuu ni kɔsuke nìn mi bɑ rɑ bũnu sɑ̃. Domi tɔmbɑ rɑ n dɑɑmɔ mi bɑ n bũu ni sɑ̃ɑmɔ kpɑ bɑ n turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ. \s1 Yoɑsi u Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru sɔnwɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 24:4-14) \p \v 5 Yoɑsi u derɑ bɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru sɔnwɑ mɑ u yɑ̃ku kowobu mɛnnɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bu ɡobi mɔɔ yi bɑ kɑ nɑ sɑ̃ɑ yerun sɔ̃. Yiyɑ yi bɑ rɑɑ bɑɑwure bure win wɑ̃ɑrun sɔ̃, kɑ sere mɑɑ yi ɡɑbɑ ɡɔ̃ru doke bɑ wɛ̃ kɑ nuku tiɑ. \v 6 U nɛɛ, bu yi kpuro mɔɔ beɡibun min di. Kpɑ bu yi dendi bu kɑ sɑ̃ɑ yee te sɔmɛ mi tɑ sɑnkirɑ. \p \v 7 Adɑmɑ yɑ̃ku kowo be, bɑ ǹ sɑ̃ɑ yee te sɔnwɑ sere n kɑ kuɑ sinɑ boko Yoɑsin bɑndun wɔ̃ɔ yɛndɑ itɑse. \v 8 Yerɑ sinɑ boko u yɑ̃ku kowo Yehoyɑdɑ kɑ yɑ̃ku kowo be bɑ tie sokɑ. Mɑ u bu bikiɑ u nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ i ǹ sɑ̃ɑ yee te sɔnwɑ. Ǹ n mɛn nɑ, i ku rɑ mɑɑ ɡobi ɡɛɛ mwɑ tɔmbun min di, bɛɛn tiin sɔ̃. Adɑmɑ i ko yi deriwɑ i kɑ sɑ̃ɑ yee te sɔmɛ. \p \v 9 Mɑ yɑ̃ku kowo be, bɑ ɡɔ̃ru doke bu ku mɑɑ tɔn ben ɡobi mwɑ, kpɑ bu ku mɑɑ bu sɑ̃ɑ yee ten sɔmbun sɔmburu nɔmu sɔndiɑ. \p \v 10 Yerɑ yɑ̃ku kowo Yehoyɑdɑ u kpɑkoro piibu ɡɑɡu kuɑ, u ɡu yɑbɑ wɔllɔ. Mɑ u dɑ u yi yɑ̃ku yerun bɔkuɔ, nɔm ɡeu ɡiɑ, Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔwɔ. Gobi yi tɔmbɑ kɑ nɑ sɑ̃ɑ yee ten sɔ̃, mi sɔɔrɑ yɑ̃ku kowo be bɑ sɑ̃ɑ yee te kɔ̃su bɑ rɑ yi kpɛ̃ɛ. \v 11 Bɑ̀ n wɑ ɡobi yi, yi dɑbiɑ kpɑkoro te sɔɔ, yerɑ bɑ rɑ sunɔn tire yoro kɑ yɑ̃ku kowo tɔnwero sokusie bu yi ɡurɑ bu ɡɑri. \v 12 Kpɑ bu yi be bɑ koo sɑ̃ɑ yee ten sɔmburu ko nɔmɑ bɛriɑ. Yiyɑ bɑ kɑ dɑ̃ɑ dɑ̃kobu kɔsiɑ, kɑ nɔmɑn sɔm kowobu, \v 13 kɑ bɑnɔbu, kɑ be bɑ kpenu dɑ̃kumɔ. Yi sɔɔrɑ bɑ kɑ mɑɑ dɑ̃ɑ dwɑ kɑ kpenu kɑ ɡɑ̃ɑ ni bɑ koo kɑ sɑ̃ɑ yee te sɔmɛ kpuro ɡesi. \p \v 14 Adɑmɑ bɑɑ yin ɡɛɛ, bɑ ǹ kɑ sɑ̃ɑ yee ten dendi yɑ̃nu dwɑ nɡe ɡbɛ̃ɑ ye bɑ kuɑ kɑ sii ɡeesu ǹ kun mɛ wobunu, ǹ kun mɛ nɔri, ǹ kun mɛ kɔbi, ǹ kun mɛ dendi yɑ̃ɑ ni bɑ kuɑ kɑ wurɑ, ǹ kun mɛ kɑ sii ɡeesu. \v 15 Be bɑ sɔmbu te mɔ̀, beyɑ bɑ yi wɛ̃ bɑ kɑ sɑ̃ɑ yee te sɔnwɑ. \v 16 Bɑ ku rɑ bu bikie nɡe mɛ bɑ kɑ ɡobi yi dendisinɑmɔ. Domi bɑ ye kpuro mɔ̀wɑ dee dee. \p \v 17 Gobi yi bɑ rɑ wɛ̃ yɑɑ sɑberun ɑyerɔ, torɑrun yɑ̃kurun sɔ̃ bɑ ku rɑ yi yi Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun sɔ̃. Yiyɑ yi rɑ ko yɑ̃ku kowoɡii. \s1 Yoɑsin bɑndun kpeeru \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 24:23-27) \p \v 18 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Sirin sinɑ boko Hɑsɑɛli u Gɑti wɔri. Mɑ u ye mwɑ. Yen biru u ɡɔ̃ru doke u dɑ u Yerusɑlɛmu mwɑ. \v 19 Yerɑ Yoɑsi Yudɑn sinɑ boko u yɑ̃ɑ ɡeenu ɡurɑ ni win tii u yi Yinni Gusunɔn sɔ̃, kɑ sere ni win bɑɑbɑbɑ Yosɑfɑti kɑ Yorɑmu kɑ Akɑsiɑ bɑ yi, kɑ mɑɑ wurɑ ye yɑ wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn ɑrumɑnin beru yerɔ, kɑ sere ye yɑ wɑ̃ɑ sinɑ kpɑɑrɔ. Ye kpurowɑ u suɑ u Hɑsɑɛli Sirin sinɑ boko mɔrisiɑ. Mɑ Hɑsɑɛli wi, u ǹ mɑɑ Yerusɑlɛmu wɔri. \p \v 20 Ye Yoɑsi u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 21-22 N deemɑ win bwɑ̃ɑbu Yosɑkɑɑ Simɛɑtin bii, kɑ Yosɑbɑdi Somɛɛn bii, beyɑ bɑ nùn seesi bɑ ɡo Milon dirɔ Silɑn wɔwɑɔ. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Amɑsiɑ u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Yoɑkɑsi u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \c 13 \p \v 1 Yoɑsi Akɑsiɑn bii, Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yɛndɑ itɑse sɔɔrɑ Yoɑkɑsi, Yehun bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ, Sɑmɑriɔ. Yoɑkɑsi wi, u kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ yiru bɑn te sɔɔ. \v 2 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ, Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \v 3 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u kɑ Isirelibɑ mɔru bɑrɑ too. Mɑ u bu Sirin sinɑ boko Hɑsɑɛli nɔmu bɛriɑ ben wɑ̃ɑru kpuro sɔɔ n kɑ ɡirɑri sere win bii Bɛni Hɑdɑdin wɑɑti kpuro sɔɔ. \p \v 4 Yerɑ Yoɑkɑsi u Yinni Gusunɔ somiru kɑnɑ. Mɑ Yinni Gusunɔ u nùn wurɑri. Domi u wɑ dɑm mɛ Sirin sinɑm be, bɑ Isirelibɑ dɔremɔ. \v 5 Yerɑ u bu fɑɑbɑ kowo seeyɑ wi u bu yɑrɑ nɔni swɑ̃ɑ ten min di. Sɑɑ yerɑ bɑ sinɑ kɑ bɔri yɛndu ben yɛnusɔ nɡe yellu. \v 6 Adɑmɑ kɑ mɛ, bɑ ǹ Yeroboɑmun bweserun yirɑ deri wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. Bɑ wɔriwɑ win durum sɔɔ. Bɑ mɑɑ derɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑrokunu nu ɡire Sɑmɑriɔ. \p \v 7 Yoɑkɑsin tɑbu kowobu sɔɔ, Yinni Gusunɔ u derɑ Sirin sinɑ boko u ben dɑbiru ɡo, u nɑmɑ muku muku bɑ kuɑ nɡe tuɑ. Mɑɑsɔbu weerɑɑkuru tɔnɑwɑ u nùn deriɑ kɑ tɑbu kowobu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) kɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe wɔkuru. \p \v 8 Ye Yoɑkɑsi u kuɑn sukum, kɑ wɔruɡɔɔ te u sɔ̃ɔsi, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 9 Yenibɑn biru u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Sɑmɑriɔ. Mɑ win bii Yoɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Yoɑsi u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 10 Yoɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ, Yoɑsi Yoɑkɑsin bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ bɑn te sɔɔ. \v 11 Yoɑsi wi, kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \p \v 12 Ye Yoɑsi u kuɑn sukum kɑ wɔruɡɔɔ te u sɔ̃ɔsi, kɑ sere mɑɑ tɑɑ bi u kuɑ kɑ Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 13 Mɑ u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Yeroboɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Isirelibɑ bɑ koo Siriɡibu kɑmiɑ \p \v 14 Elisee u bɑrɑ. Bɑrɑ terɑ u kɑ ɡu. Adɑmɑ u sere ɡbi, Yoɑsi Isirelibɑn sinɑ boko u dɑ win mi, u swĩ win wuswɑɑɔ u nɛɛ, nɛn bɑɑbɑ! Nɛn bɑɑbɑ wunɛ wi ɑ sɑ̃ɑ Isirelibɑn dɑm mɛ mu bu kɔ̃su nɡe ben tɑbu kɛkɛ dumiɡii kɑ ben mɑɑsɔbu. \p \v 15 Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ tɛndu suɑ kɑ sɛ̃ɛnu. \p Mɑ u tɛn te suɑ kɑ sɛ̃ɛ ni. \v 16-17 U mɑɑ nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ fɛnɛnti wukio ye yɑ wɑ̃ɑ sɔ̃ɔ yɑri yeru ɡiɑ. \p Mɑ sinɑ boko Yoɑsi wi, u ye wukiɑ. Mɑ Elisee u mɑɑ nɛɛ, ɑ wunɛn tɛn te suo ɑ bɛri. \p Mɑ sinɑ boko u tu suɑ u bɛri. Yerɑ Elisee u win nɔmɑ sɔndi sinɑ bokoɡiɑn wɔllɔ. Mɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ toowo. Mɑ u tobɑ. Yen biru u mɑɑ sinɑ boko Yoɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑsɑrɑn sɛ̃uwɑ mi. Geyɑ ɡɑ sɔ̃ɔsi mɑ Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ nɑsɑrɑ wɛ̃ Siriɡibun wɔllɔ. I ko i bu ɡowɑ mɑm mɑm Afɛkiɔ. \p \v 18 Elisee u kpɑm Yoɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ sɛ̃ɛ ni suo. \p Mɑ u nu suɑ. Yerɑ u nɛɛ, ɑ kɑ nu tem soowo. \p Mɑ u so nɔn itɑ u yɔ̃rɑ. \v 19 Mɑ Elisee u kɑ sinɑ boko mɔru kuɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, kɑɑ rɑɑ sowɑ nɔn nɔɔbu ǹ kun mɛ nɔn nɔɔbɑ tiɑ. Sɑɑ yerɑ kɑɑ rɑɑ Siriɡii be ɡo mɑm mɑm. Adɑmɑ wee tɛ̃ nɔn itɑ tɔnɑwɑ kɑɑ bu kɑmiɑ. \p \v 20 Yen biruwɑ Elisee u ɡu, bɑ nùn sikuɑ. Yen wɔ̃ɔ ɡe ɡɑ swĩi sɔɔrɑ Mɔɑbun tɑbu kowobun wuunu ɡɑnu nu rɑ Isirelibɑ wɔrɑɑ nɛ. \v 21 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru durɔ ɡoo u ɡu Isirelibɑn suunu sɔɔ. Ye bɑ nùn sikumɔ, yerɑ bɑ wɑ wee, Mɔɑbubɑn tɑbu kowo wuuru ɡɑrɑ kurɑmɑ. Mɑ bɑ ɡoo te kɑre Eliseen siki wɔruɔ. Ye durɔ win ɡoo te, tɑ dɑ tɑ Eliseen kukunu wɔri, yerɑ durɔ wi, u kuɑ wɑso. Mɑ u seewɑ u yɔ̃rɑ. \s1 Isirelibɑ bɑ Siriɡibu kɑmiɑ \p \v 22 Hɑsɑɛli, Sirin sinɑ boko u rɑɑ Isirelibɑ dɑm dɔre Yoɑkɑsin wɑ̃ɑrun tɔ̃ru kpuro sɔɔ. \v 23 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u bu mɛɛrimɑ, mɑ u ben wɔnwɔndu wɑ, ɑrukɑwɑni ye u kɑ Aburɑhɑmu kɑ Isɑki kɑ Yɑkɔbu bɔkuɑn sɔ̃. U ǹ wure u bu biru kisi, bu kɑm ko. \p \v 24 Hɑsɑɛli wi, u ɡu. Mɑ win bii Bɛni Hɑdɑdi u bɑndu kɔsire kuɑ. \v 25 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, u Isirelibɑn wuu si mwɛɛrɑ si Bɛni Hɑdɑdin tundo Hɑsɑɛli u rɑɑ mwɛɛrɑ tɑbu sɔɔ. Nɔn itɑwɑ u Bɛni Hɑdɑdi wi tɑbu di u kɑ wuu si kpuro mwɛɛrɑ. \c 14 \s1 Amɑsiɑ u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 25:1-4,11-12,17-28; 26:1-2) \p \v 1 Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yiruse sɔɔrɑ Amɑsiɑ, Yoɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bii u bɑndu di Yudɑɔ. \v 2 Sɑɑ ye u bɑn te di, wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbuwɑ u mɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ tiɑ sɑri bɑndu sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yoɑdɑni Yerusɑlɛmuɡii. \v 3 Geɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ, ɑdɑmɑ yɑ ǹ Dɑfidiɡiɑ turɑ. U kuɑwɑ nɡe mɛ win tundo Yoɑsi u kuɑ. \v 4 U ǹ mɑɑ ɡunɡuu nìn mi bɑ rɑ bũnu yɑ̃kuru ko kɔsuke. U derɑ bɑ yɑ̃kunu mɔ̀ mɑ bɑ turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ nin wɔllɔ. \p \v 5 Sɑnɑm mɛ win bɑndɑ dɑm kuɑ, yerɑ u win bwɑ̃ɑbu ɡo, be bɑ rɑɑ win tundo ɡo. \v 6 Adɑmɑ u ǹ tɔn ben bibu ɡo nɡe mɛ yɑ yoruɑ Mɔwisin tireru sɔɔ tè sɔɔ Yinni Gusunɔ u nɛɛ, bɑ ǹ tundo ɡoomɔ win biin torɑrun sɔ̃. Mɛyɑ bɑ ǹ mɑɑ bii ɡoomɔ win tundon torɑrun sɔ̃. Adɑmɑ wi u torɑ wiyɑ bɑ koo ɡo. \v 7 Amɑsiɑ wiyɑ, u mɑɑ Edɔmubɑn tɑbu kowobu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) ɡo wɔwɑ sɔɔ ye bɑ sokumɔ Bɔru. Tɑɑ bi sɔɔrɑ u wuu ɡe bɑ sokumɔ Silɑ mwɑ, mɑ u ɡen yĩsiru ɡɔsiɑ Yokutɛɛli. Yĩsi terɑ bɑ kɑ ɡu sokumɔ sere kɑ ɡisɔ. \p \v 8 Yerɑ u mɑɑ Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, Yehun debubu sɔmɔ ɡɔriɑ u nɛɛ, u seemɑ bu yinnɑ bu tɑbu ko. \v 9 Yerɑ Yoɑsi wi, u Amɑsiɑ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, sɑ̃ku koru ɡɑru tɑ wɑ̃ɑ Libɑnin ɡuurɔ, terɑ tɑ dɑ̃ɑ bɑkɑru ɡɑru ɡɔriɑ tɑ nɛɛ, ɑ mɑn wunɛn bii wɔndiɑ kɛ̃ɛmɑ u ko nɛn biin kurɔ. Yerɑ ɡbeeku yɛɛ yi seewɑ yi dɑ yi sɑ̃ku koo te tɑɑkɑ yi ɡo. \v 10 Geemɑ Amɑsiɑ, wee tɛ̃ ɑ Edɔmubɑ kɑmiɑ mɑ ɑ tii sue. A ǹ sinɑmɔ wunɛn yɛnuɔ sɛ̃ɛ? Kpɑ ɑ n nuku dobu mɔ̀ wunɛn nɑsɑrɑn sɔ̃? Mbɑn sɔ̃nɑ kɑɑ mɑɑ tii tɑbu kpɛ̃ɛ bi bu koo kɑ nun kɔ̃sɑ nɑɑwɑ kpɑ wunɛ kɑ Yudɑbɑ i kɑm ko. \p \v 11 Adɑmɑ Amɑsiɑ kun win ɡere swɑɑ sue. Mɑ Yoɑsi Isirelibɑn sinɑ boko u dɑ u bu tɑbu wɔri. Mɑ bɑ yinnɑ bɑ wɑɑnɑ nɔni kɑ nɔni wi kɑ Yudɑbɑn sinɑ boko Bɛti Semɛsiɔ, Yudɑbɑn temɔ. \v 12 Mɑ Isirelibɑ bɑ Yudɑbɑ kɑmiɑ bɑ duki yɑkikirɑ, ben bɑɑwure u dɑ u wɔri win kuu bekuruɡirɔ. \v 13 Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑsi, Akɑsiɑn debubu u Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko yoru mwɑ Bɛti Semɛsi mi. Yen biru u dɑ Yerusɑlɛmuɔ mɑ u yen ɡbɑ̃rɑrun ɡɑnɑ surɑ ɡɔm soonu nɛɛru (400) sɑɑ kɔnnɔ ɡe bɑ mɔ̀ Efɑrɑimun di sere n kɑ dɑ kɔnnɔ ɡe ɡɑ wɑ̃ɑ sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm ɡeu ɡiɑ. \v 14 Mɑ u dɑ u wurɑ ɡurɑ, kɑ sii ɡeesu kɑ sere ɡɑ̃ɑ ɡee ni nu wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ kɑ sinɑmbun ɑrumɑnin beru yerɔ. Yen biru u mɑɑ tɔmbu mɔɔru mwɛɛrɑ. Mɑ u ɡɔsirɑ Sɑmɑriɔ. \p \v 15 Ye Yoɑsi u kuɑn sukum kɑ wɔruɡɔɔ te u sɔ̃ɔsi kɑ tɑɑ bi u kɑ Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko kuɑ, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 16 Sɑnɑm mɛ Yoɑsi u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ Sɑmɑriɔ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Yeroboɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 17 Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑsi, Yoɑkɑsin biin ɡɔɔn biru, Amɑsiɑ Yoɑsin bii, Yudɑbɑn sinɑ boko u mɑɑ kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu. \v 18 Ye Amɑsiɑ u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \p \v 19 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru bɑ nùn seesi Yerusɑlɛmuɔ. Mɑ u dukɑ yɑkurɑ u dɑ Lɑkisiɔ. Adɑmɑ bɑ nùn nɑɑ swĩi mi, bɑ ɡo. \v 20 Mɑ bɑ win ɡoo te suɑ kɑ kɛkɛ ye dumi ɡɑwe bɑ kɑ nɑ Yerusɑlɛmuɔ bɑ sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ, Dɑfidin wuuɔ. \v 21 Yenibɑn biru Yudɑbɑ kpuro bɑ Asɑriɑ Amɑsiɑn bii suɑ bɑ swĩi win tundon bɑndun sɔɔ. Sɑɑ ye sɔɔ, u mɔwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ. \v 22 Ye Asɑriɑ u bɑndu di u kpɑ, yerɑ u Elɑti mwɑ mɑ u ye bɑnɑ sɔnwɑ. \s1 Yeroboɑmu yiruse \s2 u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 23 Amɑsiɑ Yoɑsin bii Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbuse sɔɔrɑ Yeroboɑmu Yoɑsin bii, Isirelibɑn sinɑ boko u bɑndu di Sɑmɑriɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ weeru kɑ tiɑ. \v 24 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \v 25 U Isirelibɑn wusu kpuro mwɛɛrɑ si su wɑ̃ɑ sɑɑ Hɑmɑtin di, sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm ɡeu ɡiɑ sere n kɑ dɑ nim wɔ̃ku bɔruɡuuɔ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔ Yonɑsi Amitɑin biin nɔɔn di, wi u sɑ̃ɑ Gɑti Hefɛɛɡii. \v 26 Mɛyɑ Yinni Gusunɔ u Isirelibɑn nɔni swɑ̃ɑru wɑ tɑ kpɑ̃. Domi be kpurowɑ bɑ yoru dimɔ, bɑ ǹ mɑɑ ɡoo mɔ wi u koo bu wɔrɑ. \v 27 N deemɑ Yinni Gusunɔ u ǹ ɡɔ̃ru doke u kɑ Isirelibɑn yĩsiru ɡo. Yen sɔ̃nɑ u bu fɑɑbɑ kuɑ sɑɑ Yeroboɑmu Yoɑsin biin nɔmɑn di. \p \v 28 Ye Yeroboɑmu u kuɑn sukum kɑ wɔruɡɔɔ te u sɔ̃ɔsi tɑɑ bi u kuɑ sɔɔ, kɑ nɡe mɛ u wuu si su wɑ̃ɑ Dɑmɑsiɔ kɑ Hɑmɑtiɔ mwɛɛrɑ si su rɑɑ sɑ̃ɑ Yudɑbɑɡisu, ye kpurowɑ yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 29 Sɑnɑm mɛ u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Sɑkɑri u bɑndu kɔsire kuɑ. \c 15 \s1 Asɑriɑ \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 26:3-4,21-23) \p \v 1 Yeroboɑmu Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ itɑ sɑrise sɔɔrɑ Asɑriɑ Amɑsiɑn bii u bɑndu di Yudɑɔ. \v 2 U mɔwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ sɑnɑm mɛ u bɑndu di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ weerɑɑkuru kɑ yiru bɑndu sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yekoliɑ, Yerusɑlɛmuɡii. \v 3 U kuɑ ye yɑ wɑ̃ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ nɡe mɛ win bɑɑbɑ Amɑsiɑ u kuɑ. \v 4 Adɑmɑ u ǹ ɡunɡunu mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kunu ko, bu turɑre dɔ̃ɔ doke kɔsuke. Domi tɔmbɑ dɑɑmɔ bɑ yɑ̃kunu mɔ̀ mi. \p \v 5 Yerɑ Yinni Gusunɔ u sinɑ boko wi bɑrɑ disiɡiru kpɛ̃ɛ sere u dɑ u kɑ ɡu. Mɑ bɑ nùn yɑrɑ bɑ kɑ dɑ diru ɡɑrun mi. U wɑ̃ɑ mi wi turo. Mɑ win bii Yotɑmu u nùn kɔsire kuɑ u tem mɛ kpɑre. \p \v 6 Ye Asɑriɑ u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 7 Sɑnɑm mɛ u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Yotɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Sɑkɑri \s2 u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 8 Asɑriɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ weeru yiru sɑrise sɔɔrɑ, Sɑkɑri Yeroboɑmun bii u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ suru nɔɔbɑ tiɑ bɑndu sɔɔ. \v 9 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ, nɡe mɛ win bɑɑbɑbɑ bɑ kuɑ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi, wi, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \v 10 Sɔ̃ɔ teeru Sɑlumu Yɑbɛsin bii u nùn seesi u ɡo Yibileɑmuɔ. Mɑ u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 11 Ye Sɑkɑri u kuɑn sukum mu yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \p \v 12 Nɡe mɛyɑ Yinni Gusunɔn ɡɑri yi kɑ koorɑ yi u Yehu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, win bibɑ koo bɑndu diwɑ sere kɑ win bibun debuminɔ. \s1 Sɑlumu u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 13 Asɑriɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ weeru tiɑ sɑrise sɔɔrɑ, Sɑlumu u bɑndu di Sɑmɑriɔ Isirelibɑ sɔɔ. U kuɑwɑ suru tiɑ bɑn te sɔɔ. \v 14 Sɔ̃ɔ teeru Mɛnɑhɛmu Gɑdin bii u seewɑ Tirisɑn di u nɑ Sɑmɑriɔ. Miyɑ u Sɑlumu Yɑbɛsin bii ɡo. Mɑ u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 15 Ye Sɑlumu u kuɑn sukum kɑ nɡe mɛ u Sɑkɑri seesi u ɡo, ye kpurowɑ yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \p \v 16 Yen biruwɑ Mɛnɑhɛmu wi, u wuu ɡe bɑ mɔ̀ Tifusɑki wɔri. Mɑ u tɔmbu ɡo sɑɑ Tirisɑn di n kɑ dɑ Tifusɑki mi. U Tifusɑki ye wɔriwɑ kɑ dɑm yèn sɔ̃ tɔn be, bɑ yinɑ u du ben wuuɔ, mɑ u ben ɡuriɡibun nuki bɛsukɑ. \s1 Mɛnɑhɛmu u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 17 Asɑriɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ weeru tiɑ sɑrise sɔɔrɑ Mɛnɑhɛmu Gɑdin bii u bɑndu di Isireliɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkuru bɑn te sɔɔ Sɑmɑriɔ. \v 18 Kɔ̃sɑ u kuɑ win wɑ̃ɑru kpuro sɔɔ, Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \p \v 19 Yen biru Pulu Asirin sinɑ boko u nɑ u Isirelibɑ wɔri. Yerɑ Mɛnɑhɛmu u nùn sii ɡeesun tɔnnu tɛnɑ wɛ̃ u kɑ wɑ u nùn deri kpɑ u mɑɑ win bɑndu tɑ̃sisiɑ. \v 20 Mɛnɑhɛmu wi, u sii ɡee si mwɛɛrɑwɑ be bɑ dukiɑ mɔn mi. U ben bɑɑwure burewɑ sii ɡeesun ɡobi weerɑɑkuru. Ye Asirin sinɑ boko u sii ɡee si mwɑ, yerɑ u ɡɔsirɑ u dɑ win temɔ. \p \v 21 Ye Mɛnɑhɛmu u kuɑn sukum ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 22 Sɑnɑm mɛ u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ. Mɑ win bii Pekɑsiɑ u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Pekɑsiɑ \s2 u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 23 Asɑriɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ weerɑɑkuruse sɔɔrɑ Pekɑsiɑ Mɛnɑhɛmun bii, u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ Sɑmɑriɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ yiru bɑn te sɔɔ. \v 24 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \v 25 Yerɑ win tɑbu sunɔ Pekɑ Remɑliɑn bii, kɑ Gɑlɑdin tɑbu kowobu weerɑɑkuru bɑ nùn seesi bɑ ɡo sinɑ kpɑɑrɔ Sɑmɑriɔ. Yen biruwɑ bɑ mɑɑ Aɑɡɔbu kɑ Arie ɡo. Mɑ Pekɑ u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 26 Ye Pekɑsiɑ u kuɑn sukum ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \s1 Pekɑ \s2 u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \p \v 27 Asɑriɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ weerɑɑkuru kɑ yiruse sɔɔrɑ Pekɑ, Remɑliɑn bii, u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ, Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ yɛndu bɑn te sɔɔ. \v 28 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. \p \v 29 Pekɑn wɑɑti ye sɔɔrɑ Tiɡilɑti Pilesɛɛ, Asirin sinɑ boko, u Iyoni mwɑ kɑ Abɛli Bɛti Mɑɑkɑ kɑ Yɑnɔɑ, kɑ Kedɛsi kɑ Hɑsori kɑ Gɑlɑdi kɑ Gɑlilen tem kɑ Nɛfitɑlibɑn tem kpuro. Mɑ u tem mi kpuron tɔmbu mwɛɛrɑ u kɑ dɑ Asiriɔ. \v 30 Yen biruwɑ Osee Elɑn bii, u Isirelibɑn sinɑ boko Pekɑ seesi u ɡo. Mɑ u bɑndu di win ɑyerɔ. N deemɑ Yotɑmu Asɑriɑn biin bɑndun wɔ̃ɔ yɛndusewɑ mi. \p \v 31 Ye Pekɑ u kuɑn sukum yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \s1 Yotɑmu \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 27:1-3,7-9) \p \v 32 Pekɑ, Remɑliɑn bii Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yiruse sɔɔrɑ Yotɑmu, Asɑriɑn bii, u bɑndu di Yudɑɔ. \v 33 U mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu sɑnɑm mɛ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ bɑn te sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yerusɑ, Sɑdɔkun bii. \v 34 Win bɑɑbɑ Asɑriɑn yirɑ u swĩi mɑm mɑm. U kuɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re. \v 35 Adɑmɑ u ǹ ɡunɡuu nìn mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kuru ko kɔsuke. Mɑ tɔmbɑ dɑɑmɔ bɑ yɑ̃kunu mɔ̀ mi, bɑ turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ nin wɔllɔ. \p Yotɑmu wiyɑ, u Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔ ɡe ɡɑ mɛɛrɑ sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm ɡeu ɡiɑ bɑnɑ. \p \v 36 Ye Yotɑmu u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 37 Win wɑɑti ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u derɑ Resini Sirin sinɑ boko kɑ Pekɑ, Remɑliɑn bii Isirelibɑn sinɑ boko bɑ Yudɑbɑ wɔrim toruɑ. \v 38 Sɑnɑm mɛ Yotɑmu u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Akɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ. \c 16 \s1 Akɑsi u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 28:1-27) \p \v 1 Pekɑ, Remɑliɑn biin bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbuse sɔɔrɑ Akɑsi, Yotɑmun bii u bɑndu di. \v 2 Akɑsi wi, u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndu sɑnɑm mɛ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ bɑndu sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Adɑmɑ kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. U ǹ kue nɡe win sikɑdo Dɑfidi. \v 3 Isirelibɑn sinɑmbun yirɑ u swĩi sere u mɑm derɑ bɑ kɑ win bii yɑ̃kuru kuɑ bɑ wɔ̃ɔwɑ nɡe mɛ bwese tukunu nu rɑ ko ni Yinni Gusunɔ u nɛɛ bu kpeerɑsio. \v 4 Mɛyɑ bɑ rɑ mɑɑ bũu yɑ̃kuru ko kpɑ bu turɑre dɔ̃ɔ doke ɡunɡunu wɔllɔ kɑ ɡuunu wɔllɔ kɑ sere mɑɑ dɑ̃ɑ kubenɔ. \p \v 5 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru Resini, Sirin sinɑ boko kɑ Pekɑ Remɑliɑn bii Isirelibɑn sinɑ boko bɑ seewɑ bɑ Akɑsi tɑbu wɔri, mɑ bɑ Yerusɑlɛmu tɑrusi. Adɑmɑ bɑ kpɑnɑ bu nùn kɑmiɑ. \v 6 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Resini u Elɑti mwɑ Yudɑbɑn nɔmɑn di, mɑ u bu ɡirɑ min di. U derɑ Edɔmubɑ bɑ nɑ Elɑti mi, sere kɑ ɡisɔn ɡisɔ. \p \v 7 Yerɑ Akɑsi u Tiɡilɑti Pilesɛɛ Asirin sinɑ boko sɔmɔ ɡɔriɑ u nɛɛ, nɛnɑ Akɑsi, wunɛn bɔ̃ɔ, ɑ nɑ ɑ mɑn somi, Sirin sinɑ boko kɑ Isirelibɑn sinɑ bokon sɔ̃ be bɑ mɑn tɑbu wɔrimɑ. \v 8 Mɑ Akɑsi u sii ɡeesu suɑ kɑ wurɑ ye yɑ wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ, kɑ sinɑmbun ɑrumɑni beru yerɔ. Mɑ u ye kpuro ɡurɑ u Asirin sinɑ boko wɛ̃. \v 9 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Asirin sinɑ boko wi, u Akɑsin ɡɑri yi wurɑ. Mɑ u dɑ u Dɑmɑsi wɔri u mwɑ u ɡen tɔmbu yoru mwɛɛrɑ u kɑ dɑ Kiriɔ. Mɑ u ben sinɑ boko Resini wi mwɑ u ɡo. \p \v 10 Ye Akɑsin tii u dɑ Dɑmɑsiɔ u kɑ Tiɡilɑti Pilesɛɛ yinnɑ mi, yerɑ u bũu turɑru ɡɑru wɑ mi, mɑ u ten dɛ̃ɛbu kɑ ten yɑsum kɑ ten ɡunum yĩirɑ u yoruɑ ye yɑ sɑ̃ɑ ten sɑriɑ kpuro ɡesi. Mɑ u ye yɑ̃ku kowo Uri mɔrisiɑ u nɛɛ, u nùn ten bweseru kuo. \v 11 Mɑ yɑ̃ku kowo wi, u bũu turɑ ten weenɑsiru kuɑ nɡe mɛ Akɑsi u nùn yoruɑ u ko. U tu kuɑwɑ Akɑsi u sere ɡɔsirɑmɑ sɑɑ Dɑmɑsin di. \v 12 Ye Akɑsi u ɡɔsirɑmɑ Dɑmɑsi min di, u bũu turɑ te wɑ. \v 13 Mɑ u susi u yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru kuɑ kɑ ni bɑ rɑ ko kɑ tɑm kɑ som kɑ sere mɑɑ siɑrɑbun yɑ̃kunu. Mɑ u ten yɑɑ yɛm wisi bũu turɑ ten wɔllɔ. \v 14 Yɑ̃ku yee te bɑ kuɑ kɑ sii ɡɑndu Yinni Gusunɔn sɔ̃ tɑ wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔ kɑ yɑ̃ku yee ten bɑɑ sɔɔ. Yerɑ Akɑsi u Yinni Gusunɔn yɑ̃ku yee te swɛnyɑsiɑ u tu yi kpɑɑ ten biruɔ sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm ɡeu ɡiɑ. \v 15 Mɑ sinɑ boko Akɑsi u yɑ̃ku kowo wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, sɑɑ tɛ̃n di, ɑ de ɑ n dɑ bururun yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru ko kɑ yokɑn yɑ̃ku te bɑ rɑ ko kɑ som yɑ̃ku yee kpɑɑ ten mi, kɑ nɛ sinɑ bokon yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru kɑ yɑ̃ku ni bɑ rɑ ko kɑ som kɑ tɑm kɑ sere mɑɑ yɑ̃ku ni tɔmbɑ kɑ nɑɑmɔ. Kpɑ ɑ n dɑ yɑ̃ku ni bɑ kɑ nɑ kpuro ɡesin yɛm wisi ten wɔllɔ. Adɑmɑ nɛn tii ko nɑ n dɑ bikiɑru ko Yinni Gusunɔn yɑ̃ku yee te bɑ kuɑ kɑ sii ɡɑndun mi. \p \v 16 Mɑ yɑ̃ku kowo Uri, u wurɑ ye sinɑ boko Akɑsi u ɡeruɑ kpuro. \v 17 Akɑsi u boo sii ɡɑnduɡii sin sɔwɑritii kɔsukɑ mɑ u boo sin tii suɑ. Mɑ u boo bɔkɔ ɡe swɛnyɑ nɛɛ yin wɔllun di, yi bɑ kuɑ kɑ sii ɡɑndu. Mɑ u ɡu sɔndi turɑru ɡɑrun wɔllɔ te bɑ bɑnɑ kɑ kpenu. \v 18 Asirin sinɑ bokon nuku dobun sɔ̃, u mɑɑ kɔnnɔ ɡèn min di bɑ rɑ kɑ du Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ tɔ̃ɔ wɛ̃rɑruɡiru sɔɔ kɔsɑ, kɑ sinɑmbun duu yeruɡuu. \p \v 19 Ye Akɑsi u kuɑn sukum ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 20 Sɑnɑm mɛ Akɑsi u kpunɑ u ɡu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Esekiɑsi u ɡɔnɑ kɔsire kuɑ. \s1 Osee u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko \c 17 \p \v 1 Akɑsi, Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiruse sɔɔrɑ, Osee Elɑn bii, u bɑndu di Sɑmɑriɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛ bɑn te sɔɔ. \v 2 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Adɑmɑ yɑ ǹ Isirelibɑn sinɑm be bɑ nùn ɡbiiyeɡiɑ turɑ. \v 3 Yerɑ Asirin sinɑ boko Sɑɑmɑnɑsɑɑ u Osee wi wɔri u kɑmiɑ, mɑ u nùn ɡobi bure wɔ̃ɔ kɑ wɔ̃ɔ ye u ko n dɑ kɔsie. \v 4 Sɔ̃ɔ teeru Asirin sinɑ boko wi, u ɡiɑ mɑ Osee u kĩ u nùn seesi. Domi u nuɑ mɑ u Eɡibitin sinɑ boko ɡɔriɑ Soowɔ kpɑ u ku rɑɑ mɑɑ kɑ Asirin sinɑ bokon wɔ̃ɔ ɡobi yi kɔsiɑ. Yerɑ Asirin sinɑ boko wi, u Osee mwɑ u kɑ yɔni bɔkuɑ u kɛnuɑ. \v 5 Yen biru u Isirelibɑn tem kpuro wɔri u dɑ Sɑmɑriɔ. Mɑ u derɑ bɑ ye tɑrusi wɔ̃ɔ itɑ. \s1 Isirelibɑn bɑndɑ kpɑ \p \v 6 Oseen bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛse sɔɔrɑ, Asirin sinɑ boko u Sɑmɑri mwɑ. Mɑ u Isirelibɑ yoru mwɛɛrɑ u kɑ dɑ win temɔ. U derɑ ben ɡɑbɑ wɑ̃ɑ Sɑlɑsin temɔ kɑ Gosɑnin temɔ mi dɑɑ te bɑ mɔ̀ Sɑbori tɑ wɑ̃ɑ kɑ mɑɑ Mɛdibɑn wuu mɑrosɔ. \v 7 Yeni yɑ koorɑ yèn sɔ̃ Isirelibɑ bɑ torɑ bɑ bũnu sɑ̃ɑmɔ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ wi, wi u bu yɑrɑ sɑɑ Eɡibitin sunɔn nɔmɑn di. \v 8 Bɑ bwese tukunun deemɑ swĩi ni Yinni Gusunɔn tii u ɡirɑ ben suunu sɔɔn di kɑ mɑɑ komɑ kɑmɡii ni ben sinɑmbɑ mwɑɑmɑ. \v 9 Isirelibɑ bɑ Yinni Gusunɔ kɔ̃sɑ kuɑ yɑ bɑndɑ, bɑ ɡunɡunu bɑnɑ mi bɑ rɑ bũnu sɑ̃ ben wuu mɑrosɔ, kɑ sere mi wuun kɔ̃sobɑ rɑ yɔ̃re, ɡbɑ̃rɑnɔ. \v 10 Bɑ mɑɑ tii bwɑ̃ɑrokunu kuɑ ɡunɡunu kpuron wɔllɔ, kɑ mi dɑ̃ɑ kubenu wɑ̃ɑ. \v 11 Miyɑ bɑ rɑ n yɑ̃kunu mɔ̀, bɑ n turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ nɡe bwese tuku ni Yinni Gusunɔn tii u ɡirɑ ben suunu sɔɔn di. Nɡe mɛyɑ bɑ kɑ ɡɑ̃ɑ kɔ̃su dɑbinu kuɑ ni nu Yinni Gusunɔn mɔru seeyɑ. \v 12 Domi bɑ bũnu sɑ̃wɑ ni u bu yinɑri mɑm mɑm. \p \v 13 Mɛyɑ u Isirelibɑ kɑ Yudɑbɑ kirɔ kuɑ sɑɑ win sɔmɔbun nɔɔn di u nɛɛ, bu dɑɑ kɔ̃sɑ derio kpɑ bu win woodɑbɑ mɛm nɔɔwɑ kɑ win ɡere, kpɑ bɑ n sĩimɔ dee dee win woodɑbɑ sɔɔ ye u ben bɑɑbɑbɑ wɛ̃. Yerɑ u mɑɑ ben tii wɛ̃ sɑɑ win sɔmɔ sɔm kowobun nɔɔn di. \p \v 14 Adɑmɑ bɑ swɑɑ tɑɑyɑ, bɑ ǹ Yinni Gusunɔ mɛm nɔɔwɛ. Bɑ kuɑ nɡe ben bɑɑbɑbɑ be bɑ ǹ Gusunɔ ben Yinni nɑɑnɛ kue. \v 15 Bɑ win woodɑbɑ deri kɑ ɑrukɑwɑni ye u kɑ ben bɑɑbɑbɑ bɔkuɑ kɑ sere mɑɑ kirɔ ye u bu kuɑ. Mɑ bɑ kɑm dirum swĩi, mɑ ben tii bɑ kɑm kuɑ. Bɑ bwese tukunu ni nu kɑ bu sikerenɛn dɑɑ sɑɑrɑ ye Gusunɔ ben Yinni u bu yinɑri. \v 16 Bɑ Yinni Gusunɔn woodɑ ɑtɑfiiru kuɑ bɑ tii kɛtɛn bwɑ̃ɑrokunu kuɑ kɑ sii ɡɑndu kɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑrokunu. Mɑ bɑ sɔ̃ɔ kɑ suru kɑ kperi sɑ̃ɑmɔ kɑ sere mɑɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli. \v 17 Kɔ̃sɑ bɑ mɔ̀ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Domi bɑ kɑ ben bibu yɑ̃kunu mɔ̀, bɑ wɔ̃ɔmɔ dɔ̃ɔ sɔɔ. Yen biru bɑ sɔronu mɔ̀. Yenibɑ kpurowɑ yɑ Yinni Gusunɔn mɔru seeyɑ. \v 18 Mɑ u Isirelibɑ kpuro yɑrinɑsiɑ sɑɑ win wuswɑɑn di. U Yudɑbɑ tɔnɑ deri. \p \v 19 Yudɑbɑn tii, bɑ ǹ Gusunɔ ben Yinni mɛm nɔɔwɛ. Isirelibɑn yirɑ bɑ swĩi mɑm mɑm. \v 20 Mɑ Yinni Gusunɔ u Isirelibɑn bweseru kpuro biru kisi. U bu wɛrɔbu nɔmɑ bɛriɑ, bɑ bu sekuru doke, bɑ kɑ bu doonɑ win wuswɑɑn di. \p \v 21 Sɑnɑm mɛ Yinni Gusunɔ u derɑ Isireli be, bɑ kɑrɑnɑ kɑ Dɑfidin yɛnuɡibu bɑ kpɑ, yerɑ bɑ Yeroboɑmu Nɛbɑtin bii kuɑ ben sunɔ. Mɑ Yeroboɑmu wi, u derɑ bɑ torɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. \v 22 Domi kɔ̃sɑ ye u kuɑ, yerɑ bɑ mɑɑ swĩi mɑm mɑm. \v 23 Yen sɔ̃nɑ u bu ɡirɑ win wuswɑɑn di nɡe mɛ u rɑɑ ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔbun nɔɔn di. Mɑ bɑ bu ɡurɑ bɑ kɑ dɑ Asiriɔ. Mɛyɑ bɑ yoru dimɔ sere kɑ ɡisɔn ɡisɔ. \s1 Bɑ kɑ Isirelibɑ dɑ Asirin temɔ \p \v 24 Yen biru, Asirin sinɑ boko u derɑ tɔmbɑ nɑ sɑɑ Bɑbilonin di kɑ Kutɑn di kɑ Afɑn di kɑ Hɑmɑtin di kɑ sere mɑɑ Sefɑɑfɑimun di. Mɑ u derɑ bɑ Isirelibɑ kɔsire kuɑ. Bɑ Sɑmɑri mwɑ, mɑ bɑ sinɑ Isirelibɑn wuu mɑrosɔ. \v 25 Sɑnɑm mɛ bɑ sindu toruɑ tem mi, bɑ ǹ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni sɑ̃ɑmɔ. Mɑ Gusunɔ u derɑ ɡbee sinɑnsu su ben dɑbiru ɡo. \v 26 Yerɑ bɑ Asirin sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, bwese tuku ni ɑ kɑ nɑ Sɑmɑri mini, nu ǹ Gusunɔ Isirelibɑn Yinnin sɑ̃ɑru yɛ̃. Wee u derɑ ɡbee sinɑnsu su nɑ su bu sɛ̃sukɑ su ɡo. \v 27 Mɑ Asirin sinɑ boko u woodɑ wɛ̃ u nɛɛ, Isireli be nɑ yoru mwɛɛrɑ sɔɔ bu de yɑ̃ku kowo turo u dɑ u bu sɔ̃ɔsi nɡe mɛ bɑ rɑ kɑ Gusunɔ sɑ̃ tem mi. \v 28 Yerɑ Isirelibɑn yɑ̃ku kowo turo u nɑ u sinɑ Betɛliɔ u kɑ bu sɔ̃ɔsi nɡe mɛ bɑ koo kɑ Gusunɔ sɑ̃. \p \v 29 Adɑmɑ bwese tuku nin bɑɑtere mi tɑ wɑ̃ɑ kpuro tɑ ten bwɑ̃ɑroku kuɑwɑ tɑ sɑ̃ɑmɔ. Mɑ bɑ nu yi yi mi Isirelibɑ bɑ rɑ rɑɑ yɑ̃kunu ko, ɡunɡunu wɔllɔ. \v 30 Ben bũu nin yĩsɑ wee. Bɑbiloniɡibuɡiin yĩsirɑ Sukɔtu Benɔtu. Kutɑɡibuɡiiwɑ mɑɑ Nɛɛɡɑli. Hɑmɑtiɡibuɡiiwɑ Asimɑ. \v 31 Afɑbɑɡinɑ mɑɑ Nibukɑsi kɑ Tɑɑtɑki. Sefɑɑfɑimuɡibu mɑɑ, bibɑ bɑ rɑ wɔ̃ bu kɑ ben bũu ni bɑ mɔ̀ Adɑmɛlɛki kɑ Anɑmɛlɛki yɑ̃kuru kuɑ. \v 32 Kɑ mɛ, bɑ mɑɑ Gusunɔ sɑ̃ɑmɔ. Adɑmɑ bɑ mɑɑ yɑ̃ku kowobu ɡɔsɑ be sɔɔ, be bɑ ko n dɑ bu yɑ̃kuru kue ben bũu yɑ̃ku yerɔ, ɡunɡunu wɔllɔ. \v 33 Nɡe mɛyɑ bɑ Yinni Gusunɔ sɑ̃ɑmɔ. Mɑ ben bɑɑwure u mɑɑ win bũu mɔ u sɑ̃ɑmɔ, wi u kɑ nɑ sɑɑ win tem di. \p \v 34 Sere kɑ ɡisɔ ben yellun komɑnɑ bɑ swĩi. Bɑ ǹ mɑɑ Yinni Gusunɔ sɑ̃ɑmɔ kɑ ɡem. Bɑ ǹ win yiirebu kɑ win woodɑbɑ swĩi dee dee ye u Yɑkɔbun bibun bweseru wɛ̃. Yɑkɔbu wiyɑ, Yinni Gusunɔ u mɑɑ yĩsiru kɑ̃ Isireli. \v 35 N deemɑ Yinni Gusunɔ u rɑɑ kɑ Yɑkɔbun bii be ɑrukɑwɑni bɔkuɑ u nɛɛ, i ku rɑ yiirɑ bũnun nuurɔ i nu sɑ̃. I ku rɑ mɑɑ nu yɑ̃kuru koosi. \v 36 Adɑmɑ nɛ, Yinni Gusunɔ, nɛ wi nɑ bɛɛ yɑrɑmɑ Eɡibitin di kɑ nɛn dɑm bɑkɑm, nɛ turowɑ i ko i yiirɑ i sɑ̃ kpɑ i mɑn yɑ̃kuru kuɑ. \v 37 I nɛn yiirebu kɑ nɛn woodɑbɑ kpuro ye nɑ bɛɛ wɛ̃ mɛm nɔɔwɔ bɑɑdommɑ. I ku rɑ bũnu ɡɑnu sɑ̃. \v 38 Mɛyɑ i ku mɑɑ ɑrukɑwɑni ye duɑri ye nɑ kɑ bɛɛ bɔkuɑ nɑ nɛɛ, i ku rɑ bũu ɡoo sɑ̃. \v 39 I de i mɑn sɑ̃ domi nɛnɑ nɑ sɑ̃ɑ Gusunɔ bɛɛn Yinni. Kon bɛɛ wɔrɑ sɑɑ bɛɛn wɛrɔbu kpuron nɔmɑn di. \p \v 40 Adɑmɑ kɑ mɛ, bɑ ǹ Yinni Gusunɔ mɛm nɔɔwɛ. Ben tiin yellun komɑnɑ bɑ swĩi. \v 41 Nɡe mɛyɑ bwese tuku nin tii nu Yinni Gusunɔ sɑ̃ɑmɔ nu mɑɑ kɑ nin bũnu sɑ̃ɑmɔ. Mɛyɑ ben bibu kɑ ben debuminɔ nu mɔ̀ sere kɑ ɡisɔ nɡe mɛ ben bɑɑbɑbɑ bɑ kuɑ. \c 18 \s1 Esekiɑsi \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 29:1-2; 31:1) \p \v 1 Osee, Elɑn bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ itɑse sɔɔrɑ, Esekiɑsi Akɑsin bii, Yudɑbɑn sinɑ boko u bɑndu di Yudɑɔ. \v 2 U mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu sɑnɑm mɛ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ tiɑ sɑri bɑn te sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Abi, Sɑkɑrin bii. \v 3 Esekiɑsi u kuɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re nɡe mɛ win sikɑdo Dɑfidi u kuɑ. \v 4 U ɡunɡunu kɔsukɑ mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kuru ko kɑ mɑɑ nin bwɑ̃ɑrokunu. Mɑ u wɑɑ sii ɡɑnduɡiɑ ye bɔɔkɑ ye Mɔwisi u kuɑ. Domi Isirelibɑ bɑ rɑ n dɑɑmɔ yen nuurɔ bɑ n turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ. Bɑ ye yĩsiru kɑ̃ Nɛhusitɑni. \v 5 Esekiɑsi wi, u Gusunɔ nɑɑnɛ kuɑ n kere Yudɑbɑn sinɑm be bɑ nùn ɡbiiye kpuro kɑ sere be bɑ bɑndu di win biru. \v 6 U kɑ Gusunɔ yɔ̃rɑwɑ dim dim. U ǹ nùn biru kisi bɑɑ fiiko. U win woodɑbɑ mɛm nɔɔwɑwɑ ye u Mɔwisi wɛ̃. \v 7 Gusunɔ u kɑ nùn wɑ̃ɑ. Mɑ n nùn koorɑmmɛ ye u mɔ̀ kpuro sɔɔ. Sɑɑ ye sɔɔ, u Asirin sinɑ boko seesi. Mɑ u yɑrɑ win yorun di. \v 8 Yen biru u Filisitibɑ tɑbu wɔri u kɑmiɑ sere u kɑ dɑ Gɑsɑɔ. Mɑ u ben tem mwɛɛrɑ kɑ ben wuu ɡbɑ̃rɑ dɑmɡisu kɑ mi ben kɔ̃sobu bɑ rɑ n wɑ̃ɑ wɑ̃ɑ. \s1 Sɑmɑrin tɑrusibun \s2 yɑɑyɑsiɑbu \p \v 9 Esekiɑsi Yudɑbɑn sinɑ boko win bɑndun wɔ̃ɔ nnɛse sɔɔ, kɑ mɑɑ Osee, Elɑn bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiruse sɔɔ, yerɑ Sɑɑmɑnɑsɑɑ Asirin sinɑ boko kɑ win tɔmbu bɑ Sɑmɑri tɑrusi wɔ̃ɔ yiru. \v 10 Mɑ wɔ̃ɔ itɑseru bɑ ye kɑmiɑ. Sɑɑ yerɑ Esekiɑsi u win bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ tiɑse sɔɔ dɔɔ. Mɑ Osee, Isirelibɑn sinɑ boko u mɑɑ wɑ̃ɑ win bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛse sɔɔ. \v 11 Asirin sinɑ boko u Isirelibɑ ɡurɑ u kɑ dɑ win temɔ. Mɑ u bu yi wuu ɡe bɑ sokumɔ Sɑlɑsiɔ kɑ Sɑborin dɑɑrun ɡoorɔ Gosɑnin temɔ kɑ sere mɑɑ Mɛdibɑn wusɔ. \v 12 Domi Isireli be, bɑ ǹ Yinni Gusunɔn ɡere mɛm nɔɔwɛ, bɑ ǹ mɑɑ ɑrukɑwɑni ye u kɑ bu bɔkuɑ wure. Mɛyɑ bɑ ǹ mɑɑ Mɔwisi win sɔm kowo mɛm nɔɔwɛ. \s1 Asiriɡibu \s2 bɑ Yerusɑlɛmu tɑrusi \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 36:1 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:1) \p \v 13 Esekiɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nnɛse sɔɔ, yerɑ Asirin sinɑ boko Sɑnkeribu u Yudɑbɑn wuu si su ɡbɑ̃rɑnu mɔ kɑmiɑ. \p \v 14 Mɑ Esekiɑsi u ɡɔrɑ Lɑkisiɔ Asirin sinɑ boko win mi u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ mɑ wi Esekiɑsi u torɑwɑ. Ye u mɑɑ nùn bikiɑ kpuro u koo ye ko. Yen sɔ̃, u de u doonɑ win tem di. \p Mɑ Asirin sinɑ boko wi, u Esekiɑsi sii ɡeesu kilo nɔrɔbun subɑ nɔɔbɑ nnɛ (9.000) kɑ wurɑ kilo nɛnɛ kɑ wunɔbu (900) bikiɑ. \v 15 Mɑ Esekiɑsi u sii ɡee si su wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ kɑ mɑɑ si su wɑ̃ɑ sinɑ bokon ɑrumɑni beru yerɔ ɡurɑ u Asirin sinɑ boko wi wɛ̃, \v 16 kɑ mɑɑ wurɑ ye u rɑɑ doke sɑ̃ɑ yerun ɡɑmbobɑ sɔɔ kɑ kɔnnɔn dɑ̃ɑ sɔɔ. \s1 Asirin tɑbu kowobun \s2 wiruɡiin ɡere \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 36:2-22 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:9-16) \p \v 17 Sɑɑ Lɑkisi min diyɑ Asirin sinɑ boko u tɑbu durɔ dɑmɡibu ɡɔrimɑ kɑ ben wiruɡibu itɑ bu Esekiɑsi wɔri Yerusɑlɛmuɔ. Ye tɔn be, bɑ turɑ mi, yerɑ bɑ burɑ bɑ yɔ̃rɑ nim torɑn bɔkuɔ ye bɑ kuɑ yɑ rɑ kɑ nim nɛ wuuɔ sɑɑ bwiɑn di, mi bɑ rɑ bekɑ wɔ̃ken swɑɑɔ. \v 18 Sɑnɑm mɛ sɔɔrɑ bɑ sinɑ boko sokusiɑ. Adɑmɑ Eliɑkimu Hilikiyɑn bii, sinɑ bokon sɔm kowobun wiruɡiiwɑ u dɑ ben mi kɑ Sebinɑ wi u sɑ̃ɑ sinɑ bokon tire yoro kɑ Yoɑsi Asɑfun bii wi u rɑ tirenu bere. \v 19 Asirin tɑbu kowobun wiruɡii ben turo, u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i Esekiɑsi sɔ̃ɔwɔ i nɛɛ, ɑmɛniwɑ bɛsɛ Asiriɡibun sinɑ boko wi u kpuro kere u ɡeruɑ. U nɛɛ, mbɑ u yɔ̃rɑri u nɑɑnɛ sɑ̃ɑ mɛ. \v 20 Domi u nɛɛ, u dɑm mɔ. Mɑ u bwisi kɛ̃ɔ mɔ u kɑ tɑbu ko. Adɑmɑ ɡɑri sɑɑrinu tɔnɑwɑ. Ǹ n mɛn nɑ, mɑ sɔɔrɑ win nɑɑnɛ yɑ wɑ̃ɑ u kɑ nùn seesi. \v 21 Geemɑ win nɑɑnɛ wɑ̃ɑwɑ Eɡibitin sunɔn mi, wi u sɑ̃ɑ nɡe kɑbɑ te tɑ kɔsikire. Wi u tu nɛnuɑ u tɑ̃siri kpɑ tu nùn murɑ tu mɛɛrɑ ko. Nɡe mɛyɑ Eɡibitin sunɔ u sɑ̃ɑ be bɑ nùn yĩiyɔn mi. \p \v 22 Mɛyɑ i ko i ɡere i nɛɛ, Gusunɔ bɛɛn Yinniwɑ i nɑɑnɛ sɑ̃ɑ. Adɑmɑ n ǹ win sɑ̃ɑ yenu kɑ yɑ̃ku yenɑ Esekiɑsi u kɔsukɑ? Mɑ u bɛɛ Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmuɡibu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i n dɑ de sɑ̃ɑ yerɔ, Yerusɑlɛmuɔ i yɑ̃kuru ko mi tɔnɑ? \p \v 23 Ǹ n mɛn nɑ, u kɑ nɛn yinni Asirin sinɑ boko ɑrukɑwɑni bɔkuo kpɑ u nùn dumi nɔrɔbun subɑ yiru (2.000) wɛ̃ ù n yɛ̃ u koo mɑɑsɔbu wɑ bu yi sɔni. \v 24 Domi u ǹ kpɛ̃ u yɔ̃rɑ u wi u piiburu bo nɛn yinnin tɑbu kowobu sɔɔ mɑ, bɑɑ mɛ u tɑmɑɑ Eɡibitiɡibu bɑ koo nùn tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe kɑ mɑɑsɔbu wɛ̃. \v 25 U ǹ yɛ̃ mɑ kɑ Yinni Gusunɔn yɛ̃rɑ u kɑ tem mɛ wɔrimɑ, kpɑ u mɛ kɔsuku? Domi Gusunɔn tiiwɑ u nɛɛ, u doo u tem mɛ wɔri kpɑ u mu kɔsuku. \p \v 26 Eliɑkimu Hilikiyɑn bii kɑ Sebinɑ kɑ Yoɑsi bɑ durɔ wi sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑ suuru koowo, sɑ nun kɑnɑmɔwɑ ɑ kɑ bɛsɛ wunɛn bwɑ̃ɑbu ɡɑri koowo kɑ ɑrɑmum, domi sɑ mu nɔɔmɔ. A ku kɑ mɑɑ bɛsɛn bɑrum Heberum ɡɑri ɡere, kpɑ tɔn be bɑ swɑɑ dɑki ɡbɑ̃rɑrun di bu ku nɔ ye sɑ ɡerumɔ. \p \v 27 Adɑmɑ durɔ wi, u bu wisɑ u nɛɛ, i tɑmɑɑ nɛn yinni u mɑn ɡɔrimɑ bɛɛ kɑ bɛɛn yinni tɔnɑn sɔ̃ n kɑ ɡɑri yini ɡere? Aɑwo, kɑ mɑɑ be bɑ sɔ̃ ɡbɑ̃rɑru wɔllɔn sɔ̃nɑ u mɑn ɡɔrimɑ. N ǹ mɑɑ tɛɛmɔ i kɑ bɛɛn tiin swɑɑ swĩibu di kpɑ i bɛɛn yɛ̃kum nɔ kɑ be sɑnnu. \p \v 28 Sɑɑ ye sɔɔrɑ durɔ wi, u ɡbɑ̃rɑ kɑ dɑm kɑ Yudɑbɑn bɑrum u nɛɛ, i bɛsɛ Asiriɡibun sinɑ boko wi u kpuro keren ɡɑri swɑɑ dɑkio. \v 29 U nɛɛ, i ku de Esekiɑsi u bɛɛ nɔni wɔ̃ke domi u ǹ kpɛ̃ u bɛɛ wɔrɑ sɑɑ win nɔmun di. \v 30 I ku wurɑ i Gusunɔ nɑɑnɛ ko bɑɑ Esekiɑsi ù n nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ wɔrɑ, n ǹ koorɔ Asirin sinɑ boko u wuu ɡe mwɑ. \v 31 I ku mɑɑ nùn swɑɑ dɑki. Adɑmɑ i nɔɔwɔ ye Asirin sinɑ boko u ɡeruɑ. U nɛɛ, i kɑ nùn nɔɔ tiɑ koowo kpɑ i nùn tii wɛ̃. Kpɑ bɑɑwure u wɑ u win tiin resɛmbɑ kɑ win dɑ̃ɑ binu di. Kpɑ u mɑɑ win dɔkɔn nim nɔ. \v 32 Yen biru u koo nɑ u bɛɛ suɑ u kɑ dɑ tem ɡɑm mɛ mu sɑ̃ɑ nɡe bɛɛn tiin tem mɛ, mi resɛm kɑ ɑlikɑmɑ wɑ̃ɑ, kpɑ i n pɛ̃ɛ kɑ tɑm mɔ kɑ tim kɑ olifin ɡum. Mɛyɑ i ko i n wɑ̃ɑ, ye i ko i rɑɑ kɑ ɡbi mini. Yen sɔ̃, i ku mɑɑ Esekiɑsin ɡere swɑɑ dɑki. Domi u koo bɛɛ nɔni wɔ̃ke u nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ wɔrɑ. \v 33 Bwese ni nu tien bũnu nu ǹ bu wɔre Asirin sinɑ bokon nɔmɑn di. \v 34 Mɑnɑ Hɑmɑti kɑ Aɑpɑdi kɑ Sefɑɑfɑimu kɑ Henɑ kɑ Ifɑn bũnu nu wɑ̃ɑ tɛ̃. Nu kpĩɑ nu Sɑmɑriɡibu wɔrɑ sɑɑ win nɔmɑn di? \v 35 Bũu ni kpuro sɔɔ, nin nirɑ̀ nu nin tem wɔrɑ sɑɑ win nɔmɑn di, bu sere nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo Yerusɑlɛmu wɔrɑ. \p \v 36 Mɑ Yudɑbɑ kpuro bɑ mɑri, domi sinɑ boko Esekiɑsi u nɛɛ, bu ku rɑɑ nùn ɡɛɛ wisi. \v 37 Mɑ Eliɑkimu Hilikiyɑn bii, sinɑ bokon sɔm kowobun wiruɡii wi, kɑ mɑɑ win tire yoro Sebinɑ kɑ sere Yoɑsi, Asɑfun bii wi u rɑ tirenu bere, bɑ nɑ Esekiɑsin mi, bɑ yɑbe kĩɑnu sebuɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. Mɑ bɑ nùn durɔ win ɡɑri yi kpuro sɑɑriɑ. \c 19 \s1 Sinɑ boko Esekiɑsi \s2 u bwisi bikiɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 37:1-7) \p \v 1 Sɑɑ ye Esekiɑsi sinɑ boko u ɡɑri yi nuɑ, yerɑ u win tiin yɑbenu nɛnuɑ u ɡĩɑnɑ. Mɑ u sɑɑki suɑ u sebuɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. Mɑ u dɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. \v 2 Yerɑ u Eliɑkimu sɔm kowobun wiruɡii kɑ mɑɑ Sebinɑ win tire yoro kɑ yɑ̃ku kowo ɡuro ɡurobu ɡɔrɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi Amɔtin biin mi. N deemɑ be mɑɑ, sɑɑkibɑrɑ bɑ sebuɑ bɑ kɑ dɑ mi. \v 3 Ye bɑ turɑ mi, bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ Esekiɑsi u ɡeruɑ u nɛɛ, ɡisɔn tɔ̃ɔ te, nuku sɑnkirɑnu sɔɔrɑ sɑ wɑ̃ɑ. Bɑ sun sɛɛyɑsiɑmɔ, mɑ bɑ sun doke sekuru sɔɔ. Gisɔn wɑhɑlɑ ye, yɑ sɑ̃ɑwɑ nɡe tɔn kurɔ wi u yiire u kĩ u mɑ, mɑ u ǹ dɑm mɔ u kɑ wɛ̃mɑ. \v 4 Ǹ n mɛn nɑ, ɑ kɑnɑru koowo bɛsɛ be sɑ ɡinɑ tien sɔ̃. Sɔrɔkudo Gusunɔ wunɛn Yinni u ko n Asirin sinɑ bokon ɡɑri yi nuɑ wi u nɑ u nùn wɔnwɑ. Kpɑ u nùn sɛɛyɑsiɑ. \p \v 5 Ye Esɑi u Esekiɑsin bwɑ̃ɑ ben ɡɑri yi nuɑ, \v 6 yerɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ye i ko i bɛɛn yinni sɔ̃ wee. I nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, u ku de ɡɑri yi u nuɑ mi, yi nùn bɛrum ko, ye Asirin sinɑ bokon ɡɔro be, bɑ kɑ wi Yinni Gusunɔ wɔnwɑ mi. \v 7 U koo de Asirin sinɑ boko wi, u lɑbɑɑri ɡɑɑ nɔ kpɑ yu win bwɛ̃rɑ ɡɔsiɑ u wurɑ win temɔ. Miyɑ u koo de bu nùn ɡo kɑ tɑkobi. \s1 Asiriɡibu \s2 bɑ mɑɑ Yudɑbɑ nɑndɑsiɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 37:8-13 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:17) \p \v 8 Asirin sinɑ bokon ɡɔro wi, u ɡɔsirɑ u dɑ Libinɑɔ. Domi u nuɑ mɑ win yinni u doonɑ Lɑkisin di u dɑ u Libinɑɡii be tɑbu wɔri. \v 9 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Asirin sinɑ boko u nuɑ mɑ Tirɑkɑ Etiopin sinɑ boko u nùn tɑbu wɔrim wee. Yerɑ u mɑɑ Esekiɑsi sɔmɔbu ɡɔriɑ u nɛɛ, \v 10 ɑmɛniwɑ i ko i Esekiɑsi sinɑ boko sɔ̃. I nɛɛ, u ku de Gusunɔ win Yinni wi u nɑɑnɛ sɑ̃ɑ mi, u nùn nɔni wɔ̃ke, u nɛɛ, nɛ, Asirin sinɑ boko nɑ ǹ kpɛ̃ n Yerusɑlɛmu mwɑ. \v 11 Wi Esekiɑsin tii u nuɑ nɡe mɛ bɛsɛn sinɑm be bɑ mɑn ɡbiiye bɑ rɑɑ tem mɛ mu tieɡibu kpuro kɑm koosiɑ. Yerɑ wi, u tɑmɑɑ u koo yɑri win nɔmɑn di? \v 12 Sɑnɑm mɛ nɛn bɑɑbɑbɑ bɑ Gosɑni kpeerɑsiɑ kɑ Hɑrɑni kɑ Resɛfu kɑ sere Edɛniɡibu, be bɑ wɑ̃ɑ Telɑsɑɑɔ, ben bũnu kpĩɑ nu bu yɑrɑ? \v 13 Nɡe mɑnɑ Hɑmɑtiɡibun sunɔ u wɑ̃ɑ kɑ Aɑpɑdiɡibun sunɔ kɑ Sefɑɑfɑimuɡibun sunɔ, kɑ Henɑɡibun sunɔ kɑ sere mɑɑ Ifɑɡii. \s1 Esekiɑsin kɑnɑru \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 37:14-20) \p \v 14 Ye Asirin sinɑ bokon sɔmɔ be, bɑ turɑ Esekiɑsin mi, yerɑ bɑ nùn tireru wɛ̃ tè sɔɔ ben yinnin ɡɑri wɑ̃ɑ. Mɑ Esekiɑsi u tu ɡɑrɑ. Yen biru u dɑ Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ mɑ u tu dɛriɑ mi. \v 15 U kɑnɑru kuɑ u nɛɛ, Gusunɔ bɛsɛn Yinni, wunɛ wi ɑ sɔ̃ ɡɔrɑdobɑn suunu sɔɔ, wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ sinɑmbu kpuron Yinni. Wunɑ ɑ wɔllu kɑ tem tɑkɑ kuɑ. \v 16 A nɔni seeyo ɑ mɛɛri, kpɑ ɑ swɑɑ dɑki ɑ nɛn ɡɑri nɔ. Kpɑ ɑ Sɑnkeribu Asirin sunɔn ɡɑri nɔ, wi u win sɔm kowobun wiruɡii ɡɔrimɑ u kɑ nun wɔmɛ. \v 17 Kɑ ɡem, Yinni, nɑ yɛ̃ mɑ Asirin sinɑmbu bɑ bwese dɑbinu kpeerɑsiɑ kɑ nin tem. \v 18 Mɑ bɑ nin bwɑ̃ɑrokunu dɔ̃ɔ mɛniki. Domi nu ǹ sɑ̃ɑ Gusunɔ. Nu sɑ̃ɑwɑ tɔmbun sɔmɑ ye bɑ kuɑ kɑ dɑ̃ɑ kɑ kpenu. Yen sɔ̃nɑ bɑ kpĩɑ bɑ nu kpeerɑsiɑ. \v 19 Adɑmɑ wunɛ, ɑ sɑ̃ɑwɑ Gusunɔ bɛsɛn Yinni. A sun wɔro sɑɑ Sɑnkeribun nɔmɑn di kpɑ hɑnduniɑn sinɑmbu kpuro bu ɡiɑ mɑ wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ Gusunɔ. \s1 Esɑin ɡɑri \s2 yi u sinɑ boko nɔɔsiɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 37:21-35) \p \v 20 Yerɑ Esɑi Amɔtin bii u Esekiɑsi sɔmɔ ɡɔriɑ u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ mɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u win kɑnɑru mwɑ te u kuɑ Sɑnkeribu Asirin sinɑ bokon sɔ̃. \v 21 Ye Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ win sɔ̃, ye wee. U nɛɛ, \q1 Yerusɑlɛmun tɔmbu kpuro bɑ nùn ɡɛmɑ. \q1 Bɑ nùn yɑɑkoru mɔ̀. \q1 Bɑ nùn yɛ̃ɛmɔ bɑ wii ɡimɑnu koosimɔ. \q1 \v 22 Wɑrɑ u kɑm mɛɛrɑ. Wɑrɑ u wɔnwɑ. \q1 Wɑrɑ u kɑ nɔɔ ɡɔmunu mɔ̀. \q1 U ǹ yɛ̃ mɑ wi, Gusunɔ, Isirelibɑn Yinnin tii \q1 wi u dɛɛren wuswɑɑɔrɑ u tii sue? \q1 \v 23 Win sɔmɔbɑ nɑ, bɑ wi, Yinni Gusunɔ wɔnwɑ. \q1 Mɑ u nɛɛ, kɑ win tɑbu kɛkɛ dɑbirɑ \q1 u yɔɔwɑ Libɑnin ɡuu ni nu bon wɔllɔ. \q1 Mɑ u duɑ sere sere yen dɑ̃ɑ sɔ̃ɔn sɔɔwɔ \q1 u ɡen dɑ̃ɑ ɡeɑ ye bɑ mɔ̀ sɛduru kɑ sipɛrɛ \q1 ye yɑ ɡunum bo bɔɔrɑ. \q1 \v 24 U nɛɛ, u bwiɑ ɡbɑ. \q1 Mɑ u tem tukum nim nɔrɑ. \q1 Win tɑbu kowobu bɑ bɔsu \q1 Eɡibitin nim tori kpuro sɔɔ \q1 bɑ yi sɑnkɑ. \q1 \v 25 Adɑmɑ u ǹ yɛ̃ mɑ wi, Yinni Gusunɔn tiiwɑ \q1 u yenibɑn himbɑ yi sɑɑ yellun di? \q1 Wee tɛ̃, himbɑ ye, yɑ koorɑ. \q1 Mɑ u derɑ wi, Asirin sinɑ boko \q1 u wuu si su ɡbɑ̃rɑnu mɔ bɑnsu koosiɑ. \q1 \v 26 Yinni Gusunɔwɑ u derɑ wuu sin tɔmbɑ bɛrum soorɑ, \q1 bɑ wɑ̃ɑ sekuru sɔɔ. \q1 Bɑ kuɑ dɑm sɑriruɡibu nɡe yɑkɑsu ɡberɔ, \q1 ǹ kun mɛ, nɡe doo ɡɑ̃ɑru te ɡɛmi di. \p \v 27 Yinni Gusunɔ wi, u mɑɑ nɛɛ, \q1 u yɛ̃ sɑɑ ye Asirin sinɑ boko wi, \q1 u rɑ sinɛ kɑ sɑɑ ye u rɑ du dirɔ \q1 kɑ sɑɑ ye u rɑ yɑri, \q1 kɑ mɑɑ sɑɑ ye u kɑ nùn mɔru mɔ̀. \q1 \v 28 Tɛ̃ yèn sɔ̃ u kɑ Yinni Gusunɔ mɔru mɔ̀ \q1 mɑ u nùn ɡɑri sɔ̃ɔwɑ kɑ tii suɑbu, \q1 u koo win wɛ̃ru yɑbɑ u yɔni doke. \q1 Kpɑ u mɑɑ nùn yɑrukɑ dokeɑ nɔɔwɔ. \q1 Kpɑ u de u ɡɔsirɑ u wurɑ mìn di u nɑ. \p \v 29 Mɑ Esɑi u Esekiɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee ye yɑ ko n sɑ̃ɑ yĩreru wunɛn mi. Gisɔku ɡe, kɑ ɡɑsɔku, doo ɡɑ̃ɑriyɑ i ko i di. Adɑmɑ wɔ̃ɔ itɑse i ko i duurewɑ kpɑ i ɡɛ̃. Mɛyɑ i ko i mɑɑ resɛm duure kpɑ i yen mɑrum di. \v 30-31 Yudɑbɑn bweseru sɔɔ, be bɑ tiɑrɑ Siɔnin ɡuurɔ Yerusɑlɛmuɔ bɑ koo fɑɑbɑ wɑ kpɑ bu kpɑrɑ nɡe dɑ̃ɑ, kpɑ bu ɡbini ko sere tem sɔɔwɔ kpɑ bu binu mɑ. Yeniwɑ Gusunɔ, wɔllu kɑ tem Yinni u koo ko win hɑniɑn sɔ̃. \v 32 U ɡeruɑ u nɛɛ, Asirin sinɑ boko wi, u ǹ duɔ Yerusɑlɛmuɔ. Mɛyɑ win tɑbu kowobu bɑ ǹ ye susiɔ bɑ n tɛrɛnu nɛni bu kɑ kuku yenu ko bu sere nɛɛ, bɑ koo sɛ̃u to. \v 33 Swɑɑ ye u kɑ nɑ, yerɑ u koo kɑ ɡɔsirɑ, u ǹ duɔ wuu ɡe sɔɔ. Yinni Gusunɔn tiiwɑ u ɡeruɑ mɛ. \v 34 Domi u koo wuu ɡe kɔ̃suwɑ u ɡu fɑɑbɑ ko win tiin sɔ̃, kɑ mɑɑ Dɑfidi win sɔm kowon sɔ̃. \s1 Yinni Gusunɔ \s2 u Asiriɡibu kɑmiɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 37:36-38 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:21-22) \p \v 35 Ye n kuɑ wɔ̃kuru yerɑ Yinni Gusunɔn ɡɔrɑdo u yɑrɑ u dɑ Asiriɡibun sɑnsɑniɔ mɑ u tɔnu nɔrɔbun subɑ wunɑɑ wɛnɛ kɑ nɔɔbu (185.000) ɡo. Ye bɑ seewɑ bururu, bɑ deemɑ wee ɡonɑ nu tɛrie. \v 36 Yerɑ Sɑnkeribu Asirin sinɑ boko u ɡɔsirɑ u dɑ u wɑ̃ɑ Ninifuɔ. \v 37 Sɔ̃ɔ teeru u dɑ u yiire win bũu wi bɑ rɑ soku Nisɔrɔkun nuurɔ. Miyɑ win bibu yiru beni, Adɑmɛlɛki kɑ Sɑrɛsɛɛ bɑ nùn ɡo kɑ tɑkobi. Mɑ bɑ kpikiru suɑ bɑ dɑ tem mi bɑ mɔ̀ Arɑrɑti ɡiɑ. Mɑ win bii Esɑɑ Hɑdoni u bɑndu kɔsire kuɑ. \c 20 \s1 Esekiɑsi u bɑrɑ \s2 mɑ Yinni Gusunɔ u nùn bɛkiɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 38:1-8 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:24) \p \v 1 Sɑɑ ye sɔɔ, Esekiɑsi u bɑrɑ sere u ɡɔɔ turuku kuɑ. Mɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi Amɔtin bii u nɑ win mi. U nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, ɑ wunɛn yɛnuɡibu sɔ̃ɔwɔ ye bɑɑwure ko n dɑ ko wunɛn biru. Domi kɑɑ ɡbi. \p \v 2 Yerɑ Esekiɑsi u win wuswɑɑ sĩiyɑ u ɡɑnɑ ɡirɑri mɑ u kɑnɑru kuɑ u nɛɛ, \v 3 Yinni Gusunɔ, ɑ suuru koowo, ɑ yɑɑyo mɑ nɑ sĩɑ dee dee wunɛn wuswɑɑɔ. Nɑ wunɛn woodɑbɑ mɛm nɔɔwɑ. Nɑ mɑɑ kuɑ ye n nun wɛ̃re. \p Yen biru u swĩ ɡem ɡem. \p \v 4 Sɑnɑm mɛ Esɑi u yɑriɔ sinɑ kpɑɑru min di, yerɑ Yinni Gusunɔ u kɑ nùn ɡɑri kuɑ u nɛɛ, \v 5 ɑ ɡɔsiro ɑ kɑ Esekiɑsi nɛn tɔmbun kpɑro sɔ̃ ɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ nɛ, Yinni Gusunɔ nɑ ɡeruɑ, nɛ wi nɑ sɑ̃ɑ bɛɛn bɑɑbɑ Dɑfidin Yinni. Nɑ nɛɛ, nɑ win kɑnɑru mwɑ, nɑ mɑɑ win nɔni yĩresu wɑ. Wee, kon de u bɛkurɑ. Yen biru sɔ̃ɔ itɑse u koo dɑ nɛ, Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. \v 6 Kon mɑɑ win wɑ̃ɑrun tɔ̃ru sosi wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kpɑ n nùn fɑɑbɑ ko n wuu ɡe wɔrɑ sɑɑ Asirin sinɑ bokon nɔmɑn di. Mɛyɑ kon ɡu kɔ̃su nɛn tiin sɔ̃ kɑ nɛn sɔm kowo Dɑfidin sɔ̃. \p \v 7 Yen biru Esɑi u nɛɛ, bu dɑ̃ɑ ye bɑ mɔ̀ fiɡien mɑrum suo bu pɛrɑ bu tɛɛni win bɑrɑ ten wɔllɔ. Mɑ bɑ mu pɛrɑ bɑ tɛɛni mɑ u bɛkurɑ. \p \v 8 N deemɑ Esekiɑsi u rɑɑ Esɑi bikiɑ u nɛɛ, mbɑ n ko n sɑ̃ɑ yĩreru te tɑ koo nùn sɔ̃ɔsi mɑ u koo bɛkurɑ kpɑ u dɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ yen sɔ̃ɔ itɑseru. \p \v 9 Mɑ Esɑi u nùn wisɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo win ɡɑri yibiɑ yìn nɔɔ mwɛɛru u kuɑ. Yɔɔtiɑn tiro ɡɑ koo kesi sere nɑɑ dɑbusɑnu wɔkuru sɔ̃ɔ ù n kɛllɑ. A kĩ ɡu kɑɑrɑ? Nɡe ɡu sosi. \p \v 10 Mɑ Esekiɑsi u nɛɛ, n ǹ sɛ̃ yɔɔtiɑn tiro ɡu kɑ sosi nɑɑ dɑbusɑnu wɔkuru sɔ̃ɔ ù n kɛllɑ. Yen sɔ̃, nɑ kĩwɑ ɡu kɑɑrɑ. \p \v 11 Yerɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi u Yinni Gusunɔ kɑnɑ u de ɡu kɑɑrɑ. Mɑ Yinni Gusunɔ u derɑ n koorɑ mɛ. \s1 Bɑbilonin sinɑ boko \s2 u Esekiɑsi sɔmɔbu ɡɔriɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 39) \p \v 12 Sɑɑ ye sɔɔ, Mɛrodɑki Bɑlɑdɑni, Bɑlɑdɑnin bii, Bɑbilonin sinɑ boko u Esekiɑsi sɔmɔbu ɡɔriɑ kɑ tireru kɑ kɛ̃nu. Domi u nuɑ mɑ Esekiɑsi u bɑrɑ. \v 13 Ye sɔmɔ be, bɑ tunumɑ Esekiɑsin mi, yerɑ u bu dɑm koosiɑ, mɑ u ben ɡɑri swɑɑ dɑki ye bɑ kɑ sĩimɔ. Yen biru u kɑ bu dɑ win ɑrumɑni beru yerɔ. Yerɑ yɑ sɑ̃ɑ sii ɡeesu kɑ wurɑ kɑ turɑre kɑ ɡum nubu duroruɡim kɑ tɑbu yɑ̃nu. Ye yɑ ɡesi sɑ̃ɑ win ɑrumɑni kpuro, yen ɡɑɑ sɑri ye u ǹ bu sɔ̃ɔsi. \p \v 14 Yen biruwɑ Esɑi u nɑ u sinɑ boko Esekiɑsi bikiɑ u nɛɛ, mɑn diyɑ tɔn beni bɑ nun nɑɑwɑ. Ye bɑ tunumɑ, mbɑ bɑ ɡeruɑ. \p Mɑ Esekiɑsi u nùn wisɑ u nɛɛ, bɑ nɑwɑ sɑɑ tem tontonden di mɛ bɑ mɔ̀ Bɑbiloni. \p \v 15 Esɑi u kpɑm nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ kɑ mbɑ bɑ wɑ wunɛn yɛnuɔ. \p Mɑ Esekiɑsi u nùn wisɑ u nɛɛ, ye yɑ wɑ̃ɑ nɛn yɛnu ɡe sɔɔ kpuro, bɑ wɑwɑ. Nɛn ɑrumɑni sɔɔ ɡɑ̃ɑnu sɑri ni nɑ ǹ bu sɔ̃ɔsi. \p \v 16 Yerɑ Esɑi u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ swɑɑ dɑkio ɑ nɔ ye Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. \v 17 U nɛɛ, wee tɔ̃ru ɡɑrɑ sisi tè sɔɔ bɑ koo wunɛn ɑrumɑni kpuro ɡurɑ bu kɑ dɑ Bɑbiloniɔ kɑ ye wunɛn bɑɑbɑbɑ bɑ sweenɑ bɑ nun deriɑ. Yen ɡɑɑ sɑri ye bɑ koo nun deriɑ tɔ̃ɔ te. \v 18 Bɑ koo wunɛn tiin bweseru sɔɔ bibu mwɛɛri kpɑ bu kɑ bu dɑ Bɑbiloniɔ bu bu mɑɑtɑm ko. Kpɑ bu ko sinɑ bokon sɔm kowobu sinɑ kpɑɑrɔ. \p \v 19 Yerɑ Esekiɑsi u Esɑi wisɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔn ɡɑri yi ɑ ɡeruɑ mi, ɡɑri burɑ. \p Domi ɑlɑfiɑ kɑ bɔri yɛndu tɑ ko n wɑ̃ɑ nɛn wɑ̃ɑrun tɔ̃ru kpuro sɔɔ. \p \v 20-21 Yen biru Esekiɑsi u kpunɑ u ɡu, mɑ bɑ nùn sikɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ. Sɑɑ yerɑ win bii Mɑnɑse u bɑndu kɔsire kuɑ. Ye Esekiɑsi u kuɑn sukum kɑ mɑɑ win wɔruɡɔru kɑ nɡe mɛ u wɔru ɡbɑ mi nim mu koo sinɑ, mɑ u mu tori wunɑ yi kɑ nim nɑ Yerusɑlɛmuɔ, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \c 21 \s1 Mɑnɑse \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 33:1-10,18-20) \p \v 1 Wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiruwɑ Mɑnɑse u mɔ sɑnɑm mɛ u bɑndu di Yerusɑlɛmuɔ. Mɑ u bɑn te sɔɔ kuɑ wɔ̃ɔ weerɑɑkuru kɑ nɔɔbu. Win mɛron yĩsirɑ Hɛfisibɑ. \v 2 Mɑnɑse wi, u kuɑ ye yɑ ǹ Yinni Gusunɔ dore. Domi u bwese tuku ni Yinni Gusunɔ u ɡirɑ be Isirelibɑn suunu sɔɔn din komɑnu swĩi. \v 3 Mɑ u wure u kpɑm ɡunɡuu ni bɑnɑ, mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kuru ko, ni win tundo Esekiɑsi u kɔsukɑ. Mɑ u mɑɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli yɑ̃ku yenu kuɑ. Mɛyɑ u kpɑm wure u bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑroku kuɑ bɑ sɑ̃ɑmɔ nɡe mɛ Akɑbu Isirelibɑn sinɑ boko u rɑɑ kuɑ. Sɑɑ yerɑ u mɑɑ sɔ̃ɔ kɑ suru kɑ kperi kpuro mɛnnɑ u sɑ̃ɑmɔ. \v 4 Mɑ u mɑɑ bũu turɑnu ɡɑnu kuɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. N deemɑ sɑ̃ɑ yee ten sɔ̃nɑ Yinni Gusunɔ u rɑɑ nɛɛ, Yerusɑlɛmu miyɑ kon nɛn yĩsiru doke. \v 5 Mɑ u turɑnu kuɑ mi bɑ rɑ sɔ̃ɔ kɑ suru kɑ kperi sɑ̃ sɑ̃ɑ yerun yɑɑri yiru sɔɔ. \v 6 U mɑm kɑ win bii yɑ̃kuru kuɑ u nùn wɔ̃ɔwɑ. U rɑ mɑɑ ɡuru winu kɑ wɛɛ bikiɑru koosi. U tɔmbu ɡɔsɑ be bɑ rɑ nùn ɡɔribu sokue. Nɡe mɛyɑ u kɔ̃sɑ mɔ̀ u sosimɔ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ u kɑ win mɔru seeyɑ. \v 7 U bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑroku suɑ, u doke Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. N deemɑ sɑ̃ɑ yee ten sɔ̃nɑ Gusunɔ u Dɑfidi kɑ win bii Sɑlomɔɔ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, Yerusɑlɛmuwɑ nɑ ɡɔsɑ Isirelibɑn wusu kpuro sɔɔ. Mɑ nɑ derɑ bɑ mɑn diru bɑniɑ mi, mi bɑ ko n dɑ mɑn sɑ̃. Miyɑ nɑ nɛɛ, kon nɛn yĩsiru doke. \v 8 Mɛyɑ nɑ ǹ mɑɑ derimɔ Isirelibɑ bu yɑri ben tem di mɛ nɑ ben bɑɑbɑbɑ wɛ̃, bɑ̀ n nɛn woodɑbɑ mɛm nɔɔwɑmmɛ, ye nɛn sɔm kowo Mɔwisi u bu wɛ̃. \v 9 Adɑmɑ bɑ ǹ swɑɑ dɑki. Wee Mɑnɑse u bu torɑsiɑ bɑ kɔ̃sɑ kuɑ yɑ kere bwese tuku ni Yinni Gusunɔ u kpeerɑsiɑ, be Isirelibɑn suunu sɔɔn diɡiɑ. \p \v 10 Yerɑ Yinni Gusunɔ u ɡɑri kuɑ sɑɑ win sɔmɔn nɔɔn di. \v 11 U nɛɛ, wee Mɑnɑse Yudɑbɑn sinɑ boko u kuɑ ye yɑ ǹ wɑ̃. U mɑm kɔ̃sɑ kuɑ n kere ye Amɔrebɑ bɑ kuɑ. U derɑ Yudɑbɑ bɑ durum kuɑ. Domi u bwɑ̃ɑrokunu kuɑ bɑ sɑ̃ɑmɔ. \v 12 Yen sɔ̃, nɛ, Gusunɔ Isirelibɑn Yinni kon Yerusɑlɛmu kɑ Yudɑn tem mɛ n tie nɔni swɑ̃ɑru doke kpɑ bɑɑwure wi u wuu ɡe wɑ, biti yu nùn mwɑ sere u kpɑnɑ u nɔɔ mɑri. \v 13 Kon bu sɛɛyɑsiɑ nɡe mɛ nɑ derɑ bɑ Sɑmɑri kɑ Akɑbun yɛnu kuɑ. Kon de bu ɡen tɔmbu kpuro ɡurɑwɑ, kpɑ bu bu ɡɔ̃ɔri wĩɑ wĩɑ, bu wukiri nɡe wekeru. \v 14 Mi sɔɔ, be bɑ tiɑrɑ kon bu wɛrɔbu nɔmu sɔndiɑ kpɑ wɛrɔ be, bu ben yɑ̃nu ɡurɑ kpuro. \v 15 Domi bɑ mɑn kɔ̃sɑ kuɑ, bɑ nɛn mɔru seeyɑmɔ sɑɑ dɔmɑ tèn di nɑ ben bɑɑbɑbɑ yɑrɑmɑ sɑɑ Eɡibitin di. \p \v 16 Mi sɔɔrɑ Mɑnɑse u torɑ teni sosi, u tɑɑrɛ sɑriruɡibun yɛm yɑri sere mu kokɑ Yerusɑlɛmun swɛɛ kpuro sɔɔ, torɑ ni u Yudɑbɑ koosiɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ bɑɑsi, ye u kɑ derɑ bɑ bũnu sɑ̃wɑ. \p \v 17 Ye Mɑnɑse u kuɑn sukum kɑ win torɑ ni u kuɑ, ye kpuro yɑ yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 18 Sɑnɑm mɛ u kpunɑ u ɡu, u dɑ u win bɑɑbɑbɑ deemɑ. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win yɛnuɔ ɡbɑɑ te bɑ mɔ̀ Usɑɔ. Yen biru win bii Amɔɔ u bɑndu kɔsire kuɑ. \s1 Amɔɔ u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 33:21-25) \p \v 19 Wɔ̃ɔ yɛndɑ yiruwɑ Amɔɔ u mɔ sɑnɑm mɛ u bɑndu di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ yiru bɑn te sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Mɛsulemɛti, Hɑrusi Yotibɑɡiin bii. \v 20 Amɔɔ wi, u mɑɑ kuɑ ye yɑ kun Yinni Gusunɔ dore, nɡe mɛ win tundo Mɑnɑse u kuɑ. \v 21 Win tundon yirɑ kpurowɑ u swĩi. U bũnu sɑ̃ɑmɔ, mɑ u yiirɑmɔ bwɑ̃ɑrokunun nuurɔ nɡe mɛ win tundo u rɑ rɑɑ ko. \v 22 Mɑ u Gusunɔ win sikɑdobɑn Yinni deri, u ǹ win swɛɛ swĩi. \p \v 23 Yerɑ win bwɑ̃ɑbu ɡɑbɑ nɔɔ tiɑ kuɑ bɑ dɑ bɑ nùn ɡo win dirɔ. \v 24 Adɑmɑ tɔn be bɑ nùn ɡo mi, bɑ mɑɑ ben tii mwɛɛrɑ bɑ ɡo. Mɑ bɑ derɑ win bii Yosiɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 25 Ye Amɔɔ u kuɑn sukum ye kpuro yɑ yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 26 Sɑnɑm mɛ Amɔɔ u kpunɑ u ɡu bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ ɡbɑɑ te bɑ mɔ̀ Usɑɔ. Mɑ win bii Yosiɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ. \c 22 \s1 Yosiɑsi \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:1-2) \p \v 1 Wɔ̃ɔ nɔɔbɑ itɑwɑ Yosiɑsi u mɔ sɑɑ ye u bɑndu di Yerusɑlɛmuɔ. U kuɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ itɑ bɑn te sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yedidɑ, Adɑyɑ Bosikɑtiɡiin bii. \v 2 Yosiɑsi wi, u kuɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re, domi u sĩɑ win sikɑdo Dɑfidin yirɑ kpuro sɔɔ, u ǹ yen ɡɑɑ ɡɛɛrɑri. \s1 Bɑ Yinni Gusunɔn woodɑn \s2 tireru wɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:8-18) \p \v 3 Ye Yosiɑsi u kuɑ wɔ̃ɔ yɛndu yiru sɑri bɑndu sɔɔ, yerɑ sɔ̃ɔ teeru u win tire yoro Sɑfɑni Asɑliɑn bii, Mɛsulɑmun debubu ɡɔrɑ sɑ̃ɑ yerɔ u nɛɛ, \v 4 ɑ doo yɑ̃ku kowo tɔnwero Hilikiyɑn mi, ɑ nùn sɔ̃ ɑ nɛɛ, u ɡobi yi dooru koowo yi bɑ kɑ nɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ yi tɔmbɑ kɔ̃sobu wɛ̃. \v 5 Kpɑ bu sɑ̃ɑ yerun sɔm kowobun wiruɡibu ɡobi yi nɔmu bɛriɑ. \v 6 Kpɑ bu kɑ yi dɑ̃ɑ dɑ̃kobu kɑ bɑnɔbu kɑ sɔm kowobu kɔsiɑ kpɑ bu kɑ dɑ̃ɑ dwe kɑ kpenu ni bɑ koo kɑ sɑ̃ɑ yee te sɔmɛ. \v 7 Adɑmɑ bu ku bikiɑ nɡe mɛ bɑ kɑ ɡobi yi dendisinɑ, domi bɑ sɑ̃ɑwɑ nɑɑnɛɡibu. \p \v 8 Sɑfɑni u dɑ u Hilikiyɑ ɡɑri yi sɔ̃ɔwɑ. Mɑ Hilikiyɑ u Sɑfɑni sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ Yinni Gusunɔn woodɑn tireru wɑ sɑ̃ɑ yerɔ. Mɑ u nùn tu wɛ̃ u ɡɑrɑ. \v 9 Yen biru Sɑfɑni u ɡɔsirɑmɑ u nɑ sinɑ bokon mi, u nùn ɡɔrɑ tusiɑ. U nɛɛ, wunɛn bwɑ̃ɑbɑ ɡobi yi suɑ bɑ sɑ̃ɑ yerun sɔm kowobun wiruɡibu nɔmu bɛriɑ. \p \v 10 Mɑ u mɑɑ nɛɛ, tireru ɡɑru wee te yɑ̃ku kowo tɔnwero Hilikiyɑ u mɑn wɛ̃. \p Mɑ u tu sinɑ boko ɡɑriɑ. \s1 Yosiɑsi sinɑ boko \s2 u bikiɑru dɑ Huludɑn mi \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:19-28) \p \v 11 Sɑɑ yè sɔɔ sinɑ boko Yosiɑsi u tire ten ɡɑri nuɑ, yerɑ u win tiin yɑberu nɛnuɑ u kɑrɑnɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. \v 12 Mɑ u yɑ̃ku kowo Hilikiyɑ kɑ Akikɑmu Sɑfɑnin bii kɑ Akɑbori Miseen bii kɑ sere Sɑfɑni win tire yoro kɑ Asɑyɑ win sɔm kowo sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, \v 13 i doo i Yinni Gusunɔ bikiɑ ye tire tenin ɡɑri ɡerumɔ nɛ kɑ nɛn tɔmbu Yudɑbɑn sɔ̃. Domi mɔru ye Yinni Gusunɔ u kɑ sun mɔ̀ yɑ kpɑ̃, yèn sɔ̃ bɛsɛn bɑɑbɑbɑ bɑ ǹ tire ten ɡɑri swɑɑ sue bu sere ko nɡe mɛ tɑ ɡeruɑ. \p \v 14 Mɑ yɑ̃ku kowo Hilikiyɑ kɑ Akikɑmu kɑ Akɑbori kɑ Sɑfɑni kɑ Asɑyɑ bɑ dɑ bɑ Gusunɔn sɔmɔ Huludɑ wɑ Yerusɑlɛmun wɔɔ berɑ kpɑɑɔ. Huludɑ win durɔwɑ Sɑlumu Tikifɑn bii, Hɑrɑsin debubu. Sɑlumu wiyɑ u rɑ yɑ̃ku kowobun yɑbenu bere. Ye bɑ turɑ mi, yerɑ bɑ Huludɑ ɡɑri yi sɔ̃ɔwɑ. \v 15 Mɑ u bu wisɑ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u ɡeruɑ. U nɛɛ, i durɔ wi u bɛɛ ɡɔrimɑ sɔ̃ɔwɔ i nɛɛ, \v 16 ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. U nɛɛ, u koo de kɔ̃sɑ yu nɑ Yerusɑlɛmuɔ kpɑ yu min tɔmbu deemɑ nɡe mɛ tire ten ɡɑri yi ɡeruɑ te wi Yudɑbɑn sinɑ boko u ɡɑrɑ. \v 17 Domi bɑ wi Yinni Gusunɔ deri, mɑ bɑ bũnu turɑre dɔ̃ɔ dokeɑmmɛ bu kɑ win mɔru seeyɑ kɑ ben kookoosu kpuro. Yen sɔ̃ tɛ̃, u kɑ Yerusɑlɛmuɡibu mɔru mɔ̀, yɑ ǹ mɑɑ suremɔ. \v 18 Adɑmɑ Yudɑbɑn sunɔ wi u bɛɛ ɡɔrimɑ, i nùn sɔ̃ɔwɔ i nɛɛ, ɑmɛniwɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u ɡeruɑ win woodɑ ye u ɡɑrɑn sɔ̃. U nɛɛ, \v 19 yèn sɔ̃ wi, sinɑ boko u nuɑ Yerusɑlɛmuɡibu bɑ koo kɔ̃sɑ wɑ, bu nuki sɑnkirɑ kpɑ bu bu ɡɛm, mɑ ɡɑri yi, yi wi sinɑ bokon ɡɔ̃ru so, mɑ u tii kɑwɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ u swĩ, u win yɑberu nɛnuɑ u kɑrɑnɑ, \v 20 yen sɔ̃nɑ u koo de wi, sinɑ boko u ɡbi bɔri yɛndu sɔɔ kpɑ bu nùn sike win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ. Win nɔni kun mɑɑ kɔ̃sɑ ye wɑsi, ye yɑ koo Yerusɑlɛmu deemɑ. \s1 Yosiɑsi u Gusunɔn ɑrukɑwɑni dubiɑ \s2 ye u kɑ Isirelibɑ bɔkuɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:29-32) \p Mɑ tɔn be, bɑ ɡɔsirɑmɑ bɑ sinɑ boko ɡɑri yi kpuro sɔ̃ɔwɑ. \c 23 \p \v 1 Yenibɑn biru, sinɑ boko Yosiɑsi u ɡɔrɑ bu Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmuɡibun ɡuro ɡurobu mɛnnɑmɑ. \v 2 Mɑ bɑ dɑ sɑ̃ɑ yerɔ kɑ yɑ̃ku kowobu kɑ Gusunɔn sɔmɔbu kɑ Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmuɡibu ɡesi kpuro, bibu kɑ ɡuro ɡurobu. Mɑ bɑ bu Yinni Gusunɔn tire te ɡɑriɑ, te bɑ wɑ mi. \v 3 Yerɑ sinɑ boko u dɑ u yɔ̃rɑ mi u rɑ yɔ̃re, u nɔɔ mwɛɛ teni kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. U nɛɛ, kon Yinni Gusunɔ swĩiwɑ kpɑ n win woodɑbɑ kɑ win yiirebu kɑ ye u ɡeruɑ kpuro mɛm nɔɔwɑ kɑ nɛn ɡɔ̃ru kpuro. Kpɑ n wɑ n tire tenin ɡɑri nɛnɛ. Mɑ tɔn ben tii bɑ wurɑ mɛ. \s1 Yosiɑsi u sɑ̃ɑ tukunu yinɑsiɑ \s2 win tem sɔɔ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:3-5) \p \v 4 Mɑ u derɑ yɑ̃ku kowo tɔnwero Hilikiyɑ kɑ yɑ̃ku kowo be bɑ tie kɑ be bɑ sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔ kɔ̃su bɑ bũu ni bɑ mɔ̀ Bɑɑli kɑ Asitɑɑten sɑ̃ɑ yɑ̃nu kɑ ye bɑ rɑ kɑ kperi sɑ̃ ɡurɑ bɑ yɑrɑ sɑ̃ɑ yee ten min di. Mɑ bɑ dɑ bɑ nu dɔ̃ɔ mɛni Yerusɑlɛmun biruɔ, Sedoronin wɔwɑɔ. Mɑ bɑ nin torom ɡurɑ bɑ kɑ dɑ Betɛliɔ. \v 5 Mɑ u mɑɑ yɑ̃ku kowobu ɡirɑ, be Yudɑbɑn sinɑmbɑ ɡɔsɑ bu kɑ turɑre dɔ̃ɔ doke yɑ̃ku yenu sɔɔ ni bɑ kuɑ Yerusɑlɛmuɔ kɑ yen bɑru kpɑɑnɔ, kɑ Yudɑbɑn wusɔ. Mɑ u mɑɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin yɑ̃ku kowobu ɡirɑ kɑ mɑɑ be bɑ suru kɑ sɔ̃ɔ kɑ kperi sɑ̃ɑmɔ. \v 6 U mɑɑ derɑ bɑ bwɑ̃ɑroku ɡe bɑ kuɑ Asitɑɑten sɔ̃ yɑrɑ sɑ̃ɑ yerun di. Mɑ u ɡu yɑrɑ Yerusɑlɛmun di u ɡu dɔ̃ɔ mɛni Sedoronin wɔwɑɔ. Mɑ u ɡen torom suɑ u wisi mi bɑ rɑ tɔmbu sike. \v 7 Yerɑ u mɑɑ diɑ ye kɔsukɑ mi bɑ rɑ sɑkɑrɑru ko bũu sɑ̃ɑrun sɔ̃. Miyɑ mɑɑ kurɔbu bɑ rɑ yɑ̃nu wesi bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten sɔ̃. \p \v 8 U derɑ Yinni Gusunɔn yɑ̃ku kowobɑ nɑ sɑɑ Yudɑn wusun di, mɑ bɑ sɑ̃ɑ yee nìn mi bɑ rɑ turɑre dɔ̃ɔ doke ɡunɡunu wɔllɔ kɔsukɑ sɑɑ Gebɑn di n kɑ ɡirɑri Beri Sebɑɔ. Mɛyɑ bɑ mɑɑ bũu sɑ̃ɑ yee ni nu wɑ̃ɑ wuun ɡbɑ̃rɑ kɔnnɔn nɔm dwɑrɔ kɔsukɑ, Yosue wuun sunɔn dii kɔnnɔn bɔkuɔ. \v 9 U ǹ dere ɡunɡuu nin yɑ̃ku kowobu bu yɑ̃kuru ko Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ Yerusɑlɛmuɔ. Adɑmɑ u derɑ bɑ pɛ̃ɛ ye bɑ ǹ seeyɑtiɑ doke dimɔ kɑ beɡibu sɑnnu. \p \v 10 Mɑ u mɑɑ derɑ bɑ sɑ̃ɑ yee te bɑ mɔ̀ Tofɛti kɔsukɑ Hinɔmun wɔwɑɔ. Kpɑ bu ku rɑɑ mɑɑ kɑ ben bibu yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru ko mi, bũu wi bɑ mɔ̀ Mɔlɔkun sɔ̃. \v 11 Mɑ u derɑ bɑ bwɑ̃ɑroku ni nu kɑ dumi weenɛ kɔsukɑ ni Yudɑbɑn sinɑmbɑ kɑ nɑ bu kɑ sɔ̃ɔ sɑ̃. U mɑɑ kɛkɛ ye dumi ɡɑwe dɔ̃ɔ mɛni ye bɑ rɑ dendi bu kɑ sɔ̃ɔ wi sɑ̃. Yenibɑ kpurowɑ yɑ rɑɑ wɑ̃ɑ sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔwɔ, Nɛtɑni Mɛlɛkin yɛnun bɔkuɔ. Nɛtɑni Mɛlɛki wi, u sɑ̃ɑwɑ sinɑ bokon sɔm kowobun wiruɡii. \v 12 Yosiɑsi u derɑ bɑ bũu turɑ ni Yudɑbɑn sinɑmbɑ rɑɑ kuɑ Akɑsin dirun ɡidɑmbisɑn wɔllɔ kɔsukɑ kɑ ni Mɑnɑse u kuɑ sɑ̃ɑ yerun yɑɑri yiru ye sɔɔ. Ye Yosiɑsi u nu kɔsukɑ u kpɑ, u derɑ bɑ nin yɑnim ɡurɑ bɑ wisi Sedoronin wɔwɑɔ. \v 13 U derɑ bɑ mɑɑ bũu sɑ̃ɑ yenu kɔsukɑ ni Sɑlomɔɔ u kuɑ Yerusɑlɛmun sɔ̃ɔ yɑri yerɔ Olifin ɡuurun sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm dwɑru ɡiɑ. Miyɑ bɑ rɑ Sidoniɡibun bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑte sɑ̃ kɑ Mɔɑbubɑn bũu wi bɑ mɔ̀ Kemɔsi kɑ mɑɑ Amɔnibɑn bũu wi bɑ mɔ̀ Milikɔmu. \v 14 Mɑ u ben bwɑ̃ɑrokunu kɔsukɑ u mɑɑ derɑ bɑ dɑ̃ɑ ye wukɑ ye bɑ rɑɑ ɡire Asitɑɑten sɔ̃. Mɑ u kɑ tɔmbun kukunu yen wɔrusu kɔruɑ. \s1 Yosiɑsi u sɑ̃ɑ tukunu yinɑsiɑ \s2 Isireliɔ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 34:6-7) \p \v 15 U mɑɑ derɑ bɑ turɑ te tɑ wɑ̃ɑ Betɛliɔ kɔsukɑ kɑ bũu turɑ te Yeroboɑmu Nɛbɑtin bii u kuɑ, wi u Isirelibɑ doke torɑnu sɔɔ. Yen biru u tu dɔ̃ɔ mɛni muku muku, kɑ sere mɑɑ dɑ̃ɑ ye bɑ ɡirɑ Asitɑɑten sɔ̃. \p \v 16 Ye Yosiɑsi u sĩirɑ u mɛɛrɑ ɡuu ten wɔllɔ, yerɑ u wɑ sikɑ wee. Mɑ u ɡɔrɑ bu dɑ bu tɔn be bɑ sikuɑ min kukunu sikiɑmɑ. Mɑ u kuku ni dɔ̃ɔ doke Betɛlin bũu turɑru mi, u kɑ yɑ̃ku yee te disi doke nɡe mɛ Gusunɔ u ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔn nɔɔn di. \v 17 Sɑɑ yerɑ u mɑɑ bikiɑ u nɛɛ, wɑrɑn sikirɑ nɑ wɑɑmɔ mini. \p Mɑ wuu ɡen tɔmbu bɑ nùn wisɑ bɑ nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ wi u nɑ sɑɑ Yudɑn di u ye ɑ yɑ̃ku yee te kuɑ minin ɡɑri ɡeruɑ, win sikirɑ mi. \p \v 18 Mɑ sinɑ boko u nɛɛ, i tu derio ɡoo u ku rɑɑ win kukunu bɑbɑ. \p Nɡe mɛyɑ bɑ kɑ durɔ win kukunu deri, kɑ sere mɑɑ Gusunɔn sɔmɔ wi u nɑ Sɑmɑrin diɡinu. \p \v 19 Yosiɑsi u mɑɑ derɑ bɑ bũu diɑ ye Isirelibɑn sinɑmbɑ bɑnɑ kɔsukɑ, ben tem mɛ kpuron wuu mɑrosɔ. Domi yerɑ bɑ kɑ Yinni Gusunɔn mɔru seeyɑ. U bũu diɑ ye kɔsukɑwɑ mɑm mɑm nɡe mɛ u kuɑ Betɛliɔ. \v 20 U bũu nin yɑ̃ku kowobu ɡo nin turɑnɔ mi bɑ rɑ nu sɑ̃. Mɑ u tɔmbun kukunu dɔ̃ɔ mɛni turɑ nin wɔllɔ. \p Yen biru u ɡɔsirɑ u wurɑ Yerusɑlɛmuɔ. \s1 Yosiɑsi u Gɔɔ sɑrɑribun \s2 tɔ̃ɔ bɑkɑru kuɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 35:1,18-19) \p \v 21 Yosiɑsi sinɑ boko u win tɔmbu kpuro woodɑ wɛ̃ u nɛɛ, i bɛɛn Yinni Gusunɔ Gɔɔ sɑrɑribun tɔ̃ɔ bɑkɑru diiyo nɡe mɛ bɑ yoruɑ win woodɑn tireru sɔɔ. \v 22 Mɑ bɑ tɔ̃ɔ bɑkɑ te di tɑ kerɑ te bɑ rɑ rɑɑ di sɑɑ kpɑrobun wɑɑtin di n kɑ ɡirɑri sinɑm be bɑ nùn ɡbiiye kpuron wɑɑti sɔɔ Yudɑɔ kɑ Isireliɔ. \v 23 Yosiɑsi u kuɑwɑ wɔ̃ɔ yɛndu yiru sɑri bɑndu sɔɔ, sɑɑ ye bɑ tɔ̃ɔ bɑkɑ te di Yerusɑlɛmuɔ. \s1 Ye Yosiɑsi u mɑɑ kuɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 35:20-27; 36:1) \p \v 24 Yen biru Yosiɑsi u derɑ bɑ ɡɔri sokobu kɑ sɔrobu ɡo. Mɑ u mɑɑ derɑ bɑ bwɑ̃ɑroku ni bɑ mɔ̀ Terɑfimu kɑm koosiɑ kɑ sere mɑɑ bũu turɑ ni nu wɑ̃ɑ Yerusɑlɛmuɔ kɑ Yudɑn temɔ. U yeni kuɑwɑ bu kɑ woodɑn tire te yɑ̃ku kowo Hilikiyɑ u wɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ mɛm nɔɔwɑ. \p \v 25 Sinɑm be bɑ Yosiɑsi ɡbiiye, ben ɡoo sɑri wi u Yinni Gusunɔ sɑ̃wɑ nɡe wi kɑ win ɡɔ̃ru kpuro, kɑ win bwɛ̃rɑ kpuro, kɑ win dɑm kpuro nɡe mɛ Mɔwisin woodɑ yɑ ɡeruɑ. Mɛyɑ mɑɑ win biru sunɔ ɡoo sɑri wi u kuɑ nɡe mɛ. \p \v 26 Adɑmɑ kɑ mɛ, Yinni Gusunɔn mɔru kun sure ye u Yudɑbɑ seesi, kɔ̃sɑ ye Mɑnɑse u kuɑn sɔ̃. \v 27 Mɑ u nɛɛ, kon Yudɑbɑ kuɑ nɡe mɛ nɑ Isirelibɑ kuɑ. Kon bu ɡirɑ nɛn wuswɑɑn di, kpɑ n Yerusɑlɛmu wuu ɡe nɑ rɑɑ ɡɔsɑ mi deri, kɑ sere mɑɑ sɑ̃ɑ yee tèn mi nɑ nɛɛ, ko nɑ n dɑ tii sɔ̃ɔsi. \p \v 28 Ye Yosiɑsi u kuɑn sukum ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 29 Yosiɑsin wɑɑti ye sɔɔ, Eɡibitin sinɑ boko wi bɑ mɔ̀ Nɛko, u seewɑ sɔ̃ɔ teeru u Asirin sinɑ boko tɑbu somiru dɔɔ dɑɑ te bɑ mɔ̀ Efɑrɑtin berɑ ɡiɑ. Mɑ sinɑ boko Yosiɑsi u seewɑ u dɑ u kɑ nùn tɑbu wɔri. Ye Nɛko u nùn wɑ, yerɑ u derɑ bɑ nùn ɡo Mɛɡidoɔ. \v 30 Mɑ Yosiɑsin tɑbu kowobu bɑ win ɡoru suɑ bɑ kpɛ̃ɛ win tɑbu kɛkɛ sɔɔ ye dumi ɡɑwe, bɑ kɑ nɑ Yerusɑlɛmuɔ. Bɑ nùn sikɑ win siki wɔruɔ. Yerɑ bɑ win bii Yoɑkɑsi suɑ bɑ bɑndun ɡum tɑ̃re, u kuɑ sunɔ win tundon ɑyerɔ. \s1 Yoɑkɑsi \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 36:2-4) \p \v 31 Yoɑkɑsi u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ itɑ sɑɑ ye u bɑndu di. Mɑ u kuɑ suru itɑ bɑn te sɔɔ, Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Hɑmutɑli Yeremin bii, wi u wɑ̃ɑ Libinɑɔ. \v 32 Yoɑkɑsi wi, u ǹ kue dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Kɔ̃sɑ ye win sikɑdobɑ bɑ rɑɑ kuɑ, yerɑ u kuɑ mɑm mɑm. \v 33 Mɑ Nɛko Eɡibitin sinɑ boko u nùn mwɑ u bɔkuɑ u kɑ dɑ Ribilɑɔ Hɑmɑtin temɔ. Nɡe mɛyɑ u kɑ nùn bɑndu yɑrɑ. Mɑ u Yudɑbɑ sii ɡeesun kilo nɔrɔbun subɑ itɑ (3.000) bure kɑ wurɑn kilo tɛnɑ. \p \v 34 Mɑ u Eliɑkimu Yosiɑsin bii bɑndu wɛ̃. Yerɑ u nùn yĩsi kpɑɑru kɑ̃ Yoyɑkimu. Mɑ u kɑ Yoɑkɑsi dɑ Eɡibitiɔ. Miyɑ u ɡu. \v 35 Yoyɑkimu u Eɡibitin sunɔ sii ɡee si wɛ̃ kɑ wurɑ ye. Adɑmɑ u win tem tɔmbu sii ɡeesu kɑ wurɑn ɡeeru burewɑ n kɑ turi ɡee te Eɡibitin sunɔ u bikiɑ. \s1 Yoyɑkimu u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 36:5-8) \p \v 36 Wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbuwɑ Yoyɑkimu u mɔ sɑnɑm mɛ u bɑndu di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ tiɑ bɑn te sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Sebudɑ, Pedɑyɑ Rumɑɡiin bii. \v 37 Yoyɑkimu wi, u ǹ kue dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Kɔ̃sɑ ye win sikɑdobɑ bɑ rɑɑ kuɑ, yerɑ u kuɑ mɑm mɑm. \c 24 \p \v 1 Yoyɑkimun wɑɑti sɔɔrɑ Nɛbukɑnɛsɑɑ Bɑbilonin sinɑ boko u Yudɑbɑ wɔri u bu tɑɑrewɑ wɔ̃ɔ itɑ. Yen biru bɑ nùn seesi bu kɑ tii yinɑ. \v 2 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u derɑ Bɑbilonin tɑbu kowobu kɑ Siriɡibu, kɑ Mɔɑbubɑ, kɑ Amɔniɡibu, bɑ Yoyɑkimu wɔri bu kɑ Yudɑbɑ kpeerɑsiɑ nɡe mɛ u ɡeruɑ sɑɑ win sɔmɔbun nɔɔn di. \v 3 U yeni kuɑwɑ u kɑ Yudɑbɑ ɡirɑ win wuswɑɑn di Mɑnɑsen torɑ ni u kuɑn sɔ̃. \v 4 Domi Mɑnɑse wi, u tɑɑrɛ sɑriruɡibun yɛm yɑri mu kokɑ Yerusɑlɛmun swɛɛ sɔɔ. Yeni kpuron sɔ̃nɑ Yinni Gusunɔ u ǹ bu suuru kue. \p \v 5 Ye Yoyɑkimu u kuɑn sukum ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. \v 6 Yenibɑn biru u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ. Mɑ win bii Yoyɑkini u bɑndu kɔsire kuɑ. \p \v 7 Eɡibitin tɑbu kowobu bɑ ǹ mɑɑ yɑrire ben tem di. Domi Bɑbilonin sinɑ boko u bu tem mwɑɑri sɑɑ Eɡibitin dɑɑrun di sere n kɑ ɡirɑri dɑɑ te bɑ mɔ̀ Efɑrɑtiɔ. \s1 Yoyɑkini \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 36:9-10) \p \v 8 Wɔ̃ɔ yɛndu yiru sɑriwɑ Yoyɑkini u mɔ sɑɑ ye u bɑndu di. Win mɛron yĩsirɑ Nɛhusitɑ Ɛlinɑtɑni Yerusɑlɛmuɡiin bii. \v 9 Yoyɑkini wi, u ǹ kue dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Kɔ̃sɑ u kuɑ mɑm mɑm nɡe mɛ win tundo u rɑɑ kuɑ. \p \v 10 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Bɑbilonin sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑn tɑbu kowobu bɑ nɑ bɑ Yerusɑlɛmu wɔri bɑ ye tɑrusi. \v 11 Mɑ wi sinɑ bokon tii u nɑ mi, u bu deemɑ. \v 12 Yerɑ Yoyɑkini Yudɑbɑn sinɑ boko u yɑrɑ u Nɛbukɑnɛsɑɑ wi sennɔ dɑ kɑ win mɛro, kɑ win bwɑ̃ɑbu kɑ win sinɑ ɑsɑkpɔbu kɑ win yɛnun sɔm kowobun wiruɡibu. Mɑ Nɛbukɑnɛsɑɑ u nùn mwɑ u pirisɔm doke. U yeni kuɑwɑ win bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ itɑse sɔɔ. \p \v 13 Mɑ u sɑ̃ɑ yerun ɑrumɑni ɡurɑ, mɑ u ten dendi yɑ̃ɑ ni Sɑlomɔɔ u kuɑ kɑ wurɑ kɔsukɑ, mɑ u mɑɑ sinɑ kpɑɑrun ɑrumɑni ɡurɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u ɡeruɑ. \v 14 Mɑ u Yerusɑlɛmun wiruɡibu kɑ ben dɑmɡibu ɡurɑ u kɑ dɑ ben mi. Ben ɡeerɑ sɑ̃ɑwɑ tɔmbu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000). Ben ɡɑbɑ sɑ̃ɑ sekobu ɡɑbu mɑɑ dɑ̃ɑ dɑ̃kobu. Bwɛ̃ɛbwɛ̃ɛbu tɔnɑwɑ u deri. \v 15 U sinɑ boko Yoyɑkini kɑ win mɛro kɑ win kurɔbu kɑ win yɛnun sɔm kowobun wiruɡibu kɑ tem min dɑmɡibu kpuro ɡurɑ u kɑ dɑ Bɑbiloniɔ. \v 16 Tɑbu kowo be u ɡurɑ bɑ sɑ̃ɑwɑ tɔmbu nɔrɔbun subɑ nɔɔbɑ yiru (7.000). Mɑ nɔmɑn sɔm kowobu bɑ sɑ̃ɑ tɔmbu nɔrɔbu (1.000). Be kpuro bɑ sɑ̃ɑwɑ tɑbu durɔ wɔruɡɔbɑ. \p \v 17 Yen biru u Mɑtɑniɑ kuɑ sunɔ Yoyɑkinin ɑyerɔ. Mɑ u nùn yĩsiru kɑ̃ Sedesiɑsi. Mɑtɑniɑ wi, u sɑ̃ɑwɑ Yoyɑkinin tundon wɔnɔ. \s1 Sedesiɑsi \s2 u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko \r (I mɑɑ mɛɛrio Yeremi 52:1-3 kɑ Bɑndun Gɑri II, 36:11-12) \p \v 18 Sɑɑ ye Sedesiɑsi u bɑndu di Yerusɑlɛmuɔ, u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ tiɑ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ tiɑ bɑndu sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Hɑmutɑli Yeremi Libinɑɡiin bii. \v 19 Sedesiɑsi wi, u ǹ kue dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Kɔ̃sɑ ye Yoyɑkimu u rɑɑ kuɑ, yerɑ win tii u mɑɑ kuɑ mɑm mɑm. \p \v 20 Ye kpuro yɑ koorɑ yèn sɔ̃ Yinni Gusunɔ u kɑ Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmuɡibu mɔru kuɑ domi u kĩ u bu fɛ̃rɑ u kɔ̃. \s1 Bɑ Yerusɑlɛmu tɑrusi \r (I mɑɑ mɛɛrio Yeremi 39:1-7; 52:3-11) \p Sɑɑ ye sɔɔrɑ Sedesiɑsi u Bɑbilonin sinɑ boko seesi. \c 25 \p \v 1 Sedesiɑsin bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛse yen suru wɔkurusen sɔ̃ɔ wɔkurusewɑ Nɛbukɑnɛsɑɑ Bɑbilonin sinɑ boko u Yerusɑlɛmu wɔrimɑ kɑ win tɑbu kowobu kpuro. Yerɑ u win sɑnsɑni ɡirɑ yen bɔkuɔ. Mɑ bɑ kuku yenu kuɑ bɑ kɑ sikerenɑ. \v 2 Mɑ bɑ wuu ɡe tɑrusi sere n kɑ kuɑ Sedesiɑsin bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ tiɑse. \p \v 3 Sɑɑ ye sɔɔrɑ ɡɔ̃ɔrɑ dɑm kuɑ wuu ɡe sɔɔ. Wɔ̃ɔ ɡen suru nnɛsen sɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛse sɔɔ, \v 4 Bɑbiloniɡibu bɑ Yerusɑlɛmun ɡbɑ̃rɑ te yɑbɑ. Mɑ Yudɑbɑn sinɑ boko kɑ win tɑbu kowobu bɑ duki yɑkurɑ min di wɔ̃kuru bɑɑ mɛ Bɑbiloniɡii be, bɑ wuu ɡe tɑrusi. Yudɑbɑ bɑ yɑrɑwɑ sɑɑ kɔnnɔ ɡe ɡɑ wɑ̃ɑ ɡbɑ̃rɑru yirun bɑɑ sɔɔn di, sinɑ bokon sɑɑdiɛ̃n bɔkuɔ, Yuudɛnin wɔwɑn berɑ ɡiɑ. \v 5 Adɑmɑ Bɑbilonin tɑbu kowo be, bɑ sinɑ boko Sedesiɑsi nɑɑ swĩi. Mɑ bɑ nùn nɑɑmwɛ Yerikon wɔwɑɔ. Yerɑ win tɑbu kowobu bɑ yɑrinɑ bɑ nùn deri. \v 6 Mɑ bɑ nùn mwɑ bɑ kɑ dɑ Bɑbilonin sinɑ bokon mi Ribilɑɔ. Miyɑ bɑ nùn siri. \v 7 Bɑ win bibu sɑkirɑ win wuswɑɑɔ. Mɑ bɑ win tiin nɔni wɔwɑ. Yen biru bɑ nùn bɔkuɑ kɑ sii ɡɑndun yɔni yiru bɑ kɑ dɑ Bɑbiloniɔ. \s1 Bɑ Yerusɑlɛmun tɔn be bɑ tie \s2 yoru mwɛɛrɑ \r (I mɑɑ mɛɛrio Yeremi 39:8-10; 52:12-30 kɑ Bɑndun Gɑri II, 36:17-21) \p \v 8 Nɛbukɑnɛsɑɑn bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ nnɛse sɔɔ, yen suru nɔɔbusen sɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ Nɛbusɑrɑdɑ wi u sɑ̃ɑ Bɑbilonin sinɑ bokon kɔ̃sobun wiruɡii u nɑ Yerusɑlɛmuɔ. \v 9 Mɑ u Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru dɔ̃ɔ mɛni kɑ Isirelibɑn sinɑ kpɑɑru, kɑ diɑ ye yɑ ɡesi wɑ̃ kpuro. Ye yɑ sɑ̃ɑ dɑmɡibun diɑ u dɔ̃ɔ mɛniwɑ. \v 10 Tɑbu kowo be bɑ nùn swĩi bɑ Yerusɑlɛmun ɡbɑ̃rɑru kɔsukɑ. \p \v 11 Mɑ u Isireli be bɑ tii wɛ̃ kɑ be bɑ tie ɡurɑ u kɑ doonɑ. \v 12 Adɑmɑ u mɛɛrɑ be bɑ bwɛ̃ɛbwɛ̃ɛru bo, mɑ u be deri Yerusɑlɛmu mi, bu kɑ ɡbeɑ wuku, kpɑ bɑ n resɛm sɔmburu mɔ̀. \p \v 13 Bɑbilonin tɑbu kowo be, bɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun ɡbere ye bɑ kuɑ kɑ sii ɡɑndu kɔsukɑ, kɑ yen yɔ̃rɑtii kɑ sere mɑɑ boo sii ɡɑnduɡuu ɡè sɔɔ bɑ rɑ nim doke. Mɑ bɑ sii ɡɑn ni kpuro ɡurɑ bɑ kɑ dɑ Bɑbiloniɔ. \v 14 Mɑ bɑ mɑɑ ten dendi yɑ̃nu ɡurɑ ni bɑ kuɑ kɑ sii ɡɑndu. Niyɑ ɡbɛ̃ɛ ni bɑ rɑ kɑ torom ɡure, kɑ kɑɑtonu kɑ wobunu kɑ nɔri. \v 15 Kɔ̃sobun wiruɡii wi, win tii u ten doo suɑ kɑ ten ɡbɛ̃ɑ ye bɑ kuɑ kɑ wurɑ kɑ sii ɡeesu, \v 16 kɑ sere sɑ̃ɑ yerun ɡbere yiru ye, kɑ boo ɡe, kɑ yɔ̃rɑtii yi. Dendi yɑ̃ɑ sii ɡɑnduɡii ni Sɑlomɔɔ u kuɑ kpuro, niyɑ bɑ ɡurɑ. Goo kun kpɛ̃ u nin bunum ɡeeru ɡɑri. \v 17 Domi ɡbere yen tiɑn ɡunum mu sɑ̃ɑwɑ ɡɔm soonu yɛndu yiru sɑri. Mɑ bɑ yen wɔllɔ sii ɡɑndu sɔndi nɡe furɔ, ɡɔm soonu itɑ. Yen biru bɑ furɔ ɡe burɑru koosi nɡe mɑnɡon mɑrum. Bɑ ye kpuro kuɑwɑ kɑ sii ɡɑndu. Nɡe mɛyɑ bɑ mɑɑ yiruse kuɑ. \p \v 18 Kɔ̃sobun wiruɡii wi, u yɑ̃ku kowo tɔnwero Serɑyɑ mwɑ, kɑ win yiruse Sofoni, kɑ sere mɑɑ tɔmbu itɑ be bɑ sɑ̃ɑ yerun kɔnnɔ kɔ̃su. \v 19 Yen biru u tɑbu kowobun wiruɡii ɡoo mwɑ kɑ tɔmbu nɔɔbu sinɑ bokon bwɑ̃ɑbu sɔɔ, kɑ sere tɑbu sunɔn tire yoro wi u rɑ tɔmbu sooɡeru mwɛ, kɑ sere mɑɑ dɑmɡibu ɡɑbu tɔmbu wɑtɑ be bɑ tie wuu ɡe sɔɔ. \v 20 Be kpurowɑ u suɑ u kɑ Bɑbilonin sinɑ boko dɑɑwɑ Ribilɑɔ. \v 21 Mɑ Bɑbilonin sinɑ boko wi, u derɑ bɑ bu so bɑ ɡo Ribilɑ mi, Hɑmɑtin temɔ. \p Nɡe mɛyɑ bɑ kɑ Yudɑbɑ ɡurɑ bɑ kɑ dɑ tem tukumɔ sere mi n tomɑ. \s1 Bɑ Gedɑliɑ kuɑ \s2 Yudɑbɑn tem yɛ̃ro \r (I mɑɑ mɛɛrio Yeremi 40:7-41:18) \p \v 22 Yen biru Bɑbilonin sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑ u Gedɑliɑ Akikɑmun bii Sɑfɑnin debubu kuɑ Yudɑ be bɑ tien tem yɛ̃ro. \v 23 Sɑɑ ye tɑbu kowobun wiruɡii be bɑ tie Yudɑɔ kɑ ben tɔmbu, bɑ nuɑ mɑ Bɑbilonin sinɑ boko u Gedɑliɑ kuɑ ben tem yɛ̃ro, yerɑ bɑ seewɑ bɑ dɑ Gedɑliɑ win mi Misipɑɔ. Wiruɡii beyɑ Isimɛɛli Nɛtɑniɑn bii kɑ Yokɑnɑni Kɑreɑn bii kɑ Serɑyɑ, Tɑnumɛti Nɛtofɑɡiin bii kɑ Yɑɑsɑniɑ Mɑɑkɑɡiin bii. \v 24 Yerɑ Gedɑliɑ u ɡeruɑ kɑ bɔ̃ri u nɛɛ, i ku Bɑbilonin sinɑm ben bɛrum ko. I sinɔ sɛ̃ɛ bɛsɛn tem mɛ sɔɔ kpɑ i ben sinɑ boko wi sɑ̃. Ì n kuɑ mɛ, i ko i dobu nɔ. \p \v 25 Adɑmɑ wɔ̃ɔ ɡen suru nɔɔbɑ yiruse sɔɔ, Isimɛɛli Nɛtɑniɑn bii Elisɑmɑn debubu, wi u sɑ̃ɑ sinɑ bii u nɑ, wi, kɑ tɔmbu wɔkuru ɡɑbu bɑ Gedɑliɑ ɡo, kɑ Yudɑbɑ ɡɑbu kɑ mɑɑ Bɑbiloniɡii be bɑ wɑ̃ɑ kɑ wi. \v 26 Mɑ Yudɑ be bɑ tie sɑɑ ben wiruɡibun di sere kɑ bwɛ̃ɛbwɛ̃ɛbɔ, kɑ ben tɑbu kowobun wiruɡii be, bɑ seewɑ bɑ kpikiru suɑ bɑ dɑ Eɡibitiɔ. Domi bɑ Bɑbiloniɡibun bɛrum mɔ. \s1 Bɑ Yoyɑkini yɑrɑ pirisɔm di \r (I mɑɑ mɛɛrio Yeremi 52:31-34) \p \v 27 Ye bɑ Yoyɑkini Yudɑbɑn sinɑ boko mwɑ bɑ kɑ dɑ Bɑbiloniɔ, yen wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ Efili Mɛrodɑki u bɑndu di Bɑbiloniɔ. Wɔ̃ɔ ɡen suru wɔkurɑ yirusen sɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu kɑ yiruse sɔɔrɑ u Yoyɑkini wi yɑrɑ pirisɔm di. \v 28 U rɑ kɑ nùn ɡɑri ko kɑ kĩru. Mɑ u nùn ɑye bɛɛrɛɡiru wɛ̃. Win ɑye te, tɑ sinɑm be bɑ yoru dimɔ Bɑbiloniɔ kpuroɡinu kere. \v 29 Bɑbilonin sinɑ boko wi, u derɑ bɑ Yoyɑkini yɑ̃ɑ kpɑɑnu sebusiɑ dɔmɑ te u nùn yɑrɑ pirisɔm di. Sɑnnɑ bɑ rɑ di sere Yoyɑkini u dɑ u kɑ ɡu. \v 30 Yèn bukɑtɑ u mɔ kpuro sinɑ boko wi, u rɑ nùn wɛ̃wɑ bɑɑdommɑ sere kɑ win wɑ̃ɑrun tɔ̃ru kpuro sɔɔ.