\id LUK - Apurinã NT [apu] -Brazil 2010 (DBL -2013) \h Arókasi \toc1 Arókasi \toc2 Arókasi \toc3 Ar \mt1 ARÓKASI \c 1 \s1 Arókasi Iõkatsopata Teópiro Inakorimoni \p \v 1 Nota Arókasi iõkatsopata pite Teópiromoni. Iteene nipaxitai. Kãkiti ito iõkatsopatapekari ikinipoko Xesosi kamakiti Xoteoakori sauaki auakasaaki. \v 2 Ninoa, nota pakini imarotari ikinipoko Xesosi kamakiti, kotxi Xesosi kamakiti atamatakani, isãkire oerekakani, sãpiretapekaua ate. \v 3 Nota apaka apaiaõkapekari ikinipoko Xesosi sãkire, ikamakiti pakini. Ininiã nota apokaerekatari ikinipoko Xesosi pirena niõkatsopatini pite Teópiromoni. Merepitipanika ikamakiti nisãpiretai. Ininiã eereka ikamakiti nisãpiretai. Ininiã eereka ikamakiti nisãpiretai, nitxaãpotako. \v 4 Koerekarerini oerekapekai Xesosi pirena, ininiã uatxa pimarotari ninoa oerekakiti atão inini. \s1 Xoão Kapatxisareri Iponaniini Sãpiretiko \p \v 5 Erotxi inakori Xoteoakori auĩte inakasaakiua Xotéia tõpa, iuasaaki auanãta sasetotxi Sakaria inakori. Sakaria auĩte, apanakini sasetotxiakori auĩte apaka, Apia inakori. Sakaria tanoro ouãka Isapeo otxaua. Oĩri, oãtokiri, oãtokiri iri imakinikana sasetotxi itxauana. Oãtokiri kitxakapirĩkari Moisesi itari Arão inakori. Iua apaka sasetotxi itxaua. \v 6 Teoso nirekaãkitinanira ikamana Sakaria, Isapeo pakini. Ninoa kamari ikinipoko iua paniãtakiti, Apiananiri paniãtakiti. Atão inakarinoka ikamana. !Ikerokarina ikamakitina. \v 7 Txamari !keenena. Isapeo !oposotari kamixi onini. Iuasaaki ikiomaneẽpekana. \p \v 8 Ãti õti Sakaria, apanakini sasetotxiakorikata, parĩkauanãta Teoso misãkiretiko aikoti ãki. Iuasaaki ninoatene iuaã parĩkauata. \v 9 Sasetotxiakori itotari sasetotxi imereinina Apiananiri misãkiretiko aikoti ĩroini kamariãro arikini ĩkapani, ininiã iuasaaki ninoa mereẽri Sakaria. Ininiã iua ĩroã. \v 10 Sakaria aiko ãki kamariãro arikanãtakasaaki, mapara kãkiti apotiitakaniua misãkiretari Teoso. \p \v 11 Iuasaakipeka Teoso nitiri iaxitikiri tokiã Sakariamoni kamariãro arikikoãtaã takote. \v 12 Sakaria atamatakasaakiri, itikoãkata, pĩkarauata itxa. \v 13 Teoso nitiri misãkiretari iua: \p —Sakaria, kona pipĩkarauatape. Teoso sikapitikaiko pamanaãkiti. Ininiã pĩtanoro Isapeo keenepitikaroko. Pitakauãkatariko pamarite Xoão. \v 14 Iua auakasaaki ikamapoxokonitaiko pite, itori kãkiti apaka. \v 15 Apiananirimoni apiari itxauako iua Xoão. Kona Xoão iãtapaniroko kapoãro. Erekari Matamatakoti auariko iua ãkixinireẽ. Inoro irokota ãkipanika auakasaaki, Erekari Matamatakoti auako iua ãkixinireẽ. \v 16 Iua Xoão anikanako itomaneri kãkiti Isaeo auakani Teosomoni. Apiananirimoni iua anikana. Ininiã iuaĩkana ninoa kanapiriã iTeosonemonina, isãkire auikinina ĩkapani. \v 17 Xoão apokako Apiananiri apokini apisapanika. Erekari Matamatakoti sikataparatari Eríasi kitxakapirĩka. Iuatxikana Erekari Matamatakoti sikataparatariko Xoão. Ikara atoko ininiã, iua oerekariko irĩtxi iuaĩkana amaritena itiretinina ĩkapani. Iua Xoão oerekariko kãkiti Teoso paniãtakiti makamakani, imaerekanina itakanapinina, erekarinoka ikaminina ĩkapani. Paimatirenako ninoa iuasaakiko. Iua Xoão oerekariko kãkiti iposope ininina Apiananiri apokini apisapanika —itxa Teoso nitiri Sakariamoni. \p \v 18 Ininiã Sakaria pimaãri: \p —Kiãtokopa nitxa uatxa keenepeka ninini, kotxi nota, nĩtanoro apaka kiomaneẽpeka —itxa. \p \v 19 Teoso nitiri apakapapireta: \p —Niuãka Kapirieo. Nota auari Teosokata ipaniãtakiti nikamini ĩkapani. Teoso iokanatano pitemoni pite nimisãkiretini ĩkapani, ia erekari pirena niminapiretini ĩkapani. \v 20 Txamari na pauikari nisãpiretakiti. Ia xika !kasãkireikaiko, kotxi nisãpiretakiti atãopitika. Teoso sikaenetakiti apokapitikako. Apokasaaki, pimarotariko nisãkire atão ininiua. Iuasaakiikarako piposotari pisãkirauatini —itxa Teoso nitiri Sakariamoni. \p \v 21 Iuasaaki kãkiti mapara auakani iãtapanãtari Sakaria. \p —Kiripa ikamanãta Sakaria aiko ãki? !Katimari —itxanãtana. \p \v 22 Ipokĩkasaaki !kasãkireikari. Ninoa kãkiti imarotari Teoso misãkiretiniri iua aiko ãki itaponeẽ, kotxi !kasãkireikari. Iuakoãnokara imisãkiretana ninoa. \p \v 23 Mapaõti iparĩka xipoka atoko aapokomoni isipeka. \v 24 Eereka Isapeo kamixipeka otxa. Onapari ipi ipi ãti pakini kasiriti oaãpoko. !Osari ãtiãtaã. \p \v 25 —Apiananiri sikano namarite. Erekari ikaminano notamoni. Uatxa !nipẽtauataika kãkiti apisatoõ. Keenepekano —otxa. \s1 Kapirieo Iokanataãka Mariamoni \p \v 26 Isapeo seisi pakini kasiriti kamixi onakasaaki Teoso iokanatari initiri iaxitikiri Kapirieo Nasaree sitatxitimoni, Kariréia tõpamoni. \v 27 Iuaã iokanatari iua ãtokoromoni Maria inakoromoni. Oa kona sirĩkapanika kikikata. Osãpiretapekari ãtokori Xosee inakori iuakata oĩtaniriuatini ĩkapani. Xosee atokiri kitxakapirĩka Xoteoakori auĩte Tavii inakori. \v 28 Teoso nitiri apokasaaki oamoni, akiritaro Maria: \p —Ereẽkai. Apiananiri pitekata aua. Iua mereẽi pite. Itoro sitoakoro ikini itixiti aua, iuaritika pitenanirako Teoso sika iteene erekari —itxaro oa. \p \v 29 Maria pĩkarauata Teoso nitiri sãkire okenakotakasaaki. \p —Kinirepa ikara atoko itxa sãkireta? —otxa oãkixinireẽ. \p \v 30 Teoso nitiri txaro: \p —!Pipĩkarauatape, Maria. Teoso apokaerekatai pite. \v 31 Pimixiuatako, keene pitxako. Pitakauãkatariko pamarite Xesosi. \v 32 Iua Apiatakari itxauako. Apiananiri ãkiri akiritaãkako. Teoso Apiananiri kamariko iua auĩtetxi ininiãua. Kitxakapirĩka Xoteoakori auĩte Taviini. Taviini auĩtetxi ininiua atokokana, Teoso txĩkitakariko Xesosi Xoteoakori auĩte ininiua. \v 33 Ãtipirika Xoteoakori auĩte, Xakooni apiko mekaniriakori auĩte, itxauako. Iua auĩtetxi ininiua !ixipoka —itxaro oa. \p \v 34 Ininiã oa: \p —Kiãtokopa nitxa kikikata masirĩkatokano, keenepe ninini? —otxa. \p \v 35 Teoso nitiri apakapapiretaro: \p —Erekari Matamatakoti apokako pãkixinireẽ. Apiananiri posotiire ãkitaiko pite, ininiã amarini auakari Teoso ãkiri akiritaãkako. \v 36 Pinoromane Isapeo kiomãtxipe, iuaritika kamixiro oa. Kãkiti sãkirema: “!Oposotaikari kamixi onini” iuaritika seisi pakini kasiritipe kamixi onini. \v 37 Kotxi Teoso posotari ikinipoko ikamini —itxaro oa. \p \v 38 —Nikamapitikariko Apiananiri nirekaãkiti. Pisãpiretakiti iaõka ninirekapitika —otxa Maria. \p Iuasaakipeka Teoso nitiri sipeka. \s1 Maria Isapeomoni Motikini \p \v 39 Mapaõti napa atoko Maria katimariã sari oxiratarimoni, Xotéia tõpamoni. Iuaã osari sitatximoni. \v 40 Oĩroã Sakaria aapoko. Oãkiritaro Isapeo: \p —Ereẽkai —otxa. \p \v 41 Isapeo kenakotakasaakiri Maria akiritiniro oa, iuasaaki amarini otikakoãkiri oãkika. Iuasaakipeka Erekari Matamatakoti itapararitika apoka Isapeo ãkixinireẽ. \v 42 Iuasaaki otapararitika otxaro Maria: \p —Kaiãopokoro sito itixi auakani, iuaritika pitenokara Teoso sika apia erekari. Apaka Teoso sikariko erekari pamaritemoni. \v 43 Erekari Teoso kaminano nota, kotxi niauĩte inoro motikaẽtano. Kinirepa ia erekari Teoso kaminano, kotxi nota minakato nitxaua. \v 44 Nikenakotakasaakiri “Ereẽkai” pininino, namarite nitikakoãkiri oãkika, ipoxokoniuatiniã. \v 45 Teoso sikari erekari pitemoni, kotxi pite auikari isãkire. Pite auikari isikaenetakiti atão isikinii —otxa Isapeo Mariamoni. \s1 Maria Xikaretakiti \p \v 46 Maria txari: \qm1 “Erekapitikari Apiananiri notamonikari. \qm1 \v 47 Nipoxokoniuata, kotxi Teoso nimaerekani makatxaãkari itxaua. \qm1 \v 48 Nipoxokoniuata, kotxi ixinikano nota. Initero poiãoro nitxaua. Ĩkorakanani eereka auakani kãkiti txanoko: ‘Teoso kamapoxokonitaro, erekari isikiniro,’ txanoko nota. \qm1 \v 49 Nipoxokoniuata, kotxi Teoso Apiananiri kaminano posotiiretxi. Maerekati !auari iuamoni. \qm1 \v 50 Iua amonĩkari kãkiti iua paxitakani, kitxakapirĩkarini, ĩkorakanani auakani, eereka auakani apaka iamonĩka. \qm1 \v 51 Pataparari iua, ininiã ikamari posotiiretxi. Teoso txĩkitakana kãkiti iuikakaniua minakani ininiãuana, kotxi ãkixinireẽ iuikauana. \qm1 \v 52 Teoso makatxakapekari auĩtetxi pataparari inakaniua. Eereka auĩtetxi !itxaikauana ninoa. Kãkiti poiãorini inakaniua Teoso kamari auĩtetxi ininiãuana. \qm1 \v 53 Isikakienatari natxitakani. Iokanatari katxineiroteri sini. Kona xatiki isikari iuamoni. \qm1 \v 54 Imoianatapekana Xoteoakori, iua ĩkapani parĩkauatakani. !Imaxinĩkaretari iamonĩkinina ninoa. \qm1 \v 55 Kitxakapirĩka Teoso xinikari Apraãoni iamonĩkini. Apaka iua tikini auakani ãtipirika iamonĩka, kotxi: ‘Nimoianataiko hĩte,’ itxa anirimanemoni kitxakapirĩkarinimoni,” \m otxa Maria. \p \v 56 Okaikota ipi, ãti pakini kasiriti Isapeokata. Eereka oaãpokomoni kanapiriã otxa Maria. \s1 Xoão Kapatxisareri Iponaniini \p \v 57 Amarini auini õti apopeka. Isapeo auãkitakari amarini kiki. \v 58 Oaãpoko takote auakani, onirimane pakini kenakotari erekari Teoso kaminaro oa, ininiã ninoa, Isapeo pakini poxokopeka itxana ninoa. \p \v 59 Oito õtisaaki, onirimane motika oamoni, Teoso takaõtxikare amarinimoni itakinina ĩkapani. Inirekarina iuãka Sakaria itakauãkatinirina, kotxi iri uãkatxikana ninoa nireka itakauãkatinirina. \v 60 Txamari inoro: \p —Kona Sakariani iuãka. Xoãorako akiritaãkako —otxa. \p \v 61 Ininiã ninoa txaro: \p —Pinirimane ãtika kona Xoão txa uãkataua. \p \v 62 Ninoa pimaãri amarini iri Sakaria iuakoãna amarini uãka inirekaãkiti. \v 63 Ininiã Sakaria amanaãri iõkatsopatiko. Iõkatari: “Imi uãka Xoão.” Ininiã ikinimane tsorĩkaãta. \v 64 Iuasaakipeka Teoso sikaposotiiretari isãkirauatini: \p —Peerekari Teoso —itxa Sakaria. \p \v 65 Kãkiti iua aapoko takote auakani pĩkarauata. Teoso posotiire ipĩkana. Ikara inakariene Sakaria, Xoão pakini pirena iaripireta oxiratari Xotéia tõpa, ininiã kãkiti iuaãtaã sãpirenauanãta ikara pirena. \v 66 Kãkiti ikara inakariene kenakotakani tsorĩkaãta: \p —Kanatokopa inakaripa itxatapaniua ia amarini? —itxana. \p Ikinimane imarotari Apiananiri nĩkatiniri iua amarini. \s1 Sakaria Xikaretakiti \p \v 67 Iuasaaki Erekari Matamatakoti sikaposotiiretari Xoão iri Sakaria, ininiã Sakaria sãpiretari Teoso sãkire: \qm1 \v 68 “Peerekari Apiananiri aTeosone, ikinimane Xoteoakori Teosone, kotxi iua apoka inakitiakorimoni imakatxakinina ĩkapani, imapinakanina ĩkapani. \qm1 \v 69 Teoso iokanatari kãkiti maerekani makatxakakari kaposotiireri atemoni. Teoso nitiri Taviini mekanirira iua. \qm1 \v 70 Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani erekarini sãpiretari ikara Teoso sãkire. \qm1 \v 71 Teoso txari: ‘Nimakatxakaiko hĩte himokaiakari mokakanii tĩkane, homanatakini mokakanii tĩkane.’ \qm1 \v 72 Isãpiretari aãtokiriakorini kitxakapirĩkarini: \qm1 ‘Niamonĩkai. Nikamariko nikamaenetakiti hĩte ĩkapani,’ itxa ninoamoni. Ikara Teoso kamaenetakiti erekari. \qm1 \v 73 Kitxakapirĩka Teoso txari aãtokiri Apraãoni: ‘Kona nimaxinĩkaretari nisikaenetakiti. \qm1 \v 74 Nimakatxakapitikaiko hĩte himokaiakari mokakanii tĩkane, ininiã hĩparĩkauata nota ĩkapani mapĩkaretika. \qm1 \v 75 Ininiã hĩte auini erekari. Kona hĩkamari maerekati hãuapanika hinakasaaki,’ Teoso txari Apraãoni. \qm1 \v 76 Pitepekana namarite Xoão, Teoso sãkire sãpiretakari pitxauako. Teoso Apiananiri iaxitikiri sãkire sãpiretakari pitxauako. Pite sari Apiananiri apisa. Ikinika pimaiamatako iua apokini apisa, ikinika iposope inini ĩkapani. \qm1 \v 77 Pisãpiretariko kãkiti Teoso nakitiakori, Teoso makatxakiniri maerekanitxi kãkiti kamakiti. Ininiã ninoa imarotariko ikara. \qm1 \v 78 Katiraõkiri aTeosone. Kaamonĩkareri iua. Ininiã iua tixinekiri apokako atemoni. Atokatxi pokĩkini atoko itxako. Iuasaaki ipiã !auaika, kotxi iua makatxakari amaerekani. \qm1 \v 79 Ininiã iua iopinikari kãkiti xinire, ipinini pĩkakani xinire. Ipiaã auakani atoko ninoa. Ininiã iua iopinikari axinire Teoso kimapore aimarotini ĩkapani, aãuini ereka inini ĩkapani.” \m Itxa Sakaria xikare. \p \v 80 Iua amarini aneẽ. Teoso sãkire iaõka ikamapika. Teoso sãkire Xoteoakorimoni imasãpiretakani apisapanika ãparaã makipakaniãtaã aua Xoão. \c 2 \s1 Xesosi Iponaniini Pirena \r (Mateo 1.1-25) \p \v 1 Iuasaaki Homanoakori auĩte Sesa Akósito inakori. Iua paniãtana initiriakori iaõtiniri ikininape kãkiti iua auĩtetxi ininiãtaãua tõpa auakani, ikini aapokotxitikini uãka imakatxakini ĩkapani. \v 2 Mitxi Sesa Akósito !ikamapanikari kãkiti iaõtiko. Iuasaaki Síria tixini auakani auĩte Sirénio inakori. \v 3 Iuasaaki ikinimane sari sitatximoni iponaniiniãtaãna. Iuaã isikarina iuãkana. \p \v 4 Ininiã Xosee apaka sari iuãka isikini ĩkapani. Ininiã ipotorika Nasaree sitatxiti Kariréia tõpa. Xotéia tõpamoni isa, Pereẽ sitatxitimoni. Iuaã isa, kotxi iuaã auĩtetxi Taviini kitxakapirĩka aua. Taviini nirimane itxaua Xosee. \v 5 Isa Mariakata. Ĩtanoro tĩkane oa. Iuasaaki !itakapanikaro. Kamixipeka otxa iuasaaki. \v 6 Pereẽ apoka itxana. Iuaã auakasaakina, aua itxa amarini. \v 7 Oãuãkitakari merepitipanika oimi kiki. Ininiã mãkatxi mataã oiapirikari, pirãtxi nipokotini tiitxitiã taka otxari amarini, kotxi kãkiti imakanakiniãtaã imakinika xãpokapeka, ininiã ninoa auanãta pirãtxi auiniãtaã. \s1 Soti Auĩte Piratakani Pirena \p \v 8 Iuaãtaã Pereẽ sitatxiti mapotõkire ĩkanõka kikiakori soti auĩte piratakani nĩkanãtari ipiraakorina. \v 9 Iuasaaki katimaritika Apiananiri nitiri iaxitikiri tokiã ninoamoni. Iuasaaki Apiananiri iotximere iopinikari ninoa auiniãtaã, ininiã imarotarina Teoso apokini iuaãtaã. Ininiã iteene ipĩkarauatana ninoa. \v 10 Ininiã Teoso nitiri txana ninoa: \p —!Hĩpĩkarauatape. Nota minapiretari erekari pirena ikinimane kãkiti enenĩkini ĩkapani, \v 11 kotxi ia õti kãkiti maerekani makatxaãkari iponaniãpeka Taviini auini sitatxitiã. Iua Teoso mereẽkiti. Apiananiri iua. \v 12 Himarotariko nisãkire atão inini, kotxi hãpokariko ia amarini mãkatxi mataã iapirikiko pirãtxi nikini tiitxitiã —Teoso nitiri txana ninoa. \p \v 13 Iuasaakipeka itomaneri Teoso nitiriakori iaxitikini tokiã iuaãtaã. Ninoa xikarauata Teoso ĩkapani. \v 14 Ixikaretarina: \p —Peerekari Teoso, iaxiti apiko nopinixiti auakari. Iua kamaerekaxiniretari kãkiti iua apokaerekatakini —itxana ixikarena. \p \v 15 Teoso nitiriakori kanapiriã itxana Teoso tixinemoni. Iuasaaki ninoa pirãtxi nĩkatakani misãkiretakakaua: \p —Masa Pereẽmoni. Maãtamatari ikara Apiananiri sãpiretakiti —itxana. \p \v 16 Ininiã katimaritika isana Pereẽmoni. Iuaã apokasaakina, initarina amarini. Apokana Xosee, Maria pakini. Ininiã atamatarina amarini pirãtxi nikini tiitxitiã. \v 17 Ikara atamataãkana atoko, isãpirenãtarina Teoso nitiri sãpiretakiti amarini pirena ikinimanemoni. \v 18 Kãkiti kenakotakasaakiri soti auĩte nĩkatakani sãpiretakiti, ikinimane tsorĩkaãta iuasaaki. \v 19 Maria kenakotakasaakiri soti auĩte nĩkatakani sãpiretakiti, oa ãkixinireẽ onĩkatari ikara ene. !Omaxinĩkaretari ninoa sãpiretakiti. Oxinikapikari. \v 20 Eereka pirãtxi nĩkatakani kanapiriã ipiraakori auinimoni. Imisãkiretakakana: \p —Peerekari Teoso. Apiananiri iua, kotxi erekapitikari aĩtikakiti. Erekapitikari initiri iaxitikiri sãpiretakiti. Isãpiretakiti atãopitika, kotxi aãtamatari isãpiretakiti iaõka —itxanãtana ninoa soti auĩte nĩkatakani. \s1 Xesosi Takauãkatiko \p \v 21 Xesosi oito õti auakasaaki, inirimane kamari Teoso takaõtxikare iĩtoã. Iuasaaki inirimane takauãkatari Xesosi, kotxi iua iaõka Teoso nitiri iaxitikiri sãpiretapekaro Maria oa kamixi oinini apisapanika. \s1 Xesosi Anikiko Teoso Misãkiretiko Aikotimoni \p \v 22 Moisesini ketotiniri manapi Xosee, Maria pakini kamari Moisesini paniãtakiti iaõka amarini auakasaaki, Xosee, Maria pakini maerekani Teoso makatxakini ĩkapani. Ikara xipoka atoko anikarina Xesosi Xerosareẽ sitatxitimoni Apiananirimoni isikinirina ĩkapani, \v 23 kotxi Apiananiri paniãtakiti iõkatsopatakori txari: \q1 Merepitipanika iponaniãkari sikaãkako Teosomoni, kotxi Teoso nakiti iua. \m \v 24 Apaka Apiananiri paniãtakiti iõkatsopatakori txari: \q1 Amarini iponaniãkasaaki, ipi kamoa pisika Teosomoni. Iminakaniã, ipi kamoa ãkiri pisika Teosomoni, \m itxa Teoso. Ininiã Xosee, Maria pakini sari Xerosareẽ kamoa isikinina ĩkapani. \p \v 25 Iuasaaki kiki Simião inakori aua Xerosareẽ. Iua erekari kamakari. Ikinipoko Teoso paniãtakiti ikama. Erekari Matamatakoti auari ãkixinireẽ. Ãkixinireẽ iãtapanãtapikari Teoso Mereẽkiti apokini, kotxi Isaeo auakani maerekani makatxaãkari itxaua. \v 26 Erekari Matamatakoti sãpiretapekari iua: “Pipinini apisa paõkitapanikariko Apiananiri Mereẽkiti,” itxari Simião. \v 27 Erekari Matamatakoti sikanireõtari Simião aiko Teoso misãkiretiko aikoti ĩroini. Iuasaaki Xosee, Maria pakini ĩroã iuaãtaã, Apiananirimoni Xesosi isikinina ĩkapani, Teoso paniãtakiti ikaminina ĩkapani. \v 28 Iuasaakipeka Simião apakapari Xesosi: \p —Peerekari Teoso. \v 29 Niauĩte Apiananiri, uatxa apokapeka ia amarini pisikaenetakiti. Nota pite ĩkapani parĩkauatakarino. Uatxa niposotari nipinini erekaxinirepeka ninini, \v 30 kotxi nota atamatari ia amarini piokanatakiti atemoni, amaerekani imakatxakini ĩkapani, amapinakani ĩkapani. \v 31 Pite iokanatapekari ia ĩkorapokoriti ikini itixiti auakani maerekani imakatxakini ĩkapani. \v 32 Ia amarini tirikapi atoko, kotxi iopinikariko pikimapore, pisãkire Xoteo minakaniua imarotini ĩkapani. Ia amarini tirikapi apiatakari atoko Xoteoakorimoni pinakitiakorimoni, kotxi oerekai pite ninoamoni —itxa Simião sãkire Teosomoni. \p \v 33 Xosee, Xesosi inoro apaka tsorĩkaãnãta ikara Simião sãkire ikenakotakasaakina. \v 34 Simião amanaãri Teoso ikinipoko erekari ninoamoni isikini ĩkapani. Eereka imisãkiretaro Maria, Xesosi inoro: \p —Teoso mereẽri ia amarini Xoteoakorimoni iokanatiniri ĩkapani. Ia apakapakari Teoso apakapa apaka. Ia mapakapakati Teoso !apakapari. Imisiritaãkako. Ia amarini oerekari Teoso kãkitimoni, txamari itori kãkiti !auikari isãkire. \v 35 Ikara atoko ininiã, itori kãkiti xiniãkiti kipatakori ãkixinireẽ, imarotaãkako. Pitepekana pite matinaniuatako. Pãkipa iouata iorotini tsii atoko itxako —itxa Simião sãkire Mariamoni. \p \v 36 Iuasaaki oãua sito Teoso sãkire sãpiretakaro Ana inakoro. Panoeo ãkero oa. Oãtokiri kitxakapirĩka Asee inakori. Iuasaaki kiomãtxipekaro oa. Oãua setxi ano õtanirikata. Eereka ipĩpe. \v 37 !Oĩtaniriuataika. Oitẽta koatrokananipeka oãuini. Oa auapika Teoso misãkiretiko aikoti ãki. Iuaã ikini õti, ikini ĩkanõkati pakini omisãkiretapikari Teoso. Itokata otakanapari onipokotini Teoso omisãkiretini ĩkapani. \v 38 Xosee, Maria pakini Simião misãkiretaka atoko Ana apoka. Omisãkiretari Teoso: \p —Erekapitikari ia amarini pimereẽkiti kãkiti iãtapakiti piokanatini atemoni —otxa. \p Eereka osãpirenauata Xesosi apokini pirena Xerosareẽ auakanimoni kãkiti maerekani makatxaãkari iãtapakanimoni. \s1 Nasaree Sitatxitimoni Ikanapiriinina \p \v 39 Xosee, Maria pakini Apiananiri paniãtakiti iõkatsopatakori imakinika ikamaãkana atoko, kanapiriã itxana Kariréia tõpamoni. Iuaã isana aapokomonina Nasaree sitatxitiã. \v 40 Iua amarini aneẽ. Itapara auaãpotari. Kimaroreri itxaua. Teoso iteene tiretari iua Xesosi. \s1 Xesosi Misãkirenãtari Koerekarerini \p \v 41 Ikinikanani Xosee, Maria pakini sari Páskoa kiiniritimoni Xerosareẽ sitatxitimoni. \v 42 Xesosi tosi anopeka inakasaaki, isana Xerosareẽ auakari kiiniritimoni mitxi isanãtinina atokokana. \v 43 Kiiniri xipoka atoko Xosee, Maria pakini potorika aapokomonina isinina ĩkapani. Iuasaaki Xesosi kaikota Xerosareẽ. Txamari ninoa !imarotari ikaikotini. \v 44 Ninoa uãkatamari apanakini inirimanekata isini. Ikara atoko ininiã, ikimaporitana ãti õtipeka. Mapiãnikata ipixinipokoriti initamarina inirimanemoni, aõkimaneremoni. !Apokarina. \v 45 Ininiã ikanapiriãna Xerosareẽmoni iuaĩkana initinirina ĩkapani. \v 46 Ipi, ãti pakini õti initapiimarina. !Apokarina Xesosi. Eereka apokarina Teoso misãkiretiko aikoti ãki. Moisesi sãkire oerekakanikata iitopãkanãta. Xesosi kenakonãtari ninoa sãkire. Apaka ipimarauata. \v 47 Ninoa Xesosi sãkire kenakotakani tsorĩkaãnãta, kotxi paimatireri iua. \v 48 Xosee, Maria pakini apokasaakiri iua, kona imarotarina Xesosi parĩka. Inoro txari: \p —Namarite, kinirepa pimisiritaua ate? Piri, nota pakini pikamamaxirexiniretaua ate. Anitapiimai. Kona aãpokai —otxari Xesosi. \p \v 49 Ininiã Xesosi: \p —Kinirepa hinitanãtano? Kona himarotatari uai niri aapoko ninirekari nauini, ipaniãtakiti nikamini ĩkapani —itxa. \p \v 50 Txamari ninoa !imarotari Xesosi sãkire. \p \v 51 Ikara atoko ininiã, Xesosi kanapiriã ninoakata Nasaree sitatxitimoni. Ikinika Xosee, Maria pakini sãkire ikĩpita. Inoro xinikapikari Xesosi sãkire oãkixinireẽ. Opotxitari oxinikiniri Xesosi sãkire. \v 52 Xesosi aneẽ. Imatire apaka aneẽ. Teoso apokaerekatari Xesosi. Kãkiti apaka apokaerekatari Xesosi. \c 3 \s1 Xoão Kapatxisareri Sãpiretakiti \r (Mateo 3.1-12; Marko 1.1-8; Xoão 1.19-28) \p \v 1 Homa sitatxitiã Homanoakori auĩte Txipério inakori iua. Kĩsi anokananipeka iua auĩtetxi ininiua iuasaaki. Iuasaaki Xotéia tõpa auakani auĩte Põsio Pirato inakori. Kariréia tõpa auakani auĩte Erotxi inakori. Erotxi itari Piripi inakori. Itoreia tixini auakani auĩte, Takonitxi tixini auakani auĩte apaka itxaua Piripi. Iuasaaki Apireni auakani auĩte Arisánia inakori. \v 2 Iuasaaki Anasi inakori, Kaipasi inakori pakini sasetotxi auĩteakori apiatakani itxauana ninoa. Iuasaaki Teoso sãpiretari isãkire Xoãomoni Sakaria ãkirimoni, ãparaã makipakaniãtaã auakasaaki. \v 3 Ininiã Xoão sari ikininape kãkitimoni, uini Xotão takote auakanimoni. Isãpiretari Teoso sãkire: \p —Hĩtakanapariko himaerekani. Eereka patxisata hinaãkako. Ikara atoko hininiã, Teoso makatxakinii himaerekani —itxanãta Xoão ikininape kãkitimoni. \p \v 4 Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakari Isaía inakori iõkatsopatari: \q1 Auako kiki ãparaã makipakaniãtaã. Isãpirenauatako. Itxariko: “Hõeretariko kimapori Apiananiri apokini apisapanika. Itĩkaãpo erekari hĩkamako iua napini ĩkapani. \q1 \v 5 Kipatxiã ixãpokakaãkako ikini isauana. Ixirata miriĩ oerekataãkako. Kimapori ikitokare oerekataãkako. Kimapori pakota totaãkako. \q1 \v 6 Ikinimane kãkiti itixi auakani imarotariko Teoso makatxakiniri kãkiti maerekani imapinakani ĩkapani,” itxanãta. \p Ikara atoko itxa Isaía iõkatsopatakiti Xoão pirena. Kimapori kãkiti oerekatini atokokana, auĩtetxi apokini apisa, iua atokokana Xoão nirekari kãkiti iposope inini Apiananiri apokini apisa, imaerekanina itakanapinina ĩkapani. \p \v 7 Itomaneri kãkiti sari Xoãomoni ipatxisatikona ĩkapani. Ininiã Xoão: \p —Imini katsiiri anaakorirai hĩte. Teoso misiritapitikai himaerekani xika. Himitekini !auari. Hinirekari hĩpatxisatiko, txamari !hinirekari hĩtakanapiniri himaerekani. \v 8 Hinirekiniãri himaerekani hĩtakanapini, ininiã hĩkamariko erekari. Ikara atoko ininiã, hõerekari Teoso atão hĩtakanapiniri himaerekani. Hãkixiniremoni !hĩxinikapiri: “Teoso apakapapitikauako ate, kotxi ate atokirini Apraãoni txaua,” !hĩtxapeko. Ari, nota sãpiretai hĩte, Teoso nirekiniãri, iposotari ia kai soroã Apraãoni mekaniriakori ikamini. Kona Apraãoni posotari anikinii Teosomoni. \v 9 Aamina maereka iriti atoko hĩtxa. Teoso iposopeka hĩte ixipokini. Kãkiti auari ikitaite kauanari aamina maereka iriti itokini ĩkapani. Ikinika aamina maereka iriti tokaãkako. Xaminaã oka inaãkanako. Teoso kamakiti iua atokokana itxa. Ininiã Teoso kitaite kauanapeka, aamina kotsa sauakiko tĩkane. Iua atokokana ininiã, Teoso aiamatapeka hĩte ixipokini ĩkapani —itxa Xoão ninoamoni. \p \v 10 —Ikara atoko ininiã, kipa akama Teoso mamisiritakaniua ĩkapani? —itxarina. \p \v 11 Ininiã Xoão apakapapireta: \p —Pimãka kauanata ipi auiniãi, ãti pisika mãkatxi kauanata mauakinitimoni. Nipokori auiniãi, pisikari nipokori mauakinitimoni —itxa Xoão sãkire. \p \v 12 Kikiãkini, txineiro apakapakani Homano auĩte nitiriakori, apoka apaka ipatxisatikona ĩkapani. \p —Koerekareri, atepekana, kipa ate kama Teoso mamisiritakaniua ĩkapani? —itxarina. \p \v 13 Ininiã Xoão: \p —Kãkiti txineirote himakatxakakito, Homano auĩte nireẽkito iaõka himakatxakako. Apikomoni !himakatxakapero —itxana. \p \v 14 Ãtikaka sotatoakori apaka pimaãri: \p —Atepekana, kipa ate kama amaerekani atakanapini ĩkapani? \p Ininiã Xoão: \p —!Himaĩkapiri kãkiti, itxineirote himixirikini ĩkapani. Kona ãti maxikatiĩka !hãpoĩtape. Hĩpoxokoniuatako txineiro hãpakapakitoã hĩparĩka ĩki. !Hinirekapero apikomoni —itxa sotatoakorimoni. \p \v 15 Iuasaaki kãkiti iãtapanãtari Teoso mereẽkiti apokini. Ininiã Xoão sãpiretakiti ikenakotakasaakina, ãkixinireẽna ixinikarina: \p —Xoãokani Teoso mereẽkiti txataua atxiĩti? —itxanãtana ixinikanãtakitina. \p \v 16 Ininiã Xoão: \p —Ãparaaãnokara nipatxisatai hĩte. Nota tikini apoãkari patxisataiko hĩte Erekari Matamatakotiã, xaminaã pakini. Apiatakari itxaua iua. !Apakata iua takote napokini ikiti mata nimakatxakini ĩkapani, kotxi iua apiata. Nota poiãoka. Imakatxakari himaerekani, itxiko metao ãki auakari arikini atoko. \v 17 Katakareri ãpokari ahoisi otãta imakatxakini ĩkapani. Otãta arikaãka. Oki nĩkataãka ikiena nĩkatikoãtaã. Iua atokokana Teoso nĩkatariko kãkiti erekarini. Maerekati kamakani arikaãkako xamina maxipoãkatiã. \p \v 18 Ikara atokora itxa Xoão sãpirena õtãkikinina kãkiti. Isãpiretari erekari pirena Teoso pirena kãkitimoni. \v 19 Ãti õti Xoão pinitari Erotxi, Kariréia auakani auĩte: \p —Pitakiniãro pitari Piripi ĩtanoro Erotxia inakoro, maerekati pikama. Apaka apikomoni maerekati pikamapitipo —itxa Xoão. \p \v 20 Ininiã iuasaaki iuaĩkana Erotxi kamari maerekati, kotxi itakari Xoão kateia ãki isãkire imapokaerekatakani xika. \s1 Xesosi Patxisatiko Pirena \r (Mateo 3.13-17; Marko 1.9-11) \p \v 21 Xoão Erotxi maĩkini apisapanika ikinimane kãkiti ipatxisatakasaaki, Xesosi apaka patxisataãka. Iuasaaki Xesosi sãkirauatakasaaki Teosokata, iaxiti takaka. \v 22 Erekari Matamatakoti katxaka Xesosi nopini. Kamoa katxakini atoko itxa ikatxakini. Iuasaaki ikenakotaãka iaxitikiri sãkire: \p —Pite namarite, nitiretakiti, napokaerekatai, kotxi ninirekakiti pikama —itxa. \s1 Xesosi Nirimaneakori Iua Apisapanika Auakani \r (Mateo 1.1-17) \p \v 23 Iuasaaki Xesosi potorika iparĩkauatini Teoso ĩkapani. Trĩta anokananipeka itxaua iuasaaki Xesosi. Kãkiti uãkatari iua Xosee ãkiri ininiãua. \li1 Xosee iri Erii. \li1 \v 24 Erii iri Matatxi. \li1 Matatxi iri Arevii. \li1 Arevii iri Meokii. \li1 Meokii iri Xanai. \li1 Xanai iri Xosee. \li1 \v 25 Xosee iri Matatxia. \li1 Matatxia iri Amosi. \li1 Amosi iri Naoõ. \li1 Naoõ iri Esirii. \li1 Esirii iri Nakai. \li1 \v 26 Nakai iri Maatxi. \li1 Maatxi iri Matatxia. \li1 Matatxia iri Semei. \li1 Semei iri Xosee. \li1 Xosee iri Xota. \li1 \v 27 Xota iri Xoanaã. \li1 Xoanaã iri Hesa. \li1 Hesa iri Soropapeo. \li1 Soropapeo iri Saratxieo. \li1 Saratxieo iri Nerii. \li1 \v 28 Nerii iri Meokii. \li1 Meokii iri Atxii. \li1 Atxii iri Kosaã. \li1 Kosaã iri Eomataã. \li1 Eomataã iri Eri. \li1 \v 29 Eri iri Xosoee. \li1 Xosoee iri Eriesa. \li1 Eriesa iri Xoriĩ. \li1 Xoriĩ iri Matatxi. \li1 Matatxi iri Arevii. \li1 \v 30 Arevii iri Simião. \li1 Simião iri Xotaa. \li1 Xotaa iri Xosee. \li1 Xosee iri Xonaã. \li1 Xonaã iri Eriakiĩ. \li1 \v 31 Eriakiĩ iri Mereaa. \li1 Mereaa iri Mena. \li1 Mena iri Matata. \li1 Matata iri Nataã. \li1 Nataã iri Tavii. \li1 \v 32 Tavii iri Xesee. \li1 Xesee iri Opetxi. \li1 Opetxi iri Póasi. \li1 Póasi iri Sáomõ. \li1 Sáomõ iri Nasoõ. \li1 \v 33 Nasoõ iri Aminatapi. \li1 Aminatapi iri Átximĩ. \li1 Átximĩ iri Anii. \li1 Anii iri Ésirõ. \li1 Ésirõ iri Péresi. \li1 Péresi iri Xotaa. \li1 \v 34 Xotaa iri Xakoo. \li1 Xakoo iri Isaki. \li1 Isaki iri Apraão. \li1 Apraão iri Tera. \li1 Tera iri Nakoo. \li1 \v 35 Nakoo iri Seroki. \li1 Seroki iri Hakaoo. \li1 Hakaoo iri Pareki. \li1 Pareki iri Epi. \li1 Epi iri Sara. \li1 \v 36 Sara iri Kainaã. \li1 Kainaã iri Apaxatxi. \li1 Apaxatxi iri Seĩ. \li1 Seĩ iri Noee. \li1 Noee iri Arameki. \li1 \v 37 Arameki iri Metosareẽ. \li1 Metosareẽ iri Enoki. \li1 Enoki iri Xaretxi. \li1 Xaretxi iri Marereo. \li1 Marereo iri Kainaã. \li1 \v 38 Kainaã iri Enosi. \li1 Enosi iri Setxi. \li1 Setxi iri Adão. \li1 Adão iri Teoso. Imapotõkirepe. \c 4 \s1 Satanasi Nirekari Xesosi Kaminiri Maerekati \r (Mateo 4.1-11; Marko 1.12-13) \p \v 1 Xesosi ipatxisatiko atoko, Erekari Matamatakoti iteene sikaposotiiretari iua. Erekari Matamatakoti txĩkitakari Xesosi uini Xotão itakanapini, ãparaã makipakaniãtaã isini ĩkapani. \v 2 Iuaã koarẽta õti auakasaaki, Satanasi atamakaerekatari Xesosi. Koarẽta õti manipokotakatinoka itxa Xesosi. Ininiã natxinoka itxa Xesosi. \p \v 3 Ininiã Satanasi txari: \p —Pite Teoso ãkiri pitxaua, ininiã ia kai soro komiri pitxĩkitaka —itxari Xesosi. \p \v 4 Ininiã Xesosi apakapapiretari: \p —Kona, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori txari: \q1 Kona komirinanini txĩkitakari kãkiti ãtipirika auini tĩkane. Ikinika Teoso sãkirera txĩkitakari kãkiti ãtipirika auini tĩkane. \p \v 5 Ininiã iuasaaki Satanasi anikari Xesosi ixirata nopinixiti. Iuaã pakoteri oerekiniri ikinimane tixine. \v 6 Ininiã Satanasi: \p —Nota posotari nisikinii ikinimane auĩtetxiakori posotiire. Ikinipoko ninoa txineirote apaka niposotari nisikinii. Merepitipanika notamoni isikaãka ia posotiiretxi, ininiã nota sikari ninirekaãkitimoni. \v 7 Ikara atoko ininiã, piteosonetiniãno, ia posotiiretxi nisikai pite —Satanasi txari Xesosi. \p \v 8 Ininiã Xesosi: \p —Konapitini. Pisipeka Satanasi. Teoso sãkire iõkatsopatakori txari: \q1 Apiananiri piTeosone. Iuanokara piteosoneta. Iua ĩkapaninokara piparĩkauatako. \p \v 9 Eereka Satanasi anikari Xesosi Xerosareẽmoni, aiko Teoso misãkiretiko nopinixiti. Itanoxiti paĩtanori. Pamonõkoniri. Iuaã itxari: \p —Teoso ãkiri pininiãua, pokaua xiti. Ininiã ikinipoko kãkiti imarotariko Teoso ãkiri pininiãua, \v 10 kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori txari: \q1 Teoso iokanatanako initiriakori iaxitikini pite inĩkatinina tĩkane. \q1 \v 11 Ninoa maĩkai pimapinakani tĩkane, ininiã pikarouatini !auari. Kona kai soro karotari pikiti, \m itxa Teoso sãkire —Satanasi txari Xesosi. \p \v 12 Ininiã Xesosi: \p —Teoso sãkire iõkatsopatakori apaka txari: \q1 Kona patamakaerekatapiri Apiananiri piTeosone, \m —itxari. \p \v 13 Iuasaakipeka Satanasi atamakaerekatiniri Xesosi xipope. Ininiã itakanapari Xesosi ãti õti iuaĩkana ikanapiriini iuamoni ĩkapani. \s1 Xesosi Mipotorikari Iparĩka Kariréia Tõpa \r (Mateo 4.12-17; Marko 1.14-15) \p \v 14 Ikara inaãka atoko Xesosi kanapiriã Kariréia tõpa auakanimoni. Paposotiireri, kotxi Erekari Matamatakoti auari iuakata. Iua pirena iaripireta ikini Kariréia tõpa auakanimoni. \v 15 Iua oerekarauata aiko ãki Xoteo apotiitiniãtaãua. Ininiã ikinimane txari: \p —Peerekari iua, kotxi erekapitikari iua sãpiretakiti —itxana. \s1 Nasaree Auakani Kona Auikari Xesosi Sãkire \r (Mateo 13.53-58; Marko 6.1-6) \p \v 16 Eereka Xesosi sari Nasaree sitatxitimoni. Iuaã Xesosi aneẽ mitxi. Xoteo tomatini õtisaaki Xesosi itotapekari aiko Xoteo apotiitiniãtaãua isini. Ininiã iuasaaki, Xoteo tomatini õtisaaki isari iuaã. Iuaãtaã itima Teoso sãkire iõkatsopatakori atatsopatini ĩkapani. \v 17 Teoso sãkire sãpiretakari Isaía iõkatsopatakiti tsopa isikaãka. Ininiã imatakireẽri aãtsopa. Ia Teoso sãkire inita, atatsopata itxa: \q1 \v 18 —Erekari Matamatakoti notakata aua, ininiã Apiananiri mereẽno nota matxineirotenimonikari erekari pirena nisãpiretini ĩkapani. Iokanatano kateia ãki auakani nisikakini ĩkapani. Iokanatano mõsiãrenimoni iuaĩkana atamarauatinina ĩkapani. Iokanatano misiritakonimoni, ninoa misiritakani nixipokini ĩkapani. \q1 \v 19 Ipaniãtano kãkiti nisãpiretini: “Ĩkorakanani Teoso apokapeka kãkiti maerekani imakatxakini ĩkapani, imapinakanina tĩkane.” \m Ikara atatsopata Xesosi. \p \v 20 Aãtsopa iapirikaãka atoko, sika itxari sasetotxi nitirimoni. Ikara inaãka atoko Xesosi topãka. Imakinika kãkiti aiko Xoteo apotiitiniãtaãua ãki auakani, imakinikana atamatari Xesosi, isãpiretakiti kinirão kenakotaka inakani. \v 21 Ininiã Xesosi sãpiretana: \p —Ikara Teoso sãkire hĩkenakotakiti apokapeka uatxa —itxa ninoamoni. \p \v 22 Ikinimane kãkiti sãpirenauata Xesosi ereka inini. Itsorĩkaãnãtana isãkire erekari ikenakotakasaakina: \p —Kiãtokopa ininiãpa imarotatari ikara atoko inakari isãpiretini? Kotxi Xosee ãkirira iua, minakati ãkirira iua —itxanãtana. \p \v 23 Ininiã Xesosi txana ninoa: \p —Atxiĩti hĩte txanoko nota imatiretxi kitxakapirĩka kiomãtxiakori sãkire. Ninoa txari: “Pinĩtxi imarotakari pininiãua, piteka pipitaua.” Atxiĩti hĩxinikanãtari: Kapanaoõ sitatxiti nauakasaaki, nikamari posotiiretxi iuaãtaã. Kinirepa na nikamatari posotiiretxi uai nauiniãtaã? Ikara atoko atxiĩti hĩxinikanãta. \v 24 Atão nisãpiretai, kãkiti Teoso sãkire sãpiretakari inirimane sauaki auakasaaki, inirimane !auikari isãkire. Ia xika kona nikamari posotiiretxi uai. \v 25 Atãopitika nisãpiretai hĩte. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakari Eríasi inakori auakasaaki, ipi ãti pakini ano ipixini ano pakini ãparaã !ikipa. Iuaã Isaeo tixini natxinoka aua. Iuasaaki kaiãopokoro sitoakoro tikinitakoro auari iuaãtaã. \v 26 Iuaritika Teoso !iokanatari Eríasi ninoa ikininapemoni. Iokanatari ãtoka sitomoni tikinitakoromoni, nipokori isikiniro ĩkapani. Oa sito aua Sarepita sitatxiti Sitoõ tõpa, Isaeo tixini takote. Xoteo !otxaua oa. \p \v 27 —Ikara atokotxikana itxa Teoso sãkire sãpiretakari Eriseo inakori. Iua auakasaaki, kaiãopokori amianatakani maere matati Isaeo tixini auakani aua. Kona imakinikani erekapeka inaãkana. Kiki Naamaã inakori Síria tixini auakari, iuanokara erekapeka itxĩkitakaãka. Iua Naamaã kona Xoteo !itxaua iua —itxa Xesosi ninoamoni. \p \v 28 Ikinimane aiko ãki apotiitakaniua, ikara ikenakotakasaakina, iteene inaiatauana. \v 29 Ininiã ikosekaĩtotarina Xesosi sitatxi mapotõkiremoni. Anikarina ixirata nopini sitatxi auiniãtaã. Iuaã inirekarina Xesosi okinina ixiratamoni ipinini ĩkapani. \v 30 Txamari Xesosi napari ninoa sauaki, ĩkorape itxa. \s1 Kiki Maerekati Matamatakoti Auaĩtotakiti \r (Marko 1.21-28) \p \v 31 Eereka Xesosi sari Kapanaoõ sitatxitimoni Kariréia tõpa. Iuaã tomatiko õtisaaki oerekana kãkiti Teoso sãkire. \v 32 Kãkiti iuaã auakani tsorĩkaãnãta oerekakiti ikenakotakasaakina, kotxi paimatireri iua. Isãpiretakiti atãonoka itxa isãkire. \v 33 Iuasaaki aiko ãki kãkiti apotiitiniãtaãua, aua kiki maerekati matamatakoti auaĩtotakiti. \p \v 34 Iua kiki ãkixinire auakari akiripoakata: \p —Xesosi Nasareekiri, kipa ĩkai uai? Kiãtokopa pitxataua ate? Atxiĩti papoka ate pixipokini ĩkapani? Nota imarotai pite. Pite maerekati mauakiniti pite. Teoso nakiti pitxaua pite —itxa maerekati matamatakoti Xesosimoni. \p \v 35 Ininiã Xesosi txitari iua. !Auiritari isãkirauatini: \p —Maãtako. Posipikari ere kiki —itxari. \p Ininiã maerekati matamatakoti iriãkatari iua kiki ikinimane okiãtaã. Ininiã itakanapari iua, makarotika itxa kiki. \v 36 Kãkiti iuaãtaã tsorĩkaãnãta. Imisãkiretakakauana: \p —Ĩkora kiki paposotiireri isãkire. Itapararitika ipaniãtari maerekati matamatakoti sini, ininiã nãkorape itxapena maerekani matamatakoni. \p \v 37 Ininiã Xesosi pirena iua tõpa iaripireta. \s1 Xesosi Makananitaro Simão Petro Imakiro \r (Mateo 8.14-17; Marko 1.29-34) \p \v 38 Eereka Xesosi potorika aiko Xoteoakori apotiitiniãtaãua. Simão aapokomoni isa. Iuasaaki Simão imakiro iteene oãpoomata. Ininiã amanaãrina Xesosi oa erekape inĩkitakini. \v 39 Ininiã ipapĩka oamoni: \p —Nipaniãtari apoomari iotokini —itxa. \p Ininiã apoomari iotoka. Iuasaakipeka oa õkitikaua, nipokori osikana ninoa. \s1 Xesosi Makananitana Amianatakani \r (Mateo 8.16-17; Marko 1.32-34) \p \v 40 Atokatxi ereẽkokaãpotapeka inakasaaki, kãkiti anikana amianatakani ikinipoko amianari auakini, Xesosimoni. Itakari iuako amianatakani nopini. Iuasaakipeka ninoa erekapeka itxana. \v 41 Omitikari maerekati matamatakoti kãkiti ĩtoã auakari apaka. Osipikasaakina, akiripoakatana: \p —Pite Teoso ãkiri pitxaua. \p Ininiã Xesosi txitana ninoa. !Auiritaikana akiritinina, kotxi ninoa imarotari Teoso mereẽkiti ininiãua Xesosi. \s1 Xesosi Sãpiretari Erekari Pirena \r (Marko 1.35-39) \p \v 42 Katimatinĩkata Xesosi sari kãkiti mauakaniãtaã. Iuasaaki kãkiti nitanãtari iua. Apokasaakirina, amanaãrina Xesosi: \p —Pikaikota atekata —itxarina. \p \v 43 Txamari Xesosi txari: \p —!Apakata uai nikaikotini, kotxi ãtiãtaã apaka nisãpiretariko erekari pirena Teoso auĩtetxi ininiãua pirena. Ikinimanemoni ikara nisãpiretini ĩkapanira, Teoso iokanatano kãkitimoni. \p \v 44 Ikara atoko ininiãra, isãpirenauata ikininape aiko ãki Xoteoakori apotiitiniãtaãua ikinipoko Xoteoakori tixine. \c 5 \s1 Merepitipanika Xesosi Moianariakori \r (Mateo 4.18-22; Marko 1.16-20) \p \v 1 Ãti õti Xesosi auanãta Xenesaree inakori poa tinikata. Xenesareetxikana Kariréia poa. Ipi iuãka aua. Iuasaaki kãkitipokoni ãkitari iua Teoso sãkire ikenakotinina ĩkapani. Iuakatapeka xãpoka itxana. \v 2 Iuasaaki Xesosi atamatari ipi kanaua ioporoko. Kokatsaãriti kanauate. Ninoa imiriĩ arokanãtari hetxi. \v 3 Xesosi iereẽtaua Simão kanauate ãki: \p —Pikatika pikanauate amaãtiki apanĩkakiã —itxa Simãomoni. \p Eereka iitopãka kanaua ãki. Iuaãtaã isãpiretari Teoso sãkire kãkitimoni imiriĩ apotiitakanimoni. \p \v 4 Isãpirenauataka atoko itxari: \p —Apanĩkakiã pimekota. Iuaãtaã pitakari hetxi kãuaãriã —Xesosi txari Simão. \p \v 5 Ininiã Simão: \p —Koerekareri, hetxi atakapikama ĩkanõka. Iteene aõkatsaãkatapiikama. Txamari na xatiki ximaki amaĩka. Kona ãtika amaĩka. Iuaritika pite paniãtiniãno, iuaritika nitakapitikariko hetxi —itxa Simão. \p \v 6 Hetxi ninoa takasaaki kãuaãriã, ximakipokoni imaĩkana, ininiã hetxi tsorakiarita. \v 7 Ikara xika akiritana imoianariakori ãti kanauate ãki auakani: \p —Ãpina. Himoianataua ate. Hetxi tsorakiãpotanapanoka. \p Ininiã ninoa ina. Ikinimane kosekari hetxi. Ximakipokoni. Ipi kanaua xãpoãkata ximakinoka. Ximaki xika kanaua sakikaarita. \v 8 Simão Petro atamatakasaakiri ximakipokoni, ikapotoreẽkaua Xesosi apisatoõ: \p —!Pikaikotape nota takote, kotxi erekai pite. Maerekati kamakarino nota —itxa. \p \v 9 Ikara atoko itxa Simão sãkire, kotxi iua, imoianariakori apaka tsorĩkaãta kaiãopokori ximaki ninoa maĩkakiti xika. \v 10 Simão moianariakori Txiako, Xoão pakini, ninoa apaka tsorĩkaãta. Txiako, Xoão pakini Sepeteo anaakori. Ininiã Xesosi txari Simão: \p —!Pipĩkarauatape. !Pimaĩkaikari ximaki. Ãtião piparĩka auako. Nisãkire pisãpiretako kãkitimoni —itxa. \p \v 11 Eereka ninoa apokitaãka atoko, ikinika itiina itakanapana, Xesosikata sa itxana imiparĩkatinirina ĩkapani. \s1 Kiki Maere Matati \r (Mateo 8.1-4; Marko 1.40-45) \p \v 12 Ãti õti Xesosi auanãta ãti sitatxitiã. Iuaã auakasaaki, aua kiki maere matati. Atamatakasaakiri Xesosi, ikapotoreẽkaua, iãka Xesosi apisatoõ. Iteene amanaãri Xesosi: \p —Apiananiri, pinirekiniãri, piposotari nota ereka pitxĩkitakini —itxari. \p \v 13 Ininiã Xesosi maãtakari iua: \p —Ari ninirekapitikari. Erekapekai —itxari. \p Iuasaakipeka erekapeka itxa. \v 14 Ininiã Xesosi paniãtari: \p —!Pisãpiretapiri apanakini ereka nitxĩkitakinii. Pisa sasetotximoni. Poerekari piĩto iuamoni, ininiãkara itxai: “Atãopitika erekapekai pite.” Eereka pisikari Teosomoni Moisesi paniãtakiti iaõka. Ikara atoko pikaminiã, ikinimane imarotari pite atão ereka pininiãua —itxa Xesosi. \p \v 15 Xesosi paniãtari iua apanakini imasãpiretakani, iuaritika Xesosi pirena apikomoni iaripireta. Ininiã kãkitipokoni sari iuamoni isãkire ikenakotinina ĩkapani, amianari imakatxakini ĩkapani. \v 16 Ininiãkara Xesosi itotapekari iuanoka isini kãkiti mauakaniãtaã Teosokata isãkirauatini ĩkapani. \s1 Matĩpokotakati Pirena \r (Mateo 9.1-8; Marko 2.1-12) \p \v 17 Ãti õti Xesosi sãpirenauata. Iua takote pariseoakori, kaiõkatsoparerini apaka topãkanãta. Ninoa Kariréia tõpakini, Xotéia tõpakini, Xerosareẽ sitatxitikini pakini. Iuasaaki Xesosi sãpirenauatakasaaki, Apiananiri sikaposotiiretari Xesosi amianatakani erekapeka itxĩkitakini ĩkapani. \p \v 18 Iuasaaki kikiakori apoka iuaã. Iminarina kiki matĩpokotakatinoka inakari. Isirimata nopini iminarina. Inirekarina aapokotxi ãki ĩroinina, Xesosi apisatoõ iua matĩpokotakati itakinina ĩkapani. \v 19 Txamari !apakata ninoa ĩroini, kotxi kãkitipokoni xãpoka. Ininiã ikanĩkana kanikoatxiã aapokotxi nopini. Imakatxakarina itano auakari kipatxi kai kamakori, eereka isikakaãpotarina iua matĩpokotakati isirimata nopini Xesosi manapi kãkiti sauaki. Xesosi apisatoõ apoka. \v 20 Ininiã Xesosi imarotari ninoa auikiniri iua posotiire. Ininiã itxari matĩpokotakati: \p —Namarite, pimaerekani makatxakapeẽkaika. \p \v 21 Iuasaaki pariseoakori, kaiõkatsoparerini pakini tsorĩkaãnãta. Ãkixinireẽna ninoa: \p —Teosonokara posotari amaerekani imakatxakini. Maerekati Xesosi kama Teosomoni —itxana. \p \v 22 Xesosi imarotari ninoa xinikakiti ãkixinireẽna, ininiã Xesosi txana: \p —!Erekari hãkixinireẽ ikara hĩxinikakiti. \v 23 Nitxari iua imaerekani nimakatxakini, txamari !himarotari imaerekani atão nimakatxakini. “Põkitikaua. Pitĩpokota,” nininiã, ininiã himarotari nisãkire atão ininiãua, kotxi hĩtikari. Niposotiire imaerekani nimakatxakini ĩkapani, niposotiire iua nõkitikini ĩkapanitxikana. \v 24 Ininiã uatxaika noerekai hĩte. Teoso iokanatano nota hĩtari iaxitikirino ĩkorapokoritimoni kãkiti maerekani nimakatxakini ĩkapani. \p Ininiã ipaniãtari matĩpokotakati: \p —Põkitikaua. Pisirimata pikoseka, sipe pitxa paapokomoni —itxari. \p \v 25 Iuasaakipeka õkitikaua. Ikinimane kãkiti okiãtaã õkitikaua. Ikosekari isirimata, sipe itxa aapokomoni. Isikasaaki ipoxokoniuata. \p —Peerekari Teoso —itxaãpota iua. \p \v 26 Ikinimane kãkiti tsorĩkaãta. Ipĩkarauatana. \p —Peerekari Teoso. Mitxi !aĩtikari matĩpokotakati erekapeka txĩkitaãkari. Peerekari uatxa aĩtikakiti —itxanãtana ninoa. \s1 Mateo Pirena \r (Mateo 9.9-13; Marko 2.13-17) \p \v 27 Eereka Xesosi tĩpokoãponãtakasaaki, atamatari kiki Arevii inakori. Iitopãkanãta iparĩkauatiniãtaã. Iuaã apakapari txineiro Homanoakori auĩte paniãtakiti kãkiti ãtiãtaã tiitxi anikini ĩkapani. Xesosi akiritari Arevii: \p —Ãpina, uatxa nimoianari pitxaua —itxari. \p \v 28 Iuasaakipeka Arevii õkitikaua. Ikinika itii itakanapa, Xesosikata sa itxa, Xesosi imiparĩkatini ĩkapani. \v 29 Eereka Arevii kamari kiiniri aapokoã Xesosi ĩkapani. Kiinirisaaki aua ĩkamanere kaiãopokori. Txineiro apakapakani aua kiiniriã. Ninoa apanakinikata nipokota Xesosikata Arevii aapokoã. \v 30 Pariseoakori, ninoakata parĩkauatakani, kaiõkatsoparerini pakini txitana Xesosi moianariakori, Xesosi txineiro apakapakanikata nipokotini xika. Ininiã ninoa txari: \p —Kinirepa hĩte nipokota txineiro apakapakanikata, maerekati kamakanikata? —itxana. \p \v 31 Xesosi apakapapiretana: \p —Kãkiti mamianatakani !inirekari pinĩtxi siãkarimoni isinina. Amianatakarinoka nirekari pinĩtxi siãkarimoni isini. \v 32 Iua atokokana, nota ina ĩkorapokoriti kona kãkiti “Atão inakarinoka kamakarino” ĩkapanini, kotxi ninoa uãkatari atão inakarinoka ikaminina, txamari !ikamarina atão. Kãkiti maerekati kamakani ĩkapanira nina nota uai imaerekani itakanapini ĩkapani. Nota pinĩtxi siãkari atoko inakarino nota —itxa Xesosi sãkire iuasaaki. \s1 Nipokori Takanapiko Teoso Misãkiretiko Ĩkapani \r (Mateo 9.14-17; Marko 2.18-22) \p \v 33 Kãkiti txari Xesosi: \p —Xoão kapatxisareri moianariakori itokata takanapari inikinina Teoso imisãkiretinina ĩkapani. Iua atokotxikana itxa pariseoakori moianariakori. Txamari pite moianariakori !itakanapari nipokori, iãriã, Teoso imisãkiretinina ĩkapani. Kinirepa? —itxana kãkiti. \p \v 34 Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Kiki ĩtaniriuatini pirenasaaki erekari atxiĩti kemaĩtxitakoni manikakaniãri nipokori? !Erekari. Ninoa poxokoniuata imoianari ĩtanirauatini, ininiã inipokotapitikana. \v 35 Txamari ãti õti ninoa moianari maĩkaãkako, oka inaãkako. Iuasaakiko ninoa takanapari inipokotini, kotxi imatinaniuatana. Iua atokotxikana nota. Nota auapanika nimoianariakorikata. Ãti õti nokaãkako. Iuasaakiko ninoa takanapari inipokotini Teoso imisãkiretinina ĩkapani —itxa Xesosi. \p \v 36 Eereka Xesosi sãpiretari sãpirenatxi, atão inakari oerekiko. \p —!Pikitsorãkitari mãkatxi amaneri, kitxakari pitãpanetini ĩkapani. Ikara atoko pikaminiã, mãkatxi amaneri pioanata. Mãkatxi mata amaneri ĩsapekata piotsainiã, mãkatxi kitxakari tsorakita iuaĩkana. \v 37 Kãkiti kitakari ovaã sako aamata kamakori ãki. Ovaã amanero auiniã, !otakaãka aamata kitxakari ãki. Pitakiniãro aamata kitxakari ãki, aamata tsorakita. Ovaã xikepoatamako. Sako !otxaika. \v 38 Ovaã amanero pikitakako aamata amanero ãki. \v 39 Ovaã kitxakaro auiniã, kãkiti !inirekaro amanero, kotxi: “Ovaã kitxakaro apiaerekata,” itxa. \p Ikara atoko Xesosi txari kãkitimoni. Ikara sãkiretxiti Xesosi sãpireta, kotxi apanakini kãkiti itotapekari Moisesini sãkire, Teoso sãkire kitxakapirĩka isãpiretakiti, ininiã !inirekari Xesosi sãkire amaneri inakari. Ninoa mãkatxi kitxakari atoko. Sako kitxakari atoko ninoa. Ovaã kitxakaro atoko ninoa. Xesosi sãkire mãkatxi amaneri atoko. Ovaã amanero atoko itxa Xesosi sãkire. \c 6 \s1 Tomatiko Õti Pirena \r (Mateo 12.1-8; Marko 2.23-28) \p \v 1 Xoteoakori tomatini õtisaaki Xesosi imoianariakorikata motipetari kikio takari triko auiniãtaã. Ĩpiripetakasaakirina, imoianariakori makatxakaãpotari triko oki. Iuakoã ikotxokarona, ixõka itxarona otãta katxakini ĩkapani, okinoka nika itxana. \v 2 Ãtikaka pariseoakori itikana imakatxakinirona: \p —Kinirepa triko hĩkotxoka tomatiko õtisaaki? !Auiritaãka tomatiko õtisaaki parĩkauatiko —itxana. \p \v 3 Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Himarotari Taviini kamakiti kitxakapirĩka, iua imoianariakorikata natxitakasaaki. \v 4 Iua ĩroã Teoso misãkiretikoãtaã. Iuasaaki imakatxakari komiri Teosomoni sikakori. Inikari, sika itxari imoianariakorimoni. Ninoa nikari apaka. Sasetotxinokara auiritaãka iua komiri inikinina. Apanakini !auiritaãka inikiniri. Iuaritika iua Taviini nikari. \v 5 Nota hĩtari iaxitikiri posotari ikinipoko ninireẽkiti nikamini tomatiko õtisaaki, kotxi Apiananiri nitxaua —Xesosi txana ninoa pariseoakori. \s1 Motĩkauakotakari Pirena \r (Mateo 12.9-14; Marko 3.1-6) \p \v 6 Ãti tomatiko õtisaaki Xesosi ĩroã aiko ãki Xoteoakori apotiitiniãtaãua. Oerekarauata. Iuasaaki iuaãtaã aua kiki iuako ikikomoni motĩkauakotakari. \v 7 Kaiõkatsoparerini, pariseoakori apaka aua iuaã. Atamatapikarina Xesosi, atauako erekapeka itxĩkitakapaniri motĩkauakotakari tomatiko õtisaaki. Inirekarina Xesosi kerokiniri. Tomatiko õtisaaki iparĩkauatiniã, ninoa apoĩtari iua. \v 8 Xesosi imarotari ãkixinireẽna ixinikakitina, ininiã ipaniãtari kiki motĩkauakotakari: \p —Põkitikaua. Ãpina ikinimane okiãtaã. \p Ininiã iua kiki õkitikaua, sa itxa Xesosimoni. \v 9 Ininiã Xesosi pimaãna kaiõkatsoparerini, pariseoakori pakini: \p —Natokopa itxa Moisesini paniãtakiti iõkatsopatakiti tomatiko õtisaaki atão akamini? Ipaniãtataua maerekati akamini tomatiko õtisaaki? Ipaniãtataua erekari akamini tomatiko õtisaaki? Inirekatari amoianatiniri ãti imapinakani ĩkapani tomatiko õtisaaki? Inirekatari aõkaniuatini tomatiko õtisaaki? —itxa Xesosi ninoamoni. \p \v 10 !Kasãkirena ninoa kaiõkatsoparerini, pariseoakori pakini. Xesosi atamatana ikinimane. \p —Piuako poerekata —itxari iua kiki. \p Oerekatari iuako. Iuasaakipeka iuako erekapeka itxa. \v 11 Pariseoakori, kaiõkatsoparerini pakini omanãkarauata. Imisãkiretakakauana Xesosi okinina ĩkapani. \s1 Xesosi Mereẽna Tosi Imoianariakori \r (Mateo 10.1-4; Marko 3.13-19) \p \v 12 Ãti õti Xesosi kanĩka oxiratari nopini, Teoso imisãkiretini ĩkapani. Ĩkanõka ikaikota iuaãtaã Teosokata isãkirauatini ĩkapani. \v 13 Katimatinĩkata akiritana itomaneri imoianariakori iuamoni apokinina ĩkapani. Apokasaakina, imereẽna kikiakori tosi pakini kãkitimoni iokanatakini tĩkane. \v 14 Imereẽna \li1 Simãoma, (Iuãka Petro apaka.) \li1 Ãtreema, (Simão itari) \li1 Txiakoma, \li1 Xoãoma, \li1 Piripima, \li1 Patoromeoma, \li1 \v 15 Mateoma, \li1 Tomeema, \li1 Txiakoma, (Aopeo ãkiri) \li1 Simãoma, (Homano omanatakari) \li1 \v 16 Xotasima, (Txiako ãkiri, ãti Txiakoti) \li1 Xotasi Isikariotxima (Xesosi mĩkapiritakari tĩkane) pakinima. \p Ninoa kikiakori tosi pakini Xesosi mereẽkini imoianariakori ĩkapani. \s1 Xesosi Amianatakani Imakananitini \r (Mateo 4.23-25) \p \v 17 Eereka oxiratari iokiriiãpotana. Ipitexitimoni apokana. Iuaã aua kaiãopokori imoianariakori. Apanakini kãkiti iuaãtaã aua apaka. Xotéia tõpa ĩkani, Xerosareẽ sitatxiti ĩkani pakini auari iuaã. Apaka auari Txiro sitatxiti ĩkani, Sitoõ sitatxiti ĩkani apaka. Txiro, Sitoõ pakini potxoari uiniti ĩtinikata aua. \v 18 Ninoa kãkitipokoni sari Xesosimoni isãkire ikenakotinina ĩkapani, amianarena imakatxakini ĩkapani. Ninoa maerekati matamatakoti auaĩtotakini sari Xesosimoni maerekati imakatxakini ĩkapani. \v 19 Ikinimane nirekari imaãtakiniri Xesosi, kotxi imaãtakiniãrina, apakapari Xesosi tapara amianarena sini ĩkapani. Ininiã ikinimane amianatakani Xesosi maãtakakani iuaĩkana erekape itxana. \s1 Kirimonipa Teoso Sikatari Erekari? \r (Mateo 5.1-12) \p \v 20 Eereka Xesosi misãkiretana imoianariakori: \p —Hĩte matxineiroteni Teoso sikai erekari. Teoso hĩauĩte itxaua. Iua nakitiakori hĩtxaua. \p \v 21 —Hĩte ĩkorapokoriti natxitakani Teoso sikai erekari. Himitouatapanikako. \p —Hĩte ĩkorapokoriti txiapatakani Teoso sikai erekari. Hãpiapoxokonitapanikako. Hĩsiroatapanikako. \p \v 22 —Apanakini omanatiniãi hĩte, hĩtari iaxitikiri sãkire hãuikini xika, Teoso sikai erekari. Atxiĩti apanakini !nirekai. Atxiĩti apanakini misãkirepiretai. Atxiĩti ninoa akiritai “maerekati kamakari” nota hĩtari iaxitikiri sãkire hãuikini xika. Ikara atoko hinaãkako. \p \v 23 —Ninoa misiriãpotakasaakii, hĩpoxokoniuatako. Himĩteenekariko hĩpoxokoniritika, kotxi erekari Teoso nĩkatinii iaxiti itixine. Inĩkatakiti hĩte ĩkapani peerekari. Apanakini misiritinii atokokanera, ninoa atokiriakorini misiritari Teoso sãkire sãpiretakani kitxakapirĩka. \p \v 24 —Hĩte ĩkorapokoriti katxineiroterini misiritaãkako. Mitxi papoxokonii hĩte. Uatxa hĩpoxokoni !auaika. \p \v 25 —Hĩte ĩkorapokoriti ikiniõtika mitouanãtakanii misiritaãkako. Hinatxitapanikako. \p —Hĩte ĩkorapokoriti siroatakanii misiritaãkako. Himatinaniuatapanikako. Hĩtxiapatapanikako. \p \v 26 —Ikinimane: “Peerekai pite,” ininiã, himisiritaãkako, kotxi ninoa nirimane kitxakapirĩkarini sãpiretari ikara atoko inakari Teoso sãkire atão masãpiretakanimoni —itxa Xesosi. \s1 Kãkiti Mokaiakari Tiretiko \r (Mateo 5.38-48) \p \v 27 Iuaĩkana Xesosi sãpirenauata: \p —Nõtãkikai hĩte nisãkire kenakotakanii. Hĩtiretanako himokaiakari. Erekari hĩkaminana hĩte omanatakani. \v 28 Himisãkiretariko Teoso erekari hĩte misãkirepiretakani isikini ĩkapani. Himisãkiretariko Teoso hĩte misiritakani ĩkapani. \v 29 Kãkiti aritiniãi pikakota, ipinimoni pikakota iuaĩkana pisikana. Kãkiti anikiniãri pimãka õtanominari, pauiritari iua pimãka kauanata apaka anikini. \v 30 Pitii amanaãkarimoni pisika inirekakiti. Kãkiti anikiniãri pitii, !pamanaãpiri iuaĩkana imikanapiriiniri. \v 31 Ãti tiretinii pinirekini atokotxikana, pitiretari ãti. \p \v 32 —Pite tiretakaninani pitiretiniã, kinirepa Teoso sikari erekari pitemoni, pinirimanenokara pitiretakasaaki? Kotxi kãkiti maerekati kamakani apaka tiretari ninoa tiretakani. \v 33 Pimoianatiniãna pite moianatakaninani, !apakata, kotxi iua atokotxikana maerekati kamakari moianatana iua moianatakaninani. \v 34 Pisikiniãro pitxineirote, pitxineirote mikanapiriãkarimoninani, !apakata, kotxi iua atokotxikana maerekati kamakani sikaro itxineirotena apanakini maerekati kamakanimoni ãti õti iuaĩkana imikanapiriiniro ĩkapani. \v 35 Iua atokokana na pitxape. Pitiretariko pimokaiakari. Erekari pikaminariko. Inirekiniãri pitii iparĩkauatini ĩkapani, pisika iuamoni. !Pimaãkapeua, pitii iuaĩkana imasikakaniãi. Iua atokokana hĩkaminiã, Teoso sikai hĩte iteene erekari. Iua atokokana hĩkaminiã, Apiananiri iaxitikiri anaakori hĩtxauako, kotxi iua amonĩkari kãkiti maerekati kamakani. Ninoa !isãpiretari Teoso iua ereka inini, iuaritika Teoso amonĩkana. \v 36 Piamonĩkariko ãti, aĩri Teoso amonĩkarauatini atokokana —itxa Xesosi. \s1 Apoĩretxi Pirena \r (Mateo 7.1-5) \p \v 37 —!Papoĩtapiri ãti. Papoĩtiniãri ãti, ininiã pite apaka apoĩtaãkako. !Pisãpiretapiri ãti ikamakiti maerekati inini, ininiãkara Teoso !isãpiretai pite pikamakiti maerekati inini. !Pixinikapinikari maerekati ãti kamakiti pitemoni, ininiã Teoso !ixinikaikari maerekati pite kamakiti. \v 38 Pisikarauatako ãtimoni, ininiã Teoso sikarauata ito pitemoni. Kaiãopokori papakapa. Atarokiri arata ãki takakori atokokana papakapa. Atarokiri iõkokakori, kaiãkakori kinapakopeka iuaĩkana atarokiri inopini takaãka. Xãpoãkata, ininiã katxapoaãpota. Iua atokotxikana Teoso sikai kaiãopokori, ãtimoni pisikarauatiniã. Ãtimoni pisikarauatini atokotxikana, Teoso sikarauata pitemoni —itxa Xesosi. \p \v 39 Xesosi sãpiretari ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko: \p —Apakata ãti mõsiãreti anikiniri ãti mõsiãreti? !Apakata. Ninoa ipi irikako aariko ãki. Ininiã nota sãkire himimarotakanisaaki, kona apakata hõerekiniri ãti. Hõerekiniãri ãti, hĩkerokari. Ninoa mõsiãreni aariko ãki irikakani atoko hĩtxa. \v 40 Apaiaõkarauatakari !imarotari koerekareri imarotakiti atoko. Poiãonoka imarota. Apaiaõkarauatini ixipokasaaki, iuasaaki koerekareri imarotakiti atoko imarotape. \p \v 41 —Pisãpiretari ãti: “Aãsoro aua poki ãki,” txamari kona pimaãkatari aãtxirata pite oki ãki auakari. Kinirepa ikara atoko inakari pikama? \v 42 Kinirepa pitxari pitari? “Nitari, nota makatxakinii aãsoro pokiã auakari,” kotxi !piposotari patamatiniri aãtxirata piteka pokiã auakari. Pisãkire atxiĩti erekari, txamari pikamakiti kona erekari. Merepitipanika pimakatxakari aãtxirata piteka pokiã auakari. Eereka piposotari patamatiniri aãsoro pitari okiã auakari pimakatxakini. Maerekati pite kamakiti apiata atxiĩti iua aãtxirata atoko. Maerekati ãti kamakiti poiãoka atxiĩti iua aãsoro atoko. Iuaritika !pimaãkatari maerekati piteka kamakiti. Põtãkikari ãti imaerekani itakanapini. Ikara atoko !apakata. Merepitipanika pite takanapariko pite maerekani, eereka põtãkikari ãti imaerekani itakanapini —itxa Xesosi sãkire. \s1 Amãtiiri Pirena \r (Mateo 7.15-20; 12.33-35) \p \v 43 —Amãtiiri erekari kona iritari matximakoti. Amãtiiri matximakoti kona iritari erekari. \v 44 Patamatiniãri amãtiiri, pimarotari imina. Txipokori piko inakoro pinirekiniã, kona pisa inakomoni. Ova pinirekiniã, kona pisa inakomoni. \v 45 Kãkiti erekari amãtiiri erekari atokokana itxa. Iua erekari, ininiã erekarinoka ikama, kotxi iua ãkixinireẽ erekarinoka aua. Kãkiti maerekati amãtiiri matximakoti atoko itxa. Iua maerekati, ininiã ikamakiti maerekati apaka, kotxi maerekatinoka auari iua ãkixinireẽ. Iua ãkixinire ereka, ininiã isãkire ereka apaka. Iua ãkixinire maerekati, ininiã isãkire maerekati apaka, kotxi isãkire potorika ãkixinireẽ —itxa Xesosi sãkire. \s1 Aapokotxi Kamakari \r (Mateo 7.24-27) \p \v 46 Xesosi sãkirauatapanika: \p —Kinirepa pakiritano nota “Apiananiri,” nipaniãtakiti pimakamakanisaaki? \v 47 Kãkiti notamoni ĩkari, nisãkire kenakotakari, nisãkire kĩpitakari, aapokotxi kamakari atoko itxa. \v 48 Iua kamari aapokotxi. Ikisakari kipatxi. Otsomori aapoko tsota ikama. Iua apokari kai, ininiã iopitĩkari aapoko tsota iua kai nopini. Ininiã aapokotxi ikamakiti paikori. Ãparaã apoãtakasaaki, itorõkani inokasaakiri iua aapoko, !iakeka, kotxi iua kiki atão ikamari aapoko. Iua kiki atoko kãkiti nisãkire kĩpitakari. \p \v 49 —Ãti kiki aapokotxi kamakari, iua iopitĩkari aapoko tsota motsomotika popaiape ininiãtaã. Ãparaã apoãtakasaaki, itorõkani inokasaakiri iua aapoko pakitika. Xipoka itxa. Iua kiki atoko kãkiti nisãkire kenakotakari, nisãkire mauiãkati —itxa Xesosi. \c 7 \s1 Xesosi Makananitiniri Sotato Auĩte Nitiri \r (Mateo 8.5-13) \p \v 1 Ikara sãkiretxiti isãpiretaka atoko, Kapanaoõ sitatxitimoni isa Xesosi. Iuaãtaã apoka. \v 2 Kapanaoõ auari kiki ãti uãka Homano inakori. Sotatoakori auĩte itxaua iua Homano. Ipaniãtana sotatoakori seĩ pakini inireẽkiti ikaminina. Xesosi apokasaaki Kapanaoõ, iua Homano nitiri iteene itiretakiti amianata. Ipinanapanoka. \p \v 3 Iua Homano kenakopiretari Xesosi. Ininiã ipaniãtari Xoteoakori kiomãtxiakori Xesosimoni isinina. \p —Hĩtxariko: “Homano nirekai iuamoni pisini, initiri pimakananitini ĩkapani.” \p \v 4 Ininiã ninoa sa itxana Xesosimoni, aõkita itxarina. \p —Masa sotatoakori auĩtemoni. Initiri amianata. Masa, pimakananitiniri ĩkapani. Iua Homano erekari itxaua, ininiã erekapitikari pimoianatiniri iua. \v 5 Itiretari Xoteoakori. Aiko aãpotiitiniãtaãua ikaminaua ate, ininiã iua Homano erekari itxaua —itxana ninoa. \p \v 6 Ininiã Xesosi sari ninoakata. Iua Homano aapoko takote apokasaaki, iua Homano iokanatari imoianariakori Xesosimoni, isãpiretinirina ĩkapani: \p —Apiananiri, apikomoni !pisipe, kotxi minakati nota. Pite Apiananiri txaua. Nota apakapiniãi naapoko ãki !apakata. \v 7 Nota pitemoni napokini !apakata, kotxi pite Apiananiri, nota poiãori. Ininiãkara ereẽ piotoka. Ereẽkarako pitxĩkitakariko ninitiri ereka inini. \v 8 Nota auĩte paniãtiniãno nota ipaniãtakiti nikamini ĩkapani, ininiã nikamapitikariko. Nota auĩtetxi nitxaua apaka. Nota paniãtakiti sotatoakori kamapitika. Ãti nipaniãta: “Pisa,” ininiã iua sa. Ãti nipaniãta: “Uai pina,” ininiã iua ina. Ninitiri nipaniãta: “Ia pikama,” ininiã iua kamari. Ininiã nimarotari ereẽ pite paniãtiniãri ninitiri ereka inini, ereẽkarako erekapeka pitxĩkitakari ninitiri —itxa Homano sãkire Xesosimoni. \p \v 9 Iua Homano sãkire ikenakotakasaaki, Xesosi tsorĩkaãta. Isapotorika, misãkireta itxana kãkiti iuakata sikani. \p —Iua Homano iteene auikari nisãkire. Peerekari. Mitxi !naõkitari nisãkire auiãkari iua Homano atoko inakari. Na naõkitapanikari Xoteo iua Homano atoko inakari —itxa. \p \v 10 Eereka ninoa Homano iokanatakini kanapiriã Homano aapokomoni. Iuaã apokasaakina, atamatarina Homano nitiri. Erekapeka itxa. \s1 Xesosi Txĩkitakari Ipĩkari Iuaĩkana Auãki Inini \p \v 11 Mapaõti napaãka atoko Xesosi sari Naiĩ sitatxitimoni. Imoianariakori, kãkitipokoni apaka sari iuakata. \v 12 Iimatokoãpotakasaakiri sitatxi pirikere tore kãkiti ĩronakikoãtaã, ipĩkari imipokĩkaãka sitatxi mapara. Sito imatonõkari oimi ipĩpe. Oa sito tikinitakoro. Kaiãopokori kãkiti sitatxi auakani pokĩka oakata sikani. \v 13 Apiananiri atamatakasaakiro, iamonĩkaro oa, ininiã: \p —!Pitxiapatape —itxaro. \p \v 14 Isa ipĩkarimoni. Imaãtakari ipĩkari auini kaixati, ininiã iua kaixa anikakani iotoka. Iuasaaki iua akiritari: \p —Ãtokori, nipaniãtai põkitikaua —itxa Xesosi. \p \v 15 Iuasaakipeka iua ãtokori topãka, sãkirauata itxa. Ininiã Xesosi sikari iua inoromoni. \p \v 16 Ikinimane pĩkarauata. \p —Peerekari Teoso. Teoso iokanatari isãkire sãpiretakari apiatakari atemoni. Teoso apokapeka ĩkorapokoriti ate inakitiakori imoianatini ĩkapani —itxanãtana ninoa. \p \v 17 Ia Xesosi pirena iaripireta ikini tõpati Xotéia tõpa. Apaka apikoxiti Xesosi pirena kenakopiretaãka. \s1 Xoão Kapatxisareri Pimaãkiti Sãkiretxiti \r (Mateo 11.2-19) \p \v 18 Xoão kapatxisareri moianariakori minapiretari Xesosi pirena Xoãomoni. Eereka Xoão akiritari imoianariakori ipi: \p \v 19 —Hĩsa Xesosimoni. Hĩpimaãri: “Teoso mereẽkitikai pite? Kãkiti iãtapanãtakitikai pite? Kãkiti iãtapanãtakiti ãtikani atxiĩti?” Ikara atoko hĩtxako Xesosimoni —Xoão txana ninoa. \p \v 20 Ininiã ninoa ipi sari Xesosimoni. Iuamoni apoka itxana. \p —Xoão kapatxisareri iokanataua ate pitemoni. Ipimaãi: “Teoso mereẽkitikai pite? Kãkiti iãtapanãtakitikai pite? Kãkiti iãtapanãtakiti ãtikani atxiĩti?” itxai —itxana. \p \v 21 Iuasaaki ninoa Xesosimoni apokasaaki, amianatakani kaiãopoko erekapeka itxĩkitaka Xesosi. Iua omitikari maerekani matamatakoni kãkiti ĩtotaã auakani. Mõsiãreni kõsiãrepeka itxĩkitaka. \v 22 Ininiã Xesosi apakapapiretana Xoão moianariakori: \p —Hĩkanapiriã Xoãomoni. Hĩsãpiretari mixikanani uai hĩtikakiti, hĩkenakotakiti pakini. Hĩsãpiretari mitxi mõsiãreni uatxa kõsiãrepeka nitxĩkitakapeka. Hĩsãpiretari mitxi matĩpokotakani tĩpokotapeka uatxa. Mitxi maere matati erekapeka uatxa. Mitxi makenakokini uatxa kakenakokipeka. Mitxi ipĩkani iuaĩkana auãki itxapekana. Hĩsãpiretari Xoão, nota sãpiretari Teoso iokanapirena erekari minakati mauakinimoni. \v 23 Kãkiti iteene auikiniãri nota sãkire, Teoso takari erekari iuamoni. Ikara nisãkire hĩsãpiretari Xoão —itxa Xesosi. \s1 Xoão Kapatxisareri Pirena \p \v 24 Ininiã ninoa Xoão moianariakori sipe. Eereka Xesosi sãpiretari Xoão pirena kãkiti iuamoni apotiitakaniua. \p —Kipa ĩkai hĩte Xoão kapatxisarerimoni hĩsikasaaki ãparaã makipakaniãtaã iua auakasaaki? Hĩte sari iuamoni, kotxi isãkire ãtinoka, Teoso sãkirenoka. Kãkiti katsotati ĩtima anikakiti atoko itxa. Isãkire kita ãti, isãkire uatxa ãtião, isãkire katana iuaĩkana ãtião, itxaãpota isãkire. Ikara atoko !itxa Xoão. \v 25 Kipa ĩkai hĩte Xoãomoni hĩsikasaaki? Hĩte sari iuamoni, kotxi !inirekari tiitxi, txineiro pakini. !Kakaroneri imãka, kotxi !ikaikota auĩtetxi aapoko. Auĩtetxi auiniãtaã kãkiti mãka peereri. \v 26 Kipa ĩkai hĩte iuamoni hĩsikasaaki? Hĩte sari iuamoni, kotxi iua Teoso sãkire sãpiretakari itxaua. Atão inakari Teoso sãkire sãpiretakari itxaua. Apiata iua Xoão. \v 27 Apiata iua, kotxi kitxakapirĩka Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari Xoão pirena: \q1 Ia kiki nisãkire sãpiretakari. Niokanatari iua kãkitimoni, pite nimereẽkiti sini apisa, papokini isãpiretini ĩkapani, kãkiti iposope inini ĩkapani, \m itxa Teoso sãkire iõkatsopatakori. \p \v 28 Iuaĩkana Xesosi txana kãkiti: \p —Atão nisãpiretai, ãti Xoão atoko inakari !auari. Xoão apiata. Iuaritika kãkiti Teoso auĩtetakari poiãori inakari apia imarotariko Teoso kamakiti tĩkane —itxa Xesosi. \p \v 29 Ikinimane kãkiti, txineiro apakapakani apaka kenakotakasaakiri Xesosi sãkire, imarotarina Teoso nireẽkiti kãkiti kamini ĩkapani atão inini, kotxi ninoa sari Xoãomoni ipatxisatikona ĩkapani. \v 30 Txamari pariseoakori, Teoso paniãtakiti oerekakani pakini !inirekari Xoão patxisatinina ninoa, ininiãkara Teoso nireẽkiti iaõka !inirekana ikaminina. \s1 Kãkiti Ĩkorasaaki Auakani \p \v 31 Xesosi sãpirenauatapanika: \p —Kiãtokopa itxana kãkiti ĩkorasaaki auakani? \v 32 Amarini sarauatini atoko itxana ĩkorasaaki auakani. Ninoa amarini topãkanãta tiitxi amotikoãtaã. Ipixini amarini tsoanãta. Itxana apanakinimoni: “Ate xikarauata hĩte serenini ĩkapani, txamari !hĩserena. Kãkiti ipĩkasaaki xikariti axikareta, txamari !hĩtxiapata.” Ninoa amarini sarauatini atoko itxana ĩkorasaaki auakani, \v 33 kotxi Xoão kapatxisareri apoka ĩkorapokoriti. Itakanapari inikini Teoso imisãkiretini ĩkapani. !Iãtari ovaã. Iuaritika hĩte txari: “Maerekati matamatakoti auaĩtotari Xoão,” hĩtxari. \v 34 Nota hĩtari iaxitikiri apoka ĩkorapokoriti. !Nitakanapari ninikini. Ikiniõtika ninipokota. Niãtari ovaã. Ininiã hĩte txari: “Iua kiki ixori. Poãtakari iua. Iua moianatana txineiro apakapakani, kãkiti maerekati kamakani,” himisãkirepiretano. \v 35 Paimatireri Teoso. Iua nakitiakori imarotari isãkire atão ininiua —itxa Xesosi. \s1 Sito Arokari Xesosi Kiti Oãtsaã \p \v 36 Ãti õti pariseo Simão inakori aiatari Xesosi inipokotini iuakata, ininiã Xesosi sari iua aapoko. Iuaã apoka atoko iitopãka inipokotini ĩkapani. \v 37 Simão auini sitatxiti oãua sito kanokarero. Oa kenakopiretari Xesosi iua pariseo aapoko inipokotini, ininiã oa anikaro kamariãro iuamoni. Kopitipaki kai arapástiro kamakori ãki oãua kamariãro. Xãpoka. \v 38 Otima Xesosi kiti takote. Otxiapanãta. Oãtsaã oãrokari ikiti. Okaxipokari oiãkoã. Ikiti oãpitxoka. Eereka okitakari kamariãro ikiti nopini. \p \v 39 Iua Simão atamatakasaakiro Xesosi kiti oãrokini, ãkixinireẽ ixinikari: \p —Xesosi atão Teoso sãkire sãpiretakari inaãkamako, imarotamaroko oa sito iua maãtakakaro. Imarotamaroko maerekati kamakaro oa —itxa ãkixinireẽ. \p \v 40 Ininiã Xesosi: \p —Simão, ninirekari nimisãkiretinii —itxa. \p —Ei, koerekareri, pisãkirauata —itxa Simão. \p \v 41 Ininiã Xesosi: \p —Ipi kiki apakapari txineiro sikakari txineirote. Imikanapiriãpanikaroko txineiro isikakito. Ãti apakapari isikakito txineiro kaiãopokoro, kiẽtosi txineirota. Ãtipekana apakapari isikakito poiãonoka, sĩkoẽta txineirota. \v 42 Ninoa ipi !iposotaikarina iuaĩkana txineiro isikinirina txineiro sikakarimoni, kotxi !oãuaika. Iuaritika iua xipokari ninoa kõtane. !Inirekaikaro itxineirote. Ininiãkara ĩkiripa ninoa kiki ipi apia apokaerekatari iua txineiro sikakari? —Xesosi pimaãri Simão. \p \v 43 Ininiã Simão: \p —Niuãkatari kiẽtosi txineirota apakapakari. Iua apia apokaerekatari txineiro sikakari, kotxi iua apakaparo kaiãopokoro txineiro —itxa. \p —Iuapitikara —itxa Xesosi. \p \v 44 Iuasaaki Xesosi sapotorika sitomoni. Itxari Simãomoni: \p —Patamatataro oia sito? Niĩroã pite aapoko, txamari kona pite sikano ãparaã nikiti narokini ĩkapani. Oia arokapekari nikiti oãtsaã. Oiãkoã okaxipokari. \v 45 Uai napokasaaki kona pite apitxokano. Oia !iotoka nikiti oãpitxokini. \v 46 Pite na takari iĩtxi nikiiã. Oia kitakari kamariãro nikitiã. \v 47 Oia iteene tiretano, ininiã aimarotari omaerekani kaiãopokori makatxakaãkapeka. Kãkiti poiãonoka tiretakasaakino, aimarotari imaerekani poião inakari makatxakaãkapeka —itxa Xesosi. \p \v 48 Iuasaaki Xesosi sãpiretaro: \p —Nimakatxakapekari pimaerekani —itxaro oa sito. \p \v 49 Xesosikata nipokonãtakani ãkixinireẽna ixinikanãtarina: \p —Kiripitipa ia kiki atxiĩti? Iua makatxakatari kãkiti maerekani? —itxanãtana ninoa. \p \v 50 Iuasaaki Xesosi txaro oa sito: \p —Atão pauikari nisãkire, ininiãkara pimaerekani makatxakaãkapeka. Pisipiniikaua erekaxinirepeka pinini —itxaro oa. \c 8 \s1 Sitoãkini Xesosi Moianatakani \p \v 1 Mapaõti napaãka atoko Xesosi sari ãti sitatxitimoni, ininiã eereka ãti sitatxitimoni isa, itxaãpota. Isãpiretari erekari pirena Teoso auĩtetxi ininiãua. Imoianariakori tosi pakini sari iuakata. \v 2 Sitoakoro apaka sari iuakata. Mitxipe Xesosi erekapeka txĩkitakana ninoa sito. Mitxipe ãtikaka amianata. Mitxipe maerekati matamatakoti auaĩtotana ãtikaka. Maria Matarena inakoro sari iuakata. Mitxipe Xesosi omitikana maerekani matamatakoni setxi pakini oĩtoã auakani. \v 3 Xoana inakoro, Kosa inakori tanoro, oa apaka sari Xesosikata. Kosa parĩkauata auĩtetxi Erotxi inakorikata. Erotxi paniãtakiti ikama. Sosana inakoro apaka sari Xesosikata. Apanakini sitoakoro apaka sari iuakata. Ninoa sikari itxineirotena Xesosimoni, imoianariakori pakinimoni nipokori iamotinina ĩkapani. \s1 Katakareri Pirena \r (Mateo 13.1-9; Marko 4.1-9) \p \v 4 Kãkitipokoni apokaãpota Xesosimoni, ãti sitatxitikini, iuaĩkana ãti sitatxitikini, iuaĩkana ãti sitatxitikini txaãpota apokinina Xesosimoni. Kãkitipokoni apotiitakasaakiua Xesosikata, Xesosi sãpiretana ninoa sãpirenatxi atão inakari oerekiko. \p \v 5 —Kiki sari ikikiote itakarauatini ĩkapani. Triko oki itaka. Okaãpotari. Okaãpotakasaakiro, kimaporiã apaka oãpoka oki okakiti. Eereka oki katxarataãka. Apanakini kotipiriki nika. \v 6 Oki apoka kai nopini. Kai auiniãtaã kipatxi poiãonoka auari. Eereka ipitxaka, txamari pitxakakaro kotsa imiti masikaniã, ãparaã mauakaniã, opina. \v 7 Triko oki apoka inako sauaki apaka. Eereka inako aneẽ takarikata, txamari inako matxorotakaro takari, ininiã opina. \v 8 Oki apoka kipatxi erekari nopini apaka. Eereka takari pitxaka, aneẽ otxa. Eereka ominaua kaiãopokori. Triko katiã seĩ oki aua. \p Xesosi sãkirauata iuaĩkana: \p —Kakenakokii, ininiã hĩkenakotariko nisãkire —itxa Xesosi. \s1 Kãkiti Mimarotakiniti Xesosi Sãpiretini Pirena \r (Mateo 13.10-23; Marko 4.10-20) \p \v 9 Xesosi moianariakori pimaãri iua: \p —Poerekaua ikara sãpirenatxi atão inakari oerekiko pisãpiretakiti. !Aimarotari mixikanani pisãpiretakiti. \p \v 10 Ininiã Xesosi: \p —Nisãpiretapitikaiko hĩte Teoso auĩtetxi ininiãua, ininiã hĩte imarotari. Apanakini !imarotari hĩte imarotakiti Teoso auĩtetxi ininiãua. Ninoa apanakinimoni nisãpiretari sãpirenatxi atão inakari oerekiko. Ninoa kenakotari, txamari !imarotarina nisãpiretakiti sãkiretxiti, kotxi kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretari: \q1 Kokiri kãkiti, txamari !atamatari Teoso kamakiti. Karokokenakokiri kãkiti, txamari !ikenakotari Teoso sãkire. \p \v 11 —Noerekai hĩte ikara sãpirenatxi atão inakari oerekiko, kiki takarauatini pirena. Triko oki atoko itxa Teoso sãkire. \p \v 12 Apanakini kãkiti kimapori atoko itxa. Ninoa kenakotari Teoso sãkire, kimapori nopini oki apokini atoko itxa. Txamari Satanasi apoka kotipiriki apokini atoko. Imakatxakari Teoso sãkire ãkixinireẽna apokakari, ininiã ninoa !auikaikari Teoso sãkire, ininiã Teoso !imakatxakari ninoa maerekani. \p \v 13 —Apanakini kãkiti kai auiniãtaã atoko itxa. Ninoa kenakotari Teoso sãkire, ininiã ipotxitarina. Txamari oki kipatxi poião nopini apokini atoko, Teoso sãkire !ĩroã ninoa ãkixinireẽ. Mapa kasiriti ninoa auikari Teoso sãkire atxiĩti. Eereka imisiritaãkana Teoso sãkire auikinina xika, ininiã itakanaparina Teoso sãkire. \p \v 14 —Apanakini kãkiti inako auiniãtaã atoko itxa. Ninoa kenakotari Teoso sãkire. Eereka ninoa maerekaxinirenoka itxana. Inirekarina txineiro, tiitxi pakini. Inirekarina isarauatinina. Inako atoko itxa txineiro, tiitxi, isarauatinina, maerekaxinirenoka ininina pakini. Ininiã !ixinikaikarina Teoso. Oki inako sauaki pitxakakaro !ominaua. Iua atokokana, ninoa kãkiti !ikamari erekari Teoso ĩkapani. \p \v 15 —Apanakini kãkiti kipatxi erekari atoko itxa. Ninoa kenakotari Teoso sãkire. Teoso sãkire ĩroã ninoa ãkixinireẽ ikaikotini ĩkapani. Erekari ninoa ãkixinire. Ninoa nirekari Teoso paniãtakiti ikaminina ikiniõtika. Eereka ninoa kamapitikari erekari Teoso ĩkapani. \s1 Tirikapi Pirena \r (Marko 4.21-25) \p \v 16 —Tirikapi iopotokaãkari iomaãtatari tirikapi kopiti ãki atxiĩti? Isĩkatatxi patapi itakatari atxiĩti? Konapitini. Itano itakari tirikapi, ininiã iopinikari aapokotxi ãki ĩroãkani atamarauatini ĩkapani. \v 17 Ikinika iomaãtakori atamataãkako. Ikinika ipatakori apokaãkako, iopinikaremoni anikaãkako. \p \v 18 —Erepaniko. Iteene pikenakotariko Teoso sãkire, kotxi isãkire auakiti, Teoso sãkire kĩpitakari, Teoso sikari apikomoni imaroretxi iuamoni. Txamari Teoso sãkire kenakotakari, isãkire makĩpitakati, imarore xapiti iuamoni auakari makatxakaãkako —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Inoro, Itariakori Pakini \r (Mateo 12.46; Marko 3.31-35) \p \v 19 Xesosi sãpirenauanãtakasaaki, inoro, itariakori pakini apoka iuaãtaã. Inirekamarina Xesosimoni apokinina, txamari kãkitipokoni ãkitari iua. \v 20 Iuasaaki kãkiti txari Xesosi: \p —Pinoro, pitariakori porikiti auanãta. Inirekarina imisãkiretinii —itxana. \p \v 21 Ininiã Xesosi sãpiretari ikinimane: \p —Teoso sãkire kenakotakani, isãkire kĩpitakani, ninoro atoko itxauana. Nitariakori atoko itxauana —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Iotokakiniri Ĩtima \r (Mateo 8.23-27; Marko 4.35-41) \p \v 22 Ãti õti Xesosi iereẽtaua kanaua ãki imoianariakorikata. Aiatana: \p —Masa ipoa ipiniã —itxana imoianariakori. \p Ininiã ĩpiriãtana. \v 23 Ĩpiriãtakasaakina, Xesosi imaka. Mokatanitika ĩtima inataparata. Kataparari ĩtima apokasaaki, tsakati kataparari apaka, ininiã ierepeẽpokataua. Iuasaaki kanaua ãki ãparaã xãpokaãpokata. Pamonõkoniri. \v 24 Xesosi moianariakori õpirĩkari. \p —Apiananiri, Apiananiri, pimereka. Apinanapanoka. \p Ininiã Xesosi õkitikaua. Ipaniãtari ĩtima, tsakati pakini iotokini: \p —Hĩotokako —itxa. \p Iuasaakipeka ĩtima, tsakati pakini iotoka. Itsorĩkaãta. \v 25 Iuasaaki Xesosi txari imoianariakori: \p —Kinirepa hĩte !auikano nota? \p Itsorĩkaãkatana, ipĩkarauakatana. Ninoakakarika isãkirauatana: \p —Kinakaripa ia kiki? Iua paniãtari ĩtima, tsakati pakini iotokini, ininiã ninoa kĩpitari isãkire —itxakakana. \s1 Kiki Maerekani Matamatakoni Auaĩtotakiti \r (Mateo 8.28-34; Marko 5.1-20) \p \v 26 Eereka ipoa ipiniã apokana Xesosi imoianariakorikata. Ninoa potorikiniãtaã Kariréia tõpa. Ninoa apokiniãtaã Xerasa tõpa. \v 27 Xesosi kanĩkiĩtakasaaki, kiki apoka iuamoni. Xerasa sitatxitikiri iua. Maerekani matamatakoni auaĩtotari iua. Okananipe !itakaikari imãka. !Inirekari aapoko ãki ikaikotini. Akauariã auanãta. \v 28 Atamatakasaakiri Xesosi, akiripoakata. Iriãkata Xesosi apisatoõ. Maerekati matamatakoti akiritari Xesosi: \p —Xesosi, Teoso ãkiri, Apiananiri ãkiri, kiatokopa pitxanoko? Namanaãi !pimisiritapeno —itxa. \p \v 29 Ikara atoko itxa isãkire, kotxi Xesosi paniãtana maerekani matamatakoni takanapiniri iua kiki. Mitxi inirimane iĩtxikapiimari iĩto imasikani ĩkapani. Iĩtxikarina iuako, ikiti kohẽtxiã. Txamari maerekati matamatakoti itotapekari imaĩkiniri, ininiã iua kiki kapatakari kohẽtxi. Maerekati matamatakoti txĩkitakari iua kiki mitekini kãkiti mauakaniãtaã. \p \v 30 Xesosi aõkitakasaakiri iua kiki, ipimaãri: \p —Kipa piuãka? \p Ininiã maerekati matamatakoti txari: \p —Nota uãka “Itori,” ninaãka —itxa. \p Ikara atoko iuãka, kotxi itori maerekani matamatakoni auaĩtotari iua kiki. \v 31 Maerekati matamatakoti amanaãri Xesosi: \p —Aariko mamapotõkire irikotimoni !piokanatapeua ate —itxa. \p \v 32 Iuaãtaã auari kaiãopokori irariakori piratakoni. Inipokonãtana oxiratari nopini. Maerekati matamatakoni amanaãri Xesosi: \p —Pauiritaua irariakori ãki aĩroini —itxana. \p Ininiã Xesosi auiritana. \v 33 Ininiã ninoa takanapari iua kiki. Irariakori ĩto ãki ĩroãna. Iuasaakipeka ikinika irari miteẽkata. Iokiriĩkatana oxiratari. Kãuaãriãmoni ikomoãkatana, ipĩpe itxana irariakori. \p \v 34 Kikiakori irari piratakani itikari irari mitekini, ininiã imitekana sitatximoni. Anikapiretarina itikakitina sitatxi auakanimoni, sitatxi mapara auakanimoni apaka. \v 35 Ininiãkara kãkiti sari Xesosimoni ikamakiti imarotinina ĩkapani. Ninoa apoka iuamoni. Atamatarina iua kiki mitxi maerekani matamatakoni auaĩtotakiti. Iitopãkanãta Xesosi apisatoõ. Kamãkapekari. Kiĩkitepekari apaka. Ininiã iuasaaki ninoa kãkiti pĩkari Xesosi posotiire. \v 36 Xesosi kamakiti itikakani sãpiretari ninoa kãkiti, Xesosi erekapeka itxĩkitakiniri iua kiki. \v 37 Eereka ikinimane kãkiti Xerasa tõpa auakani paniãtari Xesosi ãtiãtaã isini ipĩkarena xika. Ininiã Xesosi iereẽtaua kanaua ãki ipoa iuaĩkana ĩpiriãtini ĩkapani. \v 38 Iua kiki mitxi maerekani matamatakoni auaĩtotakiti amanaãri Xesosi: \p —Pauiritano pitekata nisini. \p Txamari Xesosi iokanatari aapokomoni. \p \v 39 —Pikanapiriã paapokomoni. Pisãpiretari kãkiti Teoso kamakiti pitemoni —itxa Xesosi. \p Ininiã iua sari ikini aapokotxitimoni. Isãpiretari ikinimane kãkiti Xesosi kaminiri iua erekapeka inini. \s1 Xáiro Amanaãkiti Pirena \r (Mateo 9.18-19; Marko 5.25-34) \p \v 40 Xesosi kanapiripe, ipoa ĩpiriãtini. Apokitakasaaki, kãkitipokoni apakapari Xesosi ipoxokoniritikana. Ninoa iãtapanãtari iua, ipiniã iua auakasaaki. \v 41 Iuasaaki kiki Xáiro inakori apoka iuaã. Iua auĩtetxi itxaua aiko Xoteo apotiitiniãtaãua. Apoka Xesosimoni. Ikapotoreẽkaua Xesosi apisatoõ. \p —Masa naapoko. \v 42 Nota ãkero imatonõkaro, tosi ano auakaro, opinanapanoka —itxari Xesosi. \p Iuakata Xesosi sikasaaki, kãkitipokoni ãkitari iua, ininiã ikaiarikaãpotana kãkiti. \s1 Xesosi Mãka Maãtakakaro \r (Mateo 9.20-22; Marko 5.25-34) \p \v 43 Kãkiti sauaki oãua sito amianatakaro. Tosi ano oamianata oãrẽka !iotokinaro. Otxineirote !auaika, kotxi okinika otxineiroteẽ oĩkitxitapekari pinĩtxi siãkani, txamari erekapeka otxĩkitakakiri !auari. \v 44 Kãkiti sauaki oãpoka Xesosi porikimoni. Omaãtakari imãka mapotomatare. Omaãtakasaakipeka, oãrẽka iotoka. \v 45 Ininiã Xesosi pimaãri kãkiti: \p —Kipa maãtakano? \p Ikinimane kãkiti: \p —!Ateni —itxana. \p Ininiã Petro: \p —Apiananiri, kãkitipokoni ãkitai. Ikinimane kãkiti tikakai. \p \v 46 Txamari Xesosi: \p —Kãkiti maãtakapitikano, kotxi iuasaaki nitapara sari iuamoni. \p \v 47 Iuasaaki oa sito imarotari Xesosi imarotiniro oa maãtakiniri. Ininiã osa Xesosimoni otitinanakiniritika. Okapotoreẽkaua iua apisatoõ. Ikinimane okiãtaã osãpiretari Xesosi: \p —Notara maãtakai namianatiniã. Nimaãtakasaakii, iuasaakipeka erekapekano —otxari. \p \v 48 Ininiã Xesosi: \p —Namarite, pauikari niposotiire, ininiãkara erekapekai. Pisipiniikaua erekaxinirepeka pinini —itxaro. \s1 Xáiro Ãkero Õkitikiko \r (Mateo 9.23-26; Marko 5.35-43) \p \v 49 Xesosi sãkirauanãtakasaaki, Xáiro aapoko potoriãkari apoka Xáiromoni. \p —Pamarite !oãuaika. Pauiritari Xesosi kanapiriini —itxa. \p \v 50 Xesosi kenakotari iminapiretakiti, ininiã Xesosi txari: \p —!Pipĩkarauatape. Pauikari nisãkire, ininiã iuaĩkana oãuapanikako pamarite —Xesosi txari Xáiro. \p \v 51 Xesosi apokasaaki Xáiro aapoko, auiritana Petro, Xoão, Txiako, Xáiro, Xáiro ĩtanoro pakini ĩroini iuakata. \p \v 52 Iuaãtaã ikinimane kãkiti txiapanãta. Imatinaniuatana amarini ipinini xika. Ininiã Xesosi: \p —!Hĩtxiapatape. !Opina. Oimakanãta —itxa. \p \v 53 Ininiã ninoa napetari Xesosi, kotxi imarotarina amarini ipinini. \v 54 Ininiã Xesosi paniãtana ninoa porikiti ipokĩkinina. Eereka Xesosi maĩkaro oa ãtokoro uako, akirita itxaro: \p —Ãtokoro, põkitikaua. \p \v 55 Iuasaakipeka iuaĩkana oa auãkipeka otxa. Oõkitikaua. Xesosi paniãtana oĩri, onoro pakini nipokori isikinirona. \v 56 Oĩri, onoro pakini tsorĩkaãta. Xesosi sãpiretana apanakini imasãpiretakanina ĩkapani. \c 9 \s1 Xesosi Iokanatana Imoianariakori Kãkitimoni \r (Mateo 10.5-15; Marko 6.6-13) \p \v 1 Xesosi akiritana imoianariakori tosi apotiitiniuana ĩkapani. Iuasaaki isikataparatana. Isikaposotiiretana maerekani matamatakoni iokanatinina ĩkapani, amianari imakatxakinina ĩkapani. \v 2 Eereka iokanatana imoianariakori kãkitimoni Teoso auĩtetxi ininiãua isãpiretinina ĩkapani, amianatakani erekapeka itxĩkitakinina ĩkapani. \v 3 Xesosi txana ninoa: \p —Hĩsikasaaki, !hanikapiri hĩtii. Na hĩtsonere !hanikape. Na sakora, na nipokori, na txineiro, na ãti himãka, !hanikape. \v 4 Kãkiti apakapakasaakii, iuaã ninoa aapoko hĩkaikota iua sitatxiti hãuakasaaki. \v 5 Kãkiti mapakapakaniãi, hĩtakanapari iua sitatxiti. Hõsipikasaakiri, hĩkaxipokariko kipatxi hĩkitiãkiri. Ikara oerekana iua sitatxiti auakani Teoso misiritanako ninoa, kotxi !inirekarina ikenakotinirina Teoso sãkire —itxa Xesosi imoianariakorimoni. \p \v 6 Eereka imoianariakori potorika. Ninoa sari ikinipoko aapokotxiti. Isãpiretarina Teoso iokanapirena erekari aapokotxiã auakanimoni. Erekapeka itxĩkitakana amianatakani ikini aapokotxiti auakani. \s1 Erotxi Nirekari Xesosi Aõkitini \r (Mateo 14.1-12; Marko 6.14-29) \p \v 7 Erotxi Kariréia tõpa auakani auĩte kenakopiretari Xesosi pirena. Maerekaxiniretinoka itxa, kotxi kãkiti sãpiretari: \p —Xoão kapatxisareri iuaĩkana auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana. \p \v 8 Apanakini sãpiretari: \p —Eríasi iuaĩkana uatxa auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana. \p Apanakinipekana: \p —Teoso sãkire sãpiretakari kitxakapirĩka auakari iuaĩkana uatxa auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana. \p \v 9 Erotxi txari: \p —Notara paniãtari Xoão nopi tsotakiko, ininiã Xesosi kona Xoãoni. Kiripitipa Xesosi? Ãtipirika nikenakopiretari iposotiire —itxa Erotxi. \p Kinirão aõkitaka itxari Xesosi. \s1 Sĩko Mio Kãkiti Xesosi Sikakienatini \r (Mateo 14.13-21; Marko 6.30-44; Xoão 6.1-14) \p \v 10 Ninoa Xesosi iokanatakini kanapiripeka iuamoni. Ikinika ikamakitina isãpiretarina Xesosi. Eereka Xesosi anikana ninoa kãkiti mauakaniãtaã, Petsáita sitatxiti takote. Ninoanoka sari iuaã. \v 11 Txamari apanakini kenakopiretari Xesosi sinimoni, ininiã kãkitipokoni sari iua tikini. Ninoa apokasaaki Xesosimoni, Xesosi apakapana ipoxokoniritika. Isãpiretana Teoso auĩtetxi ininiãua. Erekapeka itxĩkitakana amianatakani. \p \v 12 Tinĩtikita imoianariakori tosi pakini apoka iuamoni: \p —Piokanatana kãkiti aapokotxi imatokotinimoni inipokotinina ĩkapani, imakinina ĩkapani, kotxi uai aapokotxi mauakaniãtaã —itxarina Xesosi. \p \v 13 Txamari Xesosi txana: \p —Hĩtekarako sikakienatana ninoa. \p Ininiã ninoa: \p —Poiãonoka nipokori aua atemoni, sĩkonoka komiri, ipinoka ximaki pakininokara aua. !Apakata aiamotiniri nipokori kaiãopokori kãkiti asikakienatini ĩkapani —itxarina Xesosi. \p \v 14 Iuaãtaã kikiakorinoka sĩko mio auakata. Xesosi paniãtana imoianariakori: \p —Hĩpaniãtari kãkiti topãkini, uai sĩkoẽta, apikomoni iuaĩkana sĩkoẽta, apikomoni iuaĩkana sĩkoẽta, txaãpokata kãkiti —itxa. \v 15 Ininiã imoianariakori paniãtari kãkiti ikara atoko iitopãkinina. Ininiã ninoa topãka. \v 16 Iuasaaki Xesosi kosekari komiri sĩko, ximaki ipi pakini. Iaxiti ionakaãta, misãkireta itxari Teoso: \p —Peerekari ia nipokori pisikakiti —itxa. \p Iuasaaki ixanakari komiri, ximaki pakini, sika itxari imoianariakorimoni, ininiã ninoa sikari kãkitimoni. \v 17 Ikinimane nikari, kamitopeka itxana. Eereka Xesosi moianariakori amari nipokori itetakori. Ixãpokakarina kotari tosi pakini. \s1 Petro Auikari Xesosi Teoso Mereẽkiti Ininiãua \r (Mateo 16.13-20; Marko 8.27-30) \p \v 18 Ãti õti Xesosi iuanani misãkiretari Teoso. Eereka imoianariakori apoka iuamoni. Ipimaãna: \p —Kiripa kãkiti uãkatano nota? —itxa. \p \v 19 Ininiã ninoa: \p —Apanakini xinikakiti pite Xoão kapatxisareri pitxaua. Apanakinipekana xinikakiti pite Eríasi pitxaua. Apanakinipekana xinikakiti pite Teoso sãkire sãpiretakari kitxakapirĩka auakari iuaĩkana auãki inakari pitxaua —itxarina Xesosi. \p \v 20 Ininiã Xesosi: \p —Hĩtepekana, kipa hĩte uãkatano nota? —itxa. \p Petro apakapapiretari: \p —Pite Teoso mereẽkiti kãkiti iãtapanãtakiti pitxaua —itxa. \p \v 21 Ininiã Xesosi iteene pinitari ikara apanakinimoni imasãpiretakani. \s1 Xesosi Sãpiretari Ipinini \r (Mateo 16.21-28; Marko 8.31–9.1) \p \v 22 Ininiã Xesosi: \p —Nota hĩtari iaxitikiri iteene natatsiitariko nimisiritiko. Kiomãtxiakori, sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsoparerini pakini !inirekano nota, ininiã nokaãkako. Ipi ãti õtisaaki Teoso õkitikanoko nota iuaĩkana auãki ninini ĩkapani —itxari imoianariakori. \s1 Xesosi Moianari Atão Inakari \r (Mateo 16.24-28; Marko 8.34-38) \p \v 23 Eereka isãpiretari ikinimane: \p —Notakata kinirão sika pinakasaaki, piteka pinireẽkiti kona pixinikape. Notakata kinirão sika pinakasaaki, nota misiritiko atokokana pimisiritaãkako. Ia atoko pinirekiniã ikiniõtika, notakata pisapitikako. \v 24 Pite ãtipirika kaminiãri piteka nireẽkitinoka, ininiã pinireẽkiti xipokapitikako pitekata. Pite nireẽkiti xipokiniã, nota sãkire pauikini xika, Teoso iokanapirena erekari pisãpiretini xika, pite auapininiika txako Teosokata. \v 25 Atxiĩti papakapari ikinipoko tiitxi, ikini itixiti auakani tii, pinakiti ĩkapani. Atxiĩti iua tiitxi xika kona pikĩpitari Teoso sãkire, ininiã kona pikaikota ãtipirika Teosokata. Ikara atoko ininiã, erekari atxiĩti ikinipoko tiitxi auinii? Konapitini. Apiaerekata Teosokata ãtipirika pikaikotini. \v 26 Pipẽtatiniãno nota, pipẽtatiniãri nisãkire, nota kãkiti itari iaxitikiri pẽtataiko pite uai nikanapiriãkasaaki. Peerekari iuasaaki uai nikanapiriini õti. Iuasaaki kãkiti imarotariko niposotiire, niri posotiire, initiriakori iaxitikini posotiire apaka. Teoso nitiriakori erekarini itxauana. \v 27 Atão nisãpiretai, apanakini hĩte uatxa uai auakanii, hĩpinini apisapanika himarotari Teoso auĩtetxi ininiãua —itxa Xesosi. \s1 Moisesi, Eríasi Pakini Xesosi Aõkitini \r (Mateo 17.1-3; Marko 9.2-13) \p \v 28 Ãti semanati napaka atoko, Xesosi anikana Petro, Xoão, Txiako pakini. Ikanĩkana oxiratari nopini Teoso imisãkiretini ĩkapani. \v 29 Teosokata isãkirauanãtakasaaki, itoõ ipinipo itxa, imãka ponika, kasarori. \v 30 Iuasaaki ipi kiki tokiã iuaã, Moisesi, Eríasi pakini. Isãkirauatana Xesosikata. \v 31 Ninoa iotximere aua, kotxi ipotorikana Teoso tixine. Isãkirauatana Xesosikata, Xesosi ipinini pirena, mapa semanati napaka atoko Xerosareẽ ipinini Teoso paniãtakiti ikamini ĩkapani. \v 32 Iuasaaki Petro, Xoão, Txiako pakini imakanãta. Eereka imerekana. Atamatarina Xesosi iotximere. Atamatarina ninoa ipi kiki iuakata itiminina. \v 33 Moisesi, Eríasi, takapiretakasaakiri Xesosi, Petro akiritari Xesosi: \p —Koerekareri, erekari uai akaikotini. Makamari papiri ipi ãti pakini, pite ĩkapani, Moisesi ĩkapani, Eríasi ĩkapani —itxa. \p Txamari maxikatiĩka isãkirauata. !Imarotari amanaãkiti. \p \v 34 Petro sãkirauanãtakasaaki, katxiãri apoka. Xesosi moianariakori pĩkarauata katxiãri ãki auakasaakina. Katxiãri ãkitana. \v 35 Katxiãri ãki ikenakotaãka sãkiretxi: \p —Ere namarite, nitiretakiti. Hĩkenakotariko iua sãkire —itxa. \p \v 36 Isãkirauataka atoko Xesosi moianariakori atamatari Xesosinani. Eereka !isãpiretarina itikakitina apanakinimoni. Masãkirenika itxana. \s1 Amarini Maerekati Matamatakoti Auaĩtotakiti \r (Mateo 17.14-20; Marko 9.14-29) \p \v 37 Katimatinĩkata iokiriĩtana. Iuasaaki kãkitipokoni apoka Xesosimoni. \v 38 Ninoa sauaki kiki akiritari Xesosi: \p —Koerekareri, patamatari nota ãkiri imatonõkari namarite. \v 39 Ãtipirika maerekati matamatakoti maĩkari iua. Iuasaaki akiripoakata, okarakataua. Isorikipekata inamamoni. Maerekati matamatakoti kamatsiitari namarite. Poiãonoka itakanapari. \v 40 Iteene namanaãpekari pimoianariakori omitikiniri, txamari !iposotarina —itxa Xesosimoni. \p \v 41 Ininiã Xesosi txari kãkitimoni: \p —!Kauikarei hĩte. Maerekati kamakanii hĩte. Kipakinikananipa Teoso nirekatari hĩtekata nauini? Kipakinikananipa Teoso nirekatari hĩte nimĩteenekini? —itxa. \p Eereka ipaniãtari iua kiki: \p —Pamarite pimina uai. \p \v 42 Iua amarini apokaãpotakasaaki, maerekati matamatakoti irikari ixiti. Amarini okarakataua. Xesosi paniãtari maerekati takanapiniri amarini. Erekapeka itxĩkitakari amarini, ininiã isika iua iuaĩkana irimoni. \v 43 Ikinimane tsorĩkaãta Teoso posotiire itikasaakina. \s1 Xesosi Iuaĩkana Sãpiretari Ipinini \r (Mateo 17.22-23; Marko 9.30-32) \p Ikinimane tsorĩkaãtakasaaki, Xesosi misãkiretari imoianariakori. \p \v 44 —!Himaxinĩkaretapiri uatxa nisãpiretakiti. Nota hĩtari iaxitikiri mĩkapiritaãkako. Nisikaãkako kãkitimoni ninoaka nirekakiti ikaminina ĩkapani —Xesosi txana ninoa. \p \v 45 Imoianariakori kenakotari Xesosi sãkire, txamari !imarotarina isãpiretakiti. Teoso !nirekari ninoa imarotiniri Xesosi sãpiretakiti iuasaaki. Ninoa pĩkari Xesosi ipimainina isãkire oerekinina ĩkapani. \s1 Kiripa Kãkiti Apiatakari Txataua? \r (Mateo 18.1-5; Marko 9.33-37) \p \v 46 Ãti õti Xesosi moianariakori !auikakauana isãkirena, kotxi inirekarina imarotinirina apiatakari ninoa sauaki auakari. \v 47 Xesosi imarotari ninoa xinikakiti, ininiã iminari amarini ninoamoni. Xesosikata tima itxa amarini. \v 48 Iuasaaki Xesosi txana: \p —Papakapiniãri amarini ia atoko inakari, papakapano nota apaka. Papakapiniãno nota, papakapari niokanatakiri apaka. Iuaka poiãotakakariua hĩte sauaki, iuarako apiatakari txauako —itxa Xesosi. \s1 Kiki Maerekani Matamatakoni Omitiãkari \r (Marko 9.38-41) \p \v 49 Xoão sãpiretari Xesosi: \p —Koerekareri, ate kenakotari kiki omitikinina maerekani matamatakoni pite uãkaã. Ate sãpiretari iua kiki ikara atoko inakari imakamakani, kotxi kona pimoianarini iua —itxa. \p \v 50 Ininiã Xesosi: \p —!Hĩotokakapiri ikara atoko inakari ikamini, kotxi iua kiki !omanataua ate. Iua apamonĩkaua ate —itxa. \s1 Samaria Auakani !Apakapari Xesosi \p \v 51 Teoso tixine iuaĩkana Xesosi kanapiriini õti apokaãpota, ininiã Xesosi ãkixinireẽ txari: \p —Nisapitikako Xerosareẽmoni. \p \v 52 Iokanatari kãkiti iua apisa, imakiniãtaã initinina ĩkapani. Ipixinipokoriti ninoa kãkiti nitari imakiniãtaã aapokotxi Samaria auakani auiniãtaã. \v 53 Txamari kãkiti iuaãtaã !inirekarina Xesosi apakapinina, kotxi iua nirekari Xerosareẽmoni isini. Samaria auakani omanatana Xerosareẽ auakani. \v 54 Txiako, Xoão pakini kenakopiretari ikara ene. Iuasaaki ipimaãrina Xesosi: \p —Apiananiri, pinirekatari aamanainiri Teoso xamina iaxitikiri iokanatini ninoamoni ixipokinirina ĩkapani? \p \v 55 Txamari Xesosi pinitana, isãkirena maerekani xika. \p \v 56 —Nota, hĩtari iaxitikiri kona kãkiti nixipokini ĩkapanini napoka uai. Kãkiti maerekani nimakatxakini ĩkapanira uaimoni nina —Xesosi txari Txiako, Xoão pakini. \p Eereka ninoa sari apikoxiti apanakini kãkiti auiniãtaãmoni. \s1 Kãkiti Xesosi Imoianatinina Nireẽkani \r (Mateo 8.18-22) \p \v 57 Xesosi imoianariakorikata saãpotakasaaki kimaporiã, kiki txari Xesosi: \p —Apiananiri, pite sinimoni nota apaka sako. \p \v 58 Ininiã Xesosi: \p —Karikori aripa auini. Kakoari kotipiriki auini, txamari nota hĩtari iaxitikiri nimakiniãtaã !auari. Pimoianatiniãno, ikara atoko pimisiritiko pinireka atxiĩti? —itxa Xesosi. \p \v 59 Xesosi txari ãti kiki: \p —Notakata pisako. \p Txamari iua kiki: \p —Koerekareri, merepanika ninirekari niãtapiniri niri ipinini —itxa. \p \v 60 Ininiã Xesosi: \p —Ikara piparĩka pauiritari ãti kamini. Piparĩka apiari uatxa aua. Pite sari kãkitimoni. Pisãpiretanako Teoso auĩtetxi ininiãua —itxa Xesosi iuamoni. \p \v 61 Ãti kikipekana txari Xesosi: \p —Koerekareri, nota pimoianari nitxamauako. Mitxi pauiritano nikanapiriini nauinimoni. Nitakapiretanapana ninirimane —itxari. \p \v 62 Ininiã Xesosi: \p —Teoso kimaporeẽ potoriãkari nirekiniãri mitxi ikamakiti iuaĩkana ikamini, !apakata iparĩkauatini aãuĩte Teoso ĩkapani —itxa Xesosi. \c 10 \s1 Xesosi Iokanatana Setẽta Pakini Kãkiti \p \v 1 Ikara inaãka atoko Apiananiri mereẽna setẽta pakini kãkiti. Iokanatana ipi, iuaĩkana ipi, iuaĩkana ipi, itxaãpotana iokanatinina. Iokanatana iua sini apisapanika ikini aapokotxitimoni. Ninoa ĩkiika. Apokana Xesosi apisa. \v 2 Xesosi txana ninoa: \p —Kaiãori kãkiti iposope auikiniri nisãkire, txamari !imarotarina nisãkire, kotxi !ikenakotapanirina. Ninoa kikio erekari atoko itxana. Imakinika iposope iuaã. Txamari, poiãoka parĩkauatakani aua nisãkire isãpiretinina ĩkapani. Ininiãkara himisãkiretariko Apiananiri kakikioteri iokanatinina parĩkauatakani iua sãkire auiãkani apotiitinina ĩkapani. \v 3 Hĩsa. Soti auĩte anaakori ãkitimoni iokanatiko atoko, niokanatai hĩte kãkitimoni, kotxi pamonõkonina ninoa. \v 4 Txineiro !hanikape. Tiitxi !hanikape. Ãti hĩkiti mata !hanikape. Kimaporiãpoã kãkiti akiritakasaakii, !hĩotokaãpotape kãkitikata hĩsãkirauatini ĩkapani. Hĩsapitiporiko niokanatinimoni. \v 5 Kãkiti aapoko hãpokasaaki, merepitipanika hĩtxariko: “Namanaãri Teoso, ikamaerekaxiniretinina kãkiti uai auakani,” hĩtxako. \v 6 Kaapokori nirekiniãri Teoso ikara atoko inakari ikaminana ninoa, Teoso kamapitikari hamanaãkiti. Kaapokori manirekakaniãri, hĩsãpiretana Teoso kona kamaerekaxiniretana ninoa. \v 7 Kaapokori apakapiniãi hĩte, hĩkaikotako iua aapokonoka. Ãti aapoko, eereka ãti aapoko kona hĩtxaãpotapeko iua sitatxiti hãuakasaaki. Iuaã ninoa sikakiti hinikini ĩkapani, hiãtini ĩkapani hãpakapariko. !Hĩpẽtauatape hãpakapiniri, kotxi hĩte nota ĩkapani parĩkauatakani hĩtxaua. Apakatapitika hãpakapiniri hĩparĩka ĩki. \p \v 8 —Aapokotxiãtaã hãpokasaaki hãpakapikoã, iuaã hĩsikiko hinikako, hiãta hĩtxaãpotako. !Hĩxinikapiri ninoa sikakiti mapitxiri ininiua. Hinikariko. \v 9 Erekapeka hĩtxĩkitakanako amianatakani iuaã auakani. Hĩsãpiretana ninoa, kaiamapekari Teoso ninoa auĩte ininiua tĩkane. \v 10 Aapokotxiãtaã himapakapakoniã, hĩsa kãkiti napaãporetxiã. Hĩsãpiretana kãkiti iuaã auakani: \v 11 “Hãuiniãkiri pani akitiãkiri akaxipoka, kotxi !erekari uai, kotxi maerekati hĩkama ate himapakapakaniã. Hĩxinikariko, ate apoka uai Teoso auĩtetxi ininiãua asãpiretinii ĩkapani, txamari !hinirekari.” Ikara atoko hĩtxa sãkiretako ninoamoni. \v 12 Kãkiti misiritiko õtisaaki Teoso misiritanako kãkiti Sotoma sitatxiti auakani ninoa maerekani xika, txamari Teoso apia misiritanako iua aapokotxiti auakani hĩte mapakapakani, kotxi hĩte sãpiretana Teoso sãkire, iuaritika !auikarina. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani !isana Sotoma sitatxitimoni —itxa Xesosi. \s1 Kãkiti Sitatxi Auakani Maerekati Matakanapakani \r (Mateo 11.20-24) \p \v 13 —Hĩte Korasiĩ sitatxiti auakani inipitika atatsiitariko misirikaretxi. Hĩtepekana Petsáita sitatxiti auakani apaka atatsiitariko misirikaretxi, kotxi nota kamapekari posotiiretxi hĩte sauaki, txamari !hĩtakanapari himaerekani. Ikara posotiiretxi Sitoõ sitatxiti, Txiro sitatxiti pakini auaãkamako, kãkiti iuaã auakani uatxakapokoikamani itakanapamarinako maerekati ikamakitina. Ninoa sako mata ieretakamanako, atapani iĩtoãna itakamanako, imaerekanina itakanapinina oerekinina. \v 14 Kãkiti misiritiko õti apokasaaki, Teoso misiritariko Txiro sitatxiti auakani, Sitoõ sitatxiti auakani pakini, txamari iua apia misiritaiko hĩte Petsáita sitatxiti auakani, hĩte Korasiĩ sitatxiti auakani apaka. \v 15 Hĩtepekana Kapanaoõ sitatxiti auakani apiarini hinireka hininiãua, txamari maerekani misiritikoãtaã iuamonirako hõkapeẽkako —itxa Xesosi. \p \v 16 Xesosi misãkiretana imoianariakori: \p —Hĩte sãkire kenakotakani kenakotari nota sãkire apaka. Hĩte mapakapakani !apakapano nota apaka. Nota mapakapakani !apakapari nota uaimoni iokanatakari apaka —itxana imoianariakori. \s1 Setẽta Pakini Kãkiti Kanapiriini \p \v 17 Ninoa setẽta pakini kãkiti kanapiriã. Poxokonoka itxakatana. \p —Apiananiri, maerekani matamatakoni apaka kĩpitari asãkire, pite uãkaã aiokanatakasaakina —itxarina Xesosi. \p \v 18 Ininiã Xesosi: \p —Ari, nitikapekari Teoso patimari iokanatiniri Satanasi, okaratxirari patimari imẽkokini atoko itxa. \v 19 Hĩkenakota. Nota sikaposotiiretai hĩte imini, kaxipiro pakini hĩkatxaratini. Kona ioãkai hĩte. Amokaiakari Satanasi pataparari, iuaritika hĩposota hĩokanatiniri iua, kotxi nota sikataparatai hĩte. !Auari hĩte karotakani. \v 20 Hĩpoxokoniuata, kotxi maerekani matamatakoni kamari hĩpaniãtakiti. Apia hĩpoxokoniuatako, kotxi hĩuãka Teoso tixine aãtsopateẽ iõkatsopatapeẽkaika iuaã hĩsini ĩkapani —Xesosi txana ninoa. \s1 Xesosi Iri \r (Mateo 11.25-27; 13.16-17) \p \v 21 Iuasaaki Erekari Matamatakoti kamapoxokonitari Xesosi, ininiã Xesosi misãkiretari Teoso: \p —Niri, pitixine auakani auĩte pitxaua. Uai ikini itixiti auakani auĩte apaka pitxaua. Peerekai pite, kotxi kimarorerini, iuikakaniua kona poereka pimarore. Poiãorini, miuikakaniua poereka pimarore. Ari niri, ikara atoko pinireka. Ikara atoko papokaerekata —itxari iri. \p \v 22 Eereka imisãkiretari kãkiti: \p —Niri sikapekano ikinika. Kãkiti !imarotano nota Teoso ãkiri nininiua. Nirinokara atão imarotano nota. Apaka kãkiti na atão imarotari niri. Notanokara imarotari niri, kotxi iua ãkiri nitxaua. Kãkiti nirekiniãri imarotiniri niri, nota oerekari niri iuamoni —itxa Xesosi. \p \v 23 Eereka Xesosi aua imoianariakorikata. Ninoanani aua iuakata. Imisãkiretana: \p —Teoso sikari erekari hĩtemoni, kotxi hĩte atamatari nota kamakiti, hĩte kenakotari nota sãpiretakiti. \v 24 Nota sãpiretai hĩte. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani, auĩtetxiakori pakini kinirão atamataka txari hĩte atamatakiti, txamari ninoa !atamatari. Ninoa nirekari hĩte kenakotakiti ikenakotinina, txamari !ikenakotarina —Xesosi txari imoianariakori. \s1 Kiki Karotakori Tiretakari \p \v 25 Kiki Moisesi sãkire oerekakari apoka Xesosimoni. Inirekamari Xesosi kerokiniri isãkire. \p —Koerekareri, kiripa nikama Teosokata ãtipirika nauini ĩkapani? —itxa. \p \v 26 Ininiã Xesosi: \p —Kiripa patatsopata Teoso aãtsopateẽ? Pisãpiretano Teoso paniãtakiti —itxari. \p \v 27 Ininiã iua kiki apakapapireta: \p —Teoso paniãtaua: “Pitiretariko Apiananiri piTeosone, ikinipoko pinireẽkitiã, ikini pãkixinireẽ, ikini pitaparaxinireẽ, ikinipoko pixinikakitiã pakini.” Apaka Teoso paniãtaua: “Piteka pitiretiniãua atokotxikana, pitiretariko ãti,” itxa. \p \v 28 —Atãopitikara papakapapiretano. Ikara pikaminiã, pauapika ãtipirika Teosokata —itxa Xesosi. \p \v 29 Txamari iua kiki !inirekari ikara atoko inakari ikamini, ininiã iua pimaãri Xesosi: \p —Kiripa ãti nitiretini ĩkapani? \p \v 30 Xesosi apakapapiretari, ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko isãpiretini: \p —Kiki potorika Xerosareẽ. Inirekari Xerikoo sitatxitimoni isini. Ipixinipokoriti kiĩtiririni maĩkari iua. Iĩtirĩkarina imãka, itii pakini, noropata, karota, itxarina. Mauãkixiniretinoka itakanaparina iua kiki. \v 31 Iuasaaki sasetotxi iãpota iua kimaporiti. Iua atamatari iua kiki karotakori, txamari !imaãkatari. Iopiriãri, napa, ĩkorape itxa. \v 32 Eereka kiki Arevii apika mekaniri, sasetotxiakori moianatakari apoka. Iua apaka atamatari iua kiki karotakori, txamari iua sasetotxi atokokana !imaãkatari. Iopiriãri, napa, ĩkorape itxa. \v 33 Eereka kiki Samaria tõpakiri iãpota iua kimaporiti. Iua apoka iuaã. Atamatari iua kiki maĩkapekori, ininiã iua amonĩkari. \v 34 Iuamoni isa. Arokari ikaro ipiniã. Ipitari ikaro iĩtxiã. Mãkatxi mataã iapirika itxari ikaro. Eereka õkitika itxari, ipira poho nopini taka itxari. Anikari kãkiti imakiniãtaã aikotimoni. Iuaã imoiaãri. \v 35 Katimatinĩkata isikari txineiro kaapokorimoni. Ipi ota pirata kamakori isika. “Nisipekako. Pite moiaãriko ia kiki. Apikomonipanika txineiro pinirekiniã ikiena ĩkapani, nikanapiriãkasaaki niĩkitxitai,” itxa Samariakiri, —itxa Xesosi Moisesi sãkire oerekakarimoni. \p \v 36 Xesosi pimaãri iua: \p —Ipi ãti kikiakori iãpota iua kimapori. Ĩkiripa iua kiki kiĩtiririni maĩkakiti tiretakari? —itxa. \p \v 37 Ininiã iua Moisesi sãkire oerekakari: \p —Ari, Samariakirinokara tiretari iua —itxa. \p Ininiã Xesosi: \p —Pisipe. Samariakiri kamakiti atoko inakari pikamako, kotxi iua tiretari ãti. \s1 Xesosi Motikaẽtaro Mata, Maria Pakini \p \v 38 Xesosi imoianariakorikata sipeka. Apokana aapokotxiãtaã. Iuaã sito Mata inakoro apakapana oaãpoko. \v 39 Oĩtaro Maria inakoro topãka Apiananiri takote isãkire okenakotini ĩkapani. \v 40 Mata maerekaxiniretonoka otxa oparĩka ito inini xika. Ininiã osari Xesosimoni. \p —Apiananiri, nitaro topãkanãta ereẽ. Notanani parĩkauanãta. Pitemoni erekari atxiĩti? Pipaniãtaroko notakata nipokori okamini —otxa. \p \v 41 Ininiã Xesosi: \p —Mata, Mata, maerekaxiniretonokai pitxa, kotxi piparĩka ito inini xika. \v 42 Ãtinoka pikamini tĩkane ninireka. Maria mereẽri ikara. Omereẽri nota sãkire okenakotini. Oa mereẽkiti apiaerekata, ininiã !niotokakaro oa nisãkire okenakotini —itxa Xesosi. \c 11 \s1 Teoso Misãkiretiko Pirena \r (Mateo 6.5-15; 7.7-11) \p \v 1 Ãti õti Xesosi misãkiretari Teoso. Ixipoka atoko ãtika imoianari txari: \p —Apiananiri, Xoão oerekari imoianariakori Teoso imisãkiretinina. Iua atokokana poerekaua ate Teoso amisãkiretini. Natokopa itxa Teoso amisãkiretini? \p \v 2 Xesosi apakapapireta: \p —Teoso himisãkiretakasaaki, ia atoko hĩtxako: \qm1 “Aĩri, iaxiti auakari, ate nirekari piuãka paxitiko. Anirekari ikini itixiti auakani auĩtetinii pite. Pite tixine pinireẽkiti kamiko atokokana, anirekari pinireẽkiti kamiko ĩkorapokoriti. \qm1 \v 3 Nipokori ikiniõtika pisikauako. \qm1 \v 4 Pimaxinĩkaretariko maerekati akamakiti. Maerekati atemoni kamakori amaxinĩkaretini atokokana, pimaxinĩkaretariko. Kona panikapeua aãtaerekatikomoni. Pisikakauako ate, maerekati sauaki aãuakasaaki.” \m Ikara atoko hĩtxako Teoso himisãkiretini —itxa Xesosi. \p \v 5 Eereka Xesosi oerekana imoianariakori: \p —Atxiĩti apanĩkanõka pisa pimoianari aapokomoni nipokori pamanaini ĩkapani. Ininiã pakiritari iua: “Nimoianari, ipi ãti pakini komiri pisikano. \v 6 Naõkimanere iãpotakari uatxaika apoka naapoko. Natxinoka itxape. Nipokori !auari nisikiniri,” atxiĩti pitxari iua. \p \v 7 —Atxiĩti pimoianari iroko ãki apakapapiretai: “!Pakirinãtapeno. Naapoko tore katoreri. Nota, namariteni apaka imakanãtape. !Niposota nõkitikiniua, nipokori nisikinii.” \p \v 8 —Pimoianari itxaua iua, iuaritika atxiĩti !inirekari õkitikiniua. Iuaĩkana, iuaĩkana pakiritiniãri pimoianari, iua õkitikapitikaua. Ikini nipokoriti pinirekakiti isikaiko, iuaĩkana imakini ĩkapani. Iua pimoianari na atoko itxa Teoso. \v 9 Ininiãkara pamanaãriko pinirekakiti, ininiã Teoso sikapitikai. Pinitariko pinirekakiti, ininiã papokapitikari. Pakiritariko Teoso, ininiã iua apakapapiretai. \v 10 Amanarauatakari apakapapitikari amanaãkiti. Nitarauatakari apokapitikari initakiti. Teoso akiritakari apakapapiretaãkapitika. \p \v 11 —Hĩte irĩtxiakori, hamariteni amanainiãi komiri, kaikani hĩsikatana hamariteni? Ximaki amanainiãna, iminikani hĩsikatana hamariteni? \v 12 Patari naki amanainiãna, kaxipirokani hĩsikatana hamariteni? Konapitini. \v 13 Hĩte maerekati kamakani hĩtxaua, iuaritika himarotari erekari hamaritenimoni hĩsikini, ininiã hĩri iaxiti auakari, erekarinani kamakari, iua sikapitikariko Erekari Matamatakoti hĩtemoni hamanainiãri iua —itxa Xesosi. \s1 Maerekani Matamatakoni Omitikiko \r (Mateo 12.22-32; Marko 3.20-30) \p \v 14 Ãti õti Xesosi omitikari maerekati matamatakoti masãkireti. Iua maerekati matamatakoti sipeka atoko, iua kiki mitxi maerekati matamatakoti auaĩtotakiti posotari iuaĩkana isãkirauatini. Kãkiti Xesosi kamakiti itikakani tsorĩkaãnãta. \v 15 Ãtikaka ninoa txari: \p —Satanasi, maerekani matamatakoni auĩte, iuakara sikataparatari Xesosi maerekani matamatakoni omitikini. \p \v 16 Apanakinipekana nirekari Xesosi kerokiniri, ininiã itxarina Xesosi: \p —Takaõtxikari, Teoso posotiire poerekaua ate, aãtamatiniri ĩkapani, Teoso iokanatinii ĩkorapokoriti aimarotini ĩkapani —itxarina. \p \v 17 Xesosi imarotari ninoa xinikanãtakiti, ininiã iua txana: \p —Kãkiti tixine auakani, ninoakakarika inaiatakakiniãuana, !apakata. Ixipokakakauana. Iua atokokana kãkiti aapokoã auakani inaiatakakiniãuana, ninoakakarika ixipokakakauana. \v 18 Iua atokokana Satanasi nitiriakori, ninoakakarika inaiatakakiniãuana, Satanasi tapara xipokako. Ikara atoko ininiã, kona atão hĩte sãkire, nota iokanatinina Satanasi nitiriakori, maerekani matamatakoni, Satanasi taparaã. Ikara hĩsãkire kona atãoni. \v 19 Hĩte sãpiretano, maerekani matamatakoni Satanasi taparaã nomitika, ininiãkara kitaparaãpa hĩte moianariakori omitikana maerekani matamatakoni? Ninoa omitikana maerekani matamatakoni Teoso taparaã, ininiã ninoakara oerekari !atão hĩsãkire nota pirena. \v 20 Teoso posotiireẽ nomitikari maerekani matamatakoni. Ikara atoko ininiã, Teoso oerekai iua apokapeka hĩtemoni hĩauĩte inini ĩkapani. \p \v 21 —Kiki pataparari ikeeko iposope inakari moiainiãri aapoko, kona kiĩtĩrikikori itii. \v 22 Txamari ãti kiki apiataparata inaiatiniãri, iriãkata, ininiã anikapitikari kaapokori ikeeko. Mitxi iua kaapokori sãkire: “Nikeeko auiniã, kona kamakatxakikori nitii,” itxama, iuaritika kiki apiataparatakari ĩtirĩkari itii. Eereka imoianariakorimoni ixanakari tiitxi. \p \v 23 —Notakata maparĩkauatakani omanatano nota. Imamoianatakaniãno, inirekari niparĩka ixipokini —itxa Xesosi. \s1 Maerekati Matamatakoti Kanapiriini Pirena \r (Mateo 12.43-45) \p \v 24 Iuaĩkana Xesosi sãpirenauata: \p —Maerekati matamatakoti omitikikosaaki, kãkiti itakanapakasaaki, isaãpota ãparaã makipakaniãtaã auiniãtaã initini ĩkapani. Imapokakaniãri, “Iuaĩkana nikanapiriãko mitxi nauinimoni,” itxa. \v 25 Iuaã apoka. Iua aapoko mitxi inakari iuasaaki peereri. Oeretapeẽkaika. \v 26 Ininiã apana apikomoni setxi pakini maerekani matamatakoni, apia maerekanitakani. Ninoa ikinikana ĩroaĩtotari iua kiki. Iua ĩtoã aua itxana. Iuasaaki oitope maerekani matamatakoni misiritari iua kiki, ininiã apiata itsii inikoriã. Mitxipe ãtinoka maerekati matamatakoti paniãtari iua maerekati ikamini. Eereka oito paniãtari iua —itxa Xesosi. \p \v 27 Xesosi sãkirauataka atoko, sito iuaã kãkiti sauaki auakaro txari Xesosi: \p —Pite auãkĩtakakaro, pite axitakakaro, poxokoniuata, kotxi Teoso sikari erekari oamoni —otxa. \p \v 28 Xesosi apakapapiretaro oa: \p —Ari, inipitikara. Iuaritika Teoso sãkire kenakotakani, isãkire auiãkani, apia poxokoniuatako, kotxi Teoso sikari apikomoni erekari ninoamoni —itxa Xesosi. \s1 Xonasi Pirena \r (Mateo 12.38-42; 16.1-4; Marko 8.11-13) \p \v 29 Kaiãopokori kãkiti apokaãpota Xesosi takote. Iuasaaki Xesosi txari: \p —Kãkiti uatxarini !erekana. Hĩte nirekari noerekinii Teoso takaõtxikare, iposotiire. Konapitini. Kona noerekai hĩte. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakari Xonasini inakori auakasaaki, Teoso kamari posotiiretxi. Ikara atoko inakari posotiiretxi Xonasini auakasaaki, iuaĩkana ikamapanikariko. Iua posotiiretxi Teoso takaõtxikare itxapanikaua hĩte ĩkapani. Iua takaõtxikarinoka Teoso takaõtxikare hĩte ĩkapani. \v 30 Kitxakapirĩka Nínivi sitatxiti auakani imarotari Teoso iokanatiniri Xonasi ninoamoni. Iua atokokana kãkiti uatxa auakani imarotariko Teoso iokanatinino nota kãkiti itari iaxitikiri ninoamoni. \p \v 31 —Kitxakapirĩka sito Sapaa auakani auĩte sari õtakoxiti auĩtetxi Saromão inakorimoni imarore okenakotini ĩkapani. Kãkiti misiritiko õti apokasaaki, oa sito txitanako kãkiti uatxa auakani, kotxi uatxa uai aua Apiatakari. Iua Saromão auĩtetxi itxaua, iuaritika uatxa uai aua auĩtetxiakori auĩte. Txamari kãkiti uatxa auakani !inirekari ikenakotinirina nota sãkire. \p \v 32 —Kãkiti misiritiko õti apokasaaki, kãkiti Nínivi sitatxiti auakani txitaiko hĩte ĩkorasaaki auakani, kotxi ninoa kenakotari Xonasi sãkire. Iuasaaki itakanaparina maerekati ikamakitina. Uatxa uai aua Apiatakari. Xonasi poiãoka. Hĩte kenakotapekari nota sãkire, txamari himaerekani !hĩtakanapa —itxa Xesosi. \s1 Tirikapi Ĩtotxiãkiri Pirena \r (Mateo 6.22-23) \p \v 33 Iuaĩkana Xesosi sãpirenauata: \p —Kãkiti iopotokakasaakiri tirikapi, itano itaka ikinimane ĩroãkani atamarauatini ĩkapani. !Ikipatari tirikapi. !Iomaãtari tirikapi kopiti ãki. \v 34 Poki tirikapi atoko itxa piĩto ĩkapani. Poki ereka inakasaaki ipinikare aua pãkixinireẽ. Poki maerekanisaaki, pãkixinireẽ mapiãriko. \v 35 Erepaniko. Atxiĩti piuãkatari ipinikare pãkixinireẽ auini, txamari atxiĩti ipiãnoka auari pãkixinireẽ. \v 36 Ipinikarenoka pãkixinireẽ auiniã, ipiã na xatiki auinii, tirikapi iopinikinii atoko itxa —itxa Xesosi. \s1 Pariseoakori Maerekani \r (Mateo 23.1-36; Marko 12.37-40) \p \v 37 Xesosi sãkirauataka atoko pariseo aiatari Xesosi: \p —Manipokota naapoko —itxari. \p Ininiã Xesosi sari iuakata. Apokaãka atoko, iitopãka inipokotini ĩkapani. \v 38 Iua pariseo tsorĩkaãnãta Xesosi marokauakotakaniãua inipokotini apisa, kotxi iuasaaki Xesosi !ikamari Xoteo kiomaneakorini oerekakiti iaõka. \v 39 Ininiã Xesosi: \p —Hĩte pariseoakori arokari hiĩto, txamari hãkixinire patxikopiĩri, kotxi maerekatinoka hĩkama. Kapotxinaniri hĩtxaua. Iãkoanatxi inopininoka arokiko atoko hĩtxa. Pirato inopininoka arokiko atoko hĩtxa. \v 40 !Kiĩkitei hĩte. Teoso hiĩto kamakari kamari hãkixinire apaka. \v 41 Iãkoanatxi ãki auakari iãriã hĩsikako matxineirotenimoni. Hĩpratone ãki auakari nipokori hĩsikako matxineirotenimoni. Hĩtiretariko apanakini. Ikara atoko hĩkaminiã, Teoso atamatari hãkixinire ereka inini. \p \v 42 —Hĩte pariseoakori misiritaãkako. Hĩte sikari ipixini hĩtakare kikio auakari Teosomoni Moisesi paniãtakiti iaõka. Apikomoni hĩkama, kotxi ipixini takari kanaua ãki hĩtakakiti apaka hĩsika Teosomoni, oteraã, seporĩa hĩsika. Erekapitikamari hĩte sikakiti Teosomoni, txamari himisirienetari kãkiti. Teoso !hĩtireta. Erekari ipixini hĩtii hĩsikiniri Teoso. Iuakatikana erekari atão hĩkaminari kãkiti. Erekari atão hĩtiretiniri Teoso. \p \v 43 —Hĩte pariseoakori misiritaãkako. Hĩte potxitari hiĩtopãkini kãkiti apisatoõ, aiko ãki Xoteo apotiitiniãtaãua kãkiti atamatinii ĩkapaninoka. Nipokori sikaretikoãtaã hãuakasaaki, hĩte apokaerekatari kãkitipokoni paxitinii hĩte koerekareri hininiãua. \p \v 44 —Hĩte pariseoakori misiritaãkako. Akauari matakaõtxiãkoti atoko hĩtxa. Iua nopini kãkiti napa imimarotakoniã, kotxi hiĩto peerekari, txamari hãkixinire !erekari. Akauari ãki arakakari atoko itxa hãkixinire —itxa Xesosi. \s1 Moisesi Paniãtakiti Oereẽkani Maerekani \p \v 45 Ikara sãkiretxiti kiki Moisesi paniãtakiti oereẽkari kenakotakasaaki, omanãkarauata. Itxari Xesosi: \p —Koerekareri, ikara atoko pisãkirauatiniã, ate apaka “maerekati kamakani” pitxataua ate —itxari. \p \v 46 Ininiã Xesosi: \p —Hĩte Moisesi paniãtakiti oereẽkanii hĩtekanerako misiritaãkako. Hĩte paniãtari kãkiti hĩteka paniãtakiti ikaminina. Ninoa !iposotari ikinika hĩpaniãtakiti ikaminina. Iminani ninoa porikiã hĩtakini atoko hĩkamanãta hĩte. !Iposotarina anikinirina. Hĩte apaka !hĩkamari hĩteka paniãtakiti. \v 47 Hĩte misiritaãkako. Hĩte kamari takaõtxikari peereri Teoso sãkire sãpiretakanini ikatikoãtaã hĩtakini. Txamari hĩte atokiriakorinikara okapena ninoa Teoso sãkire sãpiretakanini. \v 48 Iuaritika hĩte sãpiretari ikinimane hãpokaerekatiniri hĩte atokiriakorini kamakiti. Txamari ninoara okana Teoso sãkire sãpiretakanini. Hĩtera takari takaõtxikari peereri ninoa Teoso sãkire sãpiretakanini akauariãtaã, ininiã kãkiti uãkatari hĩpaxitinina ninoani, txamari !hĩkamari ninoani paniãtakiti. \p \v 49 —Paimatireri Teoso, kotxi mitxipe imarotari ninoa kamakiti tĩkane. Mitxipe iua txari: “Nota iokanatanako nisãkire sãpiretakani, niokanapirena aniãkani pakini ninoamoni, txamari ninoa okapanikana apanakini. Imisiritapanikana apanakini,” itxa Teoso. \v 50 Kãkiti uatxa auakani misiritaãkako, Teoso sãkire sãpiretakanini okiko xika. Teoso itixi ikamakasaakipeka ipotorika Teoso sãkire sãpiretakani okiko. \v 51 Merepitipanika Apeo inakori okapeẽka. Eereka apanakini okaãpotapeẽka. Imapotõkire okakori Sakaria inakori. Teosomoni sikakori takikoãtaã takote, Teoso Auini Pakitaãtaã takote apaka, iuaã okapeẽka Sakaria. Inipitikara nota sãpiretai hĩte, uatxa auakani misiritaãkako ninoa Teoso sãkire sãpiretakani okiko xika. \p \v 52 —Hĩte Moisesi paniãtakiti oereẽkani misiritaãkako. Hĩte kipatari atão inakari Teoso iokanapirena. Hĩte apaka !auikari ikara. !Hãuiritari apanakini auikiniri —itxa Xesosi. \p \v 53 Ikara Xesosi sãkire xika, Moisesi paniãtakiti oereẽkani, pariseoakori pakini tsoata, Xesosi omanatinina. Ãtipirika ipimaãnãtapikarina Xesosi. \v 54 Inirekarina Xesosi kerokiniri isãkire, imaĩkiko ĩkapani. \c 12 \s1 Kipatakori !Auari \r (Mateo 10.26-27) \p \v 1 Kãkitipokoni apotiitaua kinapokopeka, ininiã ikatxarakititakakauana. Iuasaaki Xesosi merepanika õtãkikana imoianariakori: \p —Erepaniko pariseoakori sãkire. Pamonõkoniri isãkirena, kotxi !ikamarina isãkirena iaõka. Ikara imaerekanina kipataua pão tireẽkari pani koketakori atoko itxaua. Eereka imarotaãka imaerekani. \v 2 Ikinika seretakori oerekaãkako. Ikinika kipatakori imarotaãkako. \v 3 Ininiã ipiãpokoã pisãpiretakiti, pokamara imarotaãkako. Aapokotxi katoreri ãki pimaasakapiretakiti aapokotxi nopini akiritaãkako ikinimane imarotiniri ĩkapani. \s1 Kipa Apĩka? \r (Mateo 10.28-31) \p \v 4 —Nimoianariakori nõtãkikapanikai hĩte. !Hĩpĩkapiri hĩte okakani tĩkane. Hiĩtonanira iposotana okinina. Hĩxinire !iposotana okinina. \v 5 Nisãpiretai hĩpĩkakiti tĩkane. Teosora hĩpĩkako. Iuara posotari hiĩto okini, eereka iposotari iokanatinii maerekani misiritikoãtaã. Ari, iuara hĩpĩkako. \p \v 6 —Kiripa ipi ipi ãti pakini kotipiriki karone? Poiãonoka txineiro, ota ipinoka. Iuaritika Teoso !imaxinĩkaretari ãtika kotipiriki. \v 7 Kipakinipa piãko pikiiã auakari aua? !Pimarotari. Teoso imarotapitikari, kotxi iteene inĩkatai, ininiãkara !hĩpĩkarauatape. Kotipiriki ĩki poião, iuaritika Teoso tiretari kotipiriki. Kaiãopokori kotipiriki auiniã, iuaritika hĩte ĩki apiata, ininiã Teoso tiretapitikai hĩte —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Nakitiakori \r (Mateo 10.32-33; 12.31-32; 10.19-20) \p \v 8 Xesosi sãpirenauatapanika: \p —Apikomoni nisãpiretai. Kãkiti ikinimanemoni: “Xesosi nakiti nitxaua nota,” inakari, iua atokokana nota hĩtari iaxitikiri txako Teoso nitiriakorimoni: “Nota nakitipitikara iua,” nitxako. \v 9 Kãkiti ikinimanemoni: “Xesosi nakiti !nitxaua nota,” inakari, iua atokokana nota hĩtari iaxitikiri txako Teoso nitiriakorimoni: “Kona nota nakitini iua,” nitxako. \p \v 10 —Kãkiti misãkirepiretiniãno nota hĩtari iaxitikiri, eereka amanainiãri Teoso ikara imaerekani imakatxakini, ininiã Teoso makatxakapitikari. Kãkiti misãkirepiretiniãri Erekari Matamatakoti, !kimakatxakikori ikara maerekati ikamakiti. \p \v 11 —Hanikikosaaki aiko Xoteo apotiitiniãtaãua hãpoĩtikoã, hanikikosaaki auĩtetxiakorimoni hãpoĩtikoã, mitxi !hĩxinikapiri hĩte apoĩtakani hãpakapapiretini. Maerekaxiniretinoka !hĩtxape. \v 12 Iuasaaki ninoa apoĩtakasaakii, Erekari Matamatakoti sãpiretaiko hĩte hãpakapapiretini ĩkapani —itxa Xesosi sãkire. \s1 Kiki Katxineiroteri Miĩkiteti \p \v 13 Kiki kãkitipokoni sauaki misãkiretari Xesosi: \p —Koerekareri, pipaniãtari nitari sikinino nota ipixini aĩrini tii ipĩkasaaki itakanapakiti —itxa. \p \v 14 Ininiã Xesosi: \p —Naõkimanere, kona nota parĩkani pirini tii nixanakini —itxa Xesosi. \p \v 15 Ininiã Xesosi misãkiretana ikinimane: \p —Erepaniko. !Erekari tiitxi iteene pinirekini. Kapotxinani !hĩtxape. Itomaneri tiitxi !itxĩkitakai okanani pauini —itxa Xesosi. \p \v 16 Ininiã Xesosi sãpiretari ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko: \p —Kiki katxineiroteri aua kikio mitari. Itakare peerekari, kaiãopokori. \v 17 Ixinikaxitita ãkixinireẽ: “Nãpa ninĩkatari nikiena? Nikiena nĩkatikoãtaã xapitikiri. !Apakata itomaneri nikiena ĩkapani. Kipa nikama? \v 18 Ari, nimarotari nikamakiti tĩkane. Nõtikariko nikiena nĩkatikoãtaã. Iuaĩkana nikamari ãti mitari. Iuaã ikinika nikiena, nitii apaka ninĩkata. \v 19 Eereka notaka nitxauako: ‘Peerekano nota. Kaiãopokori nikiena. Kaiãopokori nitii. Apakatapitikako kaiãopokori anokanani ĩkapani. Ininiã !niparĩkauataika. Ninipokotako, niãtako, nipoxokoniuatako nitxako,’” itxa iua kiki. \v 20 Txamari Teoso misãkiretari iua: “Kiĩkitei pite. Uatxa ia ĩkanõkati pipinako, ininiã kipa apakapatari ikinipoko pikiena, pitii apaka?” itxa Teoso. \p \v 21 —Ikara atoko itxa kãkiti tiitxinoka xinikakari, Teoso maxinikati —itxa Xesosi ikara sãkiretxiti ixipokini. \s1 Teoso Nĩkatiniua Ate \r (Mateo 6.25-34) \p \v 22 Ininiã Xesosi misãkiretari imoianariakori: \p —Ininiãkara nota sãpiretai hĩte, maerekaxiniretinoka !hĩtxape, hiniãkiti nire, mãkatxi hĩeretaãkiti nire. \v 23 Nipokori, mãkatxi pakininoka kona txĩkitakari pauini ereka inini. Nipokori, mãkatxi pakini poiãoka. \v 24 Hãtamatari kotipiriki. Ninoa !itakarauata. !Amarina ikiena. !Ipotetarina ikiena. Iuaritika Teoso sikakienatana ninoa. Teoso nĩkatiniãri kotipiriki, inĩkatapitikai hĩte apaka. Hĩte ĩki apiata. \v 25 Kinirepa maerekaxiniretinoka pitxa? Pimaerekaxinirene !itxĩkitakai apikomoni ãti oara pauini. \v 26 Pimaerekaxinirene kona txĩkitakai axapitiki apikomoni pauini, ininiã kinirepa maerekaxiniretika pitxa? \p \v 27 —Aãui pixinikako. Kona aãui parĩkauata. !Ikamari imãka, iuaritika aãui peereri. Kitxakapirĩka auĩtetxi Saromão inakori, iteene katiiri itxaua. Kaiãori imãka ereri, iuaritika apia ereri ikinika aãui. \v 28 Aãui !okanani aua. Uatxa aua. Katana ikatikata iotikaãka. Iuaritika Teoso nĩkatari aãui. Ininiã apiata inĩkatai hĩte. Ikamamãkatapitikai. Poiãonoka hĩte auikari Teoso sãkire. Ikara xika maerekaxiniretinoka hĩtxa. \v 29 Ininiãkara maerekaxiniretinoka !hĩtxape. !Hĩxinikanãtapiri nipokori mauakanisaaki, iãriã mauakanisaaki. \v 30 Kãkiti Teoso sãkire mauiãkani ikiniõtika maerekaxiniretinoka itxana imãkana ixinikinina xika, inipokore ixinikinina xika. Hĩri imarotari himãka hinirekini, hĩkiena hinirekini. \v 31 Merepitipanika pinirekariko Teoso piauĩte ininiãua. Iua nireẽkiti pikamako, ininiã, himãka, hĩkiena apaka Teoso sikaiko hĩte —itxa Xesosi sãkire. \s1 Hĩparĩka Ĩki Nĩkatiko \r (Mateo 6.19-21) \p \v 32 —Ininiã hĩte ninakitiakori !hĩpĩkarauatape, kotxi hĩri apokaerekatari isikinii ikinipoko erekari iua auĩtetxi ininiãtaãuakiri. \v 33 Ikinika hĩtii hĩvẽtxitako. Txineiro hĩsikako matxineirotenimoni. Ikara atoko hĩkaminiã, hĩparĩka ĩki auapitika Teoso tixine. Iuaã hĩparĩka ĩki !ixipoka. Kiĩtiriri !ĩtirĩkari. Kiĩriki !inikari. Iuaã hinĩkatariko hĩparĩka ĩki. \v 34 Erekari hĩparĩka ĩki Teoso tixine auiniã, ininiãkara iuaã pixinikapika. Iuaã pinirekari pauini —itxa Xesosi. \s1 Nitiritxi Erekarini \p \v 35 Xesosi sãpirenauatapanika: \p —Himerekako, kamãka hĩtxako. Tirikapi hĩopotokakako. Iposope hĩtxako niparĩka hĩkamini ĩkapani. \v 36 Nitiritxi ipatrãotena iãtapakani atoko hĩtxako. Ipatrãotena sari ĩtanorouatakari kiiniritemoni. Initiriakori iãtapari ikanapiriini. Apokasaaki, akiritakasaaki, pakoteri initiriakori matakakari itore ipatrãotena ĩroini ĩkapani. Ninoa nitiritxi atoko hĩtxako. \v 37 Patrão apokasaaki initiriakori merekapanika inakasaaki, iãtapanãtakasaakiri iua, ininiãkara erekapitikari. Himarotatari patrão kamakiti? Iua ieretakari imãka iparĩkauatini ĩkapani. Ipaniãtana ninoa topãkini. Eereka isikakienatana initiriakori. \v 38 Erekapitikari ipatrãotena apokasaaki imirekiniãna. Atxiĩti apanĩkanõka apoka ipatrãotena. Atxiĩti imaropirĩkata apoka ipatrãotena, iuaritika iposope itxana, ininiã erekapitikari. \p \v 39 —Hĩxinikari ia. Kaapokori imarotaãkamariko kiĩtiriri apokini, !auiritamariko iua aapoko ĩroini itii ĩtirĩkini ĩkapani. \v 40 Hĩtepekana, hĩte apaka iposope hĩtxako, kotxi nota hĩtari iaxitikiri kanapiriãko. Iuasaaki, “!Apoka uatxa,” hinakasaaki, iua õtipitika nota kanapiriã uai —itxa Xesosi. \s1 Nitiritxi Erekari, Nitiritxi Maerekati Pakini \r (Mateo 24.45-51) \p \v 41 Petro misãkiretari Xesosi: \p —Apiananiri, ikara sãpirenatxi atão inakari oerekiko pisãpiretakiti, atenani poerekini ĩkapanikani? Ikinimane poerekini ĩkapanikani ikara pisãpireta? —itxa Petro Xesosimoni. \p \v 42 Ininiã Xesosi: \p —Nitiritxi kimaroreri ipatrãote paniãtakiti kamakari ia atoko itxako. Iuara apanakini nitiritxi auĩte itxaua. Iuara sikakienatana apanakini nitiritxi nipokotiko manapi. \v 43 Nitiritxi ipatrãote paniãtakiti iaõka kamakari poxokoniuata ipatrãote apokasaaki, kotxi ipatrãote paniãtakiti iaõka ikama. \v 44 Ipatrãote auiritariko iua ikinika itii, aapoko, ikikiote pakini inĩkatini. \p \v 45 —Txamari atxiĩti ãti patrão nitiri !inirekari ipatrãote paniãtakiti iaõka ikamini, ipatrãote auapokotini xika. Atxiĩti inoropatari apanakini ipatrãote nitiriakori, apanakini ipatrãote niteroakoro apaka. Atxiĩti inipokota, kapoãro iãta, ipoãta. \v 46 Ipatrãote apoka initiri mimarotakanisaaki, ininiãkara initiri !iposopanika ipatrãote apakapini. Ikara xika ipatrãote misiritari iua. Eereka iokanatari iua Teoso sãkire mauiãkani misiritikoãtaã. \p \v 47 —Nitiritxi ipatrãote nireẽkiti imarotakari makamakaniãri ipatrãote paniãtakiti iposope inini ĩkapani, ixirokitataãkako aãpitsaã. \v 48 Nitiritxi ipatrãote nireẽkiti mimarotakati kaminiãri maerekati, ixirokitataãkako, txamari poiãonoka. Teoso sikari parĩkatxi, imaroretxi pakini kãkitimoni. Kaiãopokori parĩkatxi, kaiãopokori imaroretxi isikiniãi pitemoni, ininiã Teoso nirekari pite iteene parĩkauatini iua ĩkapani. Apikomoni parĩkatxi, apikomoni imaroretxi isikiniãi pitemoni, ininiã Teoso nirekari pite apiata piparĩkauatini iua ĩkapani —itxa Xesosi sãkire. \s1 Neenamatxi Xesosi Sãkire Auikiko Xika \r (Mateo 10.34-36) \p \v 49 Xesosi sãkirauatapanika: \p —Teoso misiritariko kãkiti imaerekani xika. Xamina tirinini atoko itxa kãkiti misiritiko. Ia itixi napoka ikara xamina tirinini nitxĩkitakini ĩkapani. Ninirekari ikara niparĩka nixipokini. \v 50 Nota atatsiirauatako. !Erekaxinireno. Ninirekakari natatsiirauatini katima xipokaka inini. \v 51 Kona neenamatxi niotokakini ĩkapanini napoka ĩkorapokoriti. Nota sãkire auikiko xika neenamatxi auapitikako. \v 52 Aapokotxi ãki auakani sĩko. Atxiĩti ipi ãti pakini naiatari ipi, atxiĩti ipi naiatari ipi ãti pakini, nota sãkire auikiko xika. \v 53 Irĩtxiakori omanatana ninoa ãkiri nota sãkire auikiko xika. Ninoa ãkiri omanatana iriakori. Inorotxiakoro omanatana ninoa ãkero. Ninoa ãkero omanatana inoroakoro. Imakirotxiakoro omanatana otiiroakoro. Otiiroakoro omanatana oimakiroakoro nota sãkire auikiko xika —itxa Xesosi sãkire. \s1 Iaxiti Imarotiko \r (Mateo 16.1-4) \p \v 54 Xesosi iuaĩkana misãkiretari kãkiti: \p —Atokatxi ereẽkokinimoni ipiãkaãpotakasaaki, “Ãparaãnapani,” hĩtxa. Ari, ikipapitikako. \v 55 Ĩtima ikiitaã ĩkari apokasaaki ĩkorapokoriti, hĩte: “Kamoĩpani,” hĩtxa. Ari, kapatakapitikariko. \v 56 Kamisirienererini hĩtxaua. Hãtamatari iaxiti, itixi pakini, ininiã himarotapitikari ãparaã, kamoĩ pakini. Kinirepa kona hãtamatano nota? Kinirepa kona hĩkenakotari nisãkire Teoso kamaenetakiti himarotini ĩkapani? —itxa Xesosi sãkire. \s1 Pimisiritiko Mereẽkarimoni Pimasikani Ĩkapani \r (Mateo 5.25-26) \p \v 57 —Kinirepa hĩteka na xinikari atão inakari hĩkamini tĩkane? \v 58 Maerekati pikamakasaaki, ãti nirekari anikinii pimisiritiko mereẽkarimoni. Iua anikinii apisapanika, pisãkirauata iuakata atão pikamini ĩkapani, ininiã iua !anikaikai pimisiritiko mereẽkarimoni. Pimamisãkiretakaniãri, iua anikaiko pimisiritiko mereẽkarimoni. Eereka pimisiritiko mereẽkari sikaiko sotatomoni. Eereka sotato takai kateia ãki. \v 59 Atão nisãpiretai, kona posipikari kateia ikinika pimisiritiko mereẽkari paniãtakiti pimiĩkitxitakanisaaki —itxa Xesosi. \c 13 \s1 Himatakanapakaniãri Himaerekani, Hĩpinako \p \v 1 Xesosi sãkirauatakasaaki, kãkiti iuaã auakani sãpiretari iua Kariréia auakani okiko pirena. Ninoa Teoso misãkiretiko aikotiã auakasaaki, ninoa okari ipirana imaerekanina Teoso makatxakini ĩkapani. Ininiã iuasaaki Pirato sotatone apoka iuaã. Iuasaaki ninoa okana. \v 2 Xesosi imarotari kãkiti ãkixinire xiniãkiti. Ininiã ia atoko itxa: \p —Hĩte uãkatari ninoa Kariréia auakani maerekani apiata. Ininiã, “Ikara atoko inapeẽkana ninoani,” hĩtxa. \v 3 Konapitini. Nota sãpiretai hĩte, himaerekani himatakanapakanisaaki, hĩpinako ninoa atokokana hinaãkako —itxa Xesosi. \p \v 4 Ininiã Xesosi sãpiretana ninoa apanakini ipinini pirena: \p —Xerosareẽ aua Siroee inakori aapokotxiti. Iua aapokotxi ĩtanori irika. Irikasaaki, tesoito kikiakorini ipĩpe. Hĩte uãkatana iuaã auakani apia maerekani itxauana? \v 5 Konapitini. Hĩtekanera himaerekani himatakanapakanisaaki, ninoa atokokanera hĩpina —itxa Xesosi. \s1 Piko Mina Mariti Pirena \p \v 6 Ininiã Xesosi sãpiretari ãti sãpirenatxi atão inakari oerekiko: \p —Aua kiki. Initirikata isari ikikiote atini ĩkapani. Iuaãtaã aua amãtiiri piko inakori mina. Iuaã apokasaaki, maritoka otxa itakare. \v 7 Ininiã itxari: “Ipikanani ãtikanani pakini ninapiima. !Kariro. Ininiã erekari otokiko, kotxi kona oĩriuata. Ininiã kona erekari uai okaikotini, kotxi oxipokari takari kiena kipatxi ãki auakari,” itxari initiri. \v 8 Ininiã initiri: “Kona pitokapero. Nota oeretariko opatapi. Ãti kipatxi erekari patari tikakata nitakapatapitaroko. \v 9 Ãtikanani inakasaakiua karipeka oniniã, ereẽ oãua. Erekari okaikotini. Omiriuatakanisaaki, iuasaaki erekapekari otokiko,” itxa initiri —itxa Xesosi. \s1 Tomatiko Õtisaaki Xesosi Makananitiniro Sito \p \v 10 Tomatiko õtisaaki Xesosi auari aiko Xoteo apotiitiniãtaãua. \v 11 Iuasaaki sito apoka. Tesoito anokananipeka ina amianaretakaro. Ia atoko otxa amianareta. Okomĩkaãpota, kotxi maerekati matamatakoti amianari kamakari ĩroaĩtotaro. Kona oposota oõkitikaĩtotiniãua. \v 12 Xesosi atamatakasaakiro, itxaro: \p —Sito, erekapitikaiko uatxa —itxaro. \p \v 13 Ininiã itakari iuako onopini. Iuasaakipeka oõkitikaĩtotaua. Ininiã iuasaaki otxa: \p —Peerekari Teoso. Erekari imakinika ikamakiti —otxa. \p \v 14 Iuasaakipeka Xoteo apotiitiniãtaãua aikotiã auakani auĩte naiataua, kotxi tomatiko õtisaaki Xesosi makananitaro amianatakaro. Ininiã iua txitari kãkiti: \p —Auari seisi pakini õti kãkiti parĩkauatini ĩkapani. Ininiã ĩkora seisi õti hina iua makananitinii ĩkapani. Kona hinape tomatiko õti erekapeka hĩtxĩkitakiko ĩkapani —itxana. \p \v 15 Ininiã Xesosi txari iua: \p —Hĩsãkire atxiĩti erekari, txamari kona hĩkamari hĩsãkire iaõka. Tomatiko õtisaaki hĩte tiretari hĩpiraakori, kotxi hanikari hĩpiraakori, kema auĩte iaãmoni ãparaã iãtinina ĩkapani. \v 16 Oia sito Apraãoni apika mekaniro otxaua. Satanasi kamaamianaretaro oa tesoito anokananipeka. Iaõpe. Apakatapitika tomatiko õtisaaki nitiretiniro oa, nimakananitiniro oa —itxa Xesosi. \p \v 17 Xesosi apakapapiretakasaakina, imokaiakariakori pẽtauata. Iuasaaki apanakini iuaã auakani poxokoniuata, kotxi imarotarina erekari Xesosi kamakiti. \s1 Mostata Pirena \r (Mateo 13.31-32; Marko 4.30-32) \p \v 18 Ininiã Xesosi pimaãna: \p —Natokopa itxa Teoso auĩtetxi ininiãua? Kiãtokopa itxa axinikiniri? \v 19 Teoso auĩtetxi ininiãua mostata iki atoko itxa. Kiki takaro mostata ikikioteẽ. Oa aneẽ. Mitape onakasaaki kotipiriki kamari ikoa okatiã. Ikara atoko itxa Teoso auĩtetxi ininiua —itxa Xesosi. \p Merepanika poião kãkiti auĩtetari Teoso. Eereka kaiãopokori kãkiti auĩtetari iua. Txamari iuasaaki Satanasi apoka ninoamoni kotipiriki apokini atokokana. \s1 Pão Tirekakari Pirena \r (Mateo 13.33) \p \v 20 Iuaĩkana Xesosi pimaãna: \p —Natokopa itxa ĩkorapokoriti Teoso auĩtetxi ininiãua? \v 21 Ia atokokana itxa: Sito kosekari pão tirekakari pani. Okoketari axapiti pão tirekakari pani kaiãopokori triko panikata, ãparaãkata. Eereka ikinika ipe tirekaãpota otxa. \s1 Axapitiri Ironakikoãtaã \r (Mateo 7.13-14, 21-23) \p \v 22 Ikara inaka atoko Xesosi potorika Xerosareẽ sitatxiti isini ĩkapani. Isaãpotakasaaki, isãpiretari Teoso sãkire. Isãpiretari ãti sitatxitiã, ãti aapokotxitiã, ãti sitatxitiã, itxaãpota isãpiretiniri Teoso sãkire kãkitimoni. \v 23 Oerekarauanãtakasaaki, kiki pimaãri: \p —Niauĩte, poiãokani satako Teoso auiniãtaã? \p \v 24 Ininiã Xesosi apakapapiretari: \p —Teoso tixine ĩronakikoãtaã axapitiri. Hinirekariko iuaã hiĩroini. Kaiãopokori kãkiti nirekari ĩroinina. Txamari, !iposotarina. \v 25 Kaapokori totiniri aapoko tore atoko itxa. Itotakasaakiri, kãkiti iporikiti aritari itore: “Pimataakariko itore ate ĩkapani.” Iuasaaki iua kaapokori txako: “Kona nimarotai hĩte,” itxanako ninoamoni. \v 26 Ininiã ninoa: “Ate nipokota pitekata. Sitatxi ate auiniãtaã pauakasaaki, pitekara oerekaua,” itxanako ninoa. \v 27 Ininiã iuaĩkana itxako ninoamoni: “!Nimarotai hĩte. Namonipa hãua hĩte? Hĩsipiniikaua. Imakinika hĩkamakiti !erekari.” \p \v 28 —Hãtamatakasaakina Apraão, Isaki, Xakoo, ikinimane Teoso sãkire sãpiretakani pakini Teoso auĩtetxi ininiãtaãua, iuasaaki hĩtxiapatapitikako. Apanakini ĩroãpeka. Txama hĩtenoka kaikotape iporikiti himaerekani xika. \v 29 Teoso auĩtetxi ininiãtaãua apokako kaiãopokori kãkiti, ikini itixiti ĩkani. Atokatxi pokĩkinimoni ĩkani, atokatxi ereẽkokinimoni ĩkani, atokatxi pokĩkini sanaremoni ĩkani, atokatxi pokĩkini kikomoni ĩkani pakini apokako Teoso kiiniritimoni. \v 30 Merepitipanika Xoteoakori kenakotari Teoso sãkire, txamari !imaãkatari. Eereka Xoteo minakaniua kenakotari Teoso sãkire, ininiã auikarina. Ininiã Xoteo minakaniua apokako Teoso auĩtetxi ininiãtaãua Xoteoakori apokini apisa —itxa Xesosi sãkire. \s1 Xesosi Tiretari Xerosareẽ Auakani \r (Mateo 23.37-39) \p \v 31 Ikarasaakipeka ãtikaka pariseoakori apoka. Itxarina Xesosi: \p —Pisipiniikaua, kotxi Erotxi okaenetai —itxarina. \p \v 32 Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Hĩsa iuamoni. Hĩtxariko iua aripa kamisirienereri: “Nota omitikari maerekati matamatakoti, apaka amianatakani erekapeka nitxĩkitaka. Uatxa, katana pakini niparĩkauatako. Ipi ãti õtisaaki nixipokariko niparĩka ĩkorapokoriti.” Ikara atoko hĩtxariko iua. \v 33 Ininiã uatxa niparĩkauatako. Katana niparĩkauatako. Ininiã katana eereka nisa Xerosareẽmoni, kotxi ãtiãtaã Teoso sãkire sãpiretakani okikoãtaã !auari. Xerosareẽnanira ninoa ipina. Ininiã nota sako iuaã. \p \v 34 —Xerosareẽ auakanii, Xerosareẽ auakanii, hĩte okapekana Teoso sãkire sãpiretakani. Kai soroã hĩkiporonakana ninoa hĩtemoni Teoso iokanatakini. Kaiãokatani ninirekamari ninĩkatinii, patari oimiakori omĩkita patapi otakini atokokana nitxanakamaiko hĩte. Txamari !hãuiritano nota nĩkatinii. \v 35 Ikara atoko inakari xika haãpoko asikaãkako. Teoso !auaika hĩtekata. Nisãpiretai. Ia õti hãtamatano, eereka !hãtamataikano. “Teoso takari erekari uaimoni ĩkarimoni, Apiananiri posotiireẽ ĩkarimoni,” hinakasaaki, iuasaakinanirako hãtamatanoko nota —itxa Xesosi. \c 14 \s1 Xesosi Erekapeka Txĩkitakari Amianatakari \p \v 1 Tomatiko õtisaaki Xesosi sari pariseoakori auĩtemoni, iuakata inipokotini ĩkapani. Iuaã auakani mixinitari iua apoĩtinirina ĩkapani. \v 2 Iuasaakipeka apoka kiki amianatakari. Ikanoke, itapike, imakinika ananaĩtota. Iua apoka Xesosimoni. \v 3 Ininiã Xesosi pimaãna Moisesini sãkire oerekakani, pariseoakori pakini. Ipimaãna: \p —Erekari atxiĩti tomatiko õtisaaki amianatakari erekapeka nitxĩkitakini? —itxa Xesosi. \p \v 4 Ininiã ninoa tsorĩkaãnãta. !Apakapapiretarina. Ininiã iuasaaki Xesosi erekapeka txĩkitakari iua amianatakari. \p —Pisipeka paapokomoni —itxa Xesosi. \p \v 5 Eereka ipimaãna pariseoakori: \p —Hĩpira kema auĩte, hĩpira poho apaka aariko ãki irikiniã tomatiko õtisaaki, iuasaaki himakatxakatari? Ari, himakatxakapitikari hĩpira tomatiko õtisaaki. Ininiã kinirepa kona hinirekatari erekari nikamini tomatiko õtisaaki? —itxa Xesosi. \p \v 6 Txamari kona ninoa apakapapiretari, kotxi atão Xesosi sãkire. \s1 Kiiniri Kamakari Pirena \p \v 7 Iuasaaki Xesosi itikana kãkiti. Apanakini mereẽri kãkiti apiatakari takote iitopãkini. Ininiã isãpiretari ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko. \p \v 8 Kãkiti ĩtaniriuatini kiiniriti pirena isãpireta: \p —Kiiniriã hĩsikasaaki, kona himereẽpiri kãkiti apiatakari topãkiniãtaã hiĩtopãkini, kotxi atxiĩti eereka kemaĩtxitakori apiatakari apoka. \v 9 Ininiã iua apiatakari apokasaaki, kakiiniriteri txaiko pite: “Ikiraã piitopãka. Ia kiki topãka nota takote.” Iuasaaki pipẽtauata. Ininiã pitakanapari iuaã. Maparapeka apanakinikata topãka pitxa. \v 10 Kiiniriã hĩsikasaaki, apanakinikata hĩitopãka. Ikara atoko ininiã, kakiiniriteri akiritai: “Nitari uaimoni pina. Piitopãka uai. Uaira erekari.” Ikara atoko pininiã, apanakini iuaã auakani imarotariko pite apiatakari pininiãua. \v 11 Ãtikaka kãkiti txari: “Nota apiari nitxaua.” Txamari Teoso txariko: “Poiãori itxaua.” Ãtipekana txari: “Nota poiãori nitxaua.” Txamari Teoso txariko: “Iua apiari itxaua.” \p \v 12 Xesosi txari ikemaĩtxitakiri: \p —Kiiniri pikamakasaaki, kona pikemaĩtxitapiri pinirimane, pitariakori, paõkimaneri, paapoko takote auakani, katxineiroteni pakini, ninoa iuaĩkana kemaĩtxitinii pite ĩkapani. Ininiã ikara atoko ninoa iĩkitxitai. \v 13 Apiaerekata kiiniri pikamakasaaki, pikemaĩtxitari kãkiti minakati mauakiniti, mokirini, matĩpokotakati pakini. \v 14 Ikara atoko pininiã, Teoso sikari erekari pitemoni, kotxi ninoa !iposotari kiiniri ikaminina, iuaritika kãkiti erekarini iuaĩkana õkitikasaakiua, iuasaaki Teoso ĩkitxitaiko pite —itxa Xesosi sãkire. \s1 Kiiniri Mitari Pirena \r (Mateo 22.1-14) \p \v 15 Ininiã ãti Xesosikata nipokotakari kenakotari ikara Xesosi sãkire. Ininiã iua txari: \p —Teoso auĩtetxi ininiãtaãua sikani nipokotako iuaã. Ininiã iuasaaki Teoso sikapoxokonitana —itxari. \p \v 16 Ininiã Xesosi apakapapireta. Ia atoko itxa: \p —Kiki kiiniri kamakari kemaĩtxitari itomaneri kãkiti. \v 17 Nipokori iposopeka inakasaaki, iokanatari initiri ikemaĩtxitakinimoni: “Masa kiinirimoni. Iposopekari imakinika nipokori,” itxa. \p \v 18 —Txamari ikemaĩtxitakini kamari ãti sãkiretxi kiinirimoni imasikanina ĩkapani. Ininiã kemaĩtxitakori txari: “Nota amotari itixi. Iua ninireka natini. Ininiã !niposotari nisini kiiniriã,” itxa. \p \v 19 —Ininiã ãti: “Nota amotari tesi kema auĩte parĩkauatakani. Ininiã nota sari ninoamoni. Ninireka nimarotiniri ninoa parĩka. Pauiritano nisini ninoamoni,” itxa. \p \v 20 —Ãtipekana: “Nota ĩtanorouatape. Nĩtanoro auano nota. Ininiã kona niposota nisini pikiiniritemoni,” itxa. \p \v 21 —Ininiã initiri kanapiriã iauĩtemoni. Ikinipoko ikemaĩtxitakini sãkire isãpireta iuamoni. Ininiã iuasaaki iua auĩtetxi naiataua. Ininiã ipaniãtari initiri: “Sitatxi auakari kimaporitiã pisa. Katima pitxako. Piminana kãkiti minakati mauakini, matĩpokotakani, mokirini pakini pimina,” itxari. \v 22 Ininiã katimaritika ikamari ikinika auĩtetxi paniãtakiti. “Nikamapekari ikinika pipaniãtakiti, txamari auapanika nipokori. Apakatapanika kãkiti nikini ĩkapani,” itxa. \p \v 23 —Ininiã iuaĩkana, iua auĩtetxi paniãtari sitatxi mapara õtako isini. “Iuaã pakiritana kãkiti inini, naapoko kãkiti xãpokini ĩkapani. \v 24 Atãopitikara nitxai: ‘Mitxi nikemaĩtxitakini !inikapaniri nikiena,’” itxa. \s1 Xesosi Moianari Pininiua \r (Mateo 10.37-39) \p \v 25 Ãti õti itomaneri kãkiti moianatari Xesosi. Ininiã ikirioka sãpireta itxana ia sãkiretxiti: \p \v 26 —Nota kinirão moianataka hinakasaaki, apiata hĩtiretanoko nota. Merepanika hĩtiretanoko nota, eereka hĩtiretanako hĩri, hinoro, hĩtaniri, hĩtanoro, hĩtari, hĩtaro, hamarite pakini. Hĩteka apaka poião hĩtiretauako. \v 27 Nota kinirão moianataka hinakasaaki, notakata hĩsa. Himamĩteenekakanisaakiri himisiritiko nota ĩkapani, ininiã !apakata himoianatinino. \p \v 28 —Hinirekiniãri aapokotxi mitari sitatxi auakari atoko hĩkamini, merepanika hĩxinikaroko txineiro aapokotxi kamiko karone. Atxiĩti !apakata hĩtxineirote. Atxiĩti apakata. Ikara atoko hĩxinika merepanika. \v 29 Ikara maxinikati merepanika !ixinikari, ininiã atxiĩti itakari itsota, ininiã eereka txineiro !auaika, ininiã kona apakata imakinika ikamini. Ininiã apanakini napetari iua. \v 30 Ininiã ninoa txari: “Hãtamatariko ikamakiti. Iua kiki potorikamari ĩkora aapoko, txamari !iposotari imakinika ikamini.” Ikara atoko itxanako. Ininiã pikamakiti apisapanika iteene hĩxinikariko. \p \v 31 Ininiã eereka Xesosi sãpiretari ãti sãkiretxi: \p —Auĩtetxi auari tesi mio sotato. Iua nirekari neenamatxi ikamini ãti auĩtetxikata. Txamari ãti auĩtetxi auari vĩtxi mio sotato. Iua tesi mio sotato auakiti merepanika xinikari, atxiĩti iposota ineenamauatini vĩtxi mio sotatokata? Atxiĩti auĩtetxi vĩtxi mio sotato auakiti xipokari iua? Ininiã apisapanika ixinikari. \v 32 Imaposotakaniãri, vĩtxi mio sotato õtakopanika auakasaaki, iua auĩtetxi tesi mio auakiti iokanapireta ãti auĩtetximoni isãkirauatinina ĩkapani, neenamatxi xipokini ĩkapani. \p \v 33 —Erekari iua auĩtetxi neenamatxi takanapakari atoko hinini. Ininiã merepanika hãkixinireẽ hĩxinikariko: “Nota nirekatari nimoianatiniri Xesosi, kotxi pasãpaniri?” hĩtxa. Atão hinirekiniãri himoianatinino, ininiã imakinika hĩtakanapako notakata hĩsini ĩkapani. Himanirekakaniãri hĩtakanapiniri imakinika, ininiã !apakata himoianatinino. Ininiã hĩxinikariko merepanika —itxa Xesosi. \s1 Iõkira Matxoato Pirena \r (Mateo 5.13; Marko 9.50) \p \v 34 —Iõkira peerekaro. Omatxoaniã, !otxaika. Aua kãkiti iõkira potxoaro atoko inakani, ininiã erekapitikana ninoa. Apanakini kãkiti iõkira matxoato atoko itxana. !Kakamarena ninoa. \v 35 Iõkira matxoato ininiã, !apakata takari sikakienatiko ĩkapani. !Apakata hĩkoketiniri kipatxikata, pirãtxi tikakata takari sikakienatiko ĩkapani. Kona erekaro. Maparamoni oõkapeẽkaika. Ikara atoko itxa apanakini, kotxi ninoa !kakamarena. \p —Kakenakokii hĩte, ininiã hĩkenakotariko ia nisãkire. \c 15 \s1 Soti Auĩte Ereẽkokakari \r (Mateo 18.10-14) \p \v 1 Ãti õti auĩtetxiakori txineirote apakapakani, apanakini maerekati kamakani apaka apotiitaua Xesosi sãkire ikenakotinina ĩkapani. Ninoa kaiãopoko. \v 2 Iuasaaki pariseoakori, kaiõkatsopareriakori pakini misãkirepiretari Xesosi. Itxana: \p —Iua apakapari maerekani. Maerekanikata inipokota —itxana. \p \v 3 Ikara isãkirena xika Xesosi sãpiretari ipi, ãti pakini sãpirenatxi atão inakari oerekiko. \v 4 Ia atoko itxa Xesosi: \p —Atxiĩti pite aua seĩ soti auĩte. Ãti pĩpinanakiniã, kipa pikama? Pitakanapari apanakini mapara inipokotiniãtaã apanakini nĩkatini ĩkapani. Ininiã eereka pisari pĩpinanakakari pinitini ĩkapani. \v 5 Papokasaakiri iua pĩpinanakakari, pipoxokoniuata. Piporikiãpotari pipira paapokomoni. \v 6 Papokaãka atoko pakiritana paõkimaneriakori, apanakini kãkiti pakini. Pitxana ninoa: “Hĩpoxokoniuatako notakata, kotxi napokapekari nipira pĩpinanakakari,” itxa soti auĩte pitikiri. \p \v 7 —Nisãpiretai hĩte, ãtika maerekati kamakari takanapakasaakiri imaerekani, iaxiti Teoso auiniãtaã auakani poxokoniuatapitikako. Atxiĩti novẽta novi kãkiti iuikakaniua txari: “Peerekaua ate. !Akamari maerekati,” itxana. Txama kona atão isãkirena. Ninoa sãkire kona kamari iaxitikini poxokoniuatini —itxa Xesosi. \s1 Ota Pirata Kamakoro Ereẽkokakaro \p \v 8 Apikomoni Xesosi txari: \p —Sito aua tesi ota pirata kamakoro. Pakaronero. Ãto ereẽkokiniã, ininiã onitakasaakiro oiopotokakari tirikapi. Oiatiĩkaãpotari oaãpoko ota onitaãpotini ĩkapani. \v 9 Oa apokasaakiro, apanakini oãkirita: “Hĩpoxokonauatako notakata. Napokapekaro ota ereẽkokakaro,” otxa. \p \v 10 —Kãkiti poxokoniuata ota pirata kamakoro apokikosaaki. Nisãpiretai, iaxiti Teoso nitiriakori apiapoxokoniuata, ãti maerekati kamakari imaerekani itakanapakasaaki —itxa Xesosi. \s1 Imi Ereẽkokakari Pirena \p \v 11 Apikomoni Xesosi txari: \p —Aua kiki. Ipi imiakori. \v 12 Maneri takari amanaãri iri. Itxari: “Ninirekari pitakanapakito pipĩkasaaki pisikini notamoni uatxa,” itxa. Ininiã iri xanakari inakiti imiakorimoni. \v 13 Eereka mapaõti inaka atoko, iua ãtokori apotiitari iri sikakiti. Ininiã eereka isipeka. Õtakoxiti ãti tixini isa. Iuaã maerekati ikama. Iuaã xipoka itxari iri sikiniri. \p \v 14 —Ikinika ixipoka iuaã. Iuasaaki ãparaã !ikipa. Natxipokoni auari. Nipokori !auari. Ininiã iuasaaki iua minakati !auari. Imakinika xipope. \v 15 Ininiã iuaxiti auakarimoni isa, parĩkatxi amanaini ĩkapani. Ininiã ipatrãote paniãtari irariakori isikakienatini. \v 16 Irariakori isikakienatakasaaki, natxinoka itxa. Iuasaaki iua nirekari irariakori kiena inikini, kotxi iua sikakienatakari !auari. \p \v 17 —Iuasaakiika ixinikari iri aapoko: “Niri nitiriakori aua nipokori. Nipokori itetakori auapitika. Uai natxinoka txapeno nota. \v 18 Nikanapiriãko niri aapokomoni. Nitxariko niri: ‘Maerekati nikamapeka Teosomoni, pitemoni apaka. \v 19 Kona pamarite na pitxaikanoko, kotxi !erekano. Pitxĩkitakano pinitiri nininiua.’ Ikara atoko nitxariko niri,” itxa. \v 20 Ininiã iua aiamata, kanapiriã itxa iri aapokomoni. Iuasaaki iri iãtapanãtari iua ikiniõtika. \p —Ininiã iua apokaãpotakasaaki, õtakopanika, iri atapari iua. Ininiã iri miteẽkata iuamoni. Ininiã iteene ipoxokoniuata. \v 21 Iuasaaki imi txari iri: “Niri, maerekati nikamapeka Teosomoni, pitemoni apaka. Kona pamarite na pitxaikanoko, kotxi !erekano.” \p \v 22 —Iuasaakipeka iri akiritari initiriakori: “Katima hĩtxako, mãkatxi ereri himinini. Aneo ereri hĩtakako iuakokimoni. Ikiti mata hĩtakako ikitiã. \v 23 Kema auĩte kiĩri hõkako. Kiiniri makamako. Manipokota. Mapoxokoniuata, \v 24 kotxi ia namarite ipĩkari atokopeka, uatxa iuaĩkana ikanapiripeka. Mitxi pĩpinanakakari atoko itxa, uatxa apokapeẽkaika,” itxa. \p —Ininiã iuasaaki ninoamoni ipoxokoniuatini apopeka. \p \v 25 Ninoa kiiniritauatakasaaki, imi aneẽkari tokoriã iparĩkauanãta. Ikanapiriãkasaaki aapokomoni, ikenakotari xikari, serẽkatxi ene pakini. \v 26 Ininiã akiritari iri nitiri: “Kiripa ikara?” itxari. \v 27 Iri nitiri apakapapireta: “Pitari apoka. Ininiã piri paniãtari kema auĩte okiko, kotxi erekapanikari pitari. Kona monõkori apoka iuamoni. Erekari ikanapiriini,” itxari. \p \v 28 —Ininiã ikara ikenakotakasaaki, inaiataua. Kona inirekari ĩroini kiiniriã. Ininiã iri iuamoni sa itxa. Akiritari: “Piĩroã,” itxari. \v 29 Ininiã iua apakapapiretari: “Itori mitaãti niparĩkauatinapekai. Txama kona nota sipikapiretari pisãkire. Iuaritika kona pisikano potxi ãkiri nimoianariakorikata kiiniri nikamini ĩkapani. \v 30 Iua pamarite xipokari pitxineirote. Sitokata isirĩka. Txama ikanapiriãkasaaki, pokari kema auĩte. Kiiniri pikama iua ĩkapani.” Ikara atoko itxitari iri. \p \v 31 —Iri apakapapireta: “Namarite, ãtipirika pauapika notakata. Ikinika nota nakiti pite nakiti txaua. \v 32 Erekapitikari kiiniri nikamini apoxokoniuatini ĩkapani, kotxi pitari ipĩkari atokopeka itxa. Uatxa auapanika. Pĩpinanakakari uatxa apokapeka,” itxari. \c 16 \s1 Nitiritxi Kamisirienereri \p \v 1 Xesosi sãpiretana imoianariakori: \p —Kiki ito tiitxi aua. Iua nitiri nĩkatari ikinika ipatrãote nakiti. Apanakini sãpiretari iua kiki, initiri iouanatiniri itxineirote. \v 2 Ikara atoko ininiã, iua akiritari initiri: “Nikenakopiretari pite misirienetinino nota. Ininiã piminari tiitxi piamotiitini tsopa. Ikara pisikasaakino, niokanatai pisini. Kona apikomoni piparĩkauataika nota ĩkapani,” itxa. \p \v 3 —Ininiã initiri ãkixinireẽ: “Kipa nikama uatxa, kotxi nipatrãote paĩtiki iokanatano. !Kataparano nota, ininiã !niposotari atokatxi patapi niparĩkauatini. Nipẽtauata txineiro maxikatiĩka namanainiri kãkiti. \v 4 Uatxaika nimarotari nikamakiti tĩkane. Ininiã niparĩka xipokasaaki uai, kãkiti apakapapanikano nota ninoa aapokoã,” itxa. \p \v 5 —Ininiã akiritana kãkiti ipatrãote maĩkitxitakani. Ininiã ipimaãri ãti: “Kipakinipa !piĩkitxitapanika nipatrãotemoni?” \p \v 6 —“Seĩ kopiti iĩtxi auakiti kona niĩkitxitapanika,” itxari. \p —Ininiã iua nitiritxi txari: “Pikosekari pimaĩkitxitakiniti tsopa. Pitakari sĩkoẽta kopitinoka,” itxari. \p \v 7 —Ininiã ãti ipatrãote maĩkitxitakari ipimaã: “Kipakinipa kona piĩkitxitapanika nipatrãote?” \p —Iua apakapapiretari: “Seĩ atarokiri kotarina,” itxa. \p —Itxari iua: “Pimaĩkitxitakiniti tsopa pikoseka. Oitẽta kotarinoka pitaka,” itxa. Ikara atoko ikama ninoa ĩkapani, ininiã iparĩka itakanapaka atoko, ninoa apakapari iua ninoa aapokoã. \p \v 8 —Ininiã iua patrãote ikara imarotakasaaki, itsorĩkaãta: “Ari, ninitiri paimatireri. Maerekati ikama, iuaritika ikamakasaakiri, paimatireri iua,” itxa. \p —Teoso sãkire mauiãkani imarotapitikari ixinikinirina parĩkatxi katana ikamakitina. Atxiĩti Teoso sãkire auiãkani !imarotari ixinikinirina parĩkatxi katana ikamakitina. \v 9 Nisãpiretai hĩte, ĩkorapokoriti hãuakasaaki, hĩxinikari ikara nitiritxi. Hĩsikari hĩtii, hĩtxineirote pakini Teoso parĩka ĩkapani, Teoso mimarotakani atão inakari imarotinina ĩkapani. Eereka atxiĩti Teoso mimarotakani moianatai. Eereka ninoa apaka imarotari aĩri iaxitikiri. Eereka ãti õti haõkitana ninoa iaxiti. \p \v 10 —Axapitiki parĩkatxi atão pikaminiã, ininiã kãkiti auikariko piposotiniri parĩkatxi apiatakari pikamini apaka. Axapitiki piĩtiriuata mitxi, ininiã eereka kaiãori piĩtiriuata. \v 11 Txineiro uaimonipokoriti auakari himimarotakaniãri hinĩkatini, ininiã kona hĩposotari hinĩkatiniri erekari Teoso sikakiti. \v 12 Apanakini tii pimanĩkatakaniã, ininiã kona kãkiti sikai tiitxi pinakiti inini ĩkapani. \p \v 13 —!Apakata kãkiti parĩkauatini ipi iauĩtena ĩkapani, kotxi atxiĩti ãti omanata, ãti itireta. Atxiĩti ãti apokaerekata, ãti inorita. Iua atokokana kãkiti kona posotari iparĩkauatini tiitxi ikinipoko iamotini ĩkapani, Teoso ĩkapani iparĩkauatakasaaki. !Apakata piauĩtetiniri Teoso, txineiro piauĩtetakasaaki —itxa Xesosi. \s1 Teoso Sãkire Maxipokakani \r (Mateo 11.12-13; 5.31-32; Marko 10.11-12) \p \v 14 Pariseoakori ikara ikenakotakasaakina, inapetarina Xesosi, kotxi ninoa iteene potxitaro txineiro. \v 15 Ininiã Xesosi sãkirauata ninoamoni: \p —Hĩte txa apanakinimoni: “Ate !ikeroka. Peerekaua ate,” hĩtxa hĩsãkire. Txama Teoso imarotari hãkixinire. Kãkiti uãkatari erekari hĩkamini, txama Teoso omanatari hĩkamakiti. \p \v 16 —Kitxakapirĩka kãkiti auikari Teoso sãkire Moisesimoni sikakori, Teoso sãkire sãpiretakani sãkire pakini. Xoão kapatxisareri apoka. Iuasaaki Teoso iokanapirena erekari auĩtetxi ininiãua sãpiretaãka. Itomaneri iteene nirekari isini Teoso auĩtetxi ininiãtaãua ĩroini. \p \v 17 —Teoso sãkire !ixipoka. !Ixipoka axapiti. Auapika imakinika isãkire. Itixi, iaxiti pakini xipokapitikako, iuaritika Teoso sãkire !ixipoka. \p \v 18 —Teoso sãkire iõkatakori kitxakapirĩkari auapanika uatxa. Ininiã ĩtanorotxi asikakari ãto itakini ĩkapani inakari, maerekati ikama. Apaka sito takanapakoro takakari maerekatikanera ikama. Ikara Teoso sãkire auapanika. Kona ixipoka ikara —itxa Xesosi. \s1 Katiiri, Arásaro Pakini \p \v 19 Xesosi sãkirauatapanika. Ia atoko itxa: \p —Aua kiki katiiri. Peereri imãka. Põkamarari imãka. Apiaerekata imãka. Ikiniõtika peerekari ikiena. Imakinika iua auakiti peerekari. Iua aapoko ikiniõtika kiinirisaaki auakari atoko itxapika ikiena. \p \v 20 —Ãti kiki Arásaro inakori. Pamatinaniri. Minakati !auinari iua. Iua sirĩka katiiri aapoko patapi koa. Amianari aua iuamoni. Ininiã iĩto imakinika kakaro. \v 21 Kinirão nika inakasaaki, ixiti okakorinoka inika. Iuaã anãpa amerokari ikaro. \p \v 22 —Ikara atoko ininiã, eereka ipĩpe. Ininiã eereka Teoso nitiriakori iaxitikini anikari iua Teoso auinimoni. Kitxakapirĩka Apraão sari iuaã. Iuaã iua Arásaro aõkitari Apraão. \p —Eereka iua katiiri apaka ipĩpe. Ikataãka. Isari maerekani misiritikoãtaã. \v 23 Iuaã maerekani misiritikoãtaã auakasaaki, õtakoxiti atamatari Apraão, Arásaro pakini. \v 24 Ininiã akiritari Apraão: “Toti Apraão, piamonĩkano. Pipaniãtariko Arásaro iãkiniri iuakoki iaã, tapikaka itxa ninamamoni. Ia xamina sikatsiitapitipono,” itxa. \p \v 25 —Apraão apakapapireta: “Pixinikariko kãkitikata pauakasaaki, kaiãori pitii aua pitemoni. Arásaro auakasaaki, kona minakati auari iua. Arásaro auakasaaki, amianarinani, natxinani pakini auari. Uatxa iua poxokoniuanãtakasaaki, pite atatsiitari pimisiritiko. \v 26 Patamata ereẽ sauana auĩte. Kona ate posotari hĩtemoni asini. Hĩte apaka kona posota uaimoni hãpokini,” itxa Apraão. \p \v 27 —Iuaĩkana katiiri: “Toti, pikenakotano. Pipaniãtariko Arásaro niri aapokomoni isini. \v 28 Iuaã aua sĩko nitariakori maneripanika inakaniua. Isãpiretanako: ‘Kona erekari uai. Erekari ia misirikaretxi auiniãtaã imĩkanina. Ininiã uatxa ikamarinako Teoso sãkire paniãtakiti,’” itxa katiiri. \p \v 29 —Ininiã Apraão: “Ninoamoni auape Teoso sãkire, Moisesini sãpiretakiti, apanakini Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretakiti apaka. Ininiã pitariakori posotari ikenakotinirina ninoa sãkire,” itxa Apraão. \p \v 30 —Ininiã katiiri txari: “Toti Apraão, ikara atokonani !apakata. Ipĩkari kanapiriiniã ninoamoni, iuasaakiikarako itakanaparina imaerekanina.” \p \v 31 —Ininiã Apraão: “Pitariakori !auikari Moisesini sãkire, apanakini Teoso sãkire sãpiretakani sãkire pakini. Ipĩkari kanapiriiniã ninoamoni, iuaritika ninoa !auikari Teoso sãkire. Ikara atoko ininiã, kona nipaniãtari Arásaro isini ninoamoni,” itxa Apraão. \p Ikara atoko itxa Xesosi sãpiretakiti. \c 17 \s1 Maerekati Oerekakari \r (Mateo 18.6-7, 21-35; Marko 9.42) \p \v 1 Xesosi txari imoianariakorimoni: \p —Aua maerekati oerekakani. Ninoa kãkiti kamari maerekati. Ikara atoko inakani apokapitikako. Ninoa xika kãkiti kamari maerekati. Maerekati oerekakari misiritaãkapitikako. \v 2 Teoso omanatari kãkiti maerekati oerekakani. Kãkiti txĩkitakiniãri amarini nota sãkire auiãkari maerekati ikamini !apakata. Erekamariko iua kãkiti maerekati oerekakari kai mitariã iaxirikanokitaãkamako, ipoa apanĩkakiã okaãkamako ipinini ĩkapani. \v 3 Erepaniko. !Pikamapiriko maerekati. Pitari Xesosi sãkire auiãkari kaminiãri maerekati pitemoni, põtãkikariko, imaerekani itakanapini ĩkapani. Itakanapiniãri, !pixinikapinikari ikara maerekati ikamakiti. \v 4 Atxiĩti ãti õti iua kamari maerekati pitemoni. Eereka iua pitemoni apoka. “!Erekari nikamakiti pitemoni. Pimaxinĩkaretariko maerekati nikamakiti. !Nikamaikari,” itxa. Ininiã ĩkora õti iuaĩkana maerekati ikama pitemoni. Iuaĩkana amanaãi imaerekani pimaxinĩkaretini tĩkane. Atxiĩti ĩkora õti setxikata ikara atoko ikama pitemoni, ininiã pimaxinĩkaretariko ikinika maerekati ikamakiti —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Sãkire Auikiko \p \v 5 Xesosi iokanatakini txari Xesosi: \p —Pitxĩkitakaua ate apikomoni aãuikiniri Teoso sãkire —itxana. \p \v 6 Ininiã Xesosi txana: \p —Mostata iki axapitiki. Mostata iki atokokana nisãkire poião hãuikiniã, iuaritika hĩposotapitikari hĩpaniãtiniri ia uasini aamina: “Pikotsakatika pimaporokauako. Ipoamoni pitakauako.” Ininiã ikamapitikariko pisãkire iaõka —itxa Xesosi. \s1 Nitiritxi Parĩka Pirena \p \v 7 Xesosi txari: \p —Pinitiri tokoriã parĩkauatakari, pipiraakori inĩkatakari, apokasaaki paapoko, kona pitxa: “Pinipokota, pitomata.” Kona ikaraatoko pitxa. \v 8 Pitxari: “Auapanika parĩkatxi. Nipokori pikaminano. Xipoka atoko pisikakienatano. Piãtapari nota nipokotini, ininiã eereka pite nipokota.” Ikara atoko pitxa pinitiriakorimoni. \v 9 Pipaniãtakitinanira ikama, ininiã kona pitxa: “Erekapitikari piparĩka,” kotxi pipaniãtakitinani ikama. \p \v 10 —Ininiã iua atokokanera itxa ikinipoko Teoso paniãtakiti pikamakasaaki. Kona apakata: “Erekapitikano nota,” pinini. Ia atoko atão pinini: “Nitiritxinani nitxaua. Poiãori nitxaua, kotxi niauĩte paniãtakitinani nikama.” \s1 Xesosi Makananitinina Paiaka Matatakani \p \v 11 Xerosareẽmoni Xesosi sikasaaki, inapari Samaria tõpa. Ipinimoni auari Kariréia tõpa. \v 12 Ãti aapokotxi apokaãpotakasaaki, aõkitana tesi kikiakori amianatakani paiaka matatakani. \v 13 Ikira atoko akiritarina: \p —Xesosi, koerekareri, piamonĩkaua ate —itxana. \p \v 14 Xesosi atamatakasaakina, ipaniãtana ninoa Moisesini paniãtakiti iaõka ikaminina, sasetotximoni isinina, iĩtona oerekinina ĩkapani. \p —Sasetotximoni hĩsako. Hõerekariko hiĩto iuamoni —itxa Xesosi. \p Iuamoni isaãpotakasaakina, ikinipoko ninoa erekapeka itxana. \v 15 Ninoa amianatakani erekapeka, txamari ãtinani kanapiriã Xesosimoni. Itapararitika akirita: \p —Peerekari Teoso —itxa iua paiaka matatakari. \p \v 16 Ininiã ikapotoreẽkaua Xesosi apisatoõ. \p —Notamoni pikamakiti peerekari —itxa. \p Samaria tõpakiri iua kiki. \v 17 Ininiã Xesosi txari: \p —Nota makananitana tesi kikiakori. Ĩtapari apanakini? Auapanika novi kikiakori nimakananitakini. \v 18 Ia kiki Samariakiri. Ianokara kanapiriã, “Peerekari Teoso,” inini ĩkapani. Ninoa Xoteo iua atoko !itxana —itxa Xesosi sãkire. \p \v 19 Ininiã itxari iua Samariakiri: \p —Põkitikauako. Pisako. Pite auikari nisãkire, ininiãkara erekapekai —itxa Xesosi. \s1 Kanatokopa Itxa Teoso Auĩtetxi Ininiãtaãua? \r (Mateo 24.23-28, 35-44) \p \v 20 Ãti õti pariseoakori pimaãri Xesosi: \p —Kirisaakipa Teoso ikinimane auĩte inini õti apokatako? —itxana. \p Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Teoso auĩtetxi inakasaakiua, kãkiti !atamatari iua apokini. Teoso kãkiti auĩte inakasaaki, iua kãkiti ãkixinireẽ apoka. \v 21 Iuasaaki kãkiti !akiritari: “Uaikarari Teoso auĩtetxi ininiãtaãua. Ikiraãrari Teoso auĩtetxi ininiãtaãua.” Ikara atoko !itxana, kotxi hĩxinire ãkirari Teoso auĩtetxi ininiãtaãua —itxa Xesosi. \p \v 22 Ininiã itxa imoianariakorimoni: \p —Apokako ãti õti nota hĩtari iaxitikiri iteene kinirão hãtamatini. Txamari !hãtamatano. \v 23 Apanakini sãpiretaiko hĩte: “Ikiraãrari iua.” Ãti sãpiretari: “Uaikarari iua.” Iuasaaki kona himaãkatapiri ikara atoko inakari sãkiretxiti. !Hãuikapiri ikara atoko inakari. \v 24 Hĩtari iaxitikiri kanapiriãkasaaki, mẽkokari ãtiãtaã potorikini, ãtiãtaã apokini, iua atokokana nikanapiriini. Katimaritika napokako. Mẽkokari atoko nitxako napokini. Iuasaakiika ikinimane kãkiti atamatano. \v 25 Nikanapiriini apisapanika, nota hĩtari iaxitikiri iteene ninikoriãriko nimisiritiko, kotxi kãkiti uatxa auakani kona nirekano. \v 26 —Nota hĩtari iaxitikiri kanapiriãkasaaki, Noee auakasaaki atokokana itxapaniko. \v 27 Noee auakasaaki, ikinimane nipokota. Iãta. Ĩtanorouata. Ikara atoko itxapikana. Ãti õti Noee, inirimanekata maporo ãki iĩroãna. Eereka imaiãtapakinitipanika ãparaã kipakata. Xãpoãkata. Ininiã xirataãtxi xipopena ikinimane. Ikara atokotxikana itxako nota kanapiriãkasaaki. \p \v 28 —Aroo inakori auakasaaki atokokana itxako nota kanapiriãkasaaki. Iuasaaki ikinimane nipokota. Iãtana. Iamotiitana. Isikatiitana. Itakarauatana. Aapokona ikamana. \v 29 Sotoma sitatxiti Aroo potorikini õti, iuasaakipeka xamina ãparaã kipini atoko itxa ikatxakini. Xamina miniki katxaka. Ininiã ikinipoko iuaãtaã ariãkata. \p \v 30 —Iuasaaki kãkiti !imarotari xamina katxakini õti. Iua atokokana kãkiti !imarotari nota hĩtari iaxitikiri apokini õti. \v 31 Napokini õti haãpoko mapara hãuiniã, kona hĩkanapiripe haãpokomoni hĩtii hãpini ĩkapani. Tokoriã hãuiniã, kona !hĩkanapiripe haãpokomoni. !Apakata hĩkanapiriini iuaã. \v 32 Hĩxinikaroko Aroo ĩtanoro. Kona oa atoko hĩtxape, kotxi oa ipina, kotxi !onirekari otakanapiniri sitatxi maerekani auiniãtaã. \p \v 33 —Pite ãtipirika kaminiãri piteka nireẽkitinoka, ininiã pinireẽkiti xipokapitikako pitekata. Pite nireẽkiti xipokiniã, nota sãkire pauikini xika, pite auapininiika txako Teosokata. \p \v 34 —Nikanapiriãkasaaki, ia atoko itxako. Nikanapiriini ĩkanõkati atxiĩti ipi kãkiti imakanãta imakiniãtaãna. Iuasaaki Teoso sãkire auiãkari sari notakata. Teoso sãkire mauiãkati kaikota. \p \v 35 —Iuasaakiko atxiĩti ipi sito kamanãtari atarokiri. Teoso sãkire auiãkaro sari notakata. Teoso sãkire mauiãkato kaikota. \p \v 36 —Iuasaakiko atxiĩti ipi kiki kikio parĩkauata. Ãti sa notakata, ãti kaikota —itxa Xesosi. \p \v 37 Ininiã imoianariakori pimaãri: \p —Namoniparako? —itxana. \p Ininiã iua apakapapiretana: \p —Aãtamatakasaakiri maiori apotiitiniãtaãua, ikinimane imarotari ipĩkari iuaãtaã auini. Iua atokokana ikinimane atamatariko kãkiti apotiitiniua notakata nikanapiriãkasaaki —itxa Xesosi. \c 18 \s1 Sito, Kãkiti Misiritiko Mereẽkari Pakini \p \v 1 Xesosi misãkiretari imoianariakori ãti sãpirenatxi atão inakari oerekiko, Teoso misãkiretiko pirena. Ikara inakari oerekari kãkiti ãtipirika imisãkiretiniri Teoso, Teoso misãkiretiko imatakanapakani ĩkapani. \v 2 Xesosi sãpiretari ia sãkiretxiti: \p —Sitatxi auari kãkiti misiritiko mereẽkari. Iua kona paxitari Teoso. Kona ipaxitari kãkiti apaka. \v 3 Iuaã sito apaka aua. Õtaniri ipĩpe. Tikinitakoro otxaua. Oa nirekari iua atão ikamini oa misiritakarimoni. Txamari iua kãkiti misiritiko mereẽkari !ipotxitari omokaiakari pirena ikenakotini. Osãpiretapikari iuamoni: “Pikenakotariko nisãkire. Pikamariko atão nota misiritakarimoni. !Nimĩteenekaikari nota misiritakari apikomoni misiritinino,” otxa. \p \v 4 —Isãpakapekari ãtipirika osãkire ikenakotini. Ininiã eereka ixinikari: “Atãopitikara, kona nota paxitari Teoso, kãkiti pakini. Iuaritika nikamariko onirekakiti, kotxi \v 5 ãtipirika oa tikinitakoro amanaãnãtano, ininiã nikamaãkaretxitaro. Ininiã nikamariko onirekakiti, kotxi nisãpakapekaro osãkire. Ãtipirika ikara atoko otxanãtapikano. !Nimĩteenekaikari,” itxa kãkiti misiritiko mereẽkari. \p \v 6 Ininiã Xesosi txana imoianariakori: \p —Ikara kãkiti misiritiko mereẽkari kona erekari, iuaritika ikamari osãkire iaõka. \v 7 Teoso apiaerekata. Ininiã ikenakotapitikari imereẽkini sãkire pokamara, ĩkanõka. Ninoa amanaãri Teoso imoianatinina. Ininiã apiata Teoso kenakotari isãkirena. Patimari Teoso kenakotiniri imereẽkini amanaãkiti. \v 8 Nisãpiretai, patimari Teoso misiritinina ninoa misiritakani. Ia nipimaãi. Nota hĩtari iaxitikiri iuaĩkana nikanapiriãkasaaki, atxiĩti napokari nisãkire auiãkani ĩkorapokoriti? —itxa Xesosi. \s1 Pariseo, Txineiro Apotiitakari Pakini \p \v 9 Iuikakaniua !apokaerekatari apanakini. Ninoamoni, ninoanokara kamari atão. Ãti õti Xesosi sãpiretari ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko, kãkiti ikara atoko inakanimoni atão imarotinina ĩkapani: \p \v 10 —Ipi kiki sari Teoso misãkiretiko aikotimoni. Ãti kiki pariseo itxaua. Ãti kiki auĩtetxiakori txineirote apakapakari itxaua. Iteene iua misiritari kãkiti, kotxi kãkitimoni imakatxakaro apikomoni txineiro. Kona atão imakatxaka. Imisiritari kãkiti. \v 11 Iuaã pariseo tima Teoso imisãkiretini ĩkapani. Txama iuaka imisãkiretaua. Ia atoko itxa isãkire: “Teoso, nota poxokopitikano, kotxi nota apanakini atoko kona nitxa. Kiĩtiriri !nitxaua. Kãkiti misiritakari kona nitxaua. Kona nota sirĩka ãti ĩtanorokata. Kona nota ia txineiro apakapakari atoko na nitxa. Konapitini. \v 12 Ikini semanati, ipi õti nitakanapari ninikini pite nimisãkiretini ĩkapani. Txineiro nisikai. Tesi txineirota auiniãno, ãtoka nisikai, ininiã pipaniãtakiti iaõka nikama,” itxa iua pariseo. \p \v 13 —Iuasaaki txineiro apakapakari ikira atoko itima. Kona ionakaãta iaxiti. Iaritari itorota imaerekani oerekini ĩkapani, kotxi maerekati ikamapeka. Itxari Teosomoni: “Teoso, piamonĩkano. Kona erekano nota, kotxi maerekati kamakarino nota,” itxa txineiro apakapakari. \p \v 14 Ininiã Xesosi txari: \p —Atãopitikara nisãkire. Ikara inakari kiki Teoso kamaerekata. Isikasaaki iua aapokomoni, erekari itxapekaua. Iua pariseopekana, Teoso !ikamaerekatari iua. \p —Iuikakariua, poiãori itxauako. Poiãoripekana, apiatakari itxauako —itxa Xesosi. \s1 Amarini Apokini Xesosimoni \r (Mateo 19.13-15; Marko 10.13-16) \p \v 15 Ãti õti kãkiti minari amarini Xesosimoni erekari ninoamoni itakini ĩkapani. Txamari Xesosi moianariakori atapakasaakiri kãkiti imiakori mĩkani, isipikapana. \p —Hĩkanapiripeka. Hĩsipeka —itxana. \p \v 16 Txamari Xesosi txari imoianariakori: \p —Hãuiritanako amarini notamoni apokini. !Hĩsipikapapena amarini, kotxi nitiretapitikana ninoa. Nisãkire auiãkani auikari nisãkire amarini auikini atoko. Kãkiti nisãkire amarini auikini atoko inakaninokara apoka Teoso auĩtetxi ininiãtaãua. \v 17 Amarini auikari iri sãkire. Ininiã hĩxinikariko ia: Amarini atoko himinakaniã, Teoso sãkire iteene himauikakaniã, ininiã Teoso auĩtetxi ininiãtaãua !hiĩroã —itxa Xesosi. \s1 Kiki Katiiri Pirena \r (Mateo 19.16-30; Marko 10.17-31) \p \v 18 Xoteo auĩte pimaãri Xesosi: \p —Koerekareri erekari, kiripa nikama Teosokata ãtipirika nauini ĩkapani? —itxa. \p \v 19 Xesosi txari iua: \p —Kininiãpa “erekari,” pitxano? Kãkiti erekari !auari. Teosonanira erekari. \v 20 Pite imarotapitikari Teoso paniãtakiti: “!Pisirĩkape ãti ĩtanorokata. !Pokaniuatape. !Piĩtiriuatape. Apanakini !pimisirienetape. Piri, pinoro pakini pipaxitako.” Ikara atoko pimarotapeka —itxa Xesosi sãkire. \p \v 21 Ininiã iua kiki apakapapiretari: \p —Nota axapitipanika ninakasaaki, nikĩpitari ikara atoko inakari sãkiretxiti Teoso paniãtakiti —itxa. \p \v 22 Xesosi kenakotakasaakiri iua kiki sãkire, itxari: \p —Auapanika ãtinoka pikamini tĩkane. Ikinika pitii pivẽtxitako, eereka oa txineiro pisikanako minakati mauakinimoni. Eereka pisa notakata. Ikara atoko inakari pikaminiã, Teoso tixine papokasaaki ikinipoko erekari auiniiko pite —itxa Xesosi sãkire. \p \v 23 Iua kiki ikara ikenakotakasaaki, imatinaniuata, kotxi iua iteene katiiri itxaua. \v 24 Xesosi atamatakasaakiri iua matinaniuatini, itxari: \p —Pamimari katxineiroteri auĩtetiniri Teoso. \v 25 Atauako kamero napatari ãkorike sonakiã? Apia mimari kãkiti katxineiroterini auĩtetiniri Teoso —itxa Xesosi. \p \v 26 Ikara inakari kenakotakani txari: \p —Pamimari pisãkire. Ininiã kiripa apoka Teoso auiniãtaã? —itxana. \p \v 27 Ininiã Xesosi txana: \p —Kãkiti maposotakiniti Teoso posota ikamini —itxa Xesosi. \p \v 28 Ininiã Petro txari: \p —Ate takanapapekari ikinipoko pitekata asini ĩkapani —itxa. \p \v 29 Ininiã Xesosi txari: \p —Atãopitikara, ininiã ia atoko nitxai hĩte. Pauini pitakanapiniã, pĩtanoro, pitariakori, piri, pinoro, pamariteakori pakini pitakanapiniã, Teoso auĩtetxi ininiãua pirena pisãpiretini ĩkapani, \v 30 ininiã ĩkorasaaki apiata erekari papakapa. Ininiã ãti õti pipĩkasaaki iaxiti papokasaaki, pauapininiika pitxako —itxa Xesosi. \s1 Iuaĩkana Xesosi Sãpiretari Ipinini \r (Mateo 20.17-19; Marko 10.32-34) \p \v 31 Ãti õti Xesosi anikari imoianariakori ikira atoko, misãkireta itxana: \p —Uatxa Xerosareẽmoni asa. Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretapekari nota hĩtari iaxitikiri pirena. Ninoa sãkire iõkatsopatakitina paĩtiki apokapitikako, \v 32 kotxi nisikaãkako Xoteo minakonimoni. Ninapetaãkako. Nimisãkirepiretaãkako. Nikiisokaãkako. \v 33 Niaritaãkako. Eereka nokaãkako. Ipi, ãti pakini õtisaaki iuaĩkana nõkitikaua —itxa Xesosi. \p \v 34 Xesosi moianariakori !imarotari isãkire. Ikara sãkiretxi kipatakori atoko itxa. Ininiã kona ninoa imarotari isãkire. \s1 Mõsiãreti Xesosi Makananitini \r (Mateo 20.29-34; Marko 10.46-52) \p \v 35 Xesosi apokaãpota Xerikoo sitatxiti takote. Mõsiãreti kimapori tiniãpo iitopãkanãta. Amanaãnãtaro txineiro. \v 36 Ikenakotari kãkiti kimaporiã napakani, ininiã: \p —Kiripa ikara? —itxa. \p \v 37 —Xesosi Nasaree sitatxitikiri, iuara napaãpota —itxana apanakini. \p \v 38 Ininiã iua mõsiãreti akirikata: \p —Xesosi, Taviini apika mekanirii, piamonĩkanoko —itxa. \p \v 39 Ninoa ĩkiikakani txitari iua: \p —!Pakiripoatape —itxana. \p Txama iteene iua akirikata iuaĩkana: \p —Taviini apika mekaniri, piamonĩkano —itxari. \p \v 40 Ininiã Xesosi iotoka. Amanaãna kãkiti: \p —Ere kiki himina notamoni —itxa Xesosi. \p \v 41 Xesosi takote apokasaaki, Xesosi pimaãri: \p —Kipa pinireka nikaminii pitemoni? \p —Kõsiãrepeka ninini ninireka —itxari. \p \v 42 Ininiã Xesosi txari: \p —Kõsiãrepekai uatxa, kotxi pauikari nisãkire —itxa. \p \v 43 Iuasaakipeka iua kiki kõsiãrepeka itxa. Ininiã iua saãpota Xesosi tikini. Teoso ereka inini pirena isãpireãpota. Ikinimane kãkiti itikasaakiri Xesosi kamakiti iuamoni. \p —Peerekari Teoso —itxana. \c 19 \s1 Sakeo Pirena \p \v 1 Xesosi Xerosareẽmoni isikasaaki, Xerikoo sitatxiti apanĩkaki inapaãpota. \v 2 Iuaã aua kiki, Sakeo inakori. Iua katiiri. Iua kãkiti txineirote apotiitakari auĩtetxiakori ĩkapani. Apanakini txineiro apotiitakani auĩte itxaua. Iua misirienetari kãkiti. Imakatxakari txineiro auĩtetxiakori ĩkapani. Txamari apikomoni imakatxaka. Kona atão ikamakiti. !Erekari iua. \p \v 3 Xesosi apokasaaki Xerikoo, iua Sakeo nirekari Xesosi atamatini. !Apakata atamatiniri, kotxi paĩtiri iua. Itomaneri kãkiti Xesosi ĩtinikata auanãta. Ininiã !apakata mõtãnoti atamatiniri iua. \v 4 Ininiã imiteka Xesosi apisa, aaminaã kanĩka itxa. Xesosi iuaã napakasaaki, iposotari itikiniri. \v 5 Xesosi apoka iua aamina patapi. Ionakaãta itxa. Itxari: \p —Sakeo pikatxaka, katima pitxa. Uatxa, paapokomoni nisako, nianapokotini ĩkapani —itxa Xesosi. \p \v 6 Ininiã katxaka katimapeka itxa. Ipoxokoniritika iua apakapari Xesosi. \v 7 Ikinimane iuaã auakani misãkirepiretari Xesosi. Itxana: \p —Xesosi sari maerekati kamakari aapokomoni. Kininiãpa iua sa iua aapokomoni? —itxana. \p \v 8 Ininiã iua aapoko apoãka atoko, Sakeo tima isãkirauatini ĩkapani. Ininiã itxari Xesosi: \p —Ipixini ninakiti nisika matiinimoni. Niĩtirĩkakiti iuaĩkana nisikanako kãkiti. Txineiro niĩtirĩkiniã, ininiã iuaĩkana ipi ipi pakinikata nisikariko nimisiritakinimoni —itxa Sakeo. \p \v 9 Ininiã Xesosi: \p —Ia kiki Apraão apika mekaniri apaka. Uatxa imaerekani makatxakaãka, kotxi itakanapari maerekati ikamakiti. \v 10 Kãkiti itari iaxitikiri apoka ĩkorapokoriti kãkiti pĩpinanaãkani initini, imaerekani imakatxakini ĩkapani —itxa Xesosi. \s1 Nitiritxi Erekari, Nitiritxi Maerekati Pakini \r (Mateo 25.14-30) \p \v 11 Eereka Xesosi sãpiretari ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko. Oerekari ia sãpirenatxi, kotxi Xerosareẽ ninoa apokaãpota. Kãkiti uãkatari paĩtiki Teoso ikinimane auĩte ininiua. \v 12 Ia atoko itxa: \p —Kiki aiamatapeka õtakoxiti isini, auĩtetxi ininiua ĩkapani. Iua nirekari isini, ininiã eereka inirekari ikanapiriini. \v 13 Ininiã isini apisapanika akiritari tesi initiriakori. Isikanapana txineiro tesi ota oro kamakoro. Ãtoka isikaãpotana initiriakori. Itxa: “Nota ãtiãtaã nauakasaaki, hiamotari tiitxi. Eereka pivẽtxitari apikomoni txineiro hãpakapini ĩkapani. Ikara atoko hĩtxako,” itxa. \p \v 14 —Isipeka atoko kãkiti iuaã auakani !inirekari iua auĩtetxi ininiua, kotxi omanatarina. Ininiã ninoa iokanapireta iuamoni: “Ate !nirekai pite aãuĩte pininiua,” itxana ninoa. \p \v 15 —Iuasaaki iua ãtiãtaã auĩtetxipeka itxaua. Ikanapiriãkasaaki akiritana initiriakori, txineiro isikanapakini. Ininiã iua txana ninoa: “Hõerekano txineiro apikomoni hãpakapakito,” itxa. \v 16 Ãti initiri apoka iuamoni. “Nipatrãote, pite sikanapano ãtoka ota. Uatxa tesipeka ota aua notamoni,” itxa. \p \v 17 —Iuasaaki auĩtetxi txari iua: “Pite kamakiti peerekari. Pite ninitiri erekari. Ãtonoka ota nisikapekai, iuaritika piparĩka peerekari. Uatxa tesi pakini sitatxiti auakani auĩte pitxauako,” itxa. \p \v 18 —Ãtipekana apoka auĩtetximoni: “Ãti ota pisikanapano nota. Uatxa sĩkopeka ota aua notamoni,” itxa initiri. \p \v 19 —Ininiã auĩtetxi txari: “Erekapitikari. Ininiã sĩko pakini sitatxiti auakani auĩte pitxauako,” itxari. \p \v 20 —Ãtipekana apoka auĩtetximoni: “Oniã pinakito txineiro. Mãkatxi mataã niapirikaro, poteta nitxaro pitxineirote. \v 21 Nota pĩkai pite. Pataparaxinirei. Nimarotari pite amotari ãti kamakiti. Piamotari pikiena ãti kãkiti kiena,” itxa. \p \v 22 —Ininiã iua auĩtetxi apakapapiretari: “Pite ninitiri maerekati pitxaua. Pite txano nota kiki kataparaxinireri nitxaua. Pimarotari niamotiniri ãti kamakiti. Pimarotari niamotiniri ãti kãkiti kiena. \v 23 Ikara atoko ininiã, pimanirekakaniãri piparĩkauatini, kinirepa kona pisikataro nitxineirote pãkomoni? Pisikaãkamaroko, napakapamaroko apikomoni nitxineirote nikanapiriãkasaaki,” itxa auĩtetxi. \p \v 24 —Ininiã iua paniãtana iuaã auakani: “Himakatxakaroko nitxineirote iuamoni nisikakito. Hĩsikaro tesi ota auakitimoni,” itxa. \p \v 25 —“Auapeka tesi ota iuamoni,” itxarina. \p \v 26 —Ininiã auĩtetxi apakapapiretana: “Piparĩkauatiniã, ininiã pinakiti itori aua, ininiã apikomoni papakapa. Pite iarinouatiniã, ininiã ikara xika pinakito poião. Ãti õti piarini xika ikara poiãori makatxakaãkako apaka. \v 27 Uatxa himinana notamoni nimokaiakariakori, kotxi ninoa !inirekano nota iauĩtena nininiua. Hõkana ninoa nota apisatoõ,” itxa auĩtetxi. \s1 Xesosi Xerosareẽ Apokaãpotini \r (Mateo 21.1-11; Marko 11.1-11; Xoão 12.12-19) \p \v 28 Ikara inaãka atoko, Xesosi sari imoianariakori apisa Xerosareẽmoni. \v 29 Xerosareẽmoni isikasaakina, apokaãpotana Petxipaxee, Petánia pakini aapokotxiti. Ninoa ipi aapokotxi Oriva inakori xirata takote. Iuaã auakasaaki, Xesosi iokanatana ipi imoianariakori aapokotximoni. \p \v 30 —Ikira aapokotximoni hĩsa. Iuaã hãpokariko xomẽta ãkiri, iaxiriãkori. Iua xomẽta ãkiri kãkiti maitopãkakotipanika inakori. Hĩkoxiripatakariko iua. Himinari notamoni. \v 31 Ipitikiri akiritiniãi: “Kinirepa hĩte koxiripatakari nipira?” inakasaakii, ia atoko hĩtxariko: “Apiananiri nirekari iua,” hĩtxako —itxana. \p \v 32 Iuaã apokasaakina, ikinika Xesosi sãkire iaõka auapeka. \v 33 Ninoa koxiripatakasaakiri xomẽta ãkiri, ipitikiri apoka. \p —Kinirepa nipira hĩkoxirika? —itxa. \p \v 34 Ininiã ninoa: \p —Apiananiri nirekari iua —itxana. \p \v 35 Ininiã anikarina xomẽta ãkiri Xesosimoni. Imoianariakori takari imãkana xomẽta nopini. Imoianatarina Xesosi xomẽta nopini iitopãkini ĩkapani. \p \v 36 Xesosi saãpotakasaaki Xerosareẽmoni, apanakini kãkiti matameẽkari imãkana kimaporiãpo Xesosi napini ĩkapani. \v 37 Õtanoxiratari Oriva inakori iokiriĩtakasaaki, ninoa imakinika ipoxokoniritikana akiripoakatana, kotxi itikapekarina itori Teoso posotiire. \p \v 38 —Peerekari auĩtetxi, Apiananiri iokanatakiti kãkitimoni. Teoso takari erekari iuamoni. Ininiã Teoso !omanataikari kãkiti. Peerekari Teoso, iaxiti apiko nopinixiti auakari. Apiananiri itxaua —itxanãtana ninoa iuasaaki. \p \v 39 Iuaã kãkiti itomaneri sauaki aua pariseoakori apaka. Ninoa txari Xesosi: \p —Koerekareri, piotokakana pimoianariakori ikara isãkirena. \p \v 40 Ininiã Xesosi: \p —Atão ninoa akiritakiti. Ininiã !nipinitana iotokakiniri. Nimauiritakaniãna isãkirena nota Apiananiri nininiãua, ininiã Teoso txĩkitakari kai soro sãkirauatini ikara sãkire isãpiretini —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Txiapata Xerosareẽkini Itiretini \p \v 41 Ninoa apokaãpotakasaaki Xerosareẽ, Xesosi Xerosareẽ atamatakasaaki, iua txiapata, kotxi iuaã aua mirikiniti kãkiti isãkire mauikakani. \v 42 Ixinikasaakina Xerosareẽ auakani itxa: \p —!Himarotari hĩkamakiti tĩkane hãuini ereka inini ĩkapani, neenamatxi mauakani ĩkapani. Ninirekari himarotiniri, txamari uatxa ikara himarotini kipataãka himimarotakaniri ĩkapani. \v 43 Ãti õti himokaiakarini ãkitai hĩte. Ininiã kona kãkiti pokĩka sitatxi, kona ĩroã. Iuasaaki himitekini !auari. Hãkitapeẽkaikako. \v 44 Himokaiakarini xipokariko ia sitatxi. Ikinimaneko okaãkako. Kai ãti kai nopini auakari !ikaikotaika. Imakinika xipope. Iua atoko inakari auako, kotxi hĩte !apakapari Teoso hĩtemoni apokasaaki. \s1 Pirãtxi Vẽtxitakani Omitikiko \r (Mateo 21.12-17; Marko 11.15-19; Xoão 2.13-22) \p \v 45 Xesosi apokasaaki Xerosareẽ, isari Teoso misãkiretiko aikotiã. Iuaã auari kãkiti tiitxi vẽtxitakani, ininiã Xesosi omitikana. \v 46 Xesosi txana ninoa: \p —Teoso sãkire iõkatsopatakori txari: \q1 Ia naapoko, “Teoso misãkiretiko aikoti” akiritaãkako, \m itxa. Txamari hĩte txĩkitakari ia aiko kiĩtiririni iomaãtiniãtaã ininiua —itxa Xesosi. \p \v 47 Teoso misãkiretiko aikoti ãki ikiniõtika oerekarauata. Iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori, kãkiti auĩteakori pakini kinirão okaka txari Xesosi. \v 48 Txamari itomaneri kãkiti potxitari Xesosi oerekakiti sãkiretxiti. Ininiã ninoa kaikotapika Xesosikata ikinika isãkire imarotinina ĩkapani. Ikara xika !iposotarina okiniri iua iuasaaki. \c 20 \s1 Xesosi Paniãtakari Moerekakoni \r (Mateo 21.23-27; Marko 11.27-33) \p \v 1 Xesosi Teoso iokanapirena erekari isãpiretakasaaki Teoso misãkiretiko aikoti ãki, iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori, kãkiti auĩteakori pakini apoka. \v 2 Ninoa pimaãri Xesosi: \p —Pite omitikana tiitxi sikakani Teoso misãkiretiko aikotiã auakani. Kipaniãpa pikamari ĩkora pikamakiti? Kipa paniãtai? —itxana. \p \v 3 Ininiã Xesosi txana: \p —Nota apaka pimarauatako hĩtemoni. Ãtinoka nipimaãiko hĩte. Ininiã hãpakapapiretano. \v 4 “Kipa paniãtari Xoãoni ipatxisarauatini? Teosokani paniãtari Xoão? Kãkitikani paniãtari Xoão?” —itxa Xesosi. \p \v 5 Eereka ninoakakarinani isãkirauatana: \p —Kanatokopa atxa? “Teosora,” aniniã, ininiã ipaniãtamaua eereka: “Kinirepa kona hãuikatari Xoão sãkire?” itxamaua ate. \v 6 “Kãkitira paniãtari Xoão,” aniniã, ininiã kãkiti kiporonakauako ate kai soroã, kotxi ninoamoni Xoão Teoso sãkire sãpiretakari itxaua. Ininiã kanatokopa atxa? —itxakakauana. \p \v 7 Ininiã eereka ninoa apakapapiretari Xesosi: \p —Kona ate imarotari —itxana. \p \v 8 Eereka Xesosi txana: \p —Ininiã nota apaka kona nisãpiretai nipaniãtakiri uãka —itxa Xesosi. \s1 Parĩkauatakani Maerekani \r (Mateo 21.33-46; Marko 12.1-12) \p \v 9 Eereka Xesosi sãpiretari kãkiti ia sãpirenatxi atão inakari oerekiko. Ia atoko itxa: \p —Aua kiki. Itakari amãtiiri ova inakoro. Ovanoka itaka ikikioteẽ. Eereka iĩkitxitana kãkiti itakare nĩkatakani. Eereka isari ãti tixini. Iuaã mapakanani ikaikota. \v 10 Oamiko manapi iokanatari initiri apakapiniri ipixini amãtiiri. Txamari amãtiiri nĩkatakani noropatari iua nitiri. Ininiã eereka iokanatarina iua. Kona axapiti amãtiiri anika ipatrãotemoni. \v 11 Ininiã iuaĩkana ãti initiri iokanata. Iuaĩkana ninoa noropatari iua initiri. Imisiritarina. Eereka iokanatari iua. Kona axapiti amãtiiri anika ipatrãotemoni. \v 12 Iuaĩkana ãti initiri iokanata ikikiotemoni. Iuaĩkana ikarotarina, iokanata itxarina. Kona anikari axapiti amãtiiri iuamoni. \v 13 Iua katakareri txari: “Kipa nikamaã? Ari, uatxa nimarotapekari. Namarite nitiretakiti niokanatako ninoamoni. Ninoa paxitapitikariko iua,” itxama. \p \v 14 —Amãtiiri nĩkatakani atapari amãtiiri takakari ãkiri apokaãpotini. Ininiã itxana: “Katakareri ãkiri ina. Katakareri ipĩkasaaki, iua ãkiri apakapari ikinika. Ininiã maõkari iua. Ininiã ikinika itakare aua atemoni,” itxana. \p \v 15 —Ininiã ninoa kosekaĩtotari katakareri ãkiri, mapara okaĩtota itxarina. Ininiã okapirina. \p Ininiã Xesosi pimaãri kãkiti iuaã auakani: \p —Kiripa iua katakareri kamaã? \v 16 Iua okanako ikinipoko ninoa. Itakare apanakinimoni sika itxako —itxa Xesosi. \p Kãkiti kenakotakasaakiri ikara pirena itxana: \p —Ikara atoko inakari !anireka —itxana ninoa. \p \v 17 Ininiã Xesosi iteene atamatana. \p —Ininiãkara natokopa itxa Teoso sãkire iõkatsopatakori oerekiniua? \q1 Aapokotxi kamakani kona nirekari ãtika kai soro. Iua kai imanirekakiniti kai apiari itxapekaua. Apanakini kai soro maĩkakari itxaua. \m Itxa Teoso sãkire iõkatsopatakori. \v 18 Kãkiti mãkititiniã ĩkora kai xika, ikarotaãka. Ĩkora kai irikiniã kãkiti nopini, pomoĩpeka itxana. Ininiã eereka aãpani itxaua —itxa Xesosi. \s1 Homano Auĩte Ĩkitxitiko \r (Mateo 22.15-22; Marko 12.13-17) \p \v 19 Iuasaaki Xesosi sãkirauatakasaaki, sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori pakini, nirekari maĩkiniri Xesosi, okinirina ĩkapani, kotxi ninoamoni ikara Xesosi sãpiretakiti oerekari kãkiti ninoa nirekiniri okiniri Xesosi. Txamari !imaĩkarina, kotxi ipĩkarina apanakini kãkiti. \v 20 Ikiniõtika ninoa itikapikarina Xesosi sinimoni imarotinina ĩkapani. Ininiã ninoa iĩkitxitari kamĩkapirirerini Xesosi imisãkiretinina ĩkapani. Ninoa nirekari Xesosi kerokiniri isãkire. Ikerokiniãri, iposotarina anikiniri auĩtetxiakorimoni okinirina ĩkapani. \v 21 Ininiã ninoa kamĩkapirirerini apoka Xesosimoni. \p —Koerekareri, ate imarotari atãopitikara pisãkire. Pite oerekari ikinipoko kãkiti atão Teoso nireẽkiti kamiko. Poerekakiti sãkiretxiti kãkiti apiarinimoni, iuatxikana poerekari kãkiti poiãorini. \v 22 Atãokani txineiro asikini Homanoakori auĩtemoni, Sesa inakorimoni? Apakata amasikakaniro iuamoni? —itxana ninoa. \p \v 23 Xesosi imarotari ninoa nirekari ikerokiniri isãkire, ininiã iua txana: \p —Kinirepa hãtamakaerekatano nota? \v 24 Poerekano txineiro ota. Kisanõkapa ia? Kiuãkapa aua uai? —itxa. \p Ininiã ninoa: \p —Sesa sanõka, iuãka apaka aua —itxana. \p \v 25 Ininiã Xesosi: \p —Hĩsikariko Sesamoni iua nakiti. Hĩsikariko Teosomoni iua nakiti —itxa Xesosi. \p \v 26 Ninoa nirekari Xesosi kerokiniri isãkire kãkiti apisatoõ, txamari !ikerokari. Ininiã ninoa tsorĩkaãta Xesosi apakapapiretakiti ikenakotakasaakina. Apikomoni !isãkirauataikana. \s1 Ipĩkari Õkitikiniua Mauikakoni \r (Mateo 22.23-33; Marko 12.18-27) \p \v 27 Ikara inaãka atoko, apoka satoseoakori inakoni. Satoseo kona auikari ipĩkari iuaĩkana õkitikiniua. Ninoa misãkiretari Xesosi. \v 28 Itxana: \p —Koerekareri, kitxakapirĩka Moisesini iõkatsopatari ia atoko inakari: “Kiki meenetipanika ipininiã, iua itari takaroko tikinitakoro. Iua itari keene ininiã, itakauãkatari amarini iua itarini ipĩpekarini uãka,” itxa Moisesini. \v 29 Setxi itaritxiakori aua mitxi ĩkorapokoriti. Apia kiomanetakari ĩtaniriuata. Meenetipanika ipina. \v 30 Itari takaro iuani tikinitakito. Iua apaka ipina meenetipanika. \v 31 Iuaĩkana ãti itari takaro oa. Iuaĩkana ipina meenetipanika. Iua atokotxikana itxana imakinikana itariakori. \v 32 Eereka oanipekana opĩpe apaka. \v 33 Ipĩkani õkitikasaakiua, kiripa oĩtaniri? Kotxi ikinikana takapekaro oa —itxana. \p \v 34 Ininiã Xesosi: \p —Uatxa ĩkorasaaki kãkiti ĩtaniriuata. \v 35 Teoso nakitiakori iuaĩkana õkitikasaakiua, !ĩtaniriuataikana. \v 36 Ninoa !ipinaika, kotxi Teoso nitiriakori iaxitikini atoko itxauanako. Iuasaaki Teoso anaakori atoko itxauana, kotxi Teoso õkitikapekana ninoa. \v 37 Hĩte kerokari hĩsãkire. Hĩte sãkire txari: “Ipĩkani !õkitikaikaua.” Moisesini oerekaua ipĩkani iuaĩkana õkitikapanikaua. Iua iõkatsopatakasaakiri aamina tirinakari pirena, isãpiretari Teoso sãpiretakiti. Ia atoko itxa Teoso iuasaaki: “Nota Apraão Teosone, Isaki Teosone, Xakoo Teosone pakini nitxaua,” itxa Teoso. \v 38 Ininiã ninoa Apraão, Isaki, Xakoo auapanika, kotxi Teoso !ipĩkani Teosoneni. Auãki inakani Teosonera iua, kotxi iuamoni ikinimane auãkipanika —itxa Xesosi. \p \v 39 Eereka ãtikaka kaiõkatsopareriakori txari: \p —Koerekareri, atãopitikara pisãkire —itxana. \p \v 40 Ikara inaãka atoko kãkiti pĩkarauata apikomoni ipimarauatini. \s1 Teoso Mereẽkiti Tavii Apika Mekaniri Itxaua \r (Mateo 22.41-46; Marko 12.35-37) \p \v 41 Ininiã Xesosi pimaãna: \p —Kinirepa isãpiretaãka Teoso mereẽkiti Taviini apika mekaniri ininiua? \v 42 Kotxi Taviini iõkatsopata Xikari aãtsopateẽ. Itxari: \q1 Apiananiri txari niauĩtemoni: “Nota kikomoni piitopãka. \q1 \v 43 Piitopãkiniritika nixipokariko pimokaiakariakori. Nikamariko ninoa pikiti pitakiniãtaã atoko ininiua.” \m Itxa Taviini xikare. \v 44 Taviini akiritari Teoso Mereẽkiti “Niauĩte.” Ininiãkara kanatokopa iua Tavii apika mekaniri? —itxa Xesosi. \s1 Kaiõkatsoparerini Maerekani \r (Mateo 23.1-36; Marko 12.38-40) \p \v 45 Eereka kãkiti apisatoõ Xesosi õtãkikana imoianariakori. \v 46 Ia atoko itxa: \p —Erepaniko, kaiõkatsoparerini misirienetinii. Ninoa ieretakari mãkatxi ĩtanori, peereri, apanakini atamatinina ĩkapani. Tiitxi amotikoãtaã ninoa potxitari kãkiti ninoakata sãkirauatini apanakini atamatinina ĩkapani. Ninoa potxitari iitopãkinina auĩtetxi topãkiniãtaã aiko ãki Xoteo apotiitiniãtaãua. Kiinirisaaki ninoa nirekari apiari topãkiniãtaã iitopãkinina. \v 47 Kiki ipĩkasaaki, ninoa misiritaro tikinitakoro. Ninoa mixirikari oaãpoko, iuaritika imisãkiretarina Teoso. Teoso imisãkiretakasaakina, kaiãori sãkiretxi isãkiretana. Ininiã apanakini kenakotakasaakiri, ninoa xinikari: “Atão iua imarotari Teosokata isãkirauatini,” itxana. Txamari Teoso kamaãkaretxitana, ininiã apiata imisiritaãkanako. \c 21 \s1 Tikinitakoro Matxineiroteto Sikakito \r (Marko 12.41-44) \p \v 1 Xesosi sãkirauatakasaaki Teoso misãkiretiko aikoti ãki, itikari katiirini takiniro itxineirotena kaixa ãki Teoso ĩkapani. \v 2 Iuasaaki oãua tikinitakoro matiito. Õtaniri !auaika. Oa sikaro ipi txineiro ota okinika oamoni auakaro. \v 3 Ininiã Xesosi txa: \p —Atãopitikara, okira sito sikari apiata. \v 4 Kotxi apanakini sikaro itxineirotena itetakito. Okira sikari okinika onakito —itxa Xesosi. \s1 Teoso Misãkiretiko Aikoti Irikiko \r (Mateo 24.1-2; Marko 13.1-2) \p \v 5 Ãti õti Teoso misãkiretiko aikoti ãki aua Xesosi imoianariakorikata. Aiko ereri pirena isãkirenãtana. \p —Uai peereri. Ere kai sorokiniri paretxiã auakari pakaronepokori. Patamatari kãkiti sikakiti Teosomoni —itxana. \p \v 6 Ininiã Xesosi txana: \p —Ari atãopitikara peerekari. Txamari apokapitikako ãti õti ia aiko irikiko ĩkapani. Iuasaaki kai ãti kai nopini auakari !auaika. Ikinipoko irikaãkako —itxa Xesosi. \s1 Misirikaretxi Apokaenetini \r (Mateo 24.3-14; Marko 13.3-13) \p \v 7 Ininiã ninoa pimaãri: \p —Koerekareri, kirisaakipa ikara atoko inakari auapani? Kiãtokopa itxa ia aiko Teoso misãkiretiko irikini õti manapi aimarotini ĩkapani —itxana. \p \v 8 Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Erepaniko, xipokatxi õti apokaãpotakasaaki, kãkiti nirekari imisirienetinii hĩte. Ito aãpirena auako. Kaiãopokori kiki sãkire: “Teoso mereẽkitikarano nota. Nota apokapeka uai,” itxamana. Paxirari ninoa sãkire. !Himaãkatapena ninoa. !Himoianatapena ninoa. \v 9 Neenamatxiene hĩkenakoenetakasaaki, !hĩpĩkarauatape. Iua atoko inakari merepanika auako. Iuasaaki xipokatxi õti !apokapanika —itxa Xesosi. \p \v 10 —Ãti uãka kamari neenamatxi ãti uãkakata. Ãti auĩtetxi sotatoneakori neenamauata ãti auĩtetxi sotatoneakorikata. \v 11 Iuasaaki xipokatxi õti apisa, nota apokini apisa, itixi iakeẽkatako. Natxi auako. Itori amianari auako. Apaka kãkiti atamatakiti iaxiti kamapĩkaretana. \p \v 12 —Ikara inakari apisa, apanakini maĩkaiko hĩte. Himisiritaãkako. Xoteoakori anikaiko aiko Xoteo apotiitiniãtaãua Xoteoakori auĩte apisatoõ apoĩtiniina ĩkapani. Hĩtakaãka kateia ãki. Ninoa anikaiko hĩte itixi auakani auĩteakorimoni hĩte apoĩtinina ĩkapani. Iua atokokanerako hinaãkako nisãkire hãuikini xika. \v 13 Iuasaaki auĩtetxiakori apisatoõ hãuakasaaki, hĩsãpiretariko Teoso iokanapirena erekari. \v 14 Ninoa himisãkiretini apisa, maerekaxiniretika !hĩtxape. Kona hĩpĩkarauatape, \v 15 kotxi ninoa apisatoõ hãuakasaaki, nota sikaimaroretai hĩte, ininiã himokaiakariakori !iposotari apakapapiretiniina hĩte. !Iposotarina isãpiretiniina: “Kona atão pisãkire,” !itxana. \v 16 Hinoroma, hĩrima, hĩtariakorima, apanakini hinirimanema, haõkimanerema pakini sikaiko hĩte himokaiakariakorimoni. Ãtikaka hĩte okaãkako iuasaaki. \v 17 Ikinimane omanataiko hĩte nisãkire hãuikini xika. \v 18 Iuaritika Teoso !auiritari ãtika hiãko maporokiko, kotxi Teoso iteene nĩkatapitikaiko hĩte. \v 19 Himĩteenekiniãri ikinika himisiritiko, ininiã Teoso txĩkitakaiko ãtipirika iuakata hãuapininiika hinini ĩkapani —itxa Xesosi. \s1 Xerosareẽ Xipokiko Pirena \r (Mateo 24.15-28; Marko 13.14-23) \p \v 20 Apikomoni Xesosi txari: \p —Hãtamatakasaakiri sotatoakori ãkitiniri Xerosareẽ, iuasaaki himarotariko pakotapaniri sitatxi xipokini. \v 21 Iuasaaki hĩte Xotéia tõpa auakani himitekako oxiratarimoni. Sitatxi hãuiniã, ininiã himitekako. Mapara hãuiniã, kona hĩkanapiripe sitatximoni, \v 22 kotxi iuasaaki kãkiti misiritiko õti apoka. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari ikara õti apokini. \v 23 Iuasaaki !erekapaniri sito kamixiro ĩkapani, kaxitakarero ĩkapani, kotxi omitekini !apakata. Xoteo auiniãtaã auapitikako iteene imisiritikona tĩkane, kotxi iuasaaki Teoso oerekari iua omanãkare Xoteoakorimoni. \v 24 Itomaneri kãkiti okaãkako saasara atoko inakaroã. Apanakini anikaãkako ikini uãka tixinemoni. Xoteo minakaniua xipokariko sitatxi Xerosareẽ. Teoso auiritana ninoa kaikotini iuaã. Eereka Teoso xipokariko ninoa tapara. Eereka !auaikana —itxa Xesosi. \s1 Kãkiti Itari Iaxitikiri Kanapiriini \r (Mateo 24.29-31; Marko 13.24-27) \p \v 25 Apikomoni Xesosi txari: \p —Nota uai apokini apisa, atokatxi, kasiri, iõriki pakini oerekariko kãkiti nota iposope uai napokini. Apaka potxoari uiniti auari tsakati mitari. Iua tsakati miramaneri iene. Ikara xika itixi auakani kamaxirexinirepeka itxanako. \v 26 Kãkiti ãkipa iotokako ipĩkare xika. Itixi misiritiko xika ipĩkarauata, kotxi iõriki, ikinika iaxiti auakani iakeẽkatako. \v 27 Iuasaaki nota, hĩtari iaxitikiri katxakaãpota katxiãrikata. Iuasaaki ikinimane atapanoko nota. Iuasaaki kaposotiireno nota. Niotximerekata napoka uai. \v 28 Ikara itixi misiritiko apokaãpotakasaaki, haiamatako. Hionakaãtako, kotxi paĩtiki nota kanapiriã hĩte napini ĩkapani. Iuasaaki nimakatxakai hĩte ikinika maerekati auiniãtaã —itxa Xesosi. \s1 Piko Mina Pirena \r (Mateo 24.32-35; Marko 13.28-31) \p \v 29 Xesosi sãpiretari ãti sãpirenatxi atão inakari oerekiko. Itxari: \p —Hĩxinikari aamina piko inakori. Apanakini ãtião aamina apaka hĩxinika. \v 30 Pooĩoporipeka onakasaaki, otomorekasaaki, “Kamoĩ apokanapanoka,” hĩtxa. \v 31 Iua atokokana ikara misirikaretxi mixikanani nisãpiretakiti hĩtikasaaki, iuasaaki himarotariko paĩtiki Teoso ikinimane auĩte itxauako. \p \v 32 —Ia nisãkire atão. Itixi auakani !ixipoka ikinipoko nisãpiretakiti mapokakani apisa. \v 33 Iaxiti xipokapitikako. Ĩkoraxiti apaka xipokapitikako. Iuaritika nota sãkire !ixipoka. \s1 Iãtapakori Õti Pirena \p \v 34 —Erepaniko, maerekaxiniretika kona hĩtxape. !Hĩsarauatape. !Hĩpoãtape. Hĩparĩkanoka !hĩxinikapeko, kotxi hĩsarauatiniã, hĩpoãtiniã, hĩparĩkanoka hĩxinikiniã, !hĩxinikari nikanapiriini õti, kotxi ĩkora õti himimarotakani õtisaaki, napokako. Erepaniko, kotxi txikatoro atoko itxa napokini. Kãkiti !imarotapaniri napokini õti. \v 35 Imakinika kãkiti itixi auakani imarotariko napokini iuasaaki. \v 36 Hiãtapariko nikanapiriini. Ãtipirika himisãkiretariko Teoso. Hamanaãriko Teoso ikara inakari mamisiritakanii hĩte. Hamanaãriko Teoso himapẽtauatakani ĩkapani hĩtari iaxitikiri apokasaaki iua apisatoõ hĩtimakasaaki —itxa Xesosi. \p \v 37 Ikiniõtika Xesosi sari Teoso misãkiretiko aikotimoni Teoso sãkire oerekini ĩkapani. Ikiniõtika mapiãnikata Xesosi sari õtanoxiratarimoni, Oriva inakorimoni. \v 38 Ĩkanõkapanika kãkiti apoka Teoso misãkiretiko aikotiã Xesosi sãkire ikenakotinina ĩkapani. \c 22 \s1 Satanasi Ĩroã Xotasi Xinireẽ \r (Mateo 26.1-5, 14-16; Marko 14.1-2, 10-11; Xoão 11.45-54) \p \v 1 Kaiamapeka Páskoa inakori kiiniriti apokini. Iua kiiniriti Xoteoakori nikari pão matireẽkati. \v 2 Iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori pakini nirekari Xesosi okinina, txamari, ninoa pĩkari apanakini kãkiti, kotxi ninoa apokaerekatari Xesosi. \p \v 3 Iuasaaki Satanasi ĩroaĩtotari Xotasi Isikariotxi inakori. Iua Xotasi Xesosi moianarikamara, apanakinikata. \v 4 Iuasaaki iua sari sasetotxi auĩteakorimoni, Teoso misãkiretiko aikoti nĩkatakani auĩteakorimoni. Iuasaaki isãkirauata ninoakata Xesosi imĩkapiritini ĩkapani. Iuasaaki ninoa xinikaxitita: \p —Kiãtokopa itxatari Xesosi isikini atemoni? \p \v 5 Sasetotxi auĩteakori enenĩka. Ninoa txari Xotasimoni: \p —Pisikasaakiri Xesosi atemoni, aĩkitxitaiko pite —itxana Xotasimoni. \p \v 6 —Ateeneka —itxa Xotasi. \p Ikara atoko inaãka atoko Xotasi iãtapari isikiniri õti manapi. Inirekari kãkiti mauakanisaaki, Xesosi imĩkapiritini. \s1 Páskoa Kiiniriti Kamiko \r (Mateo 26.17-25; Marko 14.12-21) \p \v 7 Iuasaaki kãkiti parĩkauata Páskoa kiiniriti ikaminina ĩkapani. Iua kiiniriti auakasaaki, itotarina pão matireẽkati inikinina. Iuasaaki okarina soti auĩte ãkiri kiinirisaaki iniãkitina ĩkapani. \v 8 Xesosi paniãtana Xoão, Petro pakini: \p —Hĩsako. Hãpotiitariko nipokori Páskoa kiiniriti ĩkapani —itxa. \p \v 9 Ininiã ninoa: \p —Namonipa akamatari kiiniri? —itxana. \p \v 10 Ininiã Xesosi: \p —Xerosareẽmoni hĩsa. Iuaã hĩtikari kiki kaminiri sito parĩka. Iua apaãnãtari ãparaã. Kopiti ikiiã anikanãta. Iua aõkitaiko hĩte. Iuakata sa hĩtxako. Hiĩroã aapokotxi iua ĩroiniãtaã. \v 11 Himisãkiretari kauiniri. Hĩtxariko iua: “Koerekareri nirekari imarotiniri: ‘Namonipa ianapokotakani kaikotiniãtaã iriko? Iuaã inirekari inapiniri Páskoa õti imoianariakorikata,’ hĩtxariko iua.” \v 12 Iuasaaki kauiniri oerekai itanokiri koa mitari iuaã kiiniri ĩkapani. Imakinika tiitxi iposope. Iuaãrako hãpotiitari imakinika Páskoa kiiniriti ĩkapani —itxa Xesosi. \p \v 13 Ininiã sa itxana. Apoka itxarina ikinika Xesosi sãkire iaõka. Ininiã iuaã ninoa maiamatari kiiniri. \s1 Xesosi Ĩto, Iarẽka Pakini \r (Mateo 26.26-30; Marko 14.22-26; 1 Korĩto 11.23-25) \p \v 14 Ininiã Páskoa kiiniriti potorikasaaki, Xesosi imoianariakorikata topãka. \v 15 Ininiã Xesosi txana: \p —Iteene ninirekari hĩtekata ninikiniri ia nipokori Páskoa kiiniritisaaki, natatsiirauatini apisa. \v 16 Ia atoko inakari nipokori !ninikaikariko hĩtekata. Teoso ikinimane auĩte inakasaakiua, iuasaakiikarako ninikapitikariko iuaĩkana. \p \v 17 Eereka iua kosekari iãtatxi koana ovaã iãriãti. Ininiã itxa: \p —Niri, erekapitikari ia pisikakiti —itxari Teoso. \p Eereka itxana imoianariakori: \p —Ia iãriã hãpakapako. Hĩkinika hiãtariko. \v 18 Atão nisãpiretai. !Niãtaikaroko ovaã, Teoso ikinimane auĩte iminakanisaakiua. Teoso ikinimane auĩte inakasaakiua, iuasaakiikarako iuaĩkana niãtariko ovaã —itxa Xesosi. \p \v 19 Eereka ikosekari komiri: \p —Erekapitikari ia komiri pisikakiti atemoni —itxari Teoso. \p Eereka imapixinikaãpotari, sikaãpota itxana imoianariakori: \p —Ia niĩto okaãka hĩte ĩkapani. Ia komiri hinikasaaki, hĩxinikanoko nota. Hĩxinikari nipinini hĩte ĩkapani. \p \v 20 Inikaãkarina atoko, ikosekaro ovaã. Isikana imoianariakori. Ininiã itxa: \p —Ia niarẽka xiketakari makatxakariko hĩte maerekani. Teoso sãpiretapekari kãkiti ikamaenetakiti amaneri kãkiti ĩkapani. Ia niarẽka oerekari kãkiti, Teoso kamapekari ikamaenetakiti. \v 21 Iua nimĩkapiritakiri uatxa uai topãka notakata. \v 22 Nota hĩtari iaxitikiri okaãkako. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari nipinini tĩkane. Nota hĩtari iaxitikiri mĩkapiritakari iteene misiritaãkako —itxa Xesosi. \p \v 23 Xesosi moianariakori ninoakakarika isãkirauatana: \p —Kipa sikatari Xesosi imokaiakariakorimoni? —itxanãtana. \s1 Kiripa Apiatakari? \p \v 24 Ikara atoko inaãka atoko Xesosi moianariakori misãkiretakakaua. \p —Kiripa apiatakari txatapaniuako ate sauaki? —itxana. \p \v 25 Ininiã Xesosi: \p —Xoteo minakaniua auĩteakori itaparasãkireritika ipaniãtana Xoteo minakaniua iauĩtena nireẽkiti ikaminina ĩkapani, iuaritika ninoa sãkire, “Peerekaua ate. Ate moianatari kãkiti,” itxana. \v 26 Hĩte kona ninoa atoko kona hĩtxape. Atxiĩti apiari pitxaua hĩte sauaki, ininiã amarini atoko pitxauako. Auĩtetxi pininiãua, nitiritxi atoko pitxauako. \v 27 Kiripa apiatakari txataua? Auĩtetxi nipokori nikakarikani, apiatakari txatauako? Initiri nipokori kamakarikani apiatakari txatauako? Ikinimane kãkiti imarotari nipokori nikakari apiatakari itxaua. Txamari nota auakasaaki kãkiti sauaki, nitiritxi atoko nitxaua, kotxi kãkiti nimoianata. \p \v 28 —Xoteoakori misiritakasaakino nota, kona hĩte takanapano. Atão nimoianariakori hĩtxaua. \v 29 Niri, auĩtetxi txĩkitakapekano nota. Ininiã iua atokokana nota txĩkitakai hĩte auĩtetxi hininiua. \v 30 Nota auĩtetxi ninakasaaki, hinipokota, hiãta hĩtxako notakata. Auako auĩtetxi topãkini hĩte ĩkapani. Ininiã iuasaaki hĩpaniãtana tosi nirimanetxi Isaeo auakani ikamakitina tĩkane —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Sãpiretari Petro Kipatiniri Iua \r (Mateo 26.31-35; Marko 14.27-31; Xoão 13.36-38) \p \v 31 Xesosi sãkirauata Simão Petromoni: \p —Simão, Simão, Satanasi amanaãpekari Teoso pite, apanakini apaka atamakaerekatini ĩkapani. Ahoisi misiritiko atoko inirekari imisiritinii pite. \v 32 Iuaritika, nota misãkiretapekari Teoso isikataparatiniri pixinire Simão, nisãkire atão pauikini ĩkapani. Pikerokariko pikamakiti, iuaritika pikanapiriãpitika nota sãkire iteene iuaĩkana pauikini ĩkapani. Eereka pisikataparaxiniretanako pitariakori nota sãkire auiãkani —itxa Xesosi sãkire. \p \v 33 Petro txari Xesosi: \p —Niauĩte, nota iposope nitxa kateiamoni nisini pitekata. Pitekata iposope nitxa nipinini —itxa. \p \v 34 Xesosi txari: \p —Atão nisãpiretai. Ia ĩkanõkati patari sãkirauatini apisapanikako, ipi ãti pakinikata, “!Nimarotari iua,” pitxanoko —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Õtãkikana Imoianariakori \p \v 35 Eereka iuaĩkana Xesosi sãkirauata imoianariakorikata: \p —Mitxi nota iokanatai kãkitimoni. Iuasaaki kona nisikai txineiro. Kona nisikai sako mata. Kona nisikai sapato, iuaritika minakati auinii atxiĩti? Erekari hĩsini ikinika hinirekakiti mauakanisaaki? —itxa Xesosi \p —Minakati !auinaua ate —itxana. \p \v 36 Ininiã Xesosi txana: \p —Txamari uatxa pitxineirote, sakora pakini auiniãi, panika. Iouata mitaro mauakanisaakii, pimãka inopinikiri pivẽtxitako iouata piamotini ĩkapani. \v 37 Teoso sãkire iõkatsopatakori kitxakapirĩka txari: \q1 Imaĩkaãka, kokaniri maĩkiko atoko inaãkako. \m Ininiã ikara nimaĩkiko apokapitikako. Ikara nota pirena kitxakapirĩka atãopitika —itxa. \p \v 38 Imoianariakori txari: \p —Apiananiri, patamata. Uai aua ipi iouata aneenamauatini ĩkapani. \p Xesosi txari: \p —!Apakata ikara atoko inakari hĩsãkire —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Misãkiretiniri Teoso Xetsémani Inakoriãtaã \r (Mateo 26.36-46; Marko 14.32-42) \p \v 39 Eereka ixirata auĩte Oriva inakorimoni isa, kotxi itotapekari iuaã isini. Imoianariakori sari iuakata. \v 40 Iuaã apokasaakina, Xesosi txana: \p —Satanasi nirekari maerekati hĩkamini. Ininiã himisãkiretariko Teoso, iua sikataparatinii, Satanasi nirekakiti himakamakani ĩkapani —itxa Xesosi. \p \v 41 Ininiã iuaã itakanapana imoianariakori. Apikoxãki axapiti sa itxa. Iuaã ikapotoreẽkaua, misãkireta itxari Teoso. \v 42 Itxari: \p —Niri, !pauiritapeno paĩtiki natatsiirauatini, iuaritika kona pikamapiri nota nirekaãkiti. Pite nirekaãkiti ninireka nikamini —itxa Xesosi. \p \v 43 Iuasaaki Teoso nitiri iaxitikiri apoka iuamoni isikataparaxiniretiniri ĩkapani. \p \v 44 Iuasaaki Xesosi xinire kamaxirepeka. Ãkixinireẽ apokapeka itsii. Ininiã iteene imisãkiretari Teoso. Ininiã iinĩkakare arẽkatxikata tapika ixitimoni. \p \v 45 Teoso imisãkiretaka atoko, õkitikaua, imoianariakorimoni isa. Iua apoka ninoamoni. Imakapoanãtana, kotxi isãpakapekana imatinaniuatinina xika. \v 46 Ininiã akiritana: \p —Kinirepa himakanãta? Hõkitikaua. Himisãkiretari Teoso, Satanasi nireẽkiti himakamakani tĩkane —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Maĩkiko Pirena \r (Mateo 26.47-56; Marko 14.43-52; Xoão 18.1-11) \p \v 47 Xesosi sãkirauatakasaaki imoianariakorikata, itomaneri kãkiti Xotasikata apoka. Xotasi mĩkiikana ninoa Xesosi oerekini ĩkapani. Iua Xotasi Xesosi moianarikamara, apanakinikata. Xotasi apokasaaki apitxokari Xesosi. \v 48 Ininiã Xesosi txari iua: \p —Xotasi, pimĩkapiritatari pitari iaxitikiri papitxokasaaki? —itxa Xesosi. \p \v 49 Xesosi moianariakori imarotakasaakiri kãkiti nirekiniri Xesosi imaĩkini, itxana: \p —Apiananiri, erekari atxiĩti uatxa aneenamauatini, aiouataneẽ —itxana. \p \v 50 Ininiã ãti Xesosi moianari sauakari sasetotxi auĩte apiatakari nitiri kĩpita ikikomoni. \v 51 Ininiã Xesosi: \p —Hiĩtoka ikara. Iaõpe. \p Eereka Xesosi takapiotaua ikĩpitaã. Iuasaaki kakĩpitapeka itxa iuaĩkana. \v 52 Sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini ina Xesosi imaĩkinina ĩkapani. Xesosi txari ninoamoni: \p —Kinirepa himinari iouata, piriri pakini himaĩkinino ĩkapani? \v 53 Ikiniõtika hĩtekata naua aiko Teoso misãkiretikoã. Iuasaaki kona hĩte maĩkano. Ĩkanõka hina, kotxi ipiaã hĩkamari maerekati —itxa Xesosi. \s1 Petro Kipatari Xesosi Imarotini \r (Mateo 26.69-75; Marko 14.54, 66-72; Xoão 18.15-18, 25-27) \p \v 54 Ininiã ninoa maĩkari Xesosi, anika itxarina sasetotxi auĩte apiatakari aapokomoni. Ĩroãna aapoko ãki. Ininiã Petro sari ninoa tikini. \v 55 Sasetotxi aapoko takote apoka. Iuasaaki mapara xamina pokitakori aua. Kãkiti topãkanãta xamina takote. Irokanãtana. Ininiã Petro topãka ninoa takote. \v 56 Iuasaaki ãtokoro atamatari iua xamina kamaraã. Ininiã itakote oãpoka. Omixinitari iua: \p —Ia kiki Xesosikata auakari —otxa. \p \v 57 Txamari Petro txari: \p —Ãtokoro, kona nimarotari iua —itxa. \p \v 58 Eereka ãti atamatari iua. Itxari iua: \p —Pite Xesosi moianarikarai? —itxari. \p Txamari Petro: \p —Konapitini —itxa. \p \v 59 Ãti oara napa atoko ãti txari: \p —Atãopitikara, ikira kiki Xesosi moianaripitikara, kotxi Kariréiakiri itxaua iua —itxa. \p \v 60 Petro txari: \p —Kona nimarotari ikara pisãpiretakiti. \p Iuasaaki, isãkirauatakasaaki, patari sãkirauata. \v 61 Iuasaaki Xesosi sapotorika, atamata itxari Petro. Iuasaaki, Petro xinikari mitxi Xesosi sãpiretakiti: “Patari sãkirauatini apisapanikako, ipi ãti pakinikata, ‘!Nimarotari iua,’ pitxanoko” ininiri iaõka aua. \v 62 Ininiã eereka Petro sipe. Iteene txiapata itxa. \s1 Sotatoakori Napetiniri Xesosi \r (Mateo 26.67-68; Marko 14.65) \p \v 63 Xesosi nĩkatakani napetari, noropata itxarina Xesosi. \v 64 Iuasaaki iaxirikaokitarina iua, ninoa imatamatakani ĩkapani. Iuasaaki noropata itxarina. \p —Kimarorei pite. Kiripa noropatai? —itxana. \p \v 65 Itomaneri maerekati sãkiretxitiã itxitarina Xesosi. Inapetiniri !iotoka. \s1 Xesosi Xoteo Auĩteakori Apisatoõ \r (Mateo 26.57-68; Marko 14.53-65; Xoão 18.19-24) \p \v 66 Ĩkanõkapanika kiomãtxiakori, sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori pakini apotiitaua. Iuasaaki Xesosi minaãka ninoamoni. \p \v 67 —Pisãpiretaua ate, Teoso mereẽkitikai pite? —itxarina. \p Ininiã Xesosi apakapapiretana: \p —Nisãpiretiniãi, !hãuikari nisãkire. \v 68 Nipimarauatiniã, hĩte !apakapapiretano. Apaka !hãuiritari nisikakiko. \v 69 Paĩtiki hĩtari iaxitikiri topãkako Teoso kaposotiireri kikomoni —itxa Xesosi. \p \v 70 Ininiã iuaĩkana ninoa pimaãri: \p —Teoso ãkirikai pite? —itxarina. \p Ininiã Xesosi apakapapireta: \p —Atãopitikara hĩsãkire. Iuapitikarano nota —itxa. \p \v 71 —Iaõpekara. Akenakotapekari isãkire. Ininiã apikomoni isãkire kenakotakani !anirekaika, kotxi ateka kenakotapekari iua sãkire maerekati —itxana. \c 23 \s1 Xesosi Pirato Apisatoõ \r (Mateo 27.1-2, 11-14; Marko 15.1-5; Xoão 18.28-38) \p \v 1 Ininiã imakinika ninoa anikari Xesosi Piratomoni. \v 2 Ininiã iuaã ikamarina aãpirena. Apoĩtarina Xesosi: \p —Ate kenakopiretari oerekiniri kãkiti maerekati ikamini, kotxi iua õtãkikari kãkiti, kãkiti miĩkitxitakaniri Sesa, Homano auĩte apiari. Apaka itxa: “Teoso mereẽkitino nota. Auĩtetxi apiatakari nitxaua,” itxa iua sãkire. \p Txamari na atãoni ikara atoko itxana ninoa. Ikara atoko ninoa apoĩtari Xesosi. Kona atão ninoa sãpiretakiti. \v 3 Ininiã Pirato pimaãri Xesosi: \p —Pitekani Xoteoakori auĩte txataua? —itxari Xesosi. \p —Iuapitikarano nota —itxa Xesosi. \p \v 4 Ininiã Pirato txana sasetotxi auĩteakori, kãkiti pakini: \p —!Napokari maerekati ikamakiti —itxa. \p \v 5 Iuaĩkana apoĩtarina: \p —Iua oerekana kãkiti maerekati ikamini auĩtetxiakorimoni. Kariréia tõpamonira ipotorika. Uatxa uaipekarari iua —itxana. \s1 Xesosi Erotxi Apisatoõ \p \v 6 Pirato kenakotakasaakiri isãkirena, ipimaãna: \p —Ia kiki Kariréiakirikani? \p \v 7 —Ari iuapitikara —itxana. \p Ikara Pirato imarotakasaaki, iokanatari Xesosi Erotximoni, kotxi Kariréia tõpa auakani auĩte itxaua Erotxi. Iuasaaki iua ianapokota Xerosareẽ. Ininiã Pirato iokanatari Xesosi Erotximoni, kotxi Xesosi Kariréiakiri. \p \v 8 Erotxi kenakopiretapekari Xesosi pirena. Ininiã iua aõkitakasaakiri Xesosi, poxokope itxakata, kotxi inirekari Xesosi oerekiniri iposotiire. \v 9 Ininiã iteene ipimaãri Xesosi, ikamakiti imarotini ĩkapani. Txamari Xesosi !apakapapiretari iua. \v 10 Iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsoparerini pakini iteene apoĩtari Xesosi. Ikinika ninoa sãkire aãpirenanoka. \v 11 Eereka Erotxi, isotatoneakori pakini napetari Xesosi. Ieretakarina auĩtetxi mãka maparakiri apiata inapetinirina ĩkapani. \p —Hãtamatari ere. Auĩtetxi itxaua —itxana. \p Eereka iuaĩkana iokanatarina Piratomoni. \v 12 Mitxi Erotxi, Piratokata omanatakakaua. Ikara õti ninoa apokaerekatakakaua. \s1 Xesosi Okiko Nirekiko \r (Mateo 27.15-26, 11-14; Marko 15.6-15; Xoão 18.39–19.16) \p \v 13 Ininiã eereka Pirato apotiitari sasetotxi auĩteakori, Xoteo auĩteakori, apanakini kãkiti pakini. \v 14 Ininiã itxa: \p —Hĩte minari ia kiki notamoni. Hĩte apoĩtari iua imisirienetiniri kãkiti. Hĩte apisatoõ nipimaãpekari ikamakiti pirena. Notamoni kona maerekati !ikama. \v 15 Erotxipekana !apokari maerekati ikamakiti, ininiã iokanatari iua notamoni iuaĩkana. Inipitikara iua erekari, txamari hĩte nirekari okiko maxikatiĩka. \v 16 Ininiã nota paniãtari inoropatiko aãpitsa aamata kamakoriã. Eereka niokanatari isini. \p \v 17 Iuasaaki Páskoa kiiniritisaaki, auĩtetxiakori itotari isikakiniri ãtika kateia ãki auakari. \p \v 18 Ikara Pirato sãkire ikenakotakasaakina, ninoa akirikata: \p —Hõkariko ere kiki. Hĩsikakariko Pahapasi —itxana. \p \v 19 Pahapasi kateia ãki aua, kotxi iua apanakinikata naiatari auĩtetxiakori. Kokaniri apaka itxaua. \p \v 20 Pirato nirekari Xesosi isikakini, ininiã iuaĩkana isãkirauata kãkitimoni. \v 21 Txamari ninoa akiripoakata: \p —Aamina ĩpiriãmitakari nopini hĩtokakitariko. Hõkariko aamina ĩpiriãmitakari nopini —itxakatana. \p \v 22 Pirato mitxi isãkirauata ipikata. Iuaĩkana isãkirauata: \p —Kixikapa? Maerekati !ikama. Ixika !auari ipinini ĩkapani. Nipaniãtariko inoropatiko, eereka nisikakariko —itxari. \p \v 23 Txamari iuaĩkana akiripoakatana: \p —Hõkariko aamina ĩpiriãmitakari nopini. \p Ninoa akiripoakatini xika Pirato kamari ninoa nirekakiti. \v 24 Ininiã Pirato: \p —Xesosi ipinako hinirekakiti iaõka —itxa Pirato. \p \v 25 Iuasaaki isikakari Pahapasi kateia ãki auakari. Neenamatxi kamakari, kokaniri apaka itxaua Pahapasi. Eereka isikari Xesosi sotatoakorimoni aamina ĩpiriãmitakari nopini okiko ĩkapani. \s1 Xesosi Tokakitaãka Aamina Ĩpiriãmitakari Nopini \r (Mateo 27.32-44, 11-14; Marko 15.21-32; Xoão 19.17-27) \p \v 26 Ininiã sotatoakori anikari Xesosi okiko ĩkapanimoni. Iuasaaki kimaporiãpo aõkitarina Simão, Sireni sitatxitikiri. Iuasaaki iua apoka sitatximoni. Sotatoakori maĩkari iua. Aamina ĩpiriãmitakari itakana Simão tsotere nopini: \p —Panika ia aamina ĩpiriãmitakari —itxarina. \p Xesosi tikini sa itxa Simão. \v 27 Xesosi tikini isa mirikiniti kãkiti. Ãtokaka sitoakoro sari apaka. Imatinaniuatana, itxiapatana, kotxi imarotarina Xesosi paĩtiki ipinini. \v 28 Xesosi kirioka ninoa sitoakoromoni. Itxana: \p —Sitoãkini Xerosareẽ auakani anaakoro. Kona notani !himariaka. Hĩtekara himariakaua. Hamariteni ĩkapani hĩtxiapata, \v 29 kotxi ãti õti apokasaaki, kãkiti sãkire: “Apiaerekata sito meeneto oniniua,” kotxi iuasaaki misirikaretxi apokasaaki, pamonõkoniri. \v 30 Iuasaakiikarako kãkiti akiripoakatako ixirata auĩtemoni: “Ate nopini pirika. Pipataua,” itxanako, kotxi iuasaaki ninoa mokaiakariakori apokaãpota ninoa xipokini ĩkapani. \v 31 Nota aamina amaneri atoko nitxa. Hĩte aamina ĩsasaka atoko hĩtxa. Nota !ikamari maerekati, iuaritika ia atoko nota ipina. Erepaniko aamina ĩsasaka atoko hĩtxa, ininiã ãti õtirako apiata himisiritiko —itxa Xesosi sãkire. \p \v 32 Ninoa anikari ipi maerekati kamakani Xesosikata ipininina ĩkapani. \v 33 Apokasaakina “Kiitãtatxi” inakoriãtaã, itokakitarina Xesosi aamina ĩpiriãmitakari nopini. Iua atokokanera itxana maerekati kamakani. Ãti maerekati kamakari itakana Xesosi kikomoni, ãti isanaremoni. \p \v 34 Iuasaaki Xesosi txari: \p —Niri !pimisiritapena ninoa, maerekati ikamakitina xika, kotxi !imarotarina ikamakitina —itxa Xesosi. \p Iuasaaki sotatoakori kamari sarauatxi. Eereka imakatxakarina Xesosi mãka. Sarauatxi kãiatakari apakapari imãka. \v 35 Kãkiti iuaã auakani itikari Xesosi. Sasetotxi auĩteakori napetari iua. Itxana: \p —Iua makatxakapekari apanakini imapinakanina ĩkapani. Teoso mereẽkiti ininiãua, kinirepa iuaka !imakatxakaua? —itxana. \p \v 36 Iuasaaki sotatoakori apaka napetari iua. Katxioãri isikarina Xesosi iãtini ĩkapani, txamari !iãtari. \v 37 Itxana: \p —Pite Xoteo auĩte pininiãua, ininiã aamina ĩpiriãmitakariã pimakatxakaua. Piteka pimakatxakauako —itxarina. \p \v 38 Iuasaaki iõkatakori takaãka ikii tanomoni: \p —Xoteoakori Auĩte —itxa iua iõkatakori. Homano sãkireẽ aua. Kreko sãkireẽ aua. Xoteo sãkireẽ pakini aua iuaã iõkatakori. \p \v 39 Maerekati kamakari Xesosi takote tokakitakori akiritari iua. Itxitari. Inapetari: \p —Pite Teoso mereẽkiti pininiãua, ĩteroa piposotiire? Piteka pimakatxakaua. Ate apaka pimakatxaka —itxa. \p \v 40 Ãti maerekati kamakari iuaã tokakitakori õtãkikari iua: \p —Kona pite pĩkatari Teoso? Ate apaka apinako. \v 41 Atãopitikara ate misiritiko, kotxi maerekati akamapeka. Ere kiki !ikamari maerekati —itxa. \p \v 42 Eereka itxari Xesosi: \p —Xesosi, auĩtetxi pininiãtaãua papokasaaki, pixinikano nota, kotxi ninirekari nisini pitekata iuaxiti —itxari. \p \v 43 Xesosi apakapapiretari: \p —Atãopitikara nitxai, uatxa ia õti, pite sariko notakata iaxiti Erekariãtaã. \s1 Xesosi Ipinini Pirena \r (Mateo 27.45-56; Marko 15.33-41; Xoão 19.28-30) \p \v 44 Ininiã apaniãxiti takote atokatxi piãkapeka. Ipi ãti pakini oara ipiãka. \v 45 Atokatxi !iponikaika. Iuasaaki mãkatxi mata mitari Teoso misãkiretiko aikotiã arõkakari matsorakitaãka. Ipi matapeka itxa. \v 46 Iuasaaki Xesosi akirikata: \p —Niri, nisikai nixinire pinĩkatini ĩkapani. \p Ikara atoko inaãka atoko, ipina. \v 47 Sotato auĩte itikasaakiri, ikenakotakasaakiri, itxa: \p —Atãopitikara ikira kiki atão inakarinoka kamakari iua. Maerekati !ikama —itxa sotato auĩte. \p \v 48 Kãkiti iuaã apotiitakaniua ikara atamatakasaakina, itorotana iaritana ipĩkarauatini xika. Ininiã isipekana. \v 49 Ikinika Xesosi aõkimanere, sitoakoro Kariréiakini, iua tikini sikani pakini aua iuaã. Ikira atoko itikanãtarina Xesosi okiko. \s1 Xesosi Katiko Pirena \r (Mateo 27.57-61; Marko 15.42-47; Xoão 19.38-42) \p \v 50 Iuasaaki iuaã aua Xosee inakori. Xoteo auĩteakori õtãkikakari iua. Erekari iua. Erekarinoka ikama. \v 51 Arimateia sitatxitikiri iua. Arimateia sitatxiti, Xotéia tõpa aua. Iãtapapikari Teoso ikinimane auĩte ininiua. Mitxipe apanakini Xoteo auĩteakori õtãkikakani nirekasaakiri Xesosi okinina, iuasaaki iua Xosee txari: \p —Konapitini. !Apakata ikara atoko akamini —itxa. \p \v 52 Xesosi ipinaka atoko, Xosee sari Piratomoni. Amanaãri Xesosi ĩto akauarimoni itakini ĩkapani. Ininiã Pirato sikari Xesosi ĩto iuamoni. \v 53 Ininiã iua makatxakari Xesosi ĩto itokakitikoãtaã. Iapirikari mãkatxi mataã, kai iriko ãki taka itxari. Mitxi ipĩkari !auapanika iua iriko ãki. \v 54 Ikara õti sesta veira. Ikinika sesta veira, Xoteoakori tomatini õti apisa, Xoteoakori aiamata tomatiko õti ĩkapani. \p \v 55 Sitoakoro Kariréiakini Xesosikata ĩkani sari Xosee tikini kai irikomoni. Ninoa nirekari imarotiniri Xesosi ĩto takikoãtaã. \v 56 Eereka ninoa kanapiriã aapokomonina. Kamariãro, aãtsopa ãtião pakini apotiitana Xesosi ĩtoã itakinina ĩkapani. Ininiã tomatiko õti tomata itxana, kotxi Teoso paniãtakiti iaõka ikamana. \c 24 \s1 Xesosi Iuaĩkana Auãki Inini \r (Mateo 28.1-10; Marko 16.1-10; Xoão 20.1-10) \p \v 1 Tomĩkosaaki ĩkanõkapanika, sitoakoro sari kai irikomoni, kamariãro Xesosi ĩtoã itakinina ĩkapani. \v 2 Ninoa apokasaaki iuaã, atamatarina. !Katoreikari kai iriko. Kai tore makatxakapeẽkaika. \v 3 Ininiã ninoa ĩroã, txama kona apokarina Xesosi ĩto. \v 4 Ininiã sitoakoro: \p —Ĩtapari Xesosi ĩto? Kanatokopa itxa? —itxanãtana. \p Iuasaakipeka ipi kiki tokiã. Itimana sitoakoro apisatoõ. Pomẽkori mãkarini ninoa. Mẽkokari iotximere atoko itxa ninoa mãka. \v 5 Sitoakoro pĩkarauata, ininiã iãkana. Ixitipeka auakiitana. Ininiã ninoa kiki txana: \p —Kinirepa hinitanãtari auãki inakari ipĩkani sauaki? \v 6 !Uaiikari iua. Õkitikapekaua. Hĩxinikari isãkire Kariréia hĩtekata auakasaaki. \v 7 Ia atoko itxa isãkire: “Hĩtari iaxitikiri sikaãkako maerekanimoni. Eereka nipinako aamina ĩpiriãmitakari nopini. Eereka ipi ãti õtisaaki iuaĩkana nõkitikauako,” itxa Xesosi. Hĩxinikariko isãkire —itxana. \p \v 8 Ininiã ninoa sitoakoro: \p —Ari ikara atokopitikara itxapeka isãkire —itxana. \p \v 9 Eereka ninoa sipeka. Õsi Xesosi moianariakorimoni isana. Apanakini kãkiti iuaã aua apaka. Iuaã ninoa sãpiretana ikinipoko itikakitina. \v 10 Maria Matarenama, Xoanama, Maria Txiako inoroma, apanakini pakini sãpiretari Xesosi moianariakori itikakitina. \v 11 Txamari Xesosi moianariakori kona auikari ninoa sãkire. \p —Paxirari hĩsãkire —itxana. \p \v 12 Petronoka auikari ninoa sãkire, ininiã imiteẽkata kai irikomoni. Iãka, iriko ãki atamatini ĩkapani. Mãkatxi matanoka, Xesosi ĩtoã Xosee iapirikakitinoka atamata. Eereka aapokomoni ikanapiriã. Isikasaaki, itsorĩkaãnãta, Atamatakiti ixinikanãta. \s1 Emaoso Kimaporiti Sikani \r (Marko 16.12-13) \p \v 13 Ikara õti ipi Xesosi sãkire auiãkani iãpota Emaoso inakori aapokotxitimoni. Xerosareẽ pipotorikasaaki, ipi oara napa atoko papoka Emaoso. \v 14 Ninoa ipi sãkirauanãta isaãpotakasaakina. Isãkiretarina, ixinikarina Xesosi ipinini pirena. \v 15 Isãkirauanãtakasaakina, iuasaaki Xesosi ina ninoa tikini, ininiã iua sa ninoakata. \v 16 Txamari ninoa kona imarotari iua Xesosi ininiua. \v 17 Ininiã Xesosi: \p —Kipa hĩte sãkirenãta? —itxa Xesosi. \p Ininiã ninoa iotoka. Iuasaaki ninoa toõ oerekari imatinaniuatinina. \v 18 Kiropasi inakori apakapapiretari: \p —Ikinimane Xerosareẽ auakani imarotari Xesosi okiko pirena. Atxiĩti pite ãtiãtaã ĩkarikai? —itxari. \p \v 19 Ininiã Xesosi txari: \p —Natokopa itxa iua? —itxa. \p Ininiã ninoa: \p —Xesosi Nasaree sitatxitikiri iua. Teoso sãkire sãpiretakari itxaua. Teoso, kãkiti apaka apokaerekatari isãkire, ikamakiti pakini, kotxi paposotiireri isãkire, ikamakiti pakini. \v 20 Sasetotxi auĩteakori, aãuĩteakori apaka sikari iua okiko ĩkapani, aamina ĩpiriãmitakari nopini ipinini ĩkapani. \v 21 Ate uãkatari iua kãkiti Isaeo auakani maerekani makatxaãkari ininiua. Kita mitxi iua ipina. \v 22 Mixikanani sitoakoro iua sãkire auiãkani sãkirauata atekata. Ininiã atsorĩkaãta. Isãpiretauana ĩkanõkapanika akauarimoni isinina. \v 23 Txamari ninoa kona apokaikari Xesosi ĩto. Ninoa sãkire, aõkitana Teoso nitiriakori iaxitikini iuaã. Ninoa sãpiretana sitoakoro Xesosi iuaĩkana õkitikapekaua. \v 24 Eereka ãtikaka imoianariakori sari iuaã atamatinirina ĩkapani. Sitoãkini sãkire atãopitikara. Txamari !aõkitari Xesosi iuasaaki —itxa Kiropasi. \p \v 25 Ininiã Xesosi txana ninoa: \p —Miĩkiteni hĩtxaua. !Hinirekari hãuikiniri Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretakiti imakinika Teoso sãkire, \v 26 kotxi ninoa txari: “Teoso nirekari imereẽkiti atatsiirauatini, Teoso tixine ikanapiriini apisapanika,” itxa Teoso sãkire —itxa Xesosi. \p \v 27 Iãpotakasaakina, Xesosi sãpiretana ninoa Teoso sãkire iuaka pirena. Merepanika iuaka oerekaua Moisesi iõkatsopatakitiã, eereka Teoso sãkire sãpiretakani iõkatsopatakitiã. Iuaka oerekaua imakinika Teoso sãkire iõkatsopatakoriã auakariã. \p \v 28 Iuasaaki ninoa apokaãpota Emaoso takote. Ninoamoni Xesosi nirekari apikomoni isini. \v 29 Ininiã itxana: \p —Kona pisipe apikomoni. Mapiãnikata, ininiã atekata pikaikota —itxarina. \p Ininiã Xesosi ĩroã aapokotxiã ninoakata ikaikotini ĩkapani. \v 30 Iitopãka ninoakata inipokotini ĩkapani. Iuasaaki Xesosi kosekari komiri. \p —Teoso, erekapitikari pisikakiti atemoni —itxa. \p Iuasaaki imapixinikari komiri, sika itxana ninoamoni. \v 31 Iuasaakipeka ninoa imarotari Xesosi ininiua. Iuasaakipeka, ereẽkoka itxa. \v 32 Ininiã ninoa misãkiretakakaua: \p —Atãopitikara, kimaporiã isãkirauaãpotakasaaki, Teoso sãkire oerekarauaãpotakasaaki, axinire poxokoniuata iuasaaki —itxana. \p \v 33 Iuasaakipeka ninoa aiamata. Ikanapiriãna Xerosareẽmoni. Iuaã apokana õsi Xesosi moianariakori, apanakinikata. \v 34 Isãpiretana: \p —Xesosi auãki inini pirena atãopitikara. Apiananiri õkitikapekaua. Petromoni oerekapekaua —itxana ninoa. \p \v 35 Ininiã eereka Kiropasi imoianarikata sãpiretana kimapori isinina pirena. Isãpiretana komiri Xesosi mapixinikini pirena, kotxi iuasaakiika ninoa imarotari iua Xesosi ininiua. \s1 Xesosi Oerekaua Imoianariakorimoni \r (Mateo 28.6-20; Marko 16.14-18; Xoão 20.19-23; Átosi 1.6-8) \p \v 36 Isãkirauatapanikana inakasaakina, Xesosi tokiã ninoa sauaki. \p —Erekaxinire hĩtxako —itxa. \p \v 37 Itikoãkatana. Ipĩkarauatana. Kamiri iuãkatarina. \p \v 38 —Kinirepa hĩtikoka? Kinirepa kamaxirepeka hĩtxa iĩkiteta? \v 39 Hãtamatariko niuako, nikiti pakini. Iuapitikarano nota. Himaãtakano. Kamiri !kaxiniri. Kamiri kona kapiri. Hãtamatano. Niĩtokara. Kamiri !nitxaua —itxa Xesosi. \p \v 40 Ininiã oerekari iuako, ikiti pakini ninoamoni. \v 41 Ninoa iteene poxokoniuata, txamari !iteene !auikapanikarina atão Xesosi ininiua. Ininiã iuasaaki Xesosi pimaãna: \p —Nipokori aua hĩtemoni? —itxa. \p \v 42 Ininiã ninoa sikari ipixini ximaki kimitakori. Mapaã apaka isikarina. \v 43 Ininiã iua nikari ninoa apisatoõ. Iuasaaki ninoa imarotari atão Xesosi ininiua, kotxi kamiri !inikari nipokori. \v 44 Eereka iua misãkiretana ninoa: \p —Mitxi hĩtekata nauakasaaki, nisãpiretai ikinipoko nota pirena Teoso sãkire iõkatsopatakoriã. Noerekapekai hĩte Moisesini iõkatsopatakiti, Teoso sãkire sãpiretakani iõkatsopatakiti. Xikari iõkatsopatakori apaka noerekapekai. Imakinika ninoa sãpiretakiti nota pirena apokapeka. \p \v 45 Iuasaaki isikaimaroretana ninoa Teoso sãkire iõkatsopatakori imarotinina ĩkapani, ininiã iuasaaki ninoa imarotari atão. \v 46 Itxari: \p —Kitxakapirĩka iõkatsopatapeẽkaika: \q1 Teoso mereẽkiti atatsiirauatako. Okaãkako. Ipi ãti õtisaaki õkitikauako. \m \v 47 Kãkiti nisãkire auiãkani iaripiretariko niokanapirena erekari ikini itixiti. Merepanika Xerosareẽ auakanimoni isãpiretaãkako, eereka ikini itixiti auakanimoni isãpiretaãkako. Ninoa oerekariko kãkiti takanapiniri imaerekanina, ininiã iuasaakipeka Teoso makatxakariko maerekati ikamakitina. \v 48 Hĩkinika hĩte itikapekari nipinini. Hãtamatano nota iuaĩkana auãki ninini. Ininiã iteene himarotari nota pirena apanakini hĩsãpiretini ĩkapani. \v 49 Nota iokanatariko niri sikaenetakiti, Erekari Matamatakoti, hĩtemoni. Uai sitatxi hĩkaikotako. Hiãtapariko iua apokini. Ininiã hãpakapariko Teoso posotiire itano ĩkari —itxa Xesosi. \s1 Xesosi Anikaãka Teoso Tixinemoni \r (Marko 16.19-20; Átosi 1.9-11) \p \v 50 Xesosi anikari imoianariakori Petánia sitatxitimoni. Iuaã apokasaakina, Xesosi õkitikauakotaua. Itxari Teoso: \p —Niri, naia pinĩkata. Pitakari erekari naiamoni —itxa. \p \v 51 Isãkirauatakasaaki, anikaãka Teoso tixinemoni. \v 52 Iuasaaki ninoa: \p —Peerekari Xesosi. Iuanoka Apiananiri —itxanãtana. \p Eereka Xerosareẽ ikanapiriãna ipoxokoniritikana. \v 53 Ikiniõtika isana Teoso misãkiretiko aikotimoni. Iuaã ninoa misãkiretari Teoso: \p —Peerekai. Erekapitikari pikamakiti ate ĩkapani —itxanãtana ikiniõtika. \p Ameẽ.