\id REV - Achi’, Rabinal (new orthography) NT - 2009 (DBL 2013) \h Apocalipsis \toc1 Ri xuqꞌalajisaj ri Dios che ri Juan \toc2 Apocalipsis \toc3 Ap \mt1 Ri xuqꞌalajisaj ri Dios che ri Juan \c 1 \s1 Ri Juan kutzꞌibꞌaj taq ri xukꞌut ri ángel chwach \p \v 1 E qꞌalajisanik waꞌ xuya ri Dios che ri Qanimajawal Jesucristo chaꞌ Rire kukꞌut chike ri raj chakibꞌ saꞌ taq ri katajin loq. Ruqꞌalajisaxik xuꞌan ri Jesús e xutaq lo ru ángel chaꞌ koluꞌbꞌiꞌij waꞌ che ri raj chak Juan. \v 2 Ekꞌu ri Juan xuqꞌalajisaj kan ri tzij re ri Dios, ri qꞌalajisanik re ri Qanimajawal Jesucristo rukꞌ taq ri xkꞌut chwach rire. \v 3 Nim uqꞌij ralaxik ri kajilan wa chꞌaꞌtem re wa qꞌalajisanik yey nim kiqꞌij kalaxik konoje ri ketaw re waꞌ yey kakitaqej ronoje taq ri tzꞌibꞌital chupa, ma xa naqaj chi kꞌo wi lo ruqꞌijol echiriꞌ kuꞌana taq waꞌ. \s1 Ri Juan kuya pan rutzil kiwach ri wuqubꞌ iglesias \p \v 4 Riꞌin in Juan kintzꞌibꞌan pan chike ri wuqubꞌ iglesias e kꞌo chupa taq ri tinamit re Asia. \p Kꞌulu alaq ri unimal rutzil kꞌuꞌxaj y ri utzil chomal, ri kape rukꞌ ri Jun kꞌo waqꞌij ora, ri xex chi kꞌo lo wi y ri kꞌo chiqawach apanoq, ri kape rukꞌ ri wuqubꞌ uwach Uxlabꞌixel kꞌo chwach rutzꞌulibꞌal pa kataqan wi, \v 5 yey ri kape rukꞌ ri Qanimajawal Jesucristo, ri kuqꞌalajisaj chi utz ri Qꞌijsaq. Rire e ri nabꞌe xkꞌastaj lo chikixoꞌl ri ekaminaq y e ri kꞌo pakiwi konoje ri e taqanelabꞌ che ruwachulew. Rire lik kꞌax xojunaꞌo y xojuchꞌaj che taq ri qamak rukꞌ rukikꞌel xturuw chwa ri cruz. \v 6 Xuꞌan kꞌu xa jun tinamit chiqe y xuꞌan chiqe oj taqanel y oj chakunel chwach ri Dios, Ruqaw Rire. Ekꞌu Rire lik taqal che kayak uqꞌij waqꞌij ora y chiqawach apanoq ma lik saꞌchi ruchomal y ruchuqꞌabꞌ. \v 7 Tape alaq, ri Qanimajawal Jesucristo pa sutzꞌ kakꞌun wi. Konoje kꞌu riꞌ kakilo, kakil ne ri xekamisan re. Y konoje rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che ruwachulew lik kebꞌoqꞌik ruma rukꞌunibꞌal.\x * \xo 1:7 \xt Mt. 24:30\x* Paqatzij wi jelaꞌ kuꞌano. \fig Taq ri tinamit pa e kꞌo wi ri wuqubꞌ iglesias re Asia (Apocalipsis 1:4–3:22)|alt="Map of 7 churches" src="HK043k_Span.tif" size="span" ref="Ap. 1:4" \fig* \p \v 8 «Riꞌin in ri jeqebꞌal re yey in ri kꞌisbꞌal re, jelaꞌ pachaꞌ ri kaꞌibꞌ letra A y Z»\f + \fr 1:8 \ft “A y Z”: Kil “Alfa y Omega” pa vocabulario.\f* kacha ri Qanimajawal, ri Jun kꞌo waqꞌij ora, ri xex chi kꞌo lo wi y ri kꞌo chiqawach apanoq yey ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ. \s1 Ri xkꞌut che ri Juan pa ri isla Patmos \p \v 9 Riꞌin in Juan in bꞌare jun ukꞌ alaq hermanos, junam oj kꞌo chupa rutaqanik ri Qanimajawal Jesucristo y junam kaqachꞌij uchuqꞌabꞌ taq ri kꞌaxkꞌobꞌik rukꞌ unimal qakꞌuꞌx. E riꞌin xineꞌyoꞌq pa ri isla Patmos ruma xintzijoj ri Tzij re ri Dios y ri Qꞌijsaq re ri Qanimajawal Jesucristo. \v 10 Pa kꞌu jun qꞌij domingo\f + \fr 1:10 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “ri qꞌij re ri Qanimajawal Jesucristo”.\f* in kꞌo puqꞌabꞌ ri Ruxlabꞌixel ri Dios echiriꞌ xinto xchꞌaw lo Jun chwij, waꞌ lik ko kachꞌawik pachaꞌ uchꞌawibꞌal trompeta. \v 11 Jewaꞌ xubꞌiꞌij: \p «Riꞌin in ri jeqebꞌal re yey in ri kꞌisbꞌal re, jelaꞌ pachaꞌ ri kaꞌibꞌ letra A y Z. Chatzꞌibꞌaj kꞌu chupa juna libro ronoje taq ri kawilo y chataqa bꞌi chike ri wuqubꞌ iglesias e kꞌo chupa taq ri tinamit re Asia: ri kꞌo Éfeso, ri kꞌo Esmirna, ri kꞌo Pérgamo, ri kꞌo Tiatira, ri kꞌo Sardis, ri kꞌo Filadelfia y ri kꞌo Laodicea» xchaꞌ. \p \v 12 Xintzuꞌn kꞌu pan chwij chaꞌ kanwilo china ri kachꞌaꞌt lo wukꞌ; y echiriꞌ xintzuꞌn apanoq, xinwil pan wuqubꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro. \v 13 Chikinikꞌajal kꞌu ri wuqubꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro, xinwil pan Jun lik e katzuꞌn Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex. Ukojom jun uqꞌuꞌ kopon kꞌa chuqul raqan y kojotal jun pas re oro chwa ukꞌuꞌx. \v 14 Rujolom y ruwiꞌ lik saq jelaꞌ pachaꞌ ri mit saq y pachaꞌ ri nieve;\f + \fr 1:14 \ft Ri nieve jelaꞌ rusaqil pachaꞌ katzuꞌn ri saqbꞌach.\f* y ukabꞌichal ruwach pachaꞌ aqꞌ kareprotik. \v 15 Ri raqan kawolqꞌinik pachaꞌ ri chꞌichꞌ bronce echiriꞌ kesax lo pa ri orna; ruqul katatajik jelaꞌ pachaꞌ utzaꞌm yaꞌ e riꞌ xkꞌunik. \v 16 Puwikiqꞌabꞌ e kꞌo wuqubꞌ chꞌumil; puchiꞌ kel lo jun espada lik tꞌisiꞌs utzaꞌm y kaꞌibꞌ ruwi reꞌ.\f + \fr 1:16 \ft Wa espada e keꞌelawi Ruchꞌaꞌtem ri Cristo yey waꞌ lik kꞌo uchuqꞌabꞌ ma ronoje ri kubꞌiꞌij e kuꞌanaꞌ. Heb. 4:12\f* Rupalaj jelaꞌ pachaꞌ ri qꞌij echiriꞌ lik kareprotik. \v 17 Ekꞌuchiriꞌ xintzuꞌ uwach, xintzaq xeꞌraqan uqꞌabꞌ y xinkanaj kanoq pachaꞌ in kaminaq chik. Ekꞌu Rire xuya ruwikiqꞌabꞌ panuwiꞌ y jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: \p «Maxiꞌij awibꞌ, ma Riꞌin in ri nabꞌe yey in ri kꞌisbꞌal re. \v 18 In ri xex in kꞌo wi, In ri xinkamik, pero woꞌora na jinta chi utaqexik ri nukꞌaslemal. Panuqꞌabꞌ Riꞌin kꞌo wi ri kamik y panuqꞌabꞌ kꞌo wi kebꞌenukꞌastajisaj lo ri ekaminaq.\f + \fr 1:18 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “Panuqꞌabꞌ kꞌo wi ri lawe re ri kamik y re ri luwar pa kekꞌojiꞌ wi ri ekaminaq.”\f* \p \v 19 »Chatzꞌibꞌaj janipa ri xkꞌut chawach, rukꞌ taq ri kat-tajin che rilik y ri katajin lo chiqawach apanoq. \v 20 Ri keꞌelawi ri wuqubꞌ chꞌumil awilom pa nuwikiqꞌabꞌ y taq ri wuqubꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro e waꞌ: Ri wuqubꞌ chꞌumil e ri wuqubꞌ ángeles e chajinel ke ri wuqubꞌ iglesias; yey ri wuqubꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro e ri wuqubꞌ iglesias. \c 2 \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Éfeso \p \v 1 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach\f + \fr 2:1 \ft “Aj kꞌamal wach”: Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “ángel”. Pa capítulo 2 y 3, waꞌ keꞌelawi jun ángel re ri Dios o jun tikawex kuqꞌalajisaj Ruchꞌaꞌtem ri Dios chike jujun chik.\f* re riglesia kꞌo Éfeso: \mi E ri Jun kꞌo wuqubꞌ chꞌumil puwikiqꞌabꞌ, ri kabꞌin chikinikꞌajal ri wuqubꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 \v 2 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano, ri kꞌayewlaj chak iꞌanom y runimal ikꞌuꞌx chwach taq ri kꞌax. Wetaꞌam na kebꞌikꞌul ta iwukꞌ ri winaq itzel kikꞌuꞌx. Ma lik ikꞌamom kipa ri kakibꞌiꞌij e taqoꞌn re ri Cristo tobꞌ na e taj; yey xqꞌalajin kꞌu riꞌ xa e aj raqꞌubꞌal. \v 3 Lik itijom kꞌu ri kꞌax y na kixkos ta kꞌana che ri nuchak. Iyaꞌom ikꞌuꞌx che utzijoxik ri nubꞌiꞌ y na paxinaq ta ikꞌuꞌx che. \v 4 Pero Riꞌin kꞌo taq ri na kukꞌul ta nukꞌuꞌx che ri kiꞌano: E ri rutzil ikꞌuꞌx wukꞌ na e ta chi pachaꞌ ri xijeqebꞌej loq. \v 5 E uwariꞌche kꞌuna chikꞌuꞌx pachawi ix jaljobꞌinaq wi. Chitzelej kꞌu itzij chwach ri Dios y chiꞌana tanchi ri chak jelaꞌ pachaꞌ ri xiꞌan lo che ri jeqebꞌal loq. Ma we na kitzelej ta itzij, Riꞌin kinkꞌun lo iwukꞌ y kanwesaj kꞌu puluwar ri tzukꞌulibꞌal aqꞌ re oro iweꞌix. \v 6 Noꞌj kꞌu ri utz kꞌa kixtajin che uꞌanik, e ri tzel kiwil taq ri na utz taj kakiꞌan ri nicolaítas,\f + \fr 2:6 \ft “Nicolaítas”: Waꞌ e taq utijoꞌn jun achi Nicolás rubꞌiꞌ. Rukꞌutunik rire xa sokosoꞌnik.\f* ma jenelaꞌ Riꞌin lik tzel kanwil taq ri kakiꞌano. \v 7 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias. China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, kanya che kutij re rujiqꞌobꞌalil ri cheꞌ re kꞌaslemal, ri kꞌo chunikꞌajal ri werta re ri Dios, kachaꞌ. \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Esmirna \p \v 8 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Esmirna: \mi E ri Jun kabꞌiꞌn re: “Riꞌin in ri nabꞌe yey in ri kꞌisbꞌal re, ri xkamik y xkꞌastaj tanchik”, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 \v 9 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano, ri kꞌaxkꞌobꞌik ix kꞌo wi y ri nibꞌaꞌil kiwikꞌowibꞌej, tobꞌ paqatzij wi riꞌix lik kꞌo ibꞌeyomal chwach ri Dios. Lik wetaꞌam ronoje ri tzel itzijobꞌexik kakiꞌan jujun e aj judiꞌabꞌ, ri kakibꞌiꞌij e utinamit ri Dios tobꞌ na e ta kukꞌil, ma e kukꞌil ri e kꞌo puqꞌabꞌ ri Satanás. \v 10 Mixiꞌij kꞌu iwibꞌ che ronoje taq ri kiwikꞌowibꞌej. Chitapeꞌ: Kakꞌam ipa, ma ritzel winaq kebꞌuya jujun chiwe pa cárcel y kixkꞌojiꞌ pa kꞌaxkꞌobꞌik lajuj qꞌij. Chitikibꞌaꞌ kꞌu ri kubꞌulibꞌal ikꞌuꞌx, tobꞌ kixkamisaxik; ma Riꞌin kanya jun corona chiwe, waꞌ e ri kꞌaslemal na jinta utaqexik. \v 11 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias. China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, riꞌ na kikꞌow ta chupa rukaꞌm kamik, kachaꞌ.\x * \xo 2:11 \xt Ap. 20:6, 14; 21:8\x* \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Pérgamo \p \v 12 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Pérgamo: \mi E ri Jun rukꞌaꞌam ri espada lik tꞌisiꞌs utzaꞌm yey kaꞌibꞌ ruwi reꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 \v 13 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano; yey wetaꞌam e pa ri tinamit pa ix kꞌo wi, kataqan ri Satanás. Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, kꞌa ikojom ri nubꞌiꞌ y na iwesam ta iwibꞌ chwij ma lik kubꞌul ikꞌuꞌx wukꞌ, tobꞌ ne echiriꞌ chupa laꞌ la tinamit xkamisax ri Antipas, ri lik jusukꞌ tzijonel we. \v 14 Pero Riꞌin kꞌo taq ri na kukꞌul ta nukꞌuꞌx che ri kiꞌano: E ri ebꞌikꞌulum chiriꞌ ri kitaqem rukꞌutunik ri jun aj qꞌij re ojertan Balaam rubꞌiꞌ. Ma ri Balaam xukꞌut che ri Balac suꞌanik kukoj tzaqibꞌal pa kibꞌe raj Israel chaꞌ kakitij ri ikꞌowisam chi chikiwach ri tiox y kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj.\x * \xo 2:14 \xt Nm. 25:1-3; 31:16\x* \v 15 Yey riꞌix ebꞌikꞌulum chiriꞌ ri kitaqem ri kikꞌutunik ri nicolaítas, waꞌ wa kꞌutunik lik tzel kanwil Riꞌin. \v 16 E uwariꞌche chitzelej itzij chwach ri Dios; ma we na kiꞌan taj, Riꞌin kinopon tan iwukꞌ y kinchꞌoꞌjin kꞌu riꞌ kukꞌ ri nicolaítas rukꞌ ri nu espada kel lo pa nuchiꞌ.\f + \fr 2:16 \ft Wa espada keꞌelawi e Ruchꞌaꞌtem ri Cristo yey waꞌ lik kꞌo uchuqꞌabꞌ ma ronoje ri kubꞌiꞌij e kuꞌanaꞌ. Heb. 4:12\f* \v 17 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias. China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, Riꞌin kanya che kutij re ri waꞌim ewatalik, waꞌ e ri maná\x * \xo 2:17 \xt Éx. 16:31-33\x* y kanya kꞌu jun ralko abꞌaj lik saq che y chwach ri ralko abꞌaj tzꞌibꞌital jun kꞌakꞌ bꞌiꞌaj na jinta junoq etaꞌmayom re, xew ketaꞌman ri kakꞌuluw re, kachaꞌ. \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Tiatira \p \v 18 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Tiatira: \mi Rukꞌajol ri Dios, ri Jun kꞌo taq uwach pachaꞌ aqꞌ kareprotik y ri raqan lik kawolqꞌinik pachaꞌ ri chꞌichꞌ bronce echiriꞌ kesax lo pa ri orna, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 \v 19 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano. Wetaꞌam ri rutzil ikꞌuꞌx, ri kubꞌulibꞌal ikꞌuꞌx, ri nimanik kiꞌano y runimal ikꞌuꞌx. Yey lik wetaꞌam e taq ri chak kixtajin che uꞌanik waqꞌij ora, más kꞌi chwach taq ri iꞌanom lo nabꞌe. \v 20 Pero Riꞌin kꞌo taq ri na kukꞌul ta nukꞌuꞌx che ri kiꞌano: E ri ikꞌulum chixoꞌlibꞌal riꞌix ri jun ixoq Jezabel rubꞌiꞌ.\f + \fr 2:20 \ft Pa wa iglesia xkꞌojiꞌ jun ixoq aj wach yey rire xebꞌumin jujun chupa ri na utz taj pachaꞌ xuꞌan ri reina Jezabel re ojertan. 1 R. 16:31; 2 R. 9:22,30\f* Waꞌ wiꞌxoq uꞌanom qꞌalajisanel che ribꞌ; pero rukꞌ taq rukꞌutunik, e kebꞌusok ri waj chakibꞌ chaꞌ kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj y kakitij ri ikꞌowisam chi chikiwach ri tiox. \v 21 Ekꞌu Riꞌin lik naj woyeꞌem chaꞌ kutzelej utzij chinuwach, pero na karaj taj karoqꞌotaj kan ri na utz taj, waꞌ e ri makunik kukꞌ rachijabꞌ. \v 22 Chitapeꞌ: Riꞌin kanya wiꞌxoq pa yabꞌil chaꞌ katzaq chwa uwarabꞌal, y jekꞌulaꞌ kebꞌenuya pa unimal kꞌaxkꞌobꞌik konoje ri kemakun rukꞌ we e laꞌ na kakitzelej ta kitzij che taq ri na utz taj kiꞌanom rukꞌ. \v 23 Kebꞌenukamisaj na konoje ri ralkꞌoꞌal wiꞌxoq, chaꞌ jelaꞌ konoje riglesia kaketaꞌmaj e Riꞌin kanwilo saꞌ ri kꞌo chupa ri kinaꞌoj ri winaq y ri kꞌo chupa ri kanimaꞌ, we utz o na utz taj. E Riꞌin kanya chijujunal riꞌix ri taqal chiwe e chirij taq ri iꞌanom. \v 24 Noꞌj kambꞌiꞌij kꞌu chiwe riꞌix ri nikꞌaj chik re riglesia kꞌo Tiatira, ri na itaqem ta wa kꞌutunik\x * \xo 2:24 \xt Ap. 2:20\x* yey na iyaꞌom tane iwibꞌ che uꞌanik ri kakibꞌiꞌij rike “e xew ke ri lik kꞌo kimajom puwi ri ewatalik chikiwach ri jujun chik” yey waꞌ rukꞌ ri Satanás petinaq wi, kambꞌiꞌij kꞌu chiwe: Na jinta jun chik eqaꞌn kanya chiqul. \v 25 Xew e lik miwesaj iwibꞌ che ronoje ri uyaꞌom ri Dios chiwe kꞌa echiriꞌ kinopon tanchi iwukꞌ. \v 26 Ma e chike ri kechꞌijow uchuqꞌabꞌ ronoje taq ri na utz taj y kakiꞌan woꞌora saꞌ ri kuaj Riꞌin y jelaꞌ ketajin che uꞌanik kꞌa echiriꞌ kinopon tanchi iwukꞌ, riꞌ kanya pakiqꞌabꞌ ketaqan pakiwi taq ri tinamit che ruwachulew, \v 27 jelaꞌ pachaꞌ ri uyaꞌom ri Nuqaw chwe Riꞌin. Y jekꞌulaꞌ ketaqan pakiwi taq ri tinamit rukꞌ jun vara chꞌichꞌ pakiqꞌabꞌ y kakiꞌan kꞌu chike pachaꞌ echiriꞌ kaꞌan ukꞌaj che juna xun re ulew. \v 28 Jekꞌulaꞌ chike ri ketaqanik, kanꞌan chike kewonik pachaꞌ ruchomal ri nimalaj chꞌumil re ri saqribꞌal. \v 29 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias, kachaꞌ. \c 3 \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Sardis \p \v 1 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Sardis: \mi Ri Jun kꞌo ri wuqubꞌ uwach Uxlabꞌixel re ri Dios rukꞌ y kꞌo ri wuqubꞌ chꞌumil rukꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano. Kabꞌiꞌx ne chiwe “ix kꞌaslik”, pero na qatzij taj ma riꞌix ix kaminaq chwach ri Dios. \v 2 Kambꞌiꞌij kꞌu chiwe: Chixkꞌastajoq y lik chitija chi uqꞌij kiyak iwibꞌ che taq ri utz kꞌa kixtajin che uꞌanik, ma taq waꞌ katajin usachik uwach. Ekꞌu Riꞌin wilom ri iꞌanom, yey waꞌ na e ta ri karaj ri Dios chiwe. \v 3 Kꞌuna kꞌu chikꞌuꞌx saꞌ taq ri imajom y saꞌ taq ri itom chwi ri kꞌutunik ikꞌulum. E chitaqej taq waꞌ y chitzelej itzij chwach ri Dios; ma we kixwarik, Riꞌin xaqikꞌateꞌt kinopon iwukꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri roponibꞌal releqꞌom, ma na iwetaꞌam ta kꞌu riꞌ ri ora echiriꞌ kinoponik. \v 4 Pero e kꞌo jujun tikawex iwukꞌ chiriꞌ Sardis lik jusukꞌ ri kibꞌinik kisilabꞌik chwach ri Dios, waꞌ na kichꞌulam ta kibꞌ rukꞌ ri mak. Yey chiqawach apanoq rike junam kebꞌin wukꞌ rukꞌ kiqꞌuꞌ saq, ma e taqal riꞌ chike. \v 5 China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, kawiq rukꞌ uqꞌuꞌ saq y na kanyoj ta rubꞌiꞌ chupa ri libro re kꞌaslemal na jinta utaqexik. Yey kanqꞌalajisaj kꞌu rubꞌiꞌ chwach ri Nuqaw y chikiwach ri ángeles e kꞌo rukꞌ. \v 6 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias, kachaꞌ. \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Filadelfia \p \v 7 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Filadelfia: \mi E kubꞌiꞌij waꞌ ri Jun lik nim uqꞌij Santo, ri xew kubꞌiꞌij ri lik usukꞌ. Puqꞌabꞌ Rire kꞌo wi ri lawe re ri rey David. Ekꞌu Rire, we kꞌo xujaqo, na jinta chi junoq kariqow utzꞌapixik; yey we kꞌo xutzꞌapij, na jinta chi junoq kariqow ujaqik. Jekꞌuwaꞌ kubꞌiꞌij Rire chiwe: \pi1 \v 8 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano. Chitapeꞌ: Riꞌin nuyaꞌom chiwach riꞌix jun puerta jaqalik y waꞌ wa puerta na jinta junoq kariqow utzꞌapixik; ma tobꞌ na lik ta kꞌo ichuqꞌabꞌ, e lik itaqem ri Nutzij y na kixkꞌix tane che ri nubꞌiꞌ chikiwach ri winaq. \v 9 Chitapeꞌ: Ri e kꞌo puqꞌabꞌ ri Satanás (waꞌ kakibꞌiꞌij “oj utinamit ri Dios ma oj aj judiꞌabꞌ” kechaꞌ, pero kakiꞌan raqꞌubꞌal ma na e ta kukꞌil rutinamit ri Dios), Riꞌin kanꞌan kꞌu chike rike e koꞌlkixuku kibꞌ chiwach riꞌix y kaketaꞌmaj kꞌu riꞌ Riꞌin lik kꞌax kixinnaꞌo. \v 10 Riꞌix ichꞌijom uchuqꞌabꞌ taq ri kꞌaxkꞌobꞌik rukꞌ unimal ikꞌuꞌx pachaꞌ ri ximbꞌiꞌij chiwe; ruma kꞌu riꞌ, kixinchajij che taq ri kꞌaxkꞌobꞌik katajin lo puwi ronoje ruwachulew, waꞌ e re kꞌambꞌal kipa konoje ri tikawex. \v 11 Chitapeꞌ: Riꞌin kinopon tan iwukꞌ; lik kꞌu miwesaj iwibꞌ che ronoje ri uyaꞌom ri Dios chiwe, chaꞌ jelaꞌ na jinta junoq kamajaw ri corona\f + \fr 3:11 \ft “Corona”: Waꞌ keꞌelawi e ri rajil ukꞌaxel kuya ri Dios chilaꞌ chikaj chike ri xkiꞌan ri utz.\f* kuya ri Dios chiwe. \v 12 China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, Riꞌin kanꞌan che kuꞌan pachaꞌ bastión re ukowil ri Rocho ri nu Dios y na kel ta chi kꞌana chiriꞌ. Kantzꞌibꞌaj kꞌu che rire rubꞌiꞌ ri nu Dios y rubꞌiꞌ rutinamit ri nu Dios, waꞌ e ri kꞌakꞌ Jerusalem kape chilaꞌ chikaj rukꞌ ri nu Dios. Yey kantzꞌibꞌaj ne ri kꞌakꞌ nubꞌiꞌ che. \v 13 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias, kachaꞌ. \s1 Ri xtzꞌibꞌax pan che riglesia kꞌo Laodicea \p \v 14 »Chatzꞌibꞌaj pan waꞌ che ri aj kꞌamal wach re riglesia kꞌo Laodicea: \mi Ri Jun Lik Areꞌ, ri paqatzij wi kuqꞌalajisaj chi utz ri Qꞌijsaq, ri xjeqow lo ronoje ri xuꞌan ri Dios, jewaꞌ kubꞌiꞌij chiwe: \pi1 \v 15 Riꞌin lik wetaꞌam ronoje ri kiꞌano. Riꞌix na ix tane joron y na ix tane kꞌatan. ¡Lik utz we ta ix joron o we ta ix kꞌatan! \v 16 Pero ruma kꞌu xa ix saqmiqꞌin ma na ix tane joron y na ix tane kꞌatan, kixinxabꞌej na lo pa nuchiꞌ. \v 17 Ma riꞌix kibꞌiꞌij: “Lik oj bꞌeyom, ronoje ri kajawax chiqe kꞌo chi qukꞌ y na jinta nibꞌaꞌil kaqatijo”; noꞌj lik toqꞌoꞌ ne iwach ma na kinaꞌbꞌej ta kꞌu riꞌ chwach ri Dios na jinta kꞌana iwach, lik ix nibꞌaꞌ, ix potzꞌ yey ix chꞌanalik. \v 18 E uwariꞌche kanya wa pixabꞌanik chiwe: Chiloqꞌo chwe Riꞌin ri oro lik chom, porotal chi utz pa aqꞌ, chaꞌ jelaꞌ paqatzij wi kixuꞌan bꞌeyom. Chiloqꞌo chwe Riꞌin riqꞌuꞌ saq re kikojo chaꞌ jelaꞌ kichꞌuq rikꞌix ruma ix chꞌanalik y chiloqꞌo chwe Riꞌin ri kunabꞌal re kikunaj riwach chaꞌ jelaꞌ paqatzij wi kixtzuꞌnik. \v 19 Riꞌin kanchꞌaꞌbꞌej kipa y kebꞌenuqꞌil konoje ri kꞌax kebꞌenunaꞌo; e uwariꞌche chitzelej kꞌu itzij chwach ri Dios rukꞌ ronoje ikꞌuꞌx. \v 20 Chitapeꞌ: Riꞌin in kꞌo pan chwach ri puerta y kinchꞌaw kꞌu apanoq; we kꞌo junoq kuta ri nuqul y kujaq lo ri puerta, Riꞌin kinok bꞌi y kinwaꞌ rukꞌ, y rire kawaꞌ wukꞌ Riꞌin. \v 21 China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, kanya che katzꞌuyiꞌ wukꞌ chupa ri nutzꞌulibꞌal pa kintaqan wi, jelaꞌ pachaꞌ Riꞌin nuchꞌijom uchuqꞌabꞌ ronoje ri na utz taj yey in tzꞌul chi rukꞌ ri Nuqaw chupa rutzꞌulibꞌal. \v 22 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal, e chuta ri kubꞌiꞌij ri Ruxlabꞌixel ri Dios chike taq riglesias, kachaꞌ.» \c 4 \s1 Ri yakbꞌal uqꞌij ri Dios chilaꞌ chikaj \p \v 1 Kꞌisbꞌal kꞌu re taq waꞌ, xintzuꞌn chikaj y xinwil jun puerta jaqatal che ruwa kaj. Y ri Jun, ri kachꞌaw pachaꞌ uchꞌawibꞌal trompeta, xchꞌaꞌt tanchi wukꞌ, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «Chataqꞌana lo wara y Riꞌin kankꞌut chawe saꞌ taq ri katajin loq we xikꞌow taq waꞌ wa xbꞌiꞌx chawe» xchaꞌ. \v 2 Xaqikꞌateꞌt, riꞌin xinkꞌojiꞌ puqꞌabꞌ ri Ruxlabꞌixel ri Dios. Xinwil kꞌu jun tzꞌulibꞌal re taqanik chilaꞌ chikaj y kꞌo Jun tzꞌul chupa. \v 3 Ri Jun tzꞌul chupa jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ ri chomilaj abꞌaj jaspe rubꞌiꞌ y pachaꞌ ri chomilaj kaq abꞌaj cornalina rubꞌiꞌ. Ri tzꞌulibꞌal sututal rij rukꞌ jun arco iris lik kawonik jelaꞌ pachaꞌ ri chomilaj abꞌaj esmeralda rubꞌiꞌ. \v 4 Yey wa tzꞌulibꞌal sutum rij rukꞌ veinticuatro tzꞌulibꞌal chik. Y xinwil veinticuatro nimaq winaq etzꞌul pa ri veinticuatro tzꞌulibꞌal, kikojom kiqꞌuꞌ lik saq y kꞌo corona re oro che ri kijolom. \v 5 Chupa kꞌu ri tzꞌulibꞌal kebꞌel lo uyokꞌbꞌal uxeꞌ kaj y katataj uchꞌawibꞌal jabꞌ karaqlajik y kajininik. Chwach kꞌu ri tzꞌulibꞌal, lik kawolol wuqubꞌ candil, waꞌ e ri wuqubꞌ uwach Uxlabꞌixel re ri Dios. \v 6 Chwach ri tzꞌulibꞌal kayenen jun yaꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri mar y kajuljut upa pachaꞌ chi vidrio. Y ri tzꞌulibꞌal sutum rij kuma kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles yey jelaꞌ ketzuꞌn pachaꞌ awaj y kꞌo ukꞌiyal kiwach chikij y chikiwach. \v 7 Ri nabꞌe jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ juna koj, rukaꞌm jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ juna meqꞌ, rupalaj rurox jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ upalaj winaq y rukaj jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ juna águila kaxikꞌikꞌik. \v 8 Chikijujunal wa kajibꞌ kꞌo waqitaq kixikꞌ. Y lik kꞌo ukꞌiyal kiwach che ronoje ri kij y ruxeꞌ ri kixikꞌ. Yey na kekos ta kꞌu che ubꞌiꞌxikil chipaqꞌij chichaqꞌabꞌ: \q1 «¡Lik Santo, Santo, Santo ri Dios Qajawxel, \q1 ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ, \q1 ri xex chi kꞌo lo wi, ri kꞌo waqꞌij ora y ri kꞌo chiqawach apanoq!» kechaꞌ. \m \v 9 Ekꞌu ri kajibꞌ kakiyak uqꞌij ri Dios, kakibꞌixoj rubꞌiꞌ y kakiya kiqasaꞌn re tioxibꞌal che ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik, ri na jinta utaqexik rukꞌaslemal. \v 10 Ekꞌuchiriꞌ rike kakiꞌan waꞌ, ri veinticuatro nimaq winaq kakixukubꞌaꞌ kibꞌ chwach ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal y kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri na jinta utaqexik rukꞌaslemal yey kakesaj ri kicorona re oro che ri kijolom y kakiya chwach ri tzꞌulibꞌal y jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 \v 11 «Dios Qajawxel, xew Rilal taqal cheꞌla \q1 kakꞌul la ri yakbꞌal qꞌij \q1 ruma lik saꞌchi ri chomal la y ri chuqꞌabꞌ la; \q1 ma Lal xꞌanaw la re ronoje ri kꞌolik \q1 y lik e rajawal kꞌuꞌx la ri kekꞌojiꞌ taq waꞌ \q1 yey ruma ne laꞌ xeꞌan taq la» kechaꞌ. \c 5 \s1 Ri jubꞌotaj wuj nakꞌom rukꞌ wuqubꞌ sellos \p \v 1 Xinwil jubꞌotaj wuj\f + \fr 5:1 \ft “Jubꞌotaj wuj”: Kil “rollo” pa vocabulario.\f* kꞌo puqꞌabꞌ uwikiqꞌabꞌ ri Jun tzꞌul chupa ri tzꞌulibꞌal re taqanik. Ekꞌu wa jubꞌotaj wuj kꞌo tzꞌibꞌital chupa y chirij, yey nakꞌom rukꞌ wuqubꞌ sellos. \v 2 Xinwil kꞌu jun ángel lik kꞌo uchuqꞌabꞌ xsikꞌin che ubꞌiꞌxikil: «¿China ri yaꞌtal che kukir uwach ri jubꞌotaj wuj y kulochꞌij ri sellos kꞌo che?» xchaꞌ. \v 3 Yey na jinta ne junoq chilaꞌ chikaj o che ruwachulew o chuxeꞌ ulew yaꞌtal che kulochꞌij ri sellos nakꞌom che ri jubꞌotaj wuj re karajilaj uwach o tobꞌ ne xa re karilo. \v 4 Ekꞌu riꞌin lik kinoqꞌik, ma na jinta junoq riqom yaꞌtal che kukir uwach ri jubꞌotaj wuj re karajilaj uwach o tobꞌ ne xa re karilo. \v 5 Kꞌo kꞌu jun chike ri veinticuatro nimaq winaq, jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: \p —Matoqꞌ chik, ma e ri Jun Koj re ri tinamit Judá, ri ralkꞌoꞌal kan ri rey David, ri uchꞌijom uchuqꞌabꞌ ronoje ri na utz taj, yaꞌtal kꞌu puqꞌabꞌ Rire kulochꞌij ri sellos y kukir uwach ri jubꞌotaj wuj —xchaꞌ. \p \v 6 Tekꞌuchiriꞌ xinwilo, chwach ri tzꞌulibꞌal re taqanik y chikixoꞌlibꞌal ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles\x * \xo 5:6 \xt Ap. 4:6-8\x* y ri nimaq winaq, chakal jun Qꞌapoj Bꞌexex pachaꞌ lik ꞌanom kꞌax che. Wuqubꞌ ri rukꞌaꞌ y wuqubꞌ ruwach, waꞌ keꞌelawi e ri wuqubꞌ uwach Uxlabꞌixel re ri Dios taqom lo che ronoje ruwachulew. \v 7 Ri Qꞌapoj Bꞌexex xqibꞌik y xukꞌam ri jubꞌotaj wuj kꞌo puqꞌabꞌ uwikiqꞌabꞌ ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal. \v 8 Echiriꞌ kꞌo chi ri jubꞌotaj wuj puqꞌabꞌ, ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles y ri veinticuatro nimaq winaq xkixuk kibꞌ xeꞌraqan uqꞌabꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex. Konoje kukꞌaꞌam ki arpa y kicopa re oro nojinaq che incienso. Wa incienso keꞌelawi e taq ri oración kakiꞌan rutinamit ri Dios. \v 9 Y kakibꞌixoj wa jun kꞌakꞌ bꞌix: \q1 «Xew Rilal taqal cheꞌla kakꞌam la ri jubꞌotaj wuj \q2 y kalochꞌij la taq ri sellos nakꞌal che, \q1 ma xya ibꞌ la pa kamik y jekꞌulaꞌ xeloqꞌ la rukꞌ ri kikꞌel la \q2 konoje rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex \q2 che ronoje rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal \q2 y konoje taq ri tinamit chaꞌ kebꞌuꞌana re ri Dios. \q1 \v 10 Xꞌan kꞌu la xa jun tinamit chike \q2 y xꞌan la chike e chakunel chwach ri Dios \q2 y ketaqan kꞌu che ruwachulew» kechaꞌ. \p \v 11 Tekꞌuchiriꞌ xebꞌenuwil ukꞌiyal ángeles kisutum rij ri tzꞌulibꞌal re taqanik yey kisutum kij ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles y ri nimaq winaq. Ri kikꞌiyal wa ángeles na kachꞌijitaj ta kajilaxik ma lik e ukꞌiyal millones. Yey xinto \v 12 lik ko kesikꞌin che ubꞌiꞌxikil: \q1 «Ri jun Qꞌapoj Bꞌexex lik ꞌanom kꞌax che, \q1 xew che Rire taqal wi kakꞌojiꞌ ronoje taqanik \q2 y bꞌeyomal puqꞌabꞌ, \q1 xew rukꞌ Rire kꞌo saqil naꞌoj y unimal chuqꞌabꞌ, \q1 xew che Rire taqal wi kaxuk ibꞌ chwach y kayak uqꞌij \q2 ruma ri unimal uchomalil» kechaꞌ. \p \v 13 Jekꞌulaꞌ xebꞌenuta konoje taq ri e ꞌanatal ruma ri Dios: ri e kꞌo chilaꞌ chikaj, ri e kꞌo che ruwachulew, ri e kꞌo chuxeꞌ ulew y ri e kꞌo chupa ri mar, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «Che ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal y che ri Qꞌapoj Bꞌexex, \q1 taqal ri yakbꞌal kiqꞌij y ri kaxuk ibꞌ chikiwach \q1 yey taqalik kabꞌiꞌxik kꞌo kichomalil y kichuqꞌabꞌ \q1 na jinta utaqexik» kechaꞌ. \p \v 14 Ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal kakikꞌul pan uwach: «¡Amén!» kechaꞌ. Y ri veinticuatro nimaq winaq xkixukubꞌaꞌ kibꞌ, xkiqasaj kꞌu kimejelem kꞌa chuꞌlew y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri Jun na jinta utaqexik rukꞌaslemal. \c 6 \s1 Ri nabꞌe sello \p \v 1 Xinwilo echiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij ri nabꞌe sello y xinta uqul jun chike ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles.\x * \xo 6:1 \xt Ap. 4:6-8\x* Rire xchꞌaw pachaꞌ uchꞌawibꞌal jabꞌ, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «¡Saꞌa!» xchaꞌ. \v 2 Xinwil kꞌu jun kawayuꞌ saq rij. Yey ri kojoyom re rukꞌaꞌam jun arco puqꞌabꞌ y xyaꞌ kꞌu jun corona che. Tekꞌuchiriꞌ xel bꞌi rukꞌ unimal uchuqꞌabꞌ chaꞌ rire kuꞌchꞌija uchuqꞌabꞌ ronoje. \s1 Rukaꞌm sello \p \v 3 Ekꞌuchiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij rukaꞌm sello, xinta uqul rukaꞌm chike ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «¡Saꞌa!» xchaꞌ. \v 4 Xel chi kꞌu lo jun chik kawayuꞌ, waꞌ kaq rij. Yey ri kojoyom re xyaꞌ puqꞌabꞌ karesaj ri utzil chomal che ruwachulew y kuꞌan chike ri winaq kakikamisaj kibꞌ chikiwach. Yey xyaꞌ jun nimalaj espada che. \s1 Rurox sello \p \v 5 Ekꞌuchiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij rurox sello, xinta uqul rurox chike ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «¡Saꞌa!» xchaꞌ. Xinwil kꞌu jun kawayuꞌ qꞌeq rij, yey ri kojoyom re utzayem jun lipro\f + \fr 6:5 \ft “Lipro”: Pa kaxtila waꞌ kabꞌiꞌx “balanza” che.\f* puqꞌabꞌ. \v 6 Tekꞌuchiriꞌ xinta jun qulaj xchꞌaw lo chikixoꞌlibꞌal wa kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «Che ri kaꞌibꞌ libra trigo utz kakoj rajil jun qꞌij chak re jun mokom; yey che ri waqibꞌ libra cebada, utz kakoj rajil jun qꞌij chak re jun mokom. Noꞌj ruwaꞌal ri uva y raceite, makꞌo maꞌan che» xchaꞌ. \s1 Rukaj sello \p \v 7 Ekꞌuchiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij rukaj sello, xinta ruqul rukaj chike ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «¡Saꞌa!» xchaꞌ. \v 8 Xinwil kꞌu jun kawayuꞌ saqtꞌuꞌr rij. Ri kojoyom re, “Kamik” rubꞌiꞌ, yey kꞌo jun teran chirij, waꞌ e ri rajaw ri Hades, ri luwar ke ri ekaminaq. Y xyaꞌ uchuqꞌabꞌ ri Kamik chaꞌ kebꞌukamisaj jun ukaj parte chike ri winaq che ruwachulew rukꞌ espada, rukꞌ numik, rukꞌ taq yabꞌil y kuma itzel chikop e kꞌo che ruwachulew. \s1 Ruroꞌ sello \p \v 9 Ekꞌuchiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij ruroꞌ sello, xinwil chuxeꞌ raltar janipa ri xekamisax ruma xkitzijoj ri Tzij re ri Dios y na xkewaj ta ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios. \v 10 Rike lik ko kesikꞌinik, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «Lal Dios Qajawxel, Rilal lik Lal jusukꞌ y janipa ri bꞌiꞌim la, lik e kuꞌanaꞌ. ¿Jampalaꞌ kaqꞌat la tzij pakiwi ri tikawex e kꞌo che ruwachulew y kaꞌan kꞌu la ukꞌaxel chike ri xekamisan qe?» kechaꞌ. \v 11 Y xyaꞌ kꞌu kiqꞌuꞌ lik saq y xbꞌiꞌx chike kakoyꞌej na kꞌenoq, ma kꞌamajaꞌ katzꞌaqat ri kajlibꞌal ri kachbꞌiꞌil kekamisaxik jelaꞌ pachaꞌ xꞌan chike rike. \s1 Ruwaqaq sello \p \v 12 Ekꞌuchiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij ruwaqaq sello, xinwilo xaqikꞌateꞌt xpe jun nimalaj kabꞌraqan. Ri qꞌij lik xuꞌan qꞌeq uwach jelaꞌ pachaꞌ juna kꞌul qꞌeq katzuꞌnik.\f + \fr 6:12 \ft Waꞌ e pachaꞌ ri kꞌul kakikoj ri tikawex ojertan echiriꞌ kakam juna katz-kichaqꞌ yey waꞌ lik tzakꞌan upa.\f* Y ri ikꞌ lik xuꞌan kaq uwach jelaꞌ pachaꞌ katzuꞌn ri kikꞌ. \v 13 Y taq ri chꞌumil e kꞌo che ruwa kaj xetzaq lo chwa ruwachulew, jelaꞌ xuꞌano pachaꞌ ri kuꞌan juna cheꞌ re higo kꞌo uwach echiriꞌ kakꞌun juna nimalaj tew y kujabꞌajaꞌ lo ronoje ruwach kꞌa rax. \v 14 Ruwa kaj xmalkaꞌnik jelaꞌ pachaꞌ kuꞌan ri wuj echiriꞌ kabꞌotik. Yey ronoje juyubꞌ rukꞌ ronoje isla xjalkꞌatix kiluwar. \v 15 Ekꞌu taq raj taqanel che ruwachulew, ri lik kꞌo kiwach, ri bꞌeyomabꞌ, ri e taqanelabꞌ pakiwi soldados, ri lik kꞌo kichuqꞌabꞌ, ri eloqꞌotal ruma kajaw yey ri na e jinta puqꞌabꞌ juna kajaw, konoje kꞌut xeꞌkewaj kibꞌ pa nimaq taq jul y chuxeꞌ nimaq taq abꞌaj kꞌo che ruwa taq juyubꞌ, \v 16 jewaꞌ kakibꞌiꞌij chike taq ri juyubꞌ y chike ri nimaq taq abꞌaj: «Chichꞌuqu lo qawiꞌ y chojiwewaj chwach ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik y chwach ri royowal ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 17 Ma xopon ri unimal qꞌij re ri qꞌatbꞌal tzij. ¿Yey china kꞌu ri kuchꞌijo katakꞌiꞌ chikiwach rike?» kechaꞌ. \c 7 \s1 Ri ciento cuarenta y cuatro mil tikawex kakoj ri retalil re ri Dios chike \p \v 1 Ikꞌowinaq chi kꞌu waꞌ, xebꞌenuwil kajibꞌ ángeles e takꞌal lo chwi taq rukajchal rajlibꞌal ruwachulew.\f + \fr 7:1 \ft “Rukajchal rajlibꞌal ruwachulew”: Waꞌ keꞌelawi pa norte, pa sur, pa relebꞌal qꞌij y putzaqibꞌal qꞌij.\f* Waꞌ e ri kekiqꞌatibꞌej taq ri kajibꞌ utzaꞌm tew che ruwachulew chaꞌ ri tew na kuꞌan ta kꞌax che ruwachulew, che ri mar y che taq ri cheꞌ. \v 2 Xinwil kꞌu jun chik ángel xel lo pa relebꞌal lo ri qꞌij; rire rukꞌaꞌam ri sello re ri Dios kꞌaslik. Ewi lik ko xsikꞌin chike ri kajibꞌ ángeles, ri xyaꞌtaj chike kakiꞌan kꞌax che ruwachulew y che ri mar. \v 3 Jewaꞌ xubꞌiꞌij chike: «Nabꞌe na kaqakoj ri retalil\f + \fr 7:3 \ft Wa retalil kakojik e kꞌutubꞌal re, rike e kꞌo puqꞌabꞌ ri Dios; yey ruma kꞌu waꞌ, ri kꞌax kape chwi ruwachulew na jinta kꞌo kuꞌan chike rike.\f* che rukurusil ri kipalaj ri e aj chak re ri Qaqaw Dios, tekꞌuchiriꞌ utz kiꞌan kꞌax che ruwachulew, che ri mar y che taq ri cheꞌ» xchaꞌ. \v 4 Y xinta ri kajlibꞌal ri kojotal wa retalil chike: waꞌ e ciento cuarenta y cuatro mil. Rike echaꞌtal chikixoꞌlibꞌal konoje ri tinamit ke raj Israel. \q1 \v 5 Taq ri kojotal wa retalil chike, e waꞌ: \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Judá, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Rubén, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Gad, \q1 \v 6 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Aser, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Neftalí, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Manasés, \q1 \v 7 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Simeón, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Leví, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Isacar, \q1 \v 8 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Zabulón, \q1 kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Benjamín, \q1 y kabꞌlajuj mil chike ri ralkꞌoꞌal kan ri José.\f + \fr 7:8 \ft Taq wa bꞌiꞌaj e ke ri kabꞌlajuj ukꞌajol kan ri Jacob, ri kabꞌiꞌx Israel che.\f* \s1 Ri qꞌalajisanik pakiwi taq ri na e ta aj Israel \p \v 9 Ikꞌowinaq chi kꞌu waꞌ, xebꞌenuwil ukꞌiyal winaq yey na jinta junoq kachꞌijow rajilaxik ri kajlibꞌal. Rike e petinaq chupa ronoje taq ri tinamit, chike konoje rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che ronoje rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal. Rike e takꞌal chwach ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik y chwach ri Qꞌapoj Bꞌexex. Yey konoje e wiqital rukꞌ kiqꞌuꞌ saq y kukꞌaꞌam uqꞌabꞌ palma pakiqꞌabꞌ. \v 10 Y konoje lik ko kesikꞌin che ubꞌiꞌxikil: \q1 «Ri qakolobꞌetajik petinaq rukꞌ ri qa Dios \q1 ri tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal, y rukꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex» \m kechaꞌ. \v 11 Yey konoje ri ángeles e takꞌalik, kisutum rij ri tzꞌulibꞌal re taqanik yey kisutum kij ri veinticuatro nimaq winaq y ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles.\x * \xo 7:11 \xt Ap. 4:6-8\x* Xkixukubꞌaꞌ kꞌu kibꞌ, xkiqasaj kimejelem kꞌa chuꞌlew chwach ri tzꞌulibꞌal y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios. \v 12 Jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «¡Amén! ¡Amén! \q1 Xew che ri qa Dios taqalik kabꞌiꞌxik lik nim uqꞌij, \q1 kaꞌan tioxinik che y kaxuk ibꞌ chwach \q1 yey taqal che kabꞌiꞌxik kꞌo unimal uchomalil, \q1 saqil unaꞌoj y unimal uchuqꞌabꞌ. \q1 Yey waꞌ na jinta chi utaqexik taqal che Rire. \q1 ¡Amén!» kechaꞌ. \m \v 13 Tekꞌuchiriꞌ, xchꞌaw jun chike ri veinticuatro nimaq winaq, jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: \p —Taq wa kikojom kiqꞌuꞌ saq, ¿e china rike y pa e petinaq wi? —xchaꞌ. \p \v 14 Ximbꞌiꞌij kꞌu riꞌin che: \p —Wajawal, lal etaꞌmayom la re —xinchaꞌ. \p Ekꞌu rire xubꞌiꞌij chwe: \p —Konoje waꞌ e ri kichꞌijom uchuqꞌabꞌ ri unimal kꞌaxkꞌobꞌik yey kijosqꞌim ri kiqꞌuꞌ y kiꞌanom kꞌu saq che rukꞌ rukikꞌel ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 15 Ruma kꞌu laꞌ e kꞌo chwach ri tzꞌulibꞌal pa kataqan wi ri Dios y kakiloqꞌnimaj kꞌu Rire chipaqꞌij chichaqꞌabꞌ chupa ri Rocho. Ekꞌu ri Jun tzꞌul chupa ri tzꞌulibꞌal kajeqiꞌ kukꞌ, e pachaꞌ kuchꞌuq kiwiꞌ re kebꞌuchajij. \v 16 Jekꞌulaꞌ na kakitij ta chi numik y tzajin chiꞌ, na kakinaꞌ ta chi ne rukꞌatanil ri qꞌij y ri bꞌuk; \v 17 ma ri Qꞌapoj Bꞌexex ri kꞌo chwach ri tzꞌulibꞌal, e kachajin ke y kukꞌam bꞌi kiwach pa taq akꞌal pa kalax wi lo yaꞌ re kꞌaslemal. Yey e ri Dios kusuꞌ na ronoje ruwaꞌal kiwach rike —xchaꞌ. \c 8 \s1 Ruwuq sello \p \v 1 Echiriꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex xulochꞌij ruwuq sello nakꞌal che ri jubꞌotaj wuj, laj juna mey ora lik xtzꞌintzꞌot chilaꞌ chikaj, na jinta chi kꞌo xtatajik. \v 2 Tekꞌuchiriꞌ, xebꞌenuwil ri wuqubꞌ ángeles e takꞌal chwach ri Dios y xyaꞌ kꞌu jun trompeta chikijujunal. \v 3 Xkꞌun chi lo jun chik ángel y xtakꞌiꞌ chwach raltar. Waꞌ rukꞌaꞌam jun rachpom re oro. Y xyaꞌ kꞌu ukꞌiyal incienso che re kuꞌan bꞌi xa jun rukꞌ taq ri ki oraciones konoje rutinamit ri Dios yey waꞌ e qasaꞌn chwi raltar re oro kꞌo chwach ri tzꞌulibꞌal re taqanik. \v 4 Lik kabꞌuqbꞌut kꞌu ri sibꞌ xel chupa ri rachpom kꞌo puqꞌabꞌ ri ángel y xopon kꞌa chwach ri Dios junam rukꞌ taq ri ki oraciones rutinamit ri Dios. \v 5 Ekꞌu ri ángel xukꞌam ri rachpom y xunojisaj che ri rachqꞌaꞌl kꞌo chwa raltar. Tekꞌuchiriꞌ xupukꞌij lo che ruwachulew. Ewi xtataj uchꞌawibꞌal jabꞌ karaqlajik y kajininik, y xyokꞌ kaꞌn ruxeꞌ kaj; yey xpe jun nimalaj kabꞌraqan. \s1 Ri wuqubꞌ ángeles y ri wuqubꞌ trompetas \p \v 6 Ri wuqubꞌ ángeles, ri kukꞌaꞌam ri wuqubꞌ trompetas, xkiyijbꞌaꞌ kibꞌ che uchꞌawisaxik taq waꞌ. \s1 Kachꞌawisax ri nabꞌe trompeta \p \v 7 Ri nabꞌe ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y xpe kꞌu saqbꞌach rachbꞌiꞌil aqꞌ rukꞌ kikꞌ chwi ruwachulew. Y ruma waꞌ xkꞌat rurox parte che ruwachulew, xkꞌat rurox parte che ronoje taq ri cheꞌ, ri tikoꞌn y raqꞌes. \s1 Kachꞌawisax rukaꞌm trompeta \p \v 8 Rukaꞌm ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y kꞌo xtzaq chwi ri mar pachaꞌ juna juyubꞌ kajumuw aqꞌ che. Y ruma waꞌ rurox parte che ri mar xuꞌan kikꞌ uwach. \v 9 Y xekam kꞌu rurox parte chike rawaj e kꞌo chupa ri mar yey rurox parte chike taq ri barcos e kꞌo chwi ri mar, xsach kiwach. \s1 Kachꞌawisax rurox trompeta \p \v 10 Rurox ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y jun nimalaj chꞌumil kajumuw aqꞌ che xtzaq lo chikaj puwi rurox parte che taq ri raqanaꞌ y taq rakꞌal pa kalax wi lo yaꞌ. \v 11 Rubꞌiꞌ waꞌ wa jun chꞌumil e “Kꞌa”. Ewi rurox parte che taq ri nimayaꞌ lik xuꞌan kꞌa; y ukꞌiyal winaq xekam ruma rukꞌayul ri yaꞌ. \s1 Kachꞌawisax rukaj trompeta \p \v 12 Rukaj ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y lik xꞌan kꞌax che rurox parte che ri qꞌij, che ri ikꞌ y chike ri chꞌumil. Xqꞌobꞌ kꞌu taq ruwonibꞌal waꞌ, jelaꞌ xujeq kamoymot uwach ri saq paqꞌij y xuꞌan más qꞌequꞌm raqꞌabꞌ. \p \v 13 Tekꞌuchiriꞌ xinwil jun águila\f + \fr 8:13 \ft Jujun versión kakibꞌiꞌij “ángel”. Ri águila e más nim chwa ri xik.\f* kaxikꞌikꞌ chikaj y xinto jewaꞌ kasikꞌin che ubꞌiꞌxikil: «¡Toqꞌoꞌ kiwach! ¡Toqꞌoꞌ kiwach! ¡Toqꞌoꞌ kiwach konoje ri ejeqel che ruwachulew ruma ri kakikꞌulumaj echiriꞌ ri oxibꞌ ángeles kakichꞌawisaj ri jujun chik trompetas! ¡Ma ya e kuꞌana waꞌ!» kachaꞌ. \c 9 \s1 Kachꞌawisax ruroꞌ trompeta \p \v 1 Ruroꞌ ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y xinwil kꞌu jun chꞌumil xtzaq lo chikaj y xeꞌtzaq che ruwachulew. Xyaꞌ kꞌu che ri chꞌumil ri lawe re ri siwan na jinta utaqexik ruchoyil upa. \v 2 Y ri chꞌumil xujaq uchiꞌ wa siwan, y kabꞌuqbꞌut ri sibꞌ xel lo chupa waꞌ pachaꞌ usibꞌol juna nimalaj orna. Ruma kꞌu riꞌ lik xuꞌan qꞌequꞌm che ruwa ri qꞌij y che ruwa kaj. \v 3 Chupa ri sibꞌ xebꞌel lo ukꞌiyal sakꞌ y xkikich bꞌi kibꞌ che ruwachulew. Xyaꞌ kꞌu pakiqꞌabꞌ ri sakꞌ ketiꞌoꞌnik pachaꞌ sinaꞌj. \v 4 Xetaq kꞌu che na kakiꞌan ta kꞌax che taq raqꞌes, che taq ri cheꞌ, che taq ronoje ri tikoꞌn che ruwachulew; ma xew kakiꞌan kꞌax chike ri winaq na jinta ri retalil ri Dios che rukurusil ri kipalaj. \v 5 Na xyaꞌ ta kꞌu chike kekikamisaj ri winaq; xew lik kekiya pa kꞌaxkꞌobꞌik woꞌobꞌ ikꞌ, ma lik kekitiꞌo yey ri kitiꞌbꞌal e jelaꞌ pachaꞌ rukꞌaxkꞌol rutiꞌbꞌal sinaꞌj. \v 6 Y chupa taq kꞌu riꞌ waꞌ wa qꞌij taq ri winaq kakitzukuj kikamik, pero na kakiriq taj; ma tobꞌ lik kakaj kekamik, ri kamik e pachaꞌ kanimaj chikiwach. \p \v 7 Taq ri sakꞌ jelaꞌ ketzuꞌnik pachaꞌ ri kawayuꞌ ewiqtalik echiriꞌ kebꞌek pa chꞌaꞌoj. Che ri kijolom kikojom pachaꞌ coronas re oro; taq ri kipalaj jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ kipalaj winaq. \v 8 Yey ri kiwiꞌ e pachaꞌ kiwiꞌ ixoqibꞌ, y ri keꞌ e pachaꞌ ri keꞌ taq ri koj. \v 9 Ruwa kikꞌuꞌx chꞌuqutal rukꞌ chꞌichꞌ. Echiriꞌ kexikꞌikꞌik, ruchꞌawibꞌal ri kixikꞌ e pachaꞌ uchꞌawibꞌal ukꞌiyal kareta jekꞌom kuma kawayuꞌ echiriꞌ kebꞌek pa chꞌaꞌoj. \v 10 E jelaꞌ pachaꞌ ri sinaꞌj, kꞌo kixul che ri kijeꞌ. Yaꞌom kꞌu kichuqꞌabꞌ che ri kijeꞌ chaꞌ kakiꞌan kꞌax chike ri winaq woꞌobꞌ ikꞌ. \v 11 Yey ri kajawal kataqan pakiwiꞌ e ri jun ángel rajaw ri siwan na jinta utaqexik ruchoyil upa. Rubꞌiꞌ pa ri chꞌaꞌtem hebreo e “Abadón”, yey pa ri chꞌaꞌtem griego “Apolión”.\f + \fr 9:11 \ft Wa kebꞌ bꞌiꞌaj e keꞌelawi “ri kꞌisol uwach ronoje”.\f* \v 12 Jewaꞌ xkꞌis wi ri nabꞌe kꞌaxkꞌobꞌik. Chita na peꞌ, ma kape chi kaꞌibꞌ kꞌaxkꞌobꞌik. \s1 Kachꞌawisax ruwaqaq trompeta \p \v 13 Ruwaq ángel xuchꞌawisaj rutrompeta. Tekꞌuchiriꞌ xinta jun qulaj xel lo chuxoꞌlibꞌal ri kajibꞌ utzaꞌm raltar\f + \fr 9:13 \ft “Utzaꞌm raltar”: Waꞌ jelaꞌ katzuꞌn pachaꞌ rukꞌaꞌ chikop.\f* re oro, ri kꞌo chwach ri Dios. \v 14 Wa qulaj jewaꞌ xubꞌiꞌij che ruwaqaq ángel, ri rukꞌaꞌam rutrompeta: «Chebꞌakira ri kajibꞌ ángeles e yututal chuchiꞌ ri nimayaꞌ Eufrates» xchaꞌ. \v 15 Xekir kꞌu ri kajibꞌ ángeles, ri e yijbꞌital chik re kekikamisaj rurox parte chike ri winaq e kꞌo che ruwachulew echiriꞌ kopon ri ora, ri qꞌij, ri ikꞌ y ri junabꞌ chaꞌom chi ruma ri Dios. \v 16 Riꞌin xinta kꞌu ri kajlibꞌal ri soldados e kꞌo chwi kawayuꞌ re kebꞌek pa chꞌaꞌoj, e kaꞌibꞌ ciento millones chi konoje.\f + \fr 9:16 \ft Ri kajibꞌ ángeles e ketaqaw wa soldados chaꞌ kakiꞌan wa kamik.\f* \p \v 17 Y xkꞌut chinuwach ruma ri Dios, taq ri kawayuꞌ kukꞌ ri e kꞌo puwiꞌ, jewaꞌ ketzuꞌnik: Kikojom chꞌuqubꞌal uwa kikꞌuꞌx, waꞌ katzuꞌn kaq pachaꞌ aqꞌ, azul pachaꞌ rabꞌaj zafiro rubꞌiꞌ y qꞌan pachaꞌ rabꞌaj azufre rubꞌiꞌ. Y ri kijolom ri kawayuꞌ e pachaꞌ ri kijolom ri koj yey pa kichiꞌ kel lo aqꞌ, sibꞌ y azufre.\f + \fr 9:17 \ft “Azufre”: Waꞌ echiriꞌ kaporoxik, lik chu ri ruxlabꞌ y kebꞌuya pa yabꞌil o pa kamik ri tikawex kesiqow re.\f* \v 18 Xekam kꞌu rurox parte chike ri winaq e kꞌo che ruwachulew ruma ri oxibꞌ kꞌaxkꞌobꞌik xel lo pa kichiꞌ ri kawayuꞌ; waꞌ e ri aqꞌ, ri sibꞌ y ri azufre. \v 19 Ri kichuqꞌabꞌ ri kawayuꞌ pa kichiꞌ y che ri kijeꞌ kꞌo wi. Ri kijeꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri kumatz, ma kꞌo kijolom yey rukꞌ waꞌ kakiꞌan kꞌax chike ri winaq. \p \v 20 Yey e taq ri winaq na xekam ta che wa oxibꞌ kꞌaxkꞌobꞌik, na xkitzelej tane kitzij che ri na utz taj kiꞌanom. Na xkoqꞌotaj tane uloqꞌnimaxik kiqꞌij ritzel taq uxlabꞌixel y na xkoqꞌotaj tane uloqꞌnimaxik kiqꞌij taq ri tiox ꞌanatal kuma rike rukꞌ oro, rukꞌ plata, rukꞌ bronce, rukꞌ abꞌaj y rukꞌ cheꞌ; yey waꞌ na ketzuꞌn taj, na ketan taj y na kebꞌin taj. \v 21 Na xkitzelej tane kitzij che taq ri kamik kiꞌanom, che taq ri itz kiꞌanom, che taq ri kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj y che taq releqꞌ kiꞌanom. \c 10 \s1 Ri ángel kꞌo ralko jubꞌotaj wuj puqꞌabꞌ \p \v 1 Tekꞌuchiriꞌ, xinwilo echiriꞌ jun chik ángel lik kꞌo uchuqꞌabꞌ xqaj lo chilaꞌ chikaj yey sututal rij rukꞌ sutzꞌ y chwi rujolom kꞌo lo jun arco iris. Ekꞌu rupalaj lik kawonik jelaꞌ pachaꞌ ri qꞌij yey taq ri raqan lik kawonik pachaꞌ jutaq repaj aqꞌ. \v 2 Puqꞌabꞌ kꞌo ralko jubꞌotaj wuj\f + \fr 10:2 \ft “Jubꞌotaj wuj”: Kil “rollo” pa vocabulario.\f* y waꞌ jaqatal uwach. Xutakꞌabꞌaꞌ kꞌu ri raqan uwikiqꞌabꞌ chwi ri mar y ri raqan mox xutakꞌabꞌaꞌ chwi ruwachulew. \v 3 Lik ko xsikꞌinik pachaꞌ ri roqꞌej juna koj. Yey echiriꞌ xsikꞌinik, xtataj wuqubꞌ qulaj pachaꞌ uchꞌawibꞌal jabꞌ, lik kajininik xeꞌek. \v 4 Echiriꞌ xjinin ri wuqubꞌ uchꞌawibꞌal jabꞌ, riꞌin e riꞌ kantzꞌibꞌaj ri xinto; pero xinta Jun xchꞌaw lo chilaꞌ chikaj, jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Riꞌat xa chakꞌolo pawanimaꞌ taq ri xkibꞌiꞌij wa wuqubꞌ uchꞌawibꞌal jabꞌ y matzꞌibꞌaj» xchaꞌ. \p \v 5 Yey ri ángel takꞌal rukꞌ jun raqan chwi ri mar y jun chwi ruwachulew, xuyak ruqꞌabꞌ chikaj \v 6 y xujikibꞌaꞌ kꞌu uwach pubꞌiꞌ ri Jun ri na jinta utaqexik rukꞌaslemal, ri ꞌanayom re ruwa kaj rukꞌ ronoje taq ri kꞌo chwach, ruwachulew rukꞌ ronoje taq ri kꞌo chwach y ri mar rukꞌ ronoje taq ri kꞌo chupa, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «Ri Dios na kamayin ta chi che uꞌanik ri uchꞌobꞌom loq. \v 7 Ma chupa kꞌu riꞌ ri qꞌij echiriꞌ ruwuq ángel kujeq uchꞌawisaxik rutrompeta, ri Dios e kuꞌana ri uchꞌobꞌom loq y jelaꞌ kaqꞌalajin ronoje rubꞌiꞌim lo chike ri raj chak e qꞌalajisanelabꞌ» xchaꞌ. \s1 Ri Juan kutij ri ralko jubꞌotaj wuj \p \v 8 Ekꞌu ri Jun chꞌaꞌtinaq lo wukꞌ chilaꞌ chikaj, je tanchi waꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Jat, jaꞌkꞌama ri ralko jubꞌotaj wuj kirom uwach yey kꞌo puqꞌabꞌ ri ángel, ri takꞌal rukꞌ jun raqan chwi ri mar y jun chwi ruwachulew» xchaꞌ. \p \v 9 Xinꞌek kꞌu riꞌin rukꞌ ri ángel y xintzꞌonoj che kuya ri ralko jubꞌotaj wuj chwe. Ekꞌu rire xubꞌiꞌij chwe: «Jiꞌ, chakꞌamaꞌ y chatija bꞌi. Ekꞌuchiriꞌ kꞌo chi pachiꞌ lik kiꞌ kanaꞌo pachaꞌ ruwaꞌal kabꞌ, pero echiriꞌ atijom chubꞌi lik kuꞌan kꞌa chupa rapa» xcha chwe. \p \v 10 Riꞌin xinkꞌam kꞌu ri ralko jubꞌotaj wuj kꞌo puqꞌabꞌ ri ángel y xintij bꞌi. Ekꞌuchiriꞌ kꞌo chi pa nuchiꞌ, lik kiꞌ jelaꞌ pachaꞌ ruwaꞌal kabꞌ; pero echiriꞌ nutijom chubꞌi, lik xuꞌana kꞌa chupa ri nupa. \p \v 11 Y ri Jun xchꞌaw lo chwe chilaꞌ chikaj, jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Lik chirajawaxik kaꞌan tanchi qꞌalajisanik puwi ri kakikꞌulumaj rukꞌiyal taq tinamit, rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal y rukꞌiyal aj taqanelabꞌ e kꞌo che ruwachulew» xcha chwe. \c 11 \s1 Ri Rocho Dios kapajik \p \v 1 Ekꞌuchiriꞌ, xyaꞌ jun tani panuqꞌabꞌ jelaꞌ pachaꞌ juna vara re pajbꞌal y jekꞌuwaꞌ xbꞌiꞌx chwe: «Chatyaktajoq, chapaja ri Rocho Dios, chapaja raltar y chebꞌawajilaj janipa ri kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios chiriꞌ. \v 2 Noꞌj ruwa ja kꞌo chwach ri Rocho Dios chayaꞌa kanoq; mapajo, ma laꞌ yaꞌtal chi chike ri winaq na e ta aj Israel; yey rike kakiꞌan ke che ri tinamit Jerusalem re kakikꞌaq bꞌi uqꞌij, ma ketaqan na puwiꞌ oxibꞌ junabꞌ rukꞌ nikꞌaj» xchaꞌ. \s1 Ri kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ kakiqꞌalajisaj Rutzij ri Dios \p \v 3 Riꞌin kebꞌenutaq bꞌi kaꞌibꞌ nuqꞌalajisanelabꞌ kikojom kiqꞌuꞌ lik tzakꞌan upa\f + \fr 11:3 \ft Ri kiqꞌuꞌ kikojom ri kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ e pachaꞌ ri kakikoj ri tikawex ojertan echiriꞌ kakam juna katz-kichaqꞌ.\f* chaꞌ kakitzijoj ri Nutzij oxibꞌ junabꞌ rukꞌ nikꞌaj.\f + \fr 11:3 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “mil doscientos sesenta qꞌij”.\f* \v 4 Waꞌ wa kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ e ri kaꞌibꞌ cheꞌ re olivo y e ri kaꞌibꞌ utzukꞌulibꞌal aqꞌ e kꞌo chwach ri Dios Qajawxel, ri kataqan chwi ruwachulew. \v 5 We kꞌo junoq karaj kuꞌan kꞌax chike, kel lo aqꞌ pa kichiꞌ rike y rukꞌ waꞌ kekikamisaj taq ri tzel kebꞌilow ke. Jekꞌulaꞌ kekam ri kakaj kakiꞌan kꞌax chike. \v 6 Wa kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ yaꞌtal chike kakiqꞌatej ri jabꞌ chaꞌ na kuꞌan ta lo pa ruqꞌijol echiriꞌ ketajin che uꞌanik qꞌalajisanik; y yaꞌtal chike kakiꞌan kikꞌ che taq ri yaꞌ y kakiꞌan kꞌax che ruwachulew rukꞌ ukꞌiyal kꞌaxkꞌobꞌik janipa laj kakaj rike. \p \v 7 Echiriꞌ kikꞌisom chi utzijoxik Rutzij ri Dios, ri jun nimalaj itzel chikop, ri kel lo chupa ri siwan na jinta utaqexik ruchoyil upa, kachꞌoꞌjin kꞌu kukꞌ, kuchꞌij kichuqꞌabꞌ y kebꞌukamisaj. \v 8 Ekꞌu ri kicuerpos kateliꞌ kan pa kakimol wi kibꞌ ri winaq che ri nimalaj tinamit pa xkamisax wi ri Qanimajawal Jesucristo chwa cruz. Yey che wa tinamit kabꞌiꞌx “Sodoma” y “Egipto” ruma taq ri mak kaꞌan chilaꞌ. \p \v 9 Y ri tikawex e petinaq chupa taq ri tinamit, chike rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal, oxibꞌ qꞌij rukꞌ nikꞌaj kakil ri kicuerpo telanik y na kakiya tane luwar chaꞌ kemuqik. \v 10 Y konoje ri winaq e kꞌo che ruwachulew lik kekiꞌkot kꞌu riꞌ ruma ri kikamik wa kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ. Kakiꞌan kꞌu nimaqꞌij y kakitaq taq sipanik chikiwach, ma xekam wa kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ re ri Dios, ri xekiya pa kꞌaxkꞌobꞌik ri winaq che ruwachulew. \p \v 11 Ekꞌuchiriꞌ ikꞌowinaq chi oxibꞌ qꞌij rukꞌ nikꞌaj, ri Dios xuya chike wa kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ kebꞌuxlabꞌik y kakꞌojiꞌ tanchi kikꞌaslem. Xeyaktaj kꞌu riꞌ y xetakꞌiꞌik. Y konoje ri xebꞌilow ke, xok unimal xiꞌin ibꞌ kukꞌ. \p \v 12 Ekꞌu ri kaꞌibꞌ qꞌalajisanelabꞌ xkita Jun lik ko xchꞌaw lo chilaꞌ chikaj, jewaꞌ xubꞌiꞌij chike: «Chixaqꞌana lo wara» xchaꞌ. Ekꞌu rike xebꞌel bꞌi chikaj chupa jun sutzꞌ y xebꞌilitaj kuma ri tzel xebꞌilow ke. \p \v 13 Chupa kꞌu laꞌ la joqꞌotaj xpe jun nimalaj kabꞌraqan y lajuj parte che ri tinamit xwuluwubꞌik; y ruma waꞌ e wuqubꞌ mil ri winaq xekamik. Ekꞌu ri na xekam taj, xok jun xiꞌin ibꞌ kukꞌ y xkiyak uqꞌij ri Dios kꞌo chilaꞌ chikaj. \v 14 Jewaꞌ xkꞌis wi rukaꞌm kꞌaxkꞌobꞌik, pero rurox kꞌaxkꞌobꞌik katajin loq. \s1 Kachꞌawisax ruwuq trompeta \p \v 15 Ruwuq ángel xuchꞌawisaj rutrompeta, y xetataj kowilaj taq qulaj kechꞌaw lo chilaꞌ chikaj, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «Konoje taq ri tinamit che ruwachulew \q1 kꞌo chi puqꞌabꞌ ri Dios Qajawxel \q1 y puqꞌabꞌ Ruchaꞌoꞌn lo Rire; \q1 yey wa taqanik na jinta chi utaqexik» kechaꞌ. \p \v 16 Ekꞌu ri veinticuatro nimaq winaq etzꞌul pa ri kitzꞌulibꞌal chwach ri Dios, xkixukubꞌaꞌ kibꞌ, xkiqasaj kimejelem kꞌa chuꞌlew y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios. \v 17 Jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «Kaqatioxij cheꞌla, ma Lal Dios Qajawxel \q1 kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ paqꞌabꞌ la, \q1 Lal ri Dios kꞌo waqꞌij ora, ri xex chi kꞌo lo wi, y ri kꞌo chiqawach apanoq; \q1 ma kꞌutum la ri chuqꞌabꞌ la \q1 y jeqom chi ri taqanik la paqawi riꞌoj. \q1 \v 18 E taq kꞌu ri tinamit che ruwachulew \q1 lik xpe koyowal chiꞌij la. \q1 Noꞌj woꞌora xopon ruqꞌijol ri oyowal la, \q1 ri qꞌij re kaqꞌat la tzij pakiwi taq ri ekaminaq. \q1 Kaya kꞌu la ri rajil ukꞌaxel chike ri qꞌalajisanelabꞌ e aj chak la \q1 kukꞌ ri jujun chik e kꞌo paqꞌabꞌ la, \q1 ri lik kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri bꞌiꞌ la, \q1 tobꞌ lik kꞌo kiwach o na jinta kiwach; \q1 yey kasach kꞌu la kiwach riꞌ ri kesachaw kiwach \q1 taq ri winaq wara che ruwachulew» kechaꞌ. \p \v 19 Ekꞌu ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj, xteqꞌebꞌaxik; y xilitaj pan chupa, ri kaxa re ri tzij uꞌanom ri Dios kukꞌ rutinamit. Ekꞌuchiriꞌ, xyokꞌ kaꞌn ruxeꞌ kaj, xetataj uchꞌawibꞌal jabꞌ karaqlajik y kajininik; yey xpe jun kabꞌraqan, y xuꞌan nimaq taq saqbꞌach. \c 12 \s1 Rixoq y ri dragón \p \v 1 Xwinaqir kꞌu che ruwa kaj jun nimalaj kꞌutubꞌal: Kꞌo jun ixoq upisom ribꞌ chupa ri qꞌij, waꞌ uꞌanom pachaꞌ uqꞌuꞌ che. Ekꞌu ri ikꞌ chuxeꞌ ri raqan kꞌo wi, y kꞌo jun corona che rujolom yey wa corona kꞌo kabꞌlajuj chꞌumil che. \v 2 Rire yewaꞌ ixoq y lik kasikꞌinik ma e riꞌ kutzir uwach yey ruma waꞌ lik kꞌo pa kꞌax. \p \v 3 Xwinaqir kꞌu jun chik kꞌutubꞌal che ruwa kaj: Waꞌ e jun nimalaj dragón kaq rij, kꞌo wuqubꞌ ujolom y lajuj rukꞌaꞌ. Chujujunal rujolom kojom jun diadema che. \v 4 Rukꞌ rujeꞌ xebꞌujokokej bꞌi ri urox parte chike taq ri chꞌumil e kꞌo che ruwa kaj y xebꞌukꞌaq bꞌi che ruwachulew. Ekꞌu ri dragón xtakꞌiꞌ chwach rixoq echiriꞌ ya e riꞌ kutzir uwach chaꞌ kutij bꞌi ri ralko ralabꞌ maji chik echiriꞌ kalaxik. \v 5 Xutzir kꞌu uwach rixoq y xalax jun ralko ralabꞌ. Y ruchak waꞌ wa ralabꞌ e kataqan rukꞌ jun vara chꞌichꞌ pakiwi konoje taq ri tinamit e kꞌo che ruwachulew. Ekꞌu ri ralko ralabꞌ rixoq xkꞌam bꞌi chikaj rukꞌ ri Dios pa kꞌo wi rutzꞌulibꞌal re taqanik. \v 6 Ekꞌu rixoq xanimaj bꞌi, xeꞌek pa jun luwar katzꞌintzꞌotik pa yijbꞌam wi ruluwar ruma ri Dios, chaꞌ chiriꞌ katzuq wi oxibꞌ junabꞌ rukꞌ nikꞌaj.\f + \fr 12:6 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “mil doscientos sesenta qꞌij”.\f* \p \v 7 Tekꞌuchiriꞌ, xjeqer jun nimalaj chꞌaꞌoj chilaꞌ chikaj: Ri Miguel kukꞌ ri ángeles e kꞌo puqꞌabꞌ xechꞌoꞌjin rukꞌ ri dragón. Y jekꞌulaꞌ ri dragón kukꞌ ri ángeles e kꞌo puqꞌabꞌ xechꞌoꞌjin rukꞌ ri Miguel. \v 8 Pero ri dragón kukꞌ taq ru ángeles na xkichꞌij ta kichuqꞌabꞌ ri Miguel kukꞌ ri ángeles e kꞌo rukꞌ. Y na xyaꞌ ta chi kꞌu chike kekꞌojiꞌ chilaꞌ chikaj. \v 9 Xkꞌaq bꞌi ri nimalaj dragón, waꞌ e ri kumatz re ojertan,\x * \xo 12:9 \xt Gn. 3:1\x* ritzel winaq Satanás rubꞌiꞌ, ri katajin che kisokosoꞌxik konoje taq ri winaq che ruwachulew. Xkꞌaq kꞌu bꞌi che ruwachulew junam kukꞌ ru ángeles. \p \v 10 Tekꞌuchiriꞌ xinta jun qulaj lik ko xchꞌaw chilaꞌ chikaj, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Woꞌora ri Dios ebꞌukolobꞌem chi rutinamit yey ri jeqebꞌal re rutaqanik xuꞌan rukꞌ unimal uchuqꞌabꞌ y uyaꞌom chi ri taqanik puqꞌabꞌ Ruchaꞌoꞌn lo Rire. Ma kꞌaqom chubꞌi ri jun kutzꞌaq kichiꞌ ri qa hermanos chipaqꞌij chichaqꞌabꞌ chwach ri Dios. \v 11 E taq ri qa hermanos xkichꞌij uchuqꞌabꞌ ri dragón ruma rukikꞌel ri Qꞌapoj Bꞌexex y rukꞌ ri Utzilaj Tzij xkitzijoj rike, yey na xkixiꞌij tane kibꞌ chwach taq ri kakikꞌulumaj tobꞌ ne xekamisaxik. \v 12 E uwariꞌche chixkiꞌkota riꞌix, ri ix jeqel wara chikaj. Pero lik toqꞌoꞌ kꞌu kiwach taq ri e kꞌo che ruwachulew y ri e kꞌo chupa ri mar, ma ritzel winaq qajinaq piwi riꞌix y lik saꞌch ri royowal, ma retaꞌam xa ajilam chi ri qꞌij yaꞌtal che» kachaꞌ. \s1 Ritzel winaq y ri tinamit Israel \p \v 13 Echiriꞌ ri dragón xrilo esam chi lo chikaj, lik xuternabꞌej rixoq, ruchu ri ralko ala. \v 14 Pero che rixoq xyaꞌ kaꞌibꞌ nimaq taq uxikꞌ pachaꞌ uxikꞌ águila, chaꞌ jelaꞌ kaxikꞌikꞌik kanimaj bꞌi chwach ri kumatz\x * \xo 12:14 \xt Ap. 12:9\x* pa ri luwar katzꞌintzꞌotik, pa ri luwar yijbꞌam chi che, pa katzuq wi oxibꞌ junabꞌ rukꞌ nikꞌaj. \v 15 Ekꞌu ri kumatz xuxabꞌej lo yaꞌ puchiꞌ chirij rixoq, waꞌ e pachaꞌ juna nimayaꞌ re kucharej bꞌi. \v 16 Pero rulew xutoꞌ rixoq, ma xjaqatajik y xutzꞌubꞌ bꞌi ri nimayaꞌ uxabꞌem lo ri kumatz puchiꞌ. \v 17-18 Ruma kꞌu laꞌ, ri kumatz lik xpe royowal chirij rixoq y xuꞌana chꞌaꞌoj kukꞌ taq ri ralkꞌoꞌal kan rixoq, waꞌ e taq ri kakitaqej Rutzij Upixabꞌ ri Dios y kakitzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Qanimajawal Jesucristo. \c 13 \s1 Ritzel chikop kel lo chupa ri mar \p \v 1 Riꞌin xintakꞌiꞌ chwi ri sanyebꞌ chuchiꞌ ri mar y xinwilo echiriꞌ chupa ri mar xel lo jun nimalaj itzel chikop wuqubꞌ rujolom y lajuj ri rukꞌaꞌ. Chujujunal rujolom kojom jun diadema che y chujujunal ri wuqubꞌ ujolom tzꞌibꞌital jun bꞌiꞌaj re kꞌaqibꞌal bꞌi uqꞌij ri Dios. \v 2 Wa nimalaj itzel chikop jelaꞌ katzuꞌnik pachaꞌ juna bꞌalam, yey taq ri raqan e pachaꞌ raqan oso y ruwa reꞌ e pachaꞌ uwa reꞌ koj. Ekꞌu ri dragón\x * \xo 13:2 \xt Ap. 12:3\x* xuya uchuqꞌabꞌ ri nimalaj itzel chikop, xuya rutzꞌulibꞌal re taqanik che y lik xuya uwach. \v 3 Xinwil kꞌut, lik ꞌanom kꞌax che jun chike taq rujolom ri nimalaj itzel chikop, yey lik kajekꞌow rukꞌ. Pero waꞌ wa kꞌax xkunutajik y ruma kꞌu riꞌ konoje ri winaq che ruwachulew lik xkam kanimaꞌ che y e xkitaqej ri nimalaj itzel chikop. \v 4 Lik xkiloqꞌnimaj kꞌu uqꞌij ri dragón ri xyaꞌw uchuqꞌabꞌ ri nimalaj itzel chikop. Y jenelaꞌ xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri nimalaj itzel chikop, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «¿China chi junoq jewaꞌ pachaꞌ wa jun nimalaj itzel chikop? ¿Kꞌo nawi junoq kachꞌijow uchuqꞌabꞌ? ¡Na jintaj!» kechaꞌ. \p \v 5 Xyaꞌtaj che ri nimalaj itzel chikop kutakꞌabꞌaꞌ uqꞌij y lik tzel kachꞌaꞌt chirij ri Dios. Y xyaꞌ kꞌu uchuqꞌabꞌ re kataqan che ruwachulew oxibꞌ junabꞌ rukꞌ nikꞌaj.\f + \fr 13:5 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “cuarenta y dos ikꞌ”.\f* \v 6 Xujeq kꞌu lik tzel kachꞌaꞌt chirij ri Dios, chirij rubꞌiꞌ ri Dios, chirij ri Rocho Dios y chikij taq ri e kꞌo chilaꞌ chikaj. \v 7 Y xyaꞌ kꞌu puqꞌabꞌ kachꞌoꞌjin chikij rutinamit ri Dios y kuchꞌij kichuqꞌabꞌ. Jenelaꞌ xyaꞌ puqꞌabꞌ kataqan pakiwi konoje taq ri tinamit, konoje rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che ronoje rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal. \v 8 Xkiloqꞌnimaj kꞌu uqꞌij ri nimalaj itzel chikop konoje ri winaq che ruwachulew, ri na jinta kibꞌiꞌ chupa ri libro re kꞌaslemal re ri Qꞌapoj Bꞌexex, ri Jun chwi lo ri jeqebꞌal re ruwachulew chaꞌom chi loq re kakamisaxik.\x * \xo 13:8 \xt 1 P. 1:19-20\x* \p \v 9 China kꞌu ri kꞌo utanibꞌal che utayik, ¡chuta kꞌu riꞌ! \q1 \v 10 China ri yaꞌtal che kakꞌam bꞌi chi presoyil, \q2 riꞌ kakꞌam na ubꞌi; \q1 y china ri yaꞌtal che kakam rukꞌ espada, \q2 riꞌ rukꞌ espada kakamisaxik. \m E uwariꞌche chirajawaxik wi rutinamit ri Dios kakichuqꞌubꞌej kibꞌ chwach ri kꞌaxkꞌobꞌik y kakitikibꞌaꞌ ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios. \s1 Ritzel chikop kel lo chupa ri juyubꞌ taqꞌaj \p \v 11 Tekꞌuchiriꞌ, xinwilo echiriꞌ jun chik nimalaj itzel chikop xel lo chupa ri juyubꞌ taqꞌaj, kꞌo kꞌu kaꞌibꞌ rukꞌaꞌ pachaꞌ rukꞌaꞌ juna qꞌapoj bꞌexex pero kachꞌaꞌt pachaꞌ juna dragón. \v 12 Yey wa ukaꞌm nimalaj itzel chikop xyaꞌ puqꞌabꞌ kataqan pachaꞌ ri nabꞌe nimalaj itzel chikop y kuꞌan kꞌu rutaqanik chwach. Xebꞌutaq kꞌu konoje ri winaq che ruwachulew chaꞌ lik kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri nabꞌe nimalaj itzel chikop, ri xkunutaj che ri jun kꞌax xjekꞌow rukꞌ. \v 13 Lik kuꞌan nimaq taq kꞌutubꞌal chikiwach ri winaq, ma kuꞌano katzaq ne lo aqꞌ chwi ruwachulew. \v 14 Kebꞌusok kꞌu konoje ri winaq rukꞌ taq ri kꞌutubꞌal yaꞌtal che kuꞌan chwach ri nabꞌe nimalaj itzel chikop. Y kebꞌutaq ri winaq chaꞌ kakiꞌan jun ukꞌaxwach ri nabꞌe nimalaj itzel chikop, ri lik xꞌan kꞌax che rukꞌ espada yey na xkam taj. \v 15 Y xyaꞌtaj kꞌu che kuya ukꞌaslem rukꞌaxwach ri nabꞌe nimalaj itzel chikop, chaꞌ jelaꞌ utz kachꞌawik y kutaq kikamisaxik konoje ri winaq na kakiloqꞌnimaj ta uqꞌij. \v 16 Yey wa ukaꞌm nimalaj itzel chikop xtaqan che kakoj jun retalil chike konoje ri winaq, waꞌ e taq ri lik kꞌo kiwach y ri na jinta kiwach, ri bꞌeyomabꞌ y ri e nibꞌaꞌibꞌ, ri eloqꞌotal ruma kajaw y ri na e jinta puqꞌabꞌ juna kajaw; chike kꞌu konoje xkoj wa jun retalil che ri kiqꞌabꞌ uwikiqꞌabꞌ o che rukurusil ri kipalaj. \v 17 Jekꞌulaꞌ, na jinta junoq yaꞌtal che kaloqꞌowik o kakꞌayinik we na kojom ta che rire ri jun retalil, waꞌ e rubꞌiꞌ ri nimalaj itzel chikop o ri rajlibꞌal rubꞌiꞌ. \v 18 Waꞌ lik karaj naꞌoj chaꞌ kamajtaj usukꞌ. China kꞌu ri lik kumaj usukꞌ, e churajilaj ri rajlibꞌal ri nimalaj itzel chikop, ma ri rajlibꞌal e re jun tikawex; yey ri rajlibꞌal e waꞌ: 666. \c 14 \s1 Ri ciento cuarenta y cuatro mil tikawex kakibꞌixoj jun kꞌakꞌ bꞌix \p \v 1 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil ri Qꞌapoj Bꞌexex takꞌal chwi ri juyubꞌ Sion y rukꞌ Rire e kꞌo ciento cuarenta y cuatro mil tikawex, yey che rukurusil ri kipalaj tzꞌibꞌital rubꞌiꞌ Rire y rubꞌiꞌ Ruqaw. \v 2 Y xinta jun chꞌawibꞌal re chilaꞌ chikaj katatajik pachaꞌ utzaꞌm yaꞌ echiriꞌ kakꞌunik y uchꞌawibꞌal unimal jabꞌ; y ri chꞌawibꞌal xinto e pachaꞌ ukꞌiyal tikawex e riꞌ kakichꞌawisaj ri ki arpas. \v 3 Y kakibꞌixoj jun kꞌakꞌ bꞌix chwach ri Jun tzꞌul chupa ri tzꞌulibꞌal re taqanik, chikiwach ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles\x * \xo 14:3 \xt Ap. 4:6-8\x* y chikiwach ri nimaq winaq.\x * \xo 14:3 \xt Ap. 4:4\x* Yey ri emajayom re wa bꞌix xew e ri ciento cuarenta y cuatro mil xekolobꞌetaj chikixoꞌl ri winaq che ruwachulew, ma xew chike rike yaꞌtal wi kakimaj wa jun bꞌix. \v 4 E taq achijabꞌ waꞌ na xkimin ta kibꞌ kukꞌ ixoqibꞌ. Rike e keterej chirij ri Qꞌapoj Bꞌexex tobꞌ pachawi keꞌek wi. Waꞌ e ri xekolobꞌetaj chikixoꞌl ri winaq che ruwachulew re kebꞌuꞌan pachaꞌ ri nabꞌe qasaꞌn chwach ri Dios y chwach ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 5 Yey na jinta kꞌana raqꞌubꞌal xtataj chikichiꞌ ma lik chom ri kibꞌinik kisilabꞌik chwach ri Dios. \s1 Ri kakitzijoj roxibꞌ ángeles \p \v 6 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil jun chik ángel kaxikꞌikꞌ chikaj. Rire ukꞌamom lo ri Utzilaj Tzij na jinta utaqexik chaꞌ kutzijoj waꞌ chike konoje ri winaq e kꞌo che ruwachulew, chike konoje taq ri tinamit y konoje rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che ronoje rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal. \v 7 Ri ángel jewaꞌ kasikꞌin che ubꞌiꞌxikil: «Chixiꞌij iwibꞌ chwach ri Dios y chiloqꞌnimaj uqꞌij ma xopon ru orayil ri qꞌatbꞌal tzij kuꞌano; chiyaka kꞌu uqꞌij ri xꞌanaw re ruwa kaj, ruwachulew, ri mar y taq rakꞌal pa kalax wi lo ri yaꞌ» kachaꞌ. \p \v 8 Tekꞌuchiriꞌ, xkꞌun rukaꞌm ángel jewaꞌ kubꞌiꞌij: «¡E laꞌ xtzaqik! E laꞌ xtzaq ri nimalaj tinamit Babilonia, ri xebꞌuqꞌabꞌarisaj konoje taq ri tinamit y xebꞌumin pa mak chaꞌ rukꞌ ri kirayibꞌal kaketzꞌabꞌej kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj» kachaꞌ. \p \v 9 Tekꞌuchiriꞌ, xkꞌun rurox ángel y kasikꞌin che ubꞌiꞌxik: «We kꞌo junoq kuloqꞌnimaj uqꞌij ri nimalaj itzel chikop y ri jun ukꞌaxwach uꞌanom yey kukꞌul ri retalil che rukurusil rupalaj o che ruqꞌabꞌ, \v 10 riꞌ kutij na ri kꞌaxkꞌobꞌik kape ruma ri royowal ri Dios; y kakꞌaq kꞌu bꞌi pa ri aqꞌ kajinow rukꞌ azufre.\f + \fr 14:10 \ft “Azufre”: Waꞌ echiriꞌ kaporoxik, lik chu ri ruxlabꞌ y kebꞌuya pa yabꞌil o pa kamik ri tikawex kesiqow re.\f* Yey kaꞌan waꞌ che chikiwach taq ri santowilaj ángeles y chwach ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 11 Rusibꞌol wa kꞌaxkꞌobꞌik kabꞌuqlanik kel chikaj y na jinta chi kꞌisbꞌal re. Ekꞌu ri kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri nimalaj itzel chikop rukꞌ ri jun ukꞌaxwach uꞌanom yey kakikꞌul ri retalil rubꞌiꞌ, chike kꞌu rike na jinta kꞌana uxlanem chipaqꞌij chichaqꞌabꞌ» kachaꞌ. \v 12 E uwariꞌche chirajawaxik che rutinamit ri Dios, waꞌ e ri kitaqem Rutzij Upixabꞌ ri Dios y lik kubꞌul kikꞌuꞌx rukꞌ ri Qanimajawal Jesucristo, kakichuqꞌubꞌej kibꞌ chwach taq ri kꞌaxkꞌobꞌik. \p \v 13 Ekꞌuchiriꞌ, xinta jun qulaj xchꞌaw lo chilaꞌ chikaj, jewaꞌ kubꞌiꞌij lo chwe: «Chatzꞌibꞌaj: Chwi kꞌu woꞌora, lik nim kiqꞌij kalaxik ri kekam chupa rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo» kachaꞌ. \p «Qatzij,» kacha ri Ruxlabꞌixel ri Dios, «ma rike kebꞌuxlan che taq ri kichak, yey ronoje ri utzilaj chak kiꞌanom na kasach ta uwach ma kakikꞌul rajil ukꞌaxel chilaꞌ chikaj» kachaꞌ. \s1 Ri qꞌatbꞌal tzij kape che ruwachulew \p \v 14 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil jun sutzꞌ lik saq y chwi kꞌu riꞌ waꞌ kꞌo Jun tzꞌulik, kilitajik e Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex.\x * \xo 14:14 \xt Dn. 7:13\x* Che kꞌu rujolom kꞌo jun corona re oro y puqꞌabꞌ rukꞌaꞌam jun jos\f + \fr 14:14 \ft “Jos”: Waꞌ keꞌeloq “hoz” pa kaxtila.\f* lik kꞌo reꞌ. \v 15 Chupa kꞌu ri Rocho Dios xel lo jun chik ángel, jewaꞌ ri kasikꞌin pan che ubꞌiꞌxikil che ri Jun tzꞌul chwi ri sutzꞌ: «Kojo la ri jos che taq ri tikoꞌn kꞌo che ruwachulew ma ya xriꞌjobꞌ ruwach; ꞌana kꞌu la ri molonik ma ruqꞌijol waꞌ ya xoponik» kachaꞌ. \v 16 Ekꞌu ri Jun tzꞌul chwi ri sutzꞌ xukoj rujos che taq ri tikoꞌn kꞌo che ruwachulew y jelaꞌ xuꞌan ri molonik. \p \v 17 Chupa kꞌu ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj xel lo jun chik ángel rukꞌaꞌam jun jos lik kꞌo reꞌ. \v 18 Xel kꞌu lo jun chik ángel chwa raltar; rire yaꞌtal puqꞌabꞌ kataqan puwi ri aqꞌ.\f + \fr 14:18 \ft Wa jun ángel laj e ri kuchajij ri aqꞌ chwi raltar o e ángel yaꞌtal puqꞌabꞌ kuya pa kꞌax ruwachulew rukꞌ aqꞌ. Ap. 16:8\f* Lik ko kꞌu xsikꞌin pan che ri jun kꞌo ri jos lik kꞌo reꞌ puqꞌabꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij pan che: «Chachapa rajos lik kꞌo reꞌ y chaqꞌata ri jutaq chuyaꞌj uvas che taq ri tikoꞌn re uvas kꞌo che ruwachulew, ma lik qꞌan chik» kachaꞌ. \v 19 Ri ángel xuchap rujos y xuqꞌat ri jutaq chuyaꞌj uvas che taq ri raqan uvas kꞌo che ruwachulew yey xumol uchiꞌ pa kapuchꞌ wi; waꞌ keꞌeloq e pa kuqꞌat wi tzij ri Dios pakiwi ri tikawex. \v 20 Xpuchꞌiꞌ kꞌu ri uva chupa ri puchꞌubꞌal kꞌo lo naj che ri tinamit yey chupa waꞌ xel lo kikꞌ. Ri kikꞌ xel che, xuꞌan pachaꞌ yaꞌ kayenenik. Runajtijil raqan ri kikꞌ xumaj trescientos kilómetros yey ruchoyil upa e jun metro rukꞌ nikꞌaj.\f + \fr 14:20 \ft “Jun metro rukꞌ nikꞌaj”: Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij: “Ri kikꞌ xopon ne kꞌa xeꞌ keꞌ taq ri kawayuꞌ, kꞌa pa kakꞌojiꞌ wi ri preno chike”.\f* \c 15 \s1 Ri ángeles kakikꞌam lo wuqubꞌ kꞌaxkꞌobꞌik \p \v 1 Xinwil jun chik nimalaj kꞌutubꞌal chilaꞌ chikaj yey waꞌ lik na jinta kꞌana kꞌo wi: E wuqubꞌ ángeles kakikꞌam lo ri wuqubꞌ kꞌisbꞌal kꞌaxkꞌobꞌik; yey rukꞌ waꞌ kakꞌis wi ri royowal ri Dios. \p \v 2 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil jun mar katzuꞌn pachaꞌ vidrio yey kawon aqꞌ chupa. Konoje ri na xesokotaj ta ruma ri nimalaj itzel chikop, na xexukiꞌ tane chwach ri jun ukꞌaxwach y na xkiya tane luwar kakoj chike ri retalil re ri rajlibꞌal rubꞌiꞌ ri nimalaj itzel chikop, konoje rike e takꞌal chwi ri mar katzuꞌn pachaꞌ vidrio y kukꞌaꞌam ri ki arpa yaꞌtal chike ruma ri Dios. \v 3 E kakibꞌixoj kꞌu ri bꞌix re ri Moisés\x * \xo 15:3 \xt Éx. 15:1\x* ri raj chak ri Dios y kakibꞌixoj ri bꞌix re ri Qꞌapoj Bꞌexex, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 Lal Dios Qajawxel, ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ paqꞌabꞌ la. \q1 Lik nimaꞌq y lik chomilaj taq ri chak ꞌanom la, \q1 lik jusukꞌ y lik usukꞌ ronoje ri kaꞌan la, \q1 Lal ri Taqanel pakiwi taq ri tinamit. \q1 \v 4 ¿Kꞌo nawi junoq na kuxiꞌij ta ribꞌ chiwach la, Lal Qajawal? \q1 ¿Y kꞌo nawi junoq na kuyak ta uqꞌij ri bꞌiꞌ la? \q1 Ma xew Rilal lik Lal santo. \q1 E uwariꞌche konoje taq ri tinamit che ruwachulew \q1 kekꞌunik y koꞌlkiloqꞌnimaj qꞌij la, \q1 ma qꞌalajisam la ri jusukꞌ qꞌatbꞌal tzij la pakiwiꞌ \m kechaꞌ. \p \v 5 Tekꞌuchiriꞌ, xinwilo echiriꞌ xteqꞌebꞌax ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj pa kꞌo wi ri kaxa re ri tzij uꞌanom ri Dios kukꞌ rutinamit.\x * \xo 15:5 \xt Ap. 11:19\x* \v 6 Chupa kꞌu ri Rocho Dios xebꞌel lo wuqubꞌ ángeles, ri yaꞌtal chike kekiya pa kꞌaxkꞌobꞌik taq ri winaq che ruwachulew. Kikojom kꞌu kiqꞌuꞌ ꞌanatal rukꞌ kꞌul lino yey waꞌ lik saq y lik kawonik, yey chwa kikꞌuꞌx kojotal jun pas re oro. \v 7 Jun kꞌu chike ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles\x * \xo 15:7 \xt Ap. 4:6-8\x* xuya chike ri wuqubꞌ ángeles jujun copas re oro nojinaq che ri royowal ri Dios, ri na jinta utaqexik rukꞌaslemal. \v 8 Ekꞌu ri Rocho Dios xnoj che sibꞌ ruma runimal uchomalil y ruchuqꞌabꞌ ri Dios. Nabꞌe na kꞌut kikꞌow wa wuqubꞌ kꞌaxkꞌobꞌik kikꞌamom lo ri wuqubꞌ ángeles, kꞌa ekꞌuchiriꞌ utz kok junoq pa ri Rocho Dios. \c 16 \s1 Ri wuqubꞌ copas re kꞌaxkꞌobꞌik \p \v 1 Chupa ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj xinta jun lik ko kachꞌawik, jewaꞌ kubꞌiꞌij pan chike ri wuqubꞌ ángeles: «Jix y jiꞌqꞌeja che ruwachulew ri royowal ri Dios, ri kꞌo chupa ri wuqubꞌ copas» kachaꞌ. \s1 Ri nabꞌe copa \p \v 2 Xeꞌek kꞌu ri nabꞌe ángel y xuꞌqꞌeja chwi ruwachulew ri kꞌo chupa rucopa, y ruma waꞌ xwinaqir jun kꞌaxlaj yabꞌil re chꞌaꞌk chikij taq ri winaq y xujeq kꞌu riꞌ kaqꞌolol kij konoje, waꞌ e ri xekꞌuluw ri retalil ri nimalaj itzel chikop y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri jun ukꞌaxwach ꞌanom. \s1 Rukaꞌm copa \p \v 3 Rukaꞌm ángel xuꞌqꞌeja chwi ri mar ri kꞌo chupa rucopa, y ruma waꞌ xuꞌan kikꞌ uwach ri mar pachaꞌ rukikꞌel juna tikawex kamisam; y xekam kꞌu konoje taq rawaj e kꞌo chupa ri mar. \s1 Rurox copa \p \v 4 Rurox ángel xuꞌqꞌeja ri kꞌo chupa rucopa chwi taq ri nimayaꞌ y chwi taq rakꞌal pa kalax wi taq lo ri yaꞌ; y ruma waꞌ ronoje ri yaꞌ xuꞌan kikꞌ uwach. \v 5 Tekꞌuchiriꞌ xinta ri ángel ri yaꞌtal taq ri yaꞌ puqꞌabꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Lal Dios Qajawxel ri kꞌo waqꞌij ora y ri xex chi kꞌo lo wi, xew Rilal lik Lal Santo, ma lik Lal jusukꞌ che ri qꞌatbꞌal tzij ꞌanom la \v 6 pakiwi ri xekamisan ke ri tinamit la y taq ri qꞌalajisanelabꞌ e la. Xkiꞌan kꞌu chike xturuw ri kikikꞌel. E uwariꞌche lik Lal jusukꞌ ma xꞌan la chike wa e kamisanel kakiqum kikꞌ. ¡Ekꞌu lik taqal waꞌ chike!» kachaꞌ. \p \v 7 Ewi xinta jun chik xchꞌaw lo chwa raltar, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Paqatzij wi, lal Dios Qajawxel, Rilal kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ paqꞌabꞌ la, ma ri qꞌatbꞌal tzij kaꞌan la lik e usukꞌ y lik jusukꞌ» kachaꞌ. \s1 Rukaj copa \p \v 8 Rukaj ángel xuꞌqꞌeja chwi ri qꞌij ri kꞌo chupa rucopa, jelaꞌ kꞌu riꞌ xyaꞌtaj che ri qꞌij kebꞌukꞌatisaj konoje ri winaq rukꞌ rukꞌatibꞌal. \v 9 Y lik xekꞌat kꞌu ri winaq ruma rukꞌatibꞌal ri qꞌij. Ruma kꞌu waꞌ, xeyajan rukꞌ itzel taq chꞌaꞌtem chirij ri Dios, ri kꞌo puqꞌabꞌ kutaq lo wa kꞌaxkꞌobꞌik pakiwiꞌ. Yey na xkitzelej tane kitzij, ma e na xkaj taj kakiyak uqꞌij ri Dios. \s1 Ruroꞌ copa \p \v 10 Ruroꞌ ángel xuꞌqꞌeja ri kꞌo chupa rucopa chwi ri tzꞌulibꞌal pa kataqan wi ri nimalaj itzel chikop, y ruma waꞌ xuꞌan qꞌequꞌm upa taq ri tinamit kꞌo puqꞌabꞌ ri nimalaj itzel chikop. Konoje taq kꞌu ri winaq lik kakikachꞌakaꞌ upa ri kaqꞌ ruma ri kꞌax. \v 11 Lik kꞌut tzel xechꞌaꞌt chirij ri Dios kꞌo chilaꞌ chikaj ruma taq ri kꞌaxkꞌobꞌik y taq ri chꞌaꞌk chikij; y na xkitzelej ta kitzij chwach ri Dios che taq ri na utz taj kiꞌanom. \s1 Ruwaqaq copa \p \v 12 Ruwaqaq ángel xuꞌqꞌeja pa ri nimayaꞌ Eufrates ri kꞌo chupa rucopa; y ruma waꞌ, xchaqij ri yaꞌ pa ri nimalaj raqanaꞌ, chaꞌ jelaꞌ utz kebꞌikꞌow lo ri taqanelabꞌ e petinaq pa relebꞌal lo ri qꞌij. \v 13 Y xinwil kꞌu oxibꞌ itzelilaj uxlabꞌixel jelaꞌ ketzuꞌnik pachaꞌ tutzꞌ; jun kel lo puchiꞌ ri dragón, jun chik kel lo puchiꞌ ri nimalaj itzel chikop y jun chik kel lo puchiꞌ ri jun qꞌalajisanel sokosoꞌnel. \v 14 Waꞌ e itzel uxlabꞌixel kakiꞌan taq kꞌutubꞌal y kebꞌek kukꞌ konoje ri taqanelabꞌ che ronoje ruwachulew chaꞌ kakimol kichiꞌ re kakiꞌan chꞌaꞌoj chupa ri unimal qꞌij re ruqꞌatbꞌal tzij ri Dios, ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ. \v 15 Jewaꞌ kubꞌiꞌij ri Qanimajawal: \p «Chitapeꞌ, Riꞌin kinopon iwukꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri okibꞌal re juna eleqꞌom pa juna ja, ma ri eleqꞌom na kubꞌiꞌij ta apanoq jampalaꞌ koponik.\x * \xo 16:15 \xt Mt. 24:43\x* Lik kꞌu nim uqꞌij ralaxik china ri na kawar taj yey ukojom chi ruqꞌuꞌ chaꞌ we xinkꞌunik, na kuya ta ukꞌix» xchaꞌ. \p \v 16 Y xkimol kꞌu kichiꞌ ri taqanelabꞌ chupa ri jun luwar rubꞌiꞌ pa ri chꞌaꞌtem hebreo “Armagedón”.\f + \fr 16:16 \ft “Armagedón”: Waꞌ keꞌelawi “juyubꞌ re Meguido”.\f* \s1 Ruwuq copa \p \v 17 Ruwuq ángel xuꞌqꞌeja pa ri tew ri kꞌo chupa rucopa; y lik ko xchꞌaw lo jun qulaj pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik kꞌo chupa ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p —Xkꞌis kꞌu wa qꞌatbꞌal tzij\f + \fr 16:17 \ft Rukꞌ ri wuqubꞌ copas re kꞌaxkꞌobꞌik, xkꞌis ri royowal ri Dios. Ap. 15:1\f* —kachaꞌ. \v 18 Tekꞌuchiriꞌ lik xyokꞌ kaꞌn ruxeꞌ kaj, xetataj uchꞌawibꞌal jabꞌ karaqlajik y kajininik; yey xpe jun nimalaj kabꞌraqan che ruwachulew, waꞌ e kabꞌraqan más nim uꞌanom chwi lo ri kikꞌojiꞌik ri tikawex che ruwachulew. \v 19 Ruma kꞌu waꞌ, ri nimalaj tinamit xjaqataj upa, oxibꞌ xuꞌano; y konoje taq ri jujun chik tinamit e kꞌo che ruwachulew xewuluwubꞌik. Ekꞌu ri Dios na xikꞌow ta chukꞌuꞌx taq ri mak uꞌanom ri nimalaj tinamit Babilonia; xuya kꞌu pa kꞌaxkꞌobꞌik ruma ri unimal royowal Rire chirij. \v 20 Yey ruma kꞌu wa kabꞌraqan konoje taq ri islas y taq ri juyubꞌ xesachik. \p \v 21 Y xtzaq lo chikaj nimaq taq saqbꞌach pakiwi ri tikawex. Ri raꞌlal waꞌ laj jun quintal chujujunal. Ruma kꞌu ri kꞌaxkꞌobꞌik re ri nimaq taq saqbꞌach, ri winaq lik tzel xechꞌaꞌt chirij ri Dios, ma ri kꞌaxkꞌobꞌik xuꞌano lik xibꞌibꞌal uwach. \c 17 \s1 Ri qꞌatbꞌal tzij puwi rixoq na chom ta ubꞌinik \p \v 1 Xkꞌun kꞌu jun chike taq ri wuqubꞌ ángeles, ri kꞌo ri wuqubꞌ copas re kꞌaxkꞌobꞌik pakiqꞌabꞌ. Xchꞌaꞌt kꞌu wukꞌ, jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Saꞌa wara y kankꞌut chawach ri qꞌatbꞌal tzij kaꞌan puwi ri jun ixoq na chom ta ubꞌinik, ri tzꞌul chwi taq ri yaꞌ. \v 2 Rukꞌ waꞌ wiꞌxoq emakuninaq taq wi ri taqanelabꞌ che ruwachulew y konoje ri winaq ejeqel che ruwachulew, ma eqꞌabꞌarinaq ruma ri vino xuya rixoq chike»\x * \xo 17:2 \xt Jer. 51:7\x* xchaꞌ. \p \v 3 Tekꞌuchiriꞌ, chupa ri xkꞌut chinuwach ruma ri Ruxlabꞌixel ri Dios, ri ángel xinukꞌam bꞌi chupa jun luwar katzꞌintzꞌotik y chilaꞌ xinwil jun ixoq tzꞌul chwi jun nimalaj itzel chikop kaq rij, yey waꞌ tzꞌibꞌital ukꞌiyal bꞌiꞌaj chirij re kꞌaqibꞌal bꞌi uqꞌij ri Dios. Waꞌ kꞌo wuqubꞌ ujolom y lajuj rukꞌaꞌ. \v 4 Rixoq uwiqom ribꞌ rukꞌ kꞌul morato\f + \fr 17:4 \ft “Morato”: Kil “púrpura” pa vocabulario.\f* uwach y kaq uwach; yey wiqital rukꞌ oro, rukꞌ chomilaj taq abꞌaj y rukꞌ perlas. Rukꞌaꞌam jun copa re oro puqꞌabꞌ nojinaq che taq ri lik kꞌixbꞌal uwach y che ruchꞌulil ri mak kuꞌan kukꞌ taq rachijabꞌ. \v 5 Kꞌo kꞌu jun bꞌiꞌaj tzꞌibꞌital che rukurusil rupalaj yey lik kꞌayew umajik usukꞌ; e bꞌiꞌaj waꞌ: \q1 Ri nimalaj tinamit Babilonia \q1 e kichu rixoqibꞌ lik chꞌul kibꞌinik kisilabꞌik, \q1 y rukꞌ rire petinaq wi ronoje ri lik kꞌixbꞌal uwach kaꞌan che ruwachulew. \m \v 6 Tekꞌuchiriꞌ xinwil rixoq lik kaqꞌabꞌar rukꞌ ri kikikꞌel rutinamit ri Dios y ri xekamisax ruma ri xkitzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Jesús. Ekꞌu riꞌin lik xkam wanimaꞌ che ri xinwilo. \p \v 7 Xubꞌiꞌij kꞌu ri ángel chwe: \p «¿Suꞌbꞌe lik kakam awanimaꞌ che? Riꞌin kanqꞌalajisaj chawe saꞌ keꞌelawi rixoq y ri nimalaj itzel chikop kꞌamayom lo re, ri kꞌo wuqubꞌ ujolom y lajuj rukꞌaꞌ. \v 8 Ritzel chikop xawilo e ri jun xkꞌojiꞌ lo ojertan yey ekꞌu woꞌora na jinta chik. Pero ya kopon ri qꞌij kel na lo chupa ri siwan na jinta utaqexik uchoyil upa, y kꞌisbꞌal kꞌu re, keꞌek chi tojbꞌal mak. Konoje kꞌu ri winaq ejeqel che ruwachulew, ri na tzꞌibꞌital ta ri kibꞌiꞌ chupa ri libro re kꞌaslemal chwi lo ri jeqebꞌal re ruwachulew, kakam kanimaꞌ che echiriꞌ kakil ri nimalaj itzel chikop re ojertan. Tobꞌ kꞌu riꞌ woꞌora na jinta chik, pero kawinaqir tanchi uloq. \p \v 9 »Kajawax naꞌoj chaꞌ jun kumaj usukꞌ waꞌ: Ri wuqubꞌ ujolom ri nimalaj itzel chikop e keꞌelawi wuqubꞌ chi juyubꞌ y puwi taq waꞌ tzꞌul wi rixoq; \v 10 yey e keꞌelawi wuqubꞌ chi taqanelabꞌ. Y woꞌobꞌ chike waꞌ ebꞌikꞌowinaq chik; jun kataqan woꞌora y ri jun chik kꞌamajaꞌ kujeq rutaqanik ma kꞌamajaꞌ kakꞌunik. Y we xkꞌunik, lik chirajawaxik wi na naj ta rutaqanik kuꞌano. \v 11 Jun chike ri wuqubꞌ taqanel e ri nimalaj itzel chikop, ri jun xkꞌojiꞌ ojertan y woꞌora na jinta chik, yey kataqan tanchik y kuꞌana ruwajxaq taqanel. Yey kꞌisbꞌal kꞌu re, keꞌek chi tojbꞌal mak. \p \v 12 »Ekꞌu ri lajuj rukꞌaꞌ xawilo, e keꞌelawi lajuj chi taqanelabꞌ kꞌamajaꞌ kakijeq ri kitaqanik; yey kayaꞌ na pakiqꞌabꞌ ketaqan junam rukꞌ ri nimalaj itzel chikop, pero xa jun ora uwach ri kitaqanik. \v 13 Wa lajuj taqanelabꞌ junam tzij kiꞌanom chikiwach puwi ri kitaqanik chaꞌ kakiya na kꞌu ri kichuqꞌabꞌ y ri kitaqanik puqꞌabꞌ ri nimalaj itzel chikop. \v 14 Rike kechꞌoꞌjin rukꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex, pero Rire kuchꞌij kichuqꞌabꞌ, ma e Kajawal konoje ri kꞌo kiwach y e Taqanel pakiwi konoje ri e taqanelabꞌ. Yey taq ri e kꞌo rukꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex, e ri esikꞌim y echaꞌom ruma ri Dios y na kesam ta kibꞌ puqꞌabꞌ Rire» xchaꞌ. \p \v 15 Je tanchi waꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Ri yaꞌ xawilo pa tzꞌul wi rixoq na chom ta ubꞌinik,\x * \xo 17:15 \xt Ap. 17:1\x* keꞌelawi e taq ri tikawex che taq ri tinamit, che rukꞌiyal kiwach taq ri tikawex che rukꞌiyal uwach chꞌaꞌtemal. \v 16 Ri lajuj rukꞌaꞌ ri nimalaj itzel chikop xawilo, waꞌ tzel kakil rixoq na chom ta rubꞌinik; kakoqꞌotaj kꞌu kan utukel y kakichꞌanabꞌaꞌ kanoq, kakitij rutiꞌjil y tekꞌuchiriꞌ kakiporoj pa aqꞌ. \v 17 Ma e ri Dios kakojow pa ri kanimaꞌ chaꞌ kakiꞌan ri karaj Rire, waꞌ e kakiꞌan tzij chikiwach chaꞌ chupa laꞌ la qꞌij ekꞌowi kakiya ri kitaqanik puqꞌabꞌ ri nimalaj itzel chikop kꞌa che ruqꞌijol echiriꞌ kuꞌana na ronoje ri ubꞌiꞌim kan ri Dios. \v 18 Rixoq xawilo e keꞌelawi ri nimalaj tinamit kataqan pakiwi konoje ri taqanelabꞌ che ruwachulew» xchaꞌ. \c 18 \s1 Rutzaqibꞌal ri tinamit Babilonia \p \v 1 Kꞌisbꞌal kꞌu re waꞌ, xinwil chi jun chik ángel xqaj lo chikaj rukꞌ unimal uchuqꞌabꞌ; y ruchomalil ruwonibꞌal xutzij uwi ruwachulew. \v 2 Lik ko xsikꞌin che ubꞌiꞌxikil: \p «¡E laꞌ xtzaqik! ¡Xtzaq na ri nimalaj tinamit Babilonia! Y woꞌora uꞌanom kiluwar itzelilaj uxlabꞌixel, kijul chꞌulilaj uxlabꞌixel y kisok chꞌulilaj tzꞌikin qiꞌtzel ketzuꞌnik. \v 3 Ma konoje taq ri jujun chik tinamit che ruwachulew eqꞌabꞌarinaq ruma wa tinamit, ri xebꞌumin chupa ukꞌiyal mak rukꞌ rayibꞌal. Konoje kꞌu ri taqanelabꞌ che ruwachulew emakuninaq rukꞌ; y konoje taq raj kꞌay che ruwachulew ebꞌeyomarinaq ma ri tinamit Babilonia ruma ri unimal urayibꞌal lik kꞌo xuloqꞌ chike» xchaꞌ. \p \v 4 Tekꞌuchiriꞌ xinta jun chik qulaj xchꞌaw lo chikaj, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Chixelubꞌi chupa ri tinamit Babilonia, riꞌix ix nutinamit, chaꞌ na kiꞌan ta iweꞌix kukꞌ rike y jelaꞌ na katzaq ta piwi riꞌix ri kꞌaxkꞌobꞌik kape puwi rire. \v 5 Ma na xa ta jubꞌiqꞌ rumak, e taq waꞌ xaqi uleꞌom chi ribꞌ elinaq bꞌi kꞌa chikaj. Yey ri na utz taj uꞌanom, lik kꞌo chukꞌuꞌx ri Dios. \v 6 Chitzelej ukꞌaxel che e chirij taq ri na utz taj uꞌanom chike ri jujun chik; chikalajij ri kꞌax puwiꞌ ruma rumak uꞌanom;\x * \xo 18:6 \xt Jer. 50:29\x* chupa kꞌu ri copa pa xuyijbꞌaꞌ wi ri yaꞌ lik kꞌa chike jujun chik, riꞌix chikalajij rukꞌayul waꞌ y chiyaꞌa che. \v 7 Rire lik xuꞌan nim che ribꞌ y lik xuya ribꞌ che taq rurayibꞌal; ekꞌu woꞌora lik chiyaꞌa pa kꞌax y pa oqꞌej; ma jewaꞌ ri kubꞌiꞌij pa ranimaꞌ: “Riꞌin in tzꞌulik pachaꞌ in juna reina, yey na in ta malkaꞌn y na kantij tane kꞌana oqꞌej” kachaꞌ. \v 8 Ruma kꞌu riꞌ, xa pa jun qꞌij kape ri kꞌaxkꞌobꞌik puwiꞌ: waꞌ e kamik, oqꞌej y numik; yey rukꞌ ne aqꞌ kaporoxik, ma ri Dios Qajawxel, ri kuqꞌat tzij puwiꞌ, lik kꞌo uchuqꞌabꞌ» kachaꞌ. \p \v 9 Taq ri taqanelabꞌ che ruwachulew emakuninaq rukꞌ rixoq, yey junam rukꞌ rire kiyaꞌom kibꞌ che ruqusil ruwachulew y jekꞌulaꞌ kitzꞌiloꞌm ri kibꞌinik rukꞌ. Ekꞌu rike kebꞌoqꞌik y ketunan puwi rixoq echiriꞌ kakil rusibꞌol rire kakꞌatik. \v 10 Lik chinimanaj kekꞌojiꞌ pan che utzutzuꞌxik rixoq ruma ruxibꞌrikil ri kꞌaxkꞌobꞌik kꞌo wi y jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \p «¡Toqꞌoꞌ awach! ¡Toqꞌoꞌ awach at nimalaj tinamit Babilonia, ri lik kꞌo achuqꞌabꞌ, ma xa pa joqꞌotaj xkꞌun ri qꞌatbꞌal tzij pawiꞌ!» kechaꞌ. \p \v 11 Konoje taq raj kꞌay che ruwachulew kebꞌoqꞌ na y lik kakibꞌisoj ri nimalaj tinamit ma na jinta chi kꞌo kaloqꞌow re rukꞌiyal kikꞌay. \v 12 Waꞌ e oro, plata, chomilaj taq abꞌaj y perlas; chom taq kꞌul lino, chom taq kꞌul morato,\f + \fr 18:12 \ft “Morato”: Kil “púrpura” pa vocabulario.\f* chom taq kꞌul xela\f + \fr 18:12 \ft “Xela”: Pa kaxtila “seda” rubꞌiꞌ.\f* y chom taq kꞌul kaq; ukꞌiyal uwach cheꞌ kiꞌ ruxlabꞌ; taq ri ꞌanatal rukꞌ marfil, rukꞌ chom taq cheꞌ, rukꞌ bronce, rukꞌ chꞌichꞌ y rukꞌ abꞌaj mármol; \v 13 yey kikꞌay re incienso y kunabꞌal kiꞌ ruxlabꞌ, pachaꞌ canela, mirra y olíbano; vino, aceite, harina y trigo; kikꞌay ke awaj kebꞌeqanik, ke bꞌexex, ke kawayuꞌ y re kareta; yey kikꞌay ne tikawex e aj chak. \p \v 14 Jekꞌuwaꞌ kakibꞌiꞌij che ri tinamit: «Ronoje taq ri xarayij uwach na jinta chi awukꞌ; ronoje taq ri bꞌeyomalil lik xeꞌek akꞌuꞌx rukꞌ, xsach uwach y na kariq ta chi kꞌenoq» kechaꞌ. \p \v 15 Ekꞌu ri e aj kꞌay re taq waꞌ, ri lik ebꞌeyomarinaq ruma wa tinamit, lik chinimanaj kekꞌojiꞌ pan che utzutzuꞌxik wa tinamit ruma ruxibꞌrikil ri kꞌaxkꞌobꞌik petinaq puwiꞌ. Ewi lik kakoqꞌej loq, \v 16 jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \p «¡Toqꞌoꞌ uwach! ¡Toqꞌoꞌ uwach ri nimalaj tinamit, ri pachaꞌ juna ixoq uwiqom ribꞌ rukꞌ chomilaj uqꞌuꞌ ꞌanatal rukꞌ lino, rukꞌ kꞌul morato y kaq; wiqital rukꞌ oro, rukꞌ chomilaj taq abꞌaj y perlas! \v 17 Ma xa pa joqꞌotaj xsach uwach rukꞌiyal ubꞌeyomalil» kechaꞌ. \p Konoje kꞌu ri e kꞌamal uwach barcos, ri kebꞌin pa barcos, ri kechakun pa barcos y taq ri kekꞌayin rukꞌ barcos, chinimanaj kekꞌojiꞌ wi lo che. \v 18 Ekꞌuchiriꞌ kakil rusibꞌol wa tinamit kakꞌatik, lik ko kesikꞌin che ubꞌiꞌxik: «¿Kꞌo nawi juna chik tinamit kajunimax rukꞌ wa nimalaj tinamit? ¡Na jintaj!» kechaꞌ. \p \v 19 Y ri winaq kakipukꞌ ulew chwi kijolom ruma kibꞌis, kebꞌoqꞌik y ko kesikꞌinik, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \p «¡Toqꞌoꞌ uwach! ¡Toqꞌoꞌ uwach ri nimalaj tinamit! Ma konoje ri kꞌo barcos kukꞌ lik xebꞌeyomar rukꞌ wa tinamit; yey xa kꞌu pa joqꞌotaj xsach uwach ronoje. \v 20 Riꞌix ri ix jeqel chilaꞌ chikaj, chixkiꞌkota ruma ri xukꞌulumaj wa tinamit. Chixkiꞌkot iwonoje riꞌix ri iyaꞌom iwibꞌ puqꞌabꞌ ri Dios, ri ix utaqoꞌn y ri ix qꞌalajisanelabꞌ, ma Rire e xqꞌataw tzij puwi wa nimalaj tinamit ruma ri xuꞌan chiwe» kechaꞌ. \p \v 21 Tekꞌuchiriꞌ, jun ángel lik kꞌo uchuqꞌabꞌ xuyak jun nimalaj abꞌaj, runimal waꞌ e pachaꞌ juna nimalaj kaꞌ, y xukꞌaq bꞌi chupa ri mar, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Jelaꞌ ruwulixik bꞌi ri nimalaj tinamit Babilonia y na kilitaj ta chi uwach. \p \v 22 »Awukꞌ riꞌat Babilonia, na katataj ta chi uchꞌawibꞌal arpa, uchꞌawibꞌal ke aj música, uchꞌawibꞌal suꞌ yey uchꞌawibꞌal trompeta; na kebꞌilitaj ta chi ne aj chak y na katataj ta chi ne uchꞌawibꞌal ri kaꞌ kaqilowik. \v 23 Na jinta chi ne kꞌana aqꞌ kawonik, na katataj ta chi ne kꞌana nimaqꞌij re kꞌulanikil. Ma e taq raj kꞌay xekꞌojiꞌ awukꞌ, e más nim ri kitaqanik che ruwachulew. Ruma taq ri itz xaꞌano, xesokotaj konoje taq ri tinamit che ruwachulew. \v 24 Yey ri winaq re wa tinamit xekikamisaj taq ri qꞌalajisanelabꞌ re ri Dios y rutinamit ri Dios, y xekikamisaj ne ukꞌiyal tikawex che taq ronoje ri tinamit re ruwachulew» kachaꞌ. \c 19 \s1 Ri e kꞌo chilaꞌ chikaj kakiyak uqꞌij ri Dios \p \v 1 Kꞌisbꞌal re waꞌ xinta ukꞌiyal winaq chilaꞌ chikaj jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «¡Aleluya! \q1 ¡Ri Dios Qajawxel taqal che kayak uqꞌij \q1 ruma ri kolobꞌetajik uyaꞌom chiqe \q1 y ruma runimal uchomalil y ruchuqꞌabꞌ! \q1 \v 2 Rire paqatzij wi lik usukꞌ \q1 y lik jusukꞌ ri qꞌatbꞌal tzij kuꞌano. \q1 Ma xuqꞌat tzij puwi ri jun ixoq lik na chom ta rubꞌinik, \q1 ri xebꞌumin ri tikawex re ruwachulew chaꞌ kemakun rukꞌ. \q1 Ekꞌu ri Dios xuꞌan ukꞌaxel che \q1 ruma xebꞌukamisaj ri e aj chak re ri Dios» kechaꞌ. \m \v 3 Je tanchi waꞌ xkibꞌiꞌij: \q1 «¡Aleluya! \q1 Na jinta utaqexik kabꞌuqlan chikaj rusibꞌol ri aqꞌ \q1 pa xkꞌaq wubꞌi rixoq» xechaꞌ. \p \v 4 Ekꞌuchiriꞌ, ri veinticuatro nimaq winaq kukꞌ ri kajibꞌ kꞌo kikꞌaslemal pachaꞌ e ángeles,\x * \xo 19:4 \xt Ap. 4:6-8\x* xkiqasaj kimejelem kꞌa chuꞌlew y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios ri tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «¡Amén! ¡Aleluya!» kechaꞌ. \p \v 5 Chupa kꞌu ri tzꞌulibꞌal xtataj jun qulaj, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \q1 «Chiyaka uqꞌij ri qa Dios, \q1 iwonoje ri kixchakun chupa ruchak, \q1 iwonoje ri kꞌo xiꞌin ibꞌ iwukꞌ chwach, \q1 chinimaꞌq chichꞌutiꞌq» kachaꞌ. \p \v 6 Tekꞌuchiriꞌ, xinta pachaꞌ kiqul ukꞌiyal winaq jelaꞌ pachaꞌ ruchꞌawibꞌal utzaꞌm yaꞌ echiriꞌ kakꞌunik y pachaꞌ uchꞌawibꞌal unimal jabꞌ, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \q1 «¡Aleluya! \q1 Ma e kataqan ri Dios Qajawxel, \q1 ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ. \q1 \v 7 Chojkiꞌkotoq, lik chojkiꞌkotoq y qayaka uqꞌij Rire, \q1 ma xopon ruqꞌijol ri kꞌulanikil re ri Qꞌapoj Bꞌexex \q1 y ri rixoqil lik uwiqom chi ribꞌ. \q1 \v 8 Ma che rire yaꞌtal wi kuwiq ribꞌ \q1 rukꞌ chomilaj uqꞌuꞌ ꞌanatal rukꞌ kꞌul lino \q1 lik kawolqꞌinik» kechaꞌ. \m Waꞌ wa kꞌul lino e kꞌutubꞌal re ri jusukꞌ kibꞌinik kisilabꞌik rutinamit ri Dios. \s1 Ri nimaqꞌij re rukꞌulanikil ri Qꞌapoj Bꞌexex \p \v 9 Ekꞌu ri ángel jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Chatzꞌibꞌaj waꞌ: Lik nim kiqꞌij kalaxik konoje ri esikꞌim pa ri waꞌim re rukꞌulanikil ri Qꞌapoj Bꞌexex» xchaꞌ. \p Yey jewaꞌ tanchi xubꞌiꞌij chwe: «Wa chꞌaꞌtem e re ri Dios y lik qatzij» xchaꞌ. \p \v 10 Ekꞌu riꞌin xinxukubꞌaꞌ wibꞌ xeꞌraqan uqꞌabꞌ ri ángel re kanloqꞌnimaj uqꞌij. Pero rire jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: «Chata peꞌ, lik maꞌan laꞌ, ma riꞌin xa in jun aj chak re ri Dios jelaꞌ pachaꞌ riꞌat y jelaꞌ pachaꞌ ri hermanos, ri kitaqem ri Qꞌijsaq uqꞌalajisam ri Qanimajawal Jesucristo. Xew chayaka uqꞌij ri Dios, ma ri Qꞌijsaq re ri Qanimajawal Jesucristo e ukꞌuꞌxibꞌal ri saqil qꞌalajisanik» xcha chwe. \s1 Rukꞌunibꞌal ri Qanimajawal Jesucristo \p \v 11 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil ruwa kaj jaqalik y xinwil kꞌu jun kawayuꞌ saq rij. Yey ri kojoyom re jewaꞌ rubꞌiꞌ: “Jusukꞌ y Usukꞌ”, ma chi usukꞌlikil kuqꞌat tzij y kuꞌan chꞌaꞌoj. \v 12 Taq ruwach lik kewonik pachaꞌ aqꞌ kareprotik y chwi rujolom kojom ukꞌiyal diademas; yey kꞌo jun bꞌiꞌaj tzꞌibꞌital che y na jinta junoq kamajaw usukꞌ, xew Rire kumaj usukꞌ. \v 13 Yey ruqꞌuꞌ bꞌalaꞌl pa kikꞌ y rubꞌiꞌ Rire e: “Ri Tzij re ri Dios.” \v 14 Taq ri ejércitos re chilaꞌ chikaj eteran chirij, e kꞌo lo chwi kawayuꞌ saq kij. Kikojom kiqꞌuꞌ ꞌanatal rukꞌ kꞌul lino lik saq y lik chom. \v 15 Puchiꞌ ri Jun ukojom lo ri kawayuꞌ saq rij, kel lo jun espada lik tꞌisiꞌs utzaꞌm chaꞌ rukꞌ waꞌ kuꞌan kꞌax chike taq ri tinamit. Rire kataqan pakiwiꞌ rukꞌ jun vara chꞌichꞌ yey kuꞌan chike pachaꞌ junoq kuyiqꞌiyaꞌ upa ri uva chaꞌ kel ruwaꞌal. Rukꞌ kꞌu waꞌ kaqꞌalajin wi runimal royowal ri Dios, ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ. \v 16 Che kꞌu ruqꞌuꞌ chwi raꞌ jewaꞌ tzꞌibꞌitalik: \q1 «\sc TAQANEL PAKIWI RI TAQANELABꞌ\sc* \q1 \sc Y AJ WACH PAKIWI TAQ RI KꞌO KIWACH.\sc*» \p \v 17 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil jun ángel takꞌal chwach ri qꞌij, jewaꞌ ri kasikꞌin che ubꞌiꞌxik chike konoje rawaj kexikꞌikꞌ lik chikaj, ri etijol ke ri ekaminaq chik: «Chixpetoq, chimolo iwibꞌ che ri nimalaj waꞌim kuya ri Dios \v 18 chaꞌ kixwaꞌ rukꞌ ri kitiꞌjil ri e taqanelabꞌ, ri e aj wach ke soldados y taq ri lik kꞌo kichuqꞌabꞌ; ri kitiꞌjil taq ri kawayuꞌ y ri ekojoyom ke; yey ri kitiꞌjil ri eloqꞌotal ruma kajaw y ri na e jinta puqꞌabꞌ juna kajaw, ri kꞌo kiwach y ri na jinta kiwach» kachaꞌ. \p \v 19 Xinwil kꞌu ri jun nimalaj itzel chikop\f + \fr 19:19 \ft Waꞌ e kachꞌaꞌtibꞌex Ap. 13:1-18.\f* yey ri e taqanelabꞌ che ruwachulew kukꞌ ri ki ejércitos, kimolom kibꞌ re kechꞌoꞌjin rukꞌ ri Jun ukojom lo rukawayuꞌ y kukꞌ ru ejércitos eteran chirij. \v 20 Xchap kꞌu ri nimalaj itzel chikop, junam rukꞌ ri jun qꞌalajisanel sokosoꞌnel, ri uꞌanom ukꞌiyal kꞌutubꞌal chwach ri nimalaj itzel chikop yey rukꞌ waꞌ ebꞌusokom lo konoje taq ri kikꞌulum ri retalil ri nimalaj itzel chikop y xkiloqꞌnimaj uqꞌij ri jun ukꞌaxwach. Kikabꞌichal kꞌu riꞌ, e laꞌ chikikꞌaslikil xekꞌaq bꞌi chupa jun luwar kayenen che aqꞌ y kajinow rukꞌ azufre. \v 21 Ekꞌu ri nikꞌaj chik xekamisax rukꞌ ri espada kel lo puchiꞌ ri Jun ukojom lo ri kawayuꞌ saq rij; yey e taq kꞌu rawaj kexikꞌikꞌ lik chikaj, ri etijol ke ri ekaminaq chik, lik xewaꞌ chi utz rukꞌ ri kitiꞌjil. \c 20 \s1 Ri mil junabꞌ \p \v 1 Tekꞌuchiriꞌ, xinwilo echiriꞌ jun ángel xqaj lo chilaꞌ chikaj, yey waꞌ rukꞌaꞌam lo ri lawe re ri siwan na jinta utaqexik uchoyil upa y rukꞌaꞌam lo jun nimalaj karena puqꞌabꞌ. \v 2 Wa jun ángel xuchꞌij uchuqꞌabꞌ ri dragón, waꞌ e ri kumatz re ojertan,\x * \xo 20:2 \xt Gn. 3:1\x* ritzel winaq Satanás rubꞌiꞌ. Xuyut kꞌu riꞌ chaꞌ kayaꞌiꞌ pa karena mil junabꞌ, \v 3 xukꞌaq bꞌi chupa wa siwan, xutzꞌapij uchiꞌ y xukoj kꞌu rusello chwi ri tzꞌapibꞌal chaꞌ ritzel winaq na kebꞌusok ta chi taq ri tinamit kꞌa echiriꞌ kukꞌis na ri mil junabꞌ ximitalik. Kꞌisbꞌal kꞌu re waꞌ, kayolopix chi jujun qꞌij. \s1 Ri nabꞌe kꞌastajibꞌal \p \v 4 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil ukꞌiyal tzꞌulibꞌal re taqanik yey wa etzꞌul chupa yaꞌtal pakiqꞌabꞌ ketaqanik. Y xebꞌenuwil konoje ri tikawex xkꞌatzix kijolom ruma xkitzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Qanimajawal Jesucristo y Rutzij ri Dios; waꞌ e taq ri na xkixukubꞌaꞌ ta kibꞌ chwach ri nimalaj itzel chikop y chwach ri jun ukꞌaxwach y na xkikꞌul ta ri retalil ri nimalaj itzel chikop che rukurusil ri kipalaj o che ri kiqꞌabꞌ. Rike xekꞌastajik y junam rukꞌ ri Cristo xetaqan mil junabꞌ. \v 5 E nabꞌe kꞌastajibꞌal waꞌ. Noꞌj ri nikꞌaj chik ekaminaq kꞌate kekꞌastajik echiriꞌ ikꞌowinaq chi ri mil junabꞌ. \v 6 Lik nim kiqꞌij kalaxik ri kekꞌastaj lo che wa nabꞌe kꞌastajibꞌal, ma rike e utinamit ri Dios. Ekꞌu rukaꞌm kamik na jinta chi uchuqꞌabꞌ pakiwiꞌ, yey kebꞌuꞌana kꞌu e aj chakunel chwach ri Dios y chwach ri Cristo y junam rukꞌ Rire ketaqan mil junabꞌ. \s1 Ritzel winaq kayolopixik \p \v 7 Echiriꞌ ikꞌowinaq chi ri mil junabꞌ, ri Satanás kayolopix lo pa ri luwar pa tzꞌapil wi. \v 8 Y kel bꞌi che kisokosoꞌxik taq ri tinamit e kꞌo che ronoje ruwachulew, jenelaꞌ kuꞌan chike ri Gog y ri Magog,\x * \xo 20:8 \xt Ez. 38:1–39:6\x* chaꞌ kumol kichiꞌ re pa chꞌaꞌoj. Ri kajlibꞌal taq waꞌ e pachaꞌ rukꞌiyal ri sanyebꞌ kꞌo chuchiꞌ ri mar. \v 9 Y xepe kꞌu che ronoje ruwachulew y xkisut rij ri tinamit lik kꞌax kunaꞌ ri Dios, waꞌ e luwar pa kimolom wi kibꞌ ri lik kiyaꞌom kibꞌ puqꞌabꞌ Rire. Pero ri Dios xutaq lo aqꞌ chikaj pakiwi ri eyaktajinaq chirij rutinamit, y xebꞌuporoj kꞌu konoje. \s1 Kaqꞌat tzij puwi ritzel winaq \p \v 10 Ekꞌu ritzel winaq, ri xebꞌusok taq ri tinamit, xkꞌaq bꞌi chupa ri jun luwar kayenen che aqꞌ y kajinow rukꞌ azufre, chiriꞌ pa e kꞌo wi ri nimalaj itzel chikop y ri jun qꞌalajisanel sokosoꞌnel; y chipaqꞌij chichaqꞌabꞌ kekꞌojiꞌ pa kꞌax na jinta chi utaqexik. \p \v 11 Tekꞌuchiriꞌ, xinwil jun nimalaj tzꞌulibꞌal lik saq y xinwil ri Jun tzꞌul chupa. Yey ekꞌu laꞌ chwach Rire, e ruwachulew y ruwa kaj xemalkaꞌnik y na xilitaj ta chi kiwach. \v 12 Y xinwil kiwach ri ekaminaq chinimaꞌq chichꞌutiꞌq e takꞌal chwach ri Dios. Tekꞌuchiriꞌ xjaqataj upa taq ri libros yey xjaqataj upa jun chik libro, waꞌ e ri libro re kꞌaslemal. Chupa taq wa libros tzꞌibꞌital wi taq ri kiꞌanom ri ekaminaq, y ekꞌu chirij taq waꞌ xqꞌat tzij pakiwiꞌ. \v 13 Ri mar xebꞌutzelej lo ri ekaminaq e kꞌo chupa; ri rajaw ri kamik y ri rajaw ri Hades\x * \xo 20:13 \xt Ap. 6:8\x* xekitzelej lo ri ekaminaq e kꞌo kukꞌ; y xqꞌat kꞌu tzij pakiwiꞌ chikijujunal e chirij taq ri kiꞌanom. \v 14 Ekꞌu ri rajaw ri kamik y ri rajaw ri Hades xekꞌaq bꞌi chupa ri jun luwar kayenen che aqꞌ. Waꞌ e ri ukaꞌm kamik. \v 15 Chupa kꞌu waꞌ wa jun luwar xekꞌaq bꞌi ri na tzꞌibꞌital ta kibꞌiꞌ chupa ri libro re kꞌaslemal. \c 21 \s1 Ri kꞌakꞌ uwa kaj y ri kꞌakꞌ uwachulew \p \v 1 Tekꞌuchiriꞌ xinwil jun kꞌakꞌ uwa kaj y jun kꞌakꞌ uwachulew, ma ri nabꞌe uwa kaj y ri nabꞌe uwachulew xemalkaꞌnik, yey ri mar na jinta chik. \v 2 Riꞌin in Juan xinwil ri santowilaj tinamit, ri kꞌakꞌ Jerusalem, e riꞌ xqaj lo chilaꞌ chikaj petinaq rukꞌ ri Dios, yey lik wiqital chi utz pachaꞌ juna ali lik uwiqom ribꞌ echiriꞌ kuꞌkꞌulu rala kakꞌuliꞌ rukꞌ. \v 3 Y xinta kꞌu jun qulaj xel lo pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik, lik ko xchꞌawik, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «¡Chatapeꞌ! Ri Dios kakꞌojiꞌ chikixoꞌlibꞌal ri tikawex y kajeqiꞌ kukꞌ; ma rike e utinamit, y Rire e Dios ke rike. \v 4 Ekꞌu ri Dios kusuꞌ ruwaꞌal kiwach konoje rike. Chwi kꞌu woꞌora na jinta chi kamik, na jinta chi oqꞌej, na jinta chi kejuyuyik y na jinta chi kꞌaxkꞌobꞌik; ma ronoje taq ri kꞌo lo ojertan, ya xikꞌowik» kachaꞌ. \p \v 5 Ekꞌuchiriꞌ, ri Jun tzꞌul pa ri tzꞌulibꞌal re taqanik, jewaꞌ xubꞌiꞌij: \p «Chatapeꞌ: Riꞌin kanꞌan kꞌakꞌ che ronoje taq ri kꞌolik» xchaꞌ. \p Yey xubꞌiꞌij chwe: \p «Chatzꞌibꞌaj taq waꞌ, ma wa chꞌaꞌtem lik areꞌ y lik qatzij» xchaꞌ. \p \v 6 Je tanchi waꞌ xubꞌiꞌij chwe: \p «Ekꞌu waꞌ xutzir ronoje. Riꞌin in ri jeqebꞌal re yey in ri kꞌisbꞌal re, jelaꞌ pachaꞌ ri kaꞌibꞌ letra A y Z.\f + \fr 21:6 \ft “A y Z”: Kil “Alfa y Omega” pa vocabulario.\f* Chike kꞌu konoje ri katzajin kichiꞌ, kansipaj ri yaꞌ kalax lo che ri akꞌal re kꞌaslemal. \v 7 China kꞌu ri kachꞌijow uchuqꞌabꞌ taq ri na utz taj, kukꞌul ronoje taq waꞌ, yey in kꞌu u Dios riꞌ, y rire kuꞌana walkꞌoꞌal. \v 8 Noꞌj ri e turun,\f + \fr 21:8 \ft “Turun”: Waꞌ e ri kakixiꞌij kibꞌ y kekꞌix che utzijoxik Ruchꞌaꞌtem ri Dios.\f* y taq ri xkijolij ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx wukꞌ, ri kakiꞌan ri lik kꞌixbꞌal uwach y ri e kamisanel, ri kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj y ri e aj itz, ri e aj tioxabꞌ y konoje ri kakiꞌan raqꞌubꞌal, konoje kꞌu rike keyaꞌ pa ri jun luwar kayenen che aqꞌ y kajinow rukꞌ azufre. Ekꞌu ukaꞌm kamik waꞌ» xchaꞌ. \s1 Ri kꞌakꞌ Jerusalem \p \v 9 Tekꞌuchiriꞌ, xqibꞌ lo wukꞌ jun chike ri wuqubꞌ ángeles, ri xyaꞌtaj ri wuqubꞌ copas chike, ri nojinaq che ri wuqubꞌ kꞌisbꞌal kꞌaxkꞌobꞌik.\x * \xo 21:9 \xt Ap. 15:1; 16\x* Xchꞌaꞌt kꞌu wukꞌ, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «Saꞌa na wara, ma kankꞌut rali chawe ri kakꞌuliꞌ rukꞌ ri Qꞌapoj Bꞌexex» xchaꞌ. \v 10 Ekꞌu laꞌ chupa ri xkꞌut chinuwach ruma ri Ruxlabꞌixel ri Dios, ri ángel xinukꞌam bꞌi chwi jun nimalaj juyubꞌ lik naj uwiꞌ y xukꞌut chwe ri nimalaj santowilaj tinamit Jerusalem, e riꞌ katajin lo uqajik chilaꞌ chikaj petinaq rukꞌ ri Dios. \v 11 Waꞌ lik kawon che runimal uchomalil ri Dios; ruwonibꞌal e pachaꞌ juna chomilaj abꞌaj pachaꞌ ri jaspe, lik kajuljut upa pachaꞌ chi vidrio. \v 12 Sututal kꞌu rij rukꞌ jun nimalaj tapia lik naj uwiꞌ; kꞌo kabꞌlajuj okibꞌal che y chujujunal okibꞌal kꞌo jun ángel aj chajal re, yey che taq ri okibꞌal tzꞌibꞌital jun bꞌiꞌaj ke ri kabꞌlajuj tinamit re Israel. \v 13 Yey e taq ri okibꞌal che ri tapia oxibꞌ kꞌo pa relebꞌal qꞌij, oxibꞌ kꞌo pa norte, oxibꞌ kꞌo pa sur y oxibꞌ kꞌo putzaqibꞌal qꞌij. \v 14 Ri nimalaj tapia re ri tinamit tzꞌaqom lo kabꞌlajuj nimaq taq abꞌaj pa raqanibꞌal; yey chujujunal ri nimaq abꞌaj, tzꞌibꞌital rubꞌiꞌ jun chike ri kabꞌlajuj taqoꞌn re ri Qꞌapoj Bꞌexex. \p \v 15 Ri ángel kachꞌaꞌt wukꞌ rukꞌaꞌam jun vara re pajabꞌal ꞌanom rukꞌ oro chaꞌ kupaj ri tinamit, taq ri okibꞌal y ri tapia. \v 16 Ri tinamit cuadrado uꞌanom; ri raqan junam rukꞌ ruwach. Ekꞌu ri ángel xupaj ri tinamit rukꞌ ri vara kꞌo puqꞌabꞌ. Y xeꞌeloq kaꞌibꞌ mil rukꞌ kaꞌibꞌ ciento kilómetros runajtijil ri raqan, jelaꞌ runajtijil uwiꞌ, y jelaꞌ runimal uwach. \v 17 Tekꞌuchiriꞌ, xupaj runajtijil ri raqan ri tapia; sesenta y cinco metros\f + \fr 21:17 \ft Pa versículo 16 ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “doce mil estadios” (waꞌ keꞌeloq 12 x 1,000 = 12,000). Yey pa ri versículo 17 kubꞌiꞌij “ciento cuarenta y cuatro codos” (waꞌ keꞌeloq 12 x 12 = 144). Ojertan “12” keꞌelawi “tzꞌaqat uwach”.\f* kꞌo che. Ri pajabꞌal xuchapabꞌej wa ángel e junam rukꞌ ri kakichapabꞌej ri tikawex. \p \v 18 Ri tapia e ꞌanom rukꞌ abꞌaj jaspe; noꞌj ri tinamit e ꞌanom rukꞌ saqil oro, kawon upa jelaꞌ pachaꞌ chi vidrio. \v 19 Taq ri pa raqanibꞌal ri tapia re ri tinamit wiqital rukꞌ ronoje chomilaj taq abꞌaj. Ri nabꞌe, rukꞌ abꞌaj jaspe; rukaꞌm, rukꞌ zafiro; rurox, rukꞌ ágata; rukaj, rukꞌ esmeralda; \v 20 ruroꞌ, rukꞌ ónice; ruwaqaq, rukꞌ cornalina; ruwuq, rukꞌ crisólito; ruwajxaq, rukꞌ berilo; rubꞌelej, rukꞌ topacio; rulajuj, rukꞌ crisopraso; ri junlajuj, rukꞌ jacinto y rukabꞌlajuj, rukꞌ amatista. \v 21 Taq ri kabꞌlajuj okibꞌal e kabꞌlajuj perlas; chujujunal okibꞌal e jun nimalaj perla. Y ri nimabꞌe kꞌo chunikꞌajal ri tinamit ꞌanom rukꞌ saqil oro, lik kajuljut upa pachaꞌ chi vidrio. \p \v 22 Yey chupa kꞌu wa tinamit na xinwil ta juna templo pa kaloqꞌnimax wi ri Dios; waꞌ na kajawax ta chik, ma chilaꞌ pa ronoje luwar kꞌo ri Dios Qajawxel, ri kꞌo ronoje unimal chuqꞌabꞌ puqꞌabꞌ, y kꞌo ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 23 Che wa tinamit na kajawax tane uwonibꞌal ri qꞌij y ri ikꞌ, ma runimal uchomalil ri Dios kutzij upa yey ri Qꞌapoj Bꞌexex e uwonibꞌal riꞌ. \v 24 Ekꞌu ri jujun chik tinamit kebꞌin chwa ri qꞌijsaq re wa jun tinamit; yey ri e taqanelabꞌ che ruwachulew kakikꞌam lo chupa wa tinamit ri chomilaj kibꞌeyomalil re yakbꞌal uqꞌij ri Dios.\x * \xo 21:24 \xt Is. 60:3, 5\x* \v 25 Taq ri okibꞌal re wa tinamit na katzꞌapiꞌ ta chi kꞌenoq, ma chiriꞌ na jinta chi aqꞌabꞌ. \v 26 Ri chomilaj bꞌeyomalil ke taq ri tinamit e kakꞌam lo che wa tinamit re yakbꞌal uqꞌij. \v 27 Chupa kꞌu waꞌ wa tinamit na jinta kꞌana chꞌul kok loq, na kok ta uloq ri kuꞌan ri lik kꞌixbꞌal uwach y ri kuꞌan raqꞌubꞌal; ma xew kebꞌok lo ri tzꞌibꞌital kibꞌiꞌ chupa ri libro re kꞌaslemal re ri Qꞌapoj Bꞌexex. \c 22 \s1 Ri yaꞌ re kꞌaslemal \p \v 1 Tekꞌuchiriꞌ, ri ángel xukꞌut chinuwach jun nimayaꞌ rukꞌ yaꞌ re kꞌaslemal, waꞌ lik kajuljut upa jelaꞌ pachaꞌ chi vidrio, yey kel lo pa kꞌo wi ri tzꞌulibꞌal re taqanik re ri Dios y re ri Qꞌapoj Bꞌexex. \v 2 Punikꞌajal ri nimabꞌe re ri tinamit y che ukabꞌichal uchiꞌ ri nimayaꞌ, kꞌo ri cheꞌ kuya kꞌaslemal.\f + \fr 22:2 \ft Kꞌo ri kakichꞌobꞌ raqan ri nimayaꞌ kikꞌow chunikꞌajal ri nimabꞌe y ri cheꞌ kꞌo chunikꞌajal ri nimayaꞌ, yey ri ratzꞌayaq y ruqꞌabꞌ kumaj ukabꞌichal uchiꞌ ri nimayaꞌ. Gn. 2:9; Ez. 47:7-12; Ap. 2:7\f* Wa cheꞌ kuya kabꞌlajuj uwach chupa ri junabꞌ, yey chujujunal ikꞌ kawachinik. Ekꞌu ruxaq e re kunabꞌal ke taq ri tinamit che ruwachulew. \v 3 Chiriꞌ na jinta chi ri na utz ta uwach xukꞌam lo ri mak.\x * \xo 22:3 \xt Gn. 3:17-19\x* Ekꞌu ri tzꞌulibꞌal re ri Dios y re ri Qꞌapoj Bꞌexex kakꞌojiꞌ chiriꞌ yey konoje ri e nimanel re ri Dios kakiloqꞌnimaj uqꞌij Rire. \v 4 Kakil kꞌu uwach ri Dios pa saqil wi y rubꞌiꞌ Rire kakꞌojiꞌ che rukurusil ri kipalaj. \v 5 Chiriꞌ kꞌu riꞌ na jinta chi aqꞌabꞌ; ri kejeqiꞌ chiriꞌ na kajawax ta chi ne uwonibꞌal aqꞌ re lámpara chike y na kajawax tane utzuꞌnibꞌal ri qꞌij, ma ri Dios Qajawxel e qꞌijsaq chike. Yey ri kitaqanik rike na jinta chi utaqexik. \s1 Rukꞌunibꞌal ri Cristo \p \v 6 Jewaꞌ xubꞌiꞌij kꞌu ri ángel chwe: \p «E taq waꞌ wa chꞌaꞌtem lik areꞌ y lik qatzij. Y ri Dios Qajawxel, ri kayaꞌw kichꞌaꞌtem ri ketzijon re Rutzij, utaqom lo ru ángel chaꞌ kuqꞌalajisaj chike ri e aj chak re Rire janipa taq ri katajin loq» xchaꞌ. \p \v 7 Ekꞌu ri Qanimajawal jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «¡Chitapeꞌ! ¡Na naj ta chi ri woponik iwukꞌ! Lik nim uqꞌij ralaxik ri kutaqej taq wa qꞌalajisanik tzꞌibꞌital chupa wa libro» kachaꞌ. \p \v 8 Riꞌin in Juan, in ri xintaw re yey in ri xinilow re ronoje taq waꞌ. Echiriꞌ nutom y wilom chi taq ronoje waꞌ, xuaj kanloqꞌnimaj uqꞌij ri ángel, ri xbꞌiꞌn re y xkꞌutuw re chwe ronoje taq waꞌ; xinxukubꞌaꞌ kꞌu wibꞌ xeꞌraqan uqꞌabꞌ, \v 9 pero rire jewaꞌ xubꞌiꞌij chwe: \p «Lik maꞌan laꞌ, maxukubꞌaꞌ awibꞌ chinuwach. Ma riꞌin xa in jun aj chak re ri Dios jelaꞌ pachaꞌ riꞌat y taq rawach e qꞌalajisanelabꞌ, junam kukꞌ ri kakikoj utzij taq wa tzꞌibꞌital kan chupa wa libro. E chaloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios» xchaꞌ. \p \v 10 Je tanchi waꞌ xubꞌiꞌij ri ángel chwe: \p «Mawewaj taq ri qꞌalajisanik tzꞌibꞌital chupa wa libro, ma xa naqaj chi kꞌo wi lo ruqꞌijol chaꞌ kuꞌana taq waꞌ. \v 11 China kꞌu ri kuꞌan ri na jusukꞌ taj, we na karaj taj karoqꞌotaj uꞌanik, rukꞌ kꞌu rire kꞌo wi. China ri uchꞌulam rubꞌinik, we na karaj taj karoqꞌotaj waꞌ, rukꞌ kꞌu rire kꞌo wi. Yey ekꞌu ri kuꞌan ri lik jusukꞌ, e chutaqej uꞌanik ri lik jusukꞌ y china ri uyaꞌom ribꞌ che jun santowilaj bꞌinik, e chuchuqꞌubꞌej ribꞌ che waꞌ» xcha ri ángel. \p \v 12 Ekꞌu ri Qanimajawal jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «¡Chitapeꞌ! Na naj ta chi ri woponibꞌal iwukꞌ y kankꞌam kꞌu bꞌi ri rajil ukꞌaxel, ri kanya chike ri tikawex chikijujunal e chirij taq ri kiꞌanom. \v 13 Riꞌin in ri jeqebꞌal re yey in ri kꞌisbꞌal re jelaꞌ pachaꞌ ri kaꞌibꞌ letra A y Z.\f + \fr 22:13 \ft “A y Z”: Kil “Alfa y Omega” pa vocabulario.\f* \v 14 Lik nim kiqꞌij kalaxik ri kakiꞌan jusukꞌ che ri kibꞌinik kisilabꞌik,\f + \fr 22:14 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “ri kakichꞌaj ri kiqꞌuꞌ”.\f* ma jelaꞌ lik taqal chike kakitij ke ruwach ri cheꞌ re kꞌaslemal y kebꞌok bꞌi che taq ri okibꞌal re wa tinamit. \v 15 Noꞌj e taq ri winaq qiꞌtzel kibꞌinik kisilabꞌik: ri e aj itz, ri kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj, ri e kamisanel, ri e aj tioxabꞌ kukꞌ konoje ri lik keꞌek kikꞌuꞌx che uꞌanik raqꞌubꞌal, riꞌ na kanya ta chike kebꞌok bꞌi chupa wa tinamit. \v 16 Riꞌin in Jesús nutaqom bꞌi ri nu ángel chaꞌ kutzijoj ronoje taq waꞌ pa taq riglesias. Ri David kukꞌ taq kan ri ralkꞌoꞌal e pachaꞌ jun cheꞌ; ekꞌu Riꞌin in ri in ratzꞌayaq y in ri utux waꞌ wa cheꞌ,\f + \fr 22:16 \ft Ri Jesús e ri “ratzꞌayaq” ri David ma xex chi kꞌo lo wi chwach ri David yey e Rire ri xyaꞌw ri naꞌoj y ri taqanik che. Ri Jesús e “rutux ri cheꞌ kel lo che ri David” ma e ralkꞌoꞌal kan ri rey David. Is. 11:1,10; Ro. 1:3\f* yey in pachaꞌ ri jun chꞌumil kawon pa saqribꞌal»\x * \xo 22:16 \xt Nm. 24:17; Ap. 2:28\x* kacha ri Jesús. \p \v 17 Ri Ruxlabꞌixel ri Dios y ri rixoqil ri Qꞌapoj Bꞌexex, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: \p «Peta la» kechaꞌ. \p Y china ri kataw re, chubꞌiꞌij: \p «Peta la.» \p China kꞌu ri katzajin uchiꞌ y karaj kapetik, petoq y chutija re ri yaꞌ re kꞌaslemal, yey waꞌ xa kasipax che. \p \v 18 Riꞌin in Juan kanqꞌalajisaj kꞌu waꞌ chikiwach konoje ri ketaw re ri qꞌalajisanik re wa libro: We kꞌo junoq kukoj uwiꞌ ronoje taq waꞌ, ri Dios kutaq lo puwiꞌ janipa ri kꞌaxkꞌobꞌik tzꞌibꞌital chupa wa libro. \v 19 We kꞌo kꞌu junoq kꞌo karesaj che ri qꞌalajisanik re wa libro, ri Dios na kuya ta chi che kutij ruwach ri cheꞌ ri kuya kꞌaslemal, na kuya tane che kok bꞌi chupa ri santowilaj tinamit re ri Dios, yey na jinta chi kꞌana re che janipa ri utz tzꞌibꞌital kan chupa wa libro. \p \v 20 Ekꞌu ri kajikibꞌan uwach taq waꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \p «Paqatzij wi na naj ta chi ri woponibꞌal iwukꞌ» kacha ri Jesús. \p ¡Amén! E chuꞌana riꞌ, peta la, Qanimajawal Jesucristo. \p \v 21 Kꞌulu kꞌu onoje alaq riꞌ ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios. Amén.