\id HEB - Achi’, Rabinal (new orthography) NT - 2009 (DBL 2013) \h Hebreos \toc1 Ri xtzꞌibꞌax chike ri e aj hebreo \toc2 Hebreos \toc3 Heb \mt1 Ri xtzꞌibꞌax chike ri e aj hebreo \c 1 \s1 Ri Dios xuqꞌalajisaj ribꞌ ruma Rukꞌajol \p \v 1 Rojertan ri Dios ukꞌiyal laj xuqꞌalajisaj Rutzij chike ri qatiꞌ-qamam kuma ri qꞌalajisanelabꞌ, yey ri qꞌalajisanelabꞌ ukꞌiyal uwach ri qꞌalajisanik xkiꞌan chikiwach ri tinamit.\f + \fr 1:1 \ft Ri qꞌalajisanelabꞌ xkiya Rutzij ri Dios ruma ri tzijonik xkiꞌano, ruma ri xkitzꞌibꞌaj kanoq y ruma taq ri xkiꞌano.\f* \v 2 Chupa kꞌu wa kꞌisbꞌal qꞌij oj kꞌo wi, ri Dios xuqꞌalajisaj ribꞌ ruma Rukꞌajol. Yey ruma Rukꞌajol xuꞌan ronoje taq ri kꞌolik, puqꞌabꞌ Rukꞌajol uyaꞌom wi ronoje \v 3 y che Rukꞌajol kilitaj wi runimal uwach uqꞌij ri Dios. Jekꞌuriꞌlaꞌ, rukꞌuꞌx ri Dios e junam rukꞌ rukꞌuꞌx Rukꞌajol, ri Jun chapayom re ronoje taq ri kꞌolik rukꞌ ruchuqꞌabꞌ Ruchꞌaꞌtem. Ekꞌuchiriꞌ uchꞌajom chi ri qamak, xeꞌtzꞌula puwikiqꞌabꞌ ri Dios chilaꞌ chikaj. \s1 Rukꞌajol ri Dios más kꞌo uwach chikiwa ri ángeles \p \v 4 Rukꞌajol ri Dios más kꞌo uwach chikiwa ri ángeles, ma che Rire xyaꞌiꞌ wi jun bꞌiꞌaj más kꞌo uwach chwa ri bꞌiꞌaj ke ri ángeles. \v 5 Yey ri Dios na xubꞌiꞌij ta kꞌana waꞌ che juna ángel: \q1 Riꞌat at Nukꞌajol yey Riꞌin in Aqaw; \q1 waqꞌij kꞌu riꞌ kanqꞌalajisaj waꞌ. \rq Sal. 2:7 \rq* \m Yey na jewaꞌ tane xubꞌiꞌij puwi juna ángel: \q1 Riꞌin kinuꞌan in Uqaw Rire \q1 yey Rire kuꞌan Nukꞌajol Riꞌin. \rq 2 S. 7:14; 1 Cr. 17:13 \rq* \m \v 6 Yey ri Dios echiriꞌ xutaq lo Rukꞌajol che ruwachulew, jewaꞌ xubꞌiꞌij: «Konoje ri ángeles re ri Dios kiloqꞌnimaj uqꞌij Rire» xchaꞌ. \p \v 7 Paqatzij wi ri Dios jewaꞌ kubꞌiꞌij pakiwi ri ángeles: \q1 Rire kuꞌan chike ru ángeles e aj chakibꞌ re Rire, \q1 e pachaꞌ tew kawelelik y pachaꞌ urepebꞌal aqꞌ \rq Sal. 104:4 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 8 Noꞌj kꞌu chwi Rukꞌajol jewaꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Rilal, Lal Dios yey ri taqanik la na jinta utaqexik \q1 y ri qꞌatbꞌal tzij e la, lik jusukꞌ. \q1 \v 9 E lik kukꞌul kꞌuꞌx la ri lik jusukꞌ yey lik tzel kil la ri mak. \q1 E uwariꞌche ri Dios, ri Dios e la, xuchaꞌ lo la \q1 y xuya unimal kiꞌkotemal cheꞌla; \q1 ekꞌu más nim ri kiꞌkotemal xyaꞌ cheꞌla \q1 chwa ri kiꞌkotemal xyaꞌ chike ri jujun chik \rq Sal. 45:6-7 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 10 Yey je tanchi waꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Rilal, Lal Qajawal, \q1 che ri jeqebꞌal loq Lal xyijbꞌan re ruwachulew; \q1 y Lal ꞌanayom re ruwa kaj rukꞌ ri qꞌabꞌ la. \q1 \v 11 Ronoje waꞌ, xa kakꞌisik, \q1 noꞌj Rilal na jinta ukꞌisik ri kꞌaslemal la. \q1 Ri kaj y ruwachulew xa kajarik jelaꞌ pachaꞌ kuꞌan ri qaqꞌuꞌ. \q1 \v 12 Yey Rilal kajalkꞌatij la ri kaj y ruwachulew, \q1 jelaꞌ pachaꞌ kuꞌan junoq echiriꞌ kujal ruqꞌuꞌ: \q1 karesaj ruqꞌuꞌ qꞌeꞌl, kubꞌusu y kukoj ri kꞌasaq. \q1 Noꞌj Rilal na kajalkꞌatitaj ta wach la \q1 y na jinta utaqexik ri qꞌij la \rq Sal. 102:25-27 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 13 Ekꞌu ri Dios na xubꞌiꞌij ta kꞌana waꞌ che juna ángel: \q2 Chat-tzꞌula pa nuwikiqꞌabꞌ, \q2 y chawoyeꞌej na ri qꞌij \q2 echiriꞌ kebꞌenuya ri tzel kebꞌilow awe \q2 chuxeꞌ rawaqan. \rq Sal. 110:1 \rq* \m \v 14 ¿Saꞌ kꞌu riꞌ ri kiwach taq ri ángeles? E aj chakibꞌ kakiloqꞌnimaj ri Dios yey etaqom lo che kitoꞌik ri kekꞌuluw ri kolobꞌetajik re ri Dios. \c 2 \s1 Chojoka il che ri uqꞌalajisam ri Dios chiqe \p \v 1 Ri Jesús e más kꞌo uwach chikiwa ri ángeles; ruma kꞌu riꞌ, lik chirajawaxik e más kojok il che utaqexik ri Utzilaj Tzij qatom chwi Rire, chaꞌ jelaꞌ na kaqesaj ta qibꞌ chirij ri Qꞌijsaq. \v 2 Ma lik jikil uwach Rutzij ri Dios, ri xtzijox ojertan kuma ri ángeles; konoje kꞌu ri xemakun chirij y xkipalajij waꞌ wa Tzij, lik taqal chike janipa ri qꞌatbꞌal tzij xkikꞌulu. \v 3 We ekꞌu xkikꞌulumaj waꞌ rike, ¿suꞌanik kꞌu riꞌ kojkolobꞌetaj riꞌoj we na kojok ta il che wa unimal kolobꞌetajik? Ma nabꞌe na e ri Qanimajawal Jesucristo ri xtzijon puwi wa kolobꞌetajik; tekꞌuchiriꞌ ri xetaw re, lik xkijikibꞌaꞌ kan uwach waꞌ chiqe riꞌoj. \v 4 Ekꞌu ri Dios lik ujikibꞌam kan uwach waꞌ rukꞌ nimaq taq kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ, rukꞌ ukꞌiyal uwach milagros y rukꞌ taq ri toꞌbꞌal yaꞌtal chiqajujunal ruma ri Ruxlabꞌixel ri Dios, yey puqꞌabꞌ kꞌu ri Dios kꞌo wi china chike kuya taq wi waꞌ.\x * \xo 2:4 \xt Ro. 12:4-11\x* \s1 Ri Jesús xuꞌan tikawex chaꞌ kojukolobꞌej \p \v 5 Puwi kꞌu wa kojtajin che ubꞌiꞌxikil, ri Dios uchꞌobꞌom chik na kuya ta pakiqꞌabꞌ ri ángeles ketaqan chwi ri kꞌakꞌ uwachulew chiqawach apanoq. \v 6 Kꞌo kꞌu jun jewaꞌ xubꞌiꞌij chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: \q1 ¿Saꞌ ruwach rachi chaꞌ Rilal kakuxtaj la? \q1 ¿Saꞌ ruwach ri ralkꞌoꞌal ri tikawex chaꞌ lik kok la il chike? \q1 \v 7 Xꞌan la che rachi xa jubꞌiqꞌ chi xraj \q2 kajunimax uwach kukꞌ ri ángeles. \q1 Lik xyak la uqꞌij, \q2 xya la che lik kꞌo uwach \q1 y xya la puqꞌabꞌ kataqan \q2 puwi janipa ri xꞌan la che ruwachulew. \q1 \v 8 E taq kꞌu riꞌ ri kꞌolik, \q2 xya la ronoje puqꞌabꞌ \rq Sal. 8:4-6 \rq* \m xchaꞌ. \p Ronoje kꞌu ri kꞌolik kakꞌojiꞌ puqꞌabꞌ, ma e xraj riꞌ ri Dios; na jinta ne kꞌo xuya kan ri Dios we na kayaꞌiꞌ ta puqꞌabꞌ. Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, kaqilo kꞌamajaꞌ ne kakꞌojiꞌ ronoje puqꞌabꞌ. \v 9 Yey echiriꞌ ri Jesús xuꞌan tikawex, e xqaj uwach uqꞌij chikiwa ri ángeles. Ekꞌu ri Dios ruma ri unimal rutzil ukꞌuꞌx, xuya luwar che ri Jesús xikꞌow chupa ri kamik pakikꞌaxel konoje ri tikawex. Ruma kꞌu wa kꞌaxkꞌobꞌik xrikꞌowibꞌej, woꞌora más kꞌo uwach y más yakom uqꞌij. \v 10 Ri Dios e ꞌanayom re y e chapayom re ronoje ri kꞌolik. Yey lik xajawax kꞌu ri kꞌaxkꞌolil xrikꞌowibꞌej ri Jesús, ri kayaꞌw re ri kolobꞌetajik, ma ruma waꞌ ri Dios xutzꞌaqatisaj uwach ruchak ri Jesús chaꞌ jelaꞌ kebꞌukꞌam bꞌi ukꞌiyal ralkꞌoꞌal ri Dios chilaꞌ chikaj. \v 11 Ri Dios e Uqaw ri Qanimajawal Jesucristo, ri kayaꞌw ri santowilaj bꞌinik; yey e mismo Qaqaw riꞌoj, ri oj kꞌo chi che ri santowilaj bꞌinik. Ruma kꞌu laꞌ, ri Jesús na kakꞌix taj kubꞌiꞌij chiqe riꞌoj, oj uchaqꞌ Rire. \v 12 Ma jewaꞌ kubꞌiꞌij chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: \q1 Kantzijoj ri bꞌiꞌ la chikiwach ri e watz-nuchaqꞌ, \q1 Kambꞌixoj ri bꞌiꞌ la chikixoꞌl ri tinamit la \q2 echiriꞌ kimolom kibꞌ. \rq Sal. 22:22 \rq* \p \v 13 Je tanchi waꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Riꞌin lik kankubꞌaꞌ nukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios. \rq Is. 8:17 \rq* \p Yey je tanchi waꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Riꞌin in kꞌo kukꞌ ri e ralkꞌoꞌal ri Dios, \q2 ri ebꞌuyaꞌom Rire chwe \rq Is. 8:18 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 14 Qonoje ri oj tikawex qeqam qulewal qapoqlajil. Ekꞌu ri Jesús xuꞌan tikawex pachaꞌ riꞌoj, chaꞌ jelaꞌ kikꞌow chupa ri kamik paqakꞌaxel riꞌoj y rukꞌ waꞌ e xuchꞌij uchuqꞌabꞌ ri jun xkꞌojiꞌ uchuqꞌabꞌ re kakamisanik, waꞌ e ritzel winaq. \v 15 Xkꞌun kꞌu ri Cristo chaꞌ kebꞌeresaj lo konoje ri chwi kalaxik loq e kꞌo puqꞌabꞌ ri xiꞌin ibꞌ ruma ri kamik. \v 16 Ma paqatzij wi Rire na xkꞌun ta che kitoꞌik ri ángeles, ma e xkꞌun che qatoꞌik ri oj ralkꞌoꞌal kan ri Abraham. \v 17 Jekꞌulaꞌ lik xajawaxik ri Jesús xuꞌana junam uwach qukꞌ riꞌoj, ri qachaqꞌ qibꞌ rukꞌ Rire, chaꞌ jelaꞌ e kuꞌana Qajawal, ri kuꞌan jusukꞌ ruchak chwach ri Dios, yey rukꞌ kꞌaxnaꞌbꞌal ukꞌuꞌx kachꞌaw paqawiꞌ y ruma kꞌu Rire, ri Dios kukuy ri qamak qonoje ri oj utinamit.\f + \fr 2:17 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij ri Jesús e ri qa “Sumo Sacerdote”. Rojertan waꞌ e ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios, ri kachꞌaw pakiwi ri tinamit y kuya chwach ri Dios ri qasaꞌn re awaj ekamisam re kuybꞌal kimak.\f* \v 18 Ruma kꞌu xikꞌow Rire pa kꞌax y xkꞌam upa, jekꞌulaꞌ woꞌora lik kꞌo uchuqꞌabꞌ re kojutoꞌo echiriꞌ kakꞌam qapa riꞌoj. \c 3 \s1 Ri Jesús más kꞌo uwach chwa ri Moisés \p \v 1 E uwariꞌche hermanos, kambꞌiꞌij che alaq, ri yaꞌom chi ibꞌ alaq puqꞌabꞌ ri Dios yey chaꞌtal lo alaq ruma Rire chaꞌ keꞌkꞌola alaq rukꞌ Rire chilaꞌ chikaj: Lik chꞌobꞌo kꞌu alaq puwi ri Cristo Jesús, ri Taqoꞌn re ri Dios y ri Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios. \v 2 Ma ri Jesús lik jusukꞌ ri xuꞌan chwach ri Dios, ri xtaqaw lo re che wa chak, jelaꞌ pachaꞌ ri Moisés lik jusukꞌ xukꞌam kiwach rutinamit ri Dios.\f + \fr 3:2 \ft “Xukꞌam kiwach rutinamit ri Dios”: Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “puwi ri Rocho Dios”. Pa ri chꞌaꞌtem griego ri chꞌaꞌtem “rocho” na xew ta e keꞌelawi “ri ja”, ma también keꞌelawi ri ejeqel chupa.\f* \v 3 Noꞌj ri Jesús e más kꞌo yakbꞌal uqꞌij chwa ri Moisés, jelaꞌ pachaꞌ ri kayakaw juna ja e más kꞌo yakbꞌal uqꞌij chwa ri ja kuyako. \v 4 Ma ronoje ja ꞌanatal ruma juna achi, pero ri ꞌanayom re ronoje ri kꞌolik e ri Dios. \v 5 Ri Moisés e jun aj chak lik jusukꞌ ma xukꞌam kiwach chi utz rutinamit ri Dios yey xutzijoj puwi ri kuqꞌalajisaj na ri Dios chiqawach apanoq. \v 6 Noꞌj ri Cristo na xa ta e jun raj chak ri Dios, ma e Ukꞌajol y ruma waꞌ kataqan puwi ri Rocho Dios. Yey ri Rocho Dios e riꞌoj oj utinamit, we e laꞌ lik tikil chi utz ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx rukꞌ y rukꞌ kiꞌkotemal qoyeꞌem ri kuya ri Dios chiqe chiqawach apanoq. \s1 Ri uxlanem kayaꞌtaj che rutinamit ri Dios \p \v 7 E uwariꞌche, ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios kubꞌiꞌij che alaq: \q1 We kita riꞌix waqꞌij ora \q2 janipa ri kubꞌiꞌij ri Dios chiwe, \q1 \v 8 miꞌan ko che ri iwanimaꞌ \q2 jelaꞌ pachaꞌ ri xkiꞌan ri tinamit ojertan \q2 echiriꞌ xkiꞌan kititzꞌitikil \q2 y xkikꞌam upa ri Dios chupa ri luwar katzꞌintzꞌotik. \q1 \v 9 Ruma waꞌ ri Dios xubꞌiꞌij chike: \q1 Chilaꞌ kꞌu riꞌ, riwatiꞌ-imam xkitij wi nuqꞌij \q2 y xkikꞌam nupa, \q1 tobꞌ ne pa cuarenta junabꞌ xkil ronoje \q1 ri kꞌutubꞌal re ri nuchuqꞌabꞌ xinꞌan Riꞌin chikiwach. \q1 \v 10 Ruma kꞌu ri xkiꞌano, lik xpe woyowal chikij \q1 y jewaꞌ ximbꞌiꞌij: \q2 “Rike xaqi na tikil ta chi utz ri kanimaꞌ \q2 y na xkaj taj kaketaꞌmaj ri nubꞌe.” \q2 \v 11 E uwariꞌche, ruma woyowal lik xinjikibꞌaꞌ uwach: \q2 “Rike na kebꞌok ta kꞌana pa ri uxlanem kanya Riꞌin.”\f + \fr 3:11 \ft “Ri uxlanem kanya Riꞌin”: Waꞌ e keꞌelawi, ri e aj Israel ri xebꞌeꞌjeqela pa ri luwar ubꞌiꞌtisim ri Dios chike, e xebꞌuxlan che taq ri kꞌaxkꞌobꞌik xkikꞌowibꞌej Egipto y che taq ri luwar katzꞌintzꞌotik pa xebꞌin wi cuarenta junabꞌ y che ri chꞌaꞌoj xkiꞌano pa taq xebꞌikꞌow wi.\f* \rq Sal. 95:7-11 \rq* \p \v 12 Tape kꞌu alaq hermanos, lik chajij ibꞌ alaq chaꞌ na jinta junoq che alaq kuꞌan itzel ukꞌuꞌx y na kukoj ta chi utzij ri Dios y jekꞌulaꞌ karesaj ribꞌ chirij ri Dios kꞌaslik. \v 13 E ri ꞌana alaq e lik pixabꞌaj ibꞌ alaq chiwach alaq ronoje qꞌij, xaloqꞌ kꞌa kꞌo paqꞌabꞌ alaq kaꞌan alaq waꞌ, chaꞌ na jinta junoq che alaq kuꞌan ko che ri ranimaꞌ ruma ri sokosoꞌnik re ri mak. \v 14 Ma riꞌoj ꞌanom xa jun chiqe rukꞌ ri Cristo we e laꞌ e tikil chi utz ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx rukꞌ Rire; ekꞌu pachaꞌ xqajeqebꞌej loq echiriꞌ xqakoj rubꞌiꞌ, jekꞌulaꞌ chirajawaxik kaqakꞌisbꞌej wi. \v 15 Ruma kꞌu waꞌ, ri Dios kuya wa pixabꞌanik: \q1 We kita riꞌix waqꞌij ora \q2 janipa ri kubꞌiꞌij ri Dios chiwe, \q1 miꞌan ko che ri iwanimaꞌ \q2 jelaꞌ pachaꞌ ri xkiꞌan ri tinamit ojertan \q2 echiriꞌ xkiꞌan kititzꞌitikil \rq Sal. 95:7-8 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 16 ¿China kꞌu ri xetaw re ruqul ri Dios yey tekꞌuchiriꞌ xkipetisaj royowal rukꞌ ri kititzꞌitikil? ¿Na e ta nebꞌa konoje ri xebꞌeresaj lo ri Moisés chilaꞌ Egipto? \v 17 ¿Yey china kukꞌ xpe wi royowal ri Dios laꞌ la cuarenta junabꞌ? ¿Na e ta nebꞌa kukꞌ ri xemakun chirij? Yey ruma waꞌ xekamik y ri kicuerpos xemuq kan chupa ri luwar katzꞌintzꞌotik. \v 18 ¿China kꞌu chike xujikibꞌaꞌ wi uwach ri Dios na kebꞌok ta pa ri uxlanem kuya Rire? ¿Na e ta nebꞌa chike ri xkipalajij Rutzij Rire? \v 19 Lik qꞌalaj kꞌu riꞌ, na xyaꞌ ta chike rike kebꞌok pa ri uxlanem kuya ri Dios ruma na jinta kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ Rire. \c 4 \s1 Ri uxlanem kuya ri Dios chiqe \p \v 1 Kꞌa waqꞌij ora, ri Dios kubꞌiꞌtisij ri uxlanem kuya Rire. Ruma riꞌ, lik chajij ibꞌ alaq ma kꞌaxtaj kꞌo junoq che alaq na kopon ta che wa uxlanem. \v 2 Ma riꞌoj lik qatom ri Utzilaj Tzij puwi ri uxlanem kuya ri Dios. Jenelaꞌ rutinamit ri Dios ojertan xkita puwi ri uxlanem ubꞌiꞌtisim ri Dios chike; pero na jinta xutiqoj ri xkito, ma na xkikꞌul ta waꞌ rukꞌ kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj. \v 3 Noꞌj we riꞌoj qakojom ri Utzilaj Tzij, kojok kꞌu riꞌ pa ri uxlanem kuya ri Dios. Ma jewaꞌ xubꞌiꞌij Rire pa Ruchꞌaꞌtem: \q1 E uwariꞌche, ruma woyowal lik xinjikibꞌaꞌ uwach waꞌ: \q1 “Rike na kebꞌok ta kꞌana pa ri uxlanem kanya Riꞌin”\f + \fr 4:3 \ft Ri na kebꞌok ta pa ri uxlanem kuya ri Dios e taq ri na kakikoj ta utzij Rire.\f* \rq Sal. 95:10-11 \rq* \m xchaꞌ. Yey chwi lo echiriꞌ ri Dios xuꞌan ruwachulew, xukꞌis uꞌanik ruchak. \v 4 Ma chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios jewaꞌ tzꞌibꞌital kan chwi ruwuq qꞌij: \q1 Chupa ruwuq qꞌij ri Dios xuxlan che ri chak xuꞌano. \rq Gn. 2:2 \rq* \m \v 5 Kambꞌiꞌij tanchi kꞌu ri kubꞌiꞌij ri Dios pa Ruchꞌaꞌtem puwi wa uxlanem: «Rike na kebꞌok ta kꞌana pa ri uxlanem kanya Riꞌin» kachaꞌ. \v 6 Ma e taq ri nabꞌe xkita ri Utzilaj Tzij puwi ri uxlanem ubꞌiꞌtisim ri Dios chike, na xebꞌok ta pa ri luwar re uxlanem ruma xkipalajij utzij Rire. Yey e kꞌo ne ri kꞌamajaꞌ kebꞌok pa ri uxlanem kuya ri Dios. \v 7 E uwariꞌche, ri Dios uqꞌatom uqꞌijol echiriꞌ kubꞌiꞌtisij tanchi wa uxlanem chike ri tikawex, yey waꞌ e “waqꞌij ora”. Ma ukꞌiyal junabꞌ ikꞌowinaq chik echiriꞌ ri rey David jewaꞌ xutzꞌibꞌaj kan pa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: \q1 We kita riꞌix waqꞌij ora \q2 janipa ri kubꞌiꞌij ri Dios chiwe, \q1 miꞌan ko che ri iwanimaꞌ \rq Sal. 95:7-8 \rq* \m xchaꞌ. \v 8 We ta e laꞌ ri Josué asu xuya ri uxlanem chike ri tinamit,\f + \fr 4:8 \ft Ri Josué xukꞌam kiwach rutinamit ri Dios echiriꞌ xebꞌok chupa ri luwar ubꞌiꞌtisim ri Dios chike. Dt. 31:7; Jos. 22:4\f* ri Dios na uqꞌatom ta chi juna chik qꞌij riꞌ re uxlanem chiqawach apanoq. \v 9 Noꞌj ruma waꞌ, qetaꞌam kꞌa kꞌo jun uxlanem chike rutinamit ri Dios. \v 10 Ma china ri kok pa ri uxlanem kuya ri Dios, kuxlan riꞌ che ruchak, jelaꞌ pachaꞌ xuxlan ri Dios che ri chak xuꞌano. \p \v 11 Qachuqꞌubꞌej kꞌu qibꞌ chaꞌ kojok pa ri uxlanem kuya ri Dios, chaꞌ jelaꞌ na jinta junoq chiqe kuꞌana aj palajiy tzij y kukꞌulumaj kꞌut jelaꞌ pachaꞌ ri xkikꞌulumaj ri na xkikoj ta utzij ri Dios ojertan. \v 12 Ma Ruchꞌaꞌtem ri Dios lik kꞌaslik y lik kꞌo uchuqꞌabꞌ. E ne pachaꞌ más kꞌo reꞌ chwa juna espada kaꞌibꞌ uwi reꞌ, ri kopon kꞌa che taq rigonsiyil y kok kꞌa pa kꞌo wi taq ri sulus chupa ri bꞌaq. Jekꞌulaꞌ Ruchꞌaꞌtem ri Dios kopon ne kꞌa chupa rukꞌuꞌx y ri ranimaꞌ juna tikawex, yey kuqꞌalajisaj kꞌu runaꞌoj ri tikawex y taq ri rayibꞌal kꞌo chupa ri ranimaꞌ. \v 13 Ronoje taq ri ꞌanatal ruma ri Dios, chwach Rire kꞌo wi. Ruma kꞌu riꞌ, Rire karil ronoje y na jinta kꞌo ewatal chwach. Yey kopon ne ri qꞌij echiriꞌ kojopon chwach Rire chaꞌ kuqꞌat tzij paqawiꞌ ruma ri qaꞌanom. \s1 Ri Jesús e Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios \p \v 14 Ruma kꞌu laꞌ e qachuqꞌubꞌej qibꞌ che ri xqajikibꞌaꞌ uwach echiriꞌ xqakoj rubꞌiꞌ ri Cristo y maqesaj qibꞌ che waꞌ. Ma ri Jesús, Rukꞌajol ri Dios, e Qajawal; yey Rire okinaq chilaꞌ chikaj y kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios. \v 15 Yey ri Qajawal, ri kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios, lik kꞌo kꞌaxnaꞌbꞌal ukꞌuꞌx chiqe, ma Rire lik kumaj usukꞌ ronoje ri kaqikꞌowibꞌej riꞌoj oj tikawex ruma lik kꞌayew chiqe kaqachꞌij uchuqꞌabꞌ ri mak. Ma Rire echiriꞌ xuꞌan tikawex, lik xkꞌam upa che ronoje jelaꞌ pachaꞌ kaꞌan chiqe riꞌoj, noꞌj Rire xuchꞌij uchuqꞌabꞌ waꞌ y na xmakun ta kꞌenoq. \v 16 E uwariꞌche, muxiꞌij ribꞌ qakꞌuꞌx kojqibꞌ chwach ri Dios, ri kꞌo unimal rutzil kꞌuꞌxaj rukꞌ, chaꞌ kaqakꞌul kuybꞌal qamak y kaqariq toꞌbꞌal qe echiriꞌ kajawax chiqe. \c 5 \p \v 1 Ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios chaꞌtal chikixoꞌl rachijabꞌ. Rire kojotalik re kachꞌaw pakiwi ri tikawex chwach ri Dios y re kuya chwach ri Dios ri qasaꞌn y rawaj ekamisam pakikꞌaxel ri tikawex ruma ri kimak. \v 2 Ekꞌu rire, utz kukꞌut ri kꞌaxnaꞌbꞌal ukꞌuꞌx chike ri ketzaq pa mak tobꞌ na uꞌanikil taj kemakunik, ma rire na kuchꞌij tane uꞌanik janipa ri kubꞌiꞌij Rutzij ri Dios. \v 3 Ruma kꞌu waꞌ, chirajawaxik che rire kuya chwach ri Dios rawaj ekamisam ruma rumak rire y na xew ta ruma ri kimak ri tinamit.\x * \xo 5:3 \xt Lv. 9:7\x* \v 4 Na jinta kꞌu junoq kuꞌan che ribꞌ kajawal ke raj chakunel pa Rocho Dios we na kojotal ta ruma ri Dios, jelaꞌ pachaꞌ ri xuꞌan rukꞌ ri Aarón. \v 5 Jekꞌulaꞌ ri Cristo na xutakꞌabꞌaꞌ ta uwach uqꞌij chiribꞌil ribꞌ y na xa ta pa re xuꞌan Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios, ma e ri Dios jewaꞌ xubꞌiꞌij che: \q1 Riꞌat at Nukꞌajol yey Riꞌin in Aqaw; \q1 waqꞌij kꞌu riꞌ kanqꞌalajisaj waꞌ. \rq Sal. 2:7 \rq* \m \v 6 Yey je tanchi waꞌ xubꞌiꞌij: \q1 Riꞌat na jinta utaqexik katkꞌojiꞌik at waj chak, \q1 ri katchꞌaw pakiwi ri tikawex chinuwach Riꞌin \q1 jelaꞌ pachaꞌ ri Melquisedec\x * \xo 5:6 \xt Gn. 14:17-20; Heb. 7:2\x* \rq Sal. 110:4 \rq* \m xchaꞌ. \p \v 7 Ri Cristo echiriꞌ xjeqiꞌ wara che ruwachulew lik xuꞌan orar, rukꞌ oqꞌej y rukꞌ sikꞌ lik xelaj chwach ri Dios,\x * \xo 5:7 \xt Mt. 26:36-46\x* ri kꞌo puqꞌabꞌ kukolobꞌej chwa ri kamik; y ri Dios lik xuta re ruma ri lik uyaꞌom ribꞌ puqꞌabꞌ. \v 8 Ekꞌu ri Cristo, tobꞌ e Ukꞌajol ri Dios, xumaj ukojik utzij ri Dios ruma ri kꞌaxkꞌobꞌik xrikꞌowibꞌej. \v 9 Ruma kꞌu xutzꞌaqatisaj uwach ronoje ri xraj ri Dios che, xuꞌana aj yaꞌl kolobꞌetajik na jinta utaqexik chike janipa ri kekojow utzij Rire. \v 10 Ekꞌu ri Dios xkojow re chaꞌ kuꞌan Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri Melquisedec. \s1 Pixabꞌanik chwi ri qakꞌiyibꞌal chwach ri Dios \p \v 11 Lik kꞌo kuaj kambꞌiꞌij puwi waꞌ, pero lik kꞌayew uqꞌalajisaxik che alaq ma kꞌayew che alaq kamaj alaq usukꞌ. \v 12 Lik kꞌo tan qꞌij lo riꞌ xtzijox ri Utzilaj Tzij che alaq; ekꞌu ri lik ubꞌe e tane e laꞌ alaq chi aj kꞌutunel re waꞌ. Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, lik ne kajawaxik kakꞌut tanchi che alaq ronoje ri nabꞌe xmaj lo alaq puwi ri Utzilaj Tzij re ri Dios. E pachaꞌ kajawax tanchi che alaq katij alaq tzꞌum ma kꞌamajaꞌ kamaj alaq utijik ri kowilaj waꞌim. \v 13 Ma e junoq kꞌamajaꞌ umajom usukꞌ ri kubꞌiꞌij Rutzij Upixabꞌ ri Dios puwi saꞌ ri usukꞌ y saꞌ ri na usukꞌ taj, riꞌ e pachaꞌ juna neꞌ kꞌa kutij utzꞌum. \v 14 Ri kowilaj waꞌim xew taqal chike ri e nimaꞌq chik; jekꞌulaꞌ kꞌo kꞌutunik chupa Rutzij Upixabꞌ ri Dios xew kemajaw usukꞌ ri ketaꞌam saꞌ ri utz y saꞌ ri na utz taj chwach ri Dios yey lik kitaqem kꞌu uꞌanik ri utz. \c 6 \p \v 1 E uwariꞌche chojkꞌiy chwach ri Dios, na xew ta keꞌek qanaꞌoj chwi lo ri nabꞌe kꞌutunik puwi ri Cristo; waꞌ e kꞌutunik puwi ri roqꞌotaxik taq kan ri na jinta kutiqoj ma xew kukꞌam lo kamik, kꞌutunik puwi ri kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj chwach ri Dios, \v 2 kꞌutunik puwi ri bautismo, kꞌutunik puwi taq ri kakꞌul che ri Dios echiriꞌ raj wach re riglesia kakiya ri kiqꞌabꞌ puwi junoq,\x * \xo 6:2 \xt Hch. 8:17; 19:6\x* kꞌutunik puwi ri kꞌastajibꞌal ke ri ekaminaq y kꞌutunik puwi ri qꞌatbꞌal tzij kuꞌan ri Dios pakiwi ri tikawex pa ri kꞌisbꞌal qꞌij yey ri kubꞌiꞌij Rire na jinta utaqexik e kuꞌano.\f + \fr 6:2 \ft Kopon ri qꞌij echiriꞌ ri Dios kubꞌiꞌij china chike kayaꞌiꞌ wi ri kꞌaslemal na jinta utaqexik y china taq ri keyaꞌ pa ri kamik na jinta utaqexik. Ap. 20:11-15\f* \v 3 Kojkꞌiy kꞌu riꞌ xew we ri Dios kuya qakꞌiyibꞌal. \p \v 4 Ma we e kꞌo ri xkikoj ri Qꞌijsaq julajoq, lik xekiꞌkot rukꞌ ri sipanik re chilaꞌ chikaj, e jun kukꞌ ri xkikꞌul ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios, \v 5 lik xukꞌul kikꞌuꞌx ri Utzilaj Tzij re ri Dios y xkinaꞌ ne ruchuqꞌabꞌ ri Dios ri lik kaqꞌalajisax pa saqil wi chiqawach apanoq; \v 6 yey we rike kakesaj kibꞌ chirij ri Cristo, riꞌ na kayaꞌtaj ta chi chike kakitzelej kitzij y ketzelej tanchi pa ri Qꞌijsaq. Ma e pachaꞌ ketajin tanchi che ukamisaxik Rukꞌajol ri Dios chwa ri cruz y kakikꞌixbꞌesaj Rire chiwachil ruma ri kakiꞌano. \p \v 7 Ma ri kꞌo kikꞌiyibꞌal chwach ri Dios e jelaꞌ pachaꞌ rulew echiriꞌ kutzꞌubꞌaj chi utz ri jabꞌ katzaqik. We xel kꞌu lo riꞌ ri tikoꞌn, ri rutzil ukꞌuꞌx ri Dios kakꞌojiꞌ puwi wuꞌlew, ma xuya ri kajawax chike ri xetikow re. \v 8 Noꞌj we chwa rulew xew kel lo kꞌiix y tzakam, riꞌ na jinta kꞌana uchak chwach ri Dios. Ruma kꞌu riꞌ, kaqꞌat tzij puwiꞌ y chiqawach apanoq kaporox uwach. \s1 Lik jikil uwach rubꞌiꞌtisim ri Dios chiqe \p \v 9 Hermanos ri lik kꞌax kannaꞌ alaq, tobꞌ kꞌu jewaꞌ ubꞌiꞌxikil kanꞌan che alaq, nujikibꞌam nukꞌuꞌx na esam ta ibꞌ alaq chirij ri Cristo y kꞌo alaq pa ri bꞌe re kolobꞌetajik. \v 10 Ri Dios lik jusukꞌ ma na kumeskꞌutaj ta ri chomilaj chak ꞌanom alaq pa rubꞌiꞌ y ri rutzil kꞌuꞌxaj kꞌutum alaq chike ri kikojom rubꞌiꞌ, ma lik xenimaj alaq y kꞌa katajin ne alaq che uꞌanik waꞌ woꞌora. \v 11 Yey ri kaqaj riꞌoj e chijujunal alaq chuqꞌubꞌej ibꞌ alaq che uꞌanik ri utz woꞌora y kꞌa echiriꞌ kopon na ruqꞌijol kakꞌul alaq janipa ri oyeꞌem alaq che ri Dios. \v 12 Muꞌan ne alaq xepu, e ꞌana alaq ri utz jelaꞌ pachaꞌ ri kakiꞌan janipa ri lik kubꞌul kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios y na kapax ta kikꞌuꞌx che ri kꞌaxkꞌobꞌik yey ruma kꞌu waꞌ kakikꞌul ri ubꞌiꞌtisim lo ri Dios chike. \p \v 13 Ma echiriꞌ ri Dios xuꞌan rubꞌiꞌtisinik che ri Abraham, xujikibꞌaꞌ uwach waꞌ chupa rubꞌiꞌ Rire ma na jinta chi junoq más kꞌo uwach chwa Rire. \v 14 Jewaꞌ xubꞌiꞌij che: \q1 Paqatzij wi lik katinꞌan bendecir \q1 y kankꞌiyarisaj kiwach rawalkꞌoꞌal \rq Gn. 22:16-17 \rq* \m xchaꞌ. \p \v 15 Ri Abraham lik naj xroyeꞌej waꞌ rukꞌ unimal ukꞌuꞌx y jekꞌulaꞌ xukꞌul rubꞌiꞌtisim ri Dios che. \p \v 16 Paqatzij wi ri tikawex echiriꞌ kꞌo kakijikibꞌaꞌ uwach, kakiꞌan pubꞌiꞌ junoq más kꞌo uwach chikiwa rike; y jekꞌulaꞌ riꞌ kakꞌis ronoje chꞌaꞌoj puwi ri xkijikibꞌaꞌ uwach. \v 17 Jekꞌulaꞌ, ri Dios lik xraj xuqꞌalajisaj pa saqil wi na kujalkꞌatij ta ri xubꞌiꞌij kan chike ri kakikꞌul rubꞌiꞌtisim; e uwariꞌche lik xujikibꞌaꞌ uwach Ruchꞌaꞌtem. \v 18 Rukꞌ kꞌu wa bꞌiꞌtisinik xujikibꞌaꞌ uwach, lik qꞌalaj na kajalkꞌatix ta rubꞌiꞌtisim ri Dios, ma Rire na kuꞌan ta raqꞌubꞌal. E uwariꞌche riꞌoj ri qariqom rutoꞌbꞌal ri Dios, lik nimarinaq qakꞌuꞌx kaqaꞌan qe che ri bꞌiꞌtisim kan chiqe. \v 19 Ruma kꞌu kubꞌul pan qakꞌuꞌx che wa bꞌiꞌtisim kanoq, oj tikil chi utz y jikil uwach ri qanimaꞌ,\f + \fr 6:19 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij e ri kubꞌul pan qakꞌuꞌx che e jun “ancla”. Waꞌ e jun nimalaj chꞌichꞌ pachaꞌ ansuelo tzayal che ri barco. Echiriꞌ katzꞌir chupa ri yaꞌ, kamuqutaj pa ri sanyebꞌ re kutakꞌabꞌaꞌ ri barco.\f* ma lik kubꞌul qakꞌuꞌx rukꞌ ri Jun okinaq kꞌa chilaꞌ chikaj chirij ri telón chupa ri Luwar lik Santo.\x * \xo 6:19 \xt Heb. 9:3-12\x* \v 20 Waꞌ e ri Jesús, ri xok chilaꞌ quma riꞌoj; y jekꞌulaꞌ xujaq pan ri qabꞌe chaꞌ kojopon rukꞌ ri Dios. Jekꞌulaꞌ, ri Jesús xuꞌana Qajawal na jinta utaqexik kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios; xuꞌana kꞌu riꞌ pachaꞌ ri Melquisedec.\x * \xo 6:20 \xt Sal. 110:4\x* \c 7 \s1 Ri Jesús y ri Melquisedec \p \v 1 Waꞌ wa Melquisedec e rey re ri tinamit Salem y aj chakunel chwach ri Dios Qajawxel echiriꞌ ri Abraham tzelejinaq lo pa ri chꞌaꞌoj pa xuchꞌij wi kichuqꞌabꞌ jujun reyes. Ekꞌu ri Melquisedec xuꞌkꞌulu pan ri Abraham y xutzꞌonoj ri rutzil ukꞌuꞌx ri Dios puwiꞌ. \v 2 Tekꞌuchiriꞌ ri Abraham xresaj rudiezmo che ri xuꞌchꞌaka lo pa chꞌaꞌoj y xuya che ri Melquisedec. Ri bꞌiꞌaj Melquisedec keꞌelawi: “Rey Jusukꞌ” yey ri jun chik ubꞌiꞌ e “Rey re Salem”, waꞌ keꞌelawi: “Rey re Utzil Chomal”.\x * \xo 7:2 \xt Gn. 14:17-20\x* \v 3 Na jinta xetaꞌmax pakiwi ruchu-uqaw o pakiwi ri ratz-uchaqꞌ ri Melquisedec; y na jinta ne xetaꞌmax puwi ri jeqebꞌal re o ri kꞌisbꞌal re rukꞌaslem. Na jinta kꞌu utaqexik rire e aj chakunel chwach ri Dios jelaꞌ pachaꞌ Rukꞌajol ri Dios. \p \v 4 Chꞌobꞌo pe alaq puwi runimal uwach ri Melquisedec, ma ri qamam Abraham xresaj ne rudiezmo che ri xuꞌchꞌaka lo pa chꞌaꞌoj y xuya che. \v 5 Paqatzij wi, ri e aj chakunel pa Rocho Dios kebꞌel lo chikixoꞌl ri e ralkꞌoꞌal kan ri Leví. Ekꞌu ri taqanik utzꞌibꞌam kan ri Moisés kubꞌiꞌij xew rike kꞌo pakiqꞌabꞌ kakikꞌul chike ri tinamit ri diezmo che ronoje ri kꞌo kukꞌ, tobꞌ ri keqasanik e ralkꞌoꞌal kan ri Abraham jelaꞌ pachaꞌ ri kekꞌuluw re waꞌ. \v 6 Noꞌj ri Melquisedec tobꞌ na e ta kukꞌil ri ralkꞌoꞌal kan ri Leví, xukꞌam rudiezmo ri Abraham, y xutzꞌonoj ri rutzil ukꞌuꞌx ri Dios puwi ri Abraham, ri jun xꞌan ri bꞌiꞌtisinik che ruma ri Dios. \v 7 Kꞌo kꞌu más uwach ri Melquisedec chwa ri Abraham ma qonoje qetaꞌam we kꞌo junoq kutzꞌonoj ri rutzil ukꞌuꞌx ri Dios puwi jun chik, riꞌ más kꞌo uwach chwa ri kakꞌuluw re waꞌ. \v 8 Ri ralkꞌoꞌal ri Leví, ri kekꞌuluw re ri diezmo pa ri Rocho Dios, rike e tikawex xa kekamik; noꞌj ri Melquisedec kabꞌiꞌx che pachaꞌ e jun kꞌa kꞌaslik. \v 9 Pa ri taqanik re ri Moisés, e ri ralkꞌoꞌal kan ri Leví ri taqal chike kekꞌuluw re ri diezmo. Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, echiriꞌ ri Abraham xuya rudiezmo che ri Melquisedec, e pachaꞌ e ri Leví xuya rudiezmo che; \v 10 ma tobꞌ ri Leví kꞌamajaꞌ ne kalaxik, e junam rukꞌ kꞌo chi rukꞌ rumam Abraham echiriꞌ xeꞌkꞌul pan ruma ri Melquisedec. \v 11 Chike ri e ralkꞌoꞌal ri Leví xyaꞌ wi ri kebꞌuꞌan e aj chakunel pa Rocho Dios.\f + \fr 7:11 \ft Ri kichak raj chakunel pa Rocho Dios e kakikꞌut ri Tzij Pixabꞌ re ri Dios chikiwach ri tinamit, kechꞌaw chwach ri Dios pakiwi ri tinamit, kekikamisaj rawaj chwi raltar y kakikꞌul taq ri qasaꞌn.\f* We ta e laꞌ kasukꞌupitaj ri tikawex kuma rike, ¿saꞌ kꞌu kutiqoj riꞌ kayaktaj jun chik aj chakunel chwach ri Dios pachaꞌ ri Melquisedec, yey na e ta pachaꞌ ri Aarón,\f + \fr 7:11 \ft Ri Aarón e nabꞌe kajawal raj chakunel pa Rocho Dios echiriꞌ ri Dios xuya Rutzij Upixabꞌ che ri Moisés.\f* ri jun ralkꞌoꞌal kan ri Leví? \v 12 Ma we ta kꞌo junoq kakꞌojiꞌ aj chakunel pa Rocho Dios yey na e ta kukꞌil ri e ralkꞌoꞌal kan ri Leví, riꞌ lik chirajawaxik wi kajalkꞌatix ri taqanik tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés puwi china ri taqal che kuꞌan aj chakunel pa Rocho Dios. \v 13 Ekꞌu ri Qanimajawal, ri Jun kachꞌaꞌt Ruchꞌaꞌtem ri Dios puwiꞌ,\x * \xo 7:13 \xt Heb. 7:17\x* Rire na e ta kukꞌil ri e ralkꞌoꞌal kan ri Leví pa kipetebꞌem wi ri keniman chwach ri altar re ri Dios. Ma Rire e kukꞌil ri ralkꞌoꞌal kan ri Judá, yey na jinta junoq chike rike xuꞌan aj chakunel pa Rocho Dios. \v 14 Ma lik qꞌalaj ri Qanimajawal e jun chike ri e ralkꞌoꞌal kan ri Judá y pakiwi rike na jinta ne xuchꞌaꞌtibꞌej kan ri Moisés puwi ri chak pa Rocho Dios. \v 15 Y waꞌ más kaqꞌalajinik we kaqamaj usukꞌ, ri Jun xkojik re kachꞌaw pakiwi ri tikawex, e pachaꞌ ri Melquisedec. \v 16 Ma ri Jesús na xuꞌan ta aj chakunel pa Rocho Dios jelaꞌ pachaꞌ ri kubꞌiꞌij ri taqanik re ri Tzij Pixabꞌ; ma chupa waꞌ kaqꞌalajin wi xew ri e ralkꞌoꞌal kan ri Leví kekojik e aj chakunel pa Rocho Dios, noꞌj Rire xkojik ruma ruchuqꞌabꞌ rukꞌaslemal na jinta kasachaw uwach. \v 17 Ma jewaꞌ kubꞌiꞌij ri Dios chwi Rire: \q1 Riꞌat na jinta utaqexik katkꞌojiꞌik at waj chak, \q1 ri katchꞌaw pakiwi ri tikawex chinuwach Riꞌin \q1 jelaꞌ pachaꞌ ri Melquisedec\x * \xo 7:17 \xt Gn. 14:17-20\x* \rq Sal. 110:4 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 18 Ekꞌu ri taqanik pakiwi raj chakunel pa Rocho Dios na jinta chi kutiqoj, ma waꞌ na jinta ukowil y na jinta uchuqꞌabꞌ re kebꞌukolobꞌej ri tikawex. \v 19 Ma na jinta junoq kuꞌana jusukꞌ ruma ri taqanik. Yey woꞌora kꞌo ri más kubꞌul pan qakꞌuꞌx che, y ruma kꞌu riꞌ waꞌ, utz kojqibꞌ rukꞌ ri Dios. \p \v 20 Echiriꞌ ri Dios xuya che ri Jesús kachꞌaw pakiwi ri tikawex chwach Rire, e lik xujikibꞌaꞌ uwach ri xuꞌano. \v 21 Ma ri jujun chik aj chakunel pa Rocho Dios xa e kojotalik y na jinta kꞌo xjikibꞌax uwach chike. Noꞌj chwi ri Jesús lik kꞌo jikibꞌam uwach, ma chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios, jewaꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Ri Dios lik xujikibꞌaꞌ uwach ri xubꞌiꞌij, \q1 y na kujekꞌ ta kꞌana ribꞌ che waꞌ wa xubꞌiꞌij: \q2 “Riꞌat na jinta utaqexik katkꞌojiꞌik at waj chak, \q2 ri katchꞌaw pakiwi ri tikawex chinuwach Riꞌin \q2 jelaꞌ pachaꞌ ri Melquisedec.”\x * \xo 7:21 \xt Gn. 14:17-20\x* \rq Sal. 110:4 \rq* \m \v 22 E uwariꞌche, ri Qanimajawal Jesucristo e xjikibꞌan uwach jun Tzij más kꞌo uwach chwa ri nabꞌe. \p \v 23 E taq ri jujun chik e aj chakunel pa Rocho Dios na kekowin taj, ma xa kekamik yey pakikꞌaxel rike kekanaj kan jujun chik. Ruma laꞌ lik xebꞌuꞌana e kꞌi. \v 24 Noꞌj ri Jesús ruma na jinta utaqexik rukꞌaslemal, na jinta kꞌu utaqexik ri chak kuꞌano re kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios. \v 25 Ruma kꞌu waꞌ na jinta utaqexik ri kolobꞌetajik kuya ri Jesús chike ri keqibꞌ rukꞌ ri Dios ruma Rire. Yey ruma na jinta utaqexik rukꞌaslemal, kꞌo puqꞌabꞌ xaqi kachꞌaw lo pakiwiꞌ chwach ri Dios. \p \v 26 E Rire ri Qajawal lik kajawax chiqe kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios, ma xukꞌut jun bꞌinik lik jusukꞌ, na jinta kꞌana raqꞌubꞌal xuꞌano, na jinta kꞌana umak, na xuꞌan tane re kukꞌ raj makibꞌ y woꞌora yaktal uqꞌij chilaꞌ chikaj chwi ronoje taq ri uꞌanom ri Dios. \v 27 Na kajawax ta kꞌu che Rire kuꞌan pachaꞌ ri xkiꞌan ri jujun chik kajawal raj chakunel pa Rocho Dios. Ma rike ri jujun qꞌij, nabꞌe na kakiya puwi raltar ri awaj ekamisam ruma ri kimak rike, y kꞌa tekꞌuchiriꞌ, kakiya ri awaj ekamisam ruma ri kimak ri tinamit. Noꞌj ri Jesús xa julaj xuya ribꞌ pa kꞌaxkꞌobꞌik kuma konoje ri winaq. \v 28 Ekꞌu ri taqanik re ojertan kataqan che kakoj kajawal raj chakunel pa Rocho Dios. Yey taq wa kajawal xa e achijabꞌ y ruma riꞌ na kakichꞌij ta uꞌanik ronoje Rutzij Upixabꞌ ri Dios. Noꞌj woꞌora ri Dios xujikibꞌaꞌ uwach, Rukꞌajol e Qajawal kachꞌaw lo paqawiꞌ yey na jinta kꞌu utaqexik xew Rire kuꞌan chi jusukꞌ y tzꞌaqat janipa ri uyaꞌom ri Dios puqꞌabꞌ. \c 8 \s1 Ri kꞌakꞌ tzij \p \v 1 Ekꞌu rukꞌuꞌxibꞌal wa kojtajin che ubꞌiꞌxikil e waꞌ: Kꞌo ri Jun kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios, waꞌ e ri Qajawal, ri xtzꞌuyiꞌ pa ri luwar lik kꞌo uwach puwikiqꞌabꞌ ri Dios, ri Nimalaj Taqanel chilaꞌ chikaj. \v 2 Kachꞌaw kꞌu paqawiꞌ chupa ri saqil Rocho Dios chilaꞌ chikaj; yey waꞌ e ri Dios Qajawxel xꞌanaw re, na juna achi taj. \p \v 3 Konoje kꞌu ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios xekojik chaꞌ kakiya chwach raltar ri qasaꞌn y rawaj kekamisaxik. Jekꞌulaꞌ chirajawaxik kꞌo kuya ri Qajawal chwach ri Dios. \v 4 We ta kꞌa kꞌo ri Jesús che ruwachulew, riꞌ na aj ta chakunel pa Rocho Dios, ma wara kꞌa e kꞌo aj chakunel kakiqꞌatisaj ri qasaꞌn chwach ri Dios pachaꞌ ri kubꞌiꞌij ri taqanik tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés. \v 5 Yey ri chak kakiꞌan rike, xa e ukꞌaxwach y kꞌutubꞌal re ri kaꞌan chilaꞌ chikaj. Ma echiriꞌ xtaq che ri Moisés kuyak ri Rocho Dios xa kakirik, jewaꞌ xubꞌiꞌij ri Dios che: \q1 Chawilapeꞌ, ri wocho kayako, e chaꞌana ronoje che \q1 jelaꞌ pachaꞌ ri xinkꞌut chawach chwa wa juyubꞌ \rq Éx. 25:40 \rq* \m xchaꞌ. \p \v 6 Noꞌj woꞌora ruchak ri Qajawal más utz chwa ri kichak raj chakunel pa Rocho Dios, ma ruma Rire ri Dios xuꞌan jun kꞌakꞌ tzij qukꞌ riꞌoj. Yey chupa wa tzij kꞌo bꞌiꞌtisinik más chom chwa ri re ojertan. \v 7 We ta ekꞌu laꞌ lik tzꞌaqat xel ri nabꞌe tzij,\f + \fr 8:7 \ft Wa nabꞌe tzij e ri xuꞌan ri Dios kukꞌ rutinamit Israel chwa ri juyubꞌ Sinaí.\f* riꞌ paqatzij wi na kajawax tane juna kꞌakꞌ tzij. \v 8 Ma ri Dios xuya wa pixabꞌanik chike rutinamit, jewaꞌ xubꞌiꞌij: \q1 ¡Chitapeꞌ! kacha ri Dios Qajawxel. \q1 Kopon na ri qꞌij echiriꞌ Riꞌin kanꞌan jun kꞌakꞌ tzij \q2 kukꞌ ri tinamit e aj Israel y kukꞌ ri tinamit e aj Judá.\f + \fr 8:8 \ft Chwi lo ri taqanik re ri Salomón, xkijach kibꞌ rutinamit ri Dios. Xebꞌuꞌan kebꞌ; jun kabꞌiꞌx “Israel” che y ri jun chik, “Judá”.\f* \q1 \v 9 Yey waꞌ na je ta laꞌ pachaꞌ ri tzij xinꞌan kukꞌ ri kichu-kiqaw ojertan \q2 echiriꞌ nuchapom che ri kiqꞌabꞌ, xebꞌenuwesaj lo Egipto. \q1 Pero rike na xkitaqej ta ri tzij xinꞌan kukꞌ; \q2 ruma kꞌu riꞌ, xebꞌenuya kanoq, kacha ri Dios Qajawxel. \q1 \v 10 Kꞌisbꞌal kꞌu re taq laꞌ la qꞌij, \q2 e tzij waꞌ kanꞌan kukꞌ ri tinamit Israel, kubꞌiꞌij ri Dios Qajawxel: \q1 Kankoj ri nutzijpixabꞌ pa kijolom \q2 y kantzꞌibꞌaj pa kanimaꞌ. \q1 Ekꞌu Riꞌin kinuꞌan in ki Dios y rike kebꞌuꞌan e nutinamit. \q1 \v 11 Yey na kajawax ta nenareꞌ kꞌo junoq kebꞌupixabꞌaj \q2 ri rachbꞌiꞌil y ri ratz-uchaqꞌ, \q2 jewaꞌ kubꞌiꞌij chike: “Chawetaꞌmaj uwach ri Dios Qajawxel.” \q1 Ma chupa laꞌ la qꞌij konoje ketaꞌam nuwach Riꞌin, \q2 chinimaꞌq chichꞌutiꞌq. \q1 \v 12 Kankuy kꞌu kimak \q2 y na kakꞌun ta chi ne kꞌana chinukꞌuꞌx ri na utz taj xkiꞌano \rq Jer. 31:31-34 \rq* \m xchaꞌ. \v 13 Echiriꞌ kabꞌiꞌx “kꞌakꞌ tzij”, e keꞌelawi kꞌo jun qꞌij ri nabꞌe xa kikꞌowik, ma janipa taq ri kuꞌan qꞌeꞌl y na jinta chi uchak, riꞌ katajin usachik uwach. \c 9 \s1 Ri Rocho Dios che ruwachulew y ri kꞌo chilaꞌ chikaj \p \v 1 Chupa kꞌu ri nabꞌe tzij kꞌo taqanik puwiꞌ suꞌanik kaloqꞌnimax uqꞌij ri Dios pa jun luwar santo wara che ruwachulew. \v 2 Xyak kꞌu jun nimalaj carpa “Tabernáculo”\x * \xo 9:2 \xt Éx. 26:1-30\x* kecha che. Waꞌ kebꞌ upa uꞌanom. Ri nabꞌe upa ja kabꞌiꞌx “Luwar Santo” che. Chiriꞌ kꞌo wi ri tzukꞌulibꞌal aqꞌ y kꞌo ri mexa pa kayaꞌ wi ri pam yaꞌtal chwach ri Dios. \v 3 Chirij kꞌu jun telón kꞌo rukaꞌm upa ja kabꞌiꞌx “Luwar lik Santo” che. \v 4 Chiriꞌ kꞌu riꞌ kꞌo jun altar re oro pa kaporox wi incienso\x * \xo 9:4 \xt Éx. 30:1-6\x* y kꞌo ri kaxa re ri tzij uꞌanom ri Dios kukꞌ rutinamit yey wa kaxa chꞌuqum rij rukꞌ oro. Chupa kꞌu ri kaxa kꞌo jun xaro re oro kꞌo maná chupa, kꞌo ri bara re ri Aarón, waꞌ e ri bara xtuxik y kꞌo ri jutaq peraꞌj abꞌaj pa xtzꞌibꞌax wi ri taqanik re ri tzij uꞌanom ri Dios kukꞌ rutinamit.\x * \xo 9:4 \xt Dt. 10:1-5\x* \v 5 Puwi kꞌu ri kaxa kꞌo kebꞌ kikꞌaxwach querubines lik kewon rukꞌ ruchomalil ri Dios; yey rukꞌ ri kixikꞌ kichꞌuqum uwiꞌ ri luwar re kuybꞌal mak.\f + \fr 9:5 \ft Puwi wa kaxa kamakꞌamoꞌx ri kikꞌ re awaj ekamisam echiriꞌ katzꞌonox kuybꞌal kimak taq ri tikawex chwach ri Dios. Lv. 16:14\f* Pero woꞌora na kojchꞌaꞌt ta chi más puwi waꞌ. \fig Taq ri kꞌo chupa ri Luwar Santo (Hebreos 9:2)|alt="Inkense; candelario, tabꞌle of presenke" src="HK00257b.tif" size="span" ref="Heb. 9:2" \fig* \p \v 6 Jekꞌuriꞌlaꞌ uꞌanom ronoje waꞌ. Chupa kꞌu ri nabꞌe upa ja re ri Rocho Dios kebꞌok raj chakunel chaꞌ kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios. \v 7 Noꞌj chupa kꞌu rukaꞌm upa ja, xew kok bꞌi ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios, yey waꞌ xa julaj kuꞌan pa ri junabꞌ. Echiriꞌ kok bꞌi, rukꞌaꞌam bꞌi kikikꞌel awaj re kuꞌyaꞌa pukꞌaxel rumak rire y pukꞌaxel taq ri mak na uꞌanikil taj kakiꞌan ri tinamit. \v 8 Rukꞌ kꞌu waꞌ ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios e kukꞌut chiqe: Xaloqꞌ kꞌa kꞌo wa nabꞌe upa ja, e keꞌeloq na utz taj chike ri tikawex kebꞌok chupa ri Luwar lik Santo,\f + \fr 9:8 \ft Raj chakunel pa Rocho Dios xkiporoj incienso y xkiya qasaꞌn chupa ri nabꞌe upa ja re ri Rocho Dios, pero na utz ta kebꞌok chupa rukaꞌm upa ja, waꞌ e ri Luwar lik Santo. Ma xew taqal che ri kajawal raj chakunel kok chupa yey xa julaj kuꞌan waꞌ pa ri junabꞌ. Noꞌj woꞌora ri Cristo e ri Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios chilaꞌ chikaj, y ruma kꞌu Rire utz kojok chwach ri Dios. Heb. 10:19-20\f* ma kꞌamajaꞌ kaqꞌalajinik suꞌanik utz kebꞌok chwach ri Dios. \v 9 Ronoje waꞌ e jun kꞌutubꞌal chiqe riꞌoj waqꞌij ora, ri qasaꞌn y rawaj ekamisam chwa raltar na kuꞌan ta jusukꞌ che ri kibꞌinik kisilabꞌik ri keloqꞌniman ri Dios rukꞌ waꞌ; ma tobꞌ kakiꞌan riꞌ, kꞌa kakinaꞌ chikikꞌuꞌx kꞌo kimak. \v 10 Ma wa taqanik puwi saꞌ ri katijik y ri kaqumik y puwi saꞌ ri kaꞌanik re josqꞌikil, xew xuriq uchak xaloqꞌ kꞌamajaꞌ kopon ruqꞌijol echiriꞌ ronoje waꞌ kajalkꞌatix ruma ri Dios rukꞌ ri más utz. \s1 Rukikꞌel ri Cristo karesaj ri mak \p \v 11 Rukꞌ ri Cristo kape wi ronoje ri utz kaqakꞌul riꞌoj, ma woꞌora e Rire ri Qajawal kachꞌaw paqawiꞌ pa ri Rocho Dios chilaꞌ chikaj. Yey waꞌ wa Rocho Dios más nim y más tzꞌaqat chwa ri xuꞌan ri Moisés chupa ri luwar katzꞌintzꞌotik, ma na achijabꞌ ta ri xeyakaw re y na re tane wara che ruwachulew. \v 12 Ri Cristo xa jumul xok chupa ri Luwar lik Santo chaꞌ kuya kolobꞌetajik na jinta utaqexik chiqe. Xuꞌan kꞌu waꞌ na ruma ta kikikꞌel kaprux mamaꞌibꞌ o toroꞌibꞌ, ma e ruma rukikꞌel Rire. \p \v 13 Ri nabꞌe tzij kubꞌiꞌij we juna tikawex xuchꞌulaj ribꞌ ruma ri xuchapo,\f + \fr 9:13 \ft Pa ri Tzij Pixabꞌ re ojertan kubꞌiꞌij kuꞌan chꞌul juna tikawex we kuchap juna animaꞌ o katakꞌiꞌ puwi juna muqubꞌal. Nm. 19:16\f* kajawax rujosqꞌikil; kamakꞌamoꞌx kꞌu puwi rire kikikꞌel toroꞌibꞌ y kaprux mamaꞌibꞌ ekamisam\x * \xo 9:13 \xt Lv. 15:31; 16:15-16\x* y chaaj re juna bakilo xporox chwi raltar,\x * \xo 9:13 \xt Nm. 19\x* chaꞌ kuꞌan tanchi chom y jekꞌulaꞌ utz kok pa ri Rocho Dios. \p \v 14 We kuꞌan kꞌu riꞌ waꞌ rukikꞌel juna awaj, ¡makꞌuwariꞌ rukikꞌel ri Cristo! Ma ruma ri Ruxlabꞌixel ri Dios na jinta utaqexik, ri Cristo, ri na jinta kꞌana umak, xuya ribꞌ pa kamik chwach ri Dios chaꞌ jelaꞌ kujosqꞌij ri qanimaꞌ che ri mak, ri kukꞌam lo qꞌatbꞌal tzij re kamik paqawiꞌ. Jekꞌulaꞌ ruma ri Cristo kaqanaꞌ chiqakꞌuꞌx na jinta chi qamak y utz kꞌu riꞌ kaqaloqꞌnimaj ri Dios kꞌaslik. \p \v 15 Ruma kꞌu riꞌ laꞌ, ri Cristo e kakꞌamaw qawach chwach ri Dios chupa ri kꞌakꞌ tzij. Yey ruma rukamik, kꞌo kuybꞌal mak chike ri xemakun chuxeꞌ ri nabꞌe tzij,\f + \fr 9:15 \ft Ri nabꞌe tzij e ri xuꞌan ri Dios kukꞌ rutinamit Israel chwa ri juyubꞌ Sinaí.\f* chaꞌ jelaꞌ konoje ri ebꞌusikꞌim ri Dios kakikꞌul na ri ubꞌiꞌtisim Rire chike yey waꞌ na jinta utaqexik. \v 16 Wa jun kꞌakꞌ tzij e pachaꞌ juna tzij kutzꞌibꞌaj junoq chaꞌ kubꞌiꞌij china taq kekanaj kan rukꞌ rubꞌitaq re we xkamik. Yey chaꞌ utz kaꞌan ri tzꞌibꞌital kanoq, lik chirajawaxik wi nabꞌe na kaqꞌalajisaxik we kaminaq chi ri xtzꞌibꞌan re ri wuj. \v 17 Ekꞌu wa tzij kajikiꞌ uwach xew we xkam ri xtzꞌibꞌan re, yey we ri xtzꞌibꞌan re kꞌa kꞌaslik, riꞌ kꞌamajaꞌ utz kajikiꞌ uwach waꞌ. \v 18 Jenelaꞌ ri nabꞌe tzij xjikiꞌ lo uwach rukꞌ kikikꞌel awaj ekamisam. \v 19 Ma ri Moisés nabꞌe na xubꞌiꞌij ronoje ri taqanik re ri Tzij Pixabꞌ chike konoje ri tinamit; tekꞌuchiriꞌ xukꞌam lana kaq y rukꞌ jun uqꞌabꞌ cheꞌ re hisopo, xuchuqꞌ chupa ri kikikꞌel toroꞌibꞌ y kaprux mamaꞌibꞌ ekamisam yey waꞌ kojotal yaꞌ chwach. Tekꞌuchiriꞌ xumakꞌamaꞌ puwi ri libro re ri Tzij Pixabꞌ y pakiwi konoje ri tikawex. \v 20 Tekꞌuchiriꞌ xubꞌiꞌij chike: «E kikꞌ waꞌ kujikibꞌaꞌ uwach ri tzij uꞌanom lo ri Dios iwukꞌ»\x * \xo 9:20 \xt Éx. 24:8\x* xchaꞌ. \v 21 Yey pachaꞌ kꞌu ri xuꞌan che ri libro, jekꞌulaꞌ xumakꞌamaꞌ kikikꞌel awaj chupa ri Rocho Dios y puwi ronoje ri kachapabꞌexik re kaloqꞌnimax ri Dios.\x * \xo 9:21 \xt Lv. 8:15\x* \v 22 Ma chupa ri tzijpixabꞌ tzꞌibꞌital kanoq, kubꞌiꞌij lik kꞌi taq ri josqꞌinik kaꞌan rukꞌ ri kikikꞌel rawaj, yey na jinta kꞌu kuybꞌal mak we na katuruw tana ri kikikꞌel rawaj ekamisam.\x * \xo 9:22 \xt Lv. 17:11\x* \p \v 23 Xajawax kꞌut jelaꞌ ri josqꞌinik xꞌan che taq ri kachapabꞌexik re kaloqꞌnimax ri Dios, ri xa e ukꞌaxwach taq ri kꞌo chilaꞌ chikaj. Yey ri josqꞌinik re chilaꞌ chikaj más ne lik utz chwa ri kaꞌan xa rukꞌ ri kikikꞌel rawaj ekamisam chwach raltar wara che ruwachulew. \v 24 Ma ri Rocho Dios pa xok wi ri Cristo na e ta ri ꞌanom kuma tikawex, ma ri re ruwachulew xa e ukꞌaxwach ri saqil Rocho Dios kꞌo chilaꞌ chikaj; ekꞌu Rire xok chilaꞌ chaꞌ kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios. \p \v 25 Ri Cristo xa julaj xuya ribꞌ pa kamik y xopon kꞌu chilaꞌ chikaj chwach ri Dios. Noꞌj ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios ronoje junabꞌ kok chupa ri Luwar lik Santo re kuꞌyaꞌa chwach ri Dios ri kikꞌ na riꞌre taj. \v 26 We ta chirajawaxik waꞌ che ri Cristo, ukꞌiyal laj tane riꞌ uyaꞌom ribꞌ Rire pa kamik chwi lo ri jeqebꞌal re ruwachulew; noꞌj woꞌora chupa wa kꞌisbꞌal qꞌij xa julaj xuya ribꞌ pa kamik chaꞌ xa jumul karesaj ri mak. \v 27 Lik kꞌu jikibꞌam chi uwach konoje ri tikawex xa julaj kekamik, tekꞌuchiriꞌ kape ri qꞌatbꞌal tzij pakiwiꞌ. \v 28 Jekꞌulaꞌ riꞌ, ri Cristo xa julaj xuya ribꞌ pa kamik chaꞌ jelaꞌ karesaj ri kimak ukꞌiyal tikawex. Noꞌj echiriꞌ kakꞌun tanchik, na re ta chi koꞌlkam ruma ri mak ke ri winaq, ma e re kebꞌukolobꞌej konoje ri koyeꞌem Rire. \c 10 \s1 Ri kikꞌ ke rawaj na karesaj ta ri mak \p \v 1 Ri taqanik xuya ri Dios che ri Moisés na e ta ri saqil bꞌeyomalil kayaꞌiꞌ chiqawach apanoq, ma xa e ukꞌaxwach. Yey wa taqanik na jinta uchuqꞌabꞌ re kuꞌan chom che ri kanimaꞌ ri tikawex, ri kakikoj kibꞌ chwach ri Dios kuma rawaj ekamisam chwa raltar chujujunal junabꞌ. \v 2 Ma we ta wa taqanik asu kuchomaj ri kanimaꞌ ri keloqꞌniman ri Dios, riꞌ na kakiya ta chi chwach ri Dios rawaj ekamisam, ma kakinaꞌ kꞌu riꞌ chikikꞌuꞌx na jinta chi kimak. \v 3 Noꞌj na je ta laꞌ uꞌanom, ma echiriꞌ ri tikawex chujujunal junabꞌ kakiya chwach ri Dios rawaj ekamisam, waꞌ e kukuxtaj chike kꞌo kimak chwach ri Dios. \v 4 Ma ri kikikꞌel toroꞌibꞌ y kaprux mamaꞌibꞌ na jinta uchuqꞌabꞌ re karesaj ri mak. \p \v 5 E uwariꞌche ri Cristo echiriꞌ ya kape che ruwachulew, jewaꞌ xubꞌiꞌij che ri Dios: \q1 Ri lik kaꞌaj la na e ta rawaj ekamisam chwa raltar rukꞌ taq ri qasaꞌn; \q1 e uwariꞌche xchꞌobꞌ la kaya la ri nucuerpo chaꞌ e kanya waꞌ chiwach la. \q1 \v 6 Yey na xukꞌul ta kꞌuꞌx la ri qasaꞌn re awaj eporom chwi raltar \q2 y ri ekamisam re kuybꞌal mak. \q1 \v 7 Ruma kꞌu waꞌ ximbꞌiꞌij: Lal Dios, riꞌ in kꞌo Riꞌin \q2 re koꞌlnuꞌana janipa ri rajawal kꞌuꞌx la, \q2 jelaꞌ pachaꞌ ri tzꞌibꞌital panuwiꞌ Riꞌin pa ri Chꞌaꞌtem la \rq Sal. 40:6-8 \rq* \m xchaꞌ. \v 8 Nabꞌe kubꞌiꞌij: «Ri Dios na xcha ta ukꞌuꞌx che taq rawaj ekamisam chwa raltar y taq ri qasaꞌn y rawaj eporom chwi raltar y taq rawaj ekamisam re kuybꞌal mak.» Ekꞌu taq waꞌ na xukꞌul ta ukꞌuꞌx tobꞌ e ne Rire xtaqan che uꞌanik waꞌ. \v 9 Tekꞌuchiriꞌ xubꞌiꞌij: «Riꞌ in kꞌo Riꞌin re koꞌlnuꞌana janipa ri rajawal ukꞌuꞌx ri Dios.» Ri keꞌelawi e kel ri kaꞌan ojertan re kekamisax awaj chwach ri Dios y pukꞌaxel waꞌ e katikiꞌ kan ri xuꞌan ri Cristo. \v 10 Jekꞌulaꞌ ri Qanimajawal Jesucristo e xuꞌan ri rajawal ukꞌuꞌx ri Dios echiriꞌ xuꞌan jusukꞌ chiqe ruma xuya rucuerpo pa kamik; yey waꞌ xa julaj xuꞌano ma na kajawax taj kuꞌan tanchik. \p \v 11 Paqatzij wi juna aj chakunel pa Rocho Dios ronoje qꞌij xaqi e kuꞌan ruchak y kebꞌukamisaj kꞌu rawaj chwa raltar, tobꞌ waꞌ na karesaj ta kꞌana ri mak. \v 12 Noꞌj ri Cristo xa julaj xuya ribꞌ pa kamik ruma ri mak; tekꞌuchiriꞌ xeꞌtzꞌula puwikiqꞌabꞌ ri Dios. \v 13 Y chwi kꞌu lo riꞌ laꞌ, e royeꞌem keyaꞌ na xeꞌraqan Rire ri tzel kebꞌilow re. \v 14 Ruma kꞌu xa julaj xuya ribꞌ pa kamik, xa jumul xuꞌan jusukꞌ chike ri kiyaꞌom kibꞌ puqꞌabꞌ ri Dios. \v 15 Yey ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios kujikibꞌaꞌ uwach waꞌ chiqe, ma nabꞌe na kubꞌiꞌij: \q1 \v 16 E tzij waꞌ kanꞌan kukꞌ ri nutinamit \q2 chupa taq laꞌ la qꞌij: \q1 Kankoj ri nutzijpixabꞌ pa kanimaꞌ \q2 y kantzꞌibꞌaj pa kijolom, kacha ri Dios Qajawxel. \rq Jer. 31:33 \rq* \m \v 17 Tekꞌuchiriꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Y na kakꞌun ta chi kꞌana chinukꞌuꞌx ri kimak \q2 y ri na utz taj xkiꞌano \rq Jer. 31:34 \rq* \m kachaꞌ. \v 18 Jekꞌuriꞌlaꞌ, we ri mak kuytajinaq chik, riꞌ na kajawax ta chik kakamisax awaj chwa raltar re karesaj ri mak. \s1 Lik chirajawaxik wi kaqachuqꞌubꞌej qibꞌ chwach ri Dios \p \v 19 E uwariꞌche hermanos, woꞌora yaꞌtal chiqe kojok chupa ri Luwar lik Santo ruma rukikꞌel ri Qanimajawal Jesucristo. \v 20 Ruma kꞌu ri Cristo, yaꞌtal jun kꞌakꞌ kꞌaslemal chiqe y kꞌo qokibꞌal chwach ri Dios, yey wa kꞌakꞌ okibꞌal e ri Cristo. Echiriꞌ Rire xuꞌan tikawex y xkam chwa ri cruz, e xresaj ri qꞌatibꞌal, ri na xuya ta luwar kojopon chwach ri Dios. E pachaꞌ ri telón kꞌo pa Rocho Dios, ri na kuya ta luwar chike ri tikawex kebꞌok pa ri Luwar lik Santo. Yey waꞌ xrichꞌrobꞌik echiriꞌ xkam ri Cristo.\x * \xo 10:20 \xt Mt. 27:51; Mr. 15:38; Heb. 6:19; 9:3-12\x* \v 21 Ekꞌu woꞌora kꞌo ri Qajawal lik nim uqꞌij, ri kachꞌaw paqawiꞌ chwach ri Dios yey kataqan paqawiꞌ ri oj utinamit ri Dios.\f + \fr 10:21 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “kataqan puwi ri Rocho Dios”. Pa ri chꞌaꞌtem griego ri chꞌaꞌtem “rocho” na xew ta e keꞌelawi “ri ja”, ma también keꞌelawi ri ejeqel chupa. Heb. 3:6\f* \v 22 E uwariꞌche chojqibꞌ chwach ri Dios rukꞌ ronoje qanimaꞌ y rukꞌ ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx tikil chi utz, ma kunaꞌ qakꞌuꞌx na jinta chi qamak ruma josqꞌital ri qanimaꞌ che ri na utz taj, jelaꞌ pachaꞌ ri qacuerpo echiriꞌ chꞌajtal chi rukꞌ chomilaj yaꞌ.\f + \fr 10:22 \ft Waꞌ e keꞌelawi echiriꞌ xqakꞌul ri bautismo, xqaya kan ri qꞌeꞌl qabꞌinik. Ef. 5:26; 1 P. 3:21\f* \v 23 E qajikibꞌam uwach kaqakꞌul janipa rubꞌiꞌtisim ri Dios; lik chojtikila kꞌu jusukꞌ che ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx puwi ri qoyeꞌem che ri Dios, ma Rire na kujalkꞌatij ta rubꞌiꞌtisinik uꞌanom chiqe. \v 24 Qatzukuj kꞌut suꞌanik kaqatoꞌ qibꞌ chiqibꞌil qibꞌ chaꞌ jelaꞌ kanimar ri rutzil qakꞌuꞌx y ri utzilaj chak kaqaꞌano. \v 25 Maqaꞌan qeꞌoj pachaꞌ ri kakiꞌan jujun, ri koqꞌotam kakimol kibꞌ qukꞌ re kaqaloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios y re kaqanimarisaj qakꞌuꞌx chiqawach; ri qaꞌanaꞌ e más qapixabꞌaj qibꞌ chiqawach woꞌora, ma qetaꞌam rukꞌunibꞌal ri Qanimajawal Jesucristo lik xa naqaj chi kꞌo lo wi. \s1 Maqesaj qibꞌ chirij ri Cristo \p \v 26 We e laꞌ lik xqamaj usukꞌ ri Qꞌijsaq puwi ri Cristo, yey na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, lik uꞌanikil wi kojmakun chirij Rire, maqachꞌobꞌ kꞌu riꞌ, kꞌa kꞌo kayaꞌiꞌ chwach ri Dios re karesaj ri qamak. \v 27 Ma we e kaqaꞌan waꞌ, riꞌ katewun chi ne paqawiꞌ runimal qꞌatbꞌal tzij xibꞌibꞌal uwach y ri aqꞌ kajinowik pa keyaꞌ wi konoje ri tzel kakil ri Dios. \v 28 Echiriꞌ kꞌo junoq kupalajij ri Tzij Pixabꞌ re ri Moisés, yey we e kꞌo kꞌu kaꞌibꞌ oxibꞌoq xebꞌilow re, riꞌ asu kakamisaxik.\x * \xo 10:28 \xt Dt. 17:6; 19:15\x* \v 29 Jekꞌulaꞌ, we kꞌo junoq kukꞌaq bꞌi uqꞌij Rukꞌajol ri Dios, kuꞌan pachaꞌ na jinta uchak che rukikꞌel ri Qanimajawal Jesucristo y tzel kachꞌaꞌt ne chirij ri Ruxlabꞌixel ri Dios ¿na kukꞌul ta nebꞌa unimal kꞌaxkꞌobꞌik ruma kuꞌan waꞌ? Ma rukikꞌel ri Qanimajawal e kujikibꞌaꞌ ri tzij uꞌanom ri Dios qukꞌ y kuꞌan jusukꞌ chiqe; yey ri Ruxlabꞌixel ri Dios e kayaꞌw ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios chiqe. \v 30 Ma riꞌoj qetaꞌam china ri xubꞌiꞌij waꞌ: \q1 Panuqꞌabꞌ Riꞌin kꞌo wi kanqꞌat tzij \q2 pakiwi ri kebꞌanaw re ri na utz taj; \q1 In kꞌu riꞌ ri kinꞌanaw ukꞌaxel chike \rq Dt. 32:35 \rq* \m xcha ri Dios Qajawxel. Yey jewaꞌ tanchi kubꞌiꞌij: \q1 E ri Dios kaqꞌataw tzij puwi rutinamit \rq Dt. 32:36; Sal. 135:14 \rq* \m kachaꞌ. \v 31 ¡Lik kꞌu xibꞌibꞌal uwach che junoq we ruma kupetisaj royowal ri Dios kꞌaslik, katzaq puqꞌabꞌ Rire! \p \v 32 Kꞌuna kꞌu chikꞌuꞌx alaq, echiriꞌ kꞌakꞌ xkꞌul alaq ri Qꞌijsaq, lik xkuy alaq rukꞌ unimal kꞌuꞌxaj ri kꞌaxkꞌobꞌik xikꞌowibꞌej alaq ruma kojom alaq rubꞌiꞌ ri Cristo. \v 33 Jutaq laj kꞌu riꞌ, kꞌo ri xkichꞌamij alaq y lik xkiꞌan kꞌax che alaq chikiwach ri winaq; jutaq laj chik e ne ralaq xyaꞌ ibꞌ alaq che kitoꞌik ri kebꞌikꞌow chupa waꞌ wa kꞌaxkꞌobꞌik. \v 34 Lik kꞌu xjuchꞌ kaꞌn kꞌuꞌx alaq chike ri e kꞌo pa cárcel. Yey echiriꞌ xmaj ne ri bꞌitaq e alaq, rukꞌ kiꞌkotemal xchꞌij alaq waꞌ. Ronoje taq waꞌ xkuy alaq ma etaꞌam alaq chilaꞌ chikaj kꞌo wi ri bꞌiꞌtisim che alaq y waꞌ e ne más utz chwa ri xa re ruwachulew, ma e taq ri kꞌo chilaꞌ chikaj lik kakowinik. \p \v 35 E uwariꞌche lik maya kan alaq ri kubꞌulibꞌal kꞌuꞌx alaq rukꞌ ri Dios, ma laꞌ la kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj kukꞌam lo unimal rajil ukꞌaxel che alaq. \v 36 Lik kꞌu chirajawaxik kachꞌij alaq ri kꞌaxkꞌobꞌik kape pawiꞌ alaq rukꞌ unimal kꞌuꞌxaj, chaꞌ echiriꞌ ꞌanom chi alaq janipa ri rajawal ukꞌuꞌx ri Dios, kakꞌul na alaq rubꞌiꞌtisim lo Rire che alaq. \v 37 Ma Ruchꞌaꞌtem ri Dios jewaꞌ kubꞌiꞌij: \q1 Xa jubꞌiqꞌ chi karaj, yey ri Jun kakꞌunik, \q2 kakꞌun na y na kamayin taj. \q1 \v 38 China kꞌu ri lik jusukꞌ chinuwach, \q2 riꞌ kꞌo ukꞌaslemal ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx wukꞌ. \q1 Yey we xresaj ribꞌ che ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx wukꞌ; \q2 Riꞌin na kinkiꞌkot ta chi rukꞌ \rq Hab. 2:3-4 \rq* \m kachaꞌ. \v 39 Qonoje kꞌu riꞌoj, na oj ta kukꞌil ri kakesaj kibꞌ chirij ri Cristo y xa kasach kiwach, ma e oj kukꞌil ri kakikꞌul ri kꞌaslemal na jinta utaqexik ruma kubꞌul kikꞌuꞌx rukꞌ Rire. \c 11 \s1 Ri kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj rukꞌ ri Dios \p \v 1 Ekꞌu ri kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj rukꞌ ri Dios keꞌeloq e lik kaqajikibꞌaꞌ uwach kaqakꞌul ri qoyeꞌem che Rire. Ruma ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx, qakojom lik kꞌolik janipa ri kuqꞌalajisaj ri Dios chiqe, tobꞌ waꞌ na kilitaj taj. \p \v 2 Lik chom ri xtataj puwi ri kibꞌinik kisilabꞌik ri qatiꞌ-qamam ojertan ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios. \p \v 3 Ruma ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx, qetaꞌam ri Dios xchꞌawik y rukꞌ kꞌu ruchꞌaꞌtem xuꞌan ronoje ri kꞌolik,\x * \xo 11:3 \xt Sal. 33:6, 9\x* ma ronoje ri kaqil woꞌora upetebꞌem lo che ri na kilitaj ta uwach. \p \v 4 Ri Abel, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx, xuya chwach ri Dios jun qasaꞌn más utz chwa ruqasaꞌn ri Caín. Ruma laꞌ, ri Dios jusukꞌ xril rubꞌinik usilabꞌik y xukꞌul kꞌu ruqasaꞌn. Tobꞌ kꞌu kaminaq chi ri Abel, kꞌa kachꞌaꞌt ne woꞌora qukꞌ ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx.\x * \xo 11:4 \xt Gn. 4:3-7\x* \p \v 5 Ri Enoc, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xkꞌam bꞌi chukꞌaslikil chilaꞌ chikaj y na xrikꞌowibꞌej ta ri kamik. Ekꞌu rucuerpo na xriqitaj taj, ma e ri Dios xukꞌam bꞌi. Yey ri Enoc echiriꞌ kꞌa kꞌo ne che ruwachulew, lik chom xilitaj rubꞌinik usilabꞌik chwach ri Dios.\x * \xo 11:5 \xt Gn. 5:24\x* \v 6 Noꞌj e junoq na jinta kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, riꞌ na kukꞌul ta kꞌana ukꞌuꞌx ri Dios janipa ri kuꞌan chwach. Ma e junoq karaj kaqibꞌ rukꞌ ri Dios, lik chirajawaxik kukojo ri Dios kꞌolik y kukojo Rire kuya rajil ukꞌaxel chike ri ketzukuw re. \p \v 7 Ri Noé, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xukojo echiriꞌ xbꞌiꞌx che ruma ri Dios saꞌ taq ri katajin loq, tobꞌ ne waꞌ kꞌamajaꞌ kuꞌanaꞌ. Xutaqej kꞌu ri xubꞌiꞌij ri Dios che y xuꞌan ri nimalaj barco re kebꞌukolobꞌej rufamilia chupa. Yey ruma wa kubꞌulibꞌal kꞌuꞌxaj xukꞌutu, xqꞌalajin kꞌu ri kimak ri na kikojom ta utzij ri Dios y xpe kꞌu qꞌatbꞌal tzij pakiwiꞌ. Ekꞌu riꞌ ri Noé ruma xkubꞌiꞌ ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, e xukꞌul ri utz kuya ri Dios chike ri e jusukꞌ chwach ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ. \p \v 8 Ri Abraham, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx, echiriꞌ xsikꞌix ruma ri Dios, xukoj tzij y xeꞌek chupa ri luwar ubꞌiꞌtisim ri Dios che. Xel kꞌu bꞌi pa rutinamit, tobꞌ na retaꞌam taj pa keꞌek wi. \v 9 Ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, ri Abraham xeꞌjeqela pa ri luwar ubꞌiꞌtisim ri Dios che, tobꞌ rire na aj ta chilaꞌ. Na xkꞌojiꞌ ta chupa juna ja; xa xjeqiꞌ xeꞌ taq carpa, y jelaꞌ xkiꞌan ri Isaac y ri Jacob, ma e ne jun rike xkikꞌul ri ubꞌiꞌtisim lo ri Dios chike. \v 10 Ekꞌu ri Abraham royeꞌem ri jun tinamit tzꞌaqom lo chi utz, yey wa tinamit e ri Dios xchꞌobꞌow re y xyakaw re. \p \v 11 Rixoq Sara, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, tobꞌ lik nimalaj winaq chik y na utz tane kalanik, xyaꞌtaj che xalax jun ralabꞌ ma xukojo ri Dios lik e kuꞌana na janipa rubꞌiꞌtisim che. \v 12 Jekꞌulaꞌ ri Abraham, tobꞌ ne xa naqaj chi kꞌo wi lo rukamik, xalax rukꞌajol. Yey taq ri ralkꞌoꞌal rire lik xekꞌiyar kiwach, xebꞌuꞌana lik e kꞌi pachaꞌ ri kikꞌiyal ri chꞌumil e kꞌo che ruwa kaj y pachaꞌ ri sanyebꞌ kꞌo chuchiꞌ ri mar, ri na utz taj kajilaxik. \p \v 13 Konoje waꞌ xekamik echiriꞌ kꞌamajaꞌ kakikꞌul janipa rubꞌiꞌtisim lo ri Dios chike. Ruma kꞌu lik xkubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, e pachaꞌ xkil pan waꞌ y lik xekiꞌkot rukꞌ taq ri xkil apanoq. Y rukꞌ waꞌ, xkiqꞌalajisaj rike na e ta aj wara che ruwachulew, xa ebꞌikꞌowel. \v 14 Yey ri kakiqꞌalajisaj waꞌ, kakikꞌutu ketajin che utzukuxik jun kitinamit pa kejeqiꞌ wi. \v 15 We ta e laꞌ kꞌa kakichꞌobꞌ raqan puwi ri tinamit pa xebꞌel lo wi, riꞌ lik pakiqꞌabꞌ kꞌo wi ketzelej tanchi chilaꞌ. \v 16 Noꞌj rike e xkaj jun kitinamit lik junwi, waꞌ e ri jun chomilaj tinamit chilaꞌ chikaj. E uwariꞌche, ri Dios na kakꞌix ta che kabꞌiꞌx che e Dios ke rike, ma uyijbꞌam chi jun kitinamit lik chom chilaꞌ chikaj. \p \v 17 Ekꞌu ri Abraham, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, echiriꞌ xkꞌam upa, xukꞌam bꞌi rukꞌajol Isaac re kukamisaj chwi raltar, tobꞌ xew ne ukꞌajol riꞌ yey puwi rire uꞌanom ri bꞌiꞌtisinik ri Dios echiriꞌ jewaꞌ xubꞌiꞌij kanoq: \v 18 «Xew che rakꞌajol Isaac kakipetebꞌej wi lo rawalkꞌoꞌal»\x * \xo 11:18 \xt Gn. 21:12\x* xchaꞌ. \v 19 Xuya kꞌu ranimaꞌ rukꞌajol ma lik retaꞌam ri Dios kꞌo uchuqꞌabꞌ re kukꞌastajisaj lo ri Isaac chikixoꞌl ri ekaminaq, y echiriꞌ ri Dios xuya tanchi che, e pachaꞌ xukꞌul tanchi rukꞌajol chikixoꞌl ri ekaminaq. \p \v 20 Ri Isaac, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, echiriꞌ xebꞌuꞌan bendecir ri Jacob y ri Esaú, xujikibꞌaꞌ uwach chom taq sipanik kuya ri Dios chike chwach apanoq.\x * \xo 11:20 \xt Gn. 27:27-29, 39-40\x* \v 21 Jekꞌulaꞌ, ri Jacob ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, echiriꞌ xa naqaj chi kꞌo wi rukamik, xebꞌuꞌan kan bendecir ri kebꞌ ukꞌajol ri José, xutzꞌonoj chom taq sipanik re ri Dios pakiwiꞌ chikijujunal y lik xuloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios e riꞌ yuxul chwi ruchꞌamiꞌy.\x * \xo 11:21 \xt Gn. 48\x* \p \v 22 Ri José, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, echiriꞌ xa naqaj chi kꞌo wi rukamik, xuqꞌalajisaj kꞌo jun qꞌij raj Israel kebꞌel bꞌi chupa ri tinamit Egipto chaꞌ ketzelej tanchi pa ri luwar ubꞌiꞌtisim ri Dios chike. Y xtaqan kꞌu kanoq saꞌ kaꞌan che rubꞌaqil echiriꞌ kebꞌel bꞌi, ma xraj kamuqiꞌ rubꞌaqil chilaꞌ.\x * \xo 11:22 \xt Gn. 50:24-25; Éx. 13:19\x* \p \v 23 Ruchu-uqaw ri Moisés, ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xkewaj ri Moisés oxibꞌ ikꞌ, ma xkilo lik chomilaj akꞌa. Na xkixiꞌij ta kꞌu kibꞌ che ri taqanik re ri rey echiriꞌ xutaq kikamisaxik konoje ri raltaq ko alabꞌo e aj Israel.\x * \xo 11:23 \xt Éx. 1:22–2:2\x* \p \v 24 Ri Moisés, ruma ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, echiriꞌ xnimarik na xraj ta chik kabꞌiꞌx che e ralabꞌ rumiꞌal ri faraón, ri rey re Egipto. \v 25 Xuchaꞌ kꞌu ri kutij kꞌax junam kukꞌ rutinamit ri Dios\f + \fr 11:25 \ft Rumiꞌal ri rey re Egipto xukꞌiyisaj ri Moisés y xuꞌan ralabꞌ che. Ruma kꞌu waꞌ lik kꞌo uwach ri Moisés, pero echiriꞌ xnimarik xuya kan waꞌ chaꞌ e kuꞌan jun kukꞌ rutinamit ri Dios, tobꞌ rike na jinta kiwach ma xa e aj chak pakiqꞌabꞌ ri tinamit Egipto. Éx. 2:10-12\f* chwa ri kakꞌojiꞌ chupa ruqusil ri mak, ma waꞌ xa kikꞌowik. \v 26 Ekꞌu ri bꞌeyomalil más kꞌo uwach chwach rire e ri kachꞌamixik pachaꞌ xꞌan che ri Cristo, na e ta taq ri bꞌeyomalil re Egipto; ma runaꞌoj e kꞌo pan puwi ri rajil ukꞌaxel kuya ri Dios che chwach apanoq. \v 27 Ruma kꞌu ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xel bꞌi Egipto y na xuxiꞌij ta kꞌana ribꞌ chwa ri royowal ri rey. Ekꞌu ri xuꞌano e lik xuchuqꞌubꞌej ribꞌ che ri kuꞌano, ma e pachaꞌ lik kutzutzaꞌ chi pan uwach ri Dios, tobꞌ Rire na kilitaj ta uwach. \v 28 Ruma kꞌu ri kubꞌulibꞌal ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, e xuꞌan ri xtaq che; xuyijbꞌaꞌ ri nimaqꞌij Pascua y xtaqan che kasoqꞌ ukikꞌel bꞌexex che taq ruchiꞌ ja chaꞌ echiriꞌ kikꞌow ru ángel ri Dios, na kukamisaj ta kan ri nabꞌe kalkꞌoꞌal ri e aj Israel.\x * \xo 11:28 \xt Éx. 12:21-30\x* \fig Kasoqꞌ ukikꞌel bꞌexex che ruchiꞌ ja (Hebreos 11:28)|alt="Putting blood on doorposts" src="CN02096b.tif" size="col" ref="Heb. 11:28" \fig* \p \v 29 Ri tinamit Israel, ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xebꞌikꞌow chupa ri mar Rojo echiriꞌ waꞌ xjaqataj upa y e laꞌ pa chaqiꞌj ulew xebꞌikꞌowik. Noꞌj echiriꞌ raj Egipto xkijeq kebꞌikꞌow chupa ri mar, ri yaꞌ xukꞌul tanchi ribꞌ y jelaꞌ xejiqꞌ kan chupa.\x * \xo 11:29 \xt Éx. 14:21–15:21\x* \p \v 30 Raj Israel, ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, xebꞌin chirij ri tinamit Jericó wuqubꞌ qꞌij, y tekꞌuchiriꞌ xwuluwubꞌ lo ri tapia re ri tinamit.\x * \xo 11:30 \xt Jos. 6:12-21\x* \p \v 31 Ri Rahab e jun ixoq retzꞌabꞌem uwa uqꞌij kukꞌ achijabꞌ; na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, ruma xkubꞌiꞌ ukꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, na xkam ta kukꞌ ri e aj palajiy tzij e aj Jericó, ma rire xebꞌukꞌul chi utzil chomal ri e kꞌakꞌalenel e aj Israel y xebꞌutoꞌo.\x * \xo 11:31 \xt Jos. 2:1-21; 6:22-25\x* \p \v 32 ¿Saꞌ chi más kambꞌiꞌij? Ma na kuꞌan ta wa jun qꞌij kinchꞌaꞌt chwi ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx ri Gedeón, ri Barác, ri Sansón, ri Jefté, ri David, ri Samuel y ri qꞌalajisanelabꞌ. \v 33 Ruma ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, e kꞌo ri xkichꞌij uchuqꞌabꞌ ukꞌiyal tinamit, xetaqan kꞌu pakiwiꞌ chi jusukꞌ y lik xkiriq ri toꞌbꞌal re ri Dios bꞌiꞌtisim lo chike. E kꞌo ne ri xkitzꞌapij ruwakeꞌ ri koj chaꞌ na ketij ta kuma. \v 34 E kꞌo ne ri xekꞌaq chupa ri aqꞌ y na xekꞌat taj. E kꞌo ri xekolobꞌetaj chwach ri kamik rukꞌ espada. E kꞌo ri xyaꞌiꞌ kichuqꞌabꞌ echiriꞌ na jinta kichuqꞌabꞌ, lik xnimar ri kichuqꞌabꞌ pa chꞌaꞌoj y ruma kꞌu riꞌ, ri soldados e aj naj xebꞌanimaj bꞌi. \v 35 E kꞌo ne ixoqibꞌ xkikꞌul ri kalkꞌoꞌal e kꞌastajinaq tanchi lo chikixoꞌl ri ekaminaq. \p Noꞌj e kꞌo jujun chik tikawex, ruma ri na xkaj taj kakoqꞌotaj ri Dios, e xkichaꞌ ri na xetzoqpix ta chubꞌi y rukꞌ kꞌu unimal kꞌaxkꞌolil xekamik, ma e xkichaꞌ ri jun chomilaj kꞌastajibꞌal re kꞌaslemal na jinta utaqexik. \v 36 E kꞌo jujun chik lik xechꞌamixik, xjichꞌ kipa, xeyaꞌiꞌ pa karena y xeyaꞌ pa cárcel. \v 37 E kꞌo ri lik xkꞌam taq kipa, e kꞌo ri xekamisax pa abꞌaj, e kꞌo ri xqꞌatiꞌ kipa rukꞌ sierra, e kꞌo ri xekamisax rukꞌ espada. E kꞌo ri lik xesutinik kikojom kiqꞌuꞌ xa re utzꞌuꞌmal bꞌexex o kaprux, xꞌan nibꞌaꞌ chike, lik xpaxir kꞌu kikꞌuꞌx y lik xꞌan kꞌax chike. \v 38 Rike xebꞌin pa taq luwar katzꞌintzꞌotik, xebꞌin pa taq juyubꞌ, xejeqiꞌ che ruwachulew xeꞌ taq pek y pa taq jul. E taq kꞌu waꞌ wa winaq re ruwachulew na taqal tane chike kekꞌojiꞌ wa nimaq e aj chak re ri Dios chikixoꞌlibꞌal. \p \v 39 Tobꞌ konoje waꞌ lik xkikꞌut ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios, na jinta kꞌu junoq chike xukꞌul wara che ruwachulew ronoje rubꞌiꞌtisim lo ri Dios chike. \v 40 Ma ojertan ri Dios uchꞌobꞌom chi lo ri más chom\f + \fr 11:40 \ft “Ri más chom”: Waꞌ e keꞌelawi ri kolobꞌetajik kuya ri Cristo.\f* kuꞌanaꞌ chaꞌ kutzꞌaqatisaj lo ri karaj kuꞌan qukꞌ riꞌoj junam kukꞌ rike. \c 12 \s1 Ri qꞌilonik re ri Dios chike ri e ralkꞌoꞌal \p \v 1 Konoje kꞌu riꞌ waꞌ wa tikawex lik xkikꞌut ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx. Lik chirajawaxik kꞌu riꞌ chiqe riꞌoj jelaꞌ kaqaꞌano. Ma wa oj kꞌo wi e pachaꞌ jun kꞌalalem yey e riꞌoj ri kojkꞌalalik. Ekꞌu rike kojkitzutzaꞌ loq, koyeꞌem kojopon pa ri kꞌisbꞌal re ri kꞌalalem oj kꞌo wi. Ekꞌu riꞌ riꞌoj qayaꞌa kan ronoje ri na utz taj kalatzꞌan qe, qayaꞌa kan ronoje ri mak ojuraꞌlim y mojkos kꞌu riꞌ che ri bꞌe kꞌo chiqawach. \v 2 Junoq kakꞌalalik e lik kutzutzaꞌ pan ri kꞌisbꞌal re pa karaj kopon wi. Jekꞌulaꞌ riꞌoj e qayaꞌa pan ri qawach puwi ri Jesús, ma rukꞌ Rire kape wi ri kubꞌulibꞌal qakꞌuꞌx y e Rire ri katzꞌaqatisan uwach waꞌ. Xuya kꞌu ranimaꞌ xkam chwa ri cruz tobꞌ waꞌ lik kꞌixbꞌal uwach; e xutij ri kꞌax ma retaꞌam we xrikꞌowibꞌej waꞌ, unimal kiꞌkotemal ri kukꞌulu. Ekꞌu riꞌ woꞌora tzꞌul puwikiqꞌabꞌ rutzꞌulibꞌal ri Dios. \p \v 3 E lik kꞌola naꞌoj alaq puwi ri xuꞌan ri Jesús; ma tobꞌ na taqal ta che Rire, lik xutij kꞌax pakiqꞌabꞌ raj makibꞌ. Makos kꞌu ralaq y mapax ne kꞌuꞌx alaq chwa ri kꞌaxkꞌobꞌik. \v 4 Ma ralaq kꞌamajaꞌ ne kopon alaq kꞌa chwa ri kamik\f + \fr 12:4 \ft Kubꞌiꞌij waꞌ ma kopon ne ri qꞌij katewun ri kamik pakiwi ri hermanos ruma na kakesaj ta kibꞌ che ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Cristo.\f* ruma kachꞌoꞌjin alaq chirij ri mak. \v 5 Mikꞌow kꞌu chikꞌuꞌx alaq ri pixabꞌanik re ri Dios, ri kubꞌiꞌij pa Ruchꞌaꞌtem che alaq, ri alaq ralkꞌoꞌal Rire: \q1 At walkꞌoꞌal, makꞌaq bꞌi uqꞌij ri qꞌilonik re ri Dios, \q2 mapax ne akꞌuꞌx che echiriꞌ kuchꞌaꞌbꞌej apa. \q1 \v 6 Ma ri Dios Qajawxel lik kebꞌuqꞌil \q2 janipa ri kꞌax kebꞌunaꞌo \q1 y e pachaꞌ kujichꞌ kipa \q2 janipa ri uꞌanom ralkꞌoꞌal chike \rq Pr. 3:11-12 \rq* \m kachaꞌ. \p \v 7 Lik kꞌu kuyu alaq ri qꞌilonik, ma jelaꞌ kaqꞌalajinik alaq ralkꞌoꞌal ri Dios. ¿Na etaꞌam ta nebꞌa alaq e rachi kꞌo ralkꞌoꞌal lik chirajawaxik che kebꞌuqꞌil waꞌ? \v 8 Jekꞌuriꞌlaꞌ, ri Dios kebꞌuqꞌil konoje ri e ralkꞌoꞌal. Noꞌj we ta ri Dios na kuqꞌil ta alaq, riꞌ kuꞌana pachaꞌ na alaq ta saqil ralkꞌoꞌal, pachaꞌ na qꞌalaj taj china ri qaw alaq. \v 9 Echiriꞌ oj akꞌalabꞌ, e ri qachu-qaqaw che ruwachulew lik xojkiqꞌilo y xqanimaj kitzij. ¿Suꞌchak kꞌu riꞌ na kaqaya ta qibꞌ puqꞌabꞌ ri Qaqaw kꞌo chilaꞌ chikaj chaꞌ jelaꞌ kakꞌojiꞌ qakꞌaslemal chwach Rire? \v 10 Ma ri qachu-qaqaw xa ajilam junabꞌ kojkiqꞌilo, yey ri kakiꞌan qukꞌ xa e chirij ri kinaꞌoj rike. Noꞌj ri Qaqaw Dios lik kojupixabꞌaj puwi ri kajawax chiqe chaꞌ ri qakꞌaslemal kuꞌana jelaꞌ pachaꞌ ri chomilaj ukꞌaslemal Rire. \v 11 Paqatzij wi na jinta juna qꞌilonik lik kukꞌul qakꞌuꞌx echiriꞌ oj kꞌo chupa, ma waꞌ kuꞌan kꞌax chiqe. Pero we xqakꞌul ri qꞌilonik, lik kꞌo kutiqoj chiqe, ma kusukꞌupij ri qabꞌinik qasilabꞌik chaꞌ kojkꞌojiꞌ chi utzil chomal. \p \v 12 Ruma kꞌu laꞌ lik chuqꞌubꞌej ibꞌ alaq chaꞌ jelaꞌ kakꞌojiꞌ uchuqꞌabꞌ ri qꞌabꞌ alaq kosinaq y kakowir ri chꞌek alaq sikirinaq. \v 13 E kꞌama bꞌi alaq ri bꞌe jusukꞌ chaꞌ kuꞌan alaq kꞌamal kiwach ri na e ta tikil chi utz y jelaꞌ rike na ketzaq ta chik y na kebꞌel ta che ri bꞌe jusukꞌ.\f + \fr 12:13 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “chaꞌ jekꞌulaꞌ ri jetzꞌ kakunutaj ri raqan y na kujalkatzꞌij ta chik”.\f* \v 14 Lik chirajawaxik kꞌola alaq chi utzil chomal kukꞌ konoje y tijoj ibꞌ alaq che ri santowilaj bꞌinik chwach ri Dios, ma na jinta junoq keꞌrila uwach ri Dios we na e ta kuꞌan riꞌ. \v 15 Lik chajij ibꞌ alaq chaꞌ na jinta junoq che alaq kujam bꞌi ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios ruma katikiꞌ oyowal pa ranimaꞌ, yey jekꞌulaꞌ riꞌ kuꞌan latzꞌanel che ri kꞌiyibꞌal alaq y laj ne keretzelaj jujun chik. \v 16 Mukꞌulumaj e junoq che alaq karetzꞌabꞌej uwa uqꞌij rukꞌ junoq chik na ukꞌulel taj; makꞌaq ne bꞌi alaq uqꞌij janipa ri kuya ri Dios che alaq pachaꞌ ri xuꞌan ri Esaú echiriꞌ xa ruma jun waꞌim, xukꞌayij ri taqal che rire ruma atzixel.\x * \xo 12:16 \xt Gn. 25:29-34\x* \v 17 Etaꞌam chi kꞌu alaq riꞌ, ri Esaú tobꞌ lik xurayij chik kukꞌul janipa ri taqal che rire ruma atzixel, na xyaꞌ ta chi che; tobꞌ ne lik xroqꞌej, na xuriq ta chi ujalkꞌatixik waꞌ.\x * \xo 12:17 \xt Gn. 27:30-40\x* \s1 Ri juyubꞌ Sinaí y ri juyubꞌ Sion \p \v 18 Ekꞌu ralaq na oponinaq tane alaq chwach jun juyubꞌ kilitaj wara che ruwachulew pachaꞌ ri juyubꞌ\f + \fr 12:18 \ft Waꞌ e ri juyubꞌ Sinaí pa xuya wi ri Dios Rutzij Upixabꞌ chike raj Israel. Éx. 19:16-19; 20:18-19\f* xkil raj Israel ojertan, waꞌ e ri xjumuw aqꞌ chwach, pa xuꞌan wi qꞌequꞌm y xuꞌan kaqjiqꞌ. \v 19 Na tom tane alaq ruchꞌawibꞌal ri trompeta y ruqul ri Dios jelaꞌ pachaꞌ ri xkita raj Israel. Ekꞌu taq ri xetaw re waꞌ, lik xkitzꞌonoj chaꞌ na e ta chi ri Dios kachꞌaꞌt kukꞌ.\x * \xo 12:19 \xt Éx. 20:18-21; Dt. 5:22-27\x* \v 20 Ma rike xkixiꞌij kibꞌ echiriꞌ xyaꞌ wa jun taqanik chike: «China ri kapaqiꞌ lo chwa wa juyubꞌ, tobꞌ ne juna awaj, riꞌ kakamisax paꞌbꞌaj o rukꞌ lanza»\x * \xo 12:20 \xt Éx. 19:12-13\x* xchaꞌ. \v 21 Lik xibꞌibꞌal kꞌu uwach riꞌ ri xilitajik, ma jenewaꞌ xubꞌiꞌij ri Moisés: «Lik kimbꞌirbꞌotik ruma nuxiꞌim wibꞌ»\x * \xo 12:21 \xt Dt. 9:19\x* xchaꞌ. \p \v 22 Noꞌj woꞌora alaq oponinaq chwach ri juyubꞌ Sion pa ri tinamit re ri Dios kꞌaslik, ri tinamit Jerusalem chilaꞌ chikaj, pa kimolom wi kibꞌ ukꞌiyal ángeles re kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios rukꞌ kiꞌkotemal. \v 23 Alaq chi bꞌare jun kukꞌ ri e ralkꞌoꞌal ri Dios,\f + \fr 12:23 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “ri atzixelabꞌ”. Chikixoꞌl raj judiꞌabꞌ, ri atzixel lik kꞌo uwach y lik kꞌo kukꞌul che ruqaw. Jekꞌulaꞌ konoje ri e re ri Cristo, lik kꞌo kiwach chwach ri Qaqaw Dios y lik kꞌo kakikꞌul che Rire.\f* ri kebꞌopon chilaꞌ chikaj rukꞌ Rire.\f + \fr 12:23 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “ri tzꞌibꞌital chi kibꞌiꞌ chilaꞌ chikaj”. Ap. 21:27\f* Alaq oponinaq chi chwach ri Dios pa e kꞌo wi taq ri e jusukꞌ, ri ebꞌokinaq chi chilaꞌ chikaj, ri ꞌanom chi chom che ri kikꞌaslemal ruma ri Dios, ri Aj Qꞌatal Tzij ke konoje. \v 24 Yey alaq oponinaq chi chwach ri Jesús, ri xtikibꞌan ri kꞌakꞌ tzij xuꞌan ri Dios qukꞌ; ri Jesús xuꞌan waꞌ ruma rukikꞌel xturuwik, y waꞌ más kꞌo kutiqoj chwa rukikꞌel ri Abel.\f + \fr 12:24 \ft Rukikꞌel ri Abel xa xukꞌam lo qꞌatbꞌal tzij puwi ri jun xkamisan re; noꞌj rukikꞌel ri Jesús xukꞌam lo kolobꞌetajik y kuybꞌal mak chiqe qonoje. Gn. 4:10\f* \p \v 25 E uwariꞌche lik makꞌaq bꞌi alaq uqꞌij ri Dios, ri kapixabꞌan e alaq. Ma we na xekolobꞌetaj ta ri xkikꞌaq bꞌi uqꞌij ri Dios ojertan echiriꞌ Rire xuchꞌaꞌbꞌej kipa ruma ri Moisés wara che ruwachulew, makꞌuwariꞌ riꞌoj na kojkolobꞌetaj taj we e kaqakꞌaq bꞌi uqꞌij ri Jun kuchꞌaꞌbꞌej lo qapa chilaꞌ chikaj. \p \v 26 Ma ojertan echiriꞌ xchꞌaw lo Rire, lik xbꞌarbꞌat rulew, yey woꞌora jewaꞌ ujikibꞌam uwach: \q1 Jumul chi kꞌut kanꞌan waꞌ, \q1 pero na xew ta chi kꞌu ruwachulew kambꞌarbꞌatisaj, \q1 ma kanyikiyaꞌ ne ruwa kaj \rq Hag. 2:6 \rq* \m kachaꞌ. \v 27 Echiriꞌ kubꞌiꞌij: «Jumul chi kꞌut kanꞌan waꞌ,» e keꞌelawi ronoje ri uꞌanom ri Dios, ri utz kasilabꞌisaxik, waꞌ kajalkꞌatix bꞌi; xew kꞌu katikiꞌ kan ri na utz taj kasilabꞌisaxik. \v 28 Jekꞌulaꞌ, riꞌoj kaqakꞌul jun luwar pa kayaꞌiꞌ wi chiqe kojtaqanik y waꞌ lik tikil chi utz y na kasach ta uwach. Ruma kꞌu waꞌ chojtioxin chwach ri Dios, qaqasaj kꞌu qamejelem chwach y qaloqꞌnimaj rukꞌ xiꞌin ibꞌ. \v 29 Ma jelaꞌ pachaꞌ ri aqꞌ kuporoj ronoje, jekꞌulaꞌ kuꞌan ri qa Dios echiriꞌ kusach uwach ronoje ri na utz taj.\x * \xo 12:29 \xt Dt. 4:24\x* \c 13 \s1 Pixabꞌanik chike rutinamit ri Dios \p \v 1 Moqꞌotaj alaq ri kꞌax kanaꞌ ibꞌ alaq chiwach alaq, ma ralaq chaqꞌ ibꞌ alaq chupa rubꞌiꞌ ri Cristo. \v 2 Mikꞌow chikꞌuꞌx alaq ri kekꞌul alaq chi utz janipa ri kebꞌopon chi ocho alaq, ma e kꞌo ri xebꞌanaw waꞌ y na xkinaꞌbꞌej taj e ángeles ri xekikꞌulu. \v 3 Memeskꞌutaj alaq ri e kꞌo pa cárcel, e ꞌana alaq pachaꞌ kꞌo alaq kukꞌ pa ri cárcel; yey memeskꞌutaj ne alaq ri e kꞌo pa kꞌax, e ꞌana alaq pachaꞌ katij alaq kꞌax junam kukꞌ rike. \p \v 4 Lik chuꞌana nim uqꞌij ri kꞌulanikil chiwach onoje alaq y machꞌulaj ne kꞌana alaq ri tzij ꞌanom alaq chiwach alaq; ma konoje ri kaketzꞌabꞌej uwa kiqꞌij kukꞌ jujun chik na kikꞌulel taj y konoje ri kemakun chirij ri kꞌulanikil, waꞌ kaqꞌat tzij pakiwiꞌ ruma ri Dios. \p \v 5 Meꞌek kꞌuꞌx alaq chwi ri puaq. E kiꞌkota alaq rukꞌ ri kꞌo ukꞌ alaq, ma jewaꞌ ubꞌiꞌim ri Dios: \q1 Na katinya ta kan kꞌenoq \q1 y na kanwoqꞌotaj ta atoꞌik \rq Dt. 31:6-8; Jos. 1:5 \rq* \m xchaꞌ. \v 6 E uwariꞌche lik kaqajikibꞌaꞌ uwach ri tzꞌibꞌital kan pa Ruchꞌaꞌtem ri Dios: \q1 Ri Nuqaw Dios, e Rire ri katoꞌw weꞌin; \q1 na kanxiꞌij tane kꞌana wibꞌ che ri na utz taj \q2 kuꞌan juna tikawex chwe \rq Sal. 118:6 \rq* \m kojchaꞌ. \p \v 7 Chekꞌuna chikꞌuꞌx alaq ri e aj kꞌamal wach e alaq, ri xetzijon Ruchꞌaꞌtem ri Dios che alaq. Chꞌobꞌo alaq raqan janipa ri utz xukꞌam lo ri kibꞌinik kisilabꞌik y e kꞌama alaq re ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx rukꞌ ri Cristo. \p \v 8 Ri Qanimajawal Jesucristo na kajalkꞌatitaj taj; Rire jelaꞌ pachaꞌ rojertan, jelaꞌ woꞌora y chiqawach apanoq. \v 9 Mataqej kꞌu alaq juna kꞌutunik junwi y na usukꞌ taj. Ma e kꞌo ri lik kebꞌok il che taq ri taqanik puwi saꞌ ri katijik, yey waꞌ na jinta kꞌana kutiqoj che ri kibꞌinik kisilabꞌik chwach ri Dios. Ekꞌu ri lik kuya qachuqꞌabꞌ riꞌoj e ri katikiꞌ ri qanimaꞌ chupa ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios. \p \v 10 Ri oj re ri Cristo, kꞌo ri altar qeꞌoj (waꞌ e rukamik ri Cristo chwa ri cruz). Ekꞌu ri keloqꞌniman pa ri Rocho Dios rukꞌ awaj ekamisam, na kayaꞌtaj ta chike kakikꞌul janipa ri yaꞌtal chiqe riꞌoj ruma rukamik ri Cristo.\f + \fr 13:10 \ft Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “na kayaꞌtaj ta chike kakitij re ri altar qeꞌoj”.\f* \v 11 Ri kuꞌan ri kajawal raj chakunel pa Rocho Dios e kukoj bꞌi chupa ri Luwar lik Santo ri kikikꞌel rawaj ekamisam ruma ri mak ke ri tinamit, yey ekꞌu ri kitiꞌjil kesax bꞌi chupa ri tinamit re kaporoxik. \v 12 Jekꞌulaꞌ ri Jesús xesax bꞌi chupa ri tinamit echiriꞌ xkamisaxik chaꞌ rukꞌ rukikꞌel kujosqꞌij ri kanimaꞌ ri tikawex. \v 13 Joꞌ kꞌu riꞌ rukꞌ ri Jesús, e pachaꞌ junam rukꞌ Rire chojelubꞌi chupa ri tinamit y qakꞌulu qeꞌoj ri kꞌaqbꞌal bꞌi qaqꞌij jelaꞌ pachaꞌ xꞌan che Rire. \v 14 Ma wara che ruwachulew na jinta juna tinamit lik kakowinik pa utz koj-jeqiꞌ wi; ruma kꞌu riꞌ, e qoyeꞌem ri jun qatinamit na kasach ta uwach. \p \v 15 Ruma kꞌu laꞌ, xaqi e qayaꞌa chwach ri Dios ri qaqasaꞌn re yakbꞌal uqꞌij ruma ri Qanimajawal Jesucristo. Qayaka kꞌu uqꞌij rubꞌiꞌ Rire, e qabꞌiꞌij Rire e Qanimajawal. \v 16 Lik mikꞌow chikꞌuꞌx alaq xaqi e ꞌana alaq ri utz y toꞌo ibꞌ alaq chiwach alaq. Ma waꞌ e jun qasaꞌn lik kukꞌul ukꞌuꞌx ri Dios. \p \v 17 Lik kojo alaq kitzij ri e aj kꞌamal wach e alaq y yaꞌa ibꞌ alaq chitaqik kuma, ma chwikiqꞌabꞌ rike yaꞌtal wi ruchajixik ri kꞌaslemal alaq chwach ri Dios. Yey rike kakiqꞌalajisaj chwach ri Dios suꞌanik xkiꞌan taq ri kichak ukꞌ alaq. Lik chirajawaxik kꞌu riꞌ kaya ibꞌ alaq chitaqik kuma chaꞌ jelaꞌ rike utz kakiꞌan ri kichak rukꞌ kiꞌkotemal y na rukꞌ ta bꞌis ruma ri kuꞌan alaq alkꞌayew chike; ma we e riꞌ, na jinta kutiqoj ri kichak ukꞌ alaq. \p \v 18 Lik ꞌana kꞌu alaq orar paqawiꞌ. Riꞌoj lik kaqanaꞌ chiqakꞌuꞌx utz ri qaꞌanom, y rukꞌ kꞌu ri qabꞌinik qasilabꞌik kaqaj kaqaꞌan chi utz ronoje. \v 19 Yey kantzꞌonoj ko che alaq, e ꞌana alaq orar panuwiꞌ chaꞌ kayaꞌtaj tanchi chwe riꞌin kinopon tan ukꞌ alaq. \s1 Kꞌisbꞌal chꞌaꞌtem chike taq riglesias \p \v 20 Ri Dios, ri aj yaꞌl utzil chomal, xukꞌastajisaj lo ri Qanimajawal Jesucristo chikixoꞌl ri ekaminaq. Y ri Cristo e ri Nimalaj Aj Chajinel ke rutinamit ri Dios; yey rukꞌ rukikꞌel Rire, xujikibꞌaꞌ uwach ri kꞌakꞌ tzij na jinta utaqexik. \v 21 Kantzꞌonoj kꞌu riꞌ che ri Dios, chutoꞌo alaq chaꞌ kaꞌan alaq ri utz y jelaꞌ kaꞌan kꞌu alaq janipa ri karaj Rire. Chuꞌana kꞌu Rire ukꞌ alaq ruma ri Qanimajawal Jesucristo janipa ri rajawal ukꞌuꞌx Rire. Che Rire taqal wi ri yakbꞌal uqꞌij waqꞌij ora y na jinta chi utaqexik chiqawach apanoq. Amén. \p \v 22 Yey kantzꞌonoj che alaq hermanos, lik yaꞌa ibꞌ alaq che umajik usukꞌ waꞌ wa kebꞌ oxibꞌ pixabꞌanik xintzꞌibꞌaj pan che alaq y kꞌulu alaq chi utz. \p \v 23 Kuaj ketaꞌmaj alaq e ri qa hermano Timoteo elinaq chi lo pa cárcel, yey we xkꞌun tan loq, kankꞌam bꞌi wukꞌ echiriꞌ kiꞌnwila alaq. \p \v 24 Yaꞌa alaq rutzil kiwach konoje ri e aj kꞌamal wach e alaq kukꞌ konoje rutinamit ri Dios. Ri e aj Italia kakiya pan rutzil wach alaq. \v 25 Kꞌulu kꞌu onoje alaq ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios. Amén.