\id MRK - Mufian NT (Balif dialect) -Papua New Guinea 1988 (web version -2013 bd) \h Mak \toc1 Basef Ifimba Buꞌwafi Mak Nandaꞌafi \toc2 Mak Nandaꞌafi \toc3 Mk \mt1 Basef Ifimba Buꞌwafi Mak Nandaꞌafi \iot Basef bandafi Maki \io1 1:1-13 God nasapaꞌ Jon nagapisiꞌas embeli nagafiꞌi \io1 1:14-13:37 God nasapaꞌ Jisas nawalipasa basef ananifi \io1 14:1-15:47 Jisas nameꞌ akafimi ma sandolana sagahana lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai \io1 16:1-20 Jisas nosafel wapani nasoꞌasa maol alipisi ananisi \c 1 \s1 Jon nagapisiꞌas embeli nawalipas basef Godi \r (Mt 3:1-12; Lu 3:1-9,15-17; Jo 1:19-28) \p \v 1-2 Basef ifimba buꞌwafima Jisas Krais, Nogamana Godi. Basef ifimba fandasefel fataga siꞌi anona profet fowaꞌinai Aisaia nandaꞌef fagail buki. \p Aisaia naꞌi basef ifimba naꞌamba, God naꞌi, “Inaꞌ nemeꞌ. Owagama aeꞌ esapaꞌ anona aman nogofaꞌo basef aeꞌafii niliꞌ nofeꞌma inaꞌ nondondomba ufiaꞌw ineꞌikwi.\x * \xo 1:1-2 \xt Ais 40:3; Mal 3:1; Mt 11:10\x* \p \v 3 Anep itap wafigima fataupigima malogol anona amani, anaf niꞌi basef naꞌamba niꞌi, ‘Ipaꞌ pendondomba ufiaꞌw Dembinaii kondafeꞌ usiꞌiꞌw. Ufiawa ananiwai kondafeꞌ hililiꞌi.’”\x * \xo 1:3 \xt Ap 13:24, 19:4\x* \p \v 4 Jon nagapisiꞌas embeli nafeꞌ anagon wafigima fataupigima nawalapa basefa amam nematawa hiasi naꞌipas naꞌi, “Ipaꞌ pewaꞌ alafugaha waf awafi pembema nelelemba God pefaꞌ baptaisa God nogakwaha waf awafi ipeꞌifi okom mogasoꞌanaf. \v 5 Eaꞌ esis hiasi sagape anep itap luꞌupa Judiai saloma amam nematawa hiasi sagape Jerusalami safiꞌmai Jon saꞌi semeꞌ basef ananifi. Eaꞌ sawalapa waf awafi esis sandaꞌafi, Jon napisiꞌas walemb Jordan.\x * \xo 1:5 \xt 2 Kin 1:8; Mt 11:8\x* \v 6 Anen nala anom klos sandaꞌ auf anom mafis luꞌwami kameli sandaꞌam, eaꞌ nowahoꞌ let sandaꞌ agwahup mafisina sandaꞌanai, nagundisam. Gwaꞌaisi nagaꞌasi naꞌ gwamuꞌwis saloma aupimbel alupumi.\x * \xo 1:6 \xt Ap 13:25\x* \v 7 Anen nawalapa basef naꞌi, “Anona aman atiasi nigiꞌ nugafiꞌii, anan banagonai nikilaꞌ aeꞌ. Aeꞌ ina aman buꞌuwai ma egatagwaha mandalefa su ananimi, owaꞌ. \v 8 Aeꞌ ipisiꞌipa embel atembal, apaꞌ anen owaꞌ. Anen atiasi neseꞌepa Ambal buꞌunai Godi nogape opalef ipeꞌilifi nomon.” \s1 Jon napisiꞌ Jisas embel \r (Mt 3:13-17; Lu 3:21-22) \p \v 9 Afamba Jisas nakwaha Nasaret anep itap luꞌupa Galili aꞌ nafiꞌi. Jon napisiꞌana walemb Jordan. \v 10 Jisas nakwaha embel walemb nandagiai atin, owaꞌ nati heven nandawisiꞌ alihina, ma anen, nati Ambal buꞌunai Godi nafiꞌmai anen siꞌi amil alamba apaꞌ magaꞌi maꞌunai nufiaꞌ nisilaꞌmai anen.\x * \xo 1:10 \xt Sam 2:7; Ais 42:1; Mt 12:18; Mk 9:7\x* \v 11 Eaꞌ anagol malogol gaꞌi gatagai heven gaꞌi anif basef gaꞌi, “Inaꞌ Nogame aeꞌinai. Aeꞌ okom mohafel maimailina aꞌowaꞌ. Eaꞌ okom aeꞌami boꞌoma inaꞌ.”\x * \xo 1:11 \xt Sam 91:11-13\x* \s1 Satan nagwamba Jisasa nondaꞌ waf awafi \r (Mt 4:1-11; Lu 4:1-13) \p \v 12-13 Eaꞌ Ambal buꞌunai Godi nofaꞌ Jisas nafeꞌ anagon fataupigima mafis atom alupumi magalutuma nimaguf 40-pelaif, awin siꞌini duꞌwanini. Owaꞌ Satan nafiꞌi nagwambana. Ma eaꞌ, amom ensel mafiꞌi mumafi Jisas matopalopana.\x * \xo 1:12-13 \xt Mk 6:17\x* \s1 Jisas nasefela maol anep itap luꞌupa Galili \r (Mt 4:12-17; Lu 4:14-15) \p \v 14 Afamba amom mandaꞌ Jon nandaꞌ kalabus, Jisas aꞌ nafeꞌ itap luꞌupa Galili nandaꞌ maol nawalapa basef buꞌwafi Godi naꞌipasef\x * \xo 1:14 \xt Mt 3:2; Ga 4:4\x* \v 15 naꞌi, “Nemaf afamba felefeleꞌ afetaga ma epes hiasi sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafias. Naꞌamba ipaꞌ deiꞌ pendewaꞌ alafugaha waf awafi pembema nelelemb pihapifa basef ifimba buꞌwafi.” \s1 Jisas nofala amam biamibiam ma mogaila anini \r (Mt 4:18-22) \p \v 16 Jisas naila akata nafeꞌ atin dumb luꞌwambi Galili, nati amam biam Saimon naloma owamana Andru. Amom mala anembeh mowafa agof mandaꞌ bisnis.\x * \xo 1:16 \xt Mt 13:47; Lu 5:1-11\x* \v 17 Eaꞌ Jisas natolom naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pifiꞌi pihapila basef aeꞌafi pila aeꞌ. Fowaꞌ ipaꞌ pewafa agof, apaꞌ deiꞌ ihimbaꞌmepa pefeꞌ pigaꞌipa anis epes pefaꞌasi sogaila aeꞌ.” \p \v 18 Eaꞌ mameꞌana makwaha anembeh haꞌoh, amom mailana aꞌ mafeꞌ. \v 19 Eaꞌ nindikiꞌah nafoꞌo felefeleꞌ akata nati Jems naloma owamana Jon, Sebedi nogaopana. Amom biam matoma bot mape mosambala anembeh amamimbihi. \v 20 Owaꞌ Jisas natolom nofalam kwafalis mameꞌana. Eaꞌ mohafel kwafalis makwaha ahamam naloma anom mandaꞌ maola anini mape bot, amom biam maila Jisas mafeꞌ.\x * \xo 1:20 \xt Mt 4:13\x* \s1 Jisas natofa ambal aunai nagape anona amani \r (Lu 4:31-37) \p \v 21 Jisas naloma alipumi ananimi Jemsi Jon, Saimoni Andru mafeꞌ Kaperneam mape. Nemaf afamba esis Juda sagapoma nomaꞌwafi sabat, Jisas naoꞌwam mafeꞌ mawis ipat Juda sandakolasatai eaꞌ naꞌipasa basef amam nematawa.\x * \xo 1:21 \xt Mt 7:28-29\x* \v 22 Esis sameꞌ basef ananifi eaꞌ gogolalasis kwapeteꞌ endilisi. Anen ina nawalipas siꞌi amam falafumi magaꞌipas, owaꞌ. Anen naꞌipas dindinip siꞌi anona agilinai nagaꞌipas. Amom magawalipasa muꞌuli Godi ina mawalipas naꞌamba siꞌi anen, owaꞌ. \p \v 23 Afamba anona aman nape nalomas ipat atamba, ambal aunai napaona eaꞌ kwafalis atin ambal anamba noga naꞌi mehip naꞌi,\x * \xo 1:23 \xt Mk 5:7\x* \v 24 “O Jisas inaꞌ Nasaretinai, inaꞌ nafiꞌi naꞌi nendaꞌ maina apaꞌ? Nafiꞌi ma negahambombagapa? Aeꞌ egawena inaꞌ aman buꞌunai hililiꞌi Godi.” \p \v 25 Eaꞌ Jisas ninifalom naꞌi, “Inaꞌ ambalip awinai, sopama malogol kwahowa aman anamba foꞌo.”\x * \xo 1:25 \xt Mk 9:26\x* \p \v 26 Eaꞌ ambal anamba aunai nakotoꞌ anen kwapeteꞌ nandaꞌam goꞌala mehip nakwahona nawisi nafeꞌ. \v 27 Eaꞌ amam nematawa hiasi gogolalasis sandakotoꞌma eaꞌ sandaꞌipama saꞌi, “Amamba main daꞌim? Ifimba anif basef dambaifi? Anen natofa ambagof awami naꞌipam siꞌi anona aman banagonai. Hiahaom amamba hiami maloma ambagof awami wapani mameꞌ basefana makwaha epes mafaꞌ mafeꞌ.”\x * \xo 1:27 \xt Mt 4:24\x* \p \v 28 Eaꞌ basef ifimba ma maol Jisas nandaꞌani fafeꞌagon hiꞌalagon walemb hiagoma bagape nomona itap apamba luꞌupa Galili. \s1 Pita nandagiꞌmoꞌwi awasiꞌw alop nifip eaꞌ Jisas nandaꞌakw boꞌokw \r (Mt 8:14-15; Lu 4:38-39) \p \v 29 Jisas naloma alipumi biamibiam ananimi mosafel makwaha ipat Juda sandakolasatai eaꞌ usiꞌim mafeꞌ wambel Saimoni Andrui eaꞌ mawis ipat amamutai. Jemsi Jon wapani mafeꞌ malomam. \v 30 Eaꞌ esis saꞌipa Jisasa Saimon nandagiꞌmoꞌwi awasiꞌw kwaꞌoh, alop akwaꞌupi nifip. \v 31 Eaꞌ nafeꞌma akoꞌw nahapila lagol akwaꞌugili nasaꞌmaꞌw. Eaꞌ aowas inimba nakwahoꞌw nafeꞌ amboꞌokw, kwandaꞌmasas gwaꞌaisi esis. \s1 Jisas nandaꞌ amam nematawa aowas nandaꞌasi boꞌwes \r (Mt 8:16-17; Lu 4:40-41) \p \v 32 Aꞌi owaꞌ wambomota awin newala nasoꞌ, esis sofaꞌai isimba aowas nandaꞌasi saloma anis ambagof awami magapaisi safiꞌmai Jisas. \v 33 Eaꞌ esis hiasi sagape taun inimbai safiꞌi salutu felefeleꞌma uta ipat siliꞌak.\x * \xo 1:33 \xt Mk 3:11-12\x* \v 34 Eaꞌ Jisas nandaꞌ amam nematawa hiasi aowas naninani nandaꞌasi boꞌwes, natofamasa anom ambagof awami magapaisi eaꞌ sataga boꞌwes. Ambagof awami mogawa Jisas anen nogamana Godi. Naꞌamba nasopama malogof ambagof amambai afasopam beꞌ mape.\x * \xo 1:34 \xt Mt 14:23; Mk 6:46\x* \s1 Jisas nasoꞌasa basef nafeꞌ itap luꞌupa Galili \r (Lu 4:42-44) \p \v 35 Wafilu kuhimbita atota akot ataꞌ tail, Jisas nosafel nakwaha ipat atamba nagapoma. Anen atona nosafel nafeꞌ anamba wafigima eaꞌ nape nandaꞌ betena God. \v 36 Saimon naloma anom alipumi ananimi mosafel matimana owaꞌ, eaꞌ molaomana magiꞌmana mafeꞌ. \v 37 Molaomana mafeꞌma matolona maꞌipana maꞌi, “Epes hiasi solaomena.” \p \v 38 Jisas nagwamam naꞌipam naꞌi, “Ataꞌ diamaso, afaꞌ ataꞌ ofeꞌ analemb walemb daialemb hiagoma bagape felefeleꞌi. Aeꞌ ataꞌ iꞌipasa basef buꞌwafi esis. Maol inimba atin aeꞌ deiꞌ afiꞌi.”\x * \xo 1:38 \xt Mt 4:23, 9:35\x* \p \v 39 Eaꞌ nasoꞌasa basef nafeꞌagon hiꞌalagon walemb hiagoma agol luꞌwagoma Galili, nasoꞌasa basef buꞌwafi nomon ifagw Juda sandakolasugwi natofamas ambagof awami magape anis epesi mandahiꞌ mawisi mafeꞌ. \s1 Aman aowas aunai nandaꞌ alop ananipi pagambuꞌwi, Jisas nandaꞌana boꞌona. \r (Mt 8:1-4; Lu 5:12-16) \p \v 40 Owaꞌ anona aman aowas aunai nandaꞌ alop ananipi pagambuꞌwi, nafiꞌi felefeleꞌma Jisas nindiwa nembawa notawa naꞌipana dindinip naꞌi, “Iꞌi inaꞌ niꞌi ahoꞌ netopalope ma egataga boꞌowe.” \p \v 41 Eaꞌ Jisas nati anen uwahipina nando lagola nasagol anen naꞌi, “Aeꞌ aꞌi ahoꞌma inaꞌ negataga boꞌwena.” \p \v 42 Eaꞌ deiꞌ atef aowas anamba nandaꞌ alop pagambuꞌwi nakwahona eaꞌ boꞌona. \p \v 43 Jisas nasapaꞌana kwafalis naꞌipana dindinip\x * \xo 1:43 \xt Mk 3:12, 7:36; Lev 14:1-32\x* \v 44 naꞌi, “Inaꞌ aꞌ nefeꞌ niꞌipa anin epen niꞌi aeꞌ andaꞌena boꞌwena, owaꞌi. Inaꞌ foꞌo nihimbaꞌma alop ineꞌipi ma aman anamba pris. Eaꞌ neseꞌana hiahaom amamba anen nondolalima God eaꞌ inaꞌ ninifelona ma nagataga boꞌwena siꞌi muꞌuli anan nagasoꞌ Mosesani nagaꞌi. Ama amam nematawa hiasi sitilina sogogawa aowas ineꞌini ahiꞌalan.” \p \v 45 Owaꞌ owaꞌatin. Aman anamba naꞌipasam mafeꞌagon hiꞌalagon amam nematawa hiasi sogawa amamba ma anen nagataga boꞌona. Eaꞌ Jisas ina nafeꞌ nawis anambel wambel ma naep hiasii, owaꞌ. Naꞌamba hiasi sifiꞌi sososopamana. Eaꞌ ina nawis anambel wambel luꞌwambili, owaꞌ. Atapina nape anamba wafigima atogon. Bola esis amam nematawa sagape ganiganii safiꞌmai anen. \c 2 \s1 Jisas natopalopa anona aman aowas nandaꞌanai lagufi boꞌwagah sagagaꞌanai amboꞌona \r (Mt 9:1-8; Lu 5:17-26) \p \v 1 Anif nimaguf fafeꞌma main, Jisas notanima nafeꞌ Kaperneam. Eaꞌ esis sameꞌ basefa anen a nafiꞌi nape ipat. \v 2 Amam nematawa hiasi sandakolas ipat atamba nagapautai asiꞌita dogw. Naꞌamba uta owaꞌ anagon nogal kwasakwasala ma sofeꞌ sogawisa. Eaꞌ nawalipasa basef ifimba buꞌwafi. \v 3 Owaꞌ anom amam biamibiam mandaꞌ belita malai aman anamba lagufi boꞌwagah sandahapimanai mofaꞌana maꞌi mofeꞌma Jisas. \v 4 Owaꞌ ipat asiꞌitama amam nematawa hiasi salutu siliꞌak, eaꞌ ina anagona mofaꞌana muwis mogafeꞌ felefeleꞌma Jisas, owaꞌatin. Eaꞌ malota ipat ilif andeꞌetama mapisila bogwan ilif mapa belita malaꞌana nowalai nomon Jisas nagalutuma.\x * \xo 2:4 \xt Lu 7:48\x* \p \v 5 Nogota atamba Jisas nati amom aꞌ nogawa amom mahapifana maꞌi anen banagonai ma nogatopalopa aman anamba aowas nandaꞌanai. Eaꞌ naꞌipa aman anamba naꞌi, “Inaꞌ epen aeꞌinai. Waf awafi inaꞌ nandaꞌafi aeꞌ akwahomenaf hiꞌalaf.” \p \v 6 Eaꞌ anom dembami magawalipasa muꞌuli Godi mape mameꞌana. Nelelemb amamilimbi awalemba basef ananifi. Naꞌamba amom nomonas salasafeꞌ maꞌi,\x * \xo 2:6 \xt Ais 43:25; 1 Jo 1:9\x* \v 7 “Deiꞌ maina Jisas nagaꞌias naꞌamba? Anen nandaꞌ God findiwana. Owaꞌ atina anona aman laꞌifinaima nogakwaha waf awafia. Maol inimba God atona nandaꞌani.” \p \v 8 Jisas nogawa nomonas isimbai amamisi eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Deiꞌ maina nomonas ipeꞌisi sagape naꞌamba?” \v 9 Deiꞌ hiahaom maim ipaꞌ paꞌi ahifima aeꞌ? Aeꞌ banagiwai ma iꞌipa aowas nandaꞌanai igaꞌi, ‘Aeꞌ ekwahomana waf awafi anen nandaꞌafi, aꞌa iꞌipana igaꞌi nosaꞌma alahis ananisi nosafel nogafeꞌ. Basef ifimba ma nogasaꞌma alahis ananisi paꞌi amamba ahifima aeꞌ. \v 10 Aeꞌ aꞌi ipaꞌ pegawa aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, laꞌifiwai ma egakwaha waf awafi hiafi amam nematawa sagape itapi sandaꞌafi. Aeꞌ aꞌi ihimbaꞌmepa aeꞌ laꞌifiwai ma endaꞌ hiahaom amamba.” \p \v 11 Eaꞌ naꞌipana naꞌi, “Aeꞌ aꞌipina, inaꞌ safel saꞌma alahis ineꞌisi foꞌo ipat ineꞌitai.”\x * \xo 2:11 \xt Mt 9:33\x* \p \v 12 Eaꞌ esis salutu satolona sati anen kwafalis nosafel nasaꞌma alahis nagaꞌihisi aꞌ nafeꞌ. Eaꞌ amam nematawa hiasi gogolalasis kwapeteꞌas, safela agol Godi luꞌwagol saꞌi, “Fowaꞌ apaꞌ ina mati anom siꞌi naꞌamba, owaꞌatin.” \s1 Jisas nofala Livai \r (Mt 9:9-13; Lu 5:27-32) \p \v 13 Jisas notanima naila akata nafeꞌ dumb luꞌwambi agilimba Galilii. Amam nematawa hiasi safiꞌmai anen naꞌipasa basef buꞌwafi.\x * \xo 2:13 \xt Jo 1:43\x* \v 14 Jisas nosafel nafeꞌ owaꞌ, nati anona aman Livai, Alfius nogamana nape ipat sogofaꞌ takisa. Aman anamba nogofaꞌasa takisa amam nematawa hiasii. \p Jisas nofalana naꞌi, “Inaꞌ fiꞌi nila aeꞌ.’ \p Eaꞌ nosafel nafeꞌ nailana. \v 15 Jisas naloma alipumi ananimi maꞌ gwaꞌaisi ipat Livaii maloma amam hiami awami. Anom mogofaꞌ takisi, anom mandaꞌ waf awafii maloma Jisas maꞌ gwaꞌaisi. Amam amambai ina mahapifa Jisas, owaꞌ. Mailana dowaf.\x * \xo 2:15 \xt Mt 11:19; Lu 15:1-2\x* \v 16 Eaꞌ amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi amom Farisi mati Jisas naꞌ gwaꞌaisi naloma amam awami maloma amam amamba mogofaꞌ takisi. Eaꞌ mahaliꞌ alipumi ananimi maꞌi, “Deiꞌ maina dembinai tisa nape naloma amom mogofaꞌ takisi maloma amam amamba mandaꞌ waf awafii magaꞌ gwaꞌaisi atogon?” \p \v 17 Eaꞌ Jisas nameꞌam naꞌamba naꞌipam naꞌi, “Isimba aowas akasi ina sofeꞌma dokta, owaꞌ. Esis buꞌwasi. Apaꞌ isimba aowas nandaꞌasi atis daoꞌ, safeꞌma dokta. Aeꞌ ina afiꞌi ma egefala epes isimba buꞌwasi sagape hililiꞌi, owaꞌ. Aeꞌ afiꞌi ma egefala isimba sandaꞌ waf awafii.” \s1 Waf afamba amom Farisi maloma alipumi Joni mololama gwaꞌaisi ma mondabeten atina God \r (Mt 9:14-17; Lu 5:33-39) \p \v 18 Anef nemaf amam amamba alipumi Joni maloma anom dembami Farisi mololama gwaꞌaisi ma mondabeten buꞌwani. Eaꞌ anom amam daiam mafiꞌi maꞌipa Jisas maꞌi, “Deiꞌ maina amom alipumi Joni maloma amom Farisi mololama gwaꞌaisi ma mandabeten, apaꞌ ineꞌimi owaꞌ mololama gwaꞌaisia?” \p \v 19 Eaꞌ Jisas nagwamam naꞌi basef waminif atin naꞌi, “Iꞌi anis sondaꞌ anis gwaꞌaisi luꞌwasi ma anis aman nemataꞌw bias sondasoꞌamai, ipaꞌ paꞌi esis alipisi atiasi sololama gwaꞌaisi isimba? Owaꞌatin endilisi. Nemaf afamba esis bias sondasoꞌama, alipisi asasisi sonohas seaꞌ gwaꞌaisi solomas. \v 20 Apaꞌ anafa anis daias sofaꞌ aman anamba nagasoꞌ nemataꞌwi nogafeꞌ laogon daoꞌ, esis sololama gwaꞌaisi, apaꞌ deiꞌ ataꞌ owaꞌatin.” \p \v 21 Eaꞌ Jisas nandaꞌ anif basef waminif atina luwaguf naꞌi, “Ina andeandeꞌma pegatopaꞌ lowaf namifi pesambalef fegaloma anef lowaf apifi, owaꞌ. Iꞌi pendaꞌas naꞌamba, atiasi lowaf afamba namifi fendatagwah fehapeꞌ apifi bolotaf aꞌ notaga luꞌuna.” \p \v 22 Eaꞌ naꞌi anif wapani naꞌi, “Apaꞌ ina anin epen nakoloꞌwa embel wain dambaini bewala agwahup apinai memeina siꞌi botol, owaꞌatin. Iꞌi anin nendaꞌam naꞌamba, embel wain netef hian, nohapeꞌ agwahup anamba pepeꞌetana wain koloꞌolam awasim hiꞌilam. Naꞌambai owaꞌ. Anin nakoloꞌan agwahup dambainai atona.” \s1 Nemaf sabat Juda sagapoma nomaꞌwafi \r (Mt 12:1-8; Lu 6:1-5) \p \v 23 Anef nemaf Juda sagapoma nomaꞌwafi saꞌi sabat, Jisas nafeꞌ nawis anof aof sagawa witafi siꞌi raisi. Eaꞌ alipumi ananimi mafeꞌ malomana mosaga anom wit magaufi maꞌam.\x * \xo 2:23 \xt Diu 23:25\x* \v 24 Eaꞌ anom dembami Farisi maꞌipa Jisas maꞌi, “Nemeꞌ. Alipumi ineꞌimi mandaꞌas naꞌamba ma main? Amom mosambala muꞌuli ma nemaf afamba magapoma nomaꞌwafi sabat.”\x * \xo 2:24 \xt 1 Sml 21:1-6\x* \p \v 25 Eaꞌ Jisas naꞌipa amom Farisi naꞌi, “Ipaꞌ pegawa basef fagape Baibeli ma waf fowaꞌ dembinai king Devit nandaꞌafi. Afamba Devit naloma alipumi ananimi gwaꞌaisi akam nolom magaham. Ipaꞌ pegawa basef ifimba eaꞌ.\x * \xo 2:25 \xt Lev 24:5-9\x* \v 26 Nemaf afamba Abiatar nape dembinai pris nagaliꞌma amom prisi, Devit nolom mahana nawis ipat Godi naꞌ bret atamba mondolalima Godatai. Muꞌuli apeꞌini luꞌwani naꞌi amom pris atom meaꞌata. Anis daias owaꞌi. Apaꞌ Devit ina nagiꞌma muꞌuli inimba, owaꞌ. Anen naꞌata nandaꞌata nasoꞌ alipumi ananimi maꞌata atin.”\x * \xo 2:26 \xt Diu 5:14\x* \p \v 27 Eaꞌ Jisas naꞌipam wapani naꞌi, “God naliꞌ nandaꞌ epes eaꞌ nagiꞌ naꞌipasa nemaf sagapoma nomaꞌwafi sabata nogatopalopas. Ina nandaꞌ epesa sogaila basefa sabat, owaꞌ. Naꞌamba alipumi aeꞌami mogosaga witi ina mandaꞌ waf awafi, owaꞌ. \v 28 Aeꞌ atowe ataga epen egefaꞌ alop epesi ape dembiwai ma hiahaom hiami. Eaꞌ ape dembiwai ma nemaf afamba sabata igaꞌipipa maol main andeandeꞌma pigaila basef pendaꞌan nemaf afamba.” \c 3 \s1 Jisas nandaꞌ aman lagol gondolaꞌanai boꞌona nemaf sagapoma nomaꞌwafi \r (Mt 12:9-14; Lu 6:6-11) \p \v 1 Anef nemaf Jisas nafeꞌ nawis ipat esis Juda sandakolasatai, nati anona aman lagol awagilinai nape. \v 2 Eaꞌ anis salaꞌ solaoma basef kwamaifi ma sosapagana sondaꞌmana kot. Eaꞌ satolona naep paipailana ma siti nondaꞌ aman anamba boꞌona nemaf afamba sagapoma nomaꞌwafi aꞌa owaꞌ? \v 3 Eaꞌ anen naꞌipa aman anamba lagol awagilinai naꞌi, “Inaꞌ lutu laꞌafena naep hiasii.”\x * \xo 3:3 \xt Lu 14:3\x* \p \v 4 Eaꞌ Jisas nahaliꞌas naꞌi “Muꞌuli luꞌwani apeꞌini naꞌias naꞌimama? Apaꞌ mondaꞌ waf fasifi nemaf afamba sagapoma nomaꞌwafi aꞌa mondaꞌ waf awafi? Apaꞌ mondaꞌasa motopalopa esis sogape andeandeꞌ aꞌa mohambombagas sogagaꞌ?” \p Owaꞌ esis ina saꞌi anif basef, owaꞌ.\x * \xo 3:4 \xt Jo 11:33\x* \v 5 Jisas nasaꞌma naep natilis tulif owaꞌ, nogawa esis opalef masoꞌ sandaiwaꞌma sogameꞌ basef. Naꞌamba okom ananimi wandafuma esis. Eaꞌ nati esis uwahipis, naꞌipa aman anamba lagol awagilinai naꞌi, “Dowa lagol ineꞌigili.” \p Eaꞌ nandowagol gataga boꞌwagol wapani.\x * \xo 3:5 \xt Mt 22:15-16\x* \v 6 Eaꞌ amom dembami Farisi mosafel mafeꞌ maloma anom amam miniꞌap Heroti, maꞌi basef mandameꞌmaefa moha Jisas nogagaꞌ. \s1 Amam nematawa hiasi sunduwaꞌanima sape felefeleꞌma dumb luꞌwambi \p \v 7 Jisas naloma alipumi ananimi makwaha wambel ambalemba mafeꞌ dumb luꞌwambi Galili. Eaꞌ amam nematawa hiasi safiꞌi walemb hiagoma Galili safeꞌ sagiꞌmana.\x * \xo 3:7 \xt Mt 4:25\x* \v 8 Esis safiꞌi hiagoma. Anis safiꞌi walemb hiagoma Judia, anis safiꞌi Jerusalem, anis safiꞌi itap luꞌupa Idumea, eaꞌ anis sagape walemb Jordan gani waꞌili saloma anis sagafiꞌi walemb bielimbi Tairi Saidoni, esis hiasi safiꞌmai anen. Sameꞌ basefa hiahaom Jisas nandaꞌami, naꞌamba safiꞌmai anen.\x * \xo 3:8 \xt Mk 4:1; Lu 5:1-3\x* \p \v 9 Eaꞌ Jisas naꞌipa alipumi ananimi naꞌi, “Amam nematawa hiasi sape. Naꞌamba aꞌ sofafaꞌasowe. Anota bot tola tosasae ma ilita egatoma.”\x * \xo 3:9 \xt Mt 14:36\x* \p \v 10 Eaꞌ sogawa anen naliꞌ nandaꞌ epes hiasi aowas nandaꞌasi sagataga buꞌwasi. Eaꞌ isimba aowas nandaꞌasi sandaꞌ bambasiꞌma atin safeꞌma anen sahapilana ma sogataga boꞌwes.\x * \xo 3:10 \xt Lu 4:41\x* \v 11 Ambagof awami magape epesi mati anen mogawana, eaꞌ mowa maꞌoh felefeleꞌma anen opafunama, eaꞌ mofalana maꞌi, “Inaꞌ nogamana Godi.” Nogota mamahotama ma nemaf afamba atef magatolona mandaꞌmanam naꞌamba atin.\x * \xo 3:11 \xt Mk 1:34\x* \v 12 Eaꞌ naꞌipa ambagof awami dindinipa amom ina mowalapa anen miꞌipasana miꞌi anen nogamana Godi, owaꞌi. \s1 Jisas nandandepa alipumi ananimi 12-pelaim \r (Mt 10:1-4; Lu 6:12-16) \p \v 13 Jisas nafeꞌ nondowasaꞌ halafuta, nofala amam amamba anen okom magaꞌiami mafiꞌmai anen. \v 14 Eaꞌ nandandepa amom 12-pelaima mope mogalomana atapima, nosapaꞌam mefeꞌ mogowalapa basef. \v 15 Naꞌipam nasoꞌama banagami ma mogatofa ambagof awami magape epesi.\x * \xo 3:15 \xt Jo 1:42\x* \v 16 Amom 12-pelaim nandandepami, agofuma amamba. Saimon agol waꞌagol Pita,\x * \xo 3:16 \xt Lu 9:54\x* \v 17 eaꞌ Jems nogama Sebedi, naloma owamana Jon, nasoꞌama agof waꞌagof Boanesis. Agol agalemba kofagogola naꞌamba, nogaopa otaga diwagalai. \v 18 Eaꞌ Andru, Filip, Bartolomyu, Matyu, Tomas, a Jems nogama Alfiusi, a Tadiusi Saimon. Aman anamba Saimon anen miniꞌap Seloti. \v 19 Eaꞌ Judas Keriotinai aman anamba nafeꞌ nagawalapa Jisasa bousii. \s1 Anom maꞌi Jisas nandaꞌ maol naloma Satan anagol agol Belsebul \r (Mt 12:24-32; Lu 11:14-23, 12:10) \p \v 20 Jisas nafeꞌ ipat eaꞌ esis hiasi safiꞌi wapani. Eaꞌ naloma alipumi ananimi ina ataꞌ maꞌ gwaꞌaisi, owaꞌ.\x * \xo 3:20 \xt Jo 10:20\x* \v 21 Esis wambota Jisasi sameꞌ basef ifimba ma anen naloma alipumi ina maꞌ gwaꞌaisi, safiꞌi saꞌi soꞌwana. Eaꞌ saꞌi, “Anen ambagof awami mandaꞌana deiꞌ nahaga nagaol.”\x * \xo 3:21 \xt Mt 9:34, 10:25\x* \p \v 22 Anom dembami magawalipasa muꞌuli Godi mapani Jerusalem mulianai mambasoꞌam maꞌi, Jisas natofa ambagof awami ma banagami anona ambal aunai mamana agilinama Bielsebul. \p \v 23 Eaꞌ Jisas nofalai amom mafiꞌi malutu felefeleꞌma anen naꞌi anif basef waminif atina amom naꞌi, “Satan ina notofa anen atona, owaꞌatin. \v 24 Iꞌi anis analemb walemb hiagoma esis atis sondatopaꞌ biafisa sogapaꞌ, ina atiasi banages, owaꞌatin. Esis sandawal biafis aꞌ owaꞌ banagesa. \v 25 Iꞌi anis anota wambota sagape ipat atototai sondawal miniꞌap biafipa sogapaꞌ, esis eaꞌ sandatopaꞌ biafis, ina atiasi sope banages, aꞌ owaꞌatin. Eaꞌ sandawal biafis. \v 26 Iꞌi wambota Satani sondawal biafis sogapaꞌ atiasi wambota ananitai banages siꞌimama? Owaꞌatin. Satan wapani ina banagona, aꞌ owaꞌatin.” \p \v 27 “Anona aman ina banagona nefeꞌ nuwis ipat anona aman banagonai nagapautai dowaf nondaꞌ wala hiahaom ananimi, owaꞌ. Anen ataꞌ niliꞌ nombaloꞌana ma nowaꞌana sisihina daoꞌ, anen banagona nuwis nondaꞌ wal nogofaꞌi hiahaom magaꞌoh ipat aman anambai.” \p \v 28-30 Amom magawalipasa muꞌuli Godii mambasoꞌam mandaꞌ findiwama Ambal buꞌunai Godi maꞌi, “Anona ambal aunai natopalopa Jisas nandaꞌ maol ananini.” \p Eaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Endilisi atis aeꞌ aꞌipipa, atiasi God nokwaha waf awafi fafifafi hiafi feloma basef findiwaifi hiafi amam nematawa sandaꞌafi hiꞌilaf. Apaꞌ epen ami nendaꞌ basef findiwaefa Ambal buꞌunai Godi, God atiasi owaꞌatin endilisi ma nogakwaha findiwa anamba aunai ma epen inimbaia, owaꞌatin. Findiwa aunai atapina nopain deiꞌ nefeꞌ anaf wapani, atapina nope.”\x * \xo 3:28-30 \xt Mk 6:3; Jo 2:12; Ap 1:14\x* \s1 Maꞌmana Jisasi kwaloma owapana ananimi \r (Mt 12:46-50; Lu 8:19-21) \p \v 31 Afamba Jisas naloma hiasi sape salomana ipat nomon. Eaꞌ maꞌmana kwaloma owapana ananimi safiꞌi sataga salutu ipat andoꞌ. Nomon asiꞌigina epes. Eaꞌ salutu andoꞌ saꞌipa anis sawis saꞌipana saꞌi Jisas nuwisi andoꞌ nefeꞌma esis. \v 32 Eaꞌ isimba hiasi sape sagalomanai saꞌipana saꞌi, “Inaꞌ nemeꞌ, maꞌmena ineꞌikwi kwaloma owapena ineꞌimi salutu andoꞌ saꞌi solomena siꞌi.” \p \v 33 Eaꞌ nagwamasa basef naꞌipas naꞌamba naꞌi, “Maꞌmai owape aeꞌasi ami?” \p \v 34 Anen nati esis amam nematawa sape sagalipana naꞌipas naꞌi, “Piti maꞌmai kwaloma owape aeꞌasi isimba. \v 35 Epes mamahisa sigaila okom Godii ma sondaꞌ waf ananifii, isimba maꞌme owape hanitiame aeꞌasi.” \c 4 \s1 Basef waminif atina anona aman nogowaha gwaꞌaisi siꞌi raisi anof aofi \r (Mt 13:1-9; Lu 8:4-8) \p \v 1-3 Anef Jisas nasefela maol wapani nandaꞌan nawalipa amam nematawa hiasi felefeleꞌma dumb luꞌwambi Galili. Eaꞌ esis safiꞌi salipana sape. Eaꞌ nalota natoma anota bot tagala embel dumb ambambai, apaꞌ esis sape akata felefeleꞌma embel. Eaꞌ nasoꞌasa basef hiafi waminif atin naꞌipas naꞌamba naꞌi, “Ipaꞌ pemeꞌ! Anona aman nafeꞌ nowaha olemb witimb siꞌi raisi anof aof.\x * \xo 4:1-3 \xt Mk 3:7-9; Lu 5:1-3; Mt 13:34; Mk 4:33-34\x* \v 4 Anen nowahemb nafeꞌ, anemb bewa ufiaꞌw sagafeꞌma eaꞌ amiguf fufiaꞌ fafiꞌi faꞌamb. \v 5-6 Anemb bewa itap otambaipa, itap ina luꞌup, owaꞌ. Kwasalaꞌup patoma ilif atogon owaꞌ pewala awina, eaꞌ batagai kwafalis apaꞌ masilimb ina bewafa bewala itap atep, owaꞌ. Aꞌi owaꞌ awin natafi ma owaf faluwi fahamb, otamba begaꞌefamb alimb. \v 7 Anemb bewala laꞌafena mandelef wandafumi mataga malomam maofana wit, eaꞌ ina malo andeandeꞌ mail mola gwaꞌaimi, owaꞌ. \v 8 Eaꞌ anemb bewa itap buꞌwapi, eaꞌ bataga luꞌumb, bail bela gwaꞌaisi. Anona nola 30-pelaimb, anona 60 apaꞌ anona nola 100-pelaimb.” \p \v 9 Eaꞌ Jisas naꞌipas naꞌi, “Ipaꞌ aligah hagagalipai ma pagameꞌ basef ifimbai, pemeꞌef andeandeꞌ ukup pendapomef.” \s1 Jisas nagaꞌi basef waminif atin \r (Mt 13:10-17; Lu 8:9-10) \p \v 10 Aꞌi owaꞌ maina Jisas atona nape, alipumi 12-pelaim ananimi maloma anis sape sagalomanai safiꞌi sahaliꞌana ma basef ifimba waminif atini. \v 11 Eaꞌ nagwamama basef naꞌi, “God eaꞌ nihimbaꞌmepa basef kofagefa fape fandambahiꞌi ma epes sogawis nomona maol buꞌwani ananini nope Dembinai nugumafias. Deiꞌ God eaꞌ nihimbaꞌmepa basef ifimba kofagefa alihif. Ipaꞌ pameꞌef pegawef eaꞌ. Apaꞌ esis isimba sogolalama Godi, owaꞌatin. Esis sameꞌ basef waminif atini atif.\x * \xo 4:11 \xt Ais 6:9-10; Jo 12:40; Ap 28:26-27\x* \v 12 Ama anif basef fagape Baibeli fandawalap faꞌias fagaꞌi, \q1 ‘Esis anaf sotologon, apaꞌ ina siti anin mae, owaꞌ. \q1 Eaꞌ esis sogahembeꞌ semeꞌ basef, apaꞌ ina sogawa kofagefa, \q1 owaꞌatin. Ama esis ina sogawa basef kofagefa sombema \q1 nelelemba egakwaha waf awafi asasifi, owaꞌatin.’” \s1 Jisas nawalapa basef kofagefa ma aman nogowaha gwaꞌaisi olembi \r (Mt 13:18-23; Lu 8:11-15) \p \v 13 Jisas nahaliꞌ esis naꞌi, “Ipaꞌ owaꞌ pegawa basef ifimba waminif atin dokoꞌ agaꞌipipafia? Atiasi ipaꞌ pelafa basef waminif atini hiꞌilif piꞌimama? \v 14 Deiꞌ aman anamba nogowaha olemb gwaꞌaimbii, anen siꞌi anona nagaꞌipasa basef Godii. \v 15 Eaꞌ olemb ambamba begewa ufiaꞌwi siꞌi anis sagameꞌ basefi, owaꞌ, Satan nafiꞌi nelefata basef ifimba God nagasoꞌasef nelelemb asasilimbi. \v 16 Apaꞌ anemb bewa bafeꞌ anagon otambaigimai, ambamba siꞌi anis epes sameꞌ basef Godi sofaꞌef kwafalis sandagalamef.\x * \xo 4:16 \xt Mt 26:31\x* \v 17 Apaꞌ isimba siꞌi masilimb owaꞌ bewafa begewala itap awinia. Esis sahapilif nogota bandata ma aꞌi owaꞌ, anis amam nematawa sandaiwaꞌma sagahapifa basef Godi sandaꞌas findiwas sahas sandaꞌmasa waf awafi eaꞌ kwafalis atis sandahagas sakwaha sagahapifa Godi. \v 18 Anemb begewala mandelef wandafumi laꞌafini, ambamba siꞌi anis sameꞌ basef sailif safeꞌ,\x * \xo 4:18 \xt Mt 19:23-24\x* \v 19 aꞌi owaꞌ hiahaom nimanimi maloma hiahaom esis satolom kowagalasami basoꞌami maloma moni uga maina esis saꞌi sogofaꞌami hiami magape itapanai, amambai mataga maofana basef Godi. Eaꞌ ina sahapifif sandaꞌ waf buꞌwafi banages, owaꞌatin. A sowa siꞌi gwaꞌaisi owaꞌ sogalo andeandeꞌia. \v 20 Apaꞌ anemb begawa itap fasipai siꞌi epes isimba sameꞌ basef buꞌwafi sofaꞌef sahapilif sandaꞌ waf fasifii. Anis siꞌi begela 30-pelaisi, apaꞌ anis siꞌi begela 60-pelaisi, apaꞌ anis siꞌi begela 100-pelais hiasi.\x * \xo 4:20 \xt Mt 5:15\x* \s1 Anis sambahoꞌ lambeh hogogalaꞌi haꞌoh baket lafelatama \r (Lu 8:16-18) \p \v 21 Jisas naꞌipas nandaꞌ basef waminif atin naꞌi, “Aꞌi epes sakata lambeh sopaloꞌambeh haꞌoh belitagw lafelagwa aꞌa sopaloꞌambeh handambahoꞌ baket? Owaꞌatin. Esis sawamonambeh belitagw ilif.\x * \xo 4:21 \xt Mt 10:26; Lu 12:2\x* \v 22 Hiahaom mape mandambahiꞌi, anaf motaga alihigima hiasi sotolom sogawam. Apaꞌ hiahaom hiami ataꞌ sambahoꞌwam magaꞌihi, anaf motaga mondawalap, hiasi sogawam. \v 23 Ipaꞌ aligah hagagalipai pagameꞌ basefi, ipaꞌ pendameꞌef andeandeꞌ.”\x * \xo 4:23 \xt Mt 7:2\x* \p \v 24 Eaꞌ naꞌipam wapani naꞌi, “Basef ipaꞌ pagameꞌafi, ifimba aꞌ pendegawef andeandeꞌ. Basef mamahifa faloma waf maif ipaꞌ pandaꞌmasaf anis daiasi, ikwaf afamba atef anaf God nogwamepaf ipaꞌ, eaꞌ nowatanimipa anom wapani.\x * \xo 4:24 \xt Mt 13:12\x* \v 25 Epes ami sagahapila basef Godii, atiasi God nowatanimasef wapani. Apaꞌ isimba owaꞌ sogahapilifia, atiasi basef kwawiaꞌwif ifimba esis sogahapilafi, God aꞌ nondalombasef esis eaꞌ sope dowaf.” \s1 Basef waminif atina aman nogowaha olemb gwaꞌaimbi bagataga \p \v 26 Jisas naꞌipas basef waminif atin naꞌi, “Epes sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafias, amamba siꞌi anif basef waminif atin deiꞌ aeꞌ igaꞌipipafi. Anona aman nowaha olemb gwaꞌaimbi aof ananifi.\x * \xo 4:26 \xt Je 5:7\x* \v 27 Eaꞌ nafiꞌi nape baop naꞌoh owambeh hiembihi, nape nimaguf hiafi safeꞌ apaꞌ olemb ambamba nagawambi bataga balo luꞌwimb baꞌimama? Anen ina nogawa bagataga bataga baꞌimama, owaꞌatin. \v 28 Itap atep pandaꞌ olemb ambamba bataga balo bela gwaꞌaisi sailamb. Dokoꞌ ataꞌ soh atoh haliꞌ, aꞌi owaꞌ main, afis sataga eaꞌ gwaꞌaisi sandandaꞌ luꞌwis sail.\x * \xo 4:28 \xt Joe 3:13; Re 14:15\x* \v 29 Eaꞌ satagama aꞌi owaꞌ luꞌwis, afis andeandeꞌ asaof. Nemaf afamba sagalaꞌ gwaꞌaisiefi fataga, aman anamba nandaꞌ maol naloma nagwatop.” \s1 Basef waminif atina nalelef mastetilif siꞌi nalelef waminipilif \r (Mt 13:31-32; Lu 13:18-19) \p \v 30 Jisas naꞌias wapani naꞌi, “Epes sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafias naꞌamba atin siꞌi main? Aeꞌ indilaꞌwaifam iꞌi basef maif waminif atini? \v 31 Analef nalelef mastetilif saꞌusaꞌulifi siꞌi nalelef waminipilif. Ina luꞌwalef aꞌowaꞌ siꞌi saꞌutip gwaꞌaipi lawah hiagahi magawagah itapi, owaꞌ. Afalemba saꞌosaꞌolef aꞌowaꞌ. Anen nagawaf itap. \v 32 Nawafa main, natagai ma nagalo luꞌuna aꞌ nikilaꞌ lawah hiagahi hogotawa aofahi. Nataga lawag luꞌunai, agof fandalona fafeꞌagon ganigani. Eaꞌ amiguf fafiꞌi fala owah fandambahoꞌma owaf fatoma agufugama.” \s1 Jisas naꞌi basef hiafi waminif atin \r (Mt 13:34-35) \p \v 33 Jisas naꞌipas basef waminif atin siꞌi naliꞌ nagaꞌipasafi. Naꞌipas nondolaꞌwaifa hiahawes hiasi fagiꞌma gawa asasini nafeꞌ negetambel. \v 34 Anen ina naꞌi anif basef alihifa esis, owaꞌ. Anen naꞌif waminif atin. Apaꞌ aꞌi owaꞌ, alipumi ananimi atom malomana mape, daoꞌ naꞌipamef alihif kofagefa waminif atini. \s1 Jisas ninifala embel maloma fufin fasopam beꞌ mape \r (Mt 8:23-27; Lu 8:22-25) \p \v 35 Nemaf afamba atef, wambomota felefeleꞌma owamb, Jisas naꞌipa alipumi ananimi naꞌi, “Afaꞌ aꞌ ofeꞌ dumb ambamba fisanamb.” \p \v 36 Eaꞌ amom makwaha esis amam nematawa hiasi mafeꞌ bot atamba Jisas nagatumatai mofaꞌata mafeꞌ. Anis daias sofaꞌ anogw botagw daiagw waloma bot atamba safeꞌ. \v 37 Eaꞌ anona fufin luꞌunai naluwi, naoh mandaꞌam lasialiꞌ mafeꞌ mawis bot nomon eaꞌ taꞌi siꞌitama embel. \v 38 Jisas naꞌoh nolola bot tagagiꞌma nola piloꞌ naꞌoh. \p Eaꞌ amom mafeꞌ minimbalona maꞌipana maꞌi, “Tisa dembinai, afaꞌ waꞌi ahigililafa, inaꞌ negawafa, aꞌa owaꞌ?” \v 39 Eaꞌ Jisas nosafel ninifala fufin naꞌipa embel naoh naꞌi, “Ipaꞌ eaꞌ. Fufin neloma embel ipaꞌ beꞌ pepe.” \p Eaꞌ fufin nowala, embel ina ataꞌ lasialiꞌ aꞌ owaꞌatin betah hililiꞌ. \p \v 40 Eaꞌ naꞌipa alipumi ananimi naꞌi, “Ipaꞌ ombel mahepama main? Ipaꞌ pihapifa basef Godi paꞌi aeꞌ banagiwai, aꞌa owaꞌ?” \p \v 41 Eaꞌ amom mati naꞌamba, ombel maham kwapeteꞌ endilisi eaꞌ mandaꞌipama maꞌi, “Anen epen ami? Naꞌipa fufini embel sameꞌana sagahapifana?” \c 5 \s1 Jisas natofa ambagof hiami awami magape anona amani \r (Mt 8:28-34; Lu 8:26-39) \p \v 1 Jisas naoꞌwa alipumi nafeꞌ nataga anagon waꞌol dumb ambamba itap esis Gerasai sagapoma.\x * \xo 5:1 \xt Mk 1:23\x* \v 2-3 Anen nakwaha bot nisilaꞌi, kwafalis atin anona aman ambagof awami magapaunai nafiꞌmai anen. Aman anamba nape naꞌoh dondol wandelef sagawa epes sagagaꞌima nafiꞌi. Eaꞌ sen wapani ina sisihina, owaꞌ. \v 4 Esis saliꞌ sombaloꞌana sumafiana dondol, sandaꞌ seni hankap banagami sowaꞌana lagof boꞌwagahana lifilafi. Owaꞌ owaꞌatin. Anen nahapeꞌam atin. Owaꞌ anin epen banagena nembaloꞌana sisihina nogapea, owaꞌatin. \v 5 Dondol owamb alip nape nafeꞌ wandelef halafutagw, nagafeꞌ nandaꞌam wiwa nafeꞌ. Nasaꞌma otamba hikalimi natotopaꞌ alop ananipi. \v 6 Anen ataꞌ nati Jisas nafiꞌi laogon, nasagih nafiꞌi nindiwa nembawa notaomana.\x * \xo 5:6 \xt Mk 1:24\x* \p \v 7-8 Eaꞌ Jisas nogawa aman anamba ambagof awami magapaunai. Eaꞌ naꞌipam naꞌi “Ipaꞌ ambagof aupai, ipaꞌ kwahowa aman anamba.” \p Eaꞌ anen hogaꞌala mehip naꞌi “Jisas, inaꞌ Nogamana dembinai God nagape ilif endilisii, inaꞌ naꞌi nendaꞌ maina aeꞌ? Aeꞌ aꞌipina endilisi gani ilifa agol Godi, inaꞌ owaꞌi neseꞌe akafimia.” \p \v 9 Owaꞌ Jisas nahaliꞌana naꞌi, “Agol ineꞌigili ami?” \p Anen naꞌi, “Apaꞌ ambagof aupai hiapai. Deiꞌ agol apeꞌigili miniꞌap laupi.” \p \v 10 Eaꞌ nahaliꞌ Jisas dindinip naꞌi, “Inaꞌ netofafa ofaꞌ ofeꞌ anep itap lauguni, owaꞌi.” \p \v 11 Anagof bogof hiagufi falutu faꞌ gwaꞌaisi anota damota felefeleꞌ. \v 12 Eaꞌ ambagof amamba mofala Jisas maꞌipana dindinip maꞌi, “Inaꞌ netofafa ofeꞌ uwis ope oloma bogof gwagwafumba.” \p \v 13 Eaꞌ Jisas naꞌi ahoꞌmam, makwaha aman anamba mawisi aꞌ mafeꞌ mawisa bogof. Eaꞌ bogof agwafomba hiagufi 2000-pelaiguf fafaꞌ fafeꞌ mehip kwapeteꞌagof filiana anagon awagoma tata. Eaꞌ bogof agwafomba hiagufi fafaꞌ fafeꞌ mehip fowala taꞌalogol awagoma tata fola embel dumb afum hiꞌalam. \v 14 Eaꞌ amom mugumafiagufi mafaꞌ mafeꞌ maꞌipasa basef ifimba wambel luꞌwagoma amam nematawa hiasi. Eaꞌ maꞌipas anagon daiagon wapani ma hiahaom amamba amom magatulumi. \v 15 Eaꞌ safiꞌmai Jisas sati aman anamba fowaꞌ ambagof awami magapaunai, deiꞌ amboꞌona nomonas fasisi sapaona andeandeꞌ nowahoꞌ lowaf nape. Amam nematawa hiasi satalona ombel mahas. \v 16 Eaꞌ esis sagati hiahaom amambai, saꞌipa esis wambelisi ma hiahaom magataga aman anamba ambagof awami magapaunai. Eaꞌ saꞌipas hiahaom magatagama bogufi wapani. \v 17 Eaꞌ esis hiasi saꞌipa Jisas dindinip saꞌi nokwaha itap apamba asasima nofoꞌo anagon. \v 18 Eaꞌ Jisas nalota bot owaꞌ, aman anamba fowaꞌ ambagof awami magapaunai nahaliꞌ Jisas dindinip naꞌi, “Aeꞌ aꞌi efeꞌ elomena.” \p \v 19 Apaꞌ Jisas ina naꞌi ahoꞌmana, owaꞌ. Eaꞌ naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ nefeꞌma esis wambota atota ineꞌisi niꞌipasa amamba dembinai nandaꞌmenam ineꞌi nati uwahipina ma nandaꞌena boꞌwena.”\x * \xo 5:19 \xt Mt 4:25; Mk 7:31\x* \p \v 20 Eaꞌ aman anamba nafeꞌ nawalapa basef ifimba naꞌipasef walemb ilifunamailimb Dekapolisa hiahaom Jisas nandaꞌmanami. Eaꞌ esis amam nematawa gogolalasis kwapete ukup malamafeꞌ. \s1 Jisas nasaꞌma nogamana Jairusi kosafel kwape wapani eaꞌ nandaꞌ anoꞌw nemataꞌw kwagahapila lowaf ananifii amboꞌokw \r (Mt 9:18-26; Lu 8:40-56) \p \v 21 Jisas nofaꞌ bot notanima nambo dumb ambamba nafeꞌ fisana gani waꞌol, eaꞌ amam nematawa hiasi safiꞌi sape salagamana felefeleꞌma dumb akata \v 22 eaꞌ anona aman Jairus nugumafi ipat Juda sandakolasatai nafiꞌi. Anen nati Jisas, nindiwa nembawa notawa felefeleꞌma boꞌwagah Jisasi.\x * \xo 5:22 \xt Mt 8:3; Mk 7:32\x* \v 23 Eaꞌ naꞌipana dindinip naꞌi, “Saꞌukwi nogame aeꞌakwi afagof 12-pelaiguf fagaloꞌakwi felefeleꞌ kwaꞌi akogaꞌ. Aeꞌ aꞌi inaꞌ nefeꞌ newamona lagol ineꞌigili akoꞌwa ambal lopaoꞌw kogape namoꞌw.” \p \v 24 Jisas nalomana mafeꞌ, hiasi amam nematawa safeꞌ sagiꞌmam sandaliliꞌamona atin salutu dogw. \p \v 25 Eaꞌ anoꞌw nemataꞌw kwape kwalomas, aowas aowasini nandaꞌaꞌw kwape gamba atapiꞌw afagof 12-pelaiguf. \v 26 Akoꞌw kwafeꞌma dokta hiasi sasoꞌakwa akafimi, eaꞌ kwalamona moni akoꞌwini hiꞌalana kwagatala dokta isimba hiasi ma sondaꞌakw boꞌokw, owaꞌ owaꞌatin. Aowas inimba nataga luꞌwin atapin napaoꞌw. \v 27 Eaꞌ kwameꞌ basefa Jisas nafela anis aowas nandaꞌasi amboꞌwes. Eaꞌ kwaloma amam nematawa hiasi kwafiꞌi alafuga Jisasi kwahapila lowaf ananifi.\x * \xo 5:27 \xt Mt 14:36\x* \v 28 Akoꞌw okom mandandaꞌ maꞌi, “Aeꞌ egasa lagola lowaf ananifi, atiasi amboꞌowe.” \p \v 29 Eaꞌ kwafalis atin esimbel peleꞌatam eaꞌ kwameꞌ alop akwaꞌupi pataga boꞌop, aowas deiꞌ aꞌ nafeꞌ eaꞌ.\x * \xo 5:29 \xt Lu 6:19\x* \v 30 Eaꞌ Jisas nameꞌ alop ananipi powafa, nameꞌ anom banagami ananimi makwahona mafeꞌma mandaꞌ anin epen boꞌwen. Naꞌamba nandambema laꞌafena esis hiasi naꞌi, “Ami nasa lagola lowaf aeꞌafi?” \p \v 31 Eaꞌ alipumi ananimi maꞌipana maꞌi, “Inaꞌ natilis aꞌa owaꞌ amam nematawa isimba hiasi salutu sandaliliꞌamona atin sagalomafa? Deiꞌ maina inaꞌ ataꞌ nagaꞌi, ‘Ami nasa lagola aeꞌ?’” \p \v 32 Eaꞌ Jisas nandambema natologon naꞌi niti inimba nagahapilanai. \v 33 Eaꞌ nemataꞌw akwamba kogawa hiahawes isimba sagatagamaꞌwi, ombal mahaꞌw ambombol atin. Eaꞌ kwafiꞌi kwindiwa nembawa kotawa felefeleꞌma anen, kwawalapa hiahaom kwaꞌiam alihim.\x * \xo 5:33 \xt Mk 10:52; Lu 7:50, 17:19\x* \p \v 34 Eaꞌ Jisas naꞌipaꞌw naꞌi, “Nemataꞌw, inaꞌ eaꞌ nahapifa aeꞌ banagiwai. Isimba atis deiꞌ andaꞌena boꞌwena. Inaꞌ foꞌo, opaf ineꞌifi fope awanef. Esimbel ineꞌimi aꞌ fataom, deiꞌ aowas ineꞌini ahiꞌalan.” \p \v 35 Jisas ataꞌ naꞌipaꞌw atin, nati anom amam makwaha ipat Jairusi aꞌ mafiꞌi maꞌipa Jairus maꞌi, “Nogamena ineꞌikwi akwagaꞌ eaꞌ. Isimba atis deiꞌ ina nendaꞌ Dembinai Tisa nofoꞌo nomaꞌw kohana, owaꞌ, hapaimi.” \p \v 36 Owaꞌ Jisas ina nowaꞌ aligah nameꞌama basef ifimba amamifi, owaꞌ. Eaꞌ naꞌipa Jairus naꞌi, “Inaꞌ ombel mogahena owaꞌi. Hapifa aeꞌ banagiwai.” \p \v 37 Eaꞌ anen ina naꞌi ahoꞌma amam nematawa hiasi sogalomana, sogawis ipat atamba, owaꞌ. Anen naoꞌwa Pitai Jems maloma Jon amom atom mawis malomana. \v 38 Mafeꞌ mataga ipat Jairusi, Jisas nati esis salef mehip sawa salopaꞌw kwapeteꞌas. \p \v 39 Eaꞌ nawis naꞌipas nomon naꞌi, “Deiꞌ maina ipaꞌ palef pandaꞌ kwalaꞌap luꞌunai? Awani inimba ina nagaꞌ dogw, owaꞌ. Anin naꞌoh atin.”\x * \xo 5:39 \xt Jo 11:11\x* \p \v 40 Eaꞌ esis sandaꞌ iafana kwapeteꞌas ama nagaꞌias naꞌamba. Eaꞌ nagaloꞌma esis sawisi andoꞌ. Anen naoꞌwa ahamaꞌwi maꞌmakw saloma alipumi ananimi wanom, esis atis safeꞌ sawis nomon awani inimba nagaꞌ nagaꞌoma.\x * \xo 5:40 \xt Lu 7:14\x* \v 41 Eaꞌ nahapila lagol akwaꞌugili naꞌipaꞌw naꞌi, “Talita kumi.” Apaꞌ mambema basef ifimba maꞌi, “Nemataꞌw saꞌukwi, aeꞌ aꞌipina, inaꞌ deiꞌ safel.” \p \v 42 Eaꞌ kwafalis atin nemataꞌw akwamba afagof 12-pelaiguf fagaloꞌakwi kosafel kwafeꞌ esis satoloꞌw, sosafel gogolalasis kwapeteꞌ.\x * \xo 5:42 \xt Mk 1:44, 7:36\x* \p \v 43 Eaꞌ Jisas naꞌipas dindinipa sigaila basef ananifi naꞌi, “Ipaꞌ ina piꞌipa anin epena hiahawes isimba, owaꞌi.” \p Eaꞌ naꞌipa esisa sogasoꞌakw anis gwaꞌaisi kogwaꞌas. \c 6 \s1 Esis Nasaretisi sowaꞌ alafugaha Jisas \r (Mt 13:53-58; Lu 4:16-30) \p \v 1 Jisas nosafel nakwaha wambel ambalemba nafeꞌ wambel ananimbili kofagama Nasaret naloma alipumi ananimi.\x * \xo 6:1 \xt Jo 7:15\x* \v 2 Aꞌi owaꞌ nemaf sagapoma nomaꞌwafi saꞌi sabat, nafeꞌ nawis ipat Juda sandakolasatai nasoꞌasa basef Godi amam nematawa, sameꞌanamef sosafel gogolalasis saꞌi, “Aman anamba nofaꞌ basef ifimba ani? Gawa inimba nagape anini gawa mamahina? Ami natopalopana ma deiꞌ nandaꞌ banagami amamba siꞌi God nandaꞌami?\x * \xo 6:2 \xt Jo 6:42\x* \v 3 Apaꞌ magawa aman anamba fowaꞌ nandaꞌ kamda nagalaꞌ ifagwi. Anen Maria nogamaꞌw, nagape wambel atimbili. Anen sahoma Jemsi Joses, a Judasi Saimon. Hanitiamana ananiwai wape walomapa naꞌa.” \p Esis saꞌias naꞌamba opalef aꞌ awelefa anen, sowaꞌ alafugahana.\x * \xo 6:3 \xt Jo 4:44\x* \p \v 4 Eaꞌ Jisas naꞌipas naꞌi, “Anona profet agol gatomana analemb walemb daialemb, saꞌi anen dembinai sahapifana. Apaꞌ ina anagol agol gatoma gandawalapana alihigila wambel ananimbili kofagama, wambota ananisi owaꞌ. \p \v 5 Naꞌamba anen ina nandaꞌ anom banagami siꞌi God nandaꞌami wambel ambalemba, owaꞌatin. Anen nasa lagofa anis aowas nandaꞌasi atona atin nandaꞌas boꞌwes. Ina nandaꞌ hiasi naꞌamba atin, owaꞌ. Nandaꞌ isimba atis kwaiaꞌwis. \v 6 Amam nematawa Nasaretisi owaꞌ sohapifa Goda. Naꞌamba anen nomonas salasafeꞌmas. \s1 Jisas nasoꞌama maol alipumi 12-pelaim ananimi \r (Mt 10:5-15; Lu 9:1-6) \p Jisas nakwaha wambel ananimbili Nasaret nafeꞌ naꞌipasa basef Godi amam nematawa walemb hiagoma.\x * \xo 6:6 \xt Lu 10:1\x* \v 7 Eaꞌ nofala alipumi ananimi 12-pelaim mafiꞌmai anen aꞌ nasoꞌama banagami ananimi ma mogatofa ambagof awami, eaꞌ nasapaꞌam mafeꞌ biam atom.\x * \xo 6:7 \xt Lu 10:4-11\x* \v 8-9 Naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ ina pefaꞌ gwaꞌaisi isalef moni solomepa, owaꞌi. Ipaꞌ pela su pihapila galahitagw atogw pefeꞌ. Apaꞌ ina pefaꞌ siogw biagw atogw, owaꞌi. Pefaꞌ atona atin gondondaepa.” \p \v 10 Eaꞌ naꞌipam wapani naꞌi, “Ipaꞌ pefeꞌ pegataga anambel wambela, iꞌi anis siꞌi ahoꞌma pefeꞌ pigawis ipat asasitai, ipaꞌ pendape ipat atamba atota. Ama main pekwahota pesafel pefeꞌ.\x * \xo 6:10 \xt Ap 13:51\x* \v 11 Iꞌi analemb walemb owaꞌ sofaꞌepa pefeꞌ ifagw asasigwi semeꞌ basef ipeꞌifia, ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba. Pekwaha wambel ambalemba pindilaꞌma usas itap pagail boꞌwagah ipeꞌigahi ma sitilipa sogogawa waf awafi kofagema eaꞌ asasimi atom.” \p \v 12 Eaꞌ nasapaꞌam mafeꞌ biam atom makwaha basef maꞌi, “Ipaꞌ pewaꞌ alafugaha waf awafi, pembema nelelemb pendafeꞌma God.”\x * \xo 6:12 \xt Je 5:14\x* \p \v 13 Eaꞌ mafeꞌ matofa ambagof awami magape esisi. Eaꞌ mofaꞌ wel fasili makoloꞌwala esis aowas nandaꞌasi hiasi sataga boꞌwes. \s1 Aman anamba Jon nagapisiꞌas embeli fowaꞌ Herot nahana nagagaꞌi \r (Mt 14:1-12; Lu 3:19-20, 9:7-9) \p \v 14 Deiꞌ anona gavman king dembinai Herot nameꞌ basefa maol inimba Jisas naliꞌ nandaꞌani. Eaꞌ agol Jisasi gataga luꞌwagol gafeꞌagon hiꞌalagon. Eaꞌ anis amam nematawa saꞌi, “Jon nagapisiꞌas embeli deiꞌ nosafel wapani nape banagona nandaꞌ maol siꞌi God nandaꞌani.” \p \v 15 Owaꞌ anis daias saꞌi, “Anen profet Elija fowaꞌinai.” \p Apaꞌ anis saꞌi, “Anen anona profet siꞌi profet amamba fowaꞌimi.” \p \v 16 Gavman anamba king Herot nameꞌ naꞌamba eaꞌ naꞌi, “Jon fowaꞌ aeꞌ atopaꞌ bamafugana, apaꞌ owaꞌ aꞌ notanima nosafel wapani nandaꞌ maol Jisasi.” \p \v 17-18 Fowaꞌ Herot nasoꞌ nemataꞌw owamana Filipi agiliꞌwa Herodias. Eaꞌ sahomana Herot nolaepanaꞌw nasoꞌakw. Eaꞌ Jon nati waf afamba naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ nasoꞌ nemataꞌw sahomenai, eaꞌ nawala muꞌuli Godi. Naꞌambai ina andeande, owaꞌ.” \p Eaꞌ Herot nasapaꞌ anom amam mafeꞌ mombaloꞌ Jon mofaꞌana mafeꞌ nandaꞌ kalabus. \v 19-20 Eaꞌ Herodias kwameꞌ basef ifimba, okom aom endilisi ma Jon, kwaꞌi kohana afuna, apaꞌ owaꞌ, owaꞌatin. Herot anen ombal mahanama Jon eaꞌ numafiana andeandeꞌ. Isimba atis akoꞌw ina banageꞌwa kohana nogagaꞌ, owaꞌ. Herot nogawa Jon aman buꞌunai Godi. Afamba anen nagameꞌ basef Jon nagaꞌipanaefi, anen nomonas hiahawes, eaꞌ ombal mahana. Anen okom maꞌimaꞌi aꞌowaꞌ ma nogameꞌ basef ananifi. \p \v 21 Aꞌi owaꞌ main, Herodias kolaoma anoꞌw ufiaꞌw ma kohana nogagaꞌ. Eaꞌ basef fagape naꞌamba. Herot nandaꞌ anis gwaꞌaisi luꞌwasi ma okom mogapoma nemaf afamba maꞌmana kogolanafi. Anen nandaꞌ gwaꞌaisi isimba ma anom dembami magatopalopana ma maol gavmani a anom dembami daiam mugumafi amom soldiai maloma anom dembami magape walemb anamba hiagoma Galilii. \v 22 Eaꞌ amom dembami maloma Herot mape maꞌ gwaꞌaisi, owaꞌ anoꞌw nemataꞌw saꞌukwi aiawaiꞌwi kwawisi kwalemb nomon. Akoꞌw Herodias nogamaꞌw. Eaꞌ Herot naloma amom dembami nomonas saꞌi saꞌi akoꞌw aꞌowaꞌ. Eaꞌ naꞌipaꞌw naꞌi, “Inaꞌ naꞌi aeꞌ eseꞌena hiahawes mais? Inaꞌ niꞌipias aeꞌ ma egaseꞌenas.” \p \v 23 Herot naꞌias endilisi gani ilif naꞌi, “Iꞌi inaꞌ nihaliꞌ aeꞌ ma egaseꞌena anin maemae ineꞌma, aeꞌ egasiꞌinai. Apaꞌ inaꞌ niꞌi aeꞌ egawala hiahaom aeꞌami hiami magaꞌoh anamba agalaꞌambemagoma egaseꞌena duꞌwanima, aeꞌ aꞌi ahoꞌ. Inaꞌ duꞌwanim, aeꞌ duꞌwanim, dondaꞌam atin.” \p \v 24 Eaꞌ akoꞌw kwawisi andoꞌ kwafeꞌ kwahaliꞌ maꞌmakw akwaꞌuꞌwi kwaꞌi, “Aeꞌ atiasi iꞌipa Herot efaꞌ hiahawes mais?” \p Eaꞌ maꞌmakw kwaꞌipaꞌw kwaꞌi, “Inaꞌ niꞌipana niꞌi nefaꞌai balaga Jon nagapisiꞌas embeli.” \p \v 25 Eaꞌ kwandambemef kwawis nomon kwafalisa Herot kwaꞌi, “Deiꞌ atef aeꞌ aꞌi inaꞌ neha Jon nagapisiꞌas embeli nogaꞌ netopaꞌ balaga gola anota plet nefaꞌagai neseꞌe.” \p \v 26 Akoꞌw kwaꞌias naꞌamba, opaf Heroti aꞌ nimanif aꞌowaꞌ. Apaꞌ anen okom mandandaꞌ ma naꞌi basef endilisifi atif nagaꞌif banagafi eaꞌ amam nematawa isimba sape salomana sagaꞌ gwaꞌaisii sameꞌana. Eaꞌ ina ataꞌ nosambala basef akwaꞌufi, owaꞌ. \v 27 Kwafalis Herot nasapaꞌ anona soldia nafeꞌma noha Jon nofaꞌ balaga nogafiꞌi. Soldia anamba nafeꞌ ipat sandaꞌ kalabusa natopaꞌ bamatoꞌw Joni nofaꞌ balaga \v 28 nalaga gala anota plet nofaꞌaga nafiꞌi nasoꞌ Herodias nogamaꞌw kofaꞌaga kwafeꞌ kwasoꞌ maꞌmaꞌw. \v 29 Eaꞌ alipumi Joni magaila basef ananifii mameꞌ basef ifimba ma anen, mafiꞌi mofaꞌ siꞌina mafeꞌ mawana matmat. Eaꞌ maꞌuf.\x * \xo 6:29 \xt Lu 10:17\x* \s1 Jisas nasoꞌas gwaꞌaisi epes hiasi 5,000-pelais \r (Mt 14:13-21; Lu 9:10-17; Jo 6:1-13) \p \v 30 Amom aposel Jisasi deiꞌ motanima mafiꞌi mandakolas malomana. Eaꞌ mape manifa maol mafeꞌ mandaꞌani maꞌipana basef hiafi amom magaꞌipasafi hiꞌalef.\x * \xo 6:30 \xt Mk 3:20\x* \v 31 Eaꞌ anis amam nematawa hiasi fiꞌi feꞌ sail sandaꞌ Jisas naloma alipumi ananimi ina ataꞌ anota nogota ma amom mogaꞌ gwaꞌaisi, owaꞌ. \p Eaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Wale, afaꞌ atofa ofeꞌ anagon wafigima ma ataꞌ tol opoma nomaꞌw.” \p \v 32 Eaꞌ mofaꞌ bot mafeꞌ anamba wafigima epes akagoma, amom atom mafeꞌ. \v 33 Owaꞌ owaꞌatin. Esis amam nematawa hiasi sogawa amom magafeꞌma. Eaꞌ esis hiasi sakwaha walemb hiagoma luꞌwagoma koloꞌwalas sasagih safeꞌ anamba eaꞌ saliꞌ sataga anamba amom maꞌi mogafeꞌma.\x * \xo 6:33 \xt Mt 9:36\x* \v 34 Jisas nafeꞌma nisilaꞌ akata, nati esis hiasi. Natilis nati ina anona aman nape numafias, owaꞌatin. Esis sape siꞌi sipsip owaꞌ anin epen nigimafiapia, eaꞌ nati esis uwahipis nawalipasa basef buꞌwafi hiafi.\x * \xo 6:34 \xt Mk 8:1-9\x* \v 35 Ama awin aꞌi newala nasoꞌ, alipumi ananimi mafiꞌmai anen maꞌipana maꞌi, “Anaꞌe wafigima epes akagoma, awin naꞌi aꞌ newala. \v 36 Sapaꞌas sofoꞌo walemb aofah asasisi daindai sagape felefeleꞌi ma sogatala gwaꞌaisi mais sogaꞌas.” \p \v 37 Owaꞌ Jisas nagwamam naꞌipam, naꞌi, “Ipaꞌ atipa peseꞌas gwaꞌaisi.” \p Eaꞌ maꞌipana maꞌi, “Inaꞌ naꞌi afaꞌ ofeꞌ utalai bret 200 kina osoꞌosas? 200 kina otamba hiambai.” \p \v 38 Eaꞌ Jisas nahaliꞌam naꞌi, “Ipaꞌ bret maꞌufita taꞌoh? Ataꞌ foꞌo petolota.” \p Eaꞌ mafeꞌ matolota maꞌi, “Bret waꞌagolita taloma agof biagof saꞌoh.” \p \v 39 Eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ piꞌipa esis amam nematawa sope sofeꞌ oto otowa otalef fasilifi.” \p \v 40 Eaꞌ sape safeꞌ siꞌi amom magaꞌipas, anis sataga 100-pelais, anis 50-pelais, naꞌamba atin.\x * \xo 6:40 \xt Mk 7:34\x* \v 41 Eaꞌ Jisas nasaꞌma bret atamba waꞌagolita taloma agof biagof naniga nati heven nanifela God. Ama eaꞌ, nindiwata nasoꞌ alipumi ananimi mafeꞌ masoꞌ esis hiasi amam nematawa hiꞌagalas. Eaꞌ nasaꞌma agof wapani nawalogof nasoꞌam masoꞌasagof. \v 42 Esis saꞌas alihis andondoꞌ, \v 43 alipumi ananimi matatama duꞌwaꞌwanisi sagaꞌihi, maloꞌwas folalef luꞌwalifi 12-pelailif siꞌilif kwaef. \v 44 Esis amam nematawa sagaꞌ gwaꞌaisi isimbai hiasi, siamba amam atom mataga 5,000-pelaim. Apaꞌ esis ina siamba awasi nematawa wapani, owaꞌ. \s1 Jisas natoma nafeꞌ embel ilif \r (Mt 14:22-33; Jo 6:15-21) \p \v 45 Jisas nasapaꞌ alipumi ananimi mofaꞌ bot maliꞌ mafeꞌ dumb ambamba mambo fisanamb Betsaida. Eaꞌ nasapaꞌ amam nematawa hiasi safeꞌ.\x * \xo 6:45 \xt Lu 5:16, 6:12; Lu 9:28\x* \v 46 Nasapaꞌas sagafiꞌi, anen nandowasaꞌ halafuta nape naꞌi nondaꞌ beten. \v 47 Wambomota alipumi ananimi mape bot ataꞌ atapim mala dumb luꞌwambi laꞌafimba. Apaꞌ Jisas atona nalutu akata. \v 48 Eaꞌ nati fufin luꞌwani nalo nafiꞌi anamba amom maꞌi mogafeꞌma, eaꞌ nakotoꞌma amom mandaꞌ pul masasapaꞌ bot aꞌ numaꞌuna endilisi. Akot ataꞌ tail atin felefeleꞌma logola owaꞌ, Jisas nagiꞌmam natoma nafiꞌi embel ilifa nafeꞌma amom. Eaꞌ naꞌi nikilaꞌam nefeꞌ.\x * \xo 6:48 \xt Lu 24:37\x* \v 49 Owaꞌ mati anen natoma nafiꞌi embel ilif. Maꞌi owaꞌ anona gamba, eaꞌ mandaꞌas wiwa maꞌoh kwapeteꞌam. \v 50 Amom matolona gogolalasom. Owaꞌ Jisas nalomam naꞌi kwafalis naꞌi, “Ipaꞌ banagepa, ombel mogahepa owaꞌ. Aeꞌ atowe maꞌuwi ailipa afiꞌi.”\x * \xo 6:50 \xt Mk 4:39\x* \p \v 51 Eaꞌ nalota bot nape nalomam, deiꞌ fufin aꞌ newala opalef amamilifi gogolalasom kwapeteꞌam endilisi, eaꞌ nomonas salasafeꞌ hiahias.\x * \xo 6:51 \xt Mk 8:17\x* \v 52 Amom ina ataꞌ nomonas sape andeandeꞌma bret atamba Jisas nasoꞌasata esis hiasi sagaꞌatai, owaꞌ. Naꞌamba amom maꞌi anen ina banagonai. Ukup amamipi pasoꞌam. \s1 Jisas nandaꞌ aowas nandaꞌasi hiasi amboꞌwes hiꞌalas anep itap luꞌupa Genesaret \r (Mt 14:34-36) \p \v 53 Jisas naloma alipumi ananimi mowala mambo dumb ambamba mafeꞌ mataga anep itap luꞌupa Genesaret. Eaꞌ mowaꞌ bot tail, \v 54 misilaꞌ mafeꞌ owaꞌ, esis kwafalis sati Jisas asagawana. \v 55 Eaꞌ sasagih safeꞌ anamba hiagoma ganigani. Esis sameꞌ basefa Jisas nagapoma, eaꞌ sala aowas nandaꞌasi belitagw sofaꞌas safiꞌmai anen.\x * \xo 6:55 \xt Mt 14:36\x* \v 56 Walemb hiagoma luꞌwagon saꞌogon, naloma anamba hiagoma Jisas nagafeꞌma, esis sambeꞌ isimba aowas nandaꞌasi saꞌoh baop laꞌafen. Eaꞌ sofala Jisas banagembela nigaꞌi ahoꞌma isimba sogahapila lowaf ananifi daꞌmalififa atef. Eaꞌ esis mamahisa sagahahapilafi sataga boꞌwes wapani. \c 7 \s1 Basefa muꞌuli Godi fikilaꞌ basef bafasas ihasas sagawalipasafi \r (Mt 15:1-9) \p \v 1 Amam dembami Farisi maloma anom dembami daiam magawalipasa muꞌuli Godi amom mapani Jerusalem mafiꞌi mandakolas maloma Jisas.\x * \xo 7:1 \xt Lu 11:38\x* \v 2 Eaꞌ mati anom alipumi Jisasi maꞌ gwaꞌaisi owaꞌ mosaꞌopa lagof boꞌwagof meaꞌas siꞌi amom Farisi magaꞌias, owaꞌ. Eaꞌ amom Farisi maꞌi amom alipumi Jisasi lagof amamugufi aloguguf. \v 3 Deiꞌ main, amom Farisi maloma esis hiasi Juda hiꞌalas, sagiꞌma muꞌuli inimba esis akupasi. Iꞌi esis owaꞌ sosaꞌopa lagof andeandeꞌa, ina seaꞌ gwaꞌaisi, owaꞌ.\x * \xo 7:3 \xt Mt 23:25\x* \v 4 Esis sogafeꞌ maketa sotanima sogafiꞌi, ma owaꞌ sosaꞌopa lagofa, ina seaꞌ gwaꞌaisi, owaꞌ. Esis sagiꞌma muꞌuli hiani naninani sogofaꞌana akupas asasisii. Sasaꞌopa kahi sospaes, a disi belegw atis, ama sagagiꞌma muꞌuli akupasi. \v 5 Naꞌamba amom Farisi maloma dembami magawalipasa muꞌuli Godi mahaliꞌ Jisas maꞌi, “Deiꞌ siꞌi maina alipumi ineꞌimi owaꞌ migiꞌma muꞌuli amom akupamia? Lagof amamugufi aloguguf maꞌ gwaꞌaisi.”\x * \xo 7:5 \xt Ais 29:13\x* \p \v 6 Eaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Fowaꞌ profet Aisaia, nindilaꞌwaifa ipaꞌ endilisi, ipaꞌ pagaꞌi basefa malogof biagufii. Anen nandaꞌef andeandeꞌ dondoꞌma ipaꞌ naꞌias naꞌamba naꞌi, \p God naꞌi, ‘Amam nematawa isimba sasaꞌma agol aeꞌagili luꞌwagola malogof asasigufi atogof, apaꞌ opalef asasilifi fape laogona aeꞌ. Ukup asasipi ina sahapifi, owaꞌatin. \v 7 Esis ina sawalipasa basef aeꞌafi, owaꞌ. Sawalapa muꞌuli epes sagape itapi atin, sambasoꞌmas saꞌi, “Muꞌuli inimba basef Godi.” Eaꞌ sandaꞌ lotu sasaꞌma agol aeꞌagili dowadowaf.” \p \v 8 Jisas naꞌipam wapani naꞌi, “Ipaꞌ apakwaha muꞌuli Godi eaꞌ, deiꞌ pahapila waf epes sagape itapi atef teteleꞌif.” \p \v 9 Eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pegegawa andeandeꞌi paꞌi pendaꞌ waf fasifi atifi, owaꞌ deiꞌ apesambala muꞌuli Godi ma pagagiꞌma waf ipeꞌifi atef.\x * \xo 7:9 \xt Eks 20:12; Eks 21:17; Diu 5:16\x* \v 10 Fowaꞌ gani Moses nagawalipasa muꞌuli inimba naꞌipas nagaꞌi, ‘Ipaꞌ pinifela mamasepa ipeꞌisi pihapifas petopalopas.’ Anif wapani naꞌif naꞌi, ‘Epen ami nigaꞌi basef awafima ahaman maꞌman ananisii, inimba anis daias sohan negaꞌ.’ \p \v 11 Owaꞌ ipaꞌ pambasoꞌam paꞌi anif daif naꞌamba paꞌi, Epen mamahina nindaiwaꞌma negatopalopa mamasan niꞌipas nigaꞌi, ‘Otamba mais aeꞌasi andaiwaꞌma egaseꞌepas, aeꞌ aꞌ andandepasa egasoꞌanas God.’ \v 12 Apaꞌ ipaꞌ Farisi paloma ipaꞌ anipa pagawalipasa muꞌuli Godi, ipaꞌ paꞌi ahoꞌma epen inimba negambasoꞌma mamasan, eaꞌ owaꞌ netopalopasa. \v 13 Ipaꞌ paila muꞌuli fowaꞌ gani pegefaꞌana akupipa ipeꞌimii, pandaꞌ waf afambai pesambala basef ifimba Godi naꞌi mogatopalopa mamasapa. Eaꞌ pandaꞌ waf ipeꞌifi atef luꞌufi pandaꞌ waf awafi lifilafi naꞌamba ina andeandeꞌ, owaꞌ.” \s1 Hiahaom awami magape opalef apaꞌ epesi mawisi andoꞌ mandaꞌapa awepa \r (Mt 15:10-20) \p \v 14 Jisas nofalai amam nematawa hiasi wapani naꞌipas anif basef waminif atin naꞌi, “Ipaꞌ hipai pemeꞌ basef aeꞌafi okokomef pendegawef.\x * \xo 7:14 \xt Ap 10:14-15\x* \v 15 Hiahawes gwaꞌaisi mais andoꞌasi ipaꞌ paꞌas sagawis nomoni, isimbai ina sandaꞌepa awepa, owaꞌ. Apaꞌ hiahaom magape ukup ipeꞌipi nomoni mawisi andoꞌ, amambai atom mandaꞌepa awepa. \v 16 [Ipaꞌ aligah hagagalipai, a pendameꞌ basef ifimba.]” \p Jisas nagaꞌipas naꞌamba, \v 17 eaꞌ nakwaha amam nematawa isimba hiasi aꞌ nafeꞌ nawis ipat. Eaꞌ alipumi ananimi atom mahaliꞌana ma basef ifimba kofagefa waminif atini dokoꞌ nagaꞌipasafi. \v 18-19 Eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Aꞌi ipaꞌ owaꞌ ataꞌ pegawaea! Hiahawes gwaꞌaisi main sagape andoꞌi owaꞌ anis ipaꞌ pagaꞌasia sondaꞌepa awepaia, owaꞌatin. Gwaꞌaisi isimba saꞌas sogowala opalef nomoni a safeꞌ sakas safeꞌ sowala dowah. Eaꞌ ukup ipeꞌipi ina awep, owaꞌatin. Waf afambai magaꞌ gwaꞌaisi hiasi ina awafi, owaꞌ.” \p Jisas naꞌipasa basefa gwaꞌaisi sasisasi hiasi hiꞌalas buꞌwasi atis mugaꞌasi. \p \v 20 Eaꞌ naꞌipam wapani naꞌi, “Hiahaom magape ipaꞌ epesi nomoni, ukup nomonas awami maim mataga andoꞌ, amambai atom mandaꞌepa awepa. \v 21 Hiahaom awami magape ukup nomoni magawisii amamba. Waf naninani aunai, nomonas awami, waf sandaꞌ soꞌa waulafi, wal, soha anis sogagaꞌi, \v 22 sogahambombaga waf dasoꞌamaifi, waf kowagalasafi, waf basoꞌamunai naninani aunai, duꞌwaniga, simbisambal, findiwa, sagafela agof asasigufi atogof luꞌwagof, waf gawa akanai. \v 23 Waf anamba naninani hianahaona aunai, anamba nape nomon ukup ipeꞌipi nawisi andoꞌ nandaꞌepa awepa.” \s1 Nemataꞌw Finisiaiꞌwi kwahapifa Jisas \r (Mt 15:21-28) \p \v 24 Jisas nosafel nakwaha wambel ambalemba, nafeꞌ Tair nafeꞌ nawis anota ipat. Anen nandaiwaꞌma anin epen negegawa anen nagape naꞌamba. Owaꞌ, owaꞌatin. Anen ina nandambahoꞌ. \v 25 Eaꞌ anoꞌw nemataꞌw kwameꞌ basefa anen nape naꞌamba. Nemataꞌw akwamba nogamaꞌw akwaꞌuꞌwi ambal aunai napaoꞌw. Eaꞌ maꞌmaꞌw kwafalis kwafiꞌmai Jisas kwindiwa nembawa kotowa felefeleꞌma boꞌwagah ananigahi. \v 26 Akoꞌw Finisiaiꞌwi anep itap luꞌupa Siria. Akoꞌw ina Judaiꞌwi, owaꞌ. Kwaꞌi diga Griki. Eaꞌ kwahaliꞌ Jisas dindinipa nogatofamaꞌwa ambal aunai nagape nogamaꞌw akwaꞌuꞌwii. \p \v 27 Eaꞌ naꞌipaꞌw anif basef waminif atin naꞌi, “Apaꞌ ataꞌ mosoꞌasa gwaꞌaisi awasi apeꞌisi siliꞌ. Apaꞌ ina mofaꞌ gwaꞌaisi awasi apeꞌisii mokwahis sofeꞌma nombagw, owaꞌ.” \p \v 28 Owaꞌ akoꞌw akwagwamana basef anen kwaꞌi, “Dembinai, inaꞌ naꞌi endilisi. Nombagw agogw gwafeꞌ lafela tebol gwatatama gwaꞌaisi awasii sogowa itapi gwaꞌas.” \p \v 29 Eaꞌ Jisas naꞌipaꞌw naꞌi, “Inaꞌ naꞌias naꞌamba andeandeꞌ. Eaꞌ tanima foꞌo. Ambal aunai nakwaha nogamena ineꞌikwi aꞌ nawisi nafeꞌ eaꞌ.” \p \v 30 Eaꞌ akoꞌw kotanima kwafeꞌ ipat akwaꞌutai, kwati nogamaꞌw akwoꞌukwi tol kwaꞌoh alahis, ambal aunai nakwahoꞌw aꞌ nawisi nafeꞌ eaꞌ amboꞌokw kwaꞌoh andeandeꞌ.\x * \xo 7:30 \xt Mt 15:29-31\x* \s1 Anona aman aligah haloma malogol sagasoꞌanai, Jisas nandaꞌana boꞌona \p \v 31 Deiꞌ Jisas nosafel nakwaha anambel wambel Tair, aꞌ nafeꞌ nawis laꞌafena wambel Saidon. Eaꞌ nakwaha Saidon nafeꞌ atin ganimba walemb ilifunamailimb Dekapolis, nataga dumb luꞌwambi Galili. \v 32 Eaꞌ esis saoꞌwai anona aman nafiꞌmai Jisas, aligah hasoꞌana haloma afega ananigai dindigiga. Eaꞌ ina naꞌi andeandeꞌ, owaꞌ. Naꞌamba esis sofala Jisas ma nosa lagofa anen nondaꞌana boꞌona.\x * \xo 7:32 \xt Mk 5:23; Lu 4:40, 13:13\x* \v 33 Eaꞌ Jisas naoꞌwana amom biam mafeꞌ makwaha esis amom atom mape. Eaꞌ nasapaꞌ faguf bif ananifi fawis aligah aman anambai, waꞌowaꞌol. Eaꞌ nisiꞌwaf nasa faf afega aman anambai,\x * \xo 7:33 \xt Mk 6:41; Jo 11:41\x* \v 34 Jisas nosaniga nati heven, nahi okom nowafam mehip, naꞌias naꞌamba naꞌi, “Efata.” Basef kofagefa ifimba faꞌi, “Inaꞌ aligah hogal nemeꞌ niꞌi andeandeꞌ.” \p \v 35 Eaꞌ aligah a hagal, hiahaom mandaꞌ afega dindiginai ahigilalam kwafalis. Deiꞌ aꞌ naꞌi andeandeꞌ.\x * \xo 7:35 \xt Mk 1:43-45\x* \v 36 Eaꞌ Jisas naꞌipas nombombaꞌasa esis ina siꞌipasa hiahawes isimba ma anin epen. Nape naꞌipas dindinip timbi tambel. Owaꞌ, owaꞌatin. Esis sawalapam saꞌipasam timbi tambel semeꞌam.\x * \xo 7:36 \xt Ais 35:5\x* \p \v 37 Eaꞌ esis bolalas endilisi saꞌi, “Hiahaom hiami anen nandaꞌami nandaꞌam boꞌom atin. Anen nandaꞌ esis aligah hagasoꞌasi sameꞌ andeandeꞌ, esis malagof fagasoꞌasii a soga saꞌi andeandeꞌ. \c 8 \s1 Jisas nasoꞌasa gwaꞌaisi epes 4,000-pelais \r (Mt 15:32-39) \p \v 1 Afamba amam nematawa hiasi sandakolas wapani saꞌi semeꞌ basef Jisasi. Eaꞌ esis gwaꞌaisi akas. Naꞌamba Jisas nofala alipumi ananimi mafiꞌi naꞌipam naꞌi,\x * \xo 8:1 \xt Mk 6:34-44\x* \v 2-3 “Aeꞌ ati esis amam nematawa isimba uwahipis. Esis a sape salome nimaguf wanif gwaꞌaisi akas nolom mahas aꞌowaꞌ. Iꞌi aeꞌ esapaꞌas sogafeꞌ dowaf uta baop asasima, sitilif atona sowa soꞌoh sofeꞌ iaiaf. Anis safiꞌi laogoma.” \p \v 4 Eaꞌ alipumi ananimi magwamana basef maꞌi, “Anaꞌe wafigima epes akagoma. Atiasi afaꞌ ofaꞌai bret anima osoꞌ amam nematawa isimba seaꞌas? Afaꞌ bret ina hiata, owaꞌ.” \p \v 5 Eaꞌ Jisas nahaliꞌam naꞌi, “Deiꞌ ipaꞌ bret maꞌuta taꞌoh?” \p Amom maꞌi, “7-pelaita.” \p \v 6 Eaꞌ naꞌipa esis amam nematawa sape itap, anen nafela bret atamba 7-pelaita, nanifela God nawalota nasoꞌ alipumi ananimi ma masoꞌasata esis amam nematawa hiasi. Amom masoꞌas dondoꞌ hiꞌalas. \v 7 Eaꞌ amom anagof agof saꞌugufi biagof wapani faꞌoh. Eaꞌ anen nasaꞌmagof nanifela God, nasoꞌ amoma mogasoꞌasagof wapani. \v 8 Eaꞌ esis saꞌas, dondoꞌ alihis. Eaꞌ alipumi ananimi matatamai duꞌwaꞌwanisi sagasagaꞌihi makolasis maloꞌwas folalef luꞌwalifi 7-pelailif asiꞌilif kwaef. \v 9 Amam nematawa saga gwaꞌaisi isimbai sataga hiasi, 4,000-pelais. Eaꞌ Jisas nasapaꞌas safeꞌ. \v 10 Eaꞌ kwafalis atin anen nalota bot naloma alipumi ananimi, mafeꞌ anep itap luꞌupa Dalmanuta.\x * \xo 8:10 \xt Mt 12:38\x* \s1 Amom Farisi maꞌi miti hiahaom banagami siꞌi God nandaꞌami \r (Mt 16:1-4; Lu 12:54-56) \p \v 11 Eaꞌ amom Farisi mafiꞌi maꞌi basef mandahihianamaef maloma Jisas. Amom maꞌi mogwambana ma mugati anen banagona aꞌa owaꞌ. Naꞌamba mofalana maꞌi anen nondaꞌ hiahaom banagami siꞌi God nandaꞌami. Amom maꞌi anen nihimbaꞌmama anen nagape banagami Godi ma deiꞌ nandaꞌ hiahaom amamba.\x * \xo 8:11 \xt Lu 11:29\x* \v 12 Jisas nameꞌ ambal ananili nemanil eaꞌ naꞌi, “Deiꞌ maina ipaꞌ amam nematawa deiꞌ pagape itap apaꞌi paꞌi pefalagama paꞌi pigati anin ametal banagani? Apaꞌ aeꞌ owaꞌatina endaꞌan pigatilina, owaꞌatin.” \p \v 13 Eaꞌ nakwaha esis aꞌ notanima nalota bot nafeꞌ dumb ambamba fisanamb. \s1 Basef waminif atina yis Farisii saloma Heroti faꞌi basef basoꞌafi amamifi \r (Mt 16:5-12) \p \v 14 Amom alipumi Jisasi ukup pasoꞌama mogofaꞌ bret hiata togalomam. Amom mofaꞌ atotota tala bot\x * \xo 8:14 \xt Lu 12:1\x* \v 15 Eaꞌ Jisas naumbalom naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pindimafuma andeandeꞌ, solawaipama yis amamba Farisii maloma yis Herotii.” \p \v 16 Eaꞌ mameꞌ anen naꞌias naꞌamba, a mandaꞌipama maꞌi, “Afaꞌ ukup pasoꞌafa bret taꞌihi deiꞌ naꞌipafa naꞌamba.”\x * \xo 8:16 \xt Mk 6:52\x* \p \v 17 Jisas nogawa basef amamifi, naꞌipam naꞌi, “Deiꞌ maina ipaꞌ pagaꞌi, ‘Ipaꞌ bret akepa?’ Aꞌi ipaꞌ ukup paseꞌepa, owaꞌ ataꞌ pegawaea?\x * \xo 8:17 \xt Jer 5:21; Mk 4:12; Ap 28:26\x* \v 18 Ipaꞌ naep papaipa, apaꞌ ipaꞌ owaꞌ ataꞌ piti anin maemaea. Eaꞌ aligah hapaipa, apaꞌ ipaꞌ inaꞌ pemeꞌ basef, owaꞌ. Ukup aꞌ paseꞌepa.\x * \xo 8:18 \xt Mk 6:41-44\x* \v 19 Afamba aeꞌ agawala bret 5-pelaita ma epes isimba 5000-pelais, ama duꞌwaꞌwanita tagaꞌihi patatamata paloꞌwata folalef maꞌulif siꞌlif?” \p Eaꞌ amom maꞌi, “12-pelailif.”\x * \xo 8:19 \xt Mk 8:6-9\x* \p \v 20 “Apaꞌ anef nemaf agawala bret 7-pelaita ma duꞌwaꞌwanita tagaꞌihi patatamata paloꞌwata folalef maꞌulif siꞌilif?” \p Eaꞌ amom maꞌi, “7-pelailif.” \p \v 21 Eaꞌ anen naꞌipam naꞌi, “Owaꞌatin. Ipaꞌ ina deiꞌ apegawa, ataꞌ owaꞌ.” \s1 Jisas nandaꞌ anona aman naep pagasoꞌanai Betsaida boꞌona nati \p \v 22 Amom mafeꞌ mataga Betsaida, saoꞌwamanai anona aman naep pagasoꞌanai nafiꞌmai Jisas, saꞌipana dindinipa nogasa lagol ananigili nondaꞌana boꞌona. \v 23 Eaꞌ nahapila lagol anen naep pagasoꞌanai, nofaꞌana nakwaha wambel nawis andoꞌ nisiꞌwafa naep ananipi, nasa lagola anen nahaliꞌana naꞌi, “Inaꞌ nati ambambasif aꞌa ataꞌ owaꞌ?” \p \v 24 Eaꞌ aman anamba natologon, naꞌi, \v 25 “Aeꞌ ati anis epes apaꞌ agatilis siꞌi lawah hagafeꞌ.” \p Eaꞌ Jisas nasa lagol wapani, naep ananipi deiꞌ aꞌ natologon mehip naep ananipi apataga beꞌep, andeandeꞌ, nati hiahawes peleleꞌ.\x * \xo 8:25 \xt Mk 7:36\x* \p \v 26 Eaꞌ Jisas nasapaꞌana nafeꞌ ipat ananitai naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ owaꞌi nefeꞌ niwis wambel niꞌipasa aeꞌ andaꞌena amboꞌwenaia, owaꞌi. Inaꞌ nefeꞌ usiꞌina ipat ineꞌitai.” \s1 Pita naꞌi Jisas anen aman anamba God nandandepana nasapaꞌana nagafiꞌii esis sagaꞌi Kraisi \r (Mt 16:13-20; Lu 9:18-21) \p \v 27 Jisas nosafel naloma alipumi ananimi mafeꞌ felefeleꞌma anambel wambel Sisaria Filipai. Amom mafeꞌma ufiaꞌw, nahaliꞌam naꞌi, “Esis amam nematawa saꞌi aeꞌ aman mamahowema?”\x * \xo 8:27 \xt Mk 6:15\x* \p \v 28 Eaꞌ amom maꞌipana maꞌi, “Anis saꞌi inaꞌ Jon, aman nagapisiꞌas embeli. Eaꞌ anis saꞌi inaꞌ Elaija. Apaꞌ anis saꞌi inaꞌ anina profet, fowaꞌinai.\x * \xo 8:28 \xt Jo 6:68-69; Mk 9:9\x* \p \v 29 Eaꞌ nahaliꞌam naꞌi, “Deiꞌ ipaꞌ paꞌi aeꞌ ami?” \p Eaꞌ Pita nagwamana naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ Krais, God nandandepena nasapaꞌena nagafiꞌi.” \p \v 30 Eaꞌ naꞌipam dindinip naꞌi, “Ipaꞌ ina aꞌ pewalapa aeꞌ piꞌipa anis piꞌi aeꞌ Krais, owaꞌi.” \s1 Jisas naꞌipasa nogofaꞌ akafimi ma nogaꞌ nogosafel wapani \r (Mt 16:21-28; Lu 9:22-27) \p \v 31 Eaꞌ Jisas nasefela basef ananifi nawalipam naꞌi, “Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, atiasi agufumi Judai moseꞌe akafimi luꞌwami. Amom moloma amom pris dembami moloma amom dembami magawalipasa muꞌuli Godii. Atiasi mondaiwaꞌme moseꞌe alafugah mohe egaꞌ ma nimaguf bif eaꞌ, fegafeꞌma wanifi aꞌ esafel wapani.” \p \v 32 Anen nawalapa basef ifimba alihifa amom. Eaꞌ Pita nofaꞌana nendelefata nasa gemba eaꞌ nagagaolana ma basef ifimba nagaꞌipasafi. \v 33 Owaꞌ Jisas nandambema natiti alipumi ananimi, nandaꞌ megahaha Pita naꞌi, “Inaꞌ siꞌi Satan. Deiꞌ main, inaꞌ owaꞌ okom mopoma okom Godia. Okom mandapoma nomonas epes sagape itapi atis. Delefata nefeꞌ alafuga aeꞌagai.”\x * \xo 8:33 \xt Mt 10:38-39\x* \p \v 34 Eaꞌ Jisas nofalai esis amam nematawa safiꞌmai anen saloma alipumi ananimi naꞌipas naꞌi, “Iꞌi anin epen niꞌi nila aeꞌ, anin ataꞌ netalogofa okom amambai ananimi atom, nefeꞌ lafel eaꞌ ina ombel mohana anis sohan negagaꞌ, owaꞌ. Aeꞌ efaꞌ akafimi ma andaꞌ maol Godi, atiasi sehe egaꞌ lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai. Epen inimba aꞌ nendaꞌas naꞌamba atin siꞌi aeꞌ ma nigagiꞌma aeꞌ. Apaꞌ iꞌi owaꞌ, owaꞌatin. \v 35 Epen ami okom mopoma ambal ananili atol, niꞌi nihapilal tatalaꞌil, anaf ambal ananili higililal. Apaꞌ epen ami okom mopoma aeꞌ eloma basef buꞌwafi Godi ma nesambala ambal ananili itap apaꞌe, anaf God aꞌ nofaꞌ ambal ananili lotanimai nepe andeandeꞌ lifilafi. \v 36 Iꞌi epen ami nendaꞌ maol naninani negefaꞌ gwaꞌaimi uga hiahaom hiami itapami atom higiligalami, anin wapani awen higililan nelomam. Deiꞌ hiahaom amamba atiasi motopalopan miꞌimama? Owaꞌatin endilisi. \v 37 Epen inimba atiasi nefaꞌ hiahaom maima negatal ambal ananili ma nitanima negewambilali wapani? Owaꞌatin.\x * \xo 8:37 \xt Mt 10:33\x* \v 38 Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi. Amam nematawa deiꞌisi sandaꞌ waf aunai sakwaha sagahapifa Godi. Epes isimba mamahisa ambal aola aeꞌ sondafaꞌme eloma basef aeꞌafi, anaf aeꞌ wapani ambal aola epes isimba endafaꞌmas nemaf afamba aeꞌ ifiꞌi egaloma hiahaom fasimi banagami mogogalaꞌi ahamai elomai amom ensel buꞌwami Godi wapani. \c 9 \p \v 1 Jisas naꞌipa esis naꞌi, “Aeꞌ aꞌipipa endilisi ipaꞌ, anipa pagalutu naꞌaii atiasi ina pegaꞌ ulal, ataꞌ owaꞌ. Anipa apiti banagami Godi moloma anen nogape dembinai kinga epes ananisi.”\x * \xo 9:1 \xt Mk 13:30\x* \s1 Alop Jisasi pataga pandati naꞌa, a pogalaꞌ aꞌowaꞌ \r (Mt 17:1-13; Lu 9:28-36) \p \v 2 Aꞌi owaꞌ main, nimaguf wanif wanif fafeꞌma hiꞌalef, Jisas naoꞌwa Pita naloma Jemsi Jon naoꞌwam mondowasaꞌ anota halafuta lautai. Naoꞌwa amom atom tol mape, owaꞌ mati alop ananipi apandati naꞌa pogalaꞌ aꞌowaꞌ. \v 3 Luwaguf maim ananimi mataga mogalaꞌ afitim aꞌowaꞌ. Ina anona aman itapanai laꞌifina nandaꞌ luwaguf maim mataga afitim naꞌamba, owaꞌatin. \v 4 Eaꞌ mati amam biam fowaꞌimi, Elaija naloma Moses mataga malutu maꞌi maloma Jisas. \v 5-6 Pita naloma Jemsi Jon ombel maham endilisi, eaꞌ Pita naꞌi niꞌi anif basef, owaꞌ, owaꞌatin, anen ina ataꞌ okom mapoma basef naꞌi nigaꞌiefi, aꞌ owaꞌatin. Eaꞌ naꞌias naꞌamba naꞌi, “Dembinai, afaꞌ wape naꞌaꞌe aꞌ fafas, ataꞌ olaꞌ anoh aolah wanoh hondandamepa. Inaꞌ anop, Moses anop, Elaija anop.”\x * \xo 9:5-6 \xt Mt 3:17; 2 Pi 1:17-18; Diu 18:15; Ap 3:22\x* \p \v 7 Owaꞌ anom ilagw maofana amom. Eaꞌ anagol malogol gaꞌi gatagai ilagw amamba gaꞌi basef gaꞌi, “Anen Nogame aeꞌanai, aeꞌ okom mohafel maimailana aꞌowaꞌ. Ipaꞌ pendameꞌ basef ananifi.” \p \v 8 Alipumi Jisasi wanom matologon kwafalis ganigani, apaꞌ ina mati anin epen, owaꞌatin. Mati Jisas atona nalutu nalomam.\x * \xo 9:8 \xt Mt 12:16; Mk 8:30\x* \v 9 Eaꞌ amom ataꞌ makwaha halafuta mafiꞌi atin, Jisas naꞌipam dindinip naꞌi, “Ipaꞌ ina pewalapa hiahaom amamba deiꞌ pagatulumi piꞌipa anin epenam, owaꞌi. Apefeꞌ dondoꞌma nemaf afamba aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, ma sehe egaꞌ egesafel matmat wapani, daoꞌ piꞌipas.” \p \v 10 Eaꞌ amom mahapila basef ifimba mape, mandaꞌipama maꞌi, “Basef ifimba Jisasi notanima nogosafel matmat, kofagefa fafeꞌ faꞌimama?” \p \v 11 Eaꞌ mahaliꞌ Jisas maꞌi, “Deiꞌ maina amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi magaꞌi Elaija fowaꞌinai ataꞌ niliꞌ nogafiꞌi?”\x * \xo 9:11 \xt Mal 4:5; Sam 22:1-18; Ais 53:3\x* \p \v 12 Jisas nagwamam basef naꞌi, “Ahoꞌ endilisi. Elaija nifiꞌi nondondomba hiahaom hiami hiꞌigalam wapani. Apaꞌ basef fagape buk Baibeli faꞌi dembinai anaf notaga epen nogofaꞌ alop epesi nope niꞌimama? Ifimba faꞌi anen nemeꞌ akafimi luꞌwami ma esis sogowaꞌ alafugahanai.\x * \xo 9:12 \xt Mt 11:14\x* \v 13 Deiꞌ aꞌipipa, anona Elaija aꞌ nafiꞌi eaꞌ, apaꞌ esis sagiꞌma nomonas asasimi atom, sandaꞌmana waf awafi endilisi siꞌi anif basef fagape buk Baibeli fagaꞌias.” \s1 Jisas nandaꞌ anona saꞌunai ambal aunai nagapaunai amboꞌona \r (Mt 17:14-21; Lu 9:37-43) \p \v 14 Jisas naloma alipumi wanom mafiꞌi mati anom alipumi duꞌwanim 9-pelaim magapanii, eaꞌ mati amam nematawa hiasi salutu felefeleꞌma amom. Eaꞌ mati anom dembami magawalipasa muꞌuli Godi maꞌi basef mandahihianamaef maloma alipumi Jisasi 9-pelaim. \v 15 Amam nematawa isimba hiasi sati Jisas nafiꞌi, sosafel gogolalasis kwapeteꞌas, sasagih safeꞌma anen sanifelona. \v 16 Eaꞌ Jisas nahaliꞌ amom alipumi ananimi naꞌi, “Ipaꞌ palomam paꞌi main pandahihianaman?” \p \v 17 Eaꞌ anona aman nagape laꞌafena amam nematawai nagwamana basef Jisas naꞌi, “Dembinai tisa, awani aman aeꞌani anona ambal aunai napain, malogol gasoꞌan. Naꞌamba efaꞌan afiꞌmai inaꞌ. \v 18 Nimaguf ifimba hiafi ambal anamba aunai nahapilan sisihin nakwahin newa itap. Eaꞌ ofap pataga malogolan, nalelef fendetapaꞌ imun dogw, a alop ananipi dindigisip aꞌowaꞌ. Aeꞌ aꞌipa alipumi ineꞌimi aꞌi motofa ambal anamba aunai nofaꞌ nofoꞌo, apaꞌ amom owaꞌ banagema.” \p \v 19 Eaꞌ Jisas nameꞌ basef ifimba, naꞌipas naꞌi, “O, ipaꞌ amam nematawa owaꞌ pegahapifaea. Nimaguf maꞌuf aeꞌ ataꞌ epe elomepa? Nimaguf maꞌuf wapani ma egefaꞌ nimanimi ipeꞌimi? Ipaꞌ okwan nifiꞌmai aeꞌ.” \p \v 20 Eaꞌ esis saoꞌwamana awani inimba anen. Ambal anamba aunai nati Jisas, kwafalis atis nakotoꞌ anin kwapeteꞌ, nafeꞌ newa itap hota atin naꞌoh, apah afitimi ofap mataga sisih malogol ananigili. \p \v 21 Eaꞌ Jisas nahaliꞌ ahama awani inimbai naꞌi, “Nogamena ineꞌini, aowas inimba nandaꞌan nape nimaguf maꞌuf?” \p Anen naꞌipana naꞌi, “Fowaꞌ ataꞌ awani nape atapina naꞌamba atin. \v 22 Dondol ambal aunai nakwahin newala nasef nif, a newala embel naꞌi nohan afin. Apaꞌ iꞌi inaꞌ banagena ma, niti apaꞌ owahipipa netopalopapa.”\x * \xo 9:22 \xt Mt 21:21; Mk 11:23\x* \p \v 23 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Deiꞌ maina inaꞌ nagahaliꞌi naꞌamba? Epen ami nigahapifi endilisii, anin banagena maol fasini naninani.”\x * \xo 9:23 \xt Lu 17:5\x* \p \v 24 Eaꞌ aman anamba naꞌipa Jisas naꞌi, “Aeꞌ ahapifina kwasakwasala. Deiꞌ netopalope ma igahapifina banagewe endilisi.” \p \v 25 Eaꞌ Jisas nati amam nematawa safiꞌi salutu salipana felefeleꞌ, naꞌipa ambal anamba aunai mehip naꞌi, “Inaꞌ ambal awasinai nagasopama aligahi malogol awani inimbai, inaꞌ lofaꞌo nekwaha awani inimba, netanima nigafiꞌmani owaꞌi.”\x * \xo 9:25 \xt Mk 1:26\x* \p \v 26 Eaꞌ ambal anamba aunai nakotoꞌan mehip hogaꞌala kwapeteꞌ nakwahowan nandahiꞌ nafeꞌ. Eaꞌ awani inimba aꞌ nandati siꞌi sagagaꞌi eaꞌ hiasi satilin saꞌias naꞌamba saꞌi, “Anin aꞌ nagaꞌ eaꞌ.” \p \v 27 Naꞌamba Jisas nahapila lagol ananigili nasoꞌman eaꞌ boꞌwen nalutu. \v 28 Aꞌi owaꞌ main, Jisas nafeꞌ nawis anota ipat nape naloma alipumi ananimi mape. Eaꞌ mahaliꞌana naꞌamba maꞌi, “Deiꞌ maina afaꞌ owaꞌ banagefama ogatofa ambal anamba aunaia?” \p \v 29 Jisas naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pendabeten pihaliꞌ God atin, ipaꞌ aꞌ banagepa ma pegatofa ambal anambai aunai. Owaꞌ anoꞌw ufiaꞌw daiaꞌwa pegatofanaia. Beten atin.”\x * \xo 9:29 \xt Jo 7:1; Mk 8:31; Mk 10:32-34\x* \s1 Jisas naꞌipas aꞌ bifa sohana nogagaꞌ ma bola notanima nogosafel wapani \r (Mt 17:22-23; Lu 9:43-45) \p \v 30-31 Eaꞌ Jisas naoꞌwa alipumi ananimi makwaha naꞌamba magapoma mafeꞌ mataga itap apamba Galili mawis mafeꞌ anagon mape. Deiꞌ main, Jisas naꞌi nope nondambahoꞌ nolomama nogawalipama basef ananifi. Naꞌamba nandaiwaꞌma anona aman nogogawa anamba amom mafeꞌ magapoma. Anen nasoꞌama basef naꞌamba naꞌi, “Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, atiasi felefeleꞌ anona aman nosoꞌasa aeꞌ efeꞌma lagof amom boumi aeꞌami mehe egagaꞌ. Ama nimaguf bif hiꞌilif fegafeꞌma wanifi, aꞌ itanima esafel efaꞌ ambal wapani.”\x * \xo 9:30-31 \xt Lu 9:45, 18:34\x* \p \v 32 Eaꞌ alipumi ananimi mameꞌ basef ifimba atif, apaꞌ amom ina mogawef, owaꞌ. Naꞌamba amom ombel mahama mogahaliꞌana ma basef ifimba kofagefa. \s1 Epes ami sope dambesi? \r (Mt 18:1-5; Lu 9:46-48) \p \v 33-34 Eaꞌ Jisas naloma alipumi ananimi mafeꞌ mataga Kaperneam, mafeꞌ mawis ipat nomon, Jisas nahaliꞌam naꞌi, “Ipaꞌ paꞌi basef maif, dokoꞌ wagafiꞌi ufiaꞌw?” \p Dokoꞌ magafiꞌi ufiaꞌw, amom maꞌi basef hiafi maꞌi atiasi ami nepe niliꞌ dembinai ma amom. Owaꞌ inaꞌ magwamana anif basef, owaꞌatin. Tol mape dowaf.\x * \xo 9:33-34 \xt Lu 22:24; Mt 20:25-27; Mk 10:43-44\x* \p \v 35 Eaꞌ Jisas nape itap nofala amom mafiꞌi mape felefeleꞌ naꞌipam naꞌi, “Epen ami niꞌi netaga dembinai nepe nigaliꞌi, anin ataꞌ niliꞌ netaga siꞌi nandaꞌ maola anasi, netaga falafini ma naep epesi.” \p \v 36 Eaꞌ Jisas nasoꞌmai anin awani saꞌwini nahaponan laꞌafena amom nahapilan naꞌipam naꞌi,\x * \xo 9:36 \xt Mt 10:40\x* \v 37 “Epen ami nesoꞌ opafa negatopalopa anin awani siꞌi iniꞌi ma okom ananimi mopoma aeꞌ, anin naseꞌe opaf aeꞌ wapani natopalope. Eaꞌ epen ami negatopalopa aeꞌi, ina natopalopa aeꞌ atowe, owaꞌ. Anin natopalopa anen nasapaꞌe agafiꞌii wapani.”\x * \xo 9:37 \xt Nam 11:27-29\x* \s1 Epen ami owaꞌ bouni apeꞌinia, inimba alipini apeꞌini \r (Lu 9:49-50) \p \v 38 Jon nagwa basef naꞌamba naꞌi, “Dembinai, afaꞌ wati anona aman nandaꞌ maol natofa ambagof awami ma agol ineꞌigili. Apaꞌ anen ina nagiꞌma afaꞌ owaꞌ, eaꞌ deiꞌ wasopamana.”\x * \xo 9:38 \xt 1 Ko 12:3\x* \p \v 39 Owaꞌ Jisas naꞌipana Jon naꞌi, “Ipaꞌ ina apesopamana, owaꞌi. Epen mamahina nandaꞌ maol fasini ma agol aeꞌagili, anin ina aꞌ niꞌipasa basef awafi ma aeꞌ, owaꞌ.\x * \xo 9:39 \xt Mt 12:30; Lu 11:23\x* \v 40 Epen ami owaꞌ bouni afeꞌinia, inimba alipini afaꞌini.\x * \xo 9:40 \xt Mt 10:42\x* \v 41 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, epen ami nitilipa niꞌi ipaꞌ epes aeꞌipai ma netopalopepa neseꞌepa anin mai saꞌwini siꞌi embel kwaiaꞌumbel peaꞌambal, owagama God nogwaman hiahaom fasimi anin. \s1 Waf awafi fagahambombaga epes sagahapifa Godi \r (Mt 18:6-9; Lu 17:1-2) \p \v 42 Jisas naꞌipas naꞌamba naꞌi, “Iꞌi anin epen nendaꞌ anin epen saꞌwini nagahapifa aeꞌi, nefeꞌ nendaꞌ waf awafi, atiasi epen inimba nefaꞌ akafimi awami. Anis epes sofaꞌ epen inimba sondola otam luꞌunai nila biniꞌw ananiꞌwi sofaꞌan sofeꞌ solan newala naoh mami luꞌwami, ataꞌ nepe andeandeꞌ kwasakwasala. Apaꞌ iꞌi epen inimba nendaꞌ anin saꞌwini negakwaha nagahapifa aeꞌ, epen inimba atiasi nepe awen aꞌowaꞌ nikilaꞌ negewala naoh laumi.\x * \xo 9:42 \xt Mt 5:30\x* \v 43 Eaꞌ iꞌi lagof ipeꞌigufi fondaꞌepa pewa ma waf awafi, petopaꞌagof pekwahogof. Eaꞌ atogol atin fope, ma ambal lopaipa pegape andeandeꞌ lifilafi. Naꞌamba lagof agwafomba fandaꞌ waf awafii fope, fofaꞌepa pefeꞌ wambel awambili nif fagape lifilafima. \v 44 [Wambel ambalemba endihip saꞌusaꞌumi namugopim atapim magape lifilafii, magagugumba epesi, eaꞌ nif ifimba wapani ina hiꞌagalafi, owaꞌatin.] \v 45 Iꞌi boꞌwagah ipeꞌigahi hondaꞌepa pewa ma waf awafi, petopaꞌagah pekwahogah. Eaꞌ atoga atin hope, ma ambal lopaipa pegape andeandeꞌ lifilafi. Naꞌamba boꞌwagah agahemba handaꞌepa pandaꞌ waf awafii hope, hofaꞌepa pefeꞌ wambel awambili, nif fagape lifilafima. \v 46 [Wambel ambalemba endihip saꞌusaꞌumi namugopim atapim magape lifilafii, magagugumba epesi, eaꞌ nif ifimba wapani ina hiꞌagalafi, owaꞌatin.]\x * \xo 9:46 \xt Mt 5:29\x* \v 47 Iꞌi naep ipeꞌipi pendaꞌepa pewa ma waf awafi, pigip pikwahip. Atom atin pepe ma pegafeꞌ anamba God nagalaꞌambemagoma pegape andeandeꞌ lifilafima. Naꞌamba nam amamba mandaꞌan nandaꞌ waf awafii mope, aꞌ mofaꞌan nefeꞌ wambel awambili nif fagape lifilafiima.\x * \xo 9:47 \xt Ais 66:24\x* \v 48 Wambel ambalemba endihip saꞌusaꞌumi namugopim atapim magape lifilafii, magagugumba epesi, eaꞌ nif ifimba wapani ina hiꞌagalafi, owaꞌatin.\x * \xo 9:48 \xt Mt 5:13; Lu 14:34; Kl 4:6\x* \p \v 49-50 “Anef nemaf epes hiasi hiꞌilas sogameꞌ akafimi luꞌwami siꞌi nif mondaꞌas sogape beꞌes hililiꞌ. Sol usihili fasili ma gwaꞌaimi, apaꞌ sol owaꞌ usihilia, deiꞌ atiasi pendaꞌal piꞌimama usihil wapani? Owaꞌatin. Ipaꞌ pandaꞌ sola gwaꞌaisi usihis. Eaꞌ ipaꞌ naꞌamba atin siꞌi sol usihili, opalef ipeꞌilifi atifilif pendaloma sahin owan hiasi petopalopas.” \c 10 \s1 Jisas naꞌi sagawala waf afamba sandasoꞌamafi \r (Mt 19:1-12; Lu 16:18) \p \v 1 Jisas nakwaha wambel ambalemba, nafeꞌ anep itap luꞌupa Judiai nambo walemb Jordan gani fisana. Eaꞌ amam nematawa hiasi safiꞌmai anen wapani, nasoꞌasa basef siꞌi dondol nagawalipas. \v 2 Eaꞌ anom dembami Farisi mafiꞌi mahaliꞌ Jisasa anif basef magwambana maꞌi, “Muꞌuli apeꞌini andeandeꞌma anona aman nondaiwaꞌma nemataꞌw ananiꞌwi nogaliꞌamonaꞌw aꞌa owaꞌ?” \p \v 3 Eaꞌ Jisas nagwamam basef naꞌipam naꞌi, “Moses naseꞌepa muꞌuli mamahina?”\x * \xo 10:3 \xt Diu 24:1-4; Mt 5:31\x* \p \v 4 Amom magwamana maꞌipana maꞌi, “Moses naꞌi ahoꞌma anona aman niꞌi nogaliꞌamona akoꞌwi, niꞌi anif basef fil okwatip nosoꞌakwap niliꞌamonaꞌw kofeꞌ.”\x * \xo 10:4 \xt Jen 1:27, 5:2\x* \p \v 5 Owaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pandaꞌ duꞌwaniga, deiꞌ Moses nandaꞌmepa muꞌuli inimba. \v 6 Fowaꞌ gani dambadamba God nandaꞌ hiahaom hiami, ‘Nandaꞌ epes eaꞌ sataga suwafisi numaꞌisi.’\x * \xo 10:6 \xt Jen 2:24; Ef 5:31\x* \v 7 God naꞌias naꞌamba naꞌi, ‘Esis bias ina ataꞌ sope siꞌi sagape daindai, owaꞌ. Aman nokwaha mamasana ananisi nefeꞌ noloma wauluꞌmana ananiꞌwi, esis bias asope alop atotop. \v 8 Eaꞌ esis bias sondasoꞌama sotaga siꞌi alop atifip.’ Esis ina ataꞌ siꞌi sagape biasa sagape daindai, owaꞌ. \v 9 Eaꞌ hiahawes mais God aꞌ nagapeteꞌas sisihisi, isimba anin epen ina nehapeꞌas, owaꞌi.” \p \v 10 Aꞌi owaꞌ main, Jisas naoꞌwa alipumi ananimi mafeꞌ mawis mape ipat, mahaliꞌana ma waf afamba sandasoꞌamafi.\x * \xo 10:10 \xt Mt 5:32\x* \p \v 11 Jisas naꞌipam naꞌi, “Aman ami nagakwaha wauluꞌmana ananiꞌwi ma nagasoꞌ anoꞌw daiaꞌw wapanii, anen nandaꞌ waf awafi soꞌa waola nemataꞌw akwamba naliꞌ nagasoꞌakwi. \v 12 Eaꞌ naꞌamba atin, iꞌi nemataꞌw ami kokwaha anona kosoꞌ anona daiana, akoꞌw kwawala waf buꞌwafi kwatopaꞌ dasoꞌama kwandaꞌ waf awafi soꞌa waulafi ma anen naliꞌ nagasoꞌakwi.” \s1 Jisas naꞌipasa basef fasifi ma esis awasi \r (Mt 19:13-15; Lu 18:15-17) \p \v 13 Eaꞌ esis saoꞌwamanai anis awasi saꞌwisi sofaꞌas safiꞌmai Jisas, saꞌi anen nosa lagofa nigaꞌipasa basef fasifi awasi isimba. Owaꞌ alipumi ananimi mandaiwaꞌma esis awasi isimba eaꞌ masopama esis sofaꞌas sogafiꞌmai anen. \v 14 Eaꞌ Jisas nati amom mandaꞌ waf afambai, anen aꞌ nembel awambela amom aꞌ naꞌipam, naꞌi, “Ipaꞌ kwahowa awasi isimba sifiꞌmai aeꞌ. Ipaꞌ ina pihagasis, owaꞌi. Esis amam nematawa sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafiasi sameꞌ basef ananifi sagailif siꞌi awasi isimba.\x * \xo 10:14 \xt Mt 18:3\x* \v 15 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, epen ami niꞌi ahoꞌma God nope dembinaiman ama neseꞌana nembel God siꞌi awasi isimba sagaꞌi ahoꞌmana, isimba sandaꞌas naꞌambai atiasi sogawis anamba God nagalaꞌam bemagomai. Iꞌi owaꞌ, owaꞌatin.” \p \v 16 Eaꞌ anen nasaꞌma awasi isimba nahapilas satoma boꞌwagah ananigahi nasa lagof ananigufi balagah asasigahi naꞌipasa basef fasifi nowaꞌ banagas. \s1 Aman hiahaom hiamunai \r (Mt 19:16-30; Lu 18:18-30) \p \v 17 Jisas nosafel nafeꞌ, anona aman nasagih nafiꞌmai anen nindiwa nembawa notawa nahaliꞌana naꞌi, “Tisa buꞌwinai, aeꞌ atiasi endaꞌ maina egefaꞌ ambal namili egape andeandeꞌ lifilafi?” \p \v 18 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Deiꞌ maina inaꞌ nagaꞌi aeꞌ buꞌuwai? God atona anen buꞌwinai.\x * \xo 10:18 \xt Eks 20:12-17; Diu 5:16-20; Diu 24:14; Je 5:4\x* \v 19 Inaꞌ negawa muꞌuli God nagasoꞌ Mosesani nagaꞌi, ‘Inaꞌ owaꞌi nendaꞌ waf awafi soꞌa waulafi neha anis sogaꞌ a nendaꞌ wal, owaꞌi, inaꞌ owaꞌi nembasoꞌma anis epes daiasa, eaꞌ ina nembasoꞌam banagena ma negefaꞌ anom hiahaom anasi dowadowaf, owaꞌi. Inaꞌ nemeꞌ basef mamasinai nihapilif nilif nindimafias andeandeꞌ.” \p \v 20 Eaꞌ aman anamba naꞌipa Jisas naꞌi, “Tisa, muꞌuli inimba hiani ahapilan ailan fowaꞌ ataꞌ awani afiꞌi afiꞌi ataga deiꞌ.”\x * \xo 10:20 \xt Mt 10:38; Mk 8:34\x* \p \v 21 Eaꞌ nomonas Jisasi sohafela anen saisailana, naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ anef waf fasifi atetef owaꞌ ataꞌ nendaꞌafa. Inaꞌ foꞌo neseꞌasa hiahaom ineꞌimi ma anis daias sotalinama nefaꞌ moni inimba nendaꞌan nesoꞌ isimba kwahusi. Nendaꞌas naꞌamba ma anaf negefaꞌ hiahawes fasisi gani ilif. Eaꞌ nifiꞌi nihapifi nila aeꞌ.” \p \v 22 Owaꞌ aman anamba hiahaom hiamunai nandaiwaꞌma nondaꞌam nogasoꞌ anis epes daias. Eaꞌ nomonas ananisi iwanis nandambema megahaihailana nafeꞌ.\x * \xo 10:22 \xt Mk 4:19; 1 Ti 6:17\x* \v 23 Eaꞌ Jisas natologon ganigani naꞌipa alipumi ananimi naꞌi, “Epes isimba ugai moni hianaisi sandaꞌam da ndaꞌ ahifim aꞌowaꞌ ma sefeꞌ sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafias. Atona atin sefeꞌ suwis.” \p \v 24 Eaꞌ amom mosafel gogolalasoma basef ifimba nagaꞌipamafi. Owaꞌ Jisas nagwamama basef wapani naꞌi, “Owape aeꞌipai, ufiaꞌw kwagafeꞌ anambai ina andipaꞌwi, owaꞌ, ahifiꞌwi. \v 25 Anin mafin luꞌunai kamel nogawis bolotaf nil sogosambala luwagufeli, anamba ila ina ahifima aꞌowaꞌ ma nogawis. Apaꞌ amam nematawa hiahaom hiamisi iꞌi sofeꞌ sogawis nomona maol Godi, sondaꞌam da ndaꞌ ahifim aꞌowaꞌ ma sofeꞌ sogawis. Maol inimba ahifim aꞌowaꞌ nikilaꞌ maol kamel nogawis bolotaf nili.” \p \v 26 Owaꞌ alipumi ananimi mosafel gogolalasom kwapeteꞌam mandaꞌipama maꞌi, “Iꞌi naꞌambaiai, anaf God nuwambilai epes mamahisa nokwahomas waf awafi sotanimai sope andeandeꞌ lifilafi? Owaꞌatin.” \p \v 27 Eaꞌ Jisas nasaꞌma naep natiti amom naꞌipam naꞌi, “Hiahaom epes owaꞌ laꞌifisa sondaꞌamia, amamba God atona banagonai ma nondaꞌam. Anen banagonai ma nondaꞌ hiahaom hiami hiꞌigalam.” \p \v 28 Eaꞌ Pita nasefela basef naꞌipana naꞌi, “Nemeꞌ, afaꞌ wakwaha hiahaom afaꞌimi hiami, deiꞌ wafiꞌi wahapifa basef ineꞌifi wailina.” \p \v 29-30 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Ahoꞌ endilisi, aeꞌ agaꞌipipa naꞌamba aꞌi, Ipaꞌ epes ami ukup pegapoma aeꞌ eloma basef buꞌwafi Godi ma sokwaha ifagw gwoloma sahin owan ahasas mamasas a batawisas soloma aofah mais asasisi, atiasi asofaꞌ hiahawes isimba dambaisi hiasi aꞌowaꞌ, sikilaꞌ asasisi fowaꞌisi. Eaꞌ anis daias atiasi sehepa sondaꞌmepa was awafi. Apaꞌ anaf owagama nogota buꞌutai togataga, pefaꞌ ambal namili pepe andeandeꞌ lifilafi.\x * \xo 10:29-30 \xt Mt 20:16; Lu 13:30\x* \v 31 Apaꞌ epes hiasi deiꞌ sataga sagaliꞌi agof fagatomasi, anaf agof akas asotaga sigiꞌ. Apaꞌ epes isimba sataga sagagiꞌi anaf aꞌ agof fotomas sotaga siliꞌ.”\x * \xo 10:31 \xt Mk 8:31, 9:31\x* \s1 Jisas naꞌias wanifa nogagaꞌ ma notanima nogosafel wapani \r (Mt 20:17-19; Lu 18:31-34) \p \v 32 Esis saila ufiaꞌw safeꞌ sondowasaꞌ Jerusalem, Jisas nafeꞌ naliꞌas. Eaꞌ alipumi ananimi magiꞌmana mafeꞌ. Amom mogawa anen aꞌ nafeꞌ Jerusalem, naꞌamba deiꞌ amom agogolalasom. Esis sagagiꞌma amomi, esis wapani sogawa anen nofeꞌ Jerusalem eaꞌ ombel mahas. Eaꞌ Jisas naoꞌwa alipumi atom mafeꞌ mape anagon dei, naꞌipam hiahaom amamba atiasi mogatagamanai. \v 33 Naꞌipam naꞌi, “Pemeꞌ. Deiꞌ afaꞌ eaꞌ ondowasaꞌ Jerusalem. Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, atiasi anona aman nondaꞌe efeꞌma amom pris dembami moloma amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi eaꞌ mondaꞌ kotimi aꞌ miꞌi basef mondameꞌmaefa mohe egagaꞌ. Eaꞌ mondaꞌe efeꞌma esis sogolalama Godi ma \v 34 sondaꞌ salamala aeꞌ sondaꞌe findiwae sisisiꞌwafe sopopagahowe eaꞌ sehe egaꞌ. Ama nimaguf bif hiꞌilif, anef fefeꞌ fegataga wanifi aꞌ itanima esafel wapani.” \s1 Jems naloma Jon maꞌi mope dembami \r (Mt 20:20-28) \p \v 35 Jemsi Jon, Sebedi nogaopana mafiꞌi mahaliꞌ Jisas maꞌi, “Dembinai tisa, afaꞌ biafa waꞌi uhaliꞌina ma anif basef eaꞌ nendaꞌmafaef afaꞌ biafa.” \p \v 36 Eaꞌ Jisas nahaliꞌam naꞌi, “Ipaꞌ paꞌi endaꞌmepa main?” \p \v 37 Eaꞌ maꞌipana maꞌi, “Anaf owagama inaꞌ netaga negefaꞌ agol luꞌwagili mogogalaꞌi gani wambel Godi, nemaf afamba afaꞌ waꞌi inaꞌ nendaꞌafa ope dembefa wil olomena waꞌowaꞌol anona nil waꞌol egawama aꞌ anona nil waꞌol daꞌasaigilima.”\x * \xo 10:37 \xt Mk 14:36; Lu 12:50\x* \p \v 38 Owaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ bipa ina pegawa andeandeꞌma hiahawes pagahaliꞌimasi, owaꞌ! Ipaꞌ banagepama pegaꞌ embela kap apamba deiꞌ egaꞌ embelapi, aꞌa owaꞌ?” Jisas naꞌipam naꞌamba eaꞌ naꞌipam wapani naꞌi, “Ipaꞌ bipa banagepama pegefaꞌ baptais isimba deiꞌ egefaꞌasi aꞌa owaꞌ?”\x * \xo 10:38 \xt Ap 12:2; Re 1:9\x* \p \v 39 Eaꞌ magwamana maꞌipana maꞌi, “Afaꞌ ila laꞌififai.” \p Jisas naꞌipam naꞌi, “Endilisi, kap apamba deiꞌ aeꞌ egaꞌ embelapai, a saꞌof inimba atiasi egasaꞌofani siꞌi baptaisi, isimba ipaꞌ atiasi pegefaꞌasi. \v 40 Apaꞌ pegape lagol kwahisigili o gagaili aeꞌagufi, isimba ina maol aeꞌani, owaꞌ. God atona niꞌi esis isimba aꞌ nandandepas eaꞌi daoꞌ, esis atis sope lagof kwahisigili gagaili aeꞌagufi.” \p \v 41 Eaꞌ alipumi duꞌwanim ilifunamaim mameꞌ amom biam maꞌias naꞌamba, mandaꞌ megahaha Jemsi Jon.\x * \xo 10:41 \xt Lu 22:25-26\x* \v 42 Eaꞌ Jisas nofala amom hiami mafiꞌmai anen, naꞌipam atin naꞌi, “Ipaꞌ pegawa epes sogolalama Godi saꞌi agufumi asasimi dembami, amom mape ilifa esis aꞌowaꞌ mandaꞌmas dondog mandaꞌas kwapeteꞌas. Eaꞌ mape banagem aꞌowaꞌ mandaꞌ esis amam nematawa sogaila malogof amamugufi.\x * \xo 10:42 \xt Mt 23:11; Mk 9:35\x* \v 43 Apaꞌ waf afambai ina aꞌ fepoma ipaꞌ, hapaifi. Aman ami nogape dembinai ma ipeꞌi, anen ataꞌ niliꞌ nope siꞌi nandaꞌ maola ipaꞌ hipaii.\x * \xo 10:43 \xt 1 Ti 2:5-6\x* \v 44-45 Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi ina afiꞌima esis sondaꞌme maola sogatopalope, owaꞌ. Aeꞌ afiꞌi endaꞌ maol egatopalopa ipaꞌ hipai ma waf awafi fagawasipai. Aeꞌ afiꞌi ma sehe egaꞌ etala ipaꞌ peloma epes hiasi igatawahipama waf awafi ipeꞌifi. Eaꞌ aman ami niꞌi nogataga dembinai ma ipeꞌi, anen ataꞌ niliꞌ nope siꞌi agol akanai nondaꞌmasa maol hiasi dowadowaf.” \s1 Anona aman naep pagasoꞌanai Jisas nandaꞌana boꞌona \r (Mt 20:29-34; Lu 18:35-43) \p \v 46 Jisas naoꞌwa alipumi ananimi mafeꞌ mataga Jeriko. Eaꞌ maꞌi mokwaha Jeriko mefeꞌ moloma amam nematawa hiasi, mataga ufiaꞌw kwagawisi wambili, owaꞌ, anona aman naep pagasoꞌanai Bartimeas, nogama Timeusi, tol nape felefeleꞌma ufiaꞌw. Anen nape nandailasa otamba gwaꞌaisi mais sogasoꞌana.\x * \xo 10:46 \xt Mt 9:27, 15:22\x* \v 47 Bartimeas nameꞌ basefa Jisas Nasaretinai nafiꞌi nape, eaꞌ nofalana mehip naꞌi, “Jisas, akunamana Deviti, inaꞌ niti aeꞌ uwahipiwi.” \p \v 48 Owaꞌ esis hiasi sinifalona saꞌi, “Inaꞌ sopama malogol.” \p Owaꞌ anen fala atin nape naꞌi, “Jisas inaꞌ akunamana Deviti, netelowe uwahipiwi.” \p \v 49 Eaꞌ Jisas nafiꞌi nalutu naꞌi, “Falana nifiꞌmai.” \p Eaꞌ saꞌipana saꞌi, “Nomonas banages. Safel! Jisas aꞌ nofalinai.” \p \v 50 Eaꞌ anen nakwaha saket ananitai nosafel kwafalis nafeꞌma Jisas. \p \v 51 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ naꞌi aeꞌ endaꞌmena main?” \p Eaꞌ naꞌipana naꞌi, “Dembinai tisa, aeꞌ aꞌi iti andeandeꞌ wapani.”\x * \xo 10:51 \xt Mk 5:34\x* \p \v 52 Eaꞌ Jisas naꞌipana naꞌi, “Ipaꞌ foꞌo. Inaꞌ eaꞌ nahapifa aeꞌ banagiwai ma andaꞌena boꞌwena wapani.” \p Eaꞌ kwafalis atis naep apatiana andeandeꞌ nagiꞌma Jisas nafeꞌ ufiaꞌw. \c 11 \s1 Jisas nondowasaꞌ nafeꞌ nawis Jerusalem siꞌi anona dembinai king \r (Mt 21:1-11; Lu 19:28-40; Jo 12:12-19) \p \v 1 Jisas naloma alipumi ananimi mafeꞌ mataga felefeleꞌma Jerusalem, eaꞌ mataga Betfagai Betani walemb ambalemba bialemb, felefeleꞌma halafuta Oliv. Eaꞌ Jisas nasapaꞌ alipumi ananimi biam \v 2 naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ bipa pefeꞌ wambel bambalimba bagape gani waꞌili felefeleꞌma naꞌai. Pefeꞌ piwis wambel ambalemba, piti anona donki saꞌunai sandolana nail. Ina deiꞌ anona aman aꞌ natomana, ataꞌ owaꞌatin. Petagwahona pefaꞌana pifiꞌmai aeꞌ. \v 3 Iꞌi anin epen nigahaliꞌipa nigaꞌi, ‘Ipaꞌ pafiꞌi pandaꞌas naꞌamba ma main?’ Ipaꞌ piꞌipana piꞌi, ‘Dembinai afaꞌinai naꞌipafa naꞌi nondaꞌ maolana ma bola nosapaꞌana notanimamipai kwafalis.’” \p \v 4-5 Eaꞌ amom biam mafeꞌ mati anona donki saꞌunai sapeteꞌana nail ipat uta andoꞌ felefeleꞌma ufiaꞌw. Amom ataꞌ matagwahona atin owaꞌ, anis salutu felefeleꞌ sahaliꞌam saꞌi, “Ipaꞌ patagwaha donki anamba ma main?” \p \v 6 Eaꞌ maꞌipas siꞌi Jisas dokoꞌ nagaꞌipam. Eaꞌ saꞌi ahoꞌma amom mogofaꞌ donki anamba. \v 7 Eaꞌ mofaꞌana mafiꞌmai Jisas, mawamona sagegw amamugwi gwatoma donki anamba Jisas natomagw. \v 8 Eaꞌ esis hiasi sandombamana sagegw ufiaꞌw. Anis satopaꞌi apulita lawah hogatawa aof felefeleꞌi sasoꞌwiam ufiaꞌw sofaloꞌmaꞌw.\x * \xo 11:8 \xt Sam 118:25-26\x* \v 9 Esis hiasi saliꞌ sagiꞌ safela aoꞌaligil naꞌamba saꞌi, “Hosana. Apaꞌ mandanifal endilisi ma inaꞌ. Apaꞌ maꞌi God nofaloꞌma inaꞌ nagafiꞌi agol ananigilii neseꞌena banagami ma nendaꞌ maol ananini. \v 10 Fowaꞌ gani God nandaꞌ akunamapa apeꞌinai Devit nape dembinai ma esis nugumafias. Deiꞌ awi God nondaꞌ inaꞌ andeandeꞌ, nepe Dembinai ma apaꞌ nimafiapa siꞌi Devit fowaꞌ nape dembinai nugumafias. Hosana. Apaꞌ mondafela agol Godi golota ilif endilisi.” \p \v 11 Eaꞌ Jisas nataga nawis Jerusalem nafeꞌ nawis ipat Godi luꞌunai. Nawis nati hiahaom nafeꞌma hiꞌalam, awin naꞌi aꞌ newala, naoꞌwa alipumi 12-pelaim ananimi mafeꞌ Betani. \s1 Jisas naꞌipa anoga lawag agiligama fik nowaꞌmefaga ma ina ataꞌ gil gola saꞌutip wapani, owaꞌ \r (Mt 21:18-19) \p \v 12 Wafilu Jisas naloma alipumi ananimi mohafel makwaha Betani mafiꞌi atin, owaꞌ Jisas aꞌ nolomahana.\x * \xo 11:12 \xt Lu 13:6\x* \v 13 Eaꞌ nalutu nati anoga lawag agiligama fik gotawai laogon felefeleꞌ, agog aꞌ apuliga. Eaꞌ nafeꞌ felefeleꞌ nowandoꞌma saꞌutip. Apaꞌ ina nati anip pailaga, owaꞌ. Nati apul atom. Nogota gogailatai ataꞌ owaꞌ totagaea.\x * \xo 11:13 \xt Mk 11:20\x* \v 14 Eaꞌ Jisas naꞌipaga naꞌi, “Ina ataꞌ nil nela anip saꞌutip wapani, aꞌ owaꞌatin endilisi.” \p Eaꞌ alipumi ananimi mameꞌ basef ifimba nagaꞌipagaefi. \s1 Jisas naliꞌamona amam nematawa sagatala hiahaom ipat luꞌunai Godi sawisi andoꞌ \r (Mt 21:12-17; Lu 19:45-48; Jo 2:13-22) \p \v 15 Jisas naloma alipumi ananimi mafeꞌ mataga Jerusalem, eaꞌ nawis ipat luꞌunai Godi naliꞌamona esis hiasi sandaꞌ bisnisi saloma isimba sagatalom ipat anamba nomoni sawisi andoꞌ. Anom amam mati otamba anisi mindisilaꞌmamba. Eaꞌ Jisas nambema tebolifah amamisi nakoloꞌwas. Anis sandaꞌ bisnisa sogatala amiguf maꞌunamb. Eaꞌ nambema siaifah asasisi nakoloꞌmasas wapani. \v 16 Eaꞌ nandaꞌimagon naꞌi, “Ina ataꞌ sofaꞌ anom hiahaom amamba suwisi nomon wapani ipat anamba sandakolas sagapoma, aꞌowaꞌ.”\x * \xo 11:16 \xt Ais 56:7; Jer 7:11\x* \p \v 17 Eaꞌ naꞌipas basef Godi fagail Baibeli naꞌi, “Ipat aeꞌanai nondapoma esis sagape ganimba walemb hiagomai ma sifiꞌi sopaona sondabeten sogahaliꞌi. Apaꞌ owaꞌ, aꞌ pandaꞌana nataga siꞌi sandambahoꞌ sandaꞌ wala.”\x * \xo 11:17 \xt Mk 14:1\x* \p \v 18 Amam nematawa hiasi gogolalasisa basef ananifi. Isimba atis pris amamba dembami maloma dembami mogawalipasa muꞌuli Godi aꞌ ombal bahama anen. Eaꞌ malaꞌ molaoma ufiaꞌwa mohana nogagaꞌ. \v 19 Aꞌi owaꞌ wambomota, Jisas naoꞌwa alipumi ananimi makwaha Jerusalem aꞌ mafeꞌ.\x * \xo 11:19 \xt Mk 11:14\x* \s1 Ami nihapifa God nendabeten nihaliꞌana aꞌ nefaꞌ hiahawes \r (Mt 21:20-22) \p \v 20 Wafilu kuhimbita atota Jisas naloma alipumi ananimi mafeꞌ mati lawag agamba fik bowaga aliga, soh haloma nombalef alim hiꞌalam. \v 21 Pita natologa, okom mapoma Jisas nagaꞌiefi basefa lawag agamba eaꞌ naꞌipana naꞌi, “Dembinai tisa, inaꞌ niti lawag agaꞌe nambatiꞌ inaꞌ nagaꞌipagai, aꞌ aliga hiꞌalaga.” \p \v 22 Eaꞌ Jisas nagwamama basef amom naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pihapifa God.\x * \xo 11:22 \xt Mt 17:20\x* \v 23 Endilisi aeꞌ aꞌipipa, epen ami owaꞌ okom bimbiafim mopoina ma anin okom atifim nihapifi endilisi niꞌipa halafuta tatumba niꞌi, ‘Inaꞌ dagia aꞌ nefeꞌ newala naoh,’ endilisi God atiasi aꞌ nondaꞌam motaga siꞌi anin okom mandandaꞌ.\x * \xo 11:23 \xt Mt 7:7\x* \v 24 Iꞌi ipaꞌ piꞌi pendabetena anis maemaefah piꞌi pefaꞌas, ipaꞌ pihapifa God endilisi pendabeten piꞌi, ‘Ahoꞌ endilisi, afaꞌ atiasi ogofaꞌasi,’ Ma atiasi pefaꞌas siꞌi pagaꞌias.\x * \xo 11:24 \xt Mt 5:23; Mt 6:14-15\x* \v 25 Afamba ipaꞌ pilutu pendabeten, pekwahomasa waf awafi anis sandaꞌmepafi, ukup peseꞌepaf. Ama Ahamepa nagape heveni okom mogasoꞌanafa ipaꞌ wapani. \v 26 [Apaꞌ ipaꞌ iꞌi owaꞌ ukup peseꞌepafa, Ahamepa nagape heveni ina okom mosoꞌanafa ipaꞌ, owaꞌatin.]” \s1 Amom mahaliꞌ Jisas maꞌi, “Ami naꞌipina ma negape dembinai?” \r (Mt 21:23-27; Lu 20:1-8) \p \v 27 Eaꞌ Jisas naloma alipumi ananimi mafiꞌi Jerusalem wapani, eaꞌ nafeꞌ nawis ipat luꞌunai Godi sandakolasa. Anen ataꞌ nafeꞌ atin, owaꞌ pris dembami maloma anom dembami magawalipasa muꞌuli Godii maloma agufumi esis Judai mafiꞌmai anen. \v 28 Eaꞌ mahaliꞌana maꞌi, “Inaꞌ nefaꞌ agol maigila deiꞌ nandaꞌ waf afambai? Ami naꞌipina ma negape dembinai ma nandaꞌ maol inimba?” \p \v 29 Eaꞌ Jisas nagwamam basef naꞌi, “Aeꞌ wapani, aꞌi ihaliꞌipa ma anif basefa ipaꞌ ataꞌ piliꞌ piꞌipif aeꞌ, ma bola igaꞌipipa ami naꞌipi ape dembiwai andaꞌ maol inimba. \v 30 Jon nagapisiꞌ amam nematawa hiasi, ami naꞌipana napisiꞌas? God nagape heveni naꞌipana napisiꞌas aꞌa anin epen itapani naꞌipana? Ipaꞌ pegwamef piꞌipif.” \p \v 31 Eaꞌ mameꞌ basef ifimba mandaꞌipama maꞌi, “Afaꞌ ugaꞌi, ‘God nagape heveni naꞌipa Jon nagapisiꞌas,’ naꞌamba atiasi aꞌ niꞌipa afaꞌ niꞌi, ‘Deiꞌ maina ipaꞌ owaꞌ pegahapifanaia?’ \v 32 Apaꞌ afaꞌ ugaꞌi, ‘Anin epen itapani naꞌipana nagapisiꞌas,’ naꞌamba esis amam nematawa aꞌ sohafa.” \p Deiꞌ main, esis hiasi saꞌi Jon anen profet endilisinai. Amom aꞌ ombel mahama esis. \v 33 Eaꞌ magwamana basef maꞌi, “Afaꞌ owaꞌ ogawama.” \p Eaꞌ Jisas naꞌipam naꞌi, “Aeꞌ naꞌamba atin, ina iꞌipipa ami naseꞌe banagami naꞌipi andaꞌ maol inimba aeꞌani.” \c 12 \s1 Basef waminif atina amam awami mugumafi aofi \r (Mt 21:33-46; Lu 20:9-19) \p \v 1 Jisas nandaꞌ anif basef waminif atina esis naꞌi, “Anona aman nandaꞌ anof aof nagawa waina nahefagomaf. Aof afamba nomon nandaꞌ anona tang notawa ma sogafaꞌasa saꞌutip ipimba wainip. Anen nalaꞌ anota ipat lautai totawa ma sope sugumafiagon. Eaꞌ nakwahomam aof afamba anom amam maꞌi mondaꞌ maolanaf. Anen nafeꞌ napani anambel wambel lauguni.\x * \xo 12:1 \xt Ais 5:1-2\x* \v 2 Ama nogota saꞌutip pagailatai, anen kofagonama aof afambai nasapaꞌ anona nandaꞌ maoli nafeꞌ ma amom mandaꞌ maol aof ananifi. Eaꞌ naꞌi amom mosoꞌana anip saꞌutip gwaꞌaipi ma aof afamba. \v 3 Owaꞌ mombaloꞌana mahana maliꞌamonana notanima nafeꞌ dowaf. \v 4 Eaꞌ anen kofagonama aofi nasapaꞌ anona daiana nafeꞌ wapani ma mogasoꞌana anip saꞌutip. Owaꞌ mombaloꞌana wapani mahana mawala balagana mandaꞌana kwapeteꞌana. \v 5 Eaꞌ kofagonama aofi nasapaꞌ anona daiana nafeꞌ wapani owaꞌ, aꞌ mahana afuna, kofagonama aofi nasapaꞌ anom hiami mafeꞌ. Owaꞌ, mahami atin anom afum.\x * \xo 12:5 \xt Mt 3:17\x* \v 6 Aꞌi owaꞌ nagiꞌ nasapaꞌ atotona nagapani wapani. Anamba nogamana ananinai. Nomonas ananisi sohafel sagasagailanai aꞌowaꞌi. Eaꞌ nasapaꞌana nafeꞌma amom mandaꞌ maol aofi. Anen kofagonama aofi naꞌias naꞌi, ‘Atiasi ila, amom aꞌ memeꞌ malogol nogame aeꞌanai. \v 7 Owaꞌ amom mati anen nafiꞌi mandaꞌipama atin maꞌi, ‘Aman nanumba maꞌuna owagama nogofaꞌ hiahaom hiami ahamanai. Awi aꞌ ohana afuna, ma afaꞌ atofa ogofaꞌ aof afaꞌe.’\x * \xo 12:7 \xt Hi 13:12\x* \p \v 8 Eaꞌ mombaloꞌana mahana afuna makwaha alop ananinai nawis naꞌoh aof andoꞌ. \v 9 Eaꞌ atiasi anen kofagonama aof afambai nondaꞌ maina amom? Atiasi nifiꞌi aꞌ noham aꞌ afum hiꞌilam, nosoꞌasa aof afamba fefeꞌma anis epes daias.\x * \xo 12:9 \xt Sam 118:22-23\x* \v 10 Ipaꞌ patalifa basef Godi pegawef eaꞌ. Basef Baibeli fagaꞌi naꞌamba faꞌi, ‘Otam amamba magalaꞌ ifagwi mogelefatami deiꞌ mataga mape otam banagami mape magaliꞌi mogombaloꞌ ipati. \v 11 Dembinai nandaꞌ amamba mataga, apaꞌ matolom fasifasim aꞌowaꞌ agogolalasapa.’” \p \v 12 Eaꞌ amom agufumi esis Judai mogawa anen naꞌi basef ifimba waminif atini nondolaꞌwaifa amom. Eaꞌ maꞌi aꞌ mombaloꞌana. Owaꞌ, ombel mahama esis amam nematawa hiasi. Eaꞌ makwahona mafeꞌ.\x * \xo 12:12 \xt Mk 3:6\x* \s1 Amom mahaliꞌ Jisasa esis sogasoꞌana takis Sisar dembinai gavman nagaliꞌma esis Romi \r (Mt 22:15-22; Lu 20:20-26) \p \v 13 Eaꞌ amom agufumi Judai masapaꞌ anom Farisi maloma anom daiam miniꞌap Heroti mafeꞌma Jisas maꞌi memeꞌ anif basef ananifi owaꞌ andeandeꞌia ma mondaꞌmana basef mogowaꞌana siꞌi sogapaloꞌ agof anembeh. \v 14 Amom mafiꞌi makikipana maꞌi, “Dembinai Tisa, afaꞌ ogawena inaꞌ aman nagaꞌi endilisii. Owaꞌ nigaꞌipasa anif basef isimba anis agof luꞌwagufisia a anif basef daifa isimba agof akasi falafisia, owaꞌatin. Inaꞌ nagaꞌipasa basef endilisifi atif Godi amam nematawa hiasi dondoꞌ atin hiꞌagalafi. \v 15 Muꞌuli apeꞌini naꞌi andeandeꞌma apaꞌ mogasoꞌana takis Sisar gavman dembinai esis Romi, aꞌa owaꞌ?” \p Owaꞌ Jisas aꞌ nogawa basoꞌam amamini naꞌipam naꞌi, “Deiꞌ maina ipaꞌ pagagwamba aeꞌ? Faꞌmai anin moni atitina ataꞌ itilin.” \p \v 16 Eaꞌ mofaꞌmanani ma natilin nahaliꞌam naꞌi, “Ambal laloma agol isimba sagaili amisi?” \p Maꞌi, “Isimba Sisari gavman dembinai.”\x * \xo 12:16 \xt Ro 13:7\x* \p \v 17 Eaꞌ magwamam naꞌipam naꞌi, “Daoꞌ hiahawes isimba dembinai Sisari peseꞌanas Sisar. Apaꞌ hiahawes Godi, peseꞌanas God.” \p Eaꞌ amom gogolalasom nomonas hiahawesa anen.\x * \xo 12:17 \xt Ap 23:8\x* \s1 Amom mahaliꞌ Jisasa sagagaꞌi aꞌ sogosafel wapani \r (Mt 22:23-33; Lu 20:27-40) \p \v 18 Anom amam anep miniꞌap Sadyusi amom miniꞌap apamba maꞌi sagagaꞌi ina atiasi sotanima sosafel wapani, owaꞌatin. Eaꞌ mafiꞌmai Jisas mahaliꞌana maꞌi,\x * \xo 12:18 \xt Diu 25:5\x* \v 19 “Dembinai Tisa, fowaꞌ Moses nandaꞌ anif basef fagail buki ma apaꞌi faꞌi, ‘Iꞌi anona aman nogaꞌ, ma anen awasi akana, wauluꞌmana ataꞌ kope, owamana ananinai aꞌ nosoꞌakw nola anis awasi ma sogahaꞌofana.’ \v 20 Eaꞌ amom wambota atotota 7-pelaim mape. Nagaliꞌi sahomam nasoꞌakw awani akaꞌw nagaꞌ nakwahoꞌw kwape. \v 21-22 Eaꞌ owamana nagiꞌ nasoꞌakw, nagaꞌ nakwahoꞌw kwape awani akaꞌw. Eaꞌ owapam mandatuꞌumi mandaꞌas naꞌamba atin, masoꞌ nemataꞌw akwamba magaꞌ atin hiꞌalam mafeꞌ mafeꞌma matagama owagufunai akutainai. Amom amamba ambipim ina mola anis awasi, owaꞌ. Mandagaꞌ atin. Ama main, wauluꞌmam kwagiꞌ kwagaꞌ kwagiꞌmam. \v 23 Eaꞌ anaf esis sagagaꞌi sogosafel wapani, nemataꞌw akwamba kopoma mamahonama? Amom 7-pelaim aꞌ masoꞌakw atin hiꞌalam kwape wauluꞌmam amamuꞌwi.” \p \v 24 Eaꞌ Jisas nagwamam basef amom naꞌi, “Ipaꞌ owaꞌ pegawa basef Baibel nagaꞌiefia, eaꞌ owaꞌ pegawa banagami Godia. Ipaꞌ deiꞌ ina paꞌi basef andeandeꞌ, owaꞌatin. \v 25 Nemaf afamba sagagaꞌi sokwaha wandelef sogosafel wapani, amam nematawa ina ataꞌ sondasoꞌama wapani, aꞌ owaꞌatin. Sope dowaf siꞌi ensel magape heveni.\x * \xo 12:25 \xt Eks 3:2,6\x* \v 26 Basef ifimba ma sagagaꞌi sotanima sogosafel wapani, ipaꞌ patalifa basef fagail buk Baibeli, fowaꞌ God nagaꞌipanaef Mosesi. Basef ifimba faꞌi nif ileliwa wagataga ma lawag saꞌugai fagandogai. Basef ifimba God naꞌipa Moses naꞌi, ‘Aeꞌ God Abrahami, Aisaki, a Jekopi.’ \v 27 Basef ifimba fagaꞌi Dembinaii, anen ina God epes sagagaꞌii, owaꞌatin. Anen God epes isimba ambal lapais sagape namisi. Eaꞌ basef ipeꞌifi ina endilisifi. Ipaꞌ ina pegawef andeandeꞌ, owaꞌatin.”\x * \xo 12:27 \xt Lu 10:25-28\x* \s1 Muꞌuli Godi nikilaꞌ muꞌuli hiani apaꞌ magahapifani \r (Mt 22:34-40) \p \v 28 Anona aman dembinai nagawalipasa muꞌuli Godi nafiꞌi, nameꞌ amom maꞌi maloma Jisas mandahihianama basef. Eaꞌ nameꞌ Jisas nagwamam basef buꞌwafi atif. \p Eaꞌ nahaliꞌana naꞌi, “Muꞌuli Godi apaꞌ magahapifani hiani. Apaꞌ muꞌuli mamahina luꞌwin nikilaꞌ muꞌuli daian hiani nape nagaliꞌi?”\x * \xo 12:28 \xt Diu 6:4-5\x* \p \v 29 Jisas nagwamana basef naꞌi, “Muꞌuli nagaliꞌi inimba. Ipaꞌ Israel, ipaꞌ pemeꞌ! Dembinai God apeꞌinai, anen atona Dembinai. \v 30 Nomonas ipeꞌisi sohafela dembinai God ipeꞌinai sisilana naꞌamba. Ukup ipeꞌipi pipilana hiꞌindalep, peseꞌana ambagufi nelelemb soloma pepel ipeꞌisi pendasoꞌanas hiꞌindalasa Dembinai God atona.\x * \xo 12:30 \xt Lev 19:18\x* \v 31 Eaꞌ muꞌuli nagafeꞌma bifi inimba. Ipaꞌ ukup pipila anis epes sagape felefeleꞌma ipeꞌi siꞌi ukup pagapagaila ipaꞌ atipa. Owaꞌ anin muꞌuli nikilaꞌ muꞌuli inimba biafina, owaꞌatin.” \p \v 32 Eaꞌ aman anamba naꞌipa Jisas naꞌi, “Dembinai, inaꞌ naꞌias andeandeꞌ. Ahoꞌ God atona anen Dembinai, anen atona nape. Owaꞌ anona aman nope dembinai siꞌi anona.\x * \xo 12:32 \xt Diu 4:35; Ais 45:21; 1 Sml 15:22; Hos 6:6\x* \v 33 Ahoꞌ, muꞌuli luꞌwani nagaliꞌi inimba. Nomonas ipeꞌisi sohafela anen sisilana naꞌamba. Ukup ipeꞌipi pipilana hiꞌindalep, peseꞌana nelelembi gawa soloma pepel ipeꞌisi hiꞌindalas. Naꞌambai andeandeꞌ. Eaꞌ muꞌuli nagagiꞌi inimba. Ipaꞌ piti uwahipis nomonas sisila epes ami sagape felefeleꞌma ipeꞌi siꞌi ipaꞌ nomonas sagaila ipaꞌ atipa. Naꞌambai andeandeꞌ. Iꞌi apaꞌ mugaila muꞌuli inimba biafin, waf afambai buꞌwafi fikilaꞌ gwaꞌaisi mafis main mogasoꞌanas Godi ataꞌ beꞌes kwasakwasala.” \p \v 34 Jisas nameꞌ aman anamba nagwa basef siꞌi aman gawa buꞌwaninai. Eaꞌ naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ ataꞌ nogota laota ma nigawis nomona maol Godi nope Dembinai mugumafina, owaꞌ.” \p Eaꞌ amom hiami ombel mahama mogahaliꞌ Jisasa anif basef wapani. \s1 Jisas nahaliꞌ esisa Krais \r (Mt 22:41-46; Lu 20:41-44) \p \v 35 Jisas nape ipat luꞌunai Godi nasoꞌasa basef esis amam nematawa naꞌi, “Amom magawalipasa muꞌuli Godi maꞌi, ‘Krais, aman anamba God nandandepana nogafiꞌii, Devit akunamana. Eaꞌ maꞌi Krais aman atona dowaf itapanai. Deiꞌ maina magaꞌias naꞌamba ma Krais?\x * \xo 12:35 \xt Sam 110:1\x* \v 36 Ambal buꞌunai Godi nasaꞌma Devit naꞌi, ‘Dembinai God naꞌipa Dembinai aeꞌanai naꞌi, “Inaꞌ nepe lagol kwahisigili aeꞌagili atapina nefeꞌ netagama aeꞌ endaꞌ bousi ineꞌisi sogafeꞌ lafela boꞌwagah ineꞌigahi.”’ \v 37 Aman anamba king Devit fowaꞌ nofala Krais naꞌi Dembinai. Isimba atis deiꞌ Krais ina aman atona falafunai, owaꞌ. Anen dembinai.” \p Eaꞌ amam nematawa hiasi sonahasa sagameꞌ basef ananifi. \s1 Amom magawalipasa muꞌuli Godi waf amamifi awasif \r (Mt 23:1-36; Lu 11:37-54, 20:45-47) \p \v 38 Jisas nawalipas naꞌipas naꞌi, “Ipaꞌ solawaipa ma amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi. Amom maꞌi mowahoꞌ luwaguf laumi atom mondafeꞌma esis sotoloma sigaꞌi amom dembami mandaꞌ waf fasifii. Amom maꞌi mope anamba esis hiasi sandatama sagapoma ma sotoloma sondalalamam soganifelom. \v 39 Amam amamba ukup paꞌi mondape siaifah isimba sotawa sagaliꞌi atis, dembami atom magapoma nomon ifagw esis Juda sandakolasugwi aꞌa anamba hiasi sandakolas nimaguf ifimba sandaꞌ gwaꞌaimi luꞌwami ma hiasi sogatolom. \v 40 Amom magawis ifagw agwamba nematawa alifiwaii, mawis mandaꞌ wala hiahawes awousi. Eaꞌ mosafel malutu mandabeten launai dowadowafa esis sotolom sigaꞌi amom buꞌwami. Anaf God nowaloga epes hiasi. Anis epes daias owaꞌ sondaꞌ waf awafi naꞌambaia anaf sofaꞌ akafimi kwasakwasala, apaꞌ amom aꞌ mofaꞌ nimanimi aꞌowaꞌ luꞌwami endilisi.”\x * \xo 12:40 \xt 2 Kin 12:9\x* \s1 Nemataꞌw kwahuꞌwi kwasoꞌana moni saꞌwini biafin God kwandaꞌ ofa \r (Lu 21:1-4) \p \v 41 Jisas nape nomon ipat luꞌunai Godi, nape felefeleꞌma bokis moni nagalasi. Anen nape nati amam nematawa safiꞌi sagala moni negewala bokis. Amam nematawa isimba moni hianaisi sala moni hiani. \v 42 Apaꞌ anoꞌw nemataꞌw alifiꞌwi kwafiꞌi kwala moni saꞌwisaꞌwini biafin siꞌi 10 toea newala bokis isimba.\x * \xo 12:42 \xt 2 Ko 8:12\x* \p \v 43 Eaꞌ nofala alipumi ananimi mafiꞌi naꞌipam naꞌi, “Aeꞌ aꞌipipa endilisi, nemataꞌw akwamba alifiꞌwi kwaꞌwaha moni luꞌwani nikilaꞌ moni hiani amam nematawa hiasi sagalani. \v 44 Epes isimba hiasi moni hianai naꞌomas, sala duꞌwanin atin newala bokis. Apaꞌ nemataꞌw akwamba, moni akaꞌw endilisi, akoꞌw kwala moni akoꞌuni hiꞌalan. Eaꞌ owaꞌ anin neꞌeha kogatala gwaꞌaisia, aꞌ owaꞌatin. Eaꞌ moni akoꞌwini biafin saꞌwini aꞌ nikilaꞌ moni hiani esis sagalani hiꞌalan.” \c 13 \s1 Jisas naꞌi ipat luꞌunai Godi anaf anis aꞌ sufiꞌi sugulatona \r (Mt 24:1-2; Lu 21:5-6) \p \v 1 Jisas nape nomon ipat anamba luꞌunai Godi. Eaꞌ naꞌi nokwaha ipat anamba nuwisi andoꞌ, anona alipunai ananimi nafiꞌi naꞌipana naꞌi, “Tisa, inaꞌ niti ifagw amamba fasifasimi. Sandaꞌ otamba luꞌwami sandaꞌam suwasuwaim.”\x * \xo 13:1 \xt Lu 19:44\x* \p \v 2 Eaꞌ Jisas nagwamana naꞌipana naꞌi, “Inaꞌ nati ifagw amamba luꞌwami, aꞌa? Anaf ina anemba otamba bendatomama atin banagemba bepe, owaꞌatin. A sugulatam sowalom hiꞌilam mofeꞌ moꞌoh atona atin hiꞌilam.” \s1 Jisas naꞌi nimanimi akafimi hiami aꞌ motaga \r (Mt 24:3-14; Lu 21:7-19) \p \v 3 Jisas nape halafuta Oliv eaꞌ nati ipat luꞌunai Godi notawa doꞌwan waꞌol. Eaꞌ Pita naloma Jemsi Jon a Andru atom mafiꞌmai anen mahaliꞌana maꞌi, \v 4 “Inaꞌ niꞌipafa hiahaom amamba nambaiꞌ motaga? Ametal mail liliꞌ lotaga ma apaꞌ mogogawa hiahaom amamba felefeleꞌma mogataga siꞌi deiꞌaol nagaꞌipafa?” \p \v 5 Eaꞌ Jisas naꞌipama basef laufi naꞌamba naꞌi, “Ipaꞌ solawaipa. Naꞌamba anin epen aꞌ nembasoꞌmepa. \v 6 Deiꞌ main, amam hiami anef nemaf mifiꞌi mombasoꞌmepa miꞌi agol aeꞌagili miꞌi, ‘Aeꞌ maꞌuwi aeꞌ Krais, God nandandepe nasapaꞌe agafiꞌii.’ Eaꞌ atiasi amom mombasoꞌma amam nematawa hiasi. \v 7 Anef nemaf pemeꞌ amalemba wandaf anis sondaha basefa wandaf siꞌipipaf, apaꞌ ipaꞌ ina ombal mehepa, owaꞌi. Hiahaom amamba atiasi mogatagai, apaꞌ nemaf akutaifi ataꞌ otaꞌ.\x * \xo 13:7 \xt Ais 19:2; 2 Kro 15:6\x* \v 8 Anis epes sagape anamba itap luꞌwagoma sofela wandaf sopaꞌ soloma anis sagape anep itap daiapi. Anona dembinai king noꞌwa anis walemb hielimbi ananisi sopaꞌ soloma anona dembinai king daiana noꞌwa ananisi analemb walembi. Analemb walemb hiagoma atona atin itap bol atin nope, eaꞌ anis epes hiasi sagape analemb walembi nolomohas sope. Hiahaom amamba ataꞌ muliꞌ motaga siꞌi akafimi maliꞌ magatagama nemataꞌw kwaꞌi kogola awani. Apaꞌ akafimi anaf migiꞌ mogatagai aꞌ luꞌum aꞌowaꞌ mikilaꞌ amamba mogaliꞌi.\x * \xo 13:8 \xt Mt 10:17-20\x* \p \v 9 Ipaꞌ solawaipa andeandeꞌ. Anaf sondaꞌ kotimipa ma gavman dembami asasimi. Eaꞌ sehepa nomon ifagw Juda sandakolasugwi. Ipaꞌ pagameꞌ basef aeꞌafi pagaila aeꞌi isimba atis deiꞌ sondaiwaꞌmepa sondaꞌepa pilutu nogohnaep kingi moloma gavman dembami ma pegawalapa basef aeꞌafi buꞌwafi pigaꞌipasef. \v 10 Alipisi aeꞌasi ataꞌ siliꞌ sofeꞌ walemb hiagoma siꞌipa amam nematawa hiasi someꞌ basef buꞌwafi Godi filiꞌ. Ama main nemaf akutaifi figiꞌ fetaga.\x * \xo 13:10 \xt Lu 12:11-12\x* \v 11 Afamba esis sowalapepa sofaꞌepa pegafeꞌma kot, ipaꞌ ina ombel mehepa a piꞌi, ‘Atiasi afaꞌ wiꞌi basef maif?’ Owaꞌ. Basef hiafi God nogasiꞌipafi ma nogota atamba atota, ifimba ipaꞌ pewalapef. Ifimba ina basef ipeꞌifi atif, owaꞌ. Ambal buꞌunai Godi atona nowalapefa ipaꞌ piꞌif.\x * \xo 13:11 \xt Mt 10:21\x* \v 12 Anef nemaf esis atis sahin owan sondandaꞌma kot, sohas afis. Eaꞌ ahapas sondaꞌam naꞌamba atina esis nogaopas asasisi. Eaꞌ batawisas wapani sondaꞌ kotima mamasas asasisi anis sohas afis.\x * \xo 13:12 \xt Mt 10:22; Jo 15:21\x* \v 13 Atiasi epes hiasi walemb hiagoma nelelemb numbutima ipaꞌ kwapeteꞌ endilisi. Esis sati ipaꞌ pagaila basef aeꞌafii, naꞌamba deiꞌ sahepa. Apaꞌ epen ami nihapifi banagen nilutu negataga nemaf akutaifii, inimba atiasi God nuwambilan nokwahoman waf awafi ananifi nitanimai nepe andeandeꞌ.\x * \xo 13:13 \xt Dan 9:27, 11:31; Dan 12:11\x* \s1 Hiahaom awami endilisi anef nemaf aꞌ motaga \r (Mt 24:15-28; Lu 21:20-24) \p \v 14 “Anef nemaf ipaꞌ piti hiahaom awami mogahambombaga hiahaom buꞌwamii motaga mogape nomon ipat luꞌunai Godi. God nandaiwaꞌ endilisi ma hiahaom amamba awami mogape nomon ipat ananinai.” \p (Epen ami negatalifa basef ifimbai, anin aꞌ okom mondapomef andeandeꞌ.) \p Eaꞌ Jisas naꞌipa alipumi ananimi wapani naꞌi, “Nemaf afamba amam nematawa sagape itap luꞌwapi Judiai sofaꞌ sefeꞌ sondowasaꞌo halafutagw.\x * \xo 13:14 \xt Lu 17:31\x* \v 15 Eaꞌ epen ami nagape ipat andoꞌi ina ataꞌ netanima niwis nefaꞌi hiahawes ananisi ipat nomon, owaꞌi. Anin aꞌ nefaꞌ nendafoꞌo mehip. \v 16 Epen ami nigail aofi, ina ataꞌ nitanima nefeꞌ wambel nefaꞌ saket main ananisi, owaꞌi. Anin aꞌ nefaꞌ nendafoꞌo mehip.\x * \xo 13:16 \xt Lu 23:29\x* \v 17 Nematawa opafuwai waloma awamba awasi otaꞌasi sagaꞌ nomagof atogufi, aeꞌ aꞌi awo uwahipiwa endilisi ma nogota atamba ogameꞌ akafimi luꞌwami. \v 18 Ipaꞌ pendabetena hiahaom amamba akafimi ina motagamepa nogota atamba fufini asaf sogatagatai.\x * \xo 13:18 \xt Dan 12:1; Joe 2:2; Re 7:14\x* \v 19 Nogota atamba akafimi mugatagai luꞌwami endilisi. Fowaꞌ dambadamba itap pagataga nafiꞌi nafiꞌi natagama deiꞌ, nimanimi awami amambai ina anom naꞌambaimi mataga, owaꞌatin. Eaꞌ anaf wapani ina atiasi anom nimanimi amambai motaga, owaꞌatin. \v 20 Iꞌi God owaꞌ nondaꞌ nimaguf fefeꞌ bandefa, atiasi amam nematawa hiasi higiligalasi hiꞌilas. Owaꞌ owaꞌatin. Apaꞌ God okom mapoma epes isimba anen nandandepas eaꞌi, deiꞌ nahagasa nogota atamba bandata. \v 21 Nemaf afamba fetaga ma iꞌi anis epes siꞌipipa sigaꞌi, ‘Ipaꞌ piti Krais, God nasapaꞌana nagafiꞌii, anen nape naꞌa, o nani nape gani,’ ipaꞌ ina pihapifas, owaꞌ hapaisi.\x * \xo 13:21 \xt Diu 13:1-3; Re 13:13\x* \v 22 Atiasi anom amam mombasoꞌam mugaꞌi amom Kraisi aꞌa mugaꞌi profeti, aꞌ motaga mondaꞌ ametal hiahaom banagami mamimami mondaꞌ banagami hiami siꞌi God nandaꞌami. Endilisi iꞌi amom banagema, aꞌ mombasoꞌma amam nematawa God nosahoꞌas eaꞌi mohambombagas. Apaꞌ owaꞌ, owaꞌatin. \v 23 Eaꞌ ipaꞌ aꞌ solawaipa andeandeꞌ. Aeꞌ aliꞌ aꞌipipa eaꞌ ma hiahaom amamba nimanimi akafimi anaf mugiꞌ mugatagai.\x * \xo 13:23 \xt Re 8:12\x* \s1 Anef nemaf Jisas notanima nifiꞌi \r (Mt 24:29-31; Lu 21:25-28) \p \v 24 “Akafimi nimanimi hiami ma nogota atamba hiꞌilam eaꞌ, kwafalis atis awin alipini aꞌ netaga owamb, eaꞌ owambini ina ataꞌ negalaꞌ, aꞌowaꞌ. \v 25 Eaꞌ ondowa mowai otaga ilif, hiahaom hiami banagami magape otagai eaꞌ bol atin mope. \v 26 Nogota atamba esis siti aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi eloma ilagw otaga ilif ifiꞌi eloma hiahaom mogogalaꞌi fasimi Godi moloma banagami ananimi.\x * \xo 13:26 \xt Mt 13:41\x* \v 27 Nogota atamba aeꞌ igafiꞌi esapaꞌ ensel amamba aeꞌami mofeꞌ itap hiagoma awin natafima negewalama lambilif anamba waꞌowaꞌol biafigin biafigin mefeꞌagon hiꞌilagon ganimba itapi otaga safeꞌ sogotambela. Atiasi ensel amamba mefeꞌ mofaꞌai esis amam nematawa God nogosahoꞌas ananisii sondakolas atogon. \s1 Lawag fik gandaꞌas gihimbaꞌmapa mogogawa nogota atamba hiahaom mogataga atai \r (Mt 24:32-35; Lu 21:29-33) \p \v 28 “Ipaꞌ nomonas sondandaꞌma anif basef waminif atina ilaof. Ipaꞌ piti ilaof nogonafa ma basowa, pegawa nogota atamba nelemb eaꞌ felefeleꞌma sogaof.’ \p \v 29 “Eaꞌ naꞌamba atin anaf piti hiahaom amamba aeꞌ aliꞌ agaꞌipipami mogataga, ipaꞌ pegawa aeꞌ afiꞌi alutu felefeleꞌma uta. Ina ataꞌ nogota laota, owaꞌ. \v 30 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, amam nematawa deiꞌ pagape itap apaꞌi ataꞌ pagapani ina atiasi apegaꞌ ulal, ataꞌ owaꞌ ipaꞌ piti esis eaꞌ siti hiahaom amamba motaga hiꞌigalam. \v 31 Otaga noloma itap hiagoma anaf aꞌ higililam hiꞌilam, apaꞌ basef aeꞌafi ina anaf higililif, owaꞌatin endilisi. Fegape atapif lifilafii. \s1 Ina anin epen negawa nemaf hiahaom amamba mogatagafi, owaꞌatin \r (Mt 24:36-44; Lu 17:26-30,34-36) \p \v 32 “Owaꞌ anin epen negawa nemaf afamba hiahaom amamba mogatagafia, owaꞌ. Amom ensel magape heveni maloma aeꞌ Nogama Godi afaꞌ wapani ina ogawaf, owaꞌ. God atona nogawa nemaf afamba. \v 33 Ipaꞌ ina pegawa hiahaom amamba nambaiꞌ motaga, owaꞌ. Ipaꞌ solawaipa, pindumafuma andeandeꞌ pendape.\x * \xo 13:33 \xt Mt 25:14\x* \v 34 Ipaꞌ pemeꞌ anif basef waminif atin deiꞌ igaꞌipipafi. Nemaf afamba siꞌi anona aman nakwaha ipat ananitai nagafeꞌ anagon. Anen nofalai amom mandaꞌ maola anini mafiꞌi nawaloga maol nagasoꞌam atona atina mugumafi hiahawes ananisi. Eaꞌ naꞌipa aman nugumafi utai ma nugumafiata andeandeꞌ.\x * \xo 13:34 \xt Lu 12:38\x* \v 35 Eaꞌ ipaꞌ solawaipa andeandeꞌ. Ipaꞌ ina pegawa nambaiꞌ Dembinai nugumafi ipati nugafiꞌi. Atiasi nifiꞌi wambomota aꞌa amanota aꞌa lalamota awatagw gogata, aꞌa kuhimbita atota, ipaꞌ ina pegawam, owaꞌ. \v 36 Naꞌamba anen nifiꞌi kwafalis atis niti ipaꞌ ataꞌ peꞌeh atin. \v 37 Basef ifimba aeꞌ agaseꞌepaef ipeꞌi, ifimba aeꞌ aꞌipa amam nematawa hiasi hiꞌalas. Ipaꞌ solawaipa andeandeꞌ pepe ma hiahaom aeꞌ agaꞌipipami mogataga.” \c 14 \s1 Amom dembami Juda maꞌi moha Jisas nogaꞌ \r (Mt 26:1-5; Lu 22:1-2; Jo 11:45-53) \p \v 1 Anef nemaf buꞌwafi saꞌi Pasova ma esis Juda sondaꞌ anis gwaꞌaisi luꞌwasi sogaꞌ anota bret owaꞌ togatef luꞌutaia. Nimaguf bif ataꞌ fape ma nemaf afamba buꞌwafi saꞌi sogaꞌ gwaꞌaisi Pasovaefi. Afamba amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi maloma anom pris dembami maꞌi mondaꞌ uhuf mefeꞌma mombaloꞌ Jisas mohana nogagaꞌ.\x * \xo 14:1 \xt Mk 11:18\x* \v 2 Amom maꞌias naꞌamba maꞌi, “Nemaf afamba sandaꞌ gwaꞌaisi luꞌwasiafi afaꞌ ina ombaloꞌana, hapainai. Naꞌamba epes hiasi ukup awep sohafel sondaꞌ wandaf.”\x * \xo 14:2 \xt Lu 7:37-38\x* \s1 Anoꞌw nemataꞌw kwakoloꞌ sanda newala balaga Jisasi \r (Mt 26:6-13; Jo 12:1-8) \p \v 3 Nemaf afamba Jisas nafeꞌ Betani, nape ipat anona aman Saimoni, fowaꞌ aowas aunai nandaꞌ alop ananipi pagambuꞌwi, ma deiꞌ ambuꞌunai, Jisas ataꞌ nape naꞌ gwaꞌaisi atin, owaꞌ anoꞌw nemataꞌw kwahapila anol botol sandaꞌal siꞌi otami, sanda alogw fasigwi gwagani sagatalin otamba luꞌumbai nala botol alamba, agilina nad. Eaꞌ kopalia botol alamba kwakoloꞌwan newala balaga Jisasi. \v 4 Owaꞌ anis epes sape satolom saꞌi, “Deiꞌ maina kwagakoloꞌ sanda inimba dowadowaf?” \p Eaꞌ esis ukup numbutip kwapeteꞌ ma akoꞌw, \v 5 saꞌi, “Iꞌi afaꞌ ofaꞌana anis epes sosoꞌafa moni nikilaꞌ 300 kina sotalina ofaꞌan ogasoꞌ epes isimba kwahusa gwaꞌaisi mainai, daoꞌ andeandeꞌ. Apaꞌ owaꞌ owaꞌatin.” \p Esis ukup numbutip aꞌowaꞌ sapoma nemataꞌw akwamba. \p \v 6 Eaꞌ Jisas naꞌipas naꞌi, “Ipaꞌ ina aꞌ ukup aoma akoꞌw, owaꞌi. Akoꞌw kwandaꞌ waf fasifima aeꞌ.\x * \xo 14:6 \xt Diu 15:11\x* \v 7 Isimba gwaꞌaisi main akasi lifilafi sape dowaf salomepa. Nemaf mamahefa piꞌi petopalopas pegasoꞌas moni, andeandeꞌ, peseꞌasan. Epes isimba gwaꞌasi main akasi sape salomepa nimaguf hiafi, apaꞌ aeꞌ owaꞌ. Aeꞌ ina elomepa egape nimaguf hiafi, owaꞌ.\x * \xo 14:7 \xt Jo 19:40\x* \v 8 Maol inimba akoꞌw kwogawan kwandaꞌani, akoꞌw kwandaꞌan. Felefeleꞌma atiasi esis sehe egagaꞌ ma sogawe matmata. Okom akoꞌumi mapoma felefeleꞌma egagaꞌ. Naꞌamba deiꞌ kofaꞌi sandaꞌ inimba kwafiꞌi kwakoloꞌwan newala balaga aeꞌagai kokoꞌwalan newala alop aeꞌapi. \v 9 Endilisi aeꞌ aꞌipipa, ganimba itap walemb hiagoma anaf sigaꞌipasa basef buꞌwafi Godi, siꞌipasa basef akoꞌufi wapani ma ukup pegapoma, waf buꞌwafi akoꞌw kwandaꞌmeafi.” \s1 Judas nandandepa Jisasa nosoꞌamona agufumi mofaꞌana mohana nogagaꞌ \r (Mt 26:14-16; Lu 22:3-6) \p \v 10 Amam amamba Jisasi 12-pelaim anona amamunai agilinama Judas Keriotinai a nafeꞌ gani amom pris dembami magapoma. Anen naꞌi niꞌipama Jisas atona nogapoma mofeꞌ mogombaloꞌana. \v 11 Amom mameꞌ basef ananifi sonaham endilisi. Eaꞌ maꞌi basef mandameꞌmaef naꞌamba maꞌi, “Andeandeꞌ, afaꞌ aꞌ oseꞌena anin moni.” \p Eaꞌ Judas naꞌi ahoꞌ aꞌ nalaꞌ nolaoma anoꞌw ufiaꞌwa nigihimbaꞌmama Jisas amoma mogombaloꞌana.\x * \xo 14:11 \xt Eks 12:6, 14:20\x* \s1 Jisas naꞌ gwaꞌaisi luꞌwasi sagaꞌi Pasovai naloma alipumi ananimi \r (Mt 26:17-25; Lu 22:7-14,21-23; Jo 13:21-30) \p \v 12 Nemaf afamba saliꞌ sagaꞌ gwaꞌaisi sagaꞌi Pasovai esis saꞌ bret atamba owaꞌ togatef luꞌutaia, eaꞌ saha sipsip nogami sondolalima Goda sondaꞌ gwaꞌaisi isimba. \p Eaꞌ alipumi Jisasi mahaliꞌana maꞌi, “Inaꞌ naꞌi afaꞌ ofeꞌ ondondomba ipat anima?” \p \v 13-14 Eaꞌ Jisas naꞌipa ananimi biam naꞌi, “Ipaꞌ pefeꞌ piwis gani wambel luꞌwambili, piti anona aman ufiaꞌw nofaꞌ embel sospen luꞌunai. Eaꞌ pigiꞌmana pefeꞌ piwis ipat atamba anen nefeꞌ nogawisatai. Eaꞌ pihaliꞌ ahama ipat atambai piꞌi, ‘Dembinai afaꞌinai naꞌipafa naꞌi, ipat atamba esis sagaꞌohotai totawa ani? Anen naꞌi noꞌwa afaꞌ atofa alipufai ope ondaꞌ gwaꞌaisi isimba Pasova.’ \v 15 Eaꞌ nihimbaꞌmepa rum amamba luꞌwami mape ilif, eaꞌ sandombata tebol siaifah saꞌoh atifis. Ipaꞌ pendondombamafa gwaꞌaisi rum amamba.” \p \v 16 Eaꞌ amom mafeꞌ mawis wambel ambalemba mati hiahawes isimba siꞌi Jisas naliꞌ nagaꞌipamasi eaꞌ mandondomba gwaꞌaisi isimba Pasova. \v 17 Ama wambomota felefeleꞌma owamb, Jisas naloma alipumi 12-pelaim mafeꞌ mataga ipat atamba\x * \xo 14:17 \xt Sam 41:9\x* \v 18 mawis ataꞌ mape maꞌ gwaꞌaisi atin, owa Jisas naꞌipam naꞌi, “Aeꞌ aꞌipipa endilisi, anona afaꞌinai deiꞌ nape nalomafa nagaꞌ gwaꞌaisii, atiasi aꞌ nefeꞌ nihimbaꞌma amom boumi ma aeꞌ egapoma.” \p \v 19 Eaꞌ amom mameꞌ naꞌamba ukup amamipi aꞌ nimanip eaꞌ mahaliꞌana atona atin maꞌi, “Aeꞌ aꞌa ami?” \p \v 20 Jisas naꞌipam naꞌi, “Anona afaꞌinai nalome aeꞌ wahapila bret wagalata disi, eaꞌ anamba atona. \v 21 Ahoꞌ, aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi, atiasi anis epes sehe egagaꞌ, siꞌi Buk Baibel nagaꞌiasa aeꞌ. Apaꞌ aman anamba nogawalapa aeꞌ ma boumii, anen uwahipina endilisi. Atiasi hiahaom awami endilisi aꞌ motagamana. Fowaꞌ maꞌmana owaꞌ ataꞌ kolana ai, daoꞌ aꞌ andeandeꞌ. Ama anen ina aꞌ notagama hiahaom akafimi amamba awami eaꞌ hapaimi. Owaꞌ, aꞌ owaꞌatin.” \s1 Jisas nasoꞌama bret taloma embel wain alipumi ananimi \r (Mt 26:26-30; Lu 22:15-20; 1 Ko 11:23-25) \p \v 22 Jisas nalomam ataꞌ mape maꞌ gwaꞌaisi atin, ama main, nasaꞌma anota bret, nandabeten nanifela God, nawalota nasoꞌam naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ saꞌmata peaꞌata. Bret atamba alop aeꞌapi.” \p \v 23 Eaꞌ nasaꞌmai anop kap embel wain bagalapi nandabeten nanifela God nasoꞌamambel amom hiami maꞌ embel atin.\x * \xo 14:23 \xt Sek 9:11; Jer 31:31-34; 1 Ko 10:16; Hi 9:20\x* \v 24 Eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Embel ambalemba esimbel aeꞌambeli begewaꞌ banaga basef ifimba God nagalaꞌ lapafi dambaifi. Aeꞌ ekoloꞌwambela egatopalopa amam nematawa hiasi. \v 25 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, aeꞌ ina ataꞌ itanima iaꞌ embel wainimbel wapani, owaꞌ. Efeꞌ etaga anamba God nagalaꞌambemagoma daoꞌ, aꞌ iaꞌ anin wain dambaini.” \v 26 Amom mandaꞌ anof awaf eaꞌ mawisi aꞌ mafeꞌ mondowasaꞌ halafuta Oliv.\x * \xo 14:26 \xt Mk 14:50; Sek 13:7\x* \s1 Jisas naꞌi Pita atiasi aꞌ nowaꞌana alafuga \r (Mt 26:31-35; Lu 22:31-34; Jo 13:36-38) \p \v 27 Eaꞌ Jisas naꞌipa amom alipumi naꞌi, “Fowaꞌ gani Baibel nagaꞌi naꞌamba naꞌi, God naꞌi, ‘Anaf owagama gani, aeꞌ aꞌ eha aman anamba nugumafi sipsipi nogaꞌ. Eaꞌ sipsip amamba atiasi aꞌ mofaꞌ mofeꞌ atona biana.’ Atiasi ipaꞌ a pekwaha pigahapifa aeꞌ pefaꞌ pefeꞌ atona biana, siꞌi fowaꞌ God nagaꞌias.\x * \xo 14:27 \xt Mt 28:16; Mk 16:7\x* \p \v 28 Apaꞌ owaꞌ owaꞌatin, atiasi aeꞌ itanima esafel wapani, iliꞌipa efeꞌ itap luꞌupa Galili.” \p \v 29 Eaꞌ Pita nagwamana naꞌi, “Iꞌi amom hiami ineꞌimi mogakwaha ineꞌma, hapaimi, apaꞌ aeꞌ owaꞌatin.” \p \v 30 Eaꞌ Jisas nagwamana basef naꞌi, “Aeꞌ aꞌipina endilisi, deiꞌ owamb ambaꞌe, awata ataꞌ owaꞌ tota bifa, inaꞌ aꞌ nendahaliꞌmi niꞌias wanif niꞌi, ‘Aeꞌ owaꞌ egawa Jisasa.’”\x * \xo 14:30 \xt Jo 11:16\x* \p \v 31 Owaꞌ owaꞌatin. Pita dindinapina naꞌipana banagambel naꞌi, “Owaꞌatin. Iꞌi esis sogahafa, afaꞌ biafa ogaꞌ atin. Aeꞌ ina aꞌ indahaliꞌmina, owaꞌatin endilisi.” \p Eaꞌ alipumi hiami Jisasi maꞌias naꞌamba atin hiꞌalam.\x * \xo 14:31 \xt Jo 18:1\x* \s1 Jisas nape anagon Getsemani nandabeten nahaliꞌ God \r (Mt 26:36-46; Lu 22:39-46) \p \v 32 Jisas naloma alipumi ananimi mafeꞌ mataga itap Getsemani, eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ pepe naꞌa. Aeꞌ cefeꞌ gani waꞌol endabeten ihaliꞌ God.” \p \v 33 Jisas naoꞌwa Pitai Jems a Jon mafeꞌ malomana. Eaꞌ opaf Jisasi aꞌ aof kwapeteꞌaf\x * \xo 14:33 \xt Jo 12:27\x* \v 34 naꞌipam naꞌi, “Nembel aeꞌambili aꞌ nimanimbil aꞌowaꞌ, ma aꞌ egagaꞌ nomonas aeꞌasi aꞌ awes endilisi. Ipaꞌ pepe naꞌa silisilawi pepe pesasae igitanimai.” \p \v 35 Eaꞌ Jisas nandambemef nafeꞌ, nambeꞌ opaf naꞌoh itap nahaliꞌ God. Naꞌi notofa hiahaom awami amamba anen atiasi nogameꞌagamami.\x * \xo 14:35 \xt Ro 8:15; Ga 4:6; Mk 10:38; Jo 6:38\x* \v 36 Eaꞌ nahaliꞌ God naꞌi, “O, Ahame inaꞌ banaginai ma nandaꞌ hiahaom hiami hiꞌagalami. Nekwahome kap apamba. Apaꞌ owaꞌ, inaꞌ nindaila okom ineꞌimi atom, aeꞌ owaꞌ.” \p \v 37 Anen nahaliꞌana eaꞌ, nosafel notanima nafeꞌma alipumi ananimi magapoma. Nafeꞌ natolom owaꞌ, nati amom maꞌoh magaꞌ mafeꞌ. Eaꞌ nofala Saimon Pita naꞌi, “Saimon, ipaꞌ ataꞌ owaꞌ pepea, pandaꞌoh atin aꞌamon? Deiꞌ maina ipaꞌ owaꞌ banagepama pepe pegasasa aeꞌa? Nogota ina laota ma aꞌipipa aꞌi pepe pegasasa aeꞌ, owaꞌ. Nogota bandata siꞌi awa atitin.\x * \xo 14:37 \xt Lu 11:4\x* \v 38 Ipaꞌ solawaipa pepe pendabeten. Naꞌamba hiahaom mogogwambipai aꞌ motagamepa. Endilisi ukup ipeꞌipi paꞌi awima pendabeten, apaꞌ alop owaꞌ banagepa, alaꞌuta tahepa, ma pendabeten pegalome.” \p \v 39 Jisas naꞌipam naꞌamba ma eaꞌ, aꞌ notanima nafeꞌ nahaliꞌ God. Nahaliꞌanama basef ifimba atif naliꞌ nagahaliꞌanamafi. \v 40 Nahaliꞌana eaꞌ nandambemef notanima nafiꞌi amom magapoma nati ataꞌ maꞌoh atin. Eaꞌ ninimbalom mosafel maꞌi, “Atiasi afaꞌ wiꞌipana basef maif?” \p Ambeh luꞌwambihi haham eaꞌ maꞌoh magaꞌ mafeꞌ. \v 41 Anen nandambema notanima nafeꞌ wapani nahaliꞌ God siꞌi dokoꞌ naliꞌ nagahaliꞌana bif. Eaꞌ notanima nafiꞌmai amom naꞌipam naꞌi, “Ipaꞌ papoma nomaꞌw paꞌoh atin? Deiꞌ ipaꞌ koh eaꞌ, safel. Deiꞌ nemaf afaꞌe anona aman aꞌ nifiꞌi nulumai anom amam awami mufiꞌi mowaꞌ aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi. \v 42 Safel! Aꞌ ofeꞌ uti aman anamba nigihimbaꞌmama aeꞌi deiꞌ aꞌ nafiꞌi.” \s1 Judas nawalapa Jisasa amom boumi \r (Mt 26:47-56; Lu 22:47-53; Jo 18:3-12) \p \v 43 Jisas ataꞌ nalutu naꞌipam atin, owaꞌ anona aman aꞌ nafiꞌi. Aman anamba Judas anona amom 12-pelaim ananimi nafiꞌi nalumai amam hiami mahapila bainagwi belep malomana mafiꞌi. Amom pris dembami malumai agufumi dembami esis Judai masapaꞌam mafiꞌi. \p \v 44 Eaꞌ aman anamba nagawalapa Jisasi, naliꞌ naꞌipam nandaꞌ ametal nihimbaꞌmam naꞌi, “Atiasi piti aman anamba aeꞌ igasisiꞌa dalogwanai, eaꞌ Jisas anamba maꞌuna. Ipaꞌ hapilana pewaꞌana andeandeꞌ pefaꞌana pefeꞌ.” \p \v 45 Amom ataꞌ mataga atin, owaꞌ Judas nafeꞌma Jisas naꞌipana naꞌi, “Tisa dembinai.” \p Eaꞌ nasisiꞌ dalot Jisasi. \v 46 Eaꞌ amom mowasaꞌ lagof mombaloꞌ Jisas. \v 47 Owaꞌ anona aman nagalutu felefeleꞌma Jisasi nagiai bainat naha anona aman nandaꞌmana maola pris dembinai nape nagaliꞌma pris hiamii, natopaꞌ aliga ananigai peleꞌatowaga gowa. \p \v 48 Eaꞌ Jisas naꞌipa amom boumi naꞌi, “Ipaꞌ pefaꞌi bainagwi belep pafiꞌi paꞌi pegewaꞌ anona aman aunai nandaꞌ wal napaꞌ nagaloma gavmani aꞌa?\x * \xo 14:48 \xt Lu 19:47, 21:37; Jo 18:20\x* \v 49 Nimaguf hiafi aeꞌ ape alomepa ipat luꞌunai Godi awalapa basef buꞌwafi ma esis aman nematawa hiasi, ipaꞌ owaꞌ pembaleꞌea. Apaꞌ deiꞌ paila basef fagape Baibeli pafiꞌi pewaꞌe siꞌi basef fowaꞌ Fagaꞌias. Aeꞌ aꞌi basef ifimba deiꞌ fetaga endilisi a fela gwaꞌaisi.” \p \v 50 Eaꞌ alipumi ananimi hiami makwahona mafaꞌ mafeꞌ hiꞌalam. \s1 Anona aman saꞌunai nafaꞌ nafeꞌ \p \v 51 Anona aman saꞌunai nagiꞌma Jisas nafiꞌi nowahoꞌ anef lowaf afitifi eaꞌ amom magahapila bainagwi bilipi maꞌi mombaloꞌana. \v 52 Owaꞌ owaꞌatin. Anen nakwaha lowaf atef faꞌoh aꞌ nafaꞌ nafeꞌ dowaf. \s1 Amom mandakotima Jisas \r (Mt 26:57-68; Lu 22:54-55,63-71; Jo 18:13-14,19-24) \p \v 53 Amom mofaꞌ Jisas mafeꞌma pris dembinai nape nagaliꞌma pris hiamii. Anen naloma amom pris dembami maloma anom dembami daiam magawalipasa muꞌuli Godi amom hiami mandakolas atogon. \v 54 Eaꞌ Pita ina nalomam atef nafeꞌ, owaꞌ. Anen nagigiꞌmam nafeꞌ nawis indalelemba pris anamba dembinai eaꞌ nape naloma polisman mapoma nif. \v 55 Eaꞌ amom pris dembami maloma anom dembami Juda hiami mugumafi koti maꞌi molaoma anis epesa sombasoꞌam sogasapaga Jisasa anif basefa, mohana nogagaꞌ. Owaꞌ, amom ina mati anif, owaꞌatin. \v 56 Esis hiasi sambasoꞌmana sasapagana dowaf, apaꞌ ina saꞌi endilisifi fafeꞌ atifigin, owaꞌ. Saꞌif fandafeꞌ daindai. \p \v 57 Owaꞌ amom daiam malutu masapagana mambasoꞌmana ma anif basef naꞌamba maꞌi,\x * \xo 14:57 \xt Jo 2:19-21\x* \v 58 “Afaꞌ wameꞌ Jisas naꞌias naꞌamba naꞌi, ‘Ipat Godi luꞌunai epes sandaꞌanai, atiasi aeꞌ igulatana, ma nimaguf wanif aꞌ esaꞌmana notawa wapani. Apaꞌ aeꞌ ina endaꞌ lagof esaꞌmana, owaꞌ.’” \p \v 59 Eaꞌ basef ifimba amom magaꞌiefi ina maꞌi endilisifi fafeꞌ atifigin, owaꞌ. Maꞌif fandafeꞌ daindai. \v 60 Eaꞌ pris anamba dembinai nalutu laꞌafen nahaliꞌ Jisas naꞌamba naꞌi, “Inaꞌ negwa basef ifimba, aꞌa owaꞌ? Deiꞌ maina amom magaꞌipina basef naꞌamba?”\x * \xo 14:60 \xt Mk 15:5; Lu 23:9\x* \p \v 61 Owaꞌ, owaꞌatin. Jisas nasopama malagol nalutu. Anen ina nagwamana basef anen, owaꞌ. Naꞌamba pris anamba dembinai nahaliꞌana wapani naꞌi, “Inaꞌ Krais aman anamba God nasapaꞌena nagafiꞌii aꞌa owaꞌ? Inaꞌ Nogamana God apaꞌ mandaꞌ lotumanai, aꞌa owaꞌ?” \p \v 62 Eaꞌ Jisas naꞌi, “Endilisi aeꞌ maꞌuwi. Anaf owagama ipaꞌ apiti aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi epe lagol kwahisigili Godi banagewe epe otaga ilif itanimai ifiꞌi petolowe.” \p \v 63 Jisas naꞌias naꞌamba owaꞌ, pris anamba aꞌ okom wandafuna eaꞌ nahapeꞌ lowaf anen nagalafi naꞌias naꞌi, “Apaꞌ ina ataꞌ mofalai anis wapani sifiꞌi siꞌi anif basefa anen, owaꞌatin.\x * \xo 14:63 \xt Jo 19:7\x* \v 64 Anen nandaꞌ God findiwana eaꞌ ifimba apameꞌef. Deiꞌ ipaꞌ ukup pape paꞌimama?” \p Eaꞌ amom hiami maꞌi anif basef mandameꞌmaef maꞌi, “Anen nandaꞌ waf awafi andeandeꞌma mohana nogagaꞌ.” \v 65 Eaꞌ anom mosafel misisiꞌwafana masopama naep ananipi mahana maꞌipana maꞌi, “Niꞌi basef siꞌi profet newalapa wagahinai ami nahena?” \p Eaꞌ amom polisman mafiꞌi mahana aꞌ mofaꞌana mafeꞌ. \s1 Pita nambasoꞌmas nandahaliꞌma Jisas \r (Mt 26:69-75; Lu 22:56-62; Jo 18:15-18,25-27) \p \v 66-67 Anoꞌw nemataꞌw kwandaꞌmana maol pris anamba dembinai kwafiꞌi kwati Pita napoma nif ipat andoꞌ. Eaꞌ kwalutu naep doꞌa anen, kogawana kwaꞌipana naꞌamba kwaꞌi, “Anina inaꞌ nape nagaloma Jisas Nasaretinai.” \p \v 68 Eaꞌ Pita nandahaliꞌ naꞌipaꞌw naꞌi, “Owaꞌ. Aeꞌ ina egawa basef kofagefa inaꞌ nagaꞌiefi.” \p Eaꞌ anen nosafel nafeꞌ felefeleꞌma indambel uta, anota awata atata. \v 69 Eaꞌ nemataꞌw akwamba kwatolona kwaꞌipas wapani isimba sagalutu felefeleꞌi kwaiꞌpas naꞌamba kwaꞌi, “Aman anamba wapani alipunai nagaloma Jisasi.” \p \v 70 Owaꞌ Pita naꞌias wapani naꞌi, “Aeꞌ ina egawana, aeꞌ owaꞌ.” \p Aꞌi owaꞌ nogota laota kwasakwasala, owaꞌ anis sagalutu felefeleꞌi saꞌipa Pita wapani saꞌi, “Endilisi, inaꞌ alipinai nagaloma amom Jisasi. Inaꞌ wapani aman Galilinai.” \p \v 71 Deiꞌ Pita nandahaliꞌ naꞌi basef banagafi naꞌi, “Endilisi ilif, aeꞌ ina egawa aman anamba ipaꞌ pagaꞌianai, owaꞌatin.”\x * \xo 14:71 \xt Mk 14:30\x* \p \v 72 Anen naꞌias eaꞌ owaꞌ, awata atata bif eaꞌ Pita aꞌ okom mandandaꞌma basef dokoꞌ Jisas naꞌipanaef owambi nagaꞌi, “Awata owaꞌ ataꞌ tota bifa, inaꞌ nembasoꞌmas niꞌias wanif niꞌi, ‘Owaꞌ negawea.’” \p Eaꞌ Pita okom mandandaꞌma basef ifimba eaꞌ nalef mehip. \c 15 \s1 Amom mofaꞌ Jisas mafeꞌma Pailat mandaꞌmana basef \r (Mt 27:1-2,11-14; Lu 23:1-5; Jo 18:28-38) \p \v 1 Aꞌi owaꞌ kuhimbita atota amom pris dembami maloma anom dembami daiam Judai a amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi, maloma anom Juda dembami mugumafi koti, amom hiami mandakolas maila basef atifif. Amom mowaꞌ Jisas mofaꞌana mafeꞌ masoꞌ gavman dembinai Pailat.\x * \xo 15:1 \xt Lu 22:66\x* \v 2 Eaꞌ Pailat nahaliꞌana naꞌi, “Inaꞌ king dembinai Judai aꞌa owaꞌ?” \p Jisas nagwamana basef naꞌi, “Basef ifimba inaꞌ nagaꞌiefi endilisifi.” \p \v 3 Eaꞌ amom pris dembami masapaga Jisasa basef hiafi. \v 4 Naꞌamba Pailat nahaliꞌana wapani naꞌi, “Inaꞌ owaꞌ negwa anif basefa? Inaꞌ nemeꞌ. Amom mandaꞌmena basef hiafi ma inaꞌ.”\x * \xo 15:4 \xt Ais 53:7; Mk 14:61\x* \p \v 5 Owaꞌ Jisas ina nagwa anif basef wapani, owaꞌ. Naꞌamba Pailat nomonas salasafeꞌ hiahias. \s1 Pailat naꞌi esis sondola Jisas lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai sohana nogagaꞌ \r (Mt 27:15-26; Lu 23:13-25; Jo 18:39–19:16) \p \v 6 Nemaf afamba esis Juda sandaꞌ anis gwaꞌaisi luꞌwasi sagaꞌi Pasovai. Afagof danda ma nemaf afamba dandaꞌafi Pailat nandaꞌas naꞌamba. Anen nakwahowa anona nagape kalabusi nafeꞌ wahifina. Aman ami esis amam nematawa sagaꞌianai, Pailat nameꞌasa nakwahona nafeꞌmas. \v 7 Aꞌi owaꞌ nogota atamba anona aman nagape kalabusi agilinama Barabas. Anen nandaꞌ kalabus naloma anom amam mapaꞌ magaloma gavmani maha anis sagagaꞌi. \v 8 Eaꞌ esis hiasi safiꞌi salutu sofala Pailat saꞌipana saꞌi, “Inaꞌ nekwahowa anona aman nagape kalabusi nifiꞌmai apaꞌ wahifina siꞌi afagof danda nandaꞌam.” \p \v 9 Eaꞌ nagwamasa basef naꞌi, “Deiꞌ aeꞌ ekwahowa king dembinai ipaꞌ nefeꞌmago ipaꞌ, aꞌa ami?” \p \v 10 Deiꞌ main, Pailat anen nogawa amom pris dembami kowalama epes hiasi sagaila basef Jisasi ukup aom atom mapomana deiꞌ mandaꞌ kotimana.\x * \xo 15:10 \xt Ap 3:13-14\x* \p \v 11 Eaꞌ amom masaꞌma nomonas amam nematawa hiasi ma sogahaliꞌ Pailata nogakwaha Barabas atona nogafiꞌmai esis. \p \v 12 Eaꞌ Pailat naꞌias wapani naꞌamba naꞌi, “Atiasi ipaꞌ paꞌi aeꞌ endaꞌana iꞌimamana aman anamba ipaꞌ pegefalona pagaꞌi king dembinai esis Judai?” \p \v 13 Eaꞌ esis gigal saꞌoh mehip saꞌi, “Dolana lawag hana nogaꞌ.” \p \v 14 Eaꞌ Pailat nahaliꞌas naꞌi, “Deiꞌ main? Anen nandaꞌ waf maif awafi?” \p Owaꞌ esis gigal saꞌi mehip saꞌi, “Dolana lawag hana afuna!” \p \v 15 Eaꞌ Pailat naꞌi nila nomonas asasisi. Eaꞌ nakwahowa Barabas nafeꞌma esis naꞌipa amom soldia ma mogopagaha Jisas mofaꞌana mefeꞌma mogandolana lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai. \s1 Amom soldia mandaꞌ Jisas findiwana \r (Mt 27:27-31; Jo 19:2-3) \p \v 16 Amom soldia mofaꞌ Jisas mawisi ipat gavmani luꞌutai. Eaꞌ mofala anom soldia hiami mafiꞌi munduwaꞌanima ma anen \v 17 malamana saket akwahitai. Eaꞌ mofaꞌi anona mandof higatagunai manogana malaꞌwatefana siꞌi hat mowaloꞌmanana balaga ananigai. \v 18 Eaꞌ malutu mandaꞌana findiwana maꞌi, “Nemaf buꞌwafi, inaꞌ king dembinai esis Judai.” \p \v 19 Eaꞌ amom mahana anota alifita balaga ananigai, misisiꞌwafana mindiwa nembawa motawa masaꞌma agol ananigili dowaf. \v 20 Mandaꞌana findiwana ma eaꞌ, mowalimana saket atamba akwahitai, malamana lowaf ananifi mofaꞌana mafeꞌma mogandolana lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai.\x * \xo 15:20 \xt Ro 16:13\x* \s1 Amom soldia mandola Jisas nail lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai \r (Mt 27:32-44; Lu 23:26-43; Jo 19:17-27) \p \v 21 Amom soldia mofaꞌ Jisas mafeꞌ ataꞌ malo ufiaꞌw laꞌafen, owaꞌ matagama anona aman Saimon, nape wambel ananimbili itap luꞌupa Sairini nafiꞌi. Nogaopana ananimi biam Aleksanderi Rufus. Saimon napani alup nafiꞌi, naꞌi nefeꞌ Jerusalem. Owaꞌ amom soldia maꞌipana dindinapa nogofaꞌ lawag Jisasi. Eaꞌ masapaꞌana nofaꞌaga nafeꞌ. \v 22 Eaꞌ mofaꞌ Jisas mafeꞌ mataga anagon agiligima Golgota. Apaꞌ deiꞌ mambemefagol maꞌi, Pipitagol Balagaigil. \p \v 23 Eaꞌ masoꞌana anambel embel wain mambemam magaloma anona marasin agilina meri ma neaꞌ embel begahagofa akep luꞌwami. Owaꞌ anen ina naꞌi ahoꞌ naꞌam, owaꞌ. Nandaiwaꞌmam.\x * \xo 15:23 \xt Sam 22:18\x* \v 24 Eaꞌ mandolana lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai ma main, mandaꞌ satu ma luwaguf maim ananimi ma ami nigikilaꞌi ma mofaꞌef mondondamef atona atin. \p \v 25 Kuhumbita awin ataꞌ natafi nainaili 9 klok, soldia mofaꞌ Jisas mafeꞌ mandolana lawag agamba. \v 26 Amom mofaꞌ anin pepa basef ifimba dokoꞌ amom Juda magasapaga Jisasafi Pailat nandaꞌef fagaili faꞌi, “Anamba dembinai king esis Judai.” Amom mandaꞌ basef ifimba fail balaga Jisasi lawag ilif. \v 27 Felefeleꞌma Jisas nagaima, amom soldia mandola anom biam mandaꞌ waf awafii mandaꞌ wali. Amom mandola Jisas nail laꞌafen, eaꞌ mandola amom biam mail waꞌowaꞌol.\x * \xo 15:27 \xt Ais 53:12\x* \v 28 [Naꞌamba siꞌi anif basef Baibel nagaꞌiefi deiꞌ afataga alihif fandawalap. Basef ifimba fagaꞌi naꞌamba faꞌi, “Anaf esis nomonas sopoma anen noloma amom amamba mandaꞌ waf awafii.”]\x * \xo 15:28 \xt Sam 22:7; Sam 109:25; Mk 14:58\x* \p \v 29 Eaꞌ anis amam nematawa safiꞌi kilikilaꞌ sagaili sandaꞌ salamala anen, sapapati balagah saꞌias naꞌamba saꞌi, “Awi, inaꞌ aman nigugulata ipat anamba dembinai Godi, ma netanima negasaꞌmana nimaguf wanifi, \v 30 deiꞌ netopalopa inaꞌ nendatagwah nisilaꞌi.” \p \v 31 Eaꞌ amom pris dembami maloma amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi hiami malomam malutu mandaꞌana findiwana maꞌi, “Anen nandatopalopa anis daindaias, apaꞌ deiꞌ ina natopalopa anen, owaꞌatin. \v 32 Iꞌi aman anamba Krais Dembinai esis Israeli, anen nokwaha lawag nisilaꞌi ma motolona mogahapifana.” \p Amom biam sandolam magaloma Jisasi wapani mandaꞌana findiwana ma basef awafi.\x * \xo 15:32 \xt Emo 8:9\x* \s1 Jisas aꞌ nagaꞌ \r (Mt 27:45-56; Lu 23:44-49; Jo 19:28-30) \p \v 33 Awin nandasapaꞌ akot luꞌunai aꞌ nataga itap hiagoma esis Judai akotigin. Akot aꞌ nape nafeꞌ nafeꞌ ma awin nandambema 3 klok wambomota. Eaꞌ awin nataga negalaꞌ wapani.\x * \xo 15:33 \xt Sam 22:1\x* \v 34 Awin nandambema 3 klok, Jisas noga naꞌi mehip naꞌi, “Eloi, Eloi, lama sabaktani?” \p Apaꞌ mambemef maꞌias naꞌamba maꞌi, “God aeꞌinai, God aeꞌinai, deiꞌ maina inaꞌ nagakwahowe?” \p \v 35 Anis epes salutu felefeleꞌ sameꞌ anen naꞌias naꞌamba saꞌi, “Pemeꞌ. Anen nofala anona profet Elaija.”\x * \xo 15:35 \xt Sam 69:21\x* \p \v 36 Eaꞌ anona aman nasagih nafeꞌ nofaꞌ anom mosong magape naohi nalam mowala embel wainimbel numbutimbeli nagiam nasapaꞌam anagol bagol nandowam mafeꞌma Jisas nogaꞌ embel. Eaꞌ aman anamba naꞌipas naꞌi, “Ipaꞌ ataꞌ otaꞌ atiasi muti Elaija nifiꞌi notagwahona nisilaꞌi aꞌa owaꞌ?” \p \v 37 Eaꞌ Jisas galala mehip eaꞌ nagaꞌ dogw. \v 38 Eaꞌ deiꞌ anona lowaf luꞌunai siꞌi utai negetaol ipat Godi luꞌunai nomoni palalana gani ilif nowala itap nataga biafina. \v 39 Eaꞌ kepten anamba dembinai nugumafi soldia hiamii, nalutu felefeleꞌma Jisas nati anen nagaꞌ naꞌamba eaꞌ naꞌias naꞌi, “Endilisi atis, aman anamba nogamana Godi.”\x * \xo 15:39 \xt Lu 8:2-3\x* \p \v 40 Eaꞌ anowa nematawa walutuwi laogon wagatologinii awamba. Anoꞌw Maria Makdalaiꞌwi a anoꞌw agol atogol Maria maꞌma Joses naloma Jems saꞌunai aꞌ anoꞌw Salome. \p \v 41 Fowaꞌ Jisas ataꞌ nagape Galili, awo wagawagaila anini ma wagatopalopana ma anis hiahawea gwaꞌaisi mais. Anowa hiawai wapani walomana ondondowasaꞌ Jerusalem. \s1 Amom mawa Jisas anona otam luꞌunai nagal nagawis nomoni \r (Mt 27:57-61; Lu 23:50-55; Lu 19:38-42) \p \v 42-43 Aꞌi owaꞌ wambomota felefeleꞌma owamb, Josep Arimateainai nafiꞌi. Anen dembinai ma kot esis Judai, agol luꞌwagilinai. Nape nohafa nemaf buꞌwafi fegataga ma hiasi sogawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafias. Deiꞌ sandaꞌ hiahaom gwaꞌaisi mais dumbulidombola naman nemaf afamba sabat fegataga. Eaꞌ Josep nafeꞌ nawis nalutu naep Pailati. Anen ina ombal mahana, owaꞌ. Nahaliꞌana ma nofaꞌi alop Jisasi nogawana. \v 44 Naꞌamba Pailat agogolalasona okom maꞌi Jisas ina deiꞌ aꞌ afuna endilisi, ataꞌ owaꞌ. Eaꞌ nofala anona dembinai soldia nafiꞌi nahaliꞌana naꞌamba naꞌi, “Jisas aꞌ nagaꞌ eaꞌ aꞌa owaꞌ?” \p \v 45 Soldia anamba naꞌipana naꞌi, “Jisas aꞌ nagaꞌ endilisi eaꞌ.” \p Eaꞌ Pailat naꞌipa Josep naꞌi, “Daoꞌ inaꞌ nefeꞌ nefaꞌ alop Jisasi.” \p \v 46 Fowaꞌ anis sandaꞌ anota matmat sagwasa otam luꞌunai nagal nawis nomon. Eaꞌ deiꞌ Josep naꞌi nowa Jisas matmat atamba. Eaꞌ nafeꞌ notala anona lowaf afitinai nafiꞌi natagwaha alop Jisasi nisilaꞌi ma nandaꞌ lowaf anamba nowaꞌana ma eaꞌ, nasapaꞌana nawis matmat atamba nalana nomon. Eaꞌ nambema anona otam luꞌunai nafeꞌ nowalo uta matmat atamba. \v 47 Anowa nematawa biawa Maria Makdalaiꞌwi kwaloma Maria maꞌma Josesi, awo walutu watologon wati anamba Josep nagawa Jisasa. \c 16 \s1 Jisas notanima nosafel wapani \r (Mt 28:1-8; Lu 24:1-12; Jo 20:1-10) \p \v 1 Nemaf afamba sagapoma nomaꞌwafi afafeꞌ hiꞌalaf, Maria Makdalaiꞌwi kwaloma Maria maꞌma Jemsi waloma Salome watala anom wel alogw fasifasimi magaꞌami. Awo waꞌi ofaꞌam ofeꞌ ondisa alop Jisasi. \v 2 Wafilu nemaf Sande, kuhimbita atota awo ofaꞌ wel alamba wafeꞌ matmat. \v 3 Awo ataꞌ wafeꞌ atin ufiaꞌw, wandaꞌipama naꞌamba waꞌi, “Atiasi ami netopalopafa nelefata otam anamba nogowalo utai?” \p \v 4 Eaꞌ watologon owaꞌ, wati otam amamba luꞌunai ina ataꞌ mape mowalo uta, owaꞌ. Anin epen aꞌ nafeꞌ nawisiꞌam mafeꞌ maꞌoh waꞌol. \v 5 Awo wawis matmat nomon, wati anona aman saꞌunai tol nape uta waꞌol lagol kwahisigilima. Nala anona lowaf launai afitinai. Naꞌamba awo gogolalasowa kwapeteꞌ ombel mahawa. \v 6 Eaꞌ anen naꞌipawa naꞌamba naꞌi, “Ipaꞌ ina aꞌ ombel mehepa, owaꞌi. Aeꞌ egawepa ipaꞌ paꞌi pifiꞌi pelaoma Jisas Nasaretinai, esis sandolana nagaꞌ lawag usiꞌigai tiꞌwanaegai. Anen aꞌ notanima nosafel eaꞌ, ina ataꞌ nape naꞌa, owaꞌ. Ipaꞌ piti naꞌa sofaꞌana sawisi salana nagalama. Deiꞌ aꞌ wafigin nape.\x * \xo 16:6 \xt Mt 26:32; Mk 14:28\x* \v 7 Eaꞌ ipaꞌ foꞌo piꞌipa alipumi ananimi eaꞌ piꞌipa Pita nalomam naꞌamba piꞌi, ‘Jisas aꞌ naliꞌipa nafeꞌ itap apamba Galili. Ipaꞌ pefoꞌo petolona siꞌi nimbewaꞌ nagaꞌipipa.’” \p \v 8 Eaꞌ wakwaha matmat wawisi andoꞌ aꞌ wafaꞌ wafeꞌ. Awo ombel mahawa wandaꞌam bombol atin. Eaꞌ awo ina waꞌipasa basefa anis epes, owaꞌatin.\x * \xo 16:8 \xt Lu 8:2\x* \s1 Maria Makdalaiꞌwi kwati Jisas \r (Jo 20:11-18) \p \v 9 [Jisas notanima nosafel Sande kuhimbita atona, eaꞌ naliꞌ natagama Maria Makdalaiꞌwi, fowaꞌ nagatofamaꞌwa ambagof awami 7-pelaim magapauꞌwi.\x * \xo 16:9 \xt Mt 28:10\x* \v 10 Akoꞌw kwafeꞌ anagon alipumi Jisasi magapoma. Nomonas amamisi nimanis aꞌowaꞌ, mape malef. \v 11 Eaꞌ kwaꞌipam kwaꞌi, “Aeꞌ ati Jisas aꞌ notanima nosafel wapani nape namona.” \p Amom mameꞌ basef ifimba akoꞌufi, apaꞌ ina mahapifaꞌw, owaꞌ. \s1 Amom biam alipumi Jisasi matolona ufiaꞌw kwagafeꞌ Emeusi \r (Lu 24:13-35) \p \v 12 Aꞌi owaꞌ main, anom alipumi Jisasi biam makwaha wambel luꞌwagoma maila ufiaꞌw kwagafeꞌ alupi mafeꞌ. Eaꞌ Jisas nandati naꞌa nafeꞌ natagamam. \v 13 Amom biam matolona motanima mafeꞌ mawalapa basef ifimba ma alipumi duꞌwanim magapanii, apaꞌ amom ina mahapifam, owaꞌatin.\x * \xo 16:13 \xt 1 Ko 15:5\x* \s1 Jisas nasoꞌama maol amom alipumi ananimi \r (Mt 28:16-20; Lu 24:36-49; Jo 20:19-23) \p \v 14 Aꞌi owaꞌ main, alipumi 11-pelaim Jisasi mape maꞌ gwaꞌaisi atin, Jisas nafeꞌ natagamam. Nimbewaꞌ anis satolona notanima nogosafel wapani eaꞌ saꞌipamana, apaꞌ owaꞌ. Amom ina mahapifas maꞌi saꞌi endilisi, owaꞌ. Maꞌi owaꞌ sambasoꞌmam atin. Eaꞌ Jisas nandaꞌ megahaham.\x * \xo 16:14 \xt Ap 1:8\x* \p \v 15 Eaꞌ naꞌipam naꞌamba naꞌi, “Ipaꞌ pefeꞌ walemb hiagoma piꞌipasa basef buꞌwafi Godi ma amam nematawa hiasi hiꞌilas.\x * \xo 16:15 \xt Ap 2:38\x* \v 16 Epes ami sagahapifai sofaꞌ baptais, anaf God aꞌ notanima nofaꞌasi wapani eaꞌ ananisi. Apaꞌ isimba owaꞌ sogahapifaea, anaf God aꞌ nondaꞌmas kota basef luꞌwafi ma waf awafi esis sandaꞌafi.\x * \xo 16:16 \xt Ap 2:4; Ap 8:7, 10:46\x* \v 17 God atiasi nondaꞌ esis isimba sogahapilafi banagesa sondaꞌ anom hiahaom banagami siꞌi anen nandaꞌami. Eaꞌ sohaliꞌ aeꞌ ma esis banagesa sigaliꞌamona ambagof awami magapaisi, a siꞌi anona diga hianai dambainai.\x * \xo 16:17 \xt Lu 10:19; Ap 28:3-6\x* \v 18 Eaꞌ sohapila uguf fagahasi lagof asasimi apaꞌ ina aꞌ fohas sogaꞌ, owaꞌ. Eaꞌ sogaꞌ embel numbutimbeli wapani, esis ina aꞌ sogaꞌ, owaꞌ. Apaꞌ anis owaꞌ sogahapifaea, sogaꞌ embel ambalimbai, aꞌ sogaꞌ. Eaꞌ atiasi esis isimba sogahapifai sosa lagofa anis aowas nandaꞌasi amboꞌwes wapani.”\x * \xo 16:18 \xt Ap 2:33-34\x* \s1 God nofaꞌ Jisas nalota heven \r (Lu 24:50-53; Ap 1:9-11) \p \v 19 Dembinai Jisas nawalipas naꞌipas eaꞌ, God nofaꞌana nalota heven. Eaꞌ nofaꞌ agol luꞌwagili nape lagol kwahisigili Godi banagagili.\x * \xo 16:19 \xt Ap 14:3; Hi 2:3-4\x* \v 20 Eaꞌ alipumi ananimi aꞌ mafeꞌ ganimba walemba hiagoma mawalapa basef Godi. Anen nowaꞌ banagama mandaꞌ maol banagani siꞌi God nandaꞌani. Anis daias sati maol inimba saꞌi, “Endilisi atis, God natopalopama basef buꞌwafi endilisi.” \p Basef ifimba eaꞌ maꞌuf.]