\id ROM - Mufian NT (Balif dialect) -Papua New Guinea 1988 (web version -2013 bd) \h Romi \toc1 Basef Ifimba Pol Nandaꞌef Fagafeꞌma Esis Romi \toc2 Fagafeꞌma Esis Romi \toc3 Ro \mt1 Basef Ifimba Pol Nandaꞌef Fagafeꞌma Esis Romi \iot Basef bandafi Pol nandaꞌef fagafeꞌma esis Romi \io1 1:1-17 Basef fagaliꞌi Pol nanifela Goda esis Rom sagahapifanai \io1 1:18-3:20 Okom wandafunai Godi mapoma epes hiasi hiꞌalas, esis Juda saloma esis owaꞌ Judaisia wapani \io1 3:21-4:25 Epes mamahisa sagahapifa Jisas Kraisi, God nofalas naꞌi epes isimba beꞌes hililiꞌi \io1 5:1-8:39 Apaꞌ epes mamahepama magahapifanai mape opaf atotof maloma God mape mandagala magaꞌ maloma Krais eaꞌ mosafel wapani malomana mape namepa Ambal ananinai \io1 9:1-11:36 God nihimbaꞌmapa okom ananimi atom nandandepa epes mamahisa anen okom magaꞌiasi eaꞌ naꞌipapa anif basefa esis Israel anaf sope siꞌimama \io1 12:1-15:13 Waf apaꞌ Kristeni \io1 15:14-16:27 Pol naꞌi basef akutaifi eaꞌ naꞌi basefa dagala ananini wapani nafeꞌma esis Kristen sagape Romi \c 1 \s1 Basef kofagefa Pol nagaꞌipa esis Roma maol aposel anen nandaꞌani \p \v 1 Aeꞌ Pol ape lafela Krais Jisas andaꞌ maola anen atona. God nofale ma endaꞌ maol aposel eaꞌ nosaheꞌe ma egawalapa basef buꞌwafi ananifi.\x * \xo 1:1 \xt Ro 16:25-26; Ta 1:2; Mt 22:42; Ro 9:5,15; 2 Ti 2:8; Ap 13:2,33; Ga 1:15\x* \p \v 2-4 Basef ifimba fagape naꞌamba. Fowaꞌ gani God nalaꞌ lapa basef ifimba buꞌwafi eaꞌ naꞌipa amom profet ananimi mawalipasef mandaꞌef fail buk Godi. Basef ifimba faꞌi Nogamana ananinai, Jisas Krais dembinai apeꞌinai. Eaꞌ nofaꞌ alop apaꞌ epesi nataga wambota aman dembinai king Deviti. Apaꞌ deiꞌ Ambal buꞌunai Godi nawalapana alihina ma banagami Godi, anen Nogamana ananinai endilisi. Ambal anamba nasaꞌmana nogosafel wandof wapani. \x * \xo 1:2-4 \xt Ap 26:16-18; Ro 15:18; Ga 2:7-9\x* \v 5 Lagof Jisasi atogof God natopalope dowaf nowaꞌ banagae andaꞌ maol aposela asaꞌma agol Jisas Kraisi luꞌwagol. Anen nandaꞌas naꞌamba ma anaf anis amam nematawa misiꞌah hiasi hiꞌilas sohapifana sogaila basef ananifi. \v 6 Ipaꞌ wapani pape miniꞌap apamba. Ipaꞌ pameꞌ fala Jisas Kraisi eaꞌ pailana pape ananipai.\x * \xo 1:6 \xt Nam 6:25-26; 1 Ko 1:2; 2 Ko 1:1; Ef 1:2\x* \p \v 7 Ipaꞌ epes Romipai, God okom maimailipa nofalepa ma pagape amam nematawa ananipai atipa. Aeꞌ andaꞌ basef ifimba fafiꞌmipai. Aeꞌ aꞌi God ahamapa apeꞌinai noloma Dembinai apeꞌinai Jisas Krais motopalopepa dowaf mowaꞌ banaga opalef ipeꞌilifi fepe saꞌombel.\x * \xo 1:7 \xt 1 Te 1:8\x* \s1 Pol naꞌi niti esis Rom \p \v 8 Aeꞌ aꞌi ataꞌ iliꞌ igaꞌiesi isimba. Aeꞌ anifela God aeꞌanai ma agol Jisas Kraisi, anifelona ma ipaꞌ wapani. Deiꞌ main, esis itap ganimba hiagoma saꞌi basef ifimba ma ipaꞌ pagahapifana. \x * \xo 1:8 \xt Ef 1:16; Fl 1:8; 1 Te 2:5,10; Ap 19:21; Ro 15:23,32\x* \v 9-10 God nogawa nemaf mamahefa andabetenafi okom aeꞌami mandandaꞌ ma ipaꞌ andaꞌmepa beten. Aeꞌ andaꞌ maol Godi aloma okom aeꞌami siꞌima agawalipasa basef buꞌwafi ma Nogamana ananinai. Beten aeꞌani nagape naꞌamba. Fowaꞌ dondol nimaguf hiafi ahaliꞌana ma efoꞌo igatilipa. Owaꞌ, owaꞌatin. Deiꞌ wapani ahaliꞌana ma anen niꞌi awiai, nondaꞌme anoꞌw ufiaꞌwa efoꞌo igatilipa. \p \v 11 Aeꞌ okom maꞌi aꞌowaꞌ ma atiasi efoꞌo igatilipa ma ewaꞌ banagaepa egaseꞌepa anis hiahaom fasimi Spirit Ambal Godi nogaseꞌepam dowafi. \v 12 Amamba naꞌamba. Aeꞌ aꞌi hapif aeꞌani netopalopa ipaꞌ eaꞌ ipeꞌini netopalopa aeꞌ newaꞌ banagae. Isimba sowaꞌ banaga opalef apeꞌilifi naꞌamba atin.\x * \xo 1:12 \xt Ap 19:21; Jo 15:16\x* \p \v 13 Aeꞌ aꞌi ipaꞌ alipipai ataꞌ pegawa nimaguf hiafi aeꞌ aꞌi efeꞌmago ipaꞌ eaꞌ afiꞌi ataga deiꞌ. Owaꞌ anis hiahawes sasopama ufiaꞌwa aeꞌ. Fowaꞌ atopalopa anis sogololama Godi sataga Kristen salutu banages. Eaꞌ deiꞌ aꞌi ataꞌ etopalopepa siꞌi agatopalopa esis. \v 14 Aeꞌ wiaf fotaome ma egatopalopa epes hiasi Krais. Wiaf afamba naꞌamba. Krais natalowe maol luꞌwani deiꞌ aeꞌ egwamanan etopalopa epes isimba hiasi hiꞌilas. Ma sogogawa waf buꞌwafi dambaifii soloma isimba sogololama waf dambaifii, epes gawaisi soloma isimba owaꞌ gawaisia wapani. \v 15 Isimba atis deiꞌ opaf aeꞌafi fosafel endilisi ma egawalapa basef buꞌwafi Godi ma ipaꞌ epes Romipai wapani.\x * \xo 1:15 \xt Sam 119:46; Mk 8:38; 1 Ko 1:18-24; Ap 13:46\x* \s1 Basef buꞌwami Godi, amamba banagami ananimi \p \v 16 Aeꞌ ina ombal mahe ambal aola egawalipasa basef buꞌwami Godi, owaꞌatin. Aeꞌ ahapifa basef amamba buꞌwami banagewe aꞌowaꞌ. Deiꞌ main, amamba banagami Godi mofaꞌ epes mamahisa sagahapifanai sogotanimai. Esis Juda sahapifi saliꞌ ipaꞌ hipai owaꞌ Judaipaia pagiꞌ. \x * \xo 1:16 \xt Ro 3:21-22; Hab 2:4\x* \v 17 Deiꞌ main, basef amamba buꞌwami Godi mihimbaꞌmepa waf usiꞌifi ananifi. Afamba naꞌamba. Iꞌi apaꞌ mohapifa Jisas banagepa atapipa, God niꞌi apaꞌ beꞌepa hililiꞌi. Ina anoꞌw ufiaꞌw daiaꞌwa apaꞌ mogataga beꞌepa hililiꞌ ma nogohnaep ananisi, owaꞌatin. Hapif atin. Ufiaꞌw siꞌi Baibel naꞌias nagaꞌi, “Epen ami nigahapifa Godi, anen niꞌi anin buꞌwani hililiꞌi eaꞌ nepe namin atapin dondol.”\x * \xo 1:17 \xt Ef 5:6; Kl 3:6; 2 Te 2:12\x* \s1 Esis hiasi sowaꞌ alafugaha God \p \v 18 Deiꞌ aꞌ anaf owagama wapani okom numbutinai Godi nifiꞌi heven notaga nondawalap atapina ma waf hiafi awafi epes sandaꞌafi hiꞌilaf. Anen nogwamasa akafimi awami ma epes isimba hiasi sogowaꞌ alafugaha waf buꞌwafi ananifi sandaꞌ waf awafii deiꞌ sagataloga basef endilisifi ananifi. \x * \xo 1:18 \xt Ap 14:15-17; Ap 17:24-28\x* \v 19 Deiꞌ main, waf hiafi Godi ina fandambahoꞌ, owaꞌatin. Waf mamahefa dondoꞌ ma gawa epesi God aꞌ nihimbaꞌmasaf fataga alihif fandawalapa. \x * \xo 1:19 \xt Jop 12:7-9; Sam 19:1; Hi 11:3\x* \v 20 Fowaꞌ dambadamba God nandaꞌ hiahaom hiami nogota atamba tafiꞌi tataga deiꞌ, esis sati hiahaom anen nandaꞌami. Hiahaom amamba esis ilama sogogawa ma anef waf hiafi Godi esis owaꞌ laꞌifisa sogatelef naepia. Isimba naꞌamba. Esis satelef endilisi waf Godi kofagefa, anen dembinai nikilaꞌ amom dembami hiami magape itapi hiꞌalam. Esis sati waf afamba faloma banagami luꞌwami ananimi magape lifilafi dondoli. Eaꞌ isimba atis deiꞌ esis ina anoꞌw ufiaꞌwa sondahaliꞌ sombahoꞌ waf awafi asasifi sogaꞌi, “Aeꞌ owaꞌ egawaea.” Owaꞌatin.\x * \xo 1:20 \xt Ef 4:17-18\x* \p \v 21 Esis sogawa God nape, apaꞌ esis ina sogawa saꞌi anen buꞌunai endilisi ma sofela agol ananigili luꞌwagol aꞌa soganifelona, owaꞌatin. Ukup asasimi mandapoma hiahaom falafalafumi atom eaꞌ nelelemb asasimi ina mataga andeandeꞌ, owaꞌ. Mataga akutim awasim aꞌowaꞌ. \x * \xo 1:21 \xt Jer 10:14; 1 Ko 1:20\x* \v 22 Esis aligah masoꞌas saꞌias saꞌi, “Apaꞌ mogogawai,” apaꞌ owaꞌ esis sataga ukup mahamahasa waf buꞌwafi. \x * \xo 1:22 \xt Diu 4:15-19; Sam 106:20\x* \v 23 Eaꞌ sasoꞌana alafugah God owaꞌ nogagaꞌia, ina sandaꞌ lotumana sanifelona, owaꞌatin. Sandomba lawah otamba maim falafumi atom mataga god basoꞌamunai mandati siꞌi amiguf, mafis uguf maim maloma epes owaꞌ sogape namis atapisia, eaꞌ sandaꞌ lotumam sanifelom.\x * \xo 1:23 \xt Ap 14:16\x* \s1 Waf naninani aunai \p \v 24 Esis sandaiwaꞌma God sowaꞌ alafugahana. Isimba atis deiꞌ anen nakwaha esis eaꞌ ukup asasipi pehafel banagambel pahokolas sandaꞌ waf hiafi alugufi. Sanda soꞌa waolaf sahambombaga alop asasipi. \x * \xo 1:24 \xt Jer 13:25; Jer 16:19; Ro 9:5\x* \v 25 Deiꞌ main, esis ukup pasoꞌasa basef Godi endilisifi a sagiꞌma basef basoꞌami atom mahoꞌofa basef endilisifi ananifi. Eaꞌ sandaꞌ lotuma hiahaom amamba God nandaꞌami, apaꞌ anen, sosambalona. God anen buꞌunai kofagonama hiahaom amamba hiami, apaꞌ mondasaꞌma agol ananigili luꞌwagol lifilafi endilisi.\x * \xo 1:25 \xt Lev 18:22; Lev 20:13; 1 Ko 6:9\x* \p \v 26-27 Eaꞌ God nakwaha esis saila ukup epesi atipa sandaꞌ waf awafi ambagof awagufafi. Sandaꞌ waf afamba awafi fahaꞌofa waf dasoꞌamaifi. Nematawa waila waf ikiakafi waloma anowa daiawa. Anom amam wapani mandaꞌam naꞌamba atin. Ukup amamipi pehafel aꞌowaꞌ paꞌipaꞌi amam daiam ama molomam mondaꞌ waf awafi. Eaꞌ waf afambai fahambombaga ukup paloma alop amamisi dindiꞌi dondoꞌ fagwa waf awafi amamifi. \p \v 28 Ukup asasipi atip pandaiwaꞌma sogahapifa God nomonas asasisi. Isimba atis deiꞌ nape natitilis saila nomonas awami asasimi atoma sandaꞌ waf naninani aunai owaꞌ andeandeꞌma epes sondaꞌanaia. \v 29-30 Esis sandaꞌ waf hiafi fafifafi awafi fape siꞌifa esis. Ukup pehafel paꞌipaꞌi sogofaꞌ hiahaom hiami ma esis atis. Waf awafi agufifa afamba. Ukup kowagalepa hiahaom buꞌwami awami, ukup numbutipa sogaha anis, saha anis daias sagagaꞌ, migimigah sambasoꞌama sogofaꞌ anom hiahaom anin epeni dowadowafa, eaꞌ sandaꞌ maola sagahambombaga epes. Waf anamba aunai asiꞌina endilisi ma esis. Eaꞌ sandaꞌiꞌipamas saꞌi basef sawalapefa sogolaꞌasa agof anis daiasi ma nogohnaep epes hiasii. Esis sataga bousi saloma God, gigal saꞌoh saꞌi digah luꞌwami atom, solaꞌasa basef banagafi sagasaꞌma agof asasigufi atogof. Ukup pandandaꞌ ma waf naninani aunai dambainai. Eaꞌ sosambala basef mamasasi. \v 31 Esis sololama gawa buꞌwani ma waf buꞌwafi eaꞌ saꞌi basef andeandeꞌ, apaꞌ ina saila basef fimba asasifi datima, owaꞌ. Esis ina ukup paipaila anis daias satilis uwahipis, owaꞌatin. \v 32 Basefa muꞌuli Godi usiꞌini naꞌamba naꞌi, “Epes sandaꞌ waf naꞌambainai esis aꞌ sondagaꞌ.” Epes isimba sogawa muꞌuli inimba, apaꞌ owaꞌatin. Sandandaꞌ waf afamba awafi atef. Apaꞌ ina sandaꞌaf dowadowaf, owaꞌatin. Sasaꞌma agofa anis daias sandaꞌ waf awafi naꞌambai sandagalas. \c 2 \s1 Basefa kot God anaf nondaꞌmasafi fefeꞌ usiꞌif atef aꞌowaꞌ \p \v 1 Ipaꞌ mamahipama paꞌi basef pagawaloga anis daiasi, atiasi kofagema ipeꞌimi atom. Pemeꞌ, ipaꞌ paꞌi basef pagawaloga anis epes daiasi, waf afambai ipaꞌ pandawaloga ipaꞌ atipa. Deiꞌ main, isimba ipaꞌ paꞌi basef pagawalogasi, inaꞌ sandaꞌ waf awafii.\x * \xo 2:1 \xt Mt 7:1-2; Jo 8:7\x* \v 2 Apaꞌ mogawa God nondaꞌ kotima epes sandaꞌ waf afambai awafi ma basef usiꞌifi atef. \v 3 Apaꞌ epen inaꞌ nagasapaga anis epes deideiasi sandaꞌ waf fafifafi naꞌambaifii, epen inaꞌ nandaꞌ waf afambaii. Deiꞌ inaꞌ okom mandandaꞌ maꞌimama? Inaꞌ atiasi laꞌifinama nindihiꞌama basef God nondaꞌ kotimasafi nefaꞌ negafeꞌ? Owaꞌatin endilisi. \x * \xo 2:3 \xt Ef 1:7, 2:9; 2 Pi 3:15\x* \v 4 God nandaꞌena andeandeꞌ aꞌowaꞌ, eaꞌ ataꞌ nape nasasaena nogota lautai, ina nagwamena waf awafi naseꞌena akafimi kwafalis, owaꞌatin. Waf afamba buꞌwafi Godi inaꞌ okom mandandaꞌmaf naꞌi falafifi? Anen nandaꞌmena waf afamba buꞌwafi ma ataꞌ negambema nembel. Aꞌi inaꞌ negawaf aꞌa owaꞌ? \v 5 Inaꞌ nandaꞌ duꞌwanigai eaꞌ deiꞌ ina ataꞌ nembema nembel, owaꞌ. Inaꞌ natama akafimi luꞌwami nikikama inaꞌ atina. Ama nemaf okom numbutinai Godi notaga alihina ma kota, nogowaloga epes hiasi ma basef usiꞌifi banagafi ananifi. \x * \xo 2:5 \xt Mt 16:27; Jo 5:29; 2 Ko 5:10\x* \v 6 Nemaf afamba anen nowalogamasa waf epesi atona atin, nogwamasaf fendahama waf esis sandaꞌafi. \x * \xo 2:6 \xt 2 Te 1:8\x* \v 7 Anis sagape banages atapisa waf buꞌwafi sandaꞌ maol solaoma ufiaꞌwa sogofaꞌ agof luꞌwagufi, sigati mogogalaꞌi ma sogape andeandeꞌ lifilafi. \v 8 Apaꞌ anis ukup pandapoma esis atis eaꞌ sowaꞌ alafugaha basef endilisifi saila waf ikiakafi. Epes isimba anaf God okom numbutina aꞌowaꞌ nindaiwaꞌmasa waf awafi asasifi.\x * \xo 2:8 \xt Ro 1:16\x* \p \v 9 Nimanimi luꞌwami moloma akafimi anaf mupaiꞌ epes isimba hiasi sandaꞌ waf awafii hiꞌilas. Esis Juda siliꞌ eaꞌ isimba owaꞌ Judaisia wapani sigiꞌ solomas \v 10 Apaꞌ God anaf nosoꞌasa poe buꞌwani ma mogogalaꞌi agof luꞌwagufi foloma opalef awanilifi epes isimba hiasi sandaꞌ waf fasifii. Esis Juda siliꞌ eaꞌ isimba owaꞌ Judaisia sigiꞌ. \x * \xo 2:10 \xt Ef 6:9; 1 Pi 1:17\x* \v 11 Deiꞌ main, anen nowaloga epes hiasi ma ikwaf usiꞌifi atef. \p \v 12 Anen okom mandandaꞌ naꞌamba. Epes mamahisa sogololama muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani sandaꞌ waf awafii, anaf aꞌ higililas. Apaꞌ epes Juda sogogawa muꞌuli inimba eaꞌi ma deiꞌ sandaꞌ waf awafii, anaf nowalogasa muꞌuli inimba atin. \x * \xo 2:12 \xt Mt 7:21; 1 Jo 3:7\x* \v 13 Ina epes isimba sagameꞌ muꞌuli dowadowafi sataga boꞌwes hililiꞌma naep Godi, owaꞌatin. Epes mamahisa sameꞌ basefa sagaila muꞌulii, isimba atis anaf God niꞌi esis boꞌwes hililiꞌi.\x * \xo 2:13 \xt Ap 10:35\x* \p \v 14 Esis isimba sogololama Godi, waf asasifi naꞌamba. Esis muꞌuli akas, apaꞌ nemaf mamahefa sagaila malogofa nomon nelelemb asasimi, waf afamba aꞌ fataga siꞌi muꞌuli asasimi. Esis muꞌuli Godi akas, apaꞌ endilisi sailana waf afamba ma nelelemb asasimi. \v 15 Waf afamba asasifi fihimbaꞌmapa basefa muꞌuli inimba fagape ukup asasipi. Eaꞌ malogof fagape opalef asasimi nomoni, amamba wapani mihimbaꞌmapa naꞌamba atin. Deiꞌ main, ukup asasipi paꞌias pihimbaꞌmas alihif naꞌamba. Anif nimaguf pandaꞌ kotimasa waf awafi, apaꞌ anif nimaguf andeandeꞌ dondoꞌma waf esis sandaꞌafi. \x * \xo 2:15 \xt 2 Ti 2:8\x* \v 16 Amamba anaf motaga naꞌamba atina nemaf afamba God nogawaloga waf hiafi epesi. Afamba anen niꞌi ila ma Jisas Krais nope dembinai nogawaloga waf hiafi asasifi fandambahiꞌi feloma basef saꞌif sagambahoꞌafi. Basef buꞌwafi God aeꞌ agawalapafi ifimba atif.\x * \xo 2:16 \xt Je 2:19\x* \s1 Esis Juda sahapifa muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani atin saꞌi muꞌuli inimba atiasi aꞌ netopalopas \p \v 17 Ipaꞌ pendefala paꞌi ipaꞌ Juda pagahipifa muꞌuli inimba fowaꞌ God nagasoꞌ Mosesani sisihina negatopalopepa pindihiꞌama okom wandafumi Godi. Eaꞌ ipaꞌ pandasaꞌma agof ipeꞌigufi pandaꞌi, “Apaꞌ mogawa God endilisinai.” \v 18 Eaꞌ ipaꞌ pegawa okom God naꞌi pigagiꞌmami ma pegelafa waf muꞌuli inimba ma ukup piꞌi waf usiꞌifi pigailaf. \v 19 Ipaꞌ pegawa paꞌi ipaꞌ epes pegegawa basef Godi ma pigasindiꞌamona epes isimba naep pagasoꞌasi eaꞌ pape siꞌi nagwapina epes isimba sagape akoti ma pigihimbaꞌmas.\x * \xo 2:19 \xt 2 Ti 3:5,15; Mt 15:14; Lu 18:9\x* \p \v 20 Ipaꞌ epes gawaipai pagawalipa isimba gawa akasi saloma anis daias sogololama basef Godii sagape siꞌi awasi ataꞌ saꞌwisi. Deiꞌ main, ipaꞌ pegawa paꞌi basef endilisifi hiafi faloma gawa hiani hiꞌalas sape muꞌuli inimba pelafan pegegawani.\x * \xo 2:20 \xt Sam 50:16-21; Mt 23:3-4\x* \p \v 21 Basef ifimba atif hiafi fagaliꞌi deiꞌ fitanima fila ipaꞌ. Ipaꞌ pandawalipa anis epes daias, apaꞌ ipaꞌ owaꞌ ataꞌ piliꞌ piwalipa ipaꞌ atipaia? Ipaꞌ pawalipasa basef anis paꞌi, “Ipaꞌ ina aꞌ pendaꞌ wal, owaꞌi”, apaꞌ aeꞌ aꞌi ipaꞌ wapani pandaꞌ wali? \v 22 Ipaꞌ pawalipasa basef anis paꞌi, “Ipaꞌ ina aꞌ pehambombaga waf dasoꞌamaifi, owaꞌi.” Apaꞌ owaꞌ ipaꞌ wapani pandaꞌ waf afambai awafi? Ipaꞌ pandaiwaꞌma god basoꞌamunai, apaꞌ owaꞌ apakwalopa hiahawes sagaꞌoh ifagw epes sandaꞌ lotuma god amamba basoꞌamii? \p Naꞌambai ina andeandeꞌ, owaꞌ. \v 23 Ipaꞌ pandasaꞌma agof ipeꞌigufi atogof luꞌwagof pandaꞌi, “Apaꞌ mogogawa muꞌuli Godii nagasoꞌ Mosesanii.” Apaꞌ owaꞌ ipaꞌ pimbisilaꞌ muꞌuli inimba pandaꞌ waf afambai atef deiꞌ pahambombaga agol Godi. \x * \xo 2:23 \xt Ais 52:5; Esi 36:20\x* \v 24 Waf ipeꞌifi awef siꞌi basef fagail buki faꞌias fagaꞌi, “Kofagema eaꞌ ipaꞌ Judai atom, deiꞌ esis owaꞌ Judaisia sogololama Godi saꞌi basef sandaꞌ agol Godi findiwagol.”\x * \xo 2:24 \xt Jer 4:4, 9:25\x* \s1 Waf sogatopaꞌ alopafi ina fatopalopa epes, owaꞌ. Sogahapifa God atona daoꞌ, sotaga dambais. \p \v 25 Endilisi, iꞌi ipaꞌ Juda pihapila muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani pilan endilisi, daoꞌ waf afamba magatopaꞌ alopafi buꞌwafi. Apaꞌ iꞌi ipaꞌ pegawala muꞌuli inimba, atiasi aꞌ pelelama God petaga naꞌamba atin siꞌi ipaꞌ owaꞌ pegatopaꞌ alopia. \x * \xo 2:25 \xt Ga 5:6\x* \v 26 Epes isimba owaꞌ Judaisi sogatopaꞌmas alopia, esis sagape naꞌamba. Iꞌi esis sila waf afamba hiafi usiꞌifi ma muꞌuli inimba, atiasi sotaga siꞌi isimba sagatopaꞌmas alopi ma naep Godi. \v 27 Endilisi, esis owaꞌ Judaisia atiasi solaꞌ basef mila ipaꞌ Juda. Deiꞌ main, ipaꞌ pegawa muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani nagape buki eaꞌ patopaꞌ alop ipeꞌipi, apaꞌ owaꞌ ipaꞌ pimbisilaꞌ basefa muꞌuli inimba. Apaꞌ esis isimba owaꞌ Judaisi sogatopaꞌ alopia saila basefa muꞌuli inimba.\x * \xo 2:27 \xt Jo 7:24, 8:39\x* \p \v 28 Iꞌi ipaꞌ epes Juda dowadowaf, ipaꞌ ina Juda endilisipai, owaꞌ. Eaꞌ waf afamba sagatopaꞌ alopafi ina waf alop atop siꞌipi, owaꞌatin. \x * \xo 2:28 \xt Diu 30:6; Kl 2:11; 1 Ko 4:5; 2 Ko 10:18\x* \v 29 Ipaꞌ epes hipai Juda. Iꞌi opalef ipeꞌilifi fetaga dambailif, ipaꞌ Juda endilisi. Waf sagatopaꞌ alopafi, God nandaꞌaf opalef ipeꞌilifi nomon. Maol inimba ina natagama basefa muꞌuli nagail buki, owaꞌ. Ambal buꞌunai Ananinai atona nandaꞌan. Epen ami nendaꞌas naꞌambai, anin agol akana nogohnaep epesi, owaꞌatin. Anin agol luꞌwagola naep Godi atip. \c 3 \s1 Waf awafi ina laꞌififa figikilaꞌ waf buꞌwafi, owaꞌ \p \v 1 Deiꞌ esis Juda sikilaꞌ anis daias owaꞌ Judaisia ma waf maif buꞌwafi? Waf buꞌwafi maif fatagama waf afamba magatopaꞌ alopafi? \x * \xo 3:1 \xt Sam 147:19-20; Ro 9:4\x* \v 2 Awasi! Waf hiafi fasifi fatagaf. Waf fagaliꞌi afamba. God naliꞌ nasoꞌasa basef ananifi endilisifi atif esis Juda ma sugumafif. \x * \xo 3:2 \xt Ro 9:6, 11:29; 2 Ti 2:13\x* \v 3 Endilisi, anis ina sahapifa basef ifimba andeandeꞌ. Owaꞌ deiꞌ ataꞌ siꞌi main? Aꞌi waf afamba awasifi asasifi atiasi fendaꞌ God nokwaha basef endilisifi ananifi? \x * \xo 3:3 \xt Sam 51:4\x* \v 4 Owaꞌatin endilisi. Apaꞌ miꞌi basef mondaꞌi, epes hiasi sagambasoꞌami, apaꞌ God atotona nagaꞌi basef endilisi dondoli, nandaꞌ maol datimai siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Atiasi epes amam nematawa hiasi semeꞌ basef ineꞌifi siꞌi endilisifi atif. Nemaf afamba esis siꞌi sondaꞌ kotimina, ina God atiasi nepaꞌagas nikilaꞌas.” \p \v 5-6 Deiꞌ iꞌipipa anif basef apaꞌ epes ukup pagaꞌiefi. Basef ifimba naꞌamba. Deiꞌ ataꞌ mama? Iꞌi waf awafi apeꞌifi fawalapai waf usiꞌifi Godi fataga alihifai, apaꞌ atiasi miꞌias miꞌimama? Miꞌi God nandaꞌ waf awafi okom wandafuma nogagwamapa waf awafi apeꞌifi? Owaꞌatin endilisi. Iꞌi God nondaꞌ waf awafiai, deiꞌ anen nowaloga waf amam nematawa hiasi ma main? Owaꞌatin endilisi. \v 7 Apaꞌ anis epes ukup pandandaꞌ dowaf sambasoꞌam saꞌi, “Iꞌi epes hiasi siti waf basoꞌafi awafi apeꞌifi feloma waf Godi endilisifi ma sowalogaf, asogawa waf Godi fikilaꞌ waf apeꞌifi. Eaꞌ waf apeꞌifi fawalapai agol Godi luꞌwagol. Apaꞌ naꞌambaiai, God ina atiasi nogwamapa waf awafi apeꞌifi, owaꞌatin.” Apaꞌ owaꞌatin endilisi. \x * \xo 3:7 \xt Ro 6:1,15\x* \v 8 Iꞌi apaꞌ mila ukup ipimbai atip, mefeꞌ mefeꞌ miꞌi, “Awi, apaꞌ aꞌ mondaꞌ waf awafi ma mugawalapai waf buꞌwafi Godi.” \p Endilisi, anis epes sambasoꞌmas saꞌi basef findiwaefa aeꞌ saꞌi aeꞌ agaꞌias naꞌamba. Apaꞌ owaꞌatin. Epes isimba sagaꞌi basef ifimbai, anaf God nogwamasa waf awafi asasifi dondoꞌaf atin.\x * \xo 3:8 \xt Ro 1:18–2:24; Ro 3:23\x* \s1 Ina anin epen boꞌwen hililiꞌ nape, owaꞌatin \p \v 9 Deiꞌ siꞌi main? Basef ifimba dokoꞌifi kofagefa faꞌi main? Faꞌi apaꞌ Juda mikilaꞌ anis daias owaꞌ Judaisia ma waf buꞌwafi, aꞌa owaꞌ? Owaꞌatin endilisi. Aeꞌ ihimbaꞌmepa basef eaꞌ, waf awafi fasoꞌala apaꞌ hiapai hiꞌalapa, esis Juda saloma isimba sogololama basef Godi wapani. \x * \xo 3:9 \xt Sam 14:1-3; Sam 53:1-3; Ekl 7:20\x* \v 10 Baibel naꞌi isimba naꞌamba naꞌi, \q1 “Ina anin epen boꞌwen hililiꞌ nape, owaꞌatin endilisi. \v 11 Ina anin epen negawa waf buꞌwafi. Ina anin epen nandaꞌ maol nelaoma God, owaꞌatin. \v 12 Epes hiasi sololama ufiaꞌw eaꞌ sataga epes awasis endilisi hiꞌalas. Ahoꞌ, owaꞌ anin atitin boꞌwena. \x * \xo 3:12 \xt Sam 5:9, 140:3\x* \v 13 Malogof asasimi mandahama siꞌi nowagah kwambifah sagawa epesa mindihianama alihim magape. Esis saꞌi basef hiafi basoꞌafi faloma basef hiafi fafifafi ma sagahasopaloꞌwa anis epes daias, siꞌi nombot nagape uguf faha epes sagagaꞌi. \x * \xo 3:13 \xt Sam 10:7\x* \v 14 Dondol ukup asasipi numbutip aꞌowaꞌ saꞌi basef awami atoma sagasoꞌas nimanimi anis daias. \x * \xo 3:14 \xt Pro 1:16; Ais 59:7-8\x* \v 15 Esis kwafalis atisa sagaha anis daias sagagaꞌ. \v 16 Dondol sahambombaga epes hiasi sasoꞌasa akafimi nimanimi hiami. \v 17 Opalef asasilifi ina fape awanelefa sogape opalef atifilif sogaloma anis epes daias, owaꞌatin. \x * \xo 3:17 \xt Sam 36:1\x* \v 18 Esis ina ukup paipaila God ombal mahasana ma sogaila waf ananifi, owaꞌatin.” \p \v 19 Eaꞌ deiꞌ apaꞌ mogawa basef mamahifa Godi fagape muꞌuli anen nagasoꞌ Moses ani faꞌi apaꞌ Juda mogape lafelani inimbai mondailan. Owaꞌ ina laꞌifipa mailan andeandeꞌ, owaꞌ. Eaꞌ ina anin epen laꞌifina nigaꞌi, “Aeꞌ epen boꞌowe hililiꞌi,” \p Owaꞌatin. Apaꞌ epes hiapai ganimba hiagoma, kofagema mapoma apaꞌ ma naep Godi anaf nogawalogapa. \x * \xo 3:19 \xt Sam 143:2; Ro 7:7; Ga 2:16\x* \v 20 Deiꞌ main, waf afamba mogaila muꞌuli inimba, owaꞌ anin epen atitin atiasi negefaꞌ agol epen boꞌwen hililiꞌ ma naep Godia, owaꞌ. Muꞌuli inimba nihimbaꞌmapa waf awafi apeꞌifi eaꞌ.\x * \xo 3:20 \xt Ap 10:43\x* \s1 Epen nagahapifa Kraisi, anin agol gataga epen buꞌwani Godi \p \v 21 Apaꞌ deiꞌ waf usiꞌifi Godi eaꞌ fataga alihigima fandawalap. Afamba ina fataga fagiꞌma waf sandaꞌ maol saꞌi sogaila muꞌuli fowaꞌ God nagasoꞌ Mosesani, owaꞌatin. Afamba fataga anoꞌw ufiaꞌw naꞌamba. Basef hiafi Godi fagail Buki fawalapai waf afamba. Anif fail muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani eaꞌ anif amom profet hiami mandaꞌafi. \x * \xo 3:21 \xt Ro 1:17; Ga 2:16\x* \v 22 Waf afamba naꞌamba. Epen nagahapifa Jisas Kraisi, inimba God nofalan naꞌi epen boꞌwen hililiꞌi. Eaꞌ apaꞌ epes hiapai mogahapilafi hiꞌalapa, God nandaꞌapa naꞌamba atin, esis Juda saloma isimba owaꞌ Judaisia wapani. \x * \xo 3:22 \xt Ro 3:9, 5:2\x* \v 23 Apaꞌ epes hiapai hiꞌalapa mandaꞌ waf awafi mumbisilaꞌ muꞌuli Godi eaꞌ ina laꞌifipama atiasi mogati mogogalaꞌi buꞌwami ananimi, owaꞌatin. \x * \xo 3:23 \xt Ro 5:1; Ef 2:8\x* \v 24 Apaꞌ owaꞌ God nati apaꞌ uwahipipa, natopalopapa dowaf. Apaꞌ mahapifa Krais Jisas eaꞌ God naꞌi apaꞌ buꞌupai. Apaꞌ ina masoꞌana anis maefah matalona, owaꞌatin. Anen natopalopapa ma Krais Jisas eaꞌ natagwahepa natalepa ma mogape wahifipa.\x * \xo 3:24 \xt Ef 1:7\x* \p \v 25 God nihimbaꞌmasana alihina amam nematawa hiasi naꞌamba. Anen nagaꞌ esimbel ananimbeli balo baliꞌamona okom wandafunai Godi ma bagakwaha waf awafi epes mamahisa sagahapifanai. Gaꞌ Krais Jisasi atin deiꞌ God nihimbaꞌmapa waf ananifi usiꞌifi hililiꞌi naꞌamba. Fowaꞌ nandaꞌ esis amam nematawa saꞌombemas eaꞌ ina nogwamasa waf awafi esis sandaꞌafi, owaꞌ. \v 26 Apaꞌ deiꞌ daoꞌ, anen nihimbaꞌmapa waf usiꞌifi ananifi eaꞌ fataga alihigima ma nogagwamasa waf awafi asasifi. Isimba atis deiꞌ apaꞌ mogawa anen usiꞌina hililiꞌ hiꞌagalanai ma nogaꞌi epes mamahisa sogahapifa Jisasi boꞌwes hililiꞌi.\x * \xo 3:26 \xt 1 Ko 1:31\x* \p \v 27 Eaꞌ deiꞌ apaꞌ ufiaꞌw akapa ma mogasaꞌma agof apeꞌigufi atogof luꞌwagof, owaꞌatin. Ufiaꞌw akwamba eaꞌ kwasoꞌ. Main daꞌim mahefa ufiaꞌw akwamba? Aꞌi waf afamba magaila muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani? Owaꞌatin endilisi! Waf magahapifa Jisasafi atef fahefa ufiaꞌw akwamba. \x * \xo 3:27 \xt Ga 2:16\x* \v 28 Eaꞌ apaꞌ mogawa epes mamahisa sagahapifa Jisas atini, God naꞌi esis atis sataga boꞌwes hililiꞌ, apaꞌ esis sandaꞌ maola sogaila muꞌuli inimbai, owaꞌatin.\x * \xo 3:28 \xt Ro 10:12\x* \p \v 29 Deiꞌ mama? Aꞌi God anen Dembinai esis Judai atona? Owaꞌatin. Anen esis isimba owaꞌ Judaisia wapani. \x * \xo 3:29 \xt Diu 6:4; Ro 4:11-12; Ga 3:20\x* \v 30 Deiꞌ main, God anen eaꞌ anamba atona. Anen naꞌi basef atifif fafeꞌma epes hiasi. Epes ami sogahapifa Krais Jisasi, atiasi God niꞌi esis isimba boꞌwes hililiꞌi, esis Juda saloma isimba owaꞌ Judaisia wapani. \x * \xo 3:30 \xt Mt 5:17; Ro 8:4\x* \v 31 Isimba atis deiꞌ hapif inimba apaꞌ ina miꞌi apaꞌ mapaꞌaga muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani, owaꞌatin endilisi! Apaꞌ mahapifa Krais Jisas deiꞌ mawalapa basef kofagefa ma muꞌuli inimba. \c 4 \s1 God naꞌi Abraham nahapifana endilisi deiꞌ nataga boꞌona hililiꞌ \p \v 1 Apaꞌ miꞌi basefa Abraham akunamapa apaꞌ Judai miꞌimama? Anen nandaꞌ maina God nagaꞌi anen buꞌunai? \v 2 Iꞌi Abraham aꞌ endilisi ma nondaꞌ maol buꞌwani ma deiꞌ nagataga aman boꞌona hililiꞌai, daoꞌ anen aꞌ nondagala nosaꞌma agol ananigili atogol luꞌwagol. Apaꞌ naep Godi owaꞌ. \x * \xo 4:2 \xt Jen 15:6; Ga 3:6; Je 2:23\x* \v 3 Baibel naꞌias naꞌimama? Nagaꞌias naꞌamba naꞌi, “Abraham nahapifa God eaꞌ okom mandandaꞌma hapif inimba naꞌi anen boꞌona hililiꞌ.”\x * \xo 4:3 \xt Ro 11:6\x* \p \v 4 Apaꞌ mogawa epes sandaꞌ maoli ma sogofaꞌ hiahawesa maoli, hiahawes isimba ina miꞌias miꞌi mogofaꞌas dowaf siꞌi preseni, owaꞌatin. Isimba hiahawes sagatopaꞌ maolasi atis. \v 5 Apaꞌ God ina nati maol buꞌwani epes sandaꞌani ma nigaꞌi esis buꞌwasi, owaꞌatin. Anen nati epen mamahina nagahapifana laꞌifinai ma nogofala epes sandaꞌ waf awafii boꞌwes hililiꞌi. Eaꞌ God okom mandandaꞌma okom epeni magaꞌi endilisi atis epen inimbai deiꞌ naꞌi anin boꞌwen hililiꞌi. \v 6 Fowaꞌ Devit wapani nandaꞌ anif basef fail buk Baibela epes mamahisa God natilis nagaꞌi boꞌwes hililiꞌi, isimba a sandagala. Esis ina sandaꞌ maol, owaꞌ. Sahapifana atin deiꞌ naꞌi esis boꞌwes hililiꞌ. \x * \xo 4:6 \xt Sam 32:1-2\x* \v 7 Devit nandaꞌ basef ifimba naꞌi, \q1 “Epes ami God nagakwaha waf awafi asasifi okom magasoꞌanafi ma nagaofana awami asasimi, epes isimba sonahas. \v 8 Epes ami Dembinai owaꞌ okom mopoma waf awafi asasifia, isimba sonahas.”\x * \xo 4:8 \xt Ro 4:3\x* \p \v 9 Epes isimba Devit naꞌi sonagahasi, epes isimba sagatopaꞌ alopi atis? Owaꞌatin. Isimba owaꞌ sogatopaꞌ alopia wapani. Deiꞌ main, dokoꞌ aeꞌ aꞌipipa Baibel nagaꞌi naꞌamba naꞌi, “Abraham nahapifa God, eaꞌ God okom mandandaꞌ ma hapif inimba naꞌi anen boꞌona hililiꞌ.” \p \v 10 Deiꞌ Abraham nape siꞌi maina God okom mapomana nagaꞌi aman buꞌunai hililiꞌi? Anen naliꞌ natopaꞌ alop eaꞌ aꞌa ataꞌ owaꞌ ataꞌ notopaꞌ alopa? Anen ina deiꞌ natopaꞌ alopa God nagaꞌi anen boꞌona hililiꞌi, ataꞌ owaꞌatin. \x * \xo 4:10 \xt Jen 17:10-11\x* \v 11 Fowaꞌ Abraham naliꞌ nahapifa God nofalana epen buꞌunai hililiꞌi. Ama main, nagiꞌ natopaꞌ alop. Waf afamba nagatopaꞌ alopafi anol ametal God nihimbaꞌmana naꞌamba naꞌi nemaf afamba ataꞌ owaꞌ notopaꞌ alopa, aꞌ naꞌi anen aman buꞌunai nagahapifa Godi. Isimba atis deiꞌ anen nataga akunama epes hiasi nagahapifa Godi owaꞌ sogatopaꞌ alopia. Esis sahapifa God atin, nofalas epes buꞌwasi. \x * \xo 4:11 \xt Mt 3:9\x* \v 12 Eaꞌ anen akunama epes isimba Juda sagatopaꞌ alopi wapani. Apaꞌ esis ina satopaꞌ alop atop, owaꞌ. Esis sagiꞌma boꞌwagah Abrahami sahapifa God siꞌi fowaꞌ anen nagahapifana nogota atamba ataꞌ owaꞌ nogatopaꞌ alopa.\x * \xo 4:12 \xt Jen 17:4-6; Jen 22:17-18; Ga 3:29\x* \s1 Basef God nagalaꞌ lapafi ma epes hiasi sagahapifanai \p \v 13 Fowaꞌ gani God naꞌi basef nalaꞌ lap nagaloma Abraham naꞌi, “Aeꞌ anaf eseꞌena itap hiagoma inaꞌ neloma esis bafasena akusena ineꞌisi wapani.” \p Apaꞌ Abraham ina naila muꞌuli anaf God nogasoꞌ Mosesani ma deiꞌ God nalaꞌ lap nalomana nagaꞌipana basef ifimba, ataꞌ owaꞌatin. Abraham naliꞌ nahapifa God deiꞌ nofalana aman boꞌona hililiꞌi naꞌipana basef ifimba. \x * \xo 4:13 \xt Ga 3:18\x* \v 14 Anif basef fatopalopa ifimba fagaliꞌi naꞌamba faꞌi, Iꞌi epes sagaila muꞌuli mamahina Godi ma sofaꞌ hiahaom amamba God nogasoꞌasamiai atiasi waf afamba mogahapifa Godafi aꞌ fenalo eaꞌ basef ifimba lapafi Godi wapani aꞌ owaꞌ banagefa, eaꞌ owaꞌatin. \x * \xo 4:14 \xt Ro 3:20, 5:13; Ro 7:8\x* \v 15 Deiꞌ main, muꞌuli inimba nigihimbaꞌmapa okom numbutimi Godi ma nogasoꞌas akafimi isimba sogasambala muꞌuli inimbai. Iꞌi apaꞌ owaꞌ mila basefa muꞌuli inimbaia, God okom wandafuna nopomapa. Iꞌi muꞌuli inimba owaꞌai, God ina aꞌ niꞌi epes sumbisilaꞌ muꞌuli inimba satopaꞌan, owaꞌatin.\x * \xo 4:15 \xt Ga 3:7\x* \p \v 16 Abraham nahapifa God. Isimba atis deiꞌ God naꞌipana basef ifimba lapafi buꞌwafi ma apaꞌ mogogawa endilisi God naꞌipas basef ifimba wapani naꞌi apaꞌ hiapai bafapa Abrahami, nasoꞌapaef dowaf siꞌi presen. Ina nasoꞌasef epes isimba sagaila muꞌuli inimba atini, owaꞌ. Epes mamahisa sagahapifa God naꞌamba atin siꞌi Abrahami, esis wapani. Anen naliꞌ nahapifa God nataga bafamapa naliꞌ naumb nagaliꞌi ma apaꞌ hiapai mamahepama deiꞌ magiꞌ magahapifa Godi. \x * \xo 4:16 \xt Jen 17:5; Ais 48:13\x* \v 17 Siꞌi Baibel nagaꞌi, God fowaꞌ naꞌipa Abraham nagaꞌi, “Aeꞌ endaꞌena nepe bafama isimba misiꞌah epes hiasii.” \p Abraham anen bafamapa apeꞌinai ma naep Godi. Anen nahapifa God atona nagasoꞌasa ambal namili epes sagagaꞌii, a nogofala hiahawes hiasi ataꞌ owaꞌ sogatagaia siꞌi sataga sagape eaꞌi.\x * \xo 4:17 \xt Hi 11:1; Jen 15:5\x* \p \v 18 Abraham ina deiꞌ nati hiahawes isimba God naꞌipanas eaꞌ naꞌi nondaꞌasi. Apaꞌ owaꞌ, anen nahapilif endilisi siꞌi nagatilis eaꞌi. Isimba atis deiꞌ nataga “Bafama esis amam nematawa misiꞌah hiasi.” \p Siꞌi fowaꞌ God naꞌias eaꞌ nagaꞌi, “Owagama esis miniꞌap wambota ineꞌisi sogataga naꞌamba.”\x * \xo 4:18 \xt Jen 17:17\x* \p \v 19-20 Abraham hagona eaꞌ felefeleꞌma afagof 100-pelaiguf alop ananipi aꞌ palaꞌof siꞌi nagagaꞌi. Eaꞌ wauluꞌmana Sera aꞌ hageꞌw wapani asaꞌw ina laꞌifiꞌwa kogola awasi, owaꞌ. Abraham okom mapoma isimba, apaꞌ okom ananimi banagami nogogawa God endilisi ina mowala, owaꞌatin. Anen nahapifa God banagambela basef God nagalaꞌ lapafi ma hiahawes anaf sigiꞌ sogatagai. Hapif atin nandaꞌana banagona eaꞌ nafela agol Godi luꞌwagol. \v 21 Anen nahapifa God endilisi ma nogogawa anen laꞌifinai ma nondaꞌas naꞌamba siꞌi fowaꞌ naꞌi nondaꞌasa basef ifimba nagalaꞌ lapafi. \x * \xo 4:21 \xt Jen 15:6\x* \v 22 Isimba atis deiꞌ God aꞌ okom mapoma hapif ananini eaꞌ naꞌi, “Anen epen boꞌona hililiꞌi.” \p \v 23 Fowaꞌ amom profet mandaꞌ basef ifimba fagape Baibeli fagaꞌi naꞌamba faꞌi, “God okom mapoma anen epen boꞌona hililiꞌi.” \p Amom ina mandaꞌ basef ifimba ma Abraham atona, owaꞌatin. \x * \xo 4:23 \xt Ro 15:4; 1 Pi 1:21\x* \v 24 Mandaꞌefa apaꞌ wapani. Apaꞌ mahapifa God nasaꞌma Jisas dembinai apeꞌinai nogosafel matmati. Isimba atis atiasi God okom mondandaꞌma hapif apeꞌini aꞌ niꞌi apaꞌ beꞌepa hililiꞌi. \x * \xo 4:24 \xt Ais 53:4-5; 1 Ko 15:17\x* \v 25 God nasapaꞌ Jisas nafiꞌi nagaꞌma nagakwaha waf awafi apeꞌifi. Eaꞌ nasaꞌmana matmata nogaꞌi apaꞌ amam nematawa beꞌepa hililiꞌi. \c 5 \s1 God naꞌi apaꞌ amam nematawa beꞌepa hililiꞌi \p \v 1 Basef kofagefa fape fagaliꞌi ifimba, hapif apeꞌini atin deiꞌ God nofalapa epes beꞌepa hililiꞌi. Isimba atis deiꞌ Dembinai apeꞌinai Jisas Krais nandaꞌapa mape opalef atelef awanelef maloma God. \x * \xo 5:1 \xt Ro 3:24,28, 4:24; Ef 2:18, 3:12\x* \v 2 Anen atona ufiaꞌwa apaꞌ mahapifana mogape nomona okom Godi magamagaila apaꞌ aꞌowaꞌi, natopalopapa dowaf nambemapai deiꞌ magape andeandeꞌmami. Apaꞌ mogawa endilisi mape mohafa anaf God nofaꞌapa mope molomana mugati mogogalaꞌi ananimi. Hapif inimba nandaꞌapa sonahapa ma amamba. \x * \xo 5:2 \xt Je 1:2-3; 1 Pi 1:5-7\x* \v 3 Apaꞌ ina sonahapama amamba atom, owaꞌatin. Apaꞌ sonahapama nimanimi mogatagamapa wapani. Deiꞌ main, apaꞌ mogawa mofaꞌama mogowaꞌ banagapa wapani. \v 4 Iꞌi apaꞌ mulutu banagepama gwamba, God nigaꞌi ahoꞌmapai. Isimba atis deiꞌ apaꞌ mogawa endilisi anen nigaila basef ananifi datimai ma notopalopapa mope mogohafaꞌ mogogalaꞌi banagami ananimi anaf mogatagai. \x * \xo 5:4 \xt Sam 22:5, 25:20; Hi 6:18-19\x* \v 5 Iꞌi apaꞌ mogawa endilisi naꞌamba, gawa apeꞌini ina atiasi nenalo, owaꞌ. Deiꞌ main, God nasoꞌapa Ambal buꞌunai Ananinai eaꞌ waf okom magamagailapafi fape luꞌufa opalef apeꞌilifi. \p \v 6 Fowaꞌ apaꞌ ina banagepa ma mondaꞌ waf buꞌwafi, owaꞌ, nogota atamba God nandandepata eaꞌi, Krais nagaꞌma apaꞌ mogowaꞌ alafugaha Godi. \v 7 Ipaꞌ ukup pandandaꞌ paꞌimama? Anin epen naꞌi negaꞌma negatopalopa epen ami naꞌi nigaila muꞌuli Godi, aꞌa owaꞌ? Aꞌi atiasi ina anis siꞌi ahoꞌ, owaꞌatin. Apaꞌ iꞌi anin epen boꞌwen hililiꞌi, daoꞌ anin ila ma negaꞌ negatopalopa epen inimba buꞌwani. \x * \xo 5:7 \xt Jo 3:16; 1 Jo 4:10\x* \v 8 Apaꞌ ataꞌ mandaꞌ waf awafi atin, Krais nagaꞌ natopalopapa. Eaꞌ deiꞌ God nihimbaꞌmapa okom luꞌunai naganagaila apeꞌi nandawalap. Krais a nikilaꞌ epen inimba boꞌwen hililiꞌi nagaꞌ natopalopapa.\x * \xo 5:8 \xt Ro 1:18, 2:5,8\x* \p \v 9 Anen nagaꞌ esimbel ananimbeli balo deiꞌ God nofalapa amam nematawa beꞌepa hililiꞌi. Isimba atis deiꞌ apaꞌ aꞌ mogawa endilisi atis Krais natagwahepa ma okom wandafunai Godi. \x * \xo 5:9 \xt Ro 8:7-8\x* \v 10 Fowaꞌ apaꞌ ataꞌ mape boupai Godi, owaꞌ deiꞌ nandaꞌapa mataga alipipai ananipai opalef atifilif malomana. Anen nandaꞌas naꞌamba ma Nogamana ananinai nagagaꞌma apaꞌ. Isimba atis deiꞌ apaꞌ mape alipipai Godi mogawa endilisi Krais nape namona ma deiꞌ motanima molomana sisihipa mogape. \v 11 Apaꞌ ina isimba atis, owaꞌ. Apaꞌ mondagala ma God. Deiꞌ main? Fowaꞌ apaꞌ boupai ma anen apaꞌ deiꞌ Dembinai apeꞌinai Jisas Krais naliꞌamona naumbih apeꞌimi nandaꞌapa mataga alipipai malomana. Eaꞌ deiꞌ sonahapama anen.\x * \xo 5:11 \xt Jen 2:17; Jen 3:6,19; Ro 6:23\x* \s1 Adam nawalapai gaꞌ, apaꞌ Jisas nawalapa ambal namili \p \v 12 Apaꞌ mogawa isimba. Aman atotona naliꞌ nandaꞌ waf awafi, deiꞌ waf awafi fape nelelemb amam nematawa itapasi. Eaꞌ deiꞌ waf awafi fahokolai gaꞌ nafiꞌi, deiꞌ gaꞌ nefaꞌ epes hiasi hiꞌalas sagaꞌ. Deiꞌ main, epes hiasi eaꞌ sandaꞌ waf awafi hiꞌalas. \x * \xo 5:12 \xt Ro 4:15\x* \v 13 Fowaꞌ gani nogota atamba God ataꞌ owaꞌ nosoꞌanai muꞌuli ananini Mosesa, waf awafi faliꞌ fataga fape itap anaꞌe. Apaꞌ iꞌi basefa muꞌuli inimba owaꞌatinai, deiꞌ God ina aꞌ nowaloga epesa waf awafi asasifi, owaꞌatin. \x * \xo 5:13 \xt 1 Ko 15:21-22; 1 Ko 15:45\x* \v 14 Apaꞌ gaꞌ nataga nape nogota atamba Adami nafiꞌi nataga nogota Mosesi. Epes isimba hiasi ina sogawa muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani, owaꞌatin. Apaꞌ owaꞌ gaꞌ nahapilas sisihis hiꞌalas. Fowaꞌ God nasoꞌana muꞌuli ananini Adam, owaꞌ Adam natolapan. Anis epes daias ina sumbisilaꞌan siꞌi Adam nagatolapan, owaꞌ. Apaꞌ gaꞌ nahapilas wapani. Aman anamba Adam nondolaꞌwaifa aman anamba Dembinai atona nigiꞌ nogatagai. \p \v 15 Waf God nagatopalopapa dowafafi ma Jisas Kraisi faloma waf awafi Adam nandaꞌafi, ina naꞌamba atin, owaꞌatin endilisi. Aman anamba Adam atotona nandaꞌ waf awafi, deiꞌ nandaꞌ epes hiasi sagaꞌ. Apaꞌ God nagatopalopapa dowafi, amamba mataga luꞌum aꞌowaꞌ ma aman atotona Jisas Krais. Eaꞌ apaꞌ deiꞌ mofaꞌ hiahawes isimba presen Godi nikilaꞌ gaꞌ inimba eaꞌ nataga luꞌuna aꞌowaꞌ ma nagatopalopa epes hiasi. \v 16 Waf buꞌwafi God nagatopalopapa dowafafi afamba ina fape atogon faloma waf awafi aman anamba atotona nandaꞌafi, owaꞌatin endilisi. Aman anamba nandaꞌ waf atetef awafi. Eaꞌ God nawaloga apaꞌ epes hiapai naꞌi, “Ipaꞌ awepa hiꞌalepa aꞌowaꞌ.” \p Apaꞌ mandaꞌ waf awafi hiafi apaꞌ God okom maimailapa natopalopapa dowaf eaꞌ naꞌi apaꞌ epes beꞌepa hililiꞌi. \v 17 Aman anamba atotona nandaꞌ waf awafi. Isimba atis deiꞌ gaꞌ nesafel nowaloꞌ epes hiasi hiꞌalasa anen atona. Apaꞌ maol aman anamba atotona Jisas Kraisi aꞌ luꞌwin banagen aꞌowaꞌ nikilaꞌ gaꞌ ma nagatopalopa epes mamahisa God natopalopas dowafa sogofaꞌ waf usiꞌifi hililiꞌi, epes isimba atiasi sope namisa sogape dembesi.\x * \xo 5:17 \xt 1 Ko 15:22\x* \p \v 18 Deiꞌ apaꞌ magape naꞌamba. Fowaꞌ waf awafi atetef fandaꞌ apaꞌ hiapai higilalapa hiꞌalapa. Eaꞌ naꞌamba atin waf usiꞌifi atetef fatagwahepa ma waf awafi fandaꞌapa deiꞌ mape namepa. \x * \xo 5:18 \xt Ais 53:11\x* \v 19 Aman atotona nosambala basef Godi deiꞌ apaꞌ hiapai mape mandaꞌ waf awafi. Eaꞌ naꞌamba atin aman buꞌunai atotona naila basef ifimba, deiꞌ apaꞌ hiapai motaga usiꞌipa hililiꞌ ma naep Godi. \x * \xo 5:19 \xt Ro 4:15; Ga 3:19\x* \v 20 Ama main, muꞌuli inimba God nogasoꞌ Mosesani natagama esis sogogawa waf asasifi awafi sagatopaꞌ muꞌuli inimba. Apaꞌ esis ina sakwaha waf afamba awafi, owaꞌatin. Sandaꞌaf hiafi aꞌowaꞌ. Apaꞌ owaꞌ, ufiaꞌw God nagatopalopa esisaꞌw dowafi kwataga luꞌukw aꞌowaꞌ ma esis. \x * \xo 5:20 \xt Ro 6:23\x* \v 21 Fowaꞌ waf awafi fataga fape ilifa apaꞌ hiapai deiꞌ magaꞌ. Apaꞌ deiꞌ waf God nagatopalopapa dowafafi fape ilif aꞌowaꞌ fikilaꞌ. Anen natopalopapa eaꞌ nofalapa amam nematawa usiꞌipa hililiꞌi ma mogofaꞌ ambal namili lagape lifilafi dondoli ma dembinai apeꞌinai Jisas Krais. \c 6 \s1 Apaꞌ magaꞌ eaꞌ ma waf awafi, owaꞌ Krais natopalopapa mataga wahifipa \p \v 1 Eaꞌ deiꞌ apaꞌ mondaꞌ basef maif wapani? Apaꞌ mondandaꞌ waf awafi atapipa ma atiasi waf God nogatopalopapa dowafafi fegataga luꞌwif aꞌowaꞌ? Apaꞌ miꞌias naꞌamba aꞌa owaꞌ? \x * \xo 6:1 \xt Ro 3:5-8; 1 Pi 4:1\x* \v 2 Owaꞌatin endilisi! Waf awafi atef, deiꞌ apaꞌ magaꞌ eaꞌ. Deiꞌ maina apaꞌ ataꞌ magafeꞌ waf afambai awafi atef? Owaꞌatin, hapaifi. \x * \xo 6:2 \xt Ga 3:27\x* \v 3 Ipaꞌ pegawa apaꞌ mamahepama mogofaꞌ saꞌofa magape mandaloma sisihipama Krais Jisasi eaꞌ mofaꞌ saꞌof maloma gaꞌ ananini. \x * \xo 6:3 \xt Kl 2:12\x* \v 4 Saꞌof inimba apaꞌ mandaloma sisihipa maloma gaꞌ Jisasi, God nawapa maloma Krais matmat. Banagami fasimi ahamanai atom masaꞌma Krais nosafel matmat. Eaꞌ naꞌamba atina apaꞌ mosafel wapani mape banagepa mogafeꞌ waf dambaifi ma ambal namili itap apaꞌe.\x * \xo 6:4 \xt Fl 3:10-11\x* \s1 Apaꞌ deiꞌ mape namepa maloma Krais eaꞌ anaf mosafel wapani molomana \p \v 5 Apaꞌ mandaloma endilisi tatalaꞌipa maloma anona gaꞌ inimba ananini siꞌi anen nagagaꞌ. Eaꞌ naꞌamba atin anaf mondaloma tatalaꞌipa mosafel wapani molomana. \x * \xo 6:5 \xt Ga 5:24\x* \v 6 Apaꞌ mogawa opalef apimi apeꞌimi amamba magaꞌ mail lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai maloma Krais eaꞌ God natalogofa banagami waf aunai mandaꞌ maol magape alop apeꞌipii. Isimba atis deiꞌ waf awafi ina fawasiꞌapa sisihipa wapani, owaꞌ. \x * \xo 6:6 \xt 1 Pi 4:1\x* \v 7 Deiꞌ main, anona aman nagagaꞌi, waf awafi ina ataꞌ fahapilana sisihina wapani, owaꞌ. \p \v 8 Ahoꞌ, apaꞌ magaꞌ maloma Krais. Eaꞌ mogawa endilisi atiasi mope ambal namili molomana wapani. \v 9 Apaꞌ mogawa God nasaꞌma Krais nosafel matmat eaꞌ. Isimba atis anen ina atiasi nogaꞌ wapani, owaꞌ. Gaꞌ ina banagen aꞌowaꞌ negatalogofa anen, owaꞌatin. \x * \xo 6:9 \xt Hi 9:26-28; 1 Pi 3:18\x* \v 10 Anen nagaꞌ atetef eaꞌ maꞌum. Gaꞌ inimba atin anen nahambombaga banagami amamba waf awafii mowala hiꞌalam. Anen deiꞌ nape ambal namili naila okom Godi atom. \x * \xo 6:10 \xt 2 Ko 5:15; Ga 2:19; 1 Pi 2:24\x* \v 11 Eaꞌ naꞌamba atina ipaꞌ wapani aꞌ ukup pendapoma ipaꞌ atipa pagaꞌ eaꞌ pakwaha waf awafi siꞌi sagagaꞌi. Ipaꞌ ukup pendapoma ipaꞌ eaꞌ pape sisihipa paloma Krais Jisas pape namipa paloma God.\x * \xo 6:11 \xt Jen 4:7\x* \p \v 12 Ipaꞌ ina piꞌi ahoꞌma waf awafi fepe fetaga banagef femafi ipaꞌ, owaꞌi. Naꞌamba waf afamba awafi fehendeꞌepa a pila waf alop atopafi. \x * \xo 6:12 \xt Ro 12:1; Ef 2:5, 5:14\x* \v 13 Ipaꞌ ina pesoꞌ lagof boꞌwagah ipeꞌisi sefeꞌma pendaꞌ waf awafi, owaꞌi. Pendasoꞌanas God atona soloma nomonas ukup ipeꞌisi hiꞌindalasa anen atona siꞌi epes sotanima sogosafel matmat wapani sagape namis. Eaꞌ ipaꞌ peseꞌana alop duꞌwaꞌwanipi hiꞌindalapa Goda pendaꞌ waf usiꞌifi. \x * \xo 6:13 \xt 1 Jo 3:6\x* \v 14 Ipaꞌ pegawa waf aunai ina ataꞌ nope luꞌunama ipaꞌ wapani, owaꞌi. Deiꞌ main, ipaꞌ deiꞌ ina ataꞌ pape lafela muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani ma pigailan, owaꞌatin. Ipaꞌ apape lafela ufiaꞌw Godi atoꞌw okom maimailapa ma nagatopalopapa dowaf.\x * \xo 6:14 \xt Ro 6:1\x* \s1 Apaꞌ deiꞌ mape mandaꞌ maola waf usiꞌifi \p \v 15 Eaꞌ deiꞌ apaꞌ ataꞌ mondaꞌas miꞌimama? Apaꞌ ina mape lafela muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani, owaꞌatin. Apaꞌ deiꞌ mape lafela ufiaꞌw akwamba God nagatopalopapa dowafaꞌwi. Eaꞌ deiꞌ apaꞌ mondaꞌ waf awafi aꞌa owaꞌ? Owaꞌatin endilisi! \x * \xo 6:15 \xt Jo 8:34; 2 Pi 2:19\x* \v 16 Iꞌi ipaꞌ pesoꞌ ipaꞌ atipa pendaꞌ maol pepe lafela aman ami, ipaꞌ pape sisihipama anen atona. Iꞌi ipaꞌ pesoꞌ opalefa waf awafi, ipaꞌ pape lafela waf afamba fawasiꞌipa sisihipa pagaꞌ. Apaꞌ iꞌi ipaꞌ pesoꞌ opalefa waf buꞌwafi, daoꞌ pape lafela God pataga usiꞌipa hililiꞌ ma naep ananipi. \v 17 Endilisi, fowaꞌ ipaꞌ pape lafela waf awafi fawasiꞌipa sisihipa. Owaꞌ God nandaꞌepa pape lafela basef ananifi pailif eaꞌ pasoꞌana ukup nelelemb hiꞌalasa pagaila basef ifimba endilisifi ipaꞌ pigalafafi. Eaꞌ apaꞌ mundanifela God. \x * \xo 6:17 \xt Jo 8:32\x* \v 18 Anen natagwahipa ma banagami waf awafii, deiꞌ pataga epes pandaꞌ maol pape lafela waf usiꞌifi fawasiꞌipa sisihipa. \v 19 Ukup ipeꞌipi ina deiꞌ banagep, owaꞌ. Isimba atis deiꞌ aila ukup apaꞌ epesi aꞌias alihis aꞌi. Fowaꞌ ipaꞌ ataꞌ pasoꞌ alop ipeꞌipi duꞌwaꞌwanip pape lafela waf awasif alugufi faloma waf hiafi sogosambala muꞌuliefi eaꞌ fawasiꞌipa sisihipa. Apaꞌ deiꞌ pesoꞌ alop waꞌawaꞌapi hiꞌilap pondafeꞌma waf usiꞌifi fiwasiꞌipa sisihipa ma pegape Godi atipa siꞌipa. \p \v 20 Fowaꞌ ipaꞌ ataꞌ pape lafela waf awafi fawasiꞌipa sisihipa eaꞌ nogota atamba ipaꞌ ataꞌ pape pelelama waf usiꞌifi. \x * \xo 6:20 \xt Ro 7:5, 8:6,13\x* \v 21 Ipaꞌ pefaꞌ hiahawes mais fasisi ma waf awafi fowaꞌ pandaꞌafi, ma deiꞌ ipaꞌ ambagof awagufafi? Owaꞌatin. Waf afambai fagawalapai gaꞌ atini. \v 22 Owaꞌ deiꞌ God natagwahipa eaꞌ ma waf awafi nandaꞌepa pape pandaꞌ maola anen pape lafelana atapipa. Maol inimba atiasi netaga nela gwaꞌaisi isimba. Ipaꞌ pepe beꞌepa hililiꞌ ananipai atipa ma pegefaꞌ ambal namili andeandeꞌ dondol lifilafi. \x * \xo 6:22 \xt Ro 5:12,15\x* \v 23 Waf awafi fagwamasa awami ma isimba sandaꞌ maola waf awafii. Awami amamba. Esis atiasi sogaꞌ atin higililas. Apaꞌ God deiꞌ nasoꞌapai presen fasini dowaf, inimba ambal namili lagape dondoli ma mope sisihipa mogoloma Krais Jisas. \c 7 \s1 Basef waminif atina waf sandasoꞌamafi faꞌipapa deiꞌ mandaꞌ maola waf buꞌwafi ma opaf dambaifi \p \v 1 Ipaꞌ alipipai, ipaꞌ pegawa muꞌuli ma waf dasoꞌamaifi eaꞌ. Eaꞌ pegawa andeandeꞌma basef ifimba deiꞌ igaꞌipipafi. Nogota atamba epen ataꞌ nagape namin, anin ataꞌ nape lafela muꞌuli inimba. \v 2 Basef kofagefa ma muꞌuli inimba ifimba. Iꞌi anoꞌw nemataꞌw kwagasoꞌ amani, ma anen ataꞌ nogape namona, muꞌuli inimba ataꞌ newaꞌana naloma akoꞌw ataꞌ sape sisihis. Apaꞌ iꞌi waulunamaꞌw nogagaꞌ, daoꞌ muꞌuli inimba nagahapilasi peleꞌatan kwape wahifiꞌw. \v 3 Eaꞌ iꞌi anen aman ataꞌ nope ambal lapaona ma wauluꞌmana kofeꞌ kogasoꞌ anona aman daiana, eaꞌ sofalaꞌw siꞌi akoꞌw kwandaꞌ waf awafi soꞌa waola anona aman daianai. Apaꞌ iꞌi aman akwaꞌunai nogagaꞌ, muꞌuli inimba ina ataꞌ nahapilas sisihis wapani, aꞌ owaꞌ. Akoꞌw kwandatagwah kwape wahifiꞌw. Esis ina siꞌi basefa akoꞌw siꞌi akoꞌw kwandaꞌ soꞌa wauli, owaꞌatin.\x * \xo 7:3 \xt Ro 6:2,11; Ga 2:19\x* \p \v 4 Ipaꞌ alipipai aeꞌipai, aeꞌ aꞌi iꞌipipa basef ifimba kofagefa. Apaꞌ hiapai mape sisihipa maloma Krais eaꞌ isimba atis deiꞌ magaꞌ eaꞌ. Deiꞌ muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani ina ataꞌ nahapilapa sisihipa wapani, aꞌ owaꞌ. Apaꞌ eaꞌ mape sisihipama anona aman God nasoꞌmana nogosafel matmat wapanii eaꞌ mondaꞌ maol ananini atin. \x * \xo 7:4 \xt Ro 6:21\x* \v 5 Fowaꞌ ataꞌ magape atapipa opalef apimi, muꞌuli inimba nafilai ukup awami ma alop apeꞌipi. Eaꞌ mandaꞌ maola waf awafi fataga ma gaꞌ atin. \x * \xo 7:5 \xt Ro 8:2, 6:4\x* \v 6 Apaꞌ deiꞌ magaꞌ maloma Krais makwaha hiahaom magahapilapa sisihipai. Eaꞌ muꞌuli inimba ina ataꞌ newaꞌapa wapani, owaꞌatin. Mape wahifipa. Deiꞌ apaꞌ ina ataꞌ mandaꞌ maol maila muꞌuli inimba amom mandaꞌan nagail buki, owaꞌatin. Apaꞌ mandaꞌ maola waf dambaifi Ambal buꞌunai Godi nandaꞌafi.\x * \xo 7:6 \xt Eks 20:17; Diu 5:21\x* \s1 Waf awafi fahambombaga apaꞌ \p \v 7 Deiꞌ apaꞌ ataꞌ miꞌias miꞌimama? Miꞌi muꞌuli atin waf awafini aꞌa owaꞌ? Owaꞌatin endilisi! Muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani nihimbaꞌme waf maif awafi kofagefa ma egegawaf. Waf afamba kowagalasafi fagape naꞌamba. Muꞌuli inimba nagaꞌias naꞌamba naꞌi, “Ina kowolena ma anis hiahawes anona amani, owaꞌi.” \p Iꞌi muꞌuli inimba owaꞌ nihimbaꞌme naꞌambaea, aeꞌ ina egawa waf awafi kowagalasafi. Apaꞌ owaꞌ, owaꞌatin. \x * \xo 7:7 \xt Ro 4:15\x* \v 8 Muꞌuli inimba siꞌi anoꞌw ufiaꞌwa waf awafi fagasaꞌmai okom naninani nandaꞌ aeꞌ kowagalema hiahaom hiami. Apaꞌ muꞌuli inimba owaꞌatinai, waf awafi siꞌi fagagaꞌi atef. \x * \xo 7:8 \xt Je 1:15; Lev 18:5; Ro 10:5\x* \v 9-10 Fowaꞌ gani muꞌuli inimba ataꞌ owaꞌ, nogota atamba ataꞌ ape okom maseꞌe elelama waf awafi. Aꞌi owaꞌ main owaꞌ, basef kofagefa ma muꞌuli inimba fafiꞌmai aeꞌ eaꞌ waf awafi fesafel fafeꞌ ambal aeꞌali eaꞌ fahe agaꞌma muꞌuli inimba. Dokoꞌ liꞌ God nandaꞌ muꞌuli ananini ma nogaseꞌe ambal namili owaꞌ, aeꞌ inaꞌ efaꞌ ambal namilima muꞌuli inimbai, owaꞌ. Anin nahe andagaꞌ atin. \x * \xo 7:9-10 \xt Jen 3:13; Hi 3:13\x* \v 11 Deiꞌ main, waf awafi fasopama ufiaꞌwa muꞌuli inimba eaꞌ fambasoꞌme. Muꞌuli inimba nasaꞌma okoma aeꞌ nihimbaꞌme waf awafi fahe agaꞌ. \x * \xo 7:11 \xt 1 Ti 1:8\x* \v 12 Eaꞌ apaꞌ mogawa muꞌuli atin, anin boꞌwen hililiꞌi. Basef ifimba hiafi fagape muꞌuli inimbai wapani beꞌef hililiꞌi.\x * \xo 7:12 \xt Ro 5:20\x* \p \v 13 Deiꞌ aꞌ main wapani? Aꞌi muꞌuli inimba fasini nahe agaꞌ? Owaꞌatin endilisi! Waf awafi atef fahe agaꞌ. Apaꞌ hiahawes isimba siꞌi anoꞌw ufiaꞌwa waf awafi fahe agagaꞌi ma waf afamba awafi kofagefa fetaga fendawalap. Eaꞌ muꞌuli inimba nihimbaꞌmapa waf awafi kofagefa, afamba eaꞌ awef endilisi aꞌowaꞌ.\x * \xo 7:13 \xt Sam 51:5; Jo 3:6\x* \s1 Waf awafi falaꞌata ukup apeꞌipi \p \v 14 Apaꞌ mogawa muꞌuli inimba nafiꞌi Ambal buꞌunai Godi nihimbaꞌmapa okom ananimi. Apaꞌ aeꞌ okom apinai nape ina aila okom Godi, owaꞌ. Waf awafi falaꞌatae andaꞌ maola waf anamba aunai. \x * \xo 7:14 \xt Ga 5:17\x* \v 15 Apaꞌ deiꞌ aeꞌ ina egawa waf kofagefa andaꞌafi, owaꞌ. Waf aeꞌ okom maꞌimaꞌiaf aꞌi endaꞌafi, afamba ina andaꞌaf, owaꞌ. \v 16 Okom aeꞌami atom aꞌias naꞌamba aꞌi ahoꞌma muꞌuli inimba buꞌwani ma emeꞌan igailan. Apaꞌ owaꞌ, owaꞌatin. Ina ailan, owaꞌ. Atolapan andaꞌ waf awafi andaiwaꞌma endaꞌafi. \v 17 Apaꞌ ina aeꞌ atowe andaꞌan, owaꞌ. Waf aunai nagape okom aeꞌanai nomoni, anamba atona nandaꞌam. \x * \xo 7:17 \xt Jen 6:5, 8:21\x* \v 18 Aeꞌ egawa okom aeꞌanai nomon, ina anom nomonas buꞌwami mape, owaꞌ. Opaf anamba apinai aeꞌanai atona nahambombage. Endilisi, aeꞌ okom maꞌi endaꞌ waf fasifi atef, apaꞌ owaꞌ. Ina laꞌifiwi andaꞌaf, owaꞌ. \v 19-20 Ahoꞌ, waf fasifi okom maꞌi endaꞌafi, afamba ina andaꞌaf, owaꞌatin. Apaꞌ waf awafi andaiwaꞌma endaꞌafi, afamba atef andaꞌaf. Eaꞌ aeꞌ egawa ina aeꞌ ela okom andaꞌ amamba, owaꞌatin. Waf awafi fagape opaf aeꞌ nomoni, afamba atef fandaꞌe andaꞌam. \p \v 21 Isimba atis deiꞌ ati waf naꞌambaifi fape aeꞌ. Okom maꞌi endaꞌ waf fasifi, apaꞌ waf awafi fagape nomonas aeꞌami andaꞌaf. \v 22 Endilisi okom aeꞌami maꞌimaꞌi muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani aꞌowaꞌ andagalaman. \x * \xo 7:22 \xt Ga 5:17; Je 4:1; 1 Pi 2:11\x* \v 23 Apaꞌ owaꞌ, ati anef waf daiaf fape alop siꞌip waꞌawaꞌap aeꞌapi nomon. Eaꞌ waf afamba fapaꞌ faloma muꞌuli inimba nagape okom aeꞌamii. Waf afamba atef fagape alop waꞌawaꞌap aeꞌapii falaꞌatae fandaꞌe andaꞌ maola waf afamba awafi. \v 24 Eaꞌ owahipiwi! Aeꞌ epen dagala akai, okom nimanimiwai. Atiasi ami netagwahowe ma opaf apinai deiꞌ nahe agagaꞌi? \x * \xo 7:24 \xt 1 Ko 15:57\x* \v 25 Owaꞌ, aeꞌ anifela God! Anen atona nandaꞌ Jisas Krais Dembinai apeꞌinai natagwahowe ape wahifiwi. \p Deiꞌ ape naꞌamba. Okom aeꞌami atom, ape lafela muꞌuli inimba, apaꞌ opaf apinai ape lafela banagami waf awafii. \c 8 \s1 Krais nakwahomapa waf awafi eaꞌ nasoꞌapa Ambal buꞌunai Godi apaꞌ \p \v 1 Basef ifimba fagaliꞌi kofagefa ifimba. Apaꞌ amam nematawa mape sisihipa magaloma Krais Jisasi, ina ataꞌ anif basef deiꞌ ma God nondaꞌmapa kota basef luꞌwafi mogofaꞌ akafimi ma waf awafi apaꞌ mandaꞌafi, owaꞌatin. \x * \xo 8:1 \xt Ro 7:23-24\x* \v 2 Deiꞌ main, banagami Ambal buꞌunai Godi nagasoꞌapa ambal namili apeꞌi, anen natagwahepa ma banagami waf awafii maloma banagami gaꞌi. Anen nandaꞌam naꞌamba ma Krais Jisas atona eaꞌ mape sisihipama anen deiꞌ mape wahifipa. \x * \xo 8:2 \xt Ap 13:38, 15:10; Fl 2:7; Hi 4:15\x* \v 3 Maol mamahina muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani owaꞌ banagena nendaꞌania, God nandaꞌan. Deiꞌ main, opalef apaꞌ epesi pupulim, owaꞌ banagema. Deiꞌ God nandaꞌ maol inimba naꞌamba. Nasapaꞌi Nogamana ananinai atona nafiꞌi nataga siꞌi apaꞌ epes mandaꞌ waf awafii. Ama nokwahomapa waf awafi hiꞌilaf okom mogasoꞌanaf dogw. Anen nafiꞌima nogokwaha waf awafi apaꞌ epesi feloma akafimi ma waf afamba eaꞌ God nasoꞌanam mapoma anen atona. \x * \xo 8:3 \xt Ga 5:16,25\x* \v 4 Anen nandaꞌam naꞌamba ma apaꞌ mofeꞌ mogaila waf beꞌef usiꞌifi fagape muꞌuli inimbai. Deiꞌ main, apaꞌ deiꞌ ina mafeꞌ maila feꞌ inimba opalef apilifi, owaꞌ. Mafeꞌ maila feꞌ dambaini Ambal Godi. \p \v 5 Epes sagaila waf opalef apilifi sagafiꞌi, ukup asasipi pafeꞌ talalaꞌ paila hiahaom amamba opalef apilifi fagafagailami. Apaꞌ epes ami safeꞌ sagaila Ambal buꞌunai Godii, ukup asasipi pafeꞌ talalaꞌ paila hiahaom okom Ambal buꞌwinai nagaꞌiami atom. \x * \xo 8:5 \xt Ro 6:21\x* \v 6 Iꞌi ukup epes isimbai pepoma hiahaom awami ma nelelemb apimi asasimi atom, amamba mawalapai gaꞌ higiligalasani. Apaꞌ epen ami nomonas ananisi sisihis sogapoma hiahawes Spirit Ambal Godi, epen inimba deiꞌ nape ambal namili opaf fape awanef. \x * \xo 8:6 \xt Mt 12:34; Jo 8:43, 12:39; Je 4:4\x* \v 7 Epes mamahisa ukup pigaila waf opalef apimii, isimba sataga bousi Godi. Deiꞌ main, esis ina sape lafela muꞌuli hiani Godi, owaꞌ. Ina banagesa sigaila muꞌuli inimba, owaꞌatin. \v 8 Epes mamahisa sagape lafela waf opalef apilifii, epes isimba ina laꞌifisa sondaꞌ waf God okom magaꞌiafi, owaꞌatin. \x * \xo 8:8 \xt 1 Ko 3:16, 12:3\x* \v 9 Apaꞌ iꞌi endilisi Ambal buꞌunai Godi nupaipa, ipaꞌ ina ataꞌ pape lafela waf afamba apifi awafi ma nembel apinai, owaꞌ. Ipaꞌ pape lafela waf Ambal buꞌunaii. Apaꞌ epen ami Spirit Ambal Kraisi owaꞌ nope anina, inimba ina epen Kraisi, owaꞌ. \x * \xo 8:9 \xt Ga 2:20; Ef 3:17; 1 Pi 4:6\x* \v 10 Waf awafi faha alop ipeꞌipi ma atiasi pogagaꞌ. Apaꞌ iꞌi Krais nogape nomona ipaꞌ, Ambal ananinai nondaꞌepa pepe namipa. \v 11 Fowaꞌ God nasaꞌma Jisas notanima nosafel wandof. Eaꞌ Ambal ananinai natopalopepa naꞌamba. Ipaꞌ epes mamahipama Ambal buꞌunai Godi nupaipa nomon, daoꞌ aꞌ neseꞌepa ambal namili alop ipeꞌipi wapani. Ipaꞌ pagagaꞌ eaꞌi apaꞌ owaꞌ, deiꞌ anen nandaꞌepa pape namipa. \s1 Ambal buꞌunai Godi nandaꞌapa mataga awasi ananipai \p \v 12 Ipaꞌ alipipai ma wambota Kraisi, anif basef fagiꞌma ifimba faꞌi Krais natalepa ma maol luꞌwani deiꞌ apaꞌ anof wiaf ataꞌ fotaomapa ma mugaila okom Ambal buꞌunai Godi. Apaꞌ wiaf akapa ma mofeꞌ mugaila opaf anamba apinai, owaꞌ. \x * \xo 8:12 \xt Ga 6:8; Kl 3:5\x* \v 13 Iꞌi ipaꞌ pefeꞌ pigaila waf afamba opaf apinaima, anaf apegaꞌ. Apaꞌ iꞌi ipaꞌ peha waf awafi ipeꞌifi fegaꞌ ma banagami Ambal buꞌunai Godi, daoꞌ anaf apepe namipa. \v 14 Epes ami sagaila wafa Ambal buꞌunai Godi, isimba deiꞌ sape awasi Godi wambota ananisi. \x * \xo 8:14 \xt 2 Ti 1:7; Mk 14:36\x* \v 15 Deiꞌ main, ipaꞌ ina pefaꞌ Ambal buꞌunai Godi nahapilipa sisihipa siꞌi sandaꞌ kalabusi ma ataꞌ ombel mogahepa wapani, owaꞌatin. Ipaꞌ apefaꞌ Ambal buꞌunai anamba nandaꞌepa pataga awasi Godi. Banagami Ambal buꞌunai atom deiꞌ mofalana maꞌi, “Ahamapa! Ahamapa!” \x * \xo 8:15 \xt 2 Ko 1:22\x* \v 16 Ambal buꞌunai Godi atona nape sisihina apaꞌ natopalopa ambagof apeꞌigufi eaꞌ deiꞌ mawalapa basef maꞌif alihif, mape awasi Godi. \x * \xo 8:16 \xt Ga 4:5-7; Re 21:7\x* \v 17 Apaꞌ magape awasi Godii. Eaꞌ anaf mofaꞌ hiahaom Ahamapai moloma hiahaom anen nambeꞌama Krais nugumafiami, mofaꞌam moloma Krais. Iꞌi deiꞌ apaꞌ mofaꞌ akafimi mogalomanama, anaf mofaꞌ poe buꞌwani endilisi nondaꞌapa mogalaꞌ molomana.\x * \xo 8:17 \xt Ro 5:2; 2 Ko 4:17\x* \s1 Anaf apaꞌ mofaꞌ poe buꞌwani endilisi mogalaꞌ moloma Krais \p \v 18 Aeꞌ okom maꞌi poe inimba buꞌwani anaf netaga nendawalapa apaꞌ gani heveni, inimba anaf nikilaꞌam endilisi akafimi amamba apaꞌ deiꞌ mogofaꞌam nogota ataꞌi. \x * \xo 8:18 \xt Kl 3:4\x* \v 19 Hiahawes hiasi luꞌwis saꞌwis God nandaꞌasi saloma apaꞌ epes wapani masaꞌma balagah naep doꞌ endilisi eaꞌ mape masasa nogota apeꞌitai ma awasi Godi anaf sotaga sondawalap alihis. \x * \xo 8:19 \xt Jen 3:17-19\x* \v 20 Deiꞌ hiahawes isimba luꞌwis saꞌwis saloma apaꞌ epes ataꞌ mape wafipa dowaf, maol akapa. Ina apaꞌ atepa mola ukup mandaꞌam mape, owaꞌatin. God atona nalaꞌambemapa mape lafela anen mape masasa hiahaom luꞌwami anaf naꞌi nondaꞌama apeꞌi. \x * \xo 8:20 \xt 2 Pi 3:13; 1 Jo 3:2\x* \v 21 Deiꞌ hiahaom awami amamba hiami mowaꞌ hiahawes God nandaꞌasi salomapa epes mawasiꞌapa mandaꞌapa awepa foloꞌwalapa. Apaꞌ anaf God notofa hiahaom amamba awami eaꞌ mofaꞌ mogogalaꞌi mupe wahifipa andeandeꞌ, amamba God nandandepam magapoma wambota ananisii. \p \v 22 Apaꞌ mogawa hiahawes hiasi luꞌwis saꞌwis God nandaꞌasi sameꞌ akafimi siꞌi nemataꞌw kwaꞌi kogola awani. Eaꞌ hiahawes isimbai salef kwapeteꞌ sape safiꞌi sataga deiꞌ. \x * \xo 8:22 \xt 2 Ko 5:2-4; Ga 5:5\x* \v 23 Apaꞌ ina hiahawes isimba atis, owaꞌatin. Faꞌi apaꞌ epes ananipai wapani, God okom maꞌi anaf owagama notopalopapa ma mogape andeandeꞌ. Eaꞌ deiꞌ anen naliꞌ nasoꞌapa Ambal buꞌunai ananinai. Ambal anamba nasoꞌapana dowafi siꞌi presen. Eaꞌ apaꞌ wapani mameꞌ akafimi kilef mape mohafa anef nemaf God notalepa ma mogataga siꞌi awasi ananipai, ma nemaf afamba nogasoꞌapa alop dambaipi namupi. \x * \xo 8:23 \xt 2 Ko 5:7\x* \v 24 God nowambelapa deiꞌ mahapifana mape mohafana nondaꞌapa mogataga endilisi dindiꞌi dondoꞌ ma hiahaom amamba fasimi. Apaꞌ hiahaom mape mogohafami ma magatolom eaꞌi, apaꞌ ina ataꞌ mope mohafam wapani, owaꞌ. Apaꞌ iꞌi anin epen nigati hiahawes isimba nape negehafasi eaꞌ, deiꞌ maina ataꞌ nepe negehafas wapani? Owaꞌatin. \v 25 Apaꞌ hiahawes apaꞌ ataꞌ owaꞌ mugatilisia apaꞌ mogawa endilisi anaf mogofaꞌasi, naꞌamba apaꞌ ukup banagep papoma isimba eaꞌ mape mahafas.\x * \xo 8:25 \xt Sam 139:1; 1 Ko 4:5\x* \p \v 26-27 Eaꞌ Ambal buꞌunai Godi wapani nafiꞌi natopalopa apaꞌ owaꞌ banagipaia, nowaꞌ banaga ukup apeꞌipi. Nemaf mamahefa apaꞌ ukup owaꞌ banagepa mogawa basef ifimba mogahaliꞌanaefia, Ambal ananinai nandabeten natopalopapa. Anen nandabeten, apaꞌ anen ina naꞌi nandabeten nahaliꞌana ma anif basef, owaꞌ. Nandaꞌ e waa atin nandabeten. Eaꞌ God, nogawa ukup epesi hiꞌalep, nogawa okom Ambal ananinai wapani. Deiꞌ main, nemaf afamba Ambal ananinai nandabeten naꞌamba, anen naila okom Godi nandabetena apaꞌ epes ananipai.\x * \xo 8:26-27 \xt Ef 1:11\x* \p \v 28 Hiahaom mamahoma maꞌi mogatagamapai, buꞌwami awami hiami, God nandaꞌam mandaꞌ maol atina mogatopalopa apaꞌ epes ukup pagapagaila anini. Apaꞌ epes isimba nogofalas eaꞌi ma sondaꞌ maol sigaila okom ananimii. \x * \xo 8:28 \xt Kl 1:18; Hi 1:6\x* \v 29 Deiꞌ main, epes isimba God fowaꞌ nogogawas eaꞌi nosahoꞌasa sotaga sondati naꞌamba atin siꞌi Nogamana ananinai ma anen notaga nogape siꞌi sahomas dembinai ma esis sahin owan wambota ananisi. \v 30 Epes isimba fowaꞌ nogosahoꞌas eaꞌi, anen nofalas wapani. Eaꞌ isimba nogofalas eaꞌi, anen naꞌi esis epes usiꞌisi ma naep ananipi eaꞌ nasoꞌas banagami mogogalaꞌi ananimi ma anaf sondati siꞌi anen.\x * \xo 8:30 \xt Sam 118:6\x* \s1 God okom maimailapa ina nokwahepa, owaꞌ \p \v 31 Apaꞌ mameꞌ basefa hiahaom amamba buꞌwami God nandaꞌmapami deiꞌ muwatanif miꞌimama? Iꞌi God nogatopalopapa, deiꞌ anaf ina anis laꞌifisa sogohambombagapa, owaꞌatin endilisi. \x * \xo 8:31 \xt Jo 3:16\x* \v 32 Anen ina ombal mahanama nagasoꞌapai Nogamana ananinai, owaꞌatin. Anen nasapaꞌanai nafiꞌi ma nogatopalopa apaꞌ hiapai. Naꞌamba deiꞌ isimba endilisi atis anaf anen nogasoꞌapai anom hiahaom hiami wapani dowaf mugalumai anini. \x * \xo 8:32 \xt Ais 50:8\x* \v 33 Apaꞌ epes nogosahoꞌapa eaꞌi, anaf epen ami niꞌi apaꞌ epes aupai mandaꞌ waf awafii? Owaꞌatin. God atona naꞌi apaꞌ epes usiꞌipai. \x * \xo 8:33 \xt Sam 110:1; Ap 7:55-56; 1 Jo 2:1\x* \v 34 Anaf ina anis epes sofalapa siꞌi apaꞌ epes aupai ma God nogagwamapa waf awafi apeꞌifi, owaꞌatin. Deiꞌ main, Krais Jisas nagaꞌ notanima nosafel wapani. Eaꞌ anen nape waꞌol lagol kwahisigili Godi banagagoma eaꞌ nandabetena nagatopalopapa wapani. \p \v 35 Anaf maim daꞌim melefatapa ma mogakwaha okom Kraisi magamagailapai? Iꞌi nimanimi mogatagamapa ma mogofaꞌ akafimi ma nolomohapa klos luwaguf mais akapa a anis sohapa sondaꞌapa awepa ma iꞌi hiahaom awami miꞌi mogahambombagapa, ma anis sohapa mogagaꞌ, anaf hiahaom amambai melefatapa ma okom Kraisi magamagailapai? Owaꞌatin endilisi. \x * \xo 8:35 \xt Sam 44:22; 2 Ko 4:11\x* \v 36 Endilisi, hiahaom naꞌambaimi motagamapa siꞌi Baibel naꞌiam nagaꞌi, \q1 “Apaꞌ mape amam nematawa ineꞌipai, isimba atis deiꞌ nimaguf hiafi saꞌi sohapa mogaꞌ. Satelepa siꞌi sipsipa saꞌi sohapa mondagaꞌ atin.”\x * \xo 8:36 \xt Jo 16:33\x* \p \v 37 Apaꞌ hiahaom amambai hapaimi. Krais anen okom maimailapa aꞌowaꞌ eaꞌ dondol nowaꞌ banagapa nandaꞌapa mikilaꞌ hiahaom amambai endilisi. \v 38 Ahoꞌ aeꞌ egawa endilisi, ina anom maefah laꞌifima anaf melefatapa ma okom luꞌunai Godi, owaꞌatin. Nemaf mamahefa apaꞌ mogaꞌ aꞌa mogape, anen okom maimailapa atapim. Amom ensel maloma banagami awami mamimami mape mugumafi itapi, opaꞌwal, maꞌakw, naoh, ambagof awami mamimami wapani a hiahaom deiꞌ magapani a anom anaf migiꞌ mogatagai, banagami mamimami \v 39 a hiahaom banagami awami magape ilifi itap awini a anom hiahaom migiꞌ mogafiꞌi, hiahaom amamba hiami ina anaf laꞌifima megelefata apaꞌma okom luꞌunai Godi, owaꞌatin endilisi. Anen okom maimailapa atapina nihimbaꞌmapa amamba ma Krais Jisas Dembinai apeꞌinai. \c 9 \s1 Pol okom iwanim endilisi ma esis Israel \p \v 1 Basef ifimba aeꞌ agaꞌiefi endilisi, aeꞌ aman Kraisi eaꞌ ina ambasoꞌam, owaꞌ. Ambal buꞌunai Godi nihimbaꞌme nalome umafi malogol gagape opaf aeꞌ nomoni nihimbaꞌme naꞌipi agaꞌi basef endilisifi atifi. \v 2 Basef ifimba naꞌamba. Opaf aeꞌafi nimanif endilisi eaꞌ okom mandandaꞌ mafeꞌ aom dondol. \x * \xo 9:2 \xt Eks 32:32\x* \v 3 Aeꞌ okom maꞌi aꞌowaꞌ ma aꞌi God nowambilai esis alipisi esimbel atembel aeꞌasi Israel sotanimai. Eaꞌ iꞌi anoꞌw ufiaꞌw naꞌambaiai, aeꞌ endabetena Kraisa aeꞌ lamene egahoꞌofa esis sogafeꞌ wambel buꞌwambili heven, apaꞌ aeꞌ owaꞌatin. \x * \xo 9:3 \xt Eks 4:22; Diu 7:6, 14:1-2\x* \v 4 Apaꞌ Israel God nandandepapa eaꞌi, nandaꞌapa mataga awasi ananipai eaꞌ naꞌi ahoꞌma mogati mogogalaꞌi banagami ananimi. Anen nalaꞌ lapa basef ananifi nalomapa eaꞌ nasoꞌapa muꞌuli buꞌwani ananini naloma waf endilisifi mondaꞌ lotumafi. Apaꞌ mofaꞌ basef ifimba God nagaꞌi endilisi atisafi. \x * \xo 9:4 \xt Mt 1:1-16; Jo 1:1; Ro 1:25\x* \v 5 Bafapapa akupapa dembami apeꞌimi mamumba magaliꞌi amamba apeꞌimi atom. Eaꞌ esimbel apeꞌimbeli atembel Krais nataga epen, anen God nandandepana nasapaꞌana nagafiꞌii, nape naliꞌma epes saloma hiahaom hiami numafiam. Anen God endilisinai eaꞌ mondasaꞌma agol ananigili dondol lifilafi. Endilisi.\x * \xo 9:5 \xt Nam 23:19; Ro 2:28\x* \s1 God nandandepa esis amam nematawa ananisi \p \v 6 Apaꞌ basef ifimba God nagalaꞌ lapafi ina higiligalef dowafi, owaꞌatin. Epes sagataga miniꞌap Israeli, hiasi ina aꞌ Israel atis endilisi God nandandepas ananisi eaꞌi, owaꞌ. \x * \xo 9:6 \xt Jen 21:12\x* \v 7 Eaꞌ apaꞌ ina aꞌ miꞌiam naꞌamba miꞌi, “Esis sataga esimbel Abrahami eaꞌ esis hiasi a sape batawis endilisi ananisi,” owaꞌatin. \p Fowaꞌ gani God nagaꞌipana naꞌamba naꞌi, “Esis esimbel Aisaki atis owagama sofaꞌ agol wambota ineꞌisi.”\x * \xo 9:7 \xt Ga 4:23\x* \p \v 8 Isimba naꞌamba. Anis batawis Abrahami ina awasi Godi, owaꞌatin. Isimba sagataga basef ifimba God nalaꞌ lapef nagasoꞌ Abrahamafi atis, agol gatomas eaꞌ bafasana Abrahami endilisi. \x * \xo 9:8 \xt Jen 18:14\x* \v 9 Lapa basef ifimba fagaꞌi naꞌamba faꞌi, “Nemaf afamba andandepaf eaꞌi, bola itanimai eaꞌ Sera kola awani aman.”\x * \xo 9:9 \xt Jen 25:21\x* \p \v 10 Eaꞌ ina isimba atis, owaꞌ. Nogaopaꞌw biam Rebekai ahamam atotona eaꞌ Aisak atona bafamapa apeꞌinai. \x * \xo 9:10 \xt Jen 25:23\x* \v 11-12 Apaꞌ God okom mandandaꞌ eaꞌ ma waf nandandepa epesafi. Anen ina okom mandandaꞌma maol epes sandaꞌani eaꞌ nosahoꞌas, owaꞌatin. Nogaopaꞌw amamba biam ataꞌ mape nomona nembel akwaꞌumbili God naꞌipaꞌw naꞌi, “Nogaliꞌi dembinai aꞌ nope lafela aonama nogagiꞌi. Sahomana anaf nondaꞌmana maol owamana.” \p God naila okom ananimi atom deiꞌ naꞌipaꞌw naꞌamba. Anen ina okom maꞌi anin maol buꞌwani awani amom anaf mondaꞌani, owaꞌatin. Anen naila okom ananimi atom naꞌi basef naꞌamba. \x * \xo 9:11-12 \xt Mal 1:2-3\x* \v 13 Amamba siꞌi Baibel nagaꞌi, “Aeꞌ okom maimaila Jekop, apaꞌ Iso andaiwaꞌmana endilisi.” \p \v 14 Eaꞌ apaꞌ deiꞌ ataꞌ miꞌi main? Miꞌi, “God nandaꞌ waf owaꞌ andeandeꞌa?” Owaꞌatin endilisi!\x * \xo 9:14 \xt Eks 33:19\x* \p \v 15 Anen naꞌipa Moses naꞌi, \q1 “Endilisi, anaf aeꞌ iꞌi uwahipigama epen mamahina igaꞌi uwahipigamani eaꞌ etopalopa epen mamahina aeꞌ okom maꞌi igatopalopani.”\x * \xo 9:15 \xt Ef 2:8\x* \p \v 16 Apaꞌ ina miꞌi ukup epesi atip paloma maol epesi atin sandaꞌ God natopalopapa, owaꞌatin. God atona nati apaꞌ uwahipipa deiꞌ okom ananimi atom natopalopapa dowaf. \x * \xo 9:16 \xt Eks 9:16\x* \v 17 Eaꞌ Baibel naꞌi God naꞌipa dembinai king Fero naꞌamba naꞌi, “Aeꞌ aꞌi ihimbaꞌmasa banagami aeꞌami epes hias ma anaf sogawalapa agol aeꞌagili sigaꞌiagol itap hiagoma. Isimba atis deiꞌ afelena nandaꞌ hiahawes isimba.”\x * \xo 9:17 \xt Eks 4:21, 9:12; Eks 14:4\x* \p \v 18 Apaꞌ mogawa iꞌi God niꞌi nogatopalopa anin epen dowaf, daoꞌ anen notopalopan. Apaꞌ iꞌi nogasopama opaf anin epenima, daoꞌ nosopamamanaf. \s1 Okom wandafunai Godi naloma uwahipimi ananimi \p \v 19 Apaꞌ inaꞌ atiasi niꞌipa aeꞌ naꞌamba niꞌi, “Iꞌi naꞌambama, daoꞌ deiꞌ maina God ataꞌ nagaꞌiam atin nagaꞌi epen kofagema mapomana waf awafi anin nandaꞌafi? Ami laꞌifina negapaꞌaga okom banagami Godi mogohafili? Owaꞌatin.”\x * \xo 9:19 \xt Ais 29:16, 45:9\x* \p \v 20 Apaꞌ epen, inaꞌ mamahinama ma niꞌi niginifala God? Owaꞌatin. Aꞌi malep sandaꞌ nombol sagalaꞌapi laꞌifipa piginifala aman anamba nandaꞌap nagalaꞌapi pigaꞌi, “Deiꞌ maina inaꞌ nandaꞌe naꞌambae?” Owaꞌatin. \x * \xo 9:20 \xt Jer 18:6\x* \v 21 Aman nagalaꞌ malihi nofaꞌi anep itap nalaꞌ maloh biahap, anep maol buꞌwanipi, anep falafalafipi maol awaniapi. Endilisi isimba andeandeꞌ. \p \v 22 God wapani nandaꞌam naꞌamba atin siꞌi aman nagalaꞌ malihi. Fowaꞌ nandaꞌ epes sataga eaꞌ naila okom ananimi atom naꞌi ahoꞌma anis epes sogafeꞌ ufiaꞌw higiligalasaꞌwi. Esis safeꞌ ufiaꞌw akwamba, apaꞌ anen ina nagwamasa waf awafi esis sandaꞌafi ulal, owaꞌ. Anen ataꞌ nanimbelis nape nasasas nogota laota ma anaf nogahambombagas. Deiꞌ main, anen naꞌi nowalapa okom numbutinai ananinai notaga alihina noloma banagami ananimi ma epes hiasi sogogawam. \x * \xo 9:22 \xt Ro 8:29; Ef 1:3-12\x* \v 23 Anen naꞌi nowalapam motaga alihim hiahaom mogogalaꞌi fasimi ananimi ma anis epes anen nagati uwahipisi sogogawam. Epes isimba anen naila okom ananimi atom fowaꞌ nandandepasa nogasoꞌasa mogogalaꞌi esis. \v 24 Amamba eaꞌ maꞌi apaꞌ atepa. Anen nofalapa eaꞌ. Ina nofala anis Juda atis, owaꞌatin. Nofala anis owaꞌ Judaisia wapani. \x * \xo 9:24 \xt Hos 2:23\x* \v 25 Basef anona aman profet Hosea fowaꞌ nandaꞌafi wapani fagaꞌi naꞌamba faꞌi, \q1 “Esis amam nematawa isimba fowaꞌ ina epes aeꞌasi, anaf iꞌi esis epes aeꞌasi, eaꞌ epes isimba fowaꞌ aeꞌ owaꞌ okom mogailasia egasoꞌasa opafia, anaf okom mimilas. \x * \xo 9:25 \xt Hos 1:10\x* \v 26 Eaꞌ wambel aliꞌ aꞌipas agaꞌi, ‘Ipaꞌ ina epes aeꞌipai’, anaf wambel ambalemba atembel sofalas siꞌi, ‘Esis awasi Godi nagape namunai.’”\x * \xo 9:26 \xt Ais 10:22-23\x* \p \v 27 Fowaꞌ profet Aisaia nondolaꞌwaifa esis Israel naꞌamba naꞌi, \q1 “Iꞌi esis Israel sotaga hias aꞌowaꞌ siꞌi koꞌonaga gagaꞌoh naoh akata ai, eaꞌ hapaisi. Anaf Dembinai nofaꞌai kwasalaꞌwis dowaf nokwahomas waf awafi sotanimai. \v 28 Anen nondaꞌ basefa kot hiꞌilif notopaꞌef kwafalis nogwamasa akafimi epes hiasi itapasi hiꞌilas.”\x * \xo 9:28 \xt Ais 1:9\x* \p \v 29 Eaꞌ naꞌamba atin siꞌi fowaꞌ Aisaia naꞌias nagaꞌi, \q1 “Iꞌi Dembinai banagonai nugumafi hiahaom hiamii owaꞌ nosopama akafimi epes isimba sagape itap apaꞌii ai, anaf apaꞌ motaga lamonapa siꞌi walemb ambalemba bialemb Sodomi Gomora. Apaꞌ owaꞌ, owaꞌatin. Nasopamam eaꞌ.”\x * \xo 9:29 \xt Ro 10:20\x* \s1 Esis Israel sandaꞌ maola sogofaꞌ waf usiꞌifi \p \v 30 Deiꞌ apaꞌ ataꞌ miꞌias miꞌimama? Apaꞌ miꞌias naꞌamba miꞌi, “Esis owaꞌ Judaisia ina sandaꞌ maol nomaꞌwini ma sogofaꞌ waf usiꞌifi, esis sofaꞌ waf afamba eaꞌ. Esis sahapifa God sofaꞌ waf afamba usiꞌifi. \x * \xo 9:30 \xt Ro 10:2-3\x* \v 31 Apaꞌ esis Israel sandaꞌ numaꞌumi ma sagaila muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani ma sogofaꞌ waf afamba usiꞌifi, owaꞌ esis ina sofaꞌaf, owaꞌatin.”\x * \xo 9:31 \xt Ais 8:14\x* \p \v 32 Deiꞌ main, esis sandaiwaꞌma sohapifana sogofaꞌ waf usiꞌifi. Esis ukup pandandaꞌ paꞌi sondaꞌ maol atin sofaꞌaf. Owaꞌ asendesambaola anom otam sowa. \x * \xo 9:32 \xt Ais 28:16; 1 Pi 2:6; Ro 10:11\x* \v 33 Amamba siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Peme! Aeꞌ ambeꞌ anom otam wambel luꞌwambili esis Israeli agol Saion. Otam amamba banagami motawa mogahambombaga epes sendesambaola sogowa. Apaꞌ epen ami nigahapifa aman anambai, anaf anin ina okom iwanim, owaꞌatin. Nepe sonohan.” \c 10 \s1 Israel ina sofaꞌ waf usiꞌifi Godi, owaꞌ \p \v 1 Alipipai, okom aeꞌami maꞌias aꞌowaꞌ andabetena anaf God nofaꞌ esis Israel nokwahomas waf awafi sogotanimai. \v 2 Aeꞌ egawa esis andeandeꞌ eaꞌ aꞌi isimba. Esis ukup pehafel aꞌowaꞌ sandaꞌ maol banagani ma sogaila God, apaꞌ owaꞌ esis ina sogawa basef Godi endilisifi andeandeꞌ, owaꞌatin. \x * \xo 10:2 \xt Mt 5:17; Jo 3:18\x* \v 3-4 Esis ukup mahamahasa waf God nandaꞌafi ma nogaꞌi apaꞌ epes usiꞌipai. Eaꞌ sandaꞌam sandawalapa waf usiꞌifi asasifi atefa sagaila muꞌuli inimba God nagasoꞌ Mosesani. Eaꞌ esis ina safeꞌ lafela Goda nogaꞌi apaꞌ epes usiꞌipai, owaꞌatin. Apaꞌ Krais nafiꞌi nataga eaꞌ. Isimba atis deiꞌ apaꞌ ina ataꞌ mape lafela muꞌuli inimba, aꞌ owaꞌatin. Anen nafiꞌi nandawalapa amam nematawa mamahisa sagahapifa anini eaꞌ deiꞌ God nofalas naꞌi esis amam nematawa boꞌwes hililiꞌi.\x * \xo 10:3-4 \xt Ro 7:10; Ga 3:12\x* \p \v 5 Waf afamba epen nagaila muꞌuli inimba ma God nagaꞌi anin usiꞌini, Moses fowaꞌ nagaꞌias naꞌamba naꞌi, “Epen ami nendaꞌ waf afamba hiafi andeandeꞌ hiꞌigalafi, anaf anin nefaꞌ ambal namili ma nigaila muꞌuli inimba.”\x * \xo 10:5 \xt Diu 30:12-14\x* \p \v 6 Apaꞌ waf epen nagahapifanai God naꞌi anin usiꞌini, waf afamba fagaꞌias naꞌamba faꞌi, “Ipaꞌ owaꞌi ukup pendandaꞌ ma nelelemb ipeꞌilimbi piꞌi, ‘Anaf ami nefeꞌ nelota heven?’ nihaliꞌ Krais nigisilaꞌi, owaꞌi. \p \v 7 “Eaꞌ ipaꞌ owaꞌi piꞌias naꞌamba piꞌi, ‘Anaf ami nefeꞌ newala wambel epes sagagaꞌii nihaliꞌ Krais notanimai.’ Naꞌambai wapani owaꞌi.” \p \v 8 Apaꞌ basef ifimba faꞌi main? Ifimba fagaꞌi naꞌamba faꞌi, \q1 “Basef ifimba fape felefeleꞌma ipaꞌ, fape malogufi nelelemb ipeꞌisi.” \p Basef apaꞌ magahapilafi mawalapef magaꞌiefi ifimba. \v 9 Iꞌi ipaꞌ pewalapa basef ifimba alihif piꞌi Jisas anen Dembinai ma pihapifa God nelelemb ipeꞌilimbi piꞌi anen nasaꞌmana nogosafel matmat wapani, bola God nofaꞌai ipaꞌ wapani pitanimai pepe andeandeꞌ. \v 10 Deiꞌ main, apaꞌ mahapilif nelelemb apeꞌilimbi God naꞌi apaꞌ amam nematawa magataga beꞌepa hililiꞌ eaꞌi. Eaꞌ mawalapa hapif malogof apeꞌigufi God nofaꞌapa nokwahomapa waf awafi mutanimai mape andeandeꞌ.\x * \xo 10:10 \xt Ro 9:33\x* \p \v 11 Amamba siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Epen mamahina nagahapifa anini, anaf epen inimba ina okom iwanim, owaꞌatin.”\x * \xo 10:11 \xt Ap 15:9\x* \p \v 12 Esis Juda saloma isimba owaꞌ Judaisia eaꞌ naꞌamba atin, God anen Dembinai atotona apaꞌ hiapaii. Eaꞌ anen natopalopapa nasoꞌapa waf buꞌwafi dowafa epes isimba mamahisa sogofala anini, \x * \xo 10:12 \xt Joe 2:32\x* \v 13 siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Epes mamahisa sogaꞌi agol Dembinai ma sogofala anini, atiasi nofaꞌas nokwahomas waf awafi sotanimai.” \p \v 14 Apaꞌ iꞌi esis owaꞌ sohapifanaia atiasi sofalana sogawana siꞌi mama? Eaꞌ esis iꞌi owaꞌ semeꞌ basefanaea, atiasi sohapifana siꞌimama? Eaꞌ iꞌi anin epen owaꞌ niꞌipasa basef esisa, deiꞌ esis sogawef siꞌimama? Owaꞌatin endilisi. \x * \xo 10:14 \xt Ais 52:7\x* \v 15 Iꞌi God owaꞌ nosapaꞌi amam amambaia, deiꞌ atiasi amom mefeꞌ mowalapef miꞌimama? Owaꞌatin. Siꞌi Baibel nagaꞌi naꞌamba naꞌi, \q1 “Awasi! Maol inimba epes sofaꞌi basef buꞌwafi aeꞌafi sogafiꞌii, inimba fasini endilisi aꞌowaꞌ!”\x * \xo 10:15 \xt Ais 53:1; Jo 12:38\x* \s1 Esis Israel ina saila basef buꞌwafi Godi, owaꞌatin \p \v 16 Apaꞌ ina Israel hiasi saila basef ifimba buꞌwafi Godi, owaꞌatin. Fowaꞌ profet anamba Aisaia nagaꞌi naꞌamba naꞌi, \q1 “Dembinai, anaf ami nihapila basef ifimba esis sogameꞌefa afaꞌi? Owaꞌatin.”\x * \xo 10:16 \xt Jo 17:20\x* \p \v 17 Eaꞌ apaꞌ mogawa, apaꞌ hiapai mameꞌ basef buꞌwafi eaꞌ ifimba atif fasaꞌmai hapif apeꞌini. Eaꞌ deiꞌ basef ifimba fataga ufiaꞌw maiꞌw? Ifimba fataga amom magawalapa basef Kraisi atom. \x * \xo 10:17 \xt Sam 19:4\x* \v 18 Apaꞌ aeꞌ aꞌias naꞌamba. Aꞌi esis ina sameꞌ basef ifimba buꞌwafi? Owaꞌatin. Esis sameꞌef eaꞌ, siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Basef fafeꞌ fandahama walemb hielimbi fafeꞌagon hiꞌalagon.”\x * \xo 10:18 \xt Diu 32:21\x* \p \v 19 Aeꞌ etambel aꞌias. Aꞌi esis Israel sogawa basef ifimba aꞌa owaꞌ? Owaꞌatin. Sogawa eaꞌ. Moses naliꞌ nagaꞌi basef ifimba naꞌi, \q1 “God naꞌi, ‘Aeꞌ efaꞌ anis amam nematawa falafisi, esis ina epes banagasi anep miniꞌap endilisipi, owaꞌ. Aeꞌ ifaꞌasi etopalopas falafis anaf ipaꞌ kowolepama waf buꞌwafi aeꞌ endaꞌmasaf esisi. Aeꞌ ifaꞌai epes isimba owaꞌ sogogawaia eaꞌ anaf ipaꞌ pinifalis pendaꞌ megahohas.’”\x * \xo 10:19 \xt Ais 65:1\x* \p \v 20 Apaꞌ Aisaia ina ombal mahana ma naꞌiam nagawalapam, owaꞌatin. Anen nawalapam naꞌiam alihim naꞌamba naꞌi, \q1 “Epes isimba owaꞌ sogolaoma aeꞌia, deiꞌ satolowe eaꞌ. Epes isimba owaꞌ sogahaliꞌasa aeꞌia, deiꞌ ataga andawalapa esis.”\x * \xo 10:20 \xt Ais 65:2\x* \p \v 21 Apaꞌ esis Israel ina naꞌipas naꞌamba, owaꞌatin. Anen naꞌipas anif daif naꞌi, \q1 “God naꞌi, ‘Epes isimba sandaꞌ duꞌwanigai sogosambala basefi. Nogota lautai aꞌowaꞌ aeꞌ efalas andaꞌ lagof iwaulasi. Owaꞌ, owaꞌatin.’” \c 11 \s1 God natopalopa Israel miniꞌap duꞌwanis atis \p \v 1 Deiꞌ aꞌi ihaliꞌipa, God aꞌ naliꞌamona Israel hiasi miniꞌap ananisi? Owaꞌatin endilisi! Aeꞌ wapani Israeliwai esimbel Abrahami, wambota Benjamini.\x * \xo 11:1 \xt 1 Sml 12:22; Sam 94:14; Fl 3:5\x* \v 2 Miniꞌap isimba Godi anen fowaꞌ nandandepas eaꞌi, ina naliꞌamonas, owaꞌ. Ipaꞌ pegawa basef Elaijai fagail Baibeli. Elaija nandabeten nandaꞌ kotima esis Israela God, nagaꞌi naꞌamba naꞌi,\x * \xo 11:2 \xt 2 Kin 19:10,14\x* \q1 \v 3 “Dembinai, esis saha amom profet magaꞌ. Eaꞌ sugulata belitagw ineꞌigwi sondolaliminama. Eaꞌ aeꞌ atowe ataꞌ atapiwi ape profet andaꞌ maola inaꞌ. Deiꞌ esis salasolaome ma sehe egagaꞌ.”\x * \xo 11:3 \xt 1 Kin 19:18\x* \p \v 4 Apaꞌ God nagwamana basef maif Elaija? Anen naꞌipana naꞌi, \q1 “Aeꞌ ifaꞌai epes hiasi 7,000-pelais aeꞌasi, isimba ina sandaꞌ lotuma god basoꞌamunai Baal, owaꞌ.”\x * \xo 11:4 \xt Ro 9:27\x* \p \v 5 Isimba eaꞌ naꞌamba atin siꞌi deiꞌ wapani esis miniꞌap duꞌwanis sape, God fowaꞌ natilis uwahipis natopalopas dowaf. Isimba atis deiꞌ nosahoꞌasa sagape epes ananisi siꞌis. \x * \xo 11:5 \xt Ga 3:18\x* \v 6 Anen nati uwahipis natopalopas dowaf nosahoꞌas. Anen ina okom mandandaꞌma anin maol buꞌwani esis sandaꞌani nosahoꞌas, owaꞌatin. Iꞌi esis sondaꞌ maol buꞌwani ma God nosahoꞌasai, anen ina aꞌ niti uwahipis maol buꞌwani ma God nosahoꞌasai, anen ina aꞌ niti uwahipis notopalopas dowaf nosahoꞌas, owaꞌatin. Iꞌi naꞌambaiai, waf afamba nagati uwahipisafi, afamba falafifi atef, owaꞌ endilisifia.\x * \xo 11:6 \xt Ro 9:31\x* \p \v 7 Deiꞌ apaꞌ ataꞌ miꞌias miꞌimama? Waf afamba God niti epes nigaꞌi beꞌes hililiꞌi, afamba esis Israel sandaꞌ numaꞌumi ma saꞌi sogofaꞌafi, apaꞌ ina sofaꞌaf, owaꞌ. Fowaꞌ God nosahoꞌ esis duꞌwanis atis eaꞌ isimba atis sofaꞌaf. Apaꞌ esis Israel hiasi opalef asasimi masoꞌas eaꞌ, \x * \xo 11:7 \xt Diu 29:4; Ais 29:10\x* \v 8 siꞌi buk Baibel nagaꞌi, \q1 “God nandaꞌ opalef asasilifi siꞌi sagaꞌoh. Nandaꞌ naep asasipi ina pati eaꞌ esis ina sameꞌ basef kofagefa, owaꞌatin. Eaꞌ sape naꞌamba atin safiꞌi sataga deiꞌ.”\x * \xo 11:8 \xt Sam 69:22-23; Sam 35:8\x* \p \v 9 Devit wapani naꞌi basef ifimba atifa waf opalef esis Israeli masoꞌas eaꞌ naꞌi, \p “Aeꞌ aꞌi nemaf afamba esis sope sogaꞌ gwaꞌaisi \q1 luꞌwasi atin, God nowasiꞌasa nogagwamasa \q1 waf awafi esis sandaꞌafi siꞌi mandelef sandolam mail alialefa \q1 mogowaꞌ mafis, eaꞌ siꞌi isalefi waiwa sandaꞌam magapoma mafisi. \p \v 10 “Aeꞌ aꞌi naep asasipi petaga walufipa ina \q1 atiasi siti. Eaꞌ inaꞌ awi nendaꞌ nimanimi akafimi \q1 mindiwa alafugah asasigahi ma atapis \q1 sogape naꞌamba atin.”\x * \xo 11:10 \xt Ap 13:46; Ro 10:19\x* \s1 Atiasi God nofaꞌai esis owaꞌ Judaisia sotanimai wapani \p \v 11 Deiꞌ aeꞌ ahaliꞌipa. Esis Juda sendesambaol sowa lamonas? Owaꞌatin endilisi! Esis sololama ufiaꞌw sandaꞌ waf awafi, isimba atis deiꞌ God notanima nofaꞌ anis epes sogololama Godi owaꞌ Judaisia sotanima safeꞌma anen. God nandaꞌas naꞌamba ma esis Juda ataꞌ sigati waf afamba fasifi nandaꞌmasaf esis sogololama anini ma anaf esis Juda kowogalasa waf afamba buꞌwafi God nandaꞌmasafi. \v 12 Esis Juda sowaꞌ alafugaha God, isimba atis deiꞌ anen natopalopa amam nematawa hiasi itapasi sagape walemb hiagomai. Esis Juda sololama waf Godi, isimba atis deiꞌ God natopalopa isimba owaꞌ Judaisia nofaꞌas sotanimai sogape andeandeꞌ. Eaꞌ nemaf afamba esis Juda hiasi hiꞌilas dondoꞌma ikwaf God okom magaꞌiefi sotanima sifiꞌmai anen, esis misiꞌah hiasi owaꞌ Judaisia, God notopalopas endilisi ma nofaꞌai hiasi sogotanimai. \p \v 13 Deiꞌ aꞌi eseꞌepa anif basef ipaꞌ atipa owaꞌ Judaipaia. God nasapaꞌe afeꞌma andaꞌ maola esis owaꞌ Judaisia siꞌi ipaꞌ. Eaꞌ sonahema maol inimba buꞌwani deiꞌ andaꞌani. \v 14 Maol inimba aeꞌ okom maꞌian aꞌowaꞌ ma egasaꞌma esis Juda wambota aeꞌasi ma kowogalasa ipaꞌ deiꞌ pape andeandeꞌ pagaloma Godi. Ama aeꞌ egefaꞌ esis Juda duꞌwanis atis sotanima sogafeꞌma God. \v 15 Ahoꞌ, anen nowaꞌ alafuga ma esis, isimba atis deiꞌ nofaꞌai anis epes itap hiagoma sataga nembel atembel salomana. Ama anef nemaf God nosoꞌas nembela esis Juda sotanima sogafeꞌma anen, notopalopa epes hiasi itap hiagoma sotanima sope andeandeꞌ sondagala siꞌi sondagala ma anis epes sagaꞌ sotanima sogasafeli.\x * \xo 11:15 \xt Nam 15:17-21; Esi 44:30\x* \p \v 16 Waf afamba esis Juda sotanima sogafeꞌma God siꞌi basef waminif atini naꞌamba faꞌi, iꞌi bret duꞌwanita tagaliꞌi sandaꞌata sasoꞌanata Godi boꞌota hililiꞌ, eaꞌ bret siꞌita wapani Godi boꞌota hililiꞌi atota. Iꞌi esis sosoꞌana nombalef lawagilif siꞌilif God, daoꞌ agufugama wapani Godi atoga.\x * \xo 11:16 \xt Ef 2:11-19\x* \p \v 17 God nindiwaga nelefata anogof agof lawag oliviga sagawaga aofi eaꞌ nofaꞌai anogol agola anoga lawag oliviga alupugai nuwataniaga lawag agamba sagawaga aofi. Ipaꞌ owaꞌ Judaipaia, ipaꞌ siꞌi agol lawag agamba alupugai. Isimba atis deiꞌ ipaꞌ pefaꞌ hiahaom maim buꞌwami mataga ma epes isimba Juda siꞌi agol lawag agamba alupugai gogofaꞌ ifata nombalef lawag sagawaga aofi. \x * \xo 11:17 \xt Jo 4:22\x* \v 18 Deiꞌ ipaꞌ owaꞌ Judaipaia ina piꞌi ipaꞌ atipa buꞌupai pikilaꞌ esis Juda siꞌi agof agwafomba God nigindiwagufi, owaꞌ. Ipaꞌ inaꞌ piꞌi ipaꞌ biꞌipai esis epes awasi, owaꞌi. Deiꞌ main, ipaꞌ ina pegewaꞌ banaga nombalifi, owaꞌ. Nombalef atelef fewaꞌ banagaipa. \v 19 Aꞌi ipaꞌ atiasi piꞌias naꞌamba piꞌi, “God nindiwa agof agwafomba ma nogowatani apaꞌ siꞌi anogol agol lawagigil.”\x * \xo 11:19 \xt Ro 12:16\x* \p \v 20 Daoꞌ andeandeꞌ, apaꞌ esis Juda ina sahapifana, isimba atis deiꞌ nahapeꞌas. Apaꞌ ipaꞌ pahapifana deiꞌ pape sisihipama anen. Apaꞌ ipaꞌ owaꞌi pesaꞌma agof ipeꞌigufi piꞌi ipaꞌ atipa buꞌupaia, owaꞌi. Ipaꞌ ombal mondahepa solawaipa. \v 21 Fowaꞌ God ina naꞌi ahoꞌma esis Juda siꞌi agof agwafomba lawag sagawaga aofi fape atapiguf, owaꞌ. Ipaꞌ solawaipa. Naꞌamba nondaꞌmepas naꞌamba atin siꞌi nandaꞌ esis.\x * \xo 11:21 \xt Jo 15:2,4; Hi 3:14\x* \p \v 22 Eaꞌ ipaꞌ ukup pendandaꞌmam andeandeꞌ okom biafim Godi uwahipimi wandafumi wapani. Epes sagakwaha waf ananifii, naꞌipas dindinip. Apaꞌ ipaꞌ God nagaꞌi uwahipipai, iꞌi ipaꞌ pigaila uwahipimi amamba, daoꞌ andeandeꞌ. Apaꞌ iꞌi owaꞌ, anaf notopaꞌepa wapani. \v 23 Iꞌi esis Juda sokwaha waf awafi sogosambala Godafi, daoꞌ atiasi nofaꞌas sotanimai siꞌi nogowatania agof agwafomba fowaꞌ nigindiwagufi. Endilisi, God banagonai ma nondaꞌas naꞌamba. \v 24 Ipaꞌ pegawa fowaꞌ ipaꞌ ataꞌ papani atin siꞌipa lawag oliv alupugai, eaꞌ God nandaꞌ anin maol daiana ipaꞌ natopaꞌ anogol agola lawag agamba eaꞌ nowataniaga anoga lawag oliv buꞌugai sagawaga aofi. God nandaꞌ maol inimba. Eaꞌ endilisi atis, anaf aꞌ nofaꞌ esis Juda sotanimai siꞌi agof nindiwagof lawag sagawaga aofi nuwataniagof fitanima fope lawag afafugai siꞌiga. Maol inimba ina ahifina anen, owaꞌ. Andipeni.\x * \xo 11:24 \xt Ro 12:16; Lu 21:24; Jo 10:16\x* \s1 God nati epes hiasi uwahipis natopalopas dowaf \p \v 25 Alipipai, aeꞌ andaiwaꞌma ipaꞌ ukup pegehepama basef ifimba fowaꞌ fandambahiꞌi deiꞌ fandawalap alihif. Naꞌamba ipaꞌ ukup pendandaꞌ ma ipaꞌ atipa piꞌi, “Apaꞌ mogogawai.” Basef ifimba fowaꞌ fandambahiꞌi naꞌamba. Esis Israel opalef asasilifi fasoꞌas, apaꞌ ina fasoꞌas atapilif fape, owaꞌ. Fefeꞌ fefeꞌ fendahama nogota atamba esis owaꞌ Judaisia hiasi sifiꞌi sogafeꞌma God dondoꞌ ma ikwaf okom ananimi magaꞌiefi. \x * \xo 11:25 \xt Mt 23:39; Ais 59:20-21; Sam 14:7\x* \v 26 Iꞌi owaꞌ main, esis Israel hiasi God nofaꞌas nokwahomasa waf awafi sotanima sifiꞌmai anen siꞌi Baibel naꞌias nagaꞌi, \p “Anaf aman anamba nofaꞌas sogotanimai, \q1 nupani wambel Saion nifiꞌi notagwaha waf \q1 awafi esis wambota Jekopi, waf awafi \q1 sogosambala basef Godiefi. \x * \xo 11:26 \xt Ais 27:9; Jer 31:33-34\x* \v 27 Anef nemaf \q1 ekwaha waf hiafi awafi asasifi okom moseꞌeaf, \q1 iꞌipasa basef agalaꞌ lapafi esis.” \p \v 28 Juda sosambala basef buꞌwafi Godi, sataga bousi ananisi sahaꞌofa ipaꞌ owaꞌ Judaipaia nofaꞌepa pigatanimaii. Apaꞌ God fowaꞌ nosahoꞌas eaꞌ okom maimailas. Deiꞌ main, anen okom mapoma bafasam asasimi ma basef ifimba nalaꞌ lap nagalomamafi. \v 29 Iꞌi God nondandepa anin epen nosoꞌan presen fasini dowaf, anaf anen ina nosambala basef ifimba niꞌipan niꞌi hapaifi nohoꞌofef, owaꞌatin. Basef ifimba atapif fepe. \p \v 30 Fowaꞌ ipaꞌ owaꞌ Judaipaia pesambala basef Godi. Eaꞌ esis Juda wapani sosambala basef ifimba. Isimba atis deiꞌ ipaꞌ pefaꞌ okom uwahipimi Godi. \v 31 Eaꞌ naꞌamba atin deiꞌ esis Juda wapani sosambala basef ama deiꞌ sogofaꞌ okom amamba uwahipimi Godi siꞌi ipaꞌ. \x * \xo 11:31 \xt Ga 3:22; 1 Ti 2:4\x* \v 32 God nandaꞌ epes hiasi hiꞌalas sogape lafela waf afamba sogosambala basefafi ma anen anaf niti esis hiasi uwahipis nogatopalopas dowaf.\x * \xo 11:32 \xt Ais 55:8-9\x* \s1 Apaꞌ mondasaꞌma agol Godi luꞌwagol \p \v 33 Awasi! Okom Godi naloma gawa ananini fasini luꞌum aꞌowaꞌ endilisi. Apaꞌ epes ina laꞌifipa endilisi ma mogogawa kofagema basef ananifi, okom hiami mogatambela, owaꞌatin. Apaꞌ owaꞌatin endilisi ma mogawalapa basefa anen okom magaꞌiefi. Eaꞌ apaꞌ owaꞌ mogawa waf hianai ananinaia, owaꞌatin.\x * \xo 11:33 \xt Ais 40:13; 1 Ko 2:16\x* \p \v 34 Endilisi atis, siꞌi Baibel naꞌias nagaꞌi, “Ami negawa okom Dembinaii? Ami nasoꞌana nomonas anen? \x * \xo 11:34 \xt Jop 41:11\x* \v 35 Ami naliꞌ nasoꞌana hiahawes anen ama atiasi nogagwamanas? Owaꞌatin endilisi.”\x * \xo 11:35 \xt 1 Ko 8:6\x* \p \v 36 Anen nandaꞌ hiahaom hiami hiꞌalam magape ilif itapi numafiam maloma epes. Eaꞌ hiahaom amamba hiami maloma epes mape ma mogasaꞌma agol ananigili atogol. Apaꞌ epes hiapai hiꞌilapa mondasaꞌma agol ananigili lifilafi dondol. Endilisi. \c 12 \s1 Apaꞌ mondolali ma God mondasoꞌana alop apeꞌipi siꞌip \p \v 1 Alipipai, basef ifimba hiafi fagaliꞌi endilisifi atif. Isimba atis deiꞌ ahaliꞌipa dindinipa ipaꞌ ukup pendandaꞌma okom luꞌunai Godi naganagaila apeꞌi nagati apaꞌ uwahipipa. Eaꞌ pindilali ma anen siꞌi fowaꞌ saha mafis sagasoꞌana pendasoꞌana alop ipeꞌipi siꞌip hiꞌindalap. Alop ataꞌ pope namop atapip peseꞌanap God atona hiꞌilap eaꞌ ananipi siꞌip, siꞌi waf anen okom magaꞌiefi. Ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba, pendaꞌ lotu endilisi ma God ukup ipeꞌipi nomon. \x * \xo 12:1 \xt Ef 4:23; Ef 5:10,17; Ro 6:11,13; 1 Pi 2:5; Jo 4:24\x* \v 2 Ipaꞌ ina pepe pindati naꞌamba atin siꞌi sagaila waf itapafi, owaꞌi. Ipaꞌ piꞌi ahoꞌma God nondaꞌ ukup ipeꞌipi nomon petaga dambaipa waf ipeꞌifi atiasi fegataga dambaif wapani. Ma bola pegegawa waf endilisifi God okom magaꞌiefi. Waf afambai buꞌwafi usiꞌifi.\x * \xo 12:2 \xt 1 Ko 12:11; Ef 4:7\x* \s1 Apaꞌ mondaꞌ maol mundaila gawa fasini God nagasoꞌapani \p \v 3 God natopalope dowaf, isimba atis deiꞌ aꞌipipa atona atin. Ipaꞌ pegawa waf faloma gawa ipeꞌini sandandaꞌ saꞌimama, apaꞌ ipaꞌ ina ukup pendandaꞌ piꞌi ipaꞌ atipa fasipai endilisi, owaꞌi. Ipaꞌ ataꞌ pewaloga ipaꞌ ukup pendandaꞌ pefeꞌ andeandeꞌ pendahama hapif ipeꞌini God nagasiꞌipani nafeꞌ negetambel. \x * \xo 12:3 \xt 1 Ko 12:12\x* \v 4 Apaꞌ mogawa alop apeꞌipi atotop, apaꞌ saꞌosaꞌopa hiapi. Eaꞌ apamba hiapi ina pandaꞌ maol atifin, owaꞌatin. Pandaꞌan daindai. \x * \xo 12:4 \xt 1 Ko 12:27; Ef 4:25\x* \v 5 Eaꞌ naꞌamba atin apaꞌ amam nematawa hiapai magape sisihipama Kraisi, apaꞌ siꞌi alop atotop. Eaꞌ apaꞌ hiapai atona atin siꞌi mandatopalopa atin magaloma anop alop waꞌawaꞌapi hiapi. \x * \xo 12:5 \xt 1 Ko 12:4-11; 1 Pi 4:10-11\x* \v 6 God natopalopapa dowaf nasoꞌapa presen hiahaom fasimi ananimi maloma gawa naninani. Iꞌi God nosaꞌma okom anin epeni ma negawalapa anif basef, anin nendawalapef dondoꞌ ma hapif ananini. \v 7 Epen mamahina negatopalopa esis sahin owani, anin nendandaꞌ maol inimba endilisi negatopalopa alipisi. Iꞌi epen gawaini ma nigihimbaꞌmas siꞌi tisai, anin nendandaꞌan endilisi nihimbaꞌmas. \x * \xo 12:7 \xt 2 Ko 9:7\x* \v 8 Eaꞌ epen ami negegawa ma negafela ukup esis epesi, daoꞌ anin nendandaꞌ maol inimba endilisi negasaꞌma ukup asasipi. Epen negasoꞌan hiahawes anin alipinii, anin aꞌ nendasoꞌan hias. Epen nigimafi anin maoli, okom ananimi mondohafel endilisi ma maol inimba. Epen nigati anin alipini uwahipini ma netopalopan nigimafiani, anin sonohan nendatopalopan.\x * \xo 12:8 \xt 1 Ti 1:5; 1 Pi 1:22; Emo 5:15\x* \s1 Waf endilisifi ma ukup pigapigaila esis sahin owan \p \v 9 Ipaꞌ ukup pagapagaila esis sahin owan, daoꞌ ipaꞌ ukup pindailas endilisi. Ipaꞌ ina pembmasoꞌam, owaꞌi. Ipaꞌ pendewaꞌ alafugah endilisi ma waf awafi, pendape sisihipa endilisi ma waf buꞌwafi. \x * \xo 12:9 \xt 2 Pi 1:7; Fl 2:3\x* \v 10 Ipaꞌ pendasoꞌasa opalef esis sahin owan ukup pindailas endilisi. Ipaꞌ hipai atona atin pendasaꞌma agof isimba anis daindaiasi atis. \x * \xo 12:10 \xt Ap 18:25; Re 3:15\x* \v 11 Ipaꞌ pendandaꞌ maol banagambel lifilafi ukup pehafel aꞌowaꞌ pendaꞌ maol Dembinaii. \x * \xo 12:11 \xt 1 Te 5:17\x* \v 12 Ipaꞌ pepe pehafa Dembinai nogatopalopepa. Eaꞌ pendagala atin hiꞌindalepa. Iꞌi nimanimi mogatagamepa, pilutu banagepa. Eaꞌ pendabeten nimaguf danda lifilafi. \x * \xo 12:12 \xt Hi 13:2\x* \v 13 Iꞌi amam nematawa Godi hiahawes akas, daoꞌ petopalopas peseꞌas. Iꞌi epes analemb walemb lauguni sifiꞌi sogatagamepa, daoꞌ pimafias andeandeꞌ.\x * \xo 12:13 \xt Mt 5:44; Ap 7:60; 1 Ko 4:12\x* \p \v 14 Epes sogahambombaga ipeꞌi, pendabeten pihaliꞌ Goda nofaloꞌmas sogataga andeandeꞌ. Ahoꞌ, pendabetena esis. Apaꞌ ipaꞌ ina pendabeten pihaliꞌana nondaꞌ esis awes, owaꞌi. \x * \xo 12:14 \xt Sam 35:13\x* \v 15 Esis epes sondagalai, ipaꞌ sonehepa pendalomas. Eaꞌ isimba sogalifi, pelef pelomas. \x * \xo 12:15 \xt Ro 15:5, 11:20; Pro 3:7; Ais 5:21\x* \v 16 Ipaꞌ ukup pendapoma sahin owan ipeꞌisi hiꞌindalas pepan opalef atelef pendalomas, siꞌi ukup pagapoma ipaꞌ atipa. Ipaꞌ ina ukup pendandaꞌma ipaꞌ atipa piꞌi dembipai, owaꞌi. Pefeꞌ peloma epes isimba falafisi. Ipaꞌ ina ukup piꞌi ipaꞌ atipa gawaipai, owaꞌi.\x * \xo 12:16 \xt 1 Te 5:15\x* \p \v 17 Iꞌi epes sondaꞌ waf awafi ma ipeꞌi, ina pegwamasa waf awafi esis, owaꞌi. Ipaꞌ ukup pendapoma waf buꞌwafi ma naep epes hiasii pendaꞌaf. \x * \xo 12:17 \xt Mk 9:50; Hi 12:14\x* \v 18 Ipaꞌ ina ukup pendandaꞌma wandaf, owaꞌi. Iꞌi ufiaꞌw andepaꞌwai, ipaꞌ pepe opalef atelef pelomas hiꞌindalas. \x * \xo 12:18 \xt Diu 32:35; Mt 5:39; Ro 13:4; 1 Te 1:6-7; Hi 10:30\x* \v 19 Ipaꞌ alipipai aeꞌipai endilisi, ina pegwamasa waf aunai esis sandaꞌmepa anai, owaꞌi. Ipaꞌ pindihiꞌamas sondafeꞌmago Goda okom wandafunai nondandaꞌ maola esis. Deiꞌ main, basef fagail Baibeli faꞌi, \q1 “Waf gwaifi ma anis epes sandaꞌ waf awafii, \q1 afamba maol aeꞌani. Aeꞌ atowe bola egwamasa \q1 waf afamba awafi ma esis.” Dembinai nagaꞌi naꞌamba.\x * \xo 12:19 \xt Pro 25:21-22; Mt 5:44\x* \p \v 20 Apaꞌ ipaꞌ pendaꞌas siꞌi Baibel nagaꞌi, \q1 “Iꞌi bousi ipeꞌisi nolomohas, daoꞌ peseꞌasa gwaꞌaisi esis. Iꞌi iap peseꞌas, peseꞌasa embel. Iꞌi ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba, atiasi pendaꞌ esis ambagof awagofa waf awafi asasifi.” \v 21 Eaꞌ deiꞌ aꞌipipa, ipaꞌ ina pepe pititi waf awafi fikilaꞌ ipaꞌ, owaꞌi. Apaꞌ pendandaꞌ waf buꞌwafi ma pegatalogofa waf afamba awafi. \c 13 \s1 Apaꞌ mondape lafela amom gavman \p \v 1 Epes hiasi aꞌ sondape lafela amom gavman. Apaꞌ mogawa ina anona gavman nataga dowaf, owaꞌatin. Maol hiani gavmani nataga lagol Godi atogol. Eaꞌ gavman amamba hiami magapani, God atona nandaꞌam mape.\x * \xo 13:1 \xt Ta 3:1; Pro 8:15; Jo 19:11\x* \v 2 Iꞌi epen mamahina negesambala basef gavmani, anin nesambala waf Godi wapani. Iꞌi epes ami sogosambala amambai, atiasi sofaꞌ akafimi awami ma waf afamba esis sandaꞌafi. \x * \xo 13:2 \xt 1 Pi 2:13-14; 1 Pi 3:13\x* \v 3 Amom gavman ina mapoma mugaumbela epes isimba sandaꞌ waf fasifii, owaꞌ. Amom mapoma mugaumbela epes isimba sandaꞌ waf awafii. Iꞌi ipaꞌ pindaiwaꞌma ombal mogahepama amom gavmana, daoꞌ pendaꞌ waf buꞌwafi atefa amom atiasi moganifela agof ipeꞌigufi. \x * \xo 13:3 \xt Ro 12:19\x* \v 4 Gavman mandaꞌ maola Godi motopalopepa pegape andeandeꞌ. Apaꞌ iꞌi ipaꞌ pendaꞌ waf awafi, ipaꞌ ombal mondahepamam. Ipaꞌ pegawa bainat anamba magahapilanai, ina mahapilana dowaf, owaꞌ. Mandaꞌ maol Godi ma mogogwa akafimi awami ma isimba sandaꞌ waf awafii. \v 5 Naꞌamba deiꞌ apaꞌ aꞌ mondape lafela amom. Apaꞌ ina aꞌ ombal mohapama akafimi amamba atom awami eaꞌ mila basef amamifi, owaꞌ. Apaꞌ mundaila malogof fagape opalef apeꞌilifi nomon mondaꞌas naꞌamba. \p \v 6 Isimba atis deiꞌ ipaꞌ pandaꞌ tekis. Deiꞌ main, amom gavman mandaꞌmana maol Godi dondol banagem mumafi maol inimba atin. \x * \xo 13:6 \xt Mt 22:21\x* \v 7 Ipaꞌ maol inimba napomepa ma pegasoꞌam hiahawes sasisasi epes amamba, pendasoꞌam. Amom mogofaꞌasa tekisi, peseꞌama tekis. Amom mogofaꞌasa moni maisa mogatala waf muꞌuli gavmani, peseꞌam. Dembami mamahoma mandaꞌ maol buꞌwani nandahama epes sogasaꞌma agof amamugufi, daoꞌ pendafeꞌ lafela amom. Ipaꞌ sonehepa ma pegasaꞌma agofa anom amam, daoꞌ pesaꞌma agof amamugufi.\x * \xo 13:7 \xt Mt 22:39-40; Je 2:8\x* \s1 Deiꞌ siꞌi maina apaꞌ magaila muꞌuli Godi endilisi? \p \v 8 Ipaꞌ ina pewaola anof wiafa moni mais fotaoma anin epen, owaꞌi. Apaꞌ anof wiaf atotof fondotaomapa atapif. Wiaf afamba ukup ipeꞌipi pigapigaila anis sahin owan hiasi. Deiꞌ main, epen mamahina okom mogamogaila anin epen daiani, anin nagaila muꞌuli inimba endilisii. \v 9 Apaꞌ mogawa muꞌuli inimba nagaꞌias naꞌamba naꞌi, “Inaꞌ owaꞌi nehambombaga waf dasoꞌamaifia eaꞌ owaꞌi neha anis amam nematawa sogaꞌa, owaꞌi nendaꞌ wala, eaꞌ ina aꞌ kowolena ma hiahaom anis daindaiasi, owaꞌi.” \p Muꞌuli inimba naloma anin muꞌuli mamahina nagapani wapani, kofagena inimba atin nagaꞌi naꞌamba naꞌi, “Inaꞌ okom mimila anis epes daias naꞌamba atin siꞌi okom magapoma inaꞌ atina.”\x * \xo 13:9 \xt 1 Ko 13:4-7\x* \p \v 10 Epen ami okom maimaila anin epen daiana nagasoꞌan opaf anini, inimba ina nandaꞌ waf awafi ma anin, owaꞌ. Epen inimba okom magamagaila anin epen daiani, anin naila muꞌuli inimba endilisi.\x * \xo 13:10 \xt Ef 5:14; 1 Te 5:6-7\x* \s1 Apaꞌ mondafeꞌ usiꞌipa \p \v 11 Aeꞌ aꞌi ipaꞌ pendaꞌ waf afambai. Deiꞌ main, ipaꞌ pegawa eaꞌ nogota ataꞌe deiꞌ magapautai. Nogota ataꞌe ipaꞌ pekwaha koha pegesafel. Ipaꞌ pegawa fowaꞌ apaꞌ mataga mahapifana dambaipa, nemaf afamba God naꞌi aꞌ nowambelapa mogotanimai ataꞌ fapani laogon, apaꞌ deiꞌ fataga felefeleꞌ kwasakwasala. \x * \xo 13:11 \xt 1 Jo 2:8; Ef 5:11, 6:11\x* \v 12 Owamb baꞌi aꞌ hiꞌilamb eaꞌ felefeleꞌma lola negataga. Naꞌamba andeandeꞌma apaꞌ mogakwaha waf hiafi awafi owambifi ma mondaꞌ waf usiꞌifi alipifi fepe tatalaꞌif siꞌi mofaꞌ walitapa magahagasa wandafa waf awafi. \x * \xo 13:12 \xt Lu 21:34; Ef 5:18\x* \v 13 Apaꞌ mondafeꞌ hililiꞌ andeandeꞌ siꞌi epes sagape alipi. Ina meaꞌ embel banagimbeli mohagamogaol eaꞌ gigal moꞌoh miꞌi basef wandafifi, owaꞌi. Apaꞌ owaꞌi mondaꞌ waf soꞌa waulafia mondaꞌ salamala basef awafi alugufi. Apaꞌ inaꞌ mondaꞌ migimigah mopaꞌ eaꞌ kowolapa ma hiahaom anis epes daiasii, owaꞌi. \x * \xo 13:13 \xt Ga 3:27\x* \v 14 Apaꞌ deiꞌ pefaꞌ Dembinai Jisas Krais eaꞌ pindawisana siꞌi klos amamba luꞌwami sandaꞌ wandafami pefaꞌana pepomana. Ipaꞌ ina ukup pelapefeꞌ ma pigaila nomonas awami alop atonaimi, owaꞌi. \c 14 \s1 Apaꞌ ina mowaloga feꞌ esis sahin owani, owaꞌi \p \v 1 Epen mamahina nagahapifanai, hapif ananini owaꞌ banagania, inimba ipaꞌ peseꞌan nelelemb ipeꞌilimbi pefaꞌan pifiꞌi piwisi amam nematawa Kristen. Apaꞌ ina piꞌi pifitap pelomana basef mamimami, owaꞌi. \x * \xo 14:1 \xt Jen 1:29, 9:3; Ro 15:7\x* \v 2 Anin epen nahapifana banagen, naꞌ gwaꞌaimi mamimami hiami. Apaꞌ hapif anin epeni ina banagen, naꞌamba ina naꞌ mafis maim, owaꞌ. \x * \xo 14:2 \xt Kl 2:16\x* \v 3 Eaꞌ epen inimba nagaꞌ gwaꞌaimi mamimamii, ina okom iwanim mopoma epen inimba owaꞌ negaꞌ mafisia, owaꞌi. Eaꞌ epen inimba owaꞌ negaꞌ mafisia ina okom iwanim mopoma epen inimba nagaꞌ gwaꞌaimi mamimamii nandaꞌ waf awafi, owaꞌi. \x * \xo 14:3 \xt Mt 7:1; Je 4:11-12\x* \v 4 Ipaꞌ ina pewaloga anin epen nandaꞌ maola anin epen daiani, owaꞌi. Iꞌi anin nigalutu banagena maol ananini o negewa, isimba maol anen Dembinai nugumafi anini atin. Anin atiasi nigalutu banagani. Deiꞌ main, Dembinai ananinai atona laꞌifinama nogowaꞌ banaga anina nigalutu banagen.\x * \xo 14:4 \xt Ga 4:10\x* \p \v 5 Anin epen okom mapoma anef nemaf luꞌuf aꞌowaꞌ fikilaꞌ anif nimaguf hiafi. Apaꞌ anin daian naꞌi nimaguf hiafi naꞌambaif atin. Epes isimba hiasi atona atin sondamemeꞌma ukup asasipi atip andeandeꞌ. \v 6 Epen mamahina okom magapoma anef nemaf beꞌef aꞌowaꞌi, anin okom mandandaꞌ ma Dembinai deiꞌ nandaꞌam naꞌamba. Eaꞌ epen inimba nagaꞌ gwaꞌaimi mamimamii, anin okom mandandaꞌma Dembinai naꞌam. Deiꞌ main, anin nanifela God naꞌas. Apaꞌ epen inimba owaꞌ negaꞌ gwaꞌaimi mamimami hiamia, anin okom mapoma Dembinai, deiꞌ nandaiwaꞌma anis gwaꞌaisi. Inimba wapani nanifela God nihiꞌas. \p \v 7 Apaꞌ mogawa laꞌafena apaꞌ ina anin epen nape nandaꞌ maol naila okom ananimi atom, owaꞌ. Eaꞌ ina anin epen naila okom ananimi atom nagaꞌ, owaꞌatin. \x * \xo 14:7 \xt Lu 20:38; Ga 2:20; 1 Te 5:10\x* \v 8 Iꞌi apaꞌ mope, daoꞌ mondaꞌ maola mogasaꞌma agol Dembinaii. Iꞌi mogaꞌ, mogaꞌma mogasaꞌma agol Dembinaii. Eaꞌ iꞌi apaꞌ mope namepa o mogaꞌ, apaꞌ Dembinaii atepa. \v 9 Eaꞌ isimba atis Krais nagaꞌ notanima ambal lapaona nosafel wapani ma nagape Dembinai ma epes isimba sagagaꞌi saloma isimba ataꞌ sagape namisi.\x * \xo 14:9 \xt Mt 25:31-32; Ap 17:31; 2 Ko 5:10\x* \p \v 10 Deiꞌ maina ipaꞌ pagawaloga sahin owan ipeꞌisi ma feꞌ asasini a pagaꞌipas basef iwanifi? Naꞌambai owaꞌi. Ipaꞌ pegawa anaf apaꞌ hiapai hiꞌilapa aꞌ mulutu gani God nope nogowaloga epes hiasima eaꞌ nowalogapa ma basef luꞌwafi. \x * \xo 14:10 \xt Ais 45:23; Fl 2:10-11\x* \v 11 Amamba siꞌi Baibel naꞌiam nagaꞌi, \q1 “Dembinai nagaꞌiam naꞌamba naꞌi, ‘Aeꞌ aꞌi \q1 endilisi atis, anaf epes hiasi sindiwa \q1 nembawa sotawa sondaꞌ lotuma aeꞌ hiꞌilas, \q1 eaꞌ sowalapa basef alihif siꞌif siꞌi aeꞌ \q1 God endilisiwai.’”\x * \xo 14:11 \xt Ga 6:5\x* \p \v 12 Eaꞌ apaꞌ mogawa apaꞌ hiapai atona atin anaf mogaꞌipa Goda waf hiafi kofagefa apaꞌ mandaꞌafi. \s1 Apaꞌ ina mondaꞌ anis hiahawes mohambombaga sahin owan, owaꞌi \p \v 13 Eaꞌ ipaꞌ ina pewaloga sahin owan ipeꞌisi ma feꞌ asasini wapani, hapaimi. Apaꞌ ukup pendandaꞌ naꞌamba miꞌi apaꞌ ina mondaꞌ anef wafa mondaꞌ owamapa apeꞌinai nowa nondaꞌ waf awafi, owaꞌi. \x * \xo 14:13 \xt Ap 10:15; Ta 1:15\x* \v 14 Dembinai Jisas eaꞌ nawalipi egawa isimba. Ina anom hiahaom gwaꞌaisi mafis mais awasim dowadowaf, owaꞌ. Okom epeni atom mandandaꞌma anis maefah alugwisi, deiꞌ hiahawes isimba awes alugwis. \x * \xo 14:14 \xt 1 Ko 8:11-13\x* \v 15 Iꞌi inaꞌ neaꞌ anis maefaha waf afamba ineꞌifi fehambombaga okom owamenai, inaꞌ negawa, waf afambai inaꞌ owaꞌ okom mimila owamenaea, owaꞌ. Krais nagaꞌ eaꞌ ma nogowambilai owamena anamba. Eaꞌ inaꞌ owaꞌi nehambombagana ma gwaꞌaisi ineꞌisia. \x * \xo 14:15 \xt Ta 2:5\x* \v 16 Ipaꞌ ina pendaꞌ anef waf anis sahin owan Kristen sitilipa fendaꞌ ukup asasipi iwanip, owaꞌi. Iꞌi ipaꞌ piꞌi waf afamba buꞌwafi, ipaꞌ ina pendaꞌafa naep asasipi, hapaifi. \v 17 Waf afamba sagaꞌ gwaꞌaisi embelafi, afambai ina kofagefa ma anamba God nagalaꞌambemagoma, owaꞌatin. Anamba waf usiꞌifi hililiꞌi a opalef awanilifi faloma waf sonagahasafi atef fagapoma. Ambal buꞌunai Godi nasoꞌapai waf afambai. \v 18 Epen ami nape nandaꞌ maola Kraisii ma owaꞌ nendaꞌ anef waf fendaꞌ Kristen ukup iwanipia, atiasi God okom boꞌoma waf ananifi eaꞌ epes wapani sogawa anin epen buꞌwani.\x * \xo 14:18 \xt Ro 12:18; Ro 15:2\x* \p \v 19 Deiꞌ apaꞌ mundaila waf hiafi fendaꞌ apaꞌ mogape opalef atelifi, a waf usiꞌifi hiafi fegewaꞌ banaga hapif esis sahin owani. \x * \xo 14:19 \xt 1 Ko 8:13\x* \v 20 Inaꞌ okom mopoma gwaꞌaisi atis eaꞌ nehambombaga maol Godi, owaꞌi. Endilisi, hiahawes hiasi gwaꞌaisi buꞌwasi. Apaꞌ iꞌi inaꞌ neaꞌ anis maefaha sondaꞌ anin epen newa nendaꞌ waf awafi, daoꞌ inaꞌ wapani nandaꞌ waf awafi. \v 21 Ina andeandeꞌma negaꞌ mafisi embel wain gwaꞌaisi mais, o nendaꞌ anis maefah mamahisa sondaꞌ owamena nogowa ma waf awafi, owaꞌi. \p \v 22 Okom ineꞌimi atom mondandaꞌ neloma Goda hiahawes isimba sondaꞌ owamena nogowai. Epen okom mogapoma anis maefah buꞌwasi, okom ananimi ina mandaꞌ kotimana hiahawes gwaꞌaisi mais isimba, anin sonohan. \x * \xo 14:22 \xt Ta 1:15\x* \v 23 Apaꞌ epen ami okom biafima negaꞌasa, kofagema ananimi atom. Deiꞌ main, okom ananimi ina nahapilif banagen naꞌas, owaꞌ. Hiahawes hiasi epes owaꞌ sogahapifanaia sandaꞌami, amamba awami. \c 15 \s1 Apaꞌ mundaila okom Kraisi \p \v 1 Apaꞌ epes magahapifana banagambili, maol apeꞌini inimba ma mogatopalopa epes isimba hapif owaꞌ banagania. Esis ina laꞌifisa sogofaꞌ nimanimi asasimi, isimba apaꞌ motopalopas mofaꞌ nimanimi asasimi. Apaꞌ ina mila nomonas apeꞌimi atom, owaꞌi. \x * \xo 15:1 \xt Ro 14:19; 1 Ko 9:19; 1 Ko 10:24,33\x* \v 2 Apaꞌ hiapai atona atin mondaꞌ maol mondatopalopa epes sagape felefeleꞌma apeꞌi ma atiasi sogofaꞌ waf buꞌwafi sogataga banages. \x * \xo 15:2 \xt Sam 69:9\x* \v 3 Apaꞌ mogawa Krais wapani ina sonahana okom ananimi atom, owaꞌ. Waf awafi fatagamana siꞌi Baibel naꞌiasa anen nagaꞌi, “Epes saꞌi basef findiwaefa inaꞌ eaꞌ basef ifimba atif fafiꞌi fasoꞌala aeꞌ.”\x * \xo 15:3 \xt Ro 4:23-24; 1 Ko 10:11\x* \p \v 4 Deiꞌ main, basef hiafi fowaꞌ amom mandaꞌef fagail Buki mandaꞌefa fagawalipa apaꞌ. Basef ifimba fegewaꞌ banaga opalef apeꞌilifi ma mugalutu banagepa miꞌi endilisi atis God notopalopapa ma mogape andeandeꞌ. \v 5 Apaꞌ mofaꞌ banagami ma God atona nandaꞌapa malutu banagepa magahapifana. Aeꞌ aꞌi anen notopalopepa pila waf Krais Jisasi endilisi pigahapila nomonas atifis. \v 6 Ama ipaꞌ pegape opalef atifilif a malogof atogof pegasaꞌma agol Godi, anen ahama Dembinai apeꞌinai Jisas Krais.\x * \xo 15:6 \xt Ro 14:1\x* \s1 Krais natopalopa esis Juda saloma isimba owaꞌ Judaisia wapani \p \v 7 Eaꞌ ipaꞌ hipai ukup pindaima atin pendasoꞌasa nelelemb esis sahin owan siꞌi Krais wapani nagasoꞌapa nembel apaꞌ, ma epes hiasi sogasaꞌma agol Godi luꞌwagol. \x * \xo 15:7 \xt 15:24\x* \v 8 Aeꞌ aꞌipipa naꞌamba. Krais nafiꞌi nataga nandaꞌ maol nape lafela nagatopalopa esis Juda. Anen nandaꞌas naꞌamba ma nigihimbaꞌmasa God nagaꞌi basef endilisifi datimai. Basef fowaꞌ nalaꞌ lapef nagaloma dembami bafapam akupam asasimi fandawalap alihif. \x * \xo 15:8 \xt Ap 3:25; Ro 11:30; Sam 18:49\x* \v 9 Krais nandaꞌ maol inimba ma nogatopalopa esis sogololama Godi owaꞌ Judaisia wapani sogogawa God naꞌias esis uwahipisa sogasaꞌma agol ananigili luꞌwagol, siꞌi Baibel naꞌias nagaꞌi, \p “Anaf aeꞌ ewalapa basef iꞌi agol ineꞌigili \q1 ma anis epes daias sogololama ineꞌi. Eaꞌ ela \q1 analef awalef efela agol ineꞌigili.”\x * \xo 15:9 \xt Diu 32:43\x* \p \v 10 Eaꞌ anif basef Baibeli fagaꞌias naꞌamba wapani faꞌi, \q1 “Ipaꞌ epes pegelelama Godi, pendagala peloma esis wambota ananisi.”\x * \xo 15:10 \xt Sam 117:1\x* \p \v 11 Eaꞌ anif duꞌwanif faꞌi, \q1 “Ipaꞌ hipai pegelelama Godi, pendasaꞌma agol Dembinaii. \q1 Pendasaꞌma agol ananigili ma analef awalef.”\x * \xo 15:11 \xt Ais 11:10; Re 5:5\x* \p \v 12 Eaꞌ Aisaia wapani naꞌias naꞌi, \q1 “Anaf anona aman notaga wambota Jesii. \q1 Aman anamba aꞌ notaga nope Dembinai ma esis \q1 sogololama Godi numafias eaꞌ sohapifana \q1 siꞌi endilisi atis anaf anen notopalopas.” \p \v 13 Apaꞌ mogawa endilisi notopalopapa ma mogape andeandeꞌ. God anen kofagonama amamba. Deiꞌ aeꞌ aꞌi ipaꞌ pihapifana nondaꞌ dagala luꞌwani neloma opalef awanilifi sogataga siꞌisa ipaꞌ. Eaꞌ aꞌi banagami Ambal buꞌunai ananinai nondaꞌepa pegawa endilisi atis anaf piti banagami mogogalaꞌi ananimi. \p \v 14 Ipaꞌ alipipai aeꞌipai, opaf aeꞌafi egawa endilisi ma ipaꞌ pandaꞌ waf fasifi dondol eaꞌ pegawa gawa hiani naninani. Eaꞌ ipaꞌ ila ma pegasoꞌas nomonas buꞌwasi sahin owan. \v 15 Apaꞌ anif basef andaꞌefa ipeꞌi ifimba banagafi aꞌowaꞌ kwasakwasala. Apaꞌ aeꞌ ina ombal mahe andafaꞌmefa andaꞌef, owaꞌ. Aꞌi esaꞌma nomonas ipeꞌisi. Deiꞌ main, God nati aeꞌ uwahipiwi naseꞌe nembel aeꞌ natopalope dowaf. \x * \xo 15:15 \xt Ro 1:5, 12:3; Ro 11:13; Fl 2:17\x* \v 16 Eaꞌ anen nandaꞌe ape andaꞌ maola Krais Jisasa endaꞌ maol laꞌafena esis sogololama Godi owaꞌ Judaisia. Andaꞌ maol siꞌi amom mondolali ma Godi awalapa basef buꞌwafi ananifi. Aeꞌ aꞌi ifaꞌai epes isimba sogololama Godi sifiꞌmai anen eaꞌ Ambal buꞌunai ananinai nondaꞌas sotaga epes Godi atis boꞌwes hililiꞌ egasoꞌanas anen siꞌi ofa anen okom magaꞌian aꞌowaꞌi. \p \v 17 Aeꞌ ape sisihiwi aloma Krais Jisas eaꞌ sonahe ma maol inimba andaꞌana Godi. \x * \xo 15:17 \xt 2 Ko 3:5\x* \v 18 Krais atona naseꞌe banagami andaꞌ maol inimba. Anen natopalope nandaꞌe banagewe afeꞌ andaꞌ maol inimba buꞌwani awalipa esis sogololama Godi ma silana sogameꞌ basef ananifi. Aeꞌ andaiwaꞌma igaꞌipipa anif basef daif, owaꞌ. Ifimba atif. \v 19 Ambal buꞌunai Godi nandaꞌ hiahaom banagami nowaꞌ banagae ma andaꞌ banagami mamimami. Epes hiasi sati banagami amamba eaꞌ sameꞌ basef Godi sailif. Dambadamba andaꞌam Jerusalem awalapa basef buꞌwafi ma Krais afeꞌ lauguni hiꞌalagon itambili itap luꞌupa Ilirikam. \x * \xo 15:19 \xt 2 Ko 10:15-16\x* \v 20 Maol inimba aeꞌ okom maꞌian aꞌowaꞌ ma egawalapa basef ifimba buꞌwafi anagon esis owaꞌ ataꞌ sogogawa Kraisia. Aeꞌ andaiwaꞌma igiꞌ efeꞌ ewalapef fegatoma anif anom maliꞌ mafeꞌ magawalapafi, owaꞌ. \x * \xo 15:20 \xt Ais 52:15\x* \v 21 Aeꞌ okom maꞌias siꞌi basef fagaꞌias, “Esis epes owaꞌ anis sefeꞌ sogaꞌipasa basefa aninia, anaf semeꞌefa sotolona. Eaꞌ epes isimba owaꞌ sogameꞌ basefanaia, anaf semeꞌefana sogawana.”\x * \xo 15:21 \xt Ro 1:10-13\x* \p \v 22 Fowaꞌ andaꞌ maol inimba agawalipasa basef Kraisi. Maol inimbai nahefa ufiaꞌw aeꞌakwi nimaguf hiafi eaꞌ ina afeꞌmago ipaꞌ, ataꞌ owaꞌ. \s1 Pol naꞌi niti Rom eaꞌ nefeꞌ itap luꞌupa Spen \p \v 23 Apaꞌ deiꞌ aeꞌ maol ake naꞌaꞌe. Afagof hiagufi aeꞌ okom maꞌi aꞌowaꞌ ma egafeꞌmago ipaꞌ. \x * \xo 15:23 \xt 1 Ko 16:6\x* \v 24 Isimba atis deiꞌ aꞌi ataꞌ iliꞌ efoꞌo iti ipaꞌ ma main, efeꞌ itap luꞌupa Spen. Eaꞌ aꞌi ataꞌ ipani nogota laota kwasakwasala endagala elomepa ma main, daoꞌ ipaꞌ petopalope pilutumi pehapone ufiaꞌw kwagafeꞌ Speni.\x * \xo 15:24 \xt Ap 19:21\x* \p \v 25 Apaꞌ deiꞌ aꞌi efeꞌ Jerusalem endaꞌ maol etopalopa esis amam nematawa Godi. \x * \xo 15:25 \xt 1 Ko 16:1; 2 Ko 8:1; 2 Ko 9:2,12; Ap 24:17\x* \v 26 Esis Kristen sagape Masedoniai saloma Kristen Griki saꞌi basef sandameꞌmaef eaꞌ ma sogowala hiahawes asasisi sondaꞌ duꞌwanis sefeꞌ Jerusalem, sogasoꞌ esis amam nematawa Godi hiahawes akasi. \x * \xo 15:26 \xt Ro 9:4; 1 Ko 9:11\x* \v 27 Endilisi ukup asasipi atip paꞌias eaꞌ deiꞌ sandaꞌas naꞌamba. Apaꞌ aeꞌ aꞌi esis sowaolamasa wiaf fotaoma esis Kristen sagape Jerusalami. Fowaꞌ esis Juda saliꞌ sosoꞌasa basef Godi ma sagatopalopa ambagof esis isimba sogololama Godi sagape Masedoniai Griki. Isimba atis deiꞌ andeandeꞌma esis sogwamasa wiaf afamba esis Judia ma hiahawes sogatopalopa alopi. \v 28 Eaꞌ aeꞌ aꞌi ataꞌ endaꞌ maol inimba hiꞌilan niliꞌ. Aꞌi ataꞌ eseꞌasa hiahawes isimba buꞌwasi esis Jerusalem hiꞌilas ama main, ila ufiaꞌw Speni efoꞌo ma ataꞌ iliꞌ itilipa. \x * \xo 15:28 \xt Ro 1:11\x* \v 29 Aeꞌ egawa eaꞌ nemaf afamba egafeꞌmago ipaꞌ, atiasi hiahaom fasimi Kraisi aꞌ mope siꞌima aeꞌ efoꞌo etagamepa.\x * \xo 15:29 \xt 2 Ko 1:11; Kl 4:3; 2 Te 3:1\x* \p \v 30 Apaꞌ mahapifa Dembinai apeꞌinai Jisas Krais, eaꞌ mogawa Ambal buꞌwali Godi nasaꞌma ukup apeꞌipi ma pigapigaila esis sahin owan apeꞌisi. Isimba atis deiꞌ aꞌipipa dindinip aꞌi nomonas isimbai sosaꞌma ipaꞌ pendaꞌ maol numaꞌwini pegaloma aeꞌ ma beten. Ipaꞌ pendandaꞌ betena God notopalope aeꞌ \v 31 nogatagwahowe ma lagof anis epes Judaisi owaꞌ sogahapifanaia. Ipaꞌ pendabetena God nondaꞌ amam nematawa ananisi sagape Jerusalami sondagala ma maol inimba andaꞌana agatopalopasani. \v 32 Iꞌi God niꞌi ahoꞌme ai, efoꞌo etagamepa epe endagala aꞌowaꞌ elomepa ataꞌ epoma nomaꞌw kwasakwasala. \v 33 God anen kofagonama opaf awanafi. Aeꞌ aꞌi anen nope nolomago ipaꞌ hipai. Endilisi. \c 16 \s1 Pol naꞌipasa nemaf buꞌwafi amam nematawa hiasi \p \v 1 Aeꞌ aꞌipipa ma pigimafi Fibi andeandeꞌ, akoꞌw hanitiꞌmafa afaꞌikwi kwandaꞌ maol kwagatopalopa esis Kristen sagape Senkriai. \v 2 Fibi kwape sisihiꞌwa Dembinai. Eaꞌ ipaꞌ pendasoꞌ nelelemba akoꞌw siꞌi waf buꞌwafi apaꞌ amam nematawa Godi mondaꞌafi. Iꞌi akoꞌw nomonas nimanisa anis maefaha, ipaꞌ pendatopalopaꞌw. Deiꞌ main, akoꞌw kwatopalopa aeꞌ wapani.\x * \xo 16:2 \xt Ap 18:2,18,26\x* \p \v 3 Ipaꞌ pendaꞌmas nemaf buꞌwafi Akila naloma wauluꞌmana Prisila eaꞌ piꞌipaso dagala aeꞌani. Esis bias apaꞌ mandaoꞌoma mandaꞌ maol atin Krais Jisasi. Fowaꞌ esis sandandombol endilisi ma sagatopalopa aeꞌ. Nemaf afamba anis saꞌi sogahe, esis ina ombal mahas, owaꞌ. \v 4 Saꞌi awi ma sogaꞌ sotopalopa aeꞌ egape namowe. Eaꞌ ina aeꞌ atowe anifela esis bias, owaꞌatin. Esis Kristen hiasi fowaꞌ sogolalama Godi wapani, sanifelis. \x * \xo 16:4 \xt 1 Ko 16:15,19; 2 Ti 1:15\x* \v 5 Eaꞌ ipaꞌ piseꞌasa nemaf buꞌwafi ma dagala aeꞌani esis Kristen isimba safeꞌ sandakolas sagape ipat asasitai. Eaꞌ piꞌipago Epainetus nemaf buꞌwafi aeꞌafi anen alipunai aeꞌanai endilisi. Anen naliꞌ nahapifa Krais naliꞌma epes hiasi itap luꞌupa Esia. \v 6 Ipaꞌ pendaꞌmakwago nemaf buꞌwafi Maria. Akoꞌw kwandaꞌ maol numaꞌuni hiani ma kwagatopalopepa. \p \v 7 Ipaꞌ peseꞌamo dagala neloma nemaf buꞌwafi aeꞌafi ma amam amamba Andronikus noloma Junias, amom wapani Judaimi siꞌi aeꞌ. Amom mandaꞌ kalabus magaloma aeꞌi. Amom aposel maꞌi amom biam mandaꞌ maol buꞌwani Godii. Amom maliꞌma aeꞌ mahapifa Krais. \p \v 8 Ipaꞌ piꞌipago Ampliatusa nemaf buꞌwafi ma dagala aeꞌani. Anen alipunai aeꞌanai endilisi ma nagape sisihinama Dembinai. \p \v 9 Piꞌipago Urbanus nemaf buꞌwafi aeꞌafi, anen nandaꞌ maol atitin nagaloma aeꞌi ma maol Kraisi. Eaꞌ piꞌipago Stakisa nemaf buꞌwafi wapani. Anen alipunai aeꞌanai endilisi. \v 10 Eaꞌ piꞌipago Apelesa nemaf buꞌwafi aeꞌafi, anen agol gandawalapana nagaila Krais endilisi. Piꞌipasago dagala ma nemaf buꞌwafi aeꞌafi ma esis sagape ipat atota Aristobulusi. \v 11 Piꞌipago Herodiona nemaf buꞌwafi aeꞌafi, anen Juda wapani siꞌi aeꞌ. Piꞌipasago dagala ma nemaf buꞌwafi aeꞌafi esis wambota atota Narsisusi sagahapifa Dembinaii. \v 12 Piꞌipawago nemaf buꞌwafi aeꞌafi ma Trifina kwaloma Trifosa, awo biawa wandaꞌ maol numaꞌuni Dembinaii. Peseꞌakw nemaf buꞌwafi aeꞌafi ma Persis, akoꞌw alipuꞌwi aeꞌakwi endilisi, kwandaꞌ maol hiani ahifini ma Dembinai. \x * \xo 16:12 \xt Mk 15:21\x* \v 13 Piꞌipago Rufusa nemaf buꞌwafi anen epen buꞌunai naloma maꞌmana ananiꞌwi aeꞌ wapani egefalaꞌw maꞌmai. \v 14 Piꞌipasago dagala aeꞌani ma nemaf buꞌwafi ma Asinkritus, Flegon, Hermes, Patrobas, a Hermas, eaꞌ esis Kristen sahin owan sape sagalomomi. \p \v 15 Ipaꞌ piꞌipasago nemaf buꞌwafi feloma dagala aeꞌani ma Filologus noloma Julia, eaꞌ Nereus noloma hanitiꞌmana ananiꞌwi, eaꞌ Olimpas, soloma esis amam nematawa hiasi Godi sape sagaloma esisi.\x * \xo 16:15 \xt 1 Ko 16:20; 1 Pi 5:14\x* \p \v 16 Waf afamba apaꞌ amam nematawa Godi, ipaꞌ hipai atona atin pendagala pendasoꞌasa lagof esis sahin owan hiasi pindanifelis. Amam nematawa Kristen hiasi sagape naꞌai sandaꞌmepago nemaf buꞌwafi sandagalamepa.\x * \xo 16:16 \xt Mt 7:15; Ta 3:10\x* \s1 Anis epes sandaꞌ esis Kristen sandawal biafis sandaꞌas awes \p \v 17 Alipipai, aeꞌ aꞌipipa dindinipa silisolawi andeandeꞌ pegapoma anis epes sandaꞌ waf awafii sandaꞌ ipaꞌ Kristen pendawal biafipa sogosambala basef ifimba ipaꞌ pegefaꞌafi. Waf afambai esis sandaꞌ epes hiasi sowa awes. Ipaꞌ peseꞌas alafugah epes isimbai. \x * \xo 16:17 \xt Fl 3:19; Kl 2:4; 2 Pi 2:3\x* \v 18 Esis ina sandaꞌ maola Dembinai apeꞌinai Kraisi, owaꞌatin. Sagaila ukupa alop asasipi atopi. Sandaꞌ basef atif usiusihifi ma sambasoꞌma opalef sagaꞌiꞌipa anis epes isimba owaꞌ sogogawa anef waf buꞌwafi awafi andeandiꞌiꞌa. \x * \xo 16:18 \xt Ro 1:8; Mt 10:16; 1 Ko 14:20\x* \v 19 Ipaꞌ paila God, deiꞌ epes hiasi sogawepa eaꞌ. Isimba atis deiꞌ aeꞌ sonahema ipaꞌ. Aeꞌ aꞌi ipaꞌ pendegawa waf buꞌwafi endilisi, apaꞌ ipaꞌ ina ukup pendandaꞌma waf awafi, owaꞌ. \x * \xo 16:19 \xt Ro 15:33; Jen 3:15\x* \v 20 God anen kofagonama opaf awanifi, nogota kwaiaꞌuta ma nofaꞌasa Satan nogafeꞌ lafela boꞌwagah ipeꞌigahi. Aeꞌ ahaliꞌ God andabetena Dembinai apeꞌinai Jisas Krais notopalopepa dowaf nope atapina nogalomepa.\x * \xo 16:20 \xt Ap 16:1-2; Ap 19:22, 20:4\x* \s1 Anis epes sandaꞌ nemaf buꞌwafi saꞌipa esis Rom \p \v 21 Wandaoꞌoma wandaꞌ maol atini Timoti anen nasapaꞌago dagala nemaf buꞌwafi ma ipaꞌ. Lusius naloma Jeson a Sosipater, amom Juda wapani siꞌi aeꞌ, amom wapani masapaꞌ nemaf buꞌwafi ma ipaꞌ. \v 22 Aeꞌ Tertius, efaꞌ malogola Pol andaꞌago basef ifimba. Aeꞌ asapaꞌ basefa nemaf buꞌwafi fafeꞌmago ipaꞌ ma agol Dembinai apeꞌinai. \x * \xo 16:22 \xt 1 Ko 1:14\x* \v 23 Gaius nasapaꞌago dagala ma nemaf buꞌwafi ma ipaꞌ. Anen numafi aeꞌ Pol andeandeꞌ ipat ananitai, eaꞌ numafi esis Kristen hiasi wapani safiꞌi sandakolas naꞌaꞌe. Erastus anen nandaꞌ maola gavmani nugumafi otambai taun wambel ambalembai, eaꞌ sahomapa apeꞌinai Kwartus, amom biam masapaꞌo basefa dagala buꞌwani ma ipaꞌ. \v 24 [Aeꞌ andabetena Dembinai apeꞌinai Jisas Krais notopalopepa dowaf numafipa ma nope nogalomago ipaꞌ hipai. Endilisi.]\x * \xo 16:24 \xt Ef 1:9, 3:5,9; Kl 1:26; Ro 1:5\x* \s1 Apaꞌ mondafela agol Godi \p \v 25-26 Apaꞌ mondasaꞌma agol Godi luꞌwagol. Anen laꞌifinai ma nogowaꞌ banagaip ma basef buꞌwafi ananifi agawalapafi, ifimba basef buꞌwafi fagaꞌi Jisas Kraisi. Basef ifimba fowaꞌ nimaguf hiafi ataꞌ fape fandambahoꞌ, apaꞌ deiꞌ fataga alihifa basef ifimba fowaꞌ amom profet mandaꞌafi afaꞌ wawalapef alihif. God nagape namona atapinai naꞌi basef dindinipa basef ifimba buꞌwafi deiꞌ fataga fandawalap alihifa misiꞌah epes hiasi itap anamba hiagoma ma esis hiasi sogahapifana. \x * \xo 16:25-26 \xt 1 Ti 1:17; Ju 25\x* \v 27 Anen atotona nogogawai endilisi. Apaꞌ mondasaꞌma agol ananigili dondol lifilafi. Jisas Krais atona natopalopapa mondandaꞌas naꞌamba. Endilisi.